- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-150-530/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29997-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
- Nukentėjusysis
- E. Ž.
- Nuteistasis
- I. J.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė, Šarūnė Gailiūnaitė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. J. gynėjos advokatės Šarūnės Gailiūnaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo I. J. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
I. J. įpareigota: per visą bausmės atlikimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per 9 (devynis) mėnesius nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; per 1 (vieną) mėnesį nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Iki bausmės vykdymo pradžios kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nekeistina, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.
Iš I. J. priteista E. Ž. 1 699,26 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai devyniasdešimt devyni eurai ir 26 ct) civilinio ieškinio tenkinimui.
Nepriteista iš I. J. valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. I. J. 2024 m. rugpjūčio 4 d. apie 02.20 val., baro-restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, prie tualetų patalpos, apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su nukentėjusiąją E. Ž. metu, tyčia sudavė rankų kumščiais ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajai į galvos sritį ir į įvairias kūno vietas, po ko nukentėjusiajai nugara atsitrenkus į sieną, dešine ranka sugriebė už jos kaklo ir jį spaudė - taip sukėlė nukentėjusiajai E. Ž. fizinį skausmą ir padarė jai odos nubrozdinimus, minkštųjų audinių sumušimus kairėje kaktos pusėje, kairio smilkinio srityje, kairės akiduobės minkštuosiuose audiniuose, abiejose alkūnėse – tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde su priedais nuteistosios I. J. gynėja advokatė Šarūnė Gailiūnaitė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukti. Atleisti I. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją D. G. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato. Sumažinti nukentėjusiajai E. Ž. priteistą neturtinę žalą iki 750 Eur. Neatleidus I. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašoma pakeisti jai paskirtą bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros – įpareigojimo nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.
2.1. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių motyvų ir nepagrįstai nustatė, kad nuteistoji nuoširdžiai nesigaili. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nuteistoji savo kaltę pripažino visiškai. Šios aplinkybės yra konstatuotos ir kaltinamajame akte, ir skundžiamame nuosprendyje. Nors bylą nagrinėjant apylinkės teisme nuteistoji dėl didelio susijaudinimo galimai nurodė ne visiškai tapačius paaiškinimus, kokie buvo nurodyti ikiteisminio tyrimo metu, tačiau sakant paskutinį žodį savo kaltę pripažino visiškai ir dėl to gailėjosi. Kad nuteistoji suprato savo neteisėtus veiksmus ir dėl jų gailėjosi įrodo ir tai, kad ji nukentėjusios atsiprašė, atlygino jai dalį žalos, po šio įvykio nebuvo bausta administracinėmis nuobaudomis, jos atžvilgiu nebuvo pradėtas ir joks naujas ikiteisminis tyrimas. Be to nuteistajai, kaip vienišai dviejų vaikų mamai, teisminis procesas buvo labai brangus tiek laiko, tiek finansiniu atžvilgiu, todėl jai tai buvo skaudi pamoka, iš kurios ji pasimokė. Taip pat dėl vykstančio teisminio proceso ir areštuotų lėšų sąskaitoje nuteistoji neteko galimybės pasinaudoti valstybės teikiama subsidija pirmojo būsto įsigijimui. Taigi, nuteistajai jos poelgis sukėlė itin neigiamas pasekmes, kas privertė ją gailėtis dėl savo veiksmų. Ji suprato savo veiksmus ir jų pasekmes, todėl mano, kad apylinkės teismas pernelyg subjektyviai padarė išvadą, jog ji nesigaili. Visgi, bylos duomenys patvirtina, kad jai pripažinus kaltę, jos neneigus, davus išsamius paaiškinimus, laikantis nuoseklios pozicijos, nevengus teisminių procesų, atsiprašius nukentėjusios, išreiškus galėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atlyginus dalį žalos, turėjo būti pripažinta, jog egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta būtinoji sąlyga laidavimo instituto taikymui. Tokios praktikos laikomasi ir panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose: Šiaulių apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-66-744/2025, Šiaulių apygardos nutartis Nr. 1A-64-616/2025.
2.2. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išdavą, jog nuteistoji negali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes atlygino tik mažą dalį nukentėjusiosios prašomos žalos. Remiantis BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktu, šios sąlygos nustatymui pakanka ne tik iš dalies atlyginti ar pašalinti padaryta žalą, bet užtenka ir kaltininko įsipareigojimo tokia žalą atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, kai yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai 5000 Eur neturtinės žalos ir 199,26 Eur turtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nukentėjusiajai priteisė 1500 Eur neturtinės žalos ir visą prašomą turtinę žalą. Bylos nagrinėjimo metu nuteistoji savo ruožtu atlygino nukentėjusiajai 100 Eur žalos bei įsipareigojo likusią priteistą žalą atlyginti po skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo. Taip pat nuteistoji atlygino žalą ir ligonių kasoms. Be to ji neturėjo finansinių galimybių atlyginti didesnės dalies nukentėjusios prašomos priteisti žalos, kadangi 2024 m. spalio 31 d. nutarimu nuteistosios atžvilgiu buvo taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas visai civilinio ieškinio sumai. Nuteistajai apskundus šį nutarimą jai buvo leista disponuoti 1000 Eur suma per mėnesį. Turint omenyje, kad ji neturi nuosavo būsto, jį nuomojasi, turi du mažamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti, yra išsituokusi, viena augina du vaikus, moka mokesčius, perka maistą ir kt., todėl 1000 Eur suma buvo pakankama tik būtiniesiems šeimos poreikiams patenkinti ir nuteistoji bylos nagrinėjimo metu neturėjo pakankamai laisvų lėšų, kad galėtų atlyginti nukentėjusiajai žalą. Visgi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nuteistosios lėšoms yra taikomas iki šiol, banko sąskaitoje yra areštuota visa civilinio ieškinio suma – 5344,26 Eur, o tai iš esmės reiškia, kad skundžiamam nuosprendžiui įsiteisėjus civilinis ieškinys bus patenkintas, nes areštuotų lėšų suma yra netgi didesnė nei būtina. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo/panaikinimo nieko nepasisakė, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti, jog nukentėjusiajai priteista turtinė ir neturtinė žala ateityje bus atlyginta pilna apimtimi.
2.3. Skunde nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistosios brolis D. G. nėra tinkamas laiduotojas, pažymima, jog jis 2025 m. gegužės 19 d. pateikė prašymą apylinkės teismui perduoti jo žinion nuteistąją pagal laidavimą. Pateiktame prašyme nurodė, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, nes nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nors buvo baustas administracine tvarka, tačiau už pažeidimus, kurie nepriskiriami prie šiurkščių pažeidimų, bei kitus pažeidimus, nesusijusius su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu. D. G. nurodė, kad yra pakankamai bendraujantis ir komunikabilus asmuo, puikiai sutaria ne tik su savo seserimi, bet ir su savo sutuoktine, kaimynais, draugais, geba priimti teisingus sprendimus konfliktinėse situacijose. Taip pat yra pasitikintis savimi, tolerantiškas, nuoširdus, sąžiningas, turintis didelį atsakomybės ir pareigingumo jausmą, domisi sportu, muzika. Ir gali daryti teigiamą įtaką seseriai, kadangi juos sieja itin artimas ryšis, daugiau jokių artimų giminaičių jie neturi. Nurodė, kad su seserimi ne kartą aptarė šį įvykį, sesuo dėl šio įvykio gailėjosi. Duodamas parodymus byloje nurodė, kad gyvena kitame mieste, tačiau teigiamą įtaką seseriai darys bendraudamas su ja telefonu, moralizuodamas jos elgesį. Prie teismui pateikto prašymo buvo pridėta ir 2025 m. kovo 27 d. D. G. išduota Gyventojo individualios veiklos vykdymo ar nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtino aplinkybę, kad jis užsiima statybų veikla ir gauna pajamas. Tokia pačia veikla D. G. užsiima ir iki šiol. Taigi, įvertinus D. G. giminystės ryšius su nuteistąja, jo asmenybę, duotus parodymus, darytina išvada, kad teismas neturėjo pagrindo D. G. laikyti netinkamu laiduotoju, kadangi iš esmės jis atitiko visus laiduotojui keliamas reikalavimus. Pažymint, kad aukščiau minėtoje Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-64-616/2025 teismas tinkama laiduotoja laikė apskritai niekur nedirbančią, nuo kaltinamojo finansiškai priklausančią sutuoktinę. Todėl akivaizdu, kad darbinės pajamos nėra tas kriterijus, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą dėl asmens tinkamumo būti laiduotoju.
2.4. Pasak gynėjos advokatės, nagrinėjamu atveju nuteistoji atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, kadangi ji nusikalto pirmą kartą, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą ligonių kasoms ir dalį žalos nukentėjusiajai bei įsipareigoja atlyginti teismo sprendimu priteistą žalą, taip pat yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to jos brolis D. G., kuris yra artimiausias jos giminaitis, yra tinkamiausias asmuo būti laiduotoju ir nėra pagrindo manyti, kad jis nėra pasitikėjimo vertas asmuo.
2.5. Skunde nesutinkant su nukentėjusiajai priteista 1 500 Eur neturtine žala teigiama, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Kadangi neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tačiau bylose pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paprastai vyrauja priteisiamos sumos nuo 150 iki 1200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-128-489/2020 2K-393 489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21 697/2022, 2K-188- 303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė didesnį nei įprastai tokiose bylose yra priteisiama neturtinės žalos dydį, nors skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad „nukentėjusiosios sveikata po įvykio stipriai nepablogėjo, neliko ilgalaikių liekamųjų reiškinių, nereikėjo sistemingos ir nuolatinės medikų pagalbos“. Tuo tarpu nukentėjusioji duodama paaiškinimus nurodė, kad ji įvykio metu nedirbo, kas reiškia, kad darbingumo neprarado. Taip pat į medikus dėl psichologinės būsenos nesikreipė. Patvirtino, kad tarp jos ir nuteistosios buvo abipusis konfliktas, neneigė, kad pati stūmė nuteistąją, sudraskė ją nagais, suplėšė palaidinę. Todėl lieka neaišku, kuo remiantis apylinkės teismas padarė išvadą, jog nukentėjusiajai turėtų būti priteisiama pagal formuojamą teismų praktiką maksimalaus dydžio, t. y. 1500 neturtinė žala.
2.6. Skunde cituojant teismų praktiką susijusią su priteisiamais neturtinė žalos dydžiais (Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu Nr. 1A-66-744/2025 nukentėjusiajam priteista 800 Eur neturtinė žala; Šiaulių apygardos teismo nutartyje Nr. 1A-64-616/2025 nukentėjusiajam priteista 500 Eur neturtinė žala; Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. 1A-268-1121/2025 nukentėjusiajam priteistas 1000 Eur neturtinė žala) akcentuojama, kad panašaus pobūdžio byloje neturtinė žala yra priteisiama iki 1000 Eur. Dėl to manoma, kad atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą, į tai, kad nukentėjusiajai ilgalaikio gydymo neprireikė, ji ilgalaikių pasekmių nejautė, tuo metu nedirbo, todėl darbingumas nebuvo prarastas, pati konfliktavo, todėl jai priteisiama neturtinė žala turėtų būti sumažinama iki 750 Eur.
2.7. Skunde manoma, kad nuteistajai paskirta bausmė yra perteklinė, todėl prašoma neskirti intensyvios priežiūros. Kadangi nuteistoji yra dviejų mažamečių vaikų mama ir stengiasi su jais išvykti atostogų, suteikti jiems kokybišką laiką. Be to vaikai dažnai serga ir su jais neretai naktimis reikia vykti į gydymo įstaigą, todėl buvimas namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. sukeltų nepatogumų, susijusių su vaikų priežiūra. Taipogi, nuteistoji niekada nepažeidė ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygų, nevengė dalyvauti teismo posėdžiuose, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, kalta prisipažino, nevengė ir iki pat šiol nevengia atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Ji anksčiau niekada nebuvo bausta ar teista. Jos asmenybė nėra charakterizuojama neigiamai, dėl ko manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant jai intensyvios priežiūros. Juolab, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje nėra numatyto imperatyvaus reikalavimo kiekvienu atveju asmeniui taikant arešto bausmės vykdymo atidėjimą kartu skirti ir intensyvią priežiūrą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime nukentėjusioji E. Ž. su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu, kadangi jame iš esmės pakartojami tie patys argumentus, kurie jau buvo išsamiai išnagrinėti pirmosios instancijos teisme ir motyvuotai atmesti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistoji viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo kaltės pilnai nepripažino. Ji nuosekliai teigė, kad nukentėjusiajai sudavė ne daugiau kaip du smūgius ir sutiko tik su tokia savo veiksmų apimtimi, nors bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo suduoti penki smūgiai. Be to, nuteistoji viso proceso metu nereiškė jokio atsiprašymo ar gailėjimosi, aiškiai deklaravo, kad atsiprašyti neketina. Tik paskutinio teismo posėdžio metu pareiškė, jog gailisi ir atsiprašė, tačiau toks elgesys buvo akivaizdžiai nenuoširdus, prieštaravo visai iki tol išsakytai jos pozicijai ir buvo įtakotas gynėjos, siekiant sau palankesnio teismo sprendimo.
3.2. Atsiliepime akcentuojama, kad 2025 m. kovo 28 d. viešoje vietoje – „(duomenys neskelbtini)” bare – nuteistoji bandė provokuoti nukentėjusiąją ir artintis prie jos, tačiau buvo sulaikyta kartu buvusios draugės. Taip pat bylos nagrinėjimo laikotarpiu, 2025 m. kovo 31 d. „(duomenys neskelbtini)” degalinėje, nuteistoji viešai įžeidė nukentėjusiąją, pavadindama ją „(necenzūrinis žodis)” bei iš jos pasijuokė, komentuodama jos vaikino vairuojamą automobilį. Todėl nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistosios elgesys buvo nenuoseklus ir prieštaravo jos vėliau teisme išsakytiems teiginiams apie gailėjimąsi.
Šalies argumentai
3.3. Pasak nukentėjusiosios, nors nuteistoji skunde nurodo, jog jai per mėnesį leidžiama disponuoti suma yra per maža net būtiniesiems poreikiams patenkinti, tačiau bylos nagrinėjimo metu nuteistoji su savo nepilnamečiais vaikais buvo du kartu išvykusi į kelionę (į Egiptą ir Italiją), o pasibaigus bylos nagrinėjimui į dar vieną kartą į Egiptą. Tokios kelionės akivaizdžiai nėra būtinosios išlaidos ir reikalauja reikšmingų finansinių išteklių. Todėl nuteistosios teiginiai apie nepakankamas lėšas pragyvenimui yra deklaratyvūs ir neatitinka realios jos finansinės padėties. Be to pažymėtina, kad laikas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikyta siekiant užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą, o ne apriboti nuteistosios galimybes patenkinti būtinus gyvenimo poreikius. Aplinkybės, jog nuteistoji bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybes vykti į keliones užsienyje, patvirtina, jog teismo nustatyta disponuojamų lėšų suma buvo pakankama, o apeliacinis skundas šioje dalyje grindžiamas tik siekiu sumažinti civilinio ieškinio užtikrinimą.
Atsiliepimas
3.4. Atsiliepime nukentėjusioji pažymi, kad jai faktiškai per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį buvo atlyginta tik 100 Eur suma. Ir tai sudaro tik nereikšmingą priteistos žalos dalį ir negali būti vertinama kaip realus ar nuoširdus žalos atlyginimas. Kadangi aukščiau aptartos aplinkybės susijusios su nuteistosios kelionėmis patvirtina, jog žalos atlyginimas nebuvo prioritetas. Tuo tarpu civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra skirtas nukentėjusiosios pažeistoms teisėms atkurti ir nepriklauso nuo nuteistosios šeimyninės padėties ar to, kad ji augina nepilnamečius vaikus. Nes vaikų turėjimas savaime negali būti pagrindas atsisakyti atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą ar ją sumažinti.
3.5. Atsiliepime teigiama, kad po įvykio nukentėjusioji patyrė fizinius sužalojimus, t. y. turėjo matomas mėlynes ant veido ir kitose kūno zonose, taip pat nešiojo alkūnės įtvarą. Dėl šios būklės ji negalėjo vykti į darbą Danijoje ir prarado darbo vietą. Vietoje jos buvo priimtas kitas asmuo ir ji neteko realių pajamų, kurios sudarė apie du tūkstančius eurų per mėnesį. Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad nuketėjusioji darbingumo neprarado neatspindi faktinės situacijos ir ignoruoja realias šio įvykio pasekmes nukentėjusiosios profesinei ir finansinei padėčiai. Tai, kad nukentėjusioji nesikreipė į psichologus ar psichiatrus, nereiškia jog nepatyrė psichologinių išgyvenimų ar emocinės žalos. Į specialistus nesikreipė todėl, kad šalia turėjo šeimą, draugus ir antrąją pusę. Artimųjų palaikymas nukentėjusiajai buvo pagrindinė emocinė pagalba. Tačiau po įvykio ilgą laiką ji sunkiai užmigdavo, vakarais bijodavo viena eiti į viešas vietas, nuolat jautėsi įsitempusi, nerami ir nesaugi. Šie išgyvenimai turėjo realią įtaką nukentėjusiosios kasdieniam gyvenimui, savijautai ir emociniam stabilumui. Nukentėjusiosios patirti fiziniai sužalojimai, skausmas, darbo praradimas užsienyje, ilgalaikis nesaugumo jausmas, emocinė įtampa ir nerimas, sudaro visumą aplinkybių, kurios pagrindžia pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje turėtų būti atmestas.
3.6. Nukentėjusioji, atsiliepime cituodama skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl BK 40 straipsnio nuostatų netaikymo nuteistajai, tvirtina, kad apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai padarė išvadą, jog D. G. neatitinka laiduotojui keliamų reikalavimų.
3.7. Atsiliepime taip pat prašoma nuteistajai paskirtą laisvės apribojimo bausmę palikti nepakeistą, patikslinant vykdymo sąlygas: nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, vykimu į gydymo įstaigą ar kitomis objektyviai būtinosiomis aplinkybėmis; per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; atlyginti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą per šešis mėnesius; nevartoti alkoholinių gėrimų visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį, nes nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio, alkoholio vartojimas tiesiogiai didina pakartotinio smurtinio elgesio riziką. Pasak nukentėjusiosios, pareiga būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val. nuteistajai galėtų būti netaikoma tais atvejais, kai dėl būtinosios ar neatidėliotinos medicininės pagalbos ji privalo vykti į gydymo įstaigą pati ar lydėti nepilnamečius vaikus, apie tai nedelsiant informuodama bausmės vykdymą prižiūrinčią instituciją.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios I. J. gynėja advokatė Šarūnė Gailiūnaitė palaikė visus apeliacinio skundo argumentus ir prašė jį tenkinti. Nukentėjusiosios E. Ž. atstovė advokatė Ingrida Maldeikienė prašė apeliacinio skundo netenkinti, nes jis yra visiškai nepagrįstas. Pati nukentėjusioji E. Ž. pilnai pritarė savo atstovės advokatės nuomonei ir prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes įvertino teisingai ir paskyrė tinkamą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistosios I. J. gynėjos advokatės Šarūnės Gailiūnaitės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėja advokatė Šarūnė Gailiūnaitė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti laidavimo instituto I. J. atžvilgiu ir prašo nuteistąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, taip pat sumažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį iki 750 Eur. Neatleidus nuteistosios I. J. pagal laidavimą prašoma pakeisti jai paskirtą bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros – įpareigojimo nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus reikalavimus, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose.
Dėl laidavimo
6. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019, 2K-114-628/2019 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-895/2015, 2K-7-266-942/2015), nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018 ir kt.). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-274-693/2018, 2K-307-689/2019, 2K-28-628/2023 ir kt.).
7. BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
8. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nenustatęs nuteistosios I. J. nuoširdaus galėjimosi, įvertinęs, kad turtinė ir neturtinė žala atlyginta tik iš dalies bei konstatavęs, jog D. G. nėra tinkamas laiduotojas, laidavimo instituto nuteistajai I. J. netaikė.
9. Aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, Nr. 2K-137/2015, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-307-689/2019, Nr. 2K-81-895/2020, Nr. 2K-7-44-719/2021).
10. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad nuteistoji I. J. iš esmės visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo, kadangi besąlygiškai pripažino teismo nustatytus esminius faktus. Duodama parodymus 2025 m. balandžio 1 d. apylinkės teisme nuteistoji nors iš pradžių ir nurodė, kad gynėsi, tačiau neneigė trenkusi nukentėjusiajai į veidą, pripažino ir tai, jog nukentėjusiąją sugriebė už kaklo ir smaugė (2 t., b. l. 58). 2025 m. gegužės 21 d. teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme, nuteistoji I. J. nurodė savo kaltę pripažįstanti visiškai. Tuo metu savo veiksmus vertino, kaip savigyną, tačiau pripažino viską pagal kaltinamąjį aktą (2 t., b. l. 97-98). Vis tik teisėjų kolegija sutinka, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta būtina sąlyga nėra išpildyta, kadangi nėra nustatytas galėjimasis.
Žemesnės instancijos teismas
11. Nuteistoji I. J. apklausiama apylinkės teisme 2025 m. balandžio 1 d. nurodė, kad nukentėjusiosios E. Ž. neatsiprašė, nors po įvykio nukentėjusiąją vieną kartą matė, bet nepriėjo, nes žino, kad čia beviltiška. Neprivalo prieiti prie nukentėjusiosios ir pakalbėti su ja (2 t., b. l. 58). Vėlesnės apklausos metu, t. y. 2025 m. gegužės 21 d. apylinkės teisme nuteistoji I. J. dar kartą patvirtino, kad nukentėjusiosios neatsiprašė, jokio kontakto su ja neturėjo (2 t., b. l. 97-98). Ir tik suteikus paskutinįjį žodį nuteistoji I. J. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos. Atsiprašo nukentėjusiosios. Gailisi, kad taip pasielgė ir dar kartą atsiprašo (2 t., b. l. 139). Apylinkės teismui aiškinantis aplinkybes dėl žalos atlyginimo, nuteistoji 2025 m. balandžio 1 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė neturinti finansinių galimybių atlyginti bent kažkokią dalį žalos nukentėjusiajai, nes jai per mėnesį leidžiama disponuoti 1000 Eur, kitomis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje ji naudotis negali, nes jos užšaldytos (2 t., b. l. 58). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad I. J. su kelionių organizatoriumi 2024 m. spalio 7 d. sudarė sutartį dėl kelionės į Egiptą ir įsipareigojo sumokėti 227,56 Eur avansą bei iki 2024 m. gruodžio 4 d. likusią 2048 Eur sumą (2 t., b. l. 17), nors tuo metu tiek nukentėjusioji, tiek ir Kauno teritorinės ligonių kasos byloje jau buvo pareiškusios civilinius ieškinius (1 t., b. l. 113-115, 130-132). Ir tik vėliau, jau bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. 2025 m. gegužės 19 d. nuteistoji I. J. iš draugės sąskaitos pervedė nukentėjusiajai E. Ž. 100 Eur žalos atlyginimo (2 t., b. l. 86), kai tuo tarpu Valstybinėms ligonių kasoms 144,70 Eur sumą buvo pervedusi beveik prieš pusę metų (2024 m. lapkričio 29 d.) (2 t., b. l. 85). Visos šios aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu rodo, kad nuteistoji I. J. savo neteisėto elgesio kritiškai neverta, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesikremta, o jos deklaratyvus atsiprašymas ir žalos atlyginimas buvo nulemti tik siekio būti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai nebuvo nustatytas nuteistosios I. J. nuoširdus galėjimasis. Tuo tarpu nukentėjusiosios atsiliepime nurodytos neigiamos patirtys susitikus su nuteistąja jau po šio įvykio plačiau nevertinamos, kadangi jokių tas aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų nėra pateikta.
12. Nors nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto pagrindo laidavimo institutas nuteistajai I. J. negali būti taikomas, kadangi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–3 punktuose nurodytos sąlygos, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus toliau pasisako ir dėl kitų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų bei laiduotojo tinkamumo.
13. Teisėjų kolegijos nuomone, antroji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga: bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, nagrinėjamu atveju egzistuoja, nes tai patvirtina ir aukščiau aptarti įrodymai kad nuteistoji I. J. Valstybinėms ligonių kasoms 2024 m. lapkričio 29 d. pervedė 144,70 Eur (2 t., b. l. 85) ir nukentėjusiajai E. Ž. 2025 m. gegužės 19 d. 100 Eur (2 t., b. l. 86). Be to apklausiama pirmosios instancijos teisme nuteistoji sutiko atlyginti tokį žalos dydį, kokį priteis teismas (2 t., b. l. 58).
14. Dėl trečiosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos egzistavimo: visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kadangi nuteistoji I. J. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, turinti darbą bei viena auginanti du mažamečius vaikus, nusikalto pirmąjį kartą (1 t., b. l. 136, 142, 143, 145, 147), tarpusavio konflikto metu, todėl yra pagrindas manyti, jog ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistosios I. J. piniginėms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė – 5344,26 Eur, taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas civilinio ieškinio užtikrinimui (1 t., b. l. 192-193, 195-198, 2 t., b. l. 23-24), todėl pagrindo daryti išvadą, jog padaryta žala nebus atlyginta ateityje, taip pat nėra.
15. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, kurios konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018, 2K-18-976/2025). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019).
Žemesnės instancijos teismas
16. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas konstatavęs, jog D. G. nėra tinkamas laiduotojas I. J., nurodė, kad pastarasis neteistas, baustas administracine tvarka ir turi 2 galiojančias administracines nuobaudas, nėra duomenų, kad jis dirbtų ir turėtų pragyvenimo šaltinį. Įvertinęs D. G. 2025 m. gegužės 21 d. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, jog jis negebėjo paaiškinti kokią įtaką darys seseriai, kad ji nedarytų daugiau nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų. Ir tai, kad jo pasiryžimą būti laiduotoju nulėmė aplinkybės, jog kaltinamoji dėl savo poelgio gailisi, apylinkės teismas padarė išvadą, kad D. G. nežino, kaip padėti kaltinamajai, nežino ar gali jai daryti teigiamą įtaką. Todėl atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad D. G. nėra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajai ir turintis galimybę jai daryti teigiamą įtaką.
17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. G. neteistas, yra pateikęs duomenis, jog nuo 2025 m. kovo 27 d. vykdo individualią veiklą susijusią su kitais statybos baigiamaisiais ir apdailos darbais, tinkavimu (2 t., b. l. 90, 94). Patikrinus duomenis administracinių nusižengimų registre apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad D. G. turi dvi galiojančias nuobaudas už tai, kad vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo ir važiavo autobusu be bilieto. Baudos yra sumokėtos. Tačiau pažymėtina, kad D. G. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. gegužės 30 d. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir jis nesusigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemones 2021 m. vasario 28 d. vairavo automobilį. Ir nors šie D. G. padaryti nusižengimai nebegalioja, tačiau jie neigiamai charakterizuoja pastarąjį, nes rodo, jog jis nėra pakankamai drausmingas. Iš D. G. apylinkės teisme duotų parodymų akivaizdu, jog jis nesigilino į sesers I. J. padaryto nusikaltimo priežastis, nurodė, kad nežino iš kur tas konfliktas, nežino kuo nepasidalina, kad konfliktuoja. Be to matyti, kad bando pateisinti sesers veiksmus, nes nurodo, jog kai ant tavęs kažkas puola, kartais geriau nuleisti galvą ir nueiti arba paskambinti pirmam policijai, o ne spęsti pačiam (2 t., b. l. 100-101). Nuteistosios I. J. apylinkės teisme duoti parodymai, jog ji broliui apie įvykį papasakojo po to, kai buvo iškviesta į pirmąją apklaustą (2 t., b. l. 97-98) taip pat patvirtina, kad bendravimas tarp jų nėra toks glaudus, kaip bandoma deklaruoti. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi D. G. charakterizuojančius duomenis, aplinkybes, kad pati nuteistoji I. J. yra pakankamai brandi ir susiformavusi asmenybė, turinti nemažą gyvenimišką patirtį ir jos bendravimas su broliu nėra toks artimas bei paremtas vien abipusiu pasitikėjimu daro išvadą, jog D. G. galimybės daryti teigiamą įtaką I. J. yra abejotinos. Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad D. G. nėra tinkamas laiduotojas ir negali daryti realios teigiamos įtakos nuteistajai I. J..
18. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, tik Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Todėl nuteistosios I. J. gynėjos advokatės skunde nurodyta Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-64-616/2025 precedento galios neturi. Be to teismų sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis.
Dėl neturtinės žalos
19. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas, kartu atsižvelgdamas ir į formuojamą teismų praktiką. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Svarbu pastebėti, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus būtina atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t., kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.
20. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies ir priteisdamas E. Ž. 1500 Eur iš prašomų 5000 Eur, teismas motyvavo, kad tokio dydžio neturtinė žala nustatoma, įvertinus, jog nukentėjusios sveikata po įvykio stipriai nepablogėjo, neliko ilgalaikių liekamųjų reiškinių, nereikėjo sistemingos ir nuolatinės medikų pagalbos. Atsižvelgė, kad nusikaltimas buvo tyčinis, smurtinis, padarytas viešoje vietoje ir iš žemų, menkaverčių dingsčių. Įvertino nuteistosios I. J. turtinę padėtį: darbinga, vieniša motina, duomenų apie nekilnojamąjį turtą nėra, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką, spendė, kad būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai yra pakankama satisfakcija už jos patirtus neigiamus išgyvenimus.
21. Apeliaciniame skunde nesutinkant su nukentėjusiajai E. Ž. priteista neturtine žala teigiama, kad apylinkės teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nes priteisė didesnį nei įprastai tokiose bylose priteisiamą neturtinės žalos dydį. Tuo tarpu atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mastą, į tai, kad nukentėjusiajai ilgalaikio gydymo neprireikė, ji ilgalaikių pasekmių nejautė, tuo metu nedirbo, todėl darbingumo neprarado, pati konfliktavo, todėl jai priteisiama neturtinė žala turėtų būti sumažinta iki 750 Eur.
22. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki 1500 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-696/2017 (priteista 500 Eur), 2K-103-788/2018 (priteista 700 Eur), 2K-347-976/2018 (priteista 300 Eur ir 500 Eur), 2K-38-788/2020 (priteista 800 Eur), 2K-86-628/2020 (priteista 1 000 Eur), 2K-128-489/2020 (priteista 400 Eur), 2K-180-719/2020 (priteista 500 Eur), 2K-205-719/2020 (priteista 1 000 Eur), 2K-48-495/2021 (priteista 1 000 Eur), 2K-142-303/2021 (priteista 600 Eur), 2K-274-654/2022 (priteista 1 500 Eur).
23. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai E. Ž. buvo nustatytas ne vienas minkštųjų audinių sumušimus (kaktos pusėje, smilkinio srityje, akiduobėje, abiejose alkūnėse), po akimi buvo aiškiai matoma hematoma, nubrozdinimas, nustatytas regėjimo sutrikimas (1 t., b. l. 96-98, 102-103). Tiek civiliniame ieškinyje, tiek apklausiama pirmosios instancijos teisme pastaroji nurodė, kad ambulatoriškai gydėsi daugiau nei dvi savaites. Lankėsi pas okulistą, neurologą, traumatologą. Nešiojo rankos įtvarą. Ilgą laiką jautė skausmą tiek alkūnės, tiek akiduobės srityse. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo išeiti iš namų, ieškotis darbo, nes buvo su didžiausia mėlyne, jautėsi nesaugi, išsigandusi, buvo sutrikdyta jos ramybė, jautė nerimą, įtampą ir buvo padidėjęs dirglumas, sumažėjo pasitikėjimas aplinkiniais. Dėl to į specialistus nesikreipė, nes turėjo šeimos ir draugo palaikymą. Šiuo metu viena ramiai į gatvę dar negali išeiti, nors nerimas jau yra apmažėjęs. Nurodė, kad po įvykio buvo sutikusi nuteistąją, jautėsi nemaloniai, bet draugas šalia buvo, tai nebuvo labai išsigandusi. Jei būtų buvusi viena – būtų išsigandusi (1 t., b. l. 130-132, 2 t., b. l. 59).
24. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes ir nukentėjusiajai E. Ž. nustatytus sužalojimus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog ji dėl įvykdyto neteisėto tyčinio nesunkaus I. J. nusikaltimo patyrė neigiamus tiek fizinius, tiek ir dvasinius išgyvenimus, kuriuos apima ne tik fizinis skausmas, tačiau ir dvasiniai, emociniai sukrėtimai, neigiami jausmai, prarastas pasitikėjimas žmonėmis, baimės jausmas. Be to nagrinėjamu atveju buvo pasikėsinta į įstatymo ypač saugomą vertybę – sveikatą ir E. Ž. buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Apylinkės teismas būtent tai ir įvertinęs, skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė ir į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes susijusias su sveikatos sutrikdymo mastu ir ilgalaikių pasekmių nebuvimu bei netaikytu specifiniu gydymu, taip pat aptarė ir kitus kriterijus, reikšmingus neturtinės žalos dydžio nustatymui, t. y. nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistosios I. J. turtinę padėtį bei kita, todėl teisėjų kolegijos vertinimu nukentėjusiajai E. Ž. priteisė teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.
25. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai susiję su tuo, kad pati nukentėjusioji konfliktavo, nesudaro pagrindo mažinti jai priteistą neturinę žalą iki 750 Eur, kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog jo iniciatorė buvo pati nuteistoji. Nors nukentėjusioji E. Ž. atsiliepime ir nurodė, kad dėl savo būklės negalėjo vykti dirbti į Daniją, dėl to neteko apie dviejų tūkstančių eurų realių pajamų per mėnesį, tačiau apylinkės teismui tokios aplinkybės nebuvo nurodytos, todėl jos plačiau nevertinamos. Sutinkant, kad E. Ž. įvykių metu nedirbo, tačiau ji buvo registruoja Užimtumo tarnyboje, kaip ieškanti darbo, todėl jai nustatyti sužalojimai neabejotinai tam tikram laikui sustabdė darbo paieškas.
26. Pažymėtina, kad formuojama teismų praktika yra tik vienas iš kriterijų, kuriuo turi vadovautis teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Tuo tarpu pragyvenimo lygis valstybėje nuo aukščiau aptartos 2017-2022 m. kasacinio teismo praktikos yra žymiai pasikeitęs. Be to, kaip jau minėta, kiekvienoje byloje nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės yra skirtingos ir apeliaciniame skunde nurodyti sprendimai (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-66-744/2025,Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. 1A-64-616/2025, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-268-1121/2025) precedento galios neturi. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad neturtinės žalos pagrįstumo ir dydžio klausimas nukentėjusiajai E. Ž. šioje byloje buvo išspręstas tinkamai. Nuteistosios I. J. gynėja advokatė pateiktame apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų ir objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima kitaip įvertinti neturtinės žalos dydį, nei nustatė pirmos instancijos teismas, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl įpareigojimo
27. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajai I. J. apylinkės teismas už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais.
28. Apeliaciniu skundu nuteistosios gynėja advokatė prašo neskirti I. J. intensyvios priežiūros – įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei jame išdėsto kokias neigiamas pasekmes dėl to patirs jos ginamoji.
29. Tiesėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad BK 48 straipsnyje numatyta laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama su intensyvia priežiūra arba be jos. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė ar I. J. skiriama laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra ar be jos, tačiau nustatė įpareigojimą – būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
30. Akcentuotina, jog šis įpareigojimas – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, yra nustatytas BK 75 straipsnyje (X skyriuje) ir jis gali būti paskirtas tik atidedant bausmės vykdymą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje I. J. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. O ją paskyrus asmeniui gali būti paskirti tik tie įpareigojimai ir draudimai, kurie nustatyti BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse, bei BK IX skyriuje nustatytos viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi, nustačius, kad BK 48 straipsnyje įpareigojimas – neišeiti iš namų tam tikru laiku nėra numatytas, jis nuteistajai I. J. ir negalėjo būti paskirtas. Taigi dėl to, kad nuteistajai I. J. nepagrįstai buvo paskirtas įpareigojimas – būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis dėl paskirtos bausmės keičiamas, šį įpareigojimą panaikinant. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas nutartyje Nr. 2K-7-83-1073/2025.
Dėl proceso išlaidų
31. Nagrinėjant apeliacinį skundą apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. vasario 10 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. Ž., kurios sudaro 266,67 Eur (3 t., b. l. 49-51).
32. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).
33. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas šioje byloje vyko pagal nuteistosios I. J. gynėjos advokatės Šarūnės Gailiūnaitės apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies bei įvertinusi, kad nuteistoji viena augina du mažamečius vaikus, nors ir dirba, tačiau jokio turto neturi bei turės atlyginti jai priteistą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. Ž. iš I. J. nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistosios I. J. gynėjos advokatės Šarūnės Gailiūnaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalį dėl I. J. paskirtos bausmės:
panaikinti įpareigojimą per visą bausmės atlikimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nepriteisti iš nuteistosios I. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. Ž. apeliacinės instancijos teisme.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.