- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- 1A-70-361/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41970-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Kristina Kakurinė
- Nuteistasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Civilinis ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Rimvydas Paulauskas, Liucija Jankoitė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Kakurinės ir Savinijaus Katausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. ir jo gynėjos advokatės Liucijos Jankoitės apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo 9 mėnesiams bausmė.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 6 dalimi, V. M. įpareigotas 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti šį nuosprendį.
Visiškai tenkintas civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, civilinis ieškinys – iš V. M. šiai civilinei ieškovei priteista 206,01 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo R. G. civilinis ieškinys – iš V. M. priteista R. G. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitą nukentėjusiojo R. G. ieškinio dalį nuspręsta atmesti.
Iš V. M. priteista nukentėjusiajam R. G. 1 000 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. M. nuteistas už tai, kad 2023 m. spalio 31 d., apie 11.55 val., Šilutės m., (duomenys neskelbtini), automobilių serviso patalpoje, tarpusavio konflikto su R. G. metu tyčia abiem rankomis į krūtinę pastūmė R. G. ir kumščiu sudavė pastarajam vieną kartą į veidą, taip R. G. padarė poodines kraujosruvas dešinio raktikaulio–krūtinkaulio sąnario projekcijoje, pasmakrėje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai
2. Nuteistasis V. M. ir jo gynėja advokatė L. Jankoitė apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Nukentėjusiojo R. G. ir civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštus civilinius ieškinius prašo atmesti.
2.1. Teigia, jog teismas tinkamai neišnagrinėjo, neišanalizavo ir neištyrė byloje esančių įrodymų – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, specialistų išvadų, kitų byloje esančių dokumentų, neatskleidė jų turinio, nevertino jų kompleksiškai – nepalygino tarpusavyje, nesusiejo į bendrą loginę visumą, nepašalino prieštaravimų tarp jų. Todėl teismas padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, kad neva V. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, yra visiškai įrodyta tokiais įrodymais: nukentėjusiojo R. G. parodymais, liudytojų – R. N., L. S., N. N. ir M. S. – parodymais, teismo medicinos specialisto išvada.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo R. G. parodymais, įvardydamas juos „nuosekliais ir neprieštaringais“, o kiti nuosprendyje paminėti įrodymai niekaip nepatvirtina V. M. kaltės, o kai kurie ją net ir paneigia. Skambindamas bendruoju pagalbos telefonu R. G. nurodė: „<..> tas sunkvežimio vairuotojas sakykim parėjo man į veidą trenkė sakykim <...>“ . Jokio pastūmimo į krūtinę nukentėjusysis nemini. Atvykusiems policijos pareigūnams šis nukentėjusysis taip apibūdino įvykusį konfliktą: „<...> parbėgo ir, kad davė man į veidą čia iš kumščio“. Jokio pastūmimo į krūtinę nukentėjusysis taip pat nemini. Tik rašydamas pareiškimą ir tolimesnėse savo apklausose nukentėjusysis jau pradėjo teigti, kad V. M. jam ne tik trenkė į veidą, bet ir abiem rankomis smūgiavo į krūtinę.
2.3. Liudytoja R. N., kuri yra R. G. gyvenimo draugė, paties įvykio apskritai nematė. Ji teigė, kad apie konfliktą sužinojo iš paties nukentėjusiojo. Jos parodymai akivaizdžiai neatitinka tikrovės, nes prieštarauja paties nukentėjusiojo bei liudytojo M. S. parodymams ir medicininėse dokumentuose užfiksuotiems faktams. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad neva apie tariamą nukentėjusiojo sumušimą ir jo pobūdį ji sužinojo iš jo paties iškart po įvykio tokiomis aplinkybėmis: „Man tik spėjus nueiti į darbo vietą, man paskambino R. ir pasakė, kad prie serviso privažiavo tas pats sunkvežimis, kurį aš aplenkiau kelyje, o į serviso patalpas įėjęs vyriškis su juo konfliktavo, jį pastūmė suduodamas į krūtinė rankomis ir sudavė į veidą ir jis dabar laukia policijos“. Analogiškus parodymus ji davė ir teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau tokią šios liudytojos versiją visiškai paneigė pats nukentėjusysis R. G., kuris teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad liudytojai paskambinęs apie sumušimą detaliai nepasakojo, tik nurodė, kad reikia važiuoti į ligoninę. Liudytoja R. N. nurodė, jog matė sužalojimą ant nukentėjusiojo R. G. veido iškart po tariamo sumušimo: „kai susitikome vėliau tą pačią dieną aš pamačiau, kad R. dešinės pusės smakras yra patinęs ir paraudęs“. Tokie liudytojos parodymai iš esmės prieštarauja liudytojo M. S. parodymams, kuris teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusiojo veido nepastebėjo, bei medicininiuose dokumentuose užfiksuotiems faktams: „Krūtinės ląstoje, ties raktikaulio galva, stebimas patinimas, kraujosruva, čiuopiant skauda. Kita – be pakitimų.“ (2023 m. spalio 31 d. VšĮ Šilutės ligoninės medicinos dokumentų išrašas / siuntimas).
2.4. Liudytojas L. S. nurodė, jog matė V. M. ir R. G. konfliktą, tačiau jo metu V. M. į veidą R. G. nesmūgiavo. Liudytojas N. N. parodė, jog matė dalį V. M. ir R. G. konflikto, tačiau jo metu V. M. apskritai nesmūgiavo R. G.. Liudytojas M. S. parodė, kad jokių sužalojimų ant R. G. veido nepastebėjo. 2023 m. lapkričio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados turinys niekaip nepatvirtina to, kad neva V. M. smurtavo prieš R. G.. Taigi priešingai negu nusprendė teismas, nei asmenų parodymai, nei byloje esantys rašytiniai duomenys neįrodo, jog V. M. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.
2.5. Teismas konstatavo, jog neva V. M. prieš nukentėjusįjį atliko dvejopo pobūdžio veiksmus, kuriais padarė jam sužalojimus: rankomis pastūmė į krūtinę, taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio raktikaulio–krūtinkaulio sąnario projekcijoje; kumščiu trenkė į veidą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą pasmakrėje. Tačiau nuodugniau ir objektyviai paanalizavus visus byloje esančius įrodymus, sugretinus ir palyginus juos tarpusavyje, tampa aišku, jog iš tiesų V. M. nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo. V. M. neneigia, jog konflikto su R. G. metu fiziškai su juo kontaktavo, o būtent abiem rankomis atstūmė R. G. nuo savęs, tačiau darė tai ne turėdamas tikslą pastarąjį sužaloti, o išvengti muštynių, kadangi agresyviai nusiteikęs R. G. buvo priėjęs labai arti jo. Tokius V. M. žodžius patvirtino liudytojas L. S., kuris nurodė, jog abu vyrai konfliktavo ir V. M. „abiem rankom nuo savęs pastūmė“ R. G.. Toks jų fizinis kontaktas nesukėlė R. G. jokio skausmo ar fizinių sužalojimų, kadangi konfliktas vyko 2023 m. spalio 31 d., abu konflikto dalyviai buvo apsirengę šiltais viršutiniais rūbais, todėl R. G. per storą striukę nebuvo padaryti jokie sužalojimai, jis nepajuto jokio skausmo; iškart po konflikto R. G. nei skambindamas bendruoju pagalbos telefonu, nei bendraudamas su atvykusiais policijos pareigūnais net neužsiminė apie tą pastūmimą, o tai tik dar kartą patvirtina, jog jokių sužalojimų ar fizinio diskomforto dėl to jis nepatyrė; atvykus policijos pareigūnams, R. G. laikėsi už dešinės pusės skruosto ir smakro dalies ir nurodė, kad jam smūgiuota į veidą, jokiu skausmu krūtinėje nesiskundė ir apie jį net neužsiminė. VšĮ Šilutės ligoninės medicinos dokumentų išraše / siuntime ir 2023 m. lapkričio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje užfiksuota, kad sužalojimas – kraujosruva dešinio raktikaulio–krūtinkaulio sąnario projekcijoje – atsirado ne dėl V. M. pastūmimo, o dėl kitų nenustatytų priežasčių. Byloje nustatyta, jog V. M. atstūmė nuo savęs R. G. abiem rankomis, todėl nelogiška, kad kraujosruva galėjo atsirasti tik ties dešiniuoju raktikauliu. Jei atstūmimas tikrai būtų buvęs stiprus ir būtų sukėlęs sužalojimus, sužalojimai būtų atsiradę iš abiejų pusių, nes juk stumta abiem rankomis. Darant prielaidą, jog galbūt viena ranka buvo stumta stipriau nei kita ranka ir dėl to kraujosruva atsirado tik iš dešinės pusės, svarbu pabrėžti, jog V. M. yra dešiniarankis, todėl, jei sužalojimai ir galėjo atsirasti tik iš vienos pusės, tai turėjo būti kairioji pusė, o ne dešinioji. Anksčiau išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, jog, atstumdamas nuo savęs R. G., V. M. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi tokiu veiksmu nesukėlė nukentėjusiajam fizinio skausmo ir nepadarė jokių sužalojimų. Ant R. G. kūno nustatyti sužalojimai – kraujosruva – negalėjo atsirasti ir neatsirado dėl tokio atstūmimo.
2.6. V. M. neigia trenkęs R. G. į veidą ir byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. M. kumščiu sudavė pastarajam vieną kartą į veidą. V. M. davė išsamius, nuoseklius parodymus, kurie niekuomet nekito. V. M. parodymus patvirtina konfliktą tiesiogiai stebėjusių liudytojų L. S. bei N. N. parodymai. L. S. nurodė, jog stebėjo konfliktą nuo jo pradžios iki N. N. išėjimo iš darbo kambario, ir paaiškino, kad nematė jokio smūgio į veidą. N. N., kurio atėjimą matė L. S., nurodė, jog viso konflikto nematė, atėjo kiek vėliau, tačiau irgi nematė jokio smūgio į veidą. Turint omeny, jog R. G. teigia, kad neva į veidą jam smūgiuota iškart po pastūmimo, liudytojai jo nematyti ir nepastebėti tikrai negalėjo, nebent jo apskritai nebuvo. Iškart po įvykio niekas nepastebėjo ant R. G. veido jokių sužalojimų. Policijos pareigūnas M. S. apklausos metu nurodė, jog sužalojimų ant pastarojo veido nebuvo. Nukentėjusįjį apžiūrėjęs VšĮ Šilutės ligoninės medikas jokių pakitimų ant veido taip pat neužfiksavo. Visi šie liudytojai nėra niekaip susiję su V. M. ir yra visiškai nesuinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymų tikrumu ir teisingumu nėra jokio pagrindo abejoti.
Žemesnės instancijos teismas
2.7. Nepaisydamas akivaizdžių ir objektyvių įrodymų, kurie patvirtina, jog jokio smūgio į R. G. veidą apskritai nebuvo, teismas patikėjo išimtinai nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiojo parodymais apie tariamą smurtą prieš jį, motyvuodamas, jog neva nukentėjusysis neturi pagrindo apkalbėti V. M.. R. G. yra asmuo, tiesiogiai materialiai suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi pareiškė V. M. civilinį ieškinį su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Nukentėjusiojo materialinis suinteresuotumas procesu atsirado dar konflikto dieną, kadangi jau rašydamas pareiškimą R. G. nurodė, kad pageidauja reikšti 3 000 Eur dydžio civilinį ieškinį. Apibendrinus tai, kas anksčiau išdėstyta, matyti, jog iš tiesų V. M. nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo, kadangi neatliko kaltinamajame akte nurodytų veiksmų, t. y. nesmūgiavo R. G. į veidą, o jo atlikti veiksmai – R. G. atstūmimas nuo savęs – nesukėlė kaltinamajame akte ar baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, tvirtindami, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina V. M. kaltės, dėl to pastarasis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, jog nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog V. M. veiksmuose yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. V. M. kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliantų skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar panaikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują. Todėl, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, teisėjų kolegija pritaria nuosprendžio motyvams dėl V. M. kaltės.
6. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį vartojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
7. Nors nuteistasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltės nepripažino ir dabar apeliaciniame skunde teigia, jog R. G. abiem rankomis į krūtinę nepastūmė ir kumščiu pastarajam vieną kartą į veidą nesudavė, o tik abiem rankomis atstūmė jį nuo savęs, siekdamas išvengti muštynių, kadangi agresyviai nusiteikęs R. G. buvo priėjęs labai arti jo, tačiau tokią V. M. poziciją paneigia byloje surinkti ir apylinkės teismo posėdyje ištirti įrodymai ir jų visuma – nukentėjusiojo R. G., liudytojų – L. S., R. N., M. S., N. N. – parodymai, taip pat Teismo medicinos specialisto 2023 m. lapkričio 7 d. išvadoje Nr. G 422/2023(10), BIRT ataskaitų žiūryklėje, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir jo priede – fotolentelėje, kitų objektų apžiūros protokoluose ir jų prieduose – garso ir vaizdo įrašuose – užfiksuoti duomenys.
8. Apeliantai nepagrįstai įžvelgia nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumą, teigdami, jog skambindamas bendruoju pagalbos telefonu ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams jis nenurodė, jog V. M. pastūmė jį rankomis į krūtinę, o tokia aplinkybė V. M. yra inkriminuota. Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek nukentėjusiojo pastūmimo į krūtinę abiem rankomis, tiek smūgio kumščiu jam sudavimo vieną kartą į veidą aplinkybes, be paties nukentėjusiojo parodymų, patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusių ir girdėjusių autoserviso darbuotojų – liudytojų – L. S. (matė, kaip V. M., kalbėdamas pakeltu balso tonu, pastūmė R. G.) ir N. N. (matė, kaip vyrai aršiai tarpusavyje kalbasi; po to vienas iš vyrų išsikvietė policiją), taip pat liudytojos – nukentėjusiojo sugyventinės R. N. (parodė, jog paskambinęs R. G. jai pasakė, kad jį užpuolė; matė susinervinusį sugyventinį ir patinusį jo smakrą) ir liudytojo policijos pareigūno M. S. (R. G. įvykio vietoje paaiškino, jog vairuotojas abiem rankų delnais į krūtinės ląstą nustūmė jį ir vieną kartą ranka ar kumščiu trenkė į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą; akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusiojo veido nepastebėjo, bet pastarasis minėjo, kad važiuos į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių; tą pačią dieną, pagal nukentėjusiojo apibūdintą transporto priemonę, surado ir įtariamąjį) parodymai, ir kartu Teismo medicinos specialisto 2023 m. lapkričio 7 d. išvada Nr. G 422/2023(10), kurioje konstatuota, kad R. G. padarytos poodinės kraujosruvos dešinio raktikaulio – krūtinkaulio sąnario projekcijoje, pasmakrėje; sužalojimai padaryti galbūt ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu 5–7 paros iki tyrimo pradžios; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz., ranka, kumščiu ir pan., dviem smūgiais ar trauminiais poveikiais; dėl sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų.
9. Apeliantai yra neteisūs, teigdami, jog 2023 m. spalio 31 d. VšĮ Šilutės ligoninės medicinos dokumentų išraše / siuntime ir 2023 m. lapkričio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje yra užfiksuota, kad R. G. sužalojimas – kraujosruva dešinio raktikaulio–krūtinkaulio sąnario projekcijoje – atsirado ne dėl V. M. pastūmimo, o dėl kitų nenustatytų priežasčių. Tokios išvados nei medikai, nei ekspertas apskritai nėra nurodę šiuose dokumentuose. Priešingai, 2023 m. spalio 31 d. VšĮ Šilutės ligoninės medicinos dokumentų išraše / siuntime yra aiškiai nurodyta, jog R. G. skundžiasi apatinio žandikaulio skausmu, krūtinės skausmu tiek raktikauliu, o specialisto išvadoje padaryta išvada, jog R. G. padarytos poodinės kraujosruvos dešinio raktikaulio–krūtinkaulio sąnario projekcijoje, pasmakrėje.
10. Kiti apeliantų teiginiai, jog dėl R. G. vilkėjo šiltus viršutinius rūbus, todėl negalėjo pajusti fizinio skausmo dėl V. M. pastūmimo rankomis, jog neaišku, kodėl sužalojimai nustatyti tik vienoje pusėje, nes V. M. yra dešiniarankis, todėl turėjo būti sužalota kairioji pusė, o ne dešinioji, atmetami kaip išgalvoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. G. padaryto kūno sužalojimo mechanizmas patikimai nustatytas minėta motyvuota specialisto išvada, be kita ko, joje padarant išvadą, jog R. G. sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz., ranka, kumščiu ir pan., dviem smūgiais ar trauminiais poveikiais. Šios išvados motyvai dera tiek su aptartais nukentėjusiojo, tiek minėtų liudytojų informatyviais parodymais apie aktualaus įvykio pradžią, eigą ir pabaigą.
11. Galiausiai apeliantai nepagrįstai įžvelgia prieštaravimą tarp liudytojos – nukentėjusiojo sugyventinės R. N. – ir liudytojo – policijos pareigūno M. S., nukentėjusiojo parodymų ir dar 2023 m. spalio 31 d. VšĮ Šilutės ligoninės medicinos dokumentų išraše / siuntime užfiksuotų duomenų. Teigdami, kad liudytoja R. N. nurodė, kad matė sužalojimą ant nukentėjusiojo veido iškart po tariamo sumušimo: „kai susitikome vėliau tą pačią dieną aš pamačiau, kad R. dešinės pusės smakras yra patinęs ir paraudęs“, o pareigūnas teisme parodė, jog akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusiojo veido nepastebėjo, apeliantai nepagrįstai neįvertina aplinkybės, jog sumušus kūną buku daiktu žmogaus oda iš karto nepakeičia spalvos, o sutinsta ir pakeičia spalvą (pamėlsta, tampa geltona, marga) vėliau. Todėl natūralu, kad minėtas pareigūnas įvykio vietoje nukentėjusiojo veide sužalojimo nepastebėjo, o sugyventinė nukentėjusįjį pamatė po įvykio praėjus daugiau laiko, todėl realiai matė sumušimo požymius (sutinimą) pasmakrėje.
12. Teisėjų kolegija, sugretinusi anksčiau aptartus, apylinkės teismo posėdyje ištirtus įrodymus, įsitikino, jog įvykio metu dėl V. M. smurtinių veiksmų R. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie, nors ir keli, tačiau intensyvūs, stiprūs, pykčio dėl stebėtų nukentėjusiojo manevrų kelyje V. M. smurtiniai veiksmai sukėlė pavojingus padarinius R. G. sveikatai. Todėl toks V. M. elgesys, be kita ko, smūgiuojant kumščiu į galvą, neabejotinai pasiekė BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijai būdingą pavojingumo laipsnį. R. G. dėl tokių V. M. veiksmų buvo nežymiai sužalotas – ekspertas nustatė nežymų sveikatos sutrikdymo laipsnį.
13. Visuma anksčiau aptartų aplinkybių leidžia kaip nepagrįstus vertinti apeliantų teiginius, jog V. M. kaltę teismas grindė vien nukentėjusiojo ir neva nepatikimų liudytojų parodymais, netinkamai įvertino faktines įvykio aplinkybes. Už tokius pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei veiksmus, juolab atsižvelgiant į tai, kad smūgiai buvo suduoti ir į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, V. M. neturi likti nenubaustas. Kartu pažymėtina, kad nė vienas byloje esantis įrodymas neleidžia įžvelgti, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, pavyzdžiui, (par)griūdamas, ar jį sužalojo kitas asmuo. Nuteistojo V. M. tyčinės kaltės turinį patvirtina anksčiau išvardyti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro bendrą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakako padaryti pagrįstą išvadą, kad V. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Skundžiamas nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.
Dėl bausmės
14. V. M. nuosprendžiu skirta laisvės apribojimo bausmė už nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai ir gyvybei individualizuota tinkamai. Laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. Asmeniui taikomi draudimai ir apribojimai yra laikino pobūdžio: jie gali būti paskirti laikotarpiui nuo 3 mėnesių iki 2 metų.
15. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje pagrįstai nenustatyta, jis neteistas, bet baustas administracine tvarka, dirba. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuosprendžiu jam skirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra teisinga, ne per griežta. Kartu su laisvės apribojimo bausme jam skirti įpareigojimai – keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios – leis pasiekti bausmės tikslus.
Dėl civilinių ieškinių
16. Šioje byloje V. M. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl apylinkės teismas pagrįstai iš dalies tenkino nukentėjusiojo R. G. civilinį ieškinį – priteisė jam iš nuteistojo 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis). Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas teisingai įvertinus nukentėjusiojo patirto fizinio skausmo stiprumą, turėtus realius nepatogumus buityje, darbe. Kartu teismas pagrįstai rėmėsi tokios rūšies žalos dydžiui nustatyti teisiškai reikšmingais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis).
17. Nustatęs, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos pagrįstos bylos įrodymais, apylinkės teismas pagrįstai visiškai tenkino civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir Ligonių kasai iš nuteistojo priteisė 206,01 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).
18. Įvertinus tai, jog apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas nuosprendis lieka galioti be pakeitimų, apeliantų skundo prašymas – atmesti nukentėjusiojo ir Ligonių kasos civilinius ieškinius – atmestinas.
Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme
19. Nustatęs, jog nukentėjusysis civilinis ieškovas R. G. turėjo 1 000 Eur išlaidų atstovo advokato paslaugoms apmokėti, apylinkės teismas teisingai taikė BPK 104 straipsnio 2 dalies, 106 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pagrįstai pripažino šias išlaidas proceso išlaidomis ir priteisė nukentėjusiajam iš nuteistojo V. M..
Dėl atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme
20. Apeliacinės instancijos teismo 2025 m. vasario 27 d. posėdyje nukentėjusiojo atstovas advokatas R. Paulauskas pateikė 2024 m. sausio 23 d. Pinigų priėmimo kvitą Nr. 1151328, patvirtinantį, kad nukentėjusysis šiam advokatui sumokėjo 500 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, darytina išvada, kad iš V. M. išieškotinos 500 Eur išlaidos nukentėjusiojo atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. M. ir jo gynėjos advokatės Liucijos Jankoitės apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo V. M. nukentėjusiajam R. G. 500 Eur turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.