- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-29
- Bylos Nr.
- 1-317-733/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41970-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Civilinis ieškovas
- R. G.
- Kaltinamasis
- V. M.
dalyvaujant prokurorui Robertui Kasnauskui, nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui R. G. ir jo įgaliotajam atstovui advokatui R. P., kaltinamajam V. M. ir jo gynėjai advokatei L. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis: nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2023-10-31, apie 11 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), automobilių serviso patalpoje, V. M., tarpusavio konflikto su R. G. metu, tyčia abiem rankom į krūtinę pastūmė R. G. ir kumščiu sudavė pastarajam vieną kartą į veidą, taip R. G. padarė poodines kraujosruvas dešinio raktikaulio - krūtinkaulio sąnario projekcijoje, pasmakrėje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2023-10-31, 11 val., jis, vairuodamas sunkvežimį „Scania“, važiavo iš (duomenys neskelbtini) į Šilutę atlikti minėto sunkvežimio techninę apžiūrą. Ties geležinkelio pervaža, kur yra ištisinė linija, pastebėjo, kad iš galo važiuojantis automobilis nori aplenkti. Baigiantis ištisinei linijai, automobilio „BMW“ vairuotojas jį aplenkė, signalizuodamas garsu. Po to artėjant prie Verdainės k., minėtas automobilis sulėtino greitį, dėl ko jis manė, kad šis suks į kairę, bet nesuko, pavažiavo dar kelis kilometrus ir vėl staiga stabdė. Tai pasikartojo gal penkis kartus – stabdant ir sukeliant avarinę situaciją. Toks automobilio „BMW“ „užstabdymas“ kelyje jam kėlė pasipiktinimą. Šilutėje jis, važiuodamas savo maršrutu ir atsitiktinai pamatęs tą patį automobilį „BMW“, besiparkuojantį prie serviso (duomenys neskelbtini), o po to jo vairuotoją užeinantį į servisą, nusprendė sustoti ir su minėto automobilio vairuotoju išsiaiškinti dėl kokių priežasčių kelyje ne kartą buvo sukelta avarinė situacija, provokuojamas jo Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymas. Užėjus į servisą, pakeltu tonu paklausė vyro, stovinčio šalia vadovo kabineto, kaip dabar žino - R. G., kieno automobilis „BMW“. Pastarasis atsakė, kad minėtas automobilis priklauso jam. Vairuotojas į klausimą dėl ko šis, vairuodamas automobilį, kelyje be priežasties „stabdinėja“ jam atsakė „išmok vairuoti“. Po to R. G., eidamas link jo, gestikuliavo, dėl ko jis, gal vedamas savisaugos instinkto, nestipriai pastūmė R. G., bet šiam kumščiu smūgio nesudavė. Servise iš kabineto išėjęs vyras klausė kas čia vyksta, bet niekas jam neatsakė, o jis išėjo. Girdėjo kaip R. G. sakė, kad kvies policiją ir matė kaip pastarasis fotografavo jo sunkvežimį. Panašiai už valandos pas jį atvažiavo policijos pareigūnai.
Ikiteisminio tyrimo metu V. M., apklaustas įtariamuoju, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir teisiamajame posėdyje, akcentuodamas tai, kad serviso, esančio Šilutės m., (duomenys neskelbtini), patalpoje jis pirmasis pradėjo piktu tonu bendrauti su R. G., dėl ko tarp jų įvyko apsižodžiavimas, žodinis konfliktas, kurio metu ėjo vienas link kito. R. G. su juo kalbėjo pakeltu tonu, skėsčiojo ir kilnojo rankas prieš jį, o kai šis priartėjo arčiau ir kilstelėjo į viršų savo rankas, jis pagalvojo, kad R. G. ketina jam suduoti, dėl ko jis abiem rankomis pastarąjį nestipriai atsistūmė nuo savęs, bet šiam smūgio nesudavė. Po to jie dar tarpusavyje apsižodžiavo ir jis išėjo iš serviso, išvažiavo. Nežino, ar servize buvę asmenys girdėjo ir matė jų konfliktą (1 t., 168-171, 177-179 b. l.).
Nukentėjusysis R. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino ir patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 2, 29-35 b. l.), kad 2023-10-31, iki pietų, nuosavu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jo sugyventinė R. N., važiavo iš (duomenys neskelbtini) į autoservisą Šilutėje, vežė taisyti sugedusio bulvių kasimo kombaino dalį. Važiuojant keliu link Šilutės, bandė aplenkti sunkvežimį „Scania“, bet šis didino greitį ir neleido to padaryti, o po to, kai atsirado galimybė aplenkti, sugyventinė minėtą sunkvežimį aplenkė. Važiavo leistinu greičiu, atsargiai, saugiai, kad nejudėtų vežama dalis. Nuvažiavus į autoservisą, jis išlipo iš automobilio ir nuėjo vidun, o ką veikė likusi jo sugyventinė nematė ir nežino. Autoserviso patalpoje jam kalbantis su darbuotoju, vidun įėjo V. M., kuris paklausė „kieno ta mašina?“. Jis atsakė, kad jo. Tada V. M., žvelgdamas piktu žvilgsniu, priėjo ir, nieko nesakęs, smūgiavo jam abiejų rankų delnais į krūtinės sritį ir kumščiu į veidą smakro srityje bei pridūrė „daugiau netrukdysi man važiuoti“. Nesuprato dėl ko buvo užpultas. Mano, kad autoserviso darbuotojai turėjo matyti šį įvykį. Apie įvykį, iškart po jo, telefonu pranešė policijai Bendruoju pagalbos centro numeriu 112. Važiuojant į ligoninę pasakojo sugyventinei kaip jis buvo sumuštas. Dėl sužalojimų iškart po įvykio kreipėsi į ligoninę, o vėliau ir į teismo medicinos ekspertą. Dėl patirtos žalos byloje reiškia civilinį ieškinį.
Ikiteisminio tyrimo metu, akistatoje tarp nukentėjusiojo R. G. ir įtariamojo V. M. parodymų nepavyko pašalinti kilusių prieštaravimų. Tačiau nukentėjusysis R. G. tvirtino, kad automobilių serviso, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje V. M., be jokios priežasties jį užsipuolęs, abiejų rankų delnais smūgiavo jam į krūtinę ir vieną kartą kumščiu trenkė į veidą smakro srityje (1 t., 47-50 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto 2023-11-07 išvadoje Nr. G 422/2023(10) konstatuota, kad R. G. padarytos poodinės kraujosruvos dešinio raktikaulio - krūtinkaulio sąnario projekcijoje, pasmakrėje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu 5-7 paros iki tyrimo pradžios. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu ir pan., dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Dėl sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (1 t., 58, 59 b. l.).
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 Nr. ARCK-0019 panaudojimo registracijos žurnalo ir jo priedo – patikros sertifikato kopijų matyti, kad 2023-10-31, 12 val. 30 min. patikrinus R. G. ir 12 val. 39 min. – V. M. neblaivumą, nustatyta, kad šie yra blaivūs (1 t., 139-141 b. l.).
Liudytoja R. N., apklausta teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus (1 t., 85-88 b. l.), kad 2023-10-31, ji, atvairavusi sugyventinio R. G. automobilį „BMW“ prie autoserviso Šilutėje, pastarąjį paleidusi prie minėto serviso ir ten palikusi automobilį, pati nuėjo į savo darbovietę - (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Į autoservisą jie atvyko taisyti kažkokio žemės ūkio padargo detalę, kurią vežė bagažinėje. Kelionė važiuojant iki autoserviso jai niekuo neįsiminė, išskyrus tai, kad sunkiasvorė transporto priemonė neleido jai aplenkti. Jai paskambinęs R. G. pasakė, kad jį užpuolė, tada ji sugrįžo prie palikto automobilio. Grįžusi matė susinervinusį sugyventinį ir patinusį jo smakrą. Pastarasis jai papasakojo jo sužalojimo aplinkybes. Ji nuvežė R. G. į ligoninę, kurioje jis pajuto ir skausmą krūtinės srityje. Girdėjo kaip sugyventinis medikams pasakojo jo sužalojimo aplinkybes. Po kelių dienų R. G. nuvežė ir pas teismo medicinos specialistą. Po įvykio R. G. sumušimo vietas tepė vaistinėje pirktais vaistais.
Liudytojas L. S., apklaustas teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus (1 t., 79-82 b. l.), kad 2023-10-31, tikslaus laiko neprisimena, autoserviso (duomenys neskelbtini), kuriame jis dirba (duomenys neskelbtini), patalpose, darbuodamasis prie remontuojamo automobilio, girdėjo V. M. ir R. G., užėjusių į minėto serviso patalpas, pakeltu balso tonu vykstantį konfliktą apie automobilio ir vilkiko lenkimą, stabdymą ir užsukimą kelyje. Konfliktas vyko nuo jo gal 20-30 m atstumu. Taip pat matė kaip V. M., kalbėdamas pakeltu balso tonu, pastūmė R. G., kuris dėl pastūmimo, gal norėdamas išlaikyti pusiausvyrą, žengė žingsnį atgal. Serviso patalpoje buvo ir daugiau darbuotojų, bet kiek suprato, kiti nieko nematė. Iš kabineto išėjus serviso vadovui N. N. tarp minėtų vyrų konfliktas nurimo. Tvirtina, kad autoservise yra įrengtos trys vaizdo stebėjimo kameros, bet nežino kas jose ten užfiksuota.
Liudytojas N. N., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) (automobilių serviso) (duomenys neskelbtini). 2023-10-31 konflikto, vykusio jo serviso patalpoje, tarp V. M. ir R. G. nematė, bet išgirdęs triukšmingą šių dviejų vyrų pokalbį, išėjo iš kabineto pasižiūrėti ir matė kaip jie aršiai tarpusavyje kalbasi. Po to vienas iš vyrų išsikvietė policiją. Atvykę pareigūnai iš jo paėmė serviso patalpoje įrengtų vaizdo kamerų įrašus.
Liudytojas M. S., policijos tyrėjas, apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2023 m., tikslios datos neprisimena, jis su kolega O. N. nuvyko į automobilių servisą, pagal gautą pranešimą dėl smurtinio įvykio, kurio metu asmuo trenkė kitam asmeniui. Ten buvęs nukentėjusysis paaiškino, kad jam atvykus į servisą su drauge, kuri vairavo automobilį, šis nuėjo į servisą kažko pasiteirauti, ir tuo metu į servisą atėjo kitas asmuo, vairavęs sunkvežimį „Scania“. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu „Scania“ vairuotojas abiem rankų delnais į krūtinės ląstą nustūmė nukentėjusįjį ir pastarajam vieną kartą ranka ar kumščiu trenkė į veidą, taip šiam sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusysis buvo sutrikęs, susijaudinęs, nes atvažiavo į servisą dėl visai kitų dalykų, o gavosi konfliktas. Akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusiojo veido nepastebėjo, bet pastarasis minėjo, kad važiuos į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių. Tą pačią dieną, pagal nukentėjusiojo apibūdintą transporto priemonę, surado ir įtariamąjį.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų ir Bendrojo pagalbos centro (112) pateikto garso įrašo, aprašyto 2024-04-17 kitų objektų apžiūros protokole, nustatyta, kad 2023-10-31, 11 val. 18 min. Bendrajame pagalbos centre (112) gautas R. G. telefoninis pranešimas, apie tai, jog „dabar“ Šilutės m. (duomenys neskelbtini), automobilių serviso patalpoje vilkiko vairuotojas jam kumščiu trenkė į veidą (1 t., 25, 26, 130-132 b. l.; klausyti įrašą, esantį DVD-R diske, pridėtą prie bylos).
Iš 2023-10-31 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra automobilių serviso, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje. Įvykio vietoje fotografuota, tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta ir nepaimta (1 t., 1-18 b. l.).
Iš į bylą pridėto policijos pareigūno tarnybinės kūno kameros vaizdo ir garso įrašų, aprašytų 2024-03-20 kitų objektų apžiūros protokole, matyti, kad R. G. policijos pareigūnui pasakodamas apie V. M. smurtinius veiksmus, konkrečiai nurodė, jog pastarasis autoserviso patalpoje trenkė jam į veidą smakro srityje (1 t., 126-129 b. l.; žiūrėti įrašą, esantį DVD-R diske, pridėtą prie bylos).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad V. M. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2023-10-31, apie 11 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), automobilių serviso patalpoje tyčiniais smurtiniais veiksmais – kitaip smurtaudamas ir mušdamas padarė R. G. poodines kraujosruvas dešinio raktikaulio - krūtinkaulio sąnario projekcijoje, pasmakrėje ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai.
Nors kaltinamasis V. M. neigia tyčia rankomis į krūtinę pastūmęs R. G. ir kumščiu sudavęs vieną kartą šiam į veidą smakro srityje, teigdamas, kad jis, gal vedamas savisaugos instinkto, nestipriai pastūmė nukentėjusįjį, kuris eidamas link jo gestikuliavo, tačiau tokią kaltinamojo poziciją iš esmės paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visuma, t. y.: nukentėjusiojo R. G. viso proceso metu nuoseklūs, neprieštaringi parodymai, duoti apklausų metu ir akistatoje su įtariamuoju, apie tyčinį kaltinamojo pastūmimą abiejų rankų delnais į krūtinę ir smūgio sudavimą kumščiu jam į veidą, sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą, kuriuos patvirtina ir papildo teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės, kad R. G. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinio raktikaulio - krūtinkaulio sąnario projekcijoje, pasmakrėje padarytos kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu ir pan., dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasekoje, taip pat liudytojo L. S., tiesiogiai mačiusio kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, liudytojų R. N. ir M. S., tiesiogiai nusikaltimo vietoje po įvykio mačiusio nusikaltimo pasekmes – sužalotą nukentėjusįjį, iš dalies liudytojo N. N., tiesiogiai nusikaltimo vietoje girdėjusio kaltinamojo ir nukentėjusiojo triukšmingą tarpusavio konfliktą, po kurio iškart vienas iš jų kvietėsi policiją, parodymai bei BIRT ataskaitų žiūryklėje, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole ir jo priede – fotolentelėje, kitų objektų apžiūros protokoluose ir jų prieduose - garso ir vaizdo įrašuose, alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 Nr. ARCK-0019 panaudojimo registracijos žurnale užfiksuoti duomenys.
Teismas neabejoja nukentėjusiojo R. G., kuris dėl patirtų sužalojimų iškart apie įvykį pranešė policijai, o atvykusiems policijos pareigūnams nurodė jo sužalojimo aplinkybes, ir po to nedelsiant, panašiai po trijų valandų, kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, taip pat liudytojų parodymų objektyvumu, nes jie yra nuoseklūs, detalūs, vieni kitus papildantys, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes, pakankami dėl kaltinamojo konkrečių nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog nukentėjusysis R. G., kuris nereikalauja kaltinamajam skirti griežtos bausmės, taip pat liudytojai būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį V. M.. Nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai tarpusavyje neprieštaringi ir vieni kitus papildantys. Taigi, teismas kitų, abejonių nekeliančių įrodymų kontekste kaltinamojo V. M. parodymus vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, griežtesnės bausmės ir jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
V. M. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis, konflikto metu, tyčiniais smurtiniais veiksmais, t. y. kitaip smurtaudamas – rankomis į krūtinę pastumdamas nukentėjusįjį ir mušdamas – kumščiu suduodamas pastarajam vieną kartą į veidą, 2023-10-31 sukėlė R. G. nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas, nekeisdamas kaltinimo esmės, patikslina, kad V. M. tyčia abiem rankom į krūtinę pastūmė R. G. ir kumščiu, nenurodant kuria ranka, sudavė pastarajam vieną kartą į veidą. Pažymėtina, kad toks aplinkybių patikslinimas neturi įtakos V. M. veikos kvalifikacijai.
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
V. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
V. M. tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdamas neteistas, bet baustas administracine tvarka (1 t., 147-157 b. l.), dirbantis (duomenys neskelbtini) (1 t., 145 b. l.), nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam R. G. ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytų žalų neatlygino.
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltininko asmenybę, požiūrį į nusikalstamos veikos pasekmes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nukentėjusiojo, nereikalaujančio griežtos bausmės kaltininkui, poziciją, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. M. laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, intensyvios priežiūros paskyrimas V. M. pažeistų svarbiausius jo socialinius ir ekonominius santykius: jis, tikėtina, prarastų galimybę dirbti, aprūpinti save, atlyginti nukalstamais veiksmais padarytą žalą.
V. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 180-183 b. l.) - naikintina pradėjus vykdyti šį nuosprendį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, atstovaudama Valstybinės ligonių kasos interesus, šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam V. M. dėl 206,01 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiojo R. G. gydymą 2023-10-31 sveikatos priežiūros įstaigoje, kuriai už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšų (1 t., 112-119 b. l.).
Kaltinamasis V. M. ieškinio nepripažįsta.
Ieškinys pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų išrašu, todėl tenkintinas visiškai.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023-10-31 nukentėjusiajam R. G. dėl patirto sveikatos sutrikdymo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos specialistai suteikė gydymo paslaugas, o Valstybinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų už jos gydymą sumokėjo 206,01 Eur (1 t., 114 b. l.).
CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.
Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam R. G. buvo padaryti tyčiniais, neteisėtais V. M. veiksmais, todėl pastarajam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas sužalotojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų.
Byloje nėra duomenų, kad V. M. iki bylos nagrinėjimo teisme dienos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos būtų atlyginęs žalą.
Esant šioms aplinkybėms, priteistina iš V. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 206,01 Eur žalos atlyginimui (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis R. G. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam V. M. dėl 1200 Eur neturtinės žalos už jam sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą atlyginimo (1 t., 62, 63, 65-73 b. l.).
Kaltinamasis V. M. ieškinio nepripažįsta.
Ieškinys yra pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies, mažinant jo dydį.
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. M. nukentėjusiajam R. G. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl 2023-10-31 konflikto metu, kitų asmenų akivaizdoje, patirtų poodinių kraujosruvų dešinio raktikaulio - krūtinkaulio sąnario projekcijoje, pasmakrėje, sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo, padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais.
Nukentėjusysis ieškinyje ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl kaltinamojo V. M. veiksmų jis patyrė neturtinę žalą. Dėl patirtų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą, buvo nedarbingas 2023 m. lapkričio 3-10 dienomis. Ant sužaloto veido akivaizdžiai matėsi patinimas, kraujosruva, dėl ko jis, kaip ūkininkas, prekiaujantis savo užauginta produkcija, patyrė didelių nepatogumų bendraujant su kitais asmenimis, nes jo klausinėjo kas jam atsitiko, o iš kitų asmenų sulaukė pašaipų, todėl kol žymės išnyko vengė aplinkinių žmonių, kad nereikėtų aiškintis ar teisintis, jog ne pats susižalojo ir pan. Sumušimo padarinius jautė apie mėnesį, skaudėjo galvą, ko iki sumušimo nebuvo.
Byloje nėra duomenų, kad V. M. iki bylos nagrinėjimo teisme dienos R. G. būtų atlyginęs žalą.
Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, kilusio konflikto priežastį, trukmę, bylos aplinkybes, kaltinamojo veiksmų intensyvumą, taip pat kaltinamojo darbingą amžių, jo šeiminę ir turtinę padėtį (yra (duomenys neskelbtini), į bylą nepateikta duomenų apie išlaikytinus asmenis, dirba (duomenys neskelbtini), bet duomenų apie jo vardu registruotą turtą ar jo kitas gaunamas pajamas nėra), nukentėjusiajam sutrikdytos sveikatos mastą, patirtus fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą kitų asmenų akivaizdoje, nepatogumus, pablogėjusią nukentėjusiojo gyvenimo kokybę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas sprendžia, kad esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių - neturtinės žalos, nukentėjusiojo R. G. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina iš kaltinamojo V. M. nukentėjusiajam R. G. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.263 ir 6.283 straipsniai).
Kita nukentėjusiojo R. G. ieškinio dalis atmestina.
Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami, vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ir turėjo išlaidų, kurias apmoka pats iš savo lėšų, gali prašyti teismo, jog šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas.
Be to, BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiojo – civilinio ieškovo R. G. įgaliotasis atstovas advokatas R. P. proceso metu pateikė 2023-12-21 pinigų priėmimo kvitą Nr. 1151314 ir 2024-08-19 pinigų priėmimo kvitą Nr. 1151322, pagal kuriuos nukentėjusysis – civilinis ieškovas R. G. turėjo 1000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (2 t., 42, 43 b. l.).
Nukentėjusysis – civilinis ieškovas R. G. prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo V. M. (2 t., 41 b. l.).
Prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, nes nukentėjusįjį – civilinį ieškovą baudžiamajame procese atstovavo advokatas R. P. (1 t., 64, 74-76 b. l.), kurio paslaugas nukentėjusysis – civilinis ieškovas R. G. apmokėjo iš savo lėšų, o tai pripažintina proceso išlaidomis. Kadangi reikalaujamų atlyginti proceso išlaidų dydis yra realus, nėra per didelis, atsižvelgiant į nukentėjusiojo – civilinio ieškovo įgaliotojo atstovo dalyvavimo laiką ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, procesinių dokumentų paruošimą ir kitas teisines paslaugas, todėl iš kaltinamojo V. M. priteistina nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui R. G. 1000 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 6 dalimi, V. M. įpareigoti keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
V. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti šį nuosprendį.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 206,01 Eur (du šimtus šešis eurus 01 ct) žalos atlyginimui.
R. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. G., gim. (duomenys neskelbtini), 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi ir 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti nukentėjusiojo – civilinio ieškovo R. G. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. G., gim. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.