Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. K. 2024 m. vasario 11 d. apie 14:00 val. prekybos centro „Akropolis“, esančio Ozo g. 25, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje, žodinio konflikto metu tyčia dujų balionėliu „Super Pfeffer“ papurškė D. Š. į veido sritį ir taip padarė nukentėjusiajam abiejų akių junginių nudegimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis L. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024 m. vasario 11 d. su šeima vyko į „Akropolio“ sendaikčių turgų. Kartu važiavo jis, žmona ir du nepilnamečiai vaikai. Jie judėjo pirmąja eismo juosta ir ketino persirikiuoti, kad galėtų susirasti laisvą stovėjimo vietą. Kadangi abi eismo juostos buvo užpildytos automobiliais, kaltinamasis įjungė kairįjį posūkį, nes pastebėjo išvažiuojantį automobilį, ir pradėjo lėtai rikiuotis į kairę pusę. Tuo metu iš galo, iš tos pusės, į kurią persirikiavo, be perstojo pypsėjo kitas automobilis. Kaltinamasis nesuprato, kodėl taip ilgai signalizuojama, todėl stabtelėjo ir pakėlęs rankas parodė ženklą, klausdamas, kas atsitiko, nes jau buvo įvažiavęs į stovėjimo vietą. Minėtas automobilis atsekė kaltinamąjį iki stovėjimo vietos, kuri buvo pati paskutinė aikštelėje – šalia važiuojamosios dalies, kur atidarius keleivio duris išeinama tiesiai į eismą. Privažiavęs šalia, nukentėjusysis užblokavo išėjimą kaltinamojo žmonai ir vaikams. Jis parodė kaltinamajam, kad šis atidarytų langą. Kaltinamasis vykdė prašymą, tačiau nukentėjusysis iš karto pradėjo jį užgaulioti, sakydamas: „Aš tavęs neprivalau praleisti, tu ką čia, „afigel“? Tu su „Mersu“?“ ir akcentuodamas, kad pats vairuoja „Opel“, taip leisdamas suprasti, jog kaltinamasis, vairuodamas „Mercedes“, neva jį žemina. Nukentėjusysis prisistatė buvusiu (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis atsakė, kad jam tai nesvarbu, ir paprašė patraukti automobilį, nes reikėjo išlipti iš transporto priemonės. Tai dar labiau supykdė nukentėjusįjį, kuris pasakė: „Nori, aš tau galvą sudaužysiu?“ Kaltinamasis stengėsi nekreipti dėmesio, manydamas, kad nukentėjusysis tiesiog yra blogos nuotaikos. Jis sutiko su viskuo, ką šis sakė, ir dar kartą paprašė patraukti automobilį. Tuomet nukentėjusysis ėmė kartoti: „Aš čia (duomenys neskelbtini), tu nežinai, su kuo susidėjai, aš tau galvą sudaužysiu.“ Po šių žodžių jis atsitraukė, ir kaltinamojo šeima pradėjo išlipinėti iš automobilio. Žmona staiga ėmė rėkti, pranešdama, kad nukentėjusysis vėl artėja. Kaltinamasis pastebėjo, kad jis fiziškai stambesnis ir aukštesnis už jį, todėl paprašė žmonos pradėti filmuoti situaciją. Žmona atsakė, kad patiria panikos priepuolį ir jaučiasi sustingusi. Ji įsikibo į automobilio veidrodėlį, o vaikai įsėdo atgal į automobilį. Tuo metu kaltinamasis prisiminė, kad daiktadėžėje turi dujų balionėlį. Viskas vyko labai greitai – nukentėjusysis, mojuodamas rankomis, priartėjo prie automobilio. Šalia buvo dar vienas asmuo, kurį kaltinamasis nufotografavo ir turi jo atvaizdą telefone. Tyrėja vėliau teigė, kad nukentėjusysis buvo vienas, todėl kaltinamasis šios aplinkybės nesureikšmino. Antrasis asmuo neprisijungė prie konflikto, tačiau kalbėjo telefonu. Kaltinamasis nežino, kas jis buvo. Kaltinamojo žmona vėl šaukė, kad jai panikos priepuolis. Tuo metu ir pats kaltinamasis pajuto stiprią paniką. Jis pagalvojo, kad jeigu žmona nugriūtų ant važiuojamosios dalies, vaikai liktų vieni, situacija taptų dar pavojingesnė. Dėl šių aplinkybių, nesugebėjęs racionaliai įvertinti situacijos, kaltinamasis panaudojo dujų balionėlį prieš nukentėjusįjį, siekdamas, kad šis atsitrauktų ir leistų saugiai įsėsti į automobilį. Panaudojus dujas, nukentėjusysis greitai nubėgo iki savo automobilio. Kaltinamasis peržiūrėjo įrašus ir matė, kad jis bėgo vienas. Jo nesivijo. Po kurio laiko nukentėjusysis grįžo atgal. Kaltinamasis iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, nes jo žmonai buvo bloga. Atvykus pareigūnams, jis paaiškino situaciją ir laukė tolimesnių veiksmų. Nukentėjusysis vėl priėjo prie kaltinamojo automobilio ir ėmė jį žeminti, sakydamas: „Pasielgei kaip boba, vyrai taip nesiaiškina santykių“, aiškindamas, kad esą kaltinamasis turėjo su juo muštis, o ne naudoti dujas. Jis bandė menkinti kaltinamąjį, teigdamas, kad jis ne vyras ir netinkamai auklėja vaikus. Purškė dujas į nukentėjusiojo galvą, kai šis buvo maždaug už 1,5 žingsnio nuo jo. Nesutinka su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos, nes, jo manymu, nukentėjusysis pats išprovokavo situaciją ir puolė pirmas. Sutinka atlyginti tik materialinę žalą, tačiau pabrėžia, kad pats patyrė ilgalaikį stresą, nemigą, vartojo vaistus ir konsultavosi su įvairiais pažįstamais bei vyresniais žmonėmis apie tai, kaip būtų buvę teisinga pasielgti tokioje situacijoje. Yra pasiruošęs atlyginti materialinę žalą. Pripažįsta savo kaltę, atsiprašo ir gailisi, tačiau tuo metu jį ištiko stipri panika, ir jis galvojo tik apie savo šeimos saugumą. Ikiteisminio tyrimo metu atsiprašyti nukentėjusiojo negalėjo, nes neturėjo jo kontaktų. Vėliau bandė susisiekti, tačiau tyrėja jam pasakė, kad nukentėjusiojo numeris perduotas jam, ir šis pats galės susisiekti, jei turės laiko. Nukentėjusysis taip ir nepaskambino. Turi gerus santykius su mama. Mamai apie įvykį pradžioje nesakė, nes ji labai jautri, tačiau vėliau papasakojo. Ji labai susinervavo, tačiau su laiku emocijos atlėgo ir jie apie tai pasikalbėjo (t. 2, b. l. 18-19).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, gynėjui ir kaltinamajam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas civilinis ieškovas D. Š. paaiškino, kad 2 000 eurų moralinė žala atsirado vėliau. Ten nebuvo būtinybės panaudoti balionėlį. Jam tada blogai, net kalbėti negalėjo, kvėpavimo takai užspausti, nieko nematė. Kaltinamasis jį žemino. Įvykio metu patyrė daug nerimo, pergyvenimo, vėliau taip pat. Nedirbo savaitę, turi verslą ir jo darbas judantis, važinėja po visą Lietuvą, susitikimai. Dalį lėšų prarado, atleisti visi darbuotojai dėl jo ligos. Turi stiprų sveikatos pablogėjimą. Yra nerimas, miego sutrikimas, ir dabar buvo panikos ataka. Labai stipriai susiję su šiuo įvykiu, visi tie apsilankymai, ir vasaros pabaigoje prasidėjo, o spalio mėnesį jau kreipėsi į gydytojus. Jis yra buvęs (duomenys neskelbtini), gal yra ir nuo buvusios (duomenys neskelbtini) pasekmės, nes patyręs daugybę traumų. 500 eurų turtinę žalą sudaro vaistai, striukę valė, dokumentų nekaupė, neturi. Sveikatos būklė nuo 2012 m. kamuoja, bet dabar paūmėjo. Paūmėjimas susijęs nuo nervinio streso, tai nemaloni procedūra, žmogiškasis faktorius (t. 2, b. l. 20).

Teisiamojo posėdžio metu kaip galima laiduotoja apklausta A. K. parodė, kad apie įvykį sužinojo ne iš karto – tik likus dviem savaitėms iki teismo posėdžio. Kaltinamasis su šeima nenorėjo jai pasakoti, siekdami apsaugoti nuo streso, nes ji į viską labai jautriai reaguoja. Su sūnumi palaiko artimą ryšį, kartu švenčia visas šventes, dažnai susiskambina. Sužinojusi apie įvykį, sureagavo labai jautriai ir mano, kad to buvo galima išvengti. Jai paaiškinta, jog sūnus gynė savo šeimą, nes nukentėjusysis naudojo įžeidžiamą kalbą ir vėliau grįžo prie jų, dėl ko išsigando jo vaikai ir žmona. Viskas įvyko staiga, todėl kaltinamasis panaudojo dujas. Kaltinamasis labai gailisi dėl savo veiksmų. Laiduotoja su juo daug kalbėjosi apie įvykį ir tiki, kad tai bus jam didelė pamoka. Siekdama užtikrinti, kad panašūs įvykiai nepasikartotų, ji darys sūnui teigiamą įtaką. Ji su juo kalbėsis apie tai, kad ateityje reaguotų kitaip. Jau buvo daug diskusijų šia tema, kuriose akcentuota, kad jis galėjo susilaikyti. Laiduotoja apgailestauja dėl situacijos ir užtikrina, kad toliau stengsis padėti sūnui išvengti panašių situacijų ateityje. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o sūnus – (duomenys neskelbtini). Atstumas tarp jų – apie 15 minučių kelio automobiliu. Matosi per visas šventes, dažnai bendrauja telefonu. Sūnus dažnai atvažiuoja pas ją po darbo, nes dėl sveikatos būklės ji negali dažnai lankytis pas jį. Kaltinamasis prisiekė jai, kad panaši situacija daugiau nepasikartos. Tai pirmas tokio pobūdžio įvykis jo gyvenime. Jam yra (duomenys neskelbtini) metai, ir iki šiol nebuvo jokių incidentų. Jei būtų skiriamas laidavimas, ji visą laikotarpį stengtųsi daryti sūnui teigiamą įtaką ir padėti jam valdyti emocijas (t. 2, b. l. 20-21).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas L. K. parodė, kad su jam pareikštu įtarimu nesutinka. 2024-02-11 apie 14 val., su šeima žmona R. K., sūnumi ir dukra vyko į prekybos centrą „Akropolis“. Atvykus prie prekybos centro „Akropolis“ jis iš antros juostos norėjo persirikiuoti į pirmą juostą tam, kad įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę, jog pasistatytų automobilį. Automobilių buvo daug ir buvo susiformavęs kamštis, todėl, pamatęs, kad pirmoje juostoje yra tuščias tarpas, pradėjo iš antros juostos rikiuotis į pirmą. Pradėjus manevrą automobilis, buvęs pirmoje juostoje – Opel, pradėjo jam pypsėti, jis pažiūrėjo į jį, pakėlė rankas (taip norėjo parodyti, kad nieko blogo nepadarė ir dėl ko jis jam pypsi). Jis persirikiavo į pirmą juostą ir nusuko į kairę, važiavo ieškoti laisvos parkingo vietos automobiliui. Vietą rado pačiame gale, ten ir pasistatė savo automobilį. Pasistačius automobilį paskui jį atvažiavo automobilio Opel vairuotojas, jis savo automobilį pastatė prie pat jo automobilio, dešinėje keleivio pusėje ir taip užblokavo išėjimą taip arti, kad žmona, sėdėjusi priekyje, ir dukra sėdėjusi gale, dešinėje pusėje, negalėjo atsidaryti durelių ir išlipti. Opel vairuotojas parodė jam, kad jis atidarytų langą. Jis atidarė keleivio pusės priekinį langą ir tuomet įvyko tarp jų žodinis konfliktas, Opel vairuotojas pradėjo jam grasinti, kad susidoros su juo, kad jis buvęs policijos komisaras, kad sudaužys jam galvą ir pan. Jis tam vyrui atsakė, kad nedarytų nesąmonių ir, kad patrauktų savo automobilį, nes jiems reikėjo išlipti. Opel vairuotojas ir toliau jam grasino. Tada Opel vairuotojas paklausė „nori, kad tau galvą sudaužyčiau?“, ir jis atsakė - ,,tik pabandyk!“. Vyras pasakė „nu dabar tau pizda“ ir po šių žodžių nuvažiavo tiesiai. Jis nekreipė į tai dėmesio bei su šeima pradėjo lipti iš automobilio, kai pamatė, kad Opel vairuotojas pasistatė automobilį už kelių automobilių nuo jo. Žmona jam pasakė, kad ateina vyras ir jis atsisuko, mato, kad tas Opel vairuotojas eina link jo, kartu su juo ėjo dar vienas vyras. Tas kitas jaunas vyras sustojo kokie 2-3 metrai nuo jo, o Opel vairuotojas ėjo link žmonos. Tada jis žmonai pasakė, kad ši pradėtų filmuoti, o jis iš savo automobilio daiktadėžės išsiėmė dujų balionėlį. Jis su dujų balionėliu ėjo link žmonos, nes Opel vairuotojas buvo arčiau jos ir jam be einant jis pradėjo skeričiotis, kėlė rankas, todėl jis nieko nelaukęs papurškė jam dujų į akis, nes pagalvojo, kad tas vyras puls ir taip norėjo apsiginti save ir savo šeimą. Papurškus dujų, vyras atsitraukė link savo automobilio, tačiau to kito jauno vyro jau nematė, jis kažkur dingo. Po kelių minučių Opel vairuotojas vėl priėjo prie jo automobilio ir kalbėjo telefonu, galimai kvietė policiją. Supratęs, kad jis kvietė policiją, pats liko stovėti prie savo automobilio ir laukė policijos. Žmona su vaikais buvo automobilyje. Po kokių 10-15 min atvyko pareigūnai, paskui greitoji. Greitoji apžiūrėjo Opel vairuotoją, tada jo žmoną, paskui tą Opel vairuotoją greitoji išsivežė. Dar vėliau atvyko kitas pareigūnų ekipažas, suformino įvykį, paėmė iš jo dujų balionėlį, o jį paleido. Savo kaltės nepripažįsta, nes papurškė dujas tam vyrui gindamas save ir savo šeimą. Dar nori paminėti, kad kai pasakė, kad žmona filmuotų, ji buvo streso būsenoje ir ją ištiko panikos priepuolis, todėl ji negalėjo nieko filmuoti ir filmuotos medžiagos neturi pateikti (t. 1, b. l. 128-130).

D. Š. pareiškime nurodyta, kad 2024-02-11 apie 14.00 val. prekybos centro „Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Vilniuje, Ozo g. 25, įvyko žodinis konfliktas su automobilio Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju dėl jo vairavimo. Konflikto metu automobilio Mercedes vairuotojas pareiškėjui į veidą papurškė ašarinių dujų, dėl ko jam pradėjo skaudėti ir perštėti akis, graužti gerklę. Dėl papurkštų į veidą dujų pareiškėją GMP brigada pristatė į VŠĮ Vilniaus Universiteto ligoninę Santaros klinikas, kur jam buvo nustatyta ragenos ir junginės maišelio nudegimas. Pareiškėjas D. Š. patyrė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-3).

Nukentėjusysis D. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-02-11 apie 14.00 val. jis važiavo į prekybos centrą „Akropolis“, esantį adresu Vilniuje, Ozo g. 25. Atvažiavo Ozo gatve ir pasuko link prekybos centro „Akropolis“. Važiuojant link pagrindinio prekybos centro įėjimo, antrąja, kairiąja juosta, iš dešinės pirmosios juostos atvažiavo automobilis Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Likus apie 100 metrų iki pagrindinio įėjimo, Mercedes automobilio vairuotojas pradėjo staigiai daryti posūkį į kairę, net nežiūrėdamas, ar jį įleidžia, ar ne. Kad išvengti eismo įvykio jis pristabdė ir panaudojo garsinį signalą, tačiau Mercedes vairuotojas, nekreipdamas į tai dėmesio, toliau rikiavosi į pareiškėjo juostą, o pasukęs, dar sustojo ir atsisukęs į jį parodė necenzūrinį gestą (vidurinį pirštą) bei nuvažiavo į aikštelės eilę. Jis nusuko paskui tą vairuotoją, kuris pasistatė savo automobilį eilės gale. Tada jis privažiavo prie to vairuotojo automobilio iš dešinės pusės ir atsidaręs langą parodė tam Mercedes vairuotojui, kad jis atsidarytų langą. Mercedes vairuotojas atidarė priekinį keleivio pusės langą ir tada jis paklausė jo, ar jis privalėjo jį įleisti. Mercedes vairuotojas kažką pasakė, jie vienas su kitu apsižodžiavo. Tuomet jis paklausė Mercedes vairuotojo, kad gal jis čia dar muštis nori, į ką pastarasis atsakė: „Davai, lipam išsiaiškinam“. Tada jis pats pasistatė automobilį ir priėjo prie Mercedes automobilio, kurio vairuotojas taip pat jau buvo išlipęs. Jis pasakė: „aš buvęs (duomenys neskelbtini), kas toliau“. Mercedes vairuotojas tuomet jau nieko nepasakė ir iš niekur nieko pripurškė į veidą ašarinių dujų, po ko jam staigiai pradėjo skaudėti ir perštėti akis, graužė gerklę, ir dėl to jis patyrė fizinį skausmą. Jis pradėjo nuo to vairuotojo bėgti, o tas Mercedes vairuotojas pradėjo jį vytis. Jis nubėgo prie savo automobilio, paskambino 112 ir išsikvietė pagalbą. Dar bandė su mineraliniu vandeniu plauti veidą, tačiau tai nepadėjo, akis jam ir toliau graužė. Mercedes automobilio vairuotojas buvo kartu su žmona, ir abu po to, kai jam jau buvo papurkšta dujų į akis, dar filmavo ir tyčiojosi iš jo. Jis paklausė už ką jam pripurškė dujų, į ką tas vairuotojas atsakė, kad „ką aš dar lauksiu kol Tu man snukį išmalsi?“. Į vietą atvyko GMP brigada, kuri jį pristatė į VŠĮ Vilniaus Universiteto ligoninę Santaros klinikas, ir kur jam buvo nustatyta ragenos ir junginės maišelio nudegimas. Į įvykio vietą buvo atvykę ir policijos pareigūnai, tačiau dėl būklės tą dieną rašyti pareiškimo jis negalėjo. Automobiliai stovėjo eilėje Nr. 3, bet paveiksliuko dabar nepamena. Jis pats buvo su automobiliu Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl sudirgintų akių jis negali dabar dirbti, reikės pirkti vaistus, taip pat dujomis apipurkšti drabužiai, kuriuos išvalymui turės nešti į valyklą (t. 1, b. l. 63-65).

Liudytoja apklausta R. Š.-K. parodė, kad 2024-02-11 po pietų ji su vyru L. K. ir judviejų vaikais važiavo į Vilniaus prekybos centrą ,,Akropolis“, kadangi tai buvo sekmadienis ir dirbo prie ,,Akropolio“ sendaikčių turgus. Atvykus prie ,,Akropolio“ vyras ieškojo kur pasistatyti ir priparkuoti automobilį. Važiuojant šalia ,,Akropolio“ ir ieškant laisvos vietos, kažkas jiems iš galo, iš kito automobilio pradėjo pypsėti. Dėl ko jis pypsėjo nežino, vyro neklausė, vyras numojo ranka ir nuvažiavo parkuotis, ten kur rado laisvą vietą. Prisiparkavus kažkur gale aikštelės, vyras sustojo ir jau norėjo lipti iš automobilio, kai staiga jis jai pasakė ,,atsargiai, neatidarinėk durų, nes automobilis privažiavo labai arti“. Ji pamatė, kad iš keleivio pusės, labai arti atvažiavo automobilis, taip arti, kad užblokavo jai kelią, ji negalėjo išlipti iš automobilio. Tas vyras atsidarė langą ir garsiai, necenzūriniais žodžiais jiems kažką rėkė ir grasino, norėjo, kad ji atidarytų langą, tačiau ji lango neatidarė. Tas vyras rėkė josios vyrui „kad sudaužys, kad nuraus galvą, kad jis (duomenys neskelbtini)“ ir dar visaip kitaip, tačiau tiksliai ką jis sakė, dabar jau neprisimena. Tuo tarpu jos pačios vyras tiesiog sėdėjo automobilyje, vairuotojo pusėje ir nieko nesakė, tiesiog nustebęs žiūrėjo, kas čia vyksta. Ji taip pat šokiruota sėdėjo ir nesuprato, kas vyksta, vaikai, sėdintys gale, taip pat buvo išsigandę ir nesuprato, kas vyksta. Parėkęs ir patriukšmavęs tas vyras nuvažiavo į priekį. Tada jie pagalvojo, kad jis išvažiavo ir jie visi išlipo iš automobilio, t. y. vyras, ji ir vaikai. Tik išlipus iš automobilio jai vyras pasakė, kad tas žmogus grįžta, tik šįkart pėsčiomis, ir paprašė, kad ji filmuotų viską telefonu. Vaikams pasakė, kad jie liptų į automobilį, o pati bandė filmuoti, tačiau iš išgąsčio jai tai nepavyko, nes pradėjo drebėti rankos ir prasidėjo panikos ataka, todėl ji įsėdo atgal į automobilį. Tas vyras buvo aukštas, stambus, ji labai jo išsigando. Kas vyko lauke nematė, nes buvo išsigandusi, tik matė, kad lauke jos vyras ir tas agresyvus vyras kažką tarpusavyje ginčijosi (tačiau kas ką sakė, negalėjo pasakyti). Agresyvus vyras buvo priėjęs labai arti josios vyro ir pamatė, kaip jos vyras papurškė tam kitam vyrui į veidą dujų iš dujų balionėlio. Tada tas agresyvus vyras dar labiau pradėjo pykti ir pasakė „tau neatleisiu“ bei iškvietė policiją. Jos vyras L. taip pat iškvietė policiją. Atvyko policija ir greitoji. Greitoji apžiūrėjo ją, pamatavo spaudimą ir davė jai vaistų. Kur tuo metu buvo agresyvus vyras, ji nežino, ji blogai jautėsi, jai buvo šokas ir panikos priepuolis, todėl į aplinkybes tuo metu nesigilino. Po kelių valandų atsigavo ir su vaikais nuėjo į turgų. O jos vyras buvo šalia automobilio, bendravo su pareigūnais, nes buvo atvykęs ne vienas ekipažas ir jie visi kažką ten aiškinosi. Nori pasakyti, kad tai jos vyrą L. užsipuolė, o ne jos vyras užpuolė tą asmenį. Tas asmuo pats prie jų privažiavo ir iškoliojo, o paskui dar atėjo pėsčiomis ir puolė jos vyrą L., todėl jos vyras gindamasis papurškė tam kitam vyrui dujų (t. 1, b. l. 71-73).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1238/2024 (01) nurodoma, kad remiantis D. Š. medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: 1. D. Š. nustatytas abiejų akių junginių nudegimas. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. 2. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 81-82).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra adresu Ozo g. 25, Vilniuje. Apžiūros objektas yra prekybos centras ,,Akropolis“ automobilių stovėjimo aikštelė, priešais prekybos centrą ,,Akropolis“ 2 eilė, pažymėta obuolio simboliu. Apžiūros metu nustatyta, jog matyti stovintys automobiliai automobilių stovėjimo aikštelėje, 2 eilėje, vienas vienoje pusėje, kitas kitoje. Automobilis Mercedes Benz, kurio valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, stovi arčiau Ozo g., automobilis Opel, kurio valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) žydros spalvos, stovi keliomis stovėjimo vietomis toliau, nuo Ozo g. nei Mercedes Benz. Stovėjimo aikštelė pilna automobilių, vyksta eismas. Teritorija neaptverta, stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūrėjus įvykio vietą reikšmingų daiktų, įrankių ar pėdsakų nerasta ir paimta nebuvo. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo kaip priedas pridedama Fotolentelė Nr. 1 su 3 fotonuotraukomis iš įvykio vietos, adresu Ozo g. 25, Vilniuje (t. 1, b. l. 39-44).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti 2 vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „ACC Export-2024-02-12 15.10.29.765.ave“ dešinėje pusėje matoma automobilių stovėjimo aikštelės 7,6,5,4,3 ir tolimesnės eilės. Kairėje pusėje matomas pastatas. Tarp pastato ir aikštelės eina dviejų eismo juostų kelias. Įrašo kairėje pusėje, viršuje matoma data 2024-02-11 ir laikas 14:07:49. Prasidėjus įrašui matyti, kaip dviejų eismo juostų keliu važiuoja automobiliai. 14:07:52 laiku, eismo juostoje arčiau prekybos centro, tamsios spalvos automobilis, kuris važiuoja maždaug ties 2 aikštelės eile, pradeda rodyti kairį posūkio signalą. Tuo metu eismo justa, kuri yra arčiau aikštelės, važiuoja automobiliai. Minėtas tamsios spalvos automobilis iš lėto pradeda rikiuotis į kitą eismo juostą, nors kita eismo juosta vienas už kito važiuoja automobiliai. 14:08:08 įsukdamas tiesiai priešais kitą automobilį, tamsios spalvos automobilis įsuka į kitą juostą. Ta juosta, į kurią įsuko automobilis, tuo metu važiavo šviesios spalvos automobilis, kuris tuo metu sustojo. Po to matyti, kaip tamsios spalvos automobilis iškarto nuvažiuoja į stovėjimo aikštelę (eilė pažymėta Nr. 3). Paskui jį nuvažiuoja ir šviesios spalvos automobilis, prie įvažiavimo į aikštelės eilę abu automobiliai sekundei sustoja ir po to abu nuvažiuoja į dešinę pusę. Įrašas baigiasi 14:08:35 laiku.

Vaizdo įraše pavadinimu „ACC Export-2024-02-12 15.13.58.067“ matoma automobilių stovėjimo aikštelės 8, 7, 6, 5, 4, 3, 2, 1 eilės. Įrašo kairėje pusėje viršuje matoma data 2024-02-11 ir laikas 14:07:59. Prasidėjus įrašui matyti, kaip tarp Nr. 2 ir 3 eilių 14:08:31 laiku iš kairės pusės atvažiuoja minėtas tamsios spalvos automobilis, o jam iš paskos važiuoja minėtas šviesios spalvos automobilis. 14:09:40 laiku matyti, kaip tamsios spalvos automobilis prisiparkuoja tarp Nr. 2 ir 3 eilių, gale. Dėl įrašo prastos kokybės nesimato, kas tiksliai vyksta. Matyti, kad dešinėje automobilio pusėje yra išlipęs žmogus. 14:10:08 laiku matyti, kaip link minėto automobilio iš kairės pusės eina asmuo su raudona striuke, atsistoja tamsios spalvos automobiliui iš dešinės. Po kelių sekundžių matyti, kaip iš minėto tamsaus automobilio kairės pusės išlipa dar vienas asmuo, jis pradeda eiti link asmens su raudona striuke ir 14:10:15 laiku matyti, kaip ištiesia dešinę ranką link asmens su raudona striuke, ką daro dėl įrašo kokybės nesimato. Tada vyras su raudona striuke nubėga į kairę pusę. Ten pavaikšto, po to vėl grįžta prie tamsios spalvos automobilio. Iki įrašo pabaigos matyti, kaip asmuo su raudona striuke vis stoviniuoja aplink minėtą tamsios spalvos automobilį, vis prieidamas prie tamsios spalvos automobilio keleivių, kurie išlipę iš automobilio taip pat stovi prie jo. 14:20:31 prie minėto tamsaus automobilio atvažiuoja policijos ekipažas, vaizdo įrašas baigiasi 14:20:59 laiku (t. 1, b. l. 52-53).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „ACC Export-2024-10-04 08.00.51.319 (1)“. Atidarius filmuotą vaizdo įrašą dešinėje pusėje matoma automobilių stovėjimo aikštelė, 7,6,5,4,3 ir tolimesnės eilės. Kairėje pusėje matomas pastatas. Tarp pastato ir aikštelės eina dviejų eismo juostų kelias. Įrašo kairėje pusėje, viršuje matyti data 2024-02-11 ir laikas 14:07:49. Prasidėjus įrašui matyti, kaip dviejų eismo juostų keliu važiuoja automobiliai. 14:07:52 laiku, eismo juostoje arčiau prekybos centro, tamsios spalvos automobilis kaip vėliau paaiškėjo, tai Mercedez Benz v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas L. K., kuris važiuoja maždaug ties 2 aikštelės eile, pradeda rodyti kairį posūkio signalą. Tuo metu eismo juosta, kuri yra arčiau aikštelės, važiuoja automobiliai. Minėtas Mercedez Benz automobilis iš lėto pradeda rikiuotis į kitą eismo juostą, nors kita eismo juosta vienas už kito važiuoja automobiliai. 14:08:08 įsukdamas tiesiai priešais kitą automobilį, Mercedez Benz automobilis įsuka į kitą juostą. Ta juosta, į kurią įsuko automobilis, tuo metu važiavo šviesios spalvos automobilis, kaip vėliau paaiškėjo, tai Opel markės automobilis v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. Š., kuris tuo metu sustojo. Po to matyti, kaip Mercedez Benz automobilis, vairuojamas L. K., iš karto nuvažiuoja į stovėjimo aikštelę (eilė pažymėta Nr. 3), paskui jį nuvažiuoja ir Opel automobilis, vairuojamas D. Š.. Matyti, jog dar prie įvažiavimo į aikštelės eilę, abu automobiliai sekundei sustoja ir po to abu nuvažiuoja į dešinę pusę. Įrašas baigiasi 14:08:35 (t. 1, b. l. 55-56).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog L. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo D. Š. atžvilgiu, žodinio konflikto metu dujų balionėliu tyčia papurškė D. Š. į veido sritį ir taip sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo L. K. kaltę patvirtina paties kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, pagal kuriuos jis, nesugebėjęs racionaliai įvertinti situacijos, panaudojo dujų balionėlį prieš nukentėjusįjį, siekdamas, kad šis atsitrauktų ir leistų saugiai įsėsti į automobilį. L. K. kaltę patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiojo D. Š. pareiškime nurodytos aplinkybės, jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos R. Š.-K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašų apžiūra, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1238/2024 (01).

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

L. K. ir A. K. bylos teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymus dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Savo prašyme L. K. nurodo, kad praeityje jis neteistas, savo kaltę pripažįsta visiškai, į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 500 Eur kaip įsipareigojimą atlyginti nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą, Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą atlygino, nusikalstama veika buvo atsitiktinė. Jo motina A. K. jam yra autoritetas, ateityje darys jam teigiamą įtaką. Prašo baudžiamąją bylą nutraukti ir atiduoti jį pagal laidavimą motinai A. K. (t. 2., b. l. 5-6). A. K. savo prašyme nurodo, kad jos sūnus L. K. gailisi dėl to, kas įvyko, ji turi galimybes atlikti savo, kaip laiduotojos pareigas, nes tarp jos ir sūnaus egzistuoja geri tarpusavio santykiai (t. 2, b. l. 8). Apklausta teisiamojo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad su sūnumi palaiko artimą ryšį, kartu švenčia visas šventes, dažnai susiskambina, jos sūnus labai gailisi dėl savo veiksmų, jie daug kalbėjosi apie įvykį ir ji tiki, kad tai bus jam didelė pamoka, ji darys sūnui teigiamą įtaką, su juo kalbėsis apie tai, kad ateityje reaguotų kitaip, jau buvo daug diskusijų šia tema, kuriose akcentuota, kad jis galėjo susilaikyti. Tai pirmas tokio pobūdžio įvykis jo gyvenime. Jam yra (duomenys neskelbtini) metai, ir iki šiol nebuvo jokių incidentų. Jei būtų skiriamas laidavimas, ji visą laikotarpį stengtųsi daryti sūnui teigiamą įtaką ir padėti jam valdyti emocijas (t. 2, b. l. 20-21).

Prokurorė prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nesunkią nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu – 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl L. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

L. K. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, baustas administracine tvarka 1 kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. L. K. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Jis nurodė savo elgesį vertinantis neigiamai, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginta, kaltinamasis į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 500 Eur kaip įsipareigojimą atlyginti nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą, kas įrodo egzistuojant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlyga. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad L. K. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

A. K. yra kaltinamojo motina, ji yra neteista, nebausta administracine tvarka, pensininkė. Ji su sūnumi kalbėjo apie įvykį, kaip motina turi sūnui autoritetą, jie dažnai bendrauja, todėl darytina išvada, kad L. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. Kiti klausimai

Nukentėjusysis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 500 Eur dydžio turtinės žalos ir 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad buvo sutrikdyta jo sveikata, tačiau žalą patvirtinančių dokumentų neišsaugojo. Teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad jam tada blogai, net kalbėti negalėjo, kvėpavimo takai užspausti, nieko nematė, kaltinamasis jį žemino. Įvykio metu patyrė daug nerimo, pergyvenimo, vėliau taip pat. Nedirbo savaitę, turi verslą ir jo darbas judantis, važinėja po visą Lietuvą. Dalį lėšų prarado, atleisti visi darbuotojai dėl jo ligos. Turi stiprų sveikatos pablogėjimą. Yra nerimas, miego sutrikimas, ir dabar buvo panikos ataka. Labai stipriai susiję su šiuo įvykiu, visi tie apsilankymai, ir vasaros pabaigoje prasidėjo, o spalio mėnesį jau kreipėsi į gydytojus. Jis yra buvęs pareigūnas, gal yra ir nuo buvusios tarnybos pasekmės, nes patyręs daugybę traumų. 500 eurų turtinę žalą sudaro vaistai, striukę valė, dokumentų nekaupė, neturi. Sveikatos būklė nuo 2012 m. kamuoja, bet dabar paūmėjo. Paūmėjimas susijęs nuo nervinio streso, tai nemaloni procedūra, žmogiškasis faktorius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis L. K. nukentėjusiajam D. Š. sukėlė abiejų akių junginių nudegimą, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, jis nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo viešoje vietoje, matant ir šalia esant kitiems asmenims, nukentėjusysis įvykio metu patyrė stresą, išgąstį, nepatogumus dėl regėjimo sutrikimo, po kaltinamojo pavartoto smurto ji kreipėsi į policijos pareigūnus ir medikus. Pažymėtina, kad kaltinamojo L. K. veiksmais buvo sužalotas svarbus ne tik kasdienio gyvenimo kokybei, bet ir nukentėjusiojo darbinių funkcijų vykdymui, organas – akys, kas neabejotinai sukėlė išgyvenimus dėl galimų pasekmių regėjimo kokybei ir galimybei užsiimti įprasta veiklą. Byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusiojo gydymas užtruko ilgą laiko tarpą, kad būtų ypatingų liekamųjų padarinių sveikatai ar darbingumui ar kad būtų nustatytas regėjimo kokybės pablogėjimas. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010). Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra per didelė padarytai žalai. Įvertinus visas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant ir į turtinės žalos dydį, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes neturtinės žalos dydį – 1 000 eurų.

Civilinio ieškovo nurodyta turtinė žala nepagrįsta jokiais dokumentais ar kitais įrodymais, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškime nurodė, kad atsisako civilinio ieškinio, todėl civilinis procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, saugomos vokuose – paliktinos saugoti byloje, dujų balionėlis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos A. K. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

D. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. K. D. Š. naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. D. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmesti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

L. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su kompaktinėmis plokštelėmis su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje; dujų balionėlį ,,Super Pfeffer“, perduotą saugojimui į Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti L. K., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. K., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.