Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K.Ž. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys – Advokatų taryba, J.J., V.P. ir V.P., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo V.P. prašo skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas J. J. atsiliepimo nepateikė, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta laiku ir tinkamai (1 t., b. l. 125,126).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Ministro 2020 m. spalio 8 d. Sprendimą Nr. (1.18E) 7R-6265, kuriuo buvo atmesti pareiškėjos prašymai (iškelti drausmės bylą advokatui J. J., atsisakyti skelbti 2020 m. rugpjūčio 28 d. Visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu patvirtintą Aprašą, nušalinti Advokatų tarybą nuo 2020 m. gegužės 5 d. skundo nagrinėjimo, įpareigoti Advokatų tarybą perduoti minėtą skundą nagrinėti Teisingumo ministerijai, nutraukti pareiškėjos atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą dėl drausmės bylos iškėlimo ir paneigti 2019 m. spalio 16 d. priimto sprendimo teiginius).

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija persiuntė V.P. ir V.P. 2020 m. sausio 8 d. prašymus iškelti advokatui J. J. drausmės bylą dėl galimai neteisėtų jo veiksmų spręsti Generalinei prokuratūrai ir Lietuvos advokatūrai (1 t., b. l. 29).

2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. 248 Advokatų taryba atsisakė priimti V.P. ir V.P. skundą dėl advokato J. J. veiksmų. Šio rašto kopiją išsiuntė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (1 t., b. l. 149–151).

2020 m. gegužės 27 d. advokatas J. J. Advokatų tarybai pateikė skundą dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjai (1 t., b. l. 32–36).

2020 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atmestas nukentėjusios V.P. atstovės advokatės K.Ž. ir V.P. skundas (1 t., b. l. 139–144).

2020 m. liepos 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atmestas nukentėjusios V.P. atstovės advokatės K.Ž. ir V.P. skundas, palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartis (1 t., b. l. 132–138).

2020 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos advokatūra informavo Lietuvos Respublikos ministeriją apie tai, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. Visuotinis advokatų susirinkimas priėmė sprendimą dėl advokatų drausmės bylų Aprašo pakeitimo (1 t., b. l. 145).

2020 m. rugsėjo 2 d. pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą „dėl prašymo atsisakyti skelbti 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimą dėl advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos Aprašo pakeitimo“; iškelti drausmės bylą advokatui J. J. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, 2020 m. liepos 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūno L.K. ir advokato J. J. atžvilgiu bei 2020 m. gegužės 26 d. įsiteisėjus 2020 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-817/2020 (1 t., b. l. 62–72).

2020 m. rugsėjo 3 d. pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą su prašymais: nušalinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybą nuo drausmės bylos advokatui J. J. iškėlimo klausimo svarstymo pagal pareiškėjos 2020 m. gegužės 5 d. skundą Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkui, priimti įsakymą iškelti drausmės bylą advokatui J. J. ir nutraukti pareiškėjos atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą (1 t., b. l. 50–61).

2020 m. rugsėjo 14 d. pareiškėja kreipėsi į Advokatų tarybą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą prašydama paneigti Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimu paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jos garbę ir orumą (1 t., b. l. 37–43).

2020 m. spalio 8 d. Teisingumo ministerija nagrinėjamoje byloje skundžiamu Sprendimu (1 t., b. l. 22–26) atsakė pareiškėjai į jos 2020 m. rugsėjo 2, 3 ir 14 d. prašymus, V.P. į jos 2020 m. rugsėjo 7 d. ir 14 d. prašymus ir bei V.P. į jos 2020 m. rugsėjo 10 d. prašymą. Sprendime nurodyta, jog kadangi pareiškėjų keliami klausimai yra iš esmės tapatūs bei kylantys iš tų pačių santykių, jiems teikiamas bendras atsakymas į jų prašymus. Dėl prašymo iškelti drausmės bylą J. J. – atsižvelgiant į tai, kad Advokatų taryba jau sprendė klausimą dėl minėto advokato perofesinės veiklos ir (ar) etikos pažeidimų (psichinio smurto ir neteisėto poveikio naudojimo siekiant paveikti nukentėjusiąją V.P., jos artimuosius, kad nukentėjusioji prieš jos valią susitaikytų su kaltininku) ir priėmė 2019 m. spalio 16 d. sprendimą dėl šių veiksmų nekelti drausmės bylos, o pareiškėjų 2020 m. balandžio 29 d. skundas dėl kitų advokato veiksmų (psichinio smurto naudojimo prieš pareiškėją, siekiant sutrukdyti atlikti advokatės pareigas ir eliminuoti iš teisinio proceso, šmeižimą ir tikrovės neatitinkančios, niekinančios ir žeminančios informacijos nukentėjusios, jos artimųjų ir pareiškėjos atžvilgiu paskleidimą), nagrinėjami Advokatūroje, bei į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimais pareiškėjų skundžiami advokato veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima advokato veiksmus pripažinti neteisėtais, Ministrui ir nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl drausmės bylos iškėlimo. Pakartotinis to paties klausimo sprendimo inicijavimas būtų nepagrįstas. Dėl prašymo neskelbti visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu patvirtinto Aprašo pakeitimų – įvertinus Aprašo pakeistų punktų atitiktį AĮ ir kitų teisės aktų nuostatoms prieštaravimų nenustatyta, todėl šio prašymo nebuvo pagrindo tenkinti. Pareiškėjai Sprendime taip pat paaiškinta, jog visi Advokatūros organų sprendimai, kuriems AĮ nenustato specialios apskundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Dėl prašymo nušalinti Advokatų tarybą nuo 2020 m. gegužės 5 d. skundo nagrinėjimo, vadovaujantis AĮ 52 straipsnio 2 dalimi ir VAĮ 25 straipsnio 2 dalimi – VAĮ 25 straipsnio 2 dalis nagrinėjant skundus dėl drausminės bylos advokatui iškėlimo netaikoma, o AĮ nesuteikia įgaliojimų Ministrui nušalinti Advokatų tarybą ir duoti privalomą nurodymą Advokatų tarybai perduoti pareiškėjų skundus nagrinėti Teisingumo ministerijai. Dėl prašymo nutraukti pareiškėjos atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą dėl drausmės bylos iškėlimo – AĮ nesuteikia įgaliojimų Ministrui nutraukti Advokatūroje pradėtas administracines procedūras dėl drausmės bylų iškėlimo. Tokį sprendimą priima Advokatų taryba. Dėl prašymo paneigti Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo teiginius – Teisingumo ministerija neturi įgaliojimų vertinti Advokatų tarybos sprendimus.

Teismas pirmiausia pažymi, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Todėl pabrėžtina, jog šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl Sprendimo teisėtumo ABTĮ, VAĮ ir kitų bylai aktualių įstatymų prasme. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės (pvz., dėl galimai neteisėtų J. J. veiksmų, dėl Advokatų tarybos (jų narių) sprendimų (ne)teisėtumo ir kt.) buvo svarbios ir aktualios priimant Sprendimą, o teismas jas gali vertinti tik skundžiamo Sprendimo kontekste.

Teismas atmeta trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos advokatūros prašymą bylos dalį nutraukti, nes teismas sprendžia ne dėl Lietuvos advokatūros priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, o dėl Ministro Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (ar atsakė, ar motyvavo, ar atsakymai yra pagrįsti ir t.t.). Sprendimas yra priimtas Ministro, vykdant viešąjį administravimą, jis skundžiamas teismui ir nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Pabrėžtina, jog pareiškėja siekė iškelti drausmės bylą advokatui J. J. Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, ginčijamu Sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino, argumentuodama tuo, kad Advokatų taryba jau sprendė klausimą dėl advokato profesinės veiklos ir (ar) etikos pažeidimų (psichinio smurto ir neteisėto poveikio naudojimo siekiant paveikti nukentėjusiąją pareiškėją, jos artimuosius, kad nukentėjusioji prieš jos valią susitaikytų su kaltininku) ir 2019 m. spalio 16 d. sprendimu atsisakė kelti drausmės bylą dėl šių veiksmų. Be to, Sprendime nurodė, jog skundas dėl kitų advokato veiksmų (psichinio smurto naudojimo prieš pareiškėją, siekiant sutrukdyti atlikti advokatės pareigas ir eliminuoti iš teisminio proceso, šmeižimą ir tikrovės neatitinkančios, niekinančios ir žeminančios informacijos nukentėjusios, jos artimųjų ir advokatės atžvilgiu paskleidimą) buvo nagrinėjamas Advokatūroje, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimais pareiškėjos skundžiami advokato veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima advokato veiksmus pripažinti neteisėtais, todėl Ministrui nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo.

Pagal AĮ 52 straipsnio 1 dalies nuostatas, advokatui gali būti keliama drausmės byla už AĮ ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus. Taigi, drausmės byla advokatui gali būti iškelta už veiklos ir etikos reikalavimų nesilaikymą. Jokių kitų atvejų, kuriais advokatui galėtų kilti drausminė profesinė atsakomybė, teisės aktai nenustato. Nors minėto įstatymo 52 straipsnio 3 dalis bei Aprašas numato, kad kiekvienas asmuo, kuris mano, kad jo teisės pažeistos, turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl drausmės bylos iškėlimo, tačiau, Lietuvos advokatūros sprendimas nekelti drausmės bylos nėra skundžiamas Ministrui, o gali būti apskųstas bendrosios kompetencijos teismui. Kita vertus, nors Lietuvos advokatūros priimtas sprendimas neužkerta kelio Ministrui savo iniciatyva iškelti drausmės bylą, tačiau šis, vadovaudamasis viešojo administravimo principais, protingumo reikalavimais bei savo diskrecija, atsižvelgęs į konkrečias aplinkybes, gali atsisakyti inicijuoti drausmės bylą.

Teisingumo ministerija skundžiamu Sprendimu paaiškino pareiškėjai, kad atsakovė neturi įgaliojimų vertinti Lietuvos advokatūros ar jos organų, įskaitant ir Advokatų tarybos, veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo ir duoti jiems privalomus nurodymus dėl drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo procedūrų vykdymo. Todėl pagal AĮ 52 straipsnio 2 dalį, sprendimą iškelti advokatui drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba Ministras. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos advokatūra jau buvo priėmusi sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui, todėl pakartotinis to paties klausimo sprendimo inicijavimas iš esmės būtų nepagrįstas veiksmas, prieštaraujantis gero administravimo principui. Taigi ši AĮ nuostata nustato du subjektus, turinčius teisę priimti sprendimus dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo, tačiau ši nuostata nereiškia, kad vieno iš šių subjektų kompetencija dėl tokių sprendimų priėmimo yra ribojama kito subjekto. Todėl tiek Ministras, tiek ir Lietuvos advokatūra šiuos sprendimus priima individualiai ir savarankiškai.

Teismas nenustatė, kad Teisingumo ministerija būtų veikusi ne savo kompetencijos ribose, Sprendimas šioje dalyje atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis (advokato J.J. neteisėtų veiksmų Ministras neįžvelgė, kaip ir Advokatūra, Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismo) ir teisės aktų normomis (VAĮ, AI ir kt. teisės aktai), taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Tai, kad pareiškėja subjektyviai kitaip vertina faktines aplinkybes, nedaro Sprendimo nemotyvuoto ar neteisėto.

Be to, teismo vertinimu, pareiškėja skundu siekia apginti ne konkrečias savo galimai pažeistas teises, tačiau siekia advokato drausminės atsakomybės. Todėl sprendžiant atsakomybės klausimus, teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad asmenys, kurie siekia atsakomybės kitam asmeniui taikymo, nėra šio santykio subjektai ir todėl šiame santykyje reikalavimo teisės neturi. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas gali apginti tik pažeistą teisę, todėl nesant konstatuoto pareiškėjos teisių pažeidimo, teismas skundo tenkinimo atveju pareiškėjos teisių apginti negalėtų, nes pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis šiuo atveju iš esmės liktų nepasikeitusi.

Pareiškėja taip pat prašė neskelbti visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu patvirtinto Aprašo pakeitimų. Teismas pabrėžia, jog Ministras 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-321 „Dėl advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo skelbimo“ Teisės aktų registre paskelbė Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos advokatūros 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu. Šio Aprašo 8 punkte nurodyta, jog Advokatų tarybos pirmininkas turi teisę savo teikimu inicijuoti galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių tyrimą, kai Lietuvos advokatūra turi arba gauna duomenų apie galimą advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimą, arba teikti Advokatų tarybai siūlymą svarstyti drausmės bylos advokatui iškėlimo klausimą be išankstinio tyrimo, kai advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo padarymo aplinkybės yra pakankamai aiškios. Galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių tyrimą, pradedamą pagal pareiškėjo skundą arba Advokatų tarybos pirmininko teikimu, atlieka Lietuvos advokatūros drausmės komitetas (toliau – Drausmės komitetas), kurio veiklos tikslus, funkcijas, sudarymo ir darbo organizavimo tvarką nustato Advokatų tarybos patvirtintas reglamentas. Drausmės komitetas, atlikęs tyrimą, teikia Advokatų tarybai rekomendacinę išvadą dėl galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių vertinimo ir drausmės bylos iškėlimo (neiškėlimo). Drausmės komiteto posėdis, kuriame priimama rekomendacinė išvada dėl advokato veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, laikomas šio advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos galimo pažeidimo sužinojimo Lietuvos advokatūroje momentu. Kai išankstinis tyrimas neatliekamas, pažeidimo sužinojimo Lietuvos advokatūroje momentu laikomas Advokatų tarybos pirmininko teikimas Advokatų tarybai svarstyti drausmės bylos advokatui iškėlimo klausimą.

Iš pareiškėjos skundo Teisingumo ministerijai suprastina, jog, jos manymu, dėl naujos Aprašo redakcijos asmenų skundai, kai pažeidimo aplinkybės nėra aiškios, bus apskritai nenagrinėjami. Tačiau įvertinus aptariamą nuostatą matyti, jog jeigu pažeidimo aplinkybės yra neaiškios, Drausmės komitete bus atliekamas išankstinis tyrimas. Tai pareiškėjai ir buvo paaiškinta Sprendime. Pareiškėjos cituojami Sprendimo argumentai (teiginiai) yra susiję su atsakovės atsikirtimais į pareiškėjos argumentus dėl Aprašo 62 ir 72 punktų bei jokiu būdu nereiškia, jog Sprendimas yra priimtas neįsigilinus į susiklosčiusią situaciją. Priešingai – iš Sprendimo matyti, jog jį priimant buvo įvertintas galiojęs teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pakeistas naujos redakcijos Aprašu. Pažymėtina, jog Ministras, palyginęs redakcijas, konstatavo, jog Aprašo nuostatos yra aiškios ir neprieštarauja kitiems teisės aktams, su kuo teismas neturi pagrindo nesutikti.

Dėl prašymo nušalinti Advokatų tarybą nuo 2020 m. gegužės 5 d. skundo nagrinėjimo – Advokato drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo nuostatos įtvirtintos AĮ 52 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta, jog sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba Ministras. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas. Kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir kai byla nagrinėjama, turi teisę dalyvauti ir asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo. Savo ruožtu 54 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Ministras gali atsisakyti skelbti Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, jeigu ji prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams. Ministro atsisakymas skelbti šią tvarką gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai AĮ nesuteikia įgaliojimų Ministrui nušalinti Advokatų tarybą, todėl šiuo aspektu pareiškėjos prašymas buvo nepagrįstas, o Sprendime tinkamai paaiškintos teisės aktų nuostatos. Pareiškėja šį prašymą grindė taip pat VAĮ, tačiau šis įstatymas nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; ūkio subjektų veiklos priežiūros pagrindines nuostatas; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja rėmėsi VAĮ 25 straipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, jog jeigu paaiškėja, kad skunde ir (ar) prie jo pridedamuose dokumentuose yra duomenų apie galimai padarytą (daromą) nusikalstamą veiką (veikas) ar administracinį nusižengimą (nusižengimus), administracinė procedūra sustabdoma ir tokio skundo kopija ir prie jo pridedamų dokumentų kopijos persiunčiamos institucijai, kompetentingai tirti šiuos teisės pažeidimus. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinių nusižengimų teiseną, administracinė procedūra atnaujinama. Tačiau aptariamo įstatymo 19 straipsnyje paaiškinta, kad laikytina administracine procedūra ( 1) teisės aktų nustatytų dokumentų, kurių turėjimas patvirtina viešojo administravimo subjekto suteikiamos teisės įgijimą, išdavimas; 2) viešojo administravimo subjekto veiksmai išduodant teisės aktų nustatytus dokumentus su valstybės registruose, valstybės informacinėse sistemose, archyvuose ar paties viešojo administravimo subjekto turima informacija; 3) teisės aktų nustatytų ir asmenų privalomai viešojo administravimo subjektams teikiamų dokumentų ar informacijos priėmimas; 4) teisės aktų nustatytos informacijos registravimas valstybės registruose ar valstybės informacinėse sistemose asmens prašymu). Iš išdėstyto matyti, šios nuostatos netaikomos nagrinėjant skundus dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo. Atitinkamai ir vertintina, jog ir šioje dalyje pareiškėjos skundas nepagrįstas, o Ministras Sprendime tinkamai atsakė į pareiškėjos prašymą.

Dėl pareiškėjos prašymo nutraukti jos atžvilgiu pradėtą administracinę procedūrą dėl drausmės bylos iškėlimo ir prašymo paneigti Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo teiginius – kaip teisingai Sprendime nurodė Ministras, pagal Aprašo 13.3 papunktį Advokatų taryba, išnagrinėjusi tyrimo medžiagą, turi teisę priimti sprendimą skundo nagrinėjimą nutraukti ar sustabdyti. Teisingumo ministerijai tokie įgaliojimai, kaip ir įgaliojimai vertinti Advokatų tarybos priimtus sprendimus, nėra suteikti.

Pareiškėjos teigimu, skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų, reglamentuojančių individualiems teisės aktams keliamų reikalavimų. VAĮ 8 straipsnio 1 dalis numato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai administracinio akto turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio akto priėmimo motyvai, turi tiek materialinį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008). VAĮ 8 straipsnio norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administraciniai aktai, kuriuose sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., 2009 m. spalio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).

Įvertinęs skundžiamo Sprendimo turinį, teismas pažymi, kad jis pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nurodytas Sprendimo teisinis pagrindas bei pagrindiniai motyvai, kodėl padarytos išvados teisingos, t. y. nėra pagrindo teigti, kad pastarosios neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovė pagal kompetenciją priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, be to, atsakė į kiekvieną pareiškėjos argumentas. Pripažinus, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Ministrą iš naujo išnagrinėti jos skundus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus aktualų teisinį reguliavimą konstatuotina, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Paminėtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra taip pat prašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 2021 m. kovo 15 d. pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2020 m. gruodžio 30 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir „SEB“ banko mokėjimo nurodymą. Pažymėtina, jog mokėjimo paskirtyje, be kitų numerių, nurodytas minėtos sąskaitos numeris).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis). LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas (LVAT 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-887-552/2017).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Teismas, įvertinęs tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nagrinėjamoje byloje prašė bylos dalį nutraukti ir likusią dalį atmesti, palaikė atsakovės poziciją, konstatuoja, jog jam priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Iš minėtos 2020 m. gruodžio 30 d. sąskaitos už teisines paslaugas matyti, jog už atsiliepimo parengimą prašoma atlyginti 480 Eur. Mokėjimo realumą patvirtina „SEB“ banko mokėjimo nurodymas. Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikytinas koeficientas – 2,5. Šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. II ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1 398,5 Eur. Atitinkamai maksimali priteistina suma už atsiliepimo parengimą šiuo atveju būtų 3 496,25 Eur (2,5 x 1 398,5 Eur). Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma suma neviršija Rekomendacijose nurodytos, yra pagrįsta įrodymais ir, įvertinus bylos pobūdį ir susiklosčiusius teisinius klausimus byloje, yra proporcinga, todėl priteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos K.Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos advokatūrai iš pareiškėjos K.Ž. 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinėje byloje Nr. I2-1201-1047/2021.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.