- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-268-1121/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00182-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė, Paulius Veršekys
- Advokatai
- Edmundas Jonušas
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo L. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos A. K. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, o baudžiamoji byla nutraukta. D. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš L. K. D. Š. naudai nuspręsta priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. D. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestas. Procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktas. L. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Laidavimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. K. 2024 m. vasario 11 d. apie 14.00 val. prekybos centro „Akropolis“, esančio Ozo g. 25, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, žodinio konflikto metu tyčia dujų balionėliu „Super Pfeffer“ papurškė D. Š. į veido sritį ir taip padarė nukentėjusiajam abiejų akių junginių nudegimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. gynėjas advokatas Edmundas Jonušas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendį ir iš L. K. nukentėjusiojo D. Š. naudai priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 400 Eur, taip pat laidavimo terminą nustatyti vieneriems metams. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusiojo gydymas užtruko ilgą laiko tarpą, taip pat kad būtų ypatingų liekamųjų padarinių sveikatai ar darbingumui ar kad būtų nustatytas regėjimo kokybės pablogėjimas. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė kompensaciją nukentėjusiajam už jo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ar praradimus. Parinkta piniginė 1 000 Eur satisfakcija, yra per didelė ir neatitinka teismų praktikos. Be to, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pažymėjo, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė ir į turtinės žalos dydį, nors jos nepriteisė kaip neįrodytos.
2.2. Skundžiamame nuosprendyje neatsižvelgta į tai, kad ne L. K. sukėlė konfliktą, o iš esmės pats nukentėjusysis D. Š. išprovokavo konfliktinę situaciją ir pats nukentėjo. Nurodoma, kad važiuodamas į Vilniaus prekybos centro „Akropolis“ automobilių saugojimo aikštelę, nepažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimų, L. K. persirikiavo iš vienos eismo juostos į kitą, o tai nepatiko nukentėjusiajam D. Š., nes kaip nukentėjusysis teigė papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jam važiuojant automobiliu „Opel“, prieš jį užlindo automobilis „Mercedes Benz“. Vietoj to, kad toliau važiuotų savo keliais, nukentėjusysis D. Š. nusekė iš paskos L. K. automobilį, kuriame dar buvo sutuoktinė ir du mažamečiai vaikai, ir aikštelėje sukėlė konfliktinę situaciją.
2.3. L. K. apylinkės teismui pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę, t. y. kad jam yra diagnozuoti adaptacijos ir panikos sutrikimai, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė vertindamas L. K. veiksmus dėl dujų balionėlio panaudojimo. Nurodoma, kad L. K., pamatęs link jo ateinantį fiziškai stambesnį ir aukštesnį už jį nukentėjusįjį, pajuto stiprią paniką dėl savo ir šeimos, narių, todėl nebesugebėjo racionaliai įvertinti susidariusios situacijos ir dėl to prieš nukentėjusįjį D. Š. panaudojo dujų balionėlį. Pažymima, kad chuliganiškų ar kitų paskatų L. K. neturėjo.
2.4. Neprieštaraujama, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumų bei streso, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pats įvykis bei nukentėjusiojo elgesys turėjo įtakos kilusiai žalai, teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteista neturtinė žala turi būti sumažinta iki 400 Eur. Vertinama, kad toks žalos dydis atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Šiuo aspektu nurodoma, kad nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais, neturtinė žala teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1 000 Eur.
2.5. Kaip pavyzdys pateikiama Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-262-876/2022, kuria buvo pakeistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendis analogiško pobūdžio byloje, kurioje nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir jo naudai iš P. V. priteista 1 000 Eur (prašė 2 500 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. P. V. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis 2021 m. rugsėjo 25 d., apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučių kieme, žodinio konflikto dėl automobilio parkavimo metu, smurtaudamas, tai yra tyčia papurkšdamas ašarinių dujų į akis nukentėjusiajam R. K., padarė 1-ojo laipsnio cheminį akių junginių ir ragenų bei akių vokų odos nudegimą cheminių dirginančių medžiagų poveikyje ir sukėlė R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kauno apygardos teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad paties nukentėjusiojo veiksmai įtakojo kilusį konfliktą ir nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam priteisė nepagrįstai didelį — 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kuris mažintinas iki 400 Eur. Teisėjų kolegija vertino, kad būtent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.
2.6. Teigiama, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas yra per ilgas. Kodėl nustatytas būtent toks laidavimo terminas, skundžiamame nuosprendyje nemotyvuota. Pažymima, kad BK 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į teigiamą L. K. charakteristiką, kurią išsamiai aptarė apylinkės teismas, taip pat į tai, kad yra teisiamas pirmą kartą, dirba UAB „G.“ direktoriumi, laidavimo terminas L. K. galėtų būti nustatytas vieneriems metams.
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Renata Čepkauskė (toliau – prokurorė) atsiliepimu prašo L. K. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepime pakartojant skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl L. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui įvertinus ne tik L. K. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, taip pat laiduotojos A. K. asmenybę, nustatytas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas be užstato, yra pakankamas konstatuoti, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai ir toks nustatytas laidavimo terminas nelaikytinas per ilgu. Be to, pakartojant skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl civilinio ieškinio klausimo išsprendimo, atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas objektyviai ir teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo teigti, kad iš L. K. D. Š. naudai priteista 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, turėtų būti sumažinta iki 400 Eur.
4. Nukentėjusysis D. Š. atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad buvo padarytas šiurkštus nusikaltimas viešoje judrioje vietoje dienos metu. Pirmosios instancijos teismas nusprendė gerokai sušvelninti bausmę L. K., kadangi teisiamojo posėdžio metu jis skundėsi bloga sveikatos būkle, tačiau nukentėjusiojo vertinimu, tokie L. K. parodomieji negalavimai teisiamojo posėdžio metu buvo netikri ir klaidinantys teismą, siekiant sušvelninti bausmę. Teisiamojo posėdžio metu L. K. parodė, kad nuoširdžiai gailisi, pilnai pripažįsta neteisėtus veiksmus ir nori išpirkti kaltę. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusysis nurodo, kad neprieštaravo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo gerokai sumažinant išieškomą neturtinę žalą iki 1 000 Eur ir sušvelninant nuosprendį, atleidžiant L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nukentėjusiojo teigimu, susiklosčiusi situacija paveikė jo sveikatą (kas atsispindi ir „esveikatos“ duomenyse) ir yra toliau bloginama. Susiklosčiusios situacijos metu L. K. padarė ne vieną nusikalstamą veiką ir privalo atsakyti už savo veiksmus, kadangi visiškas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės paskatins jį kitai nusikalstamai veikai, nes bausmė ir taip buvo labai stipriai sušvelninta. Teigiama, kad L. K. turėjo metus laiko pripažinti kaltę ir atsiprašyti, tačiau to nepadarė, kol byla nebuvo perduota į teismą.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinis skundas atmestinas
5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu L. K. gynėjas advokatas Edmundas Jonušas neginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės ar nustatyto pagrindo atleisti L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliaciniu skundu L. K. gynėjas advokatas Edmundas Jonušas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendį ir iš L. K. nukentėjusiojo D. Š. naudai priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti iki 400 Eur, taip pat laidavimo terminą nustatyti vieneriems metams. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.
6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtu vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminu, todėl prašoma sutrumpinti laidavimo terminą iki minimalus vienerių metų termino. Siekiant pagrįsti tokią poziciją, apeliaciniame skunde nurodoma, kad vienerių metų ir šešių mėnesių terminas yra per ilgas, o motyvų, kodėl skirtas būtent minėtas laidavimo terminas, skundžiamame nuosprendyje nepateikta. Be to, pabrėžiama, kad L. K. asmenybė yra charakterizuojama teigiamai ir jis yra teisiamas pirmą kartą.
7. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu (2024 m. vasario 11 d.) galiojusią BK 40 straipsnio 4 dalį, laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo aspektu pastebėtina, kad 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymą Nr. XIV-2573, kuris įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančią BK 40 straipsnio 5 dalies redakciją, laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pagal naują BK 40 straipsnio redakciją, laidavimo termino nei minimali, nei maksimali ribos nepasikeitė, šiuo aspektu pasikeitė tik minėto straipsnio dalių numeracija – galiojančioje BK 40 straipsnio redakcijoje, laidavimo terminas yra apibrėžtas ne 4, o 5 dalyje.
8. Pažymėtina, kad vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, laidavimo termino parinkimas priklauso teismo diskrecijai, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, kadangi laidavimo termino parinkimui baudžiamasis įstatymas nenustato jokių sąlygų ar kriterijų. Neprieštaraujama apeliacinio skundo argumentams, kad skundžiamame nuosprendyje nedetalizuota, kodėl nustatomas būtent vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas, tačiau tai savaime negali reikšti ir nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiama nutartis šioje dalyje yra neteisėta ir nepagrįsta. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo paskirtas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas, įvertinus L. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą kito asmens sveikatai (L. K. veiksmais buvo sužalotas nukentėjusiojo regos organas (akys) – vienas svarbiausių žmogaus jutimo organų) yra pakankamai individualizuotas ir proporcingas padarytam nusikaltimui, be to, artimas baudžiamajame įstatyme numatytam minimaliam laidavimo terminui.
9. Akcentuotina, kad asmeniui, kuris laikosi įstatymų ir nedaro naujų nusikalstamų veikų, paskirtas laidavimas nevaržo jo teisių labiau negu to reikia laidavimo instituto tikslams pasiekti, t. y. nesukelia išskirtinių nepatogumų kasdieniame gyvenime. Aptariamu atveju L. K. laiduotoja paskirta teismo pasitikėjimo verta A. K. (L. K. motina), kuri neabejotinai, pagal skundžiamame nuosprendyje pateiktą asmenybės charakteristiką, gali daryti teigiamą įtaką L. K. elgesiui ateityje. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad vienerių metų ir šešių mėnesių terminas yra pakankamas prevenciniam tikslui, jog ateityje L. K. daugiau nepažeistų baudžiamojo įstatymo, pasiekti. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad L. K. yra charakterizuojamas teigiamai (teisiamas pirmą kartą, yra UAB „G.“ direktorius, administracine tvarka baustas vieną kartą), tačiau įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai nelaikytina pakankamu pagrindu sutrumpinti paskirtą laidavimo terminą. Be to, aktualu pastebėti, kad skundžiamame nuosprendyje L. K. atžvilgiu laidavimas yra paskirtas be užstato, kas šiame kontekste laikytina L. K. teisinę padėtį švelninančia aplinkybe (past. – pagal bylos medžiagą, L. K. savo noru į apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įnešė 500 Eur kaip įsipareigojimą nukentėjusiajam atlyginti turtinę ir neturtinę žalą). Konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytas vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminas yra pakankamas, siekiant užkardyti galimą L. K. pasikartojančio nusikalstamos elgesio riziką, minimaliai suvaržant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises.
10. Apeliaciniu skundu taip pat ginčijamas nukentėjusiajam D. Š. priteistas 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Bylos duomenimis, nukentėjusysis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, be kita ko, dėl 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 92). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos atlyginimui reikšmingus kriterijus, nusprendė nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra per didelė padarytai žalai, dėl to įvertinus bylos aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nuspręsta sumažinti nukentėjusiojo D. Š. prašomą priteisti pinginę sumą neturtinei žalai atlyginti iki 1 000 Eur. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokia piniginė suma realiai atitinka padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes. Konstatuotina, kad teisėjų kolegija minėtu aspektu neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti priešingą išvadą.
11. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jei ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.
12. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi ir kitomis CK normomis bei taip pat atsižvelgia į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas bei bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, minėtą žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog nurodytas sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio, atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan.
13. Pirmosios instancijos teismas, L. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, kartu nukentėjusiojo D. Š. naudai priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisdamas minėtą neturtinės žalos dydį, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad L. K. nukentėjusiajam D. Š. sukėlė abiejų akių junginių nudegimą, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, L. K. nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo viešoje vietoje, matant ir šalia esant kitiems asmenims, o dėl šio įvykio nukentėjusysis D. Š. patyrė stresą, išgąstį, nepatogumus dėl regėjimo sutrikimo, po L. K. panaudoto smurto kreipėsi į policijos pareigūnus ir medikus. Šiame kontekste nėra pagrindo nesutikti su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad L. K. veiksmais buvo sužalotas svarbus ne tik kasdienio gyvenimo kokybei, bet ir nukentėjusiojo darbinių funkcijų vykdymui, organas – akys. Pagal teismų praktiką, absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-699/2017).
14. Akcentuotina, kad teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, kadangi skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nėra analogiškos (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021). Teismų praktika dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) nėra vienalytė, kadangi nusikalstamų veikų aplinkybės skiriasi, kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška yra vertinama individualiai. Minėto pobūdžio bylose priteisiamos tokios piniginės sumos neturtinei žalai atlyginti: pavyzdžiui, kasacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2024 konstatuota, kad nukentėjusiajam pagrįstai priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; kasacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-628/2023 konstatuota, kad nukentėjusiajam pagrįstai priteista 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitam nukentėjusiajam – 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; kasacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-628/2023 konstatuota, kad nukentėjusiajai pagrįstai priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; kasacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130-387/2023 konstatuota, kad nukentėjusiesiems pagrįstai priteista po 400 Eur neturtinei žalai atlyginti; kasacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020 konstatuota, kad nukentėjusiajai pagrįstai priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajam – 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-78-737/2025 konstatuota, kad nukentėjusiajai pagrįstai priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; Klaipėdos apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-70-361/2025 konstatuota, kad nukentėjusiajam pagrįstai priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti; Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-923/2024 nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai priteista 400 Eur neturtinei žalai atlyginti; Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-8-581/2021 nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti; Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-593/2016 konstatuota, kad nukentėjusiajai pagrįstai priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; ir kt.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis D. Š. patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, nepatogumus dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis D. Š. parodė, kad po susiklosčiusio įvykio jam buvo blogai, negalėjo net kalbėti, kvėpavimo takai buvo užspausti, nieko nematė, L. K. jį žemino, įvykio metu patyrė daug nerimo, pergyvenimo, savaitę negalėjo dirbti, turi verslą, jo darbas yra judantis (važinėja po visą Lietuvą), be to, prarado dalį lėšų, dėl jo ligos buvo atleisti visi darbuotojai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis akcentavo ir tai, kad turi stiprų sveikatos pablogėjimą, yra nerimas, miego sutrikimai, buvo ir panikos ataka, dėl šio įvykio kreipėsi ir į gydytojus, taip pat nurodė, kad sveikatos būklė jį kamuoja nuo 2012 m. (yra buvęs pareigūnas, galbūt yra ir buvusios tarnybos pasekmės, nes patyrė daug traumų), tačiau po aptariamo įvykio sveikatos būklė paūmėjo (paūmėjimas susijęs su nerviniu stresu) (2 t., b. l. 16–23). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai išdėstė kriterijus, kuriais buvo remtasi nustatant priteistinos nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį ir tinkamai įvertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam D. Š. iki 1000 Eur sumažinta piniginė suma neturtinei žalai atlyginti nelaikytina per didele ar neproporcinga, todėl pirmosios instancijos teismas, nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos, pagrįstai civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Šiuo aspektu pastebėtina, kad atsiliepime nukentėjusysis nurodo, kad dar iki šiol jaučia neteisėtų L. K. veiksmų pasekmes.
16. Apeliaciniame skunde cituojama Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-262-876/2022, kaip precedentas, kurioje nukentėjusiajam priteistas 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti buvo sumažintas iki 400 Eur (pagal BK 140 straipsnio 1 dalį). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad nors teismų praktikos formavimas yra viena iš aukštesnės instancijos teismų funkcijų, vis dėlto, Lietuvos Respublikos teismų įstatyme yra įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose yra saistomi ne tik savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių suformuotų analogiškose ar panašaus pobūdžio bylose, tačiau žemesnės instancijos teismai yra saistomi būtent aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi precedento galią, saistančią tiek patį kasacinės instancijos teismą, tiek kitus bendrosios kompetencijos teismus, turi būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniai sprendimai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs individualią teisinę situaciją ir lygindamas faktines bylų aplinkybes, neprivalo priimti analogiško net ir tam pačiam apygardos teismui, procesinio sprendimo. Remiantis minėta Kauno apygardos teismo nutartimi, apeliaciniame skunde cituojama šioje nutartyje nurodyta faktinė situacija, jog nuteistasis tyčia papurškė ašarinių dujų į akis nukentėjusiajam, padarydamas 1-ojo laipsnio cheminį akių junginių ir ragenų bei akių vokų odos nudeginimą cheminių dirginančių medžiagų poveikyje ir sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nurodomas ir esminis Kauno apygardos teismo argumentas, dėl kurio buvo sumažintas nukentėjusiojo naudai priteistos neturtinės žalos dydis, t. y. teismas sprendė, kad paties nukentėjusiojo veiksmai lėmė kilusį konfliktą. Vis dėlto, akcentuotina, kad gretinant paminėtoje baudžiamojoje byloje ir aptariamoje baudžiamojoje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes matyti, kad aptariamu atveju nėra nustatyta aplinkybės, kad paties nukentėjusiojo D. Š. veiksmai išprovokavo susiklosčiusią situaciją.
17. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamame nuosprendyje neatsižvelgta į tai, kad ne L. K. sukėlė konfliktą, o iš esmės pats nukentėjusysis D. Š. išprovokavo konfliktinę situaciją ir pats nukentėjo. Pažymėtina, kad pagal bylos medžiagą, teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas L. K. parodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę – nesugebėjo racionaliai įvertinti situacijos, panaudojo dujų balionėlį prieš nukentėjusįjį, siekdamas, kad šis atsitrauktų ir leistų saugiai įsėsti į automobilį (2 t., b. l. 16–23). Atitinkamai, L. K. pripažinus savo kaltę, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Vadinasi, pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas klausimas dėl to, kad būtent nukentėjusysis D. Š. galėjo išprovokuoti kilusį konfliktą. Dėl to, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas L. K. veiksmus dėl dujų balionėlio panaudojimo neatsižvelgė į tai, kad L. K. yra diagnozuoti adaptacijos ir panikos sutrikimai. Šiuo aspektu pastebėtina ir tai, kad minėtos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės yra susijusios su L. K. kaltės klausimu, o apeliaciniame skunde aiškiai nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendis skundžiamas dalyje dėl laidavimo termino ir priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Vadinasi, minėti klausimai ir argumentai nepatenka į nagrinėjamo apeliacinio skundo ribas, todėl atmetami kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. K. gynėjo advokato Edmundo Jonušo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžio atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.