Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir jo naudai iš P. V. priteista 20,01 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš P. V. priteista 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo R. K. naudai iš P. V. priteista 600,00 Eur turėtų procesinių išlaidų advokato darbui apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. V. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis 2021 m. rugsėjo 25 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučių kieme, žodinio konflikto dėl automobilio parkavimo metu, smurtaudamas, tai yra tyčia papurkšdamas ašarinių dujų į akis nukentėjusiajam R. K., padarė 1-mo laipsnio cheminį akių junginių ir ragenų bei akių vokų odos nudegimą cheminių dirginančių medžiagų poveikyje ir sukėlė R. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamasis P. V. veikė tyčia, kadangi pagal savo amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, socialinę brandą, kaltinamasis aiškiai suvokė, jog tyčia papurkšdamas ašarinių dujų į akis nukentėjusiajam R. K., gali realiai sukelti ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekė. Teismas sprendė, kad įvertinus kaltinamojo P. V. elgesį, jį charakterizuojančias aplinkybes, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. V. prašo: atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoja R. L., pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nuosprendį, priimant naują nuosprendį – paskirti trumpesnį arešto bausmės laiką ir į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime, priteistos 1000,00 Eur neturtinės žalos dydį sumažinti iki 300,00 Eur.

1.1. Skunde teigiama, kad su priimtu nuosprendžiu sutinka iš dalies. Neginčija, kad padarė nusikalstamą veiką ir dėl to kaltu prisipažįsta. Tačiau nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu, nes atsižvelgiant į akivaizdžiai neteisėtą nukentėjusiojo elgesį, teismas turėjo teisinį pagrindą skirti švelnesnę bausmę. Taip pat, nesutinka su kardomojo kalinimo neįskaitymu į jam paskirtą bausmę.

1.2. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, nes priteista suma yra per didelė, nes paties nukentėjusiojo elgesys buvo netinkamas, žeminantis ir įžeidžiantis automobilio savininką. Klijuodamas įžeidžiančio turinio lipdukus nukentėjusysis R. K. savivaldžiavo, jam paprašius pasiaiškinti, kodėl jis taip elgiasi, nukentėjusysis pradėjo rėkti ant jo, reikšti pretenzijas, savo tokiu elgesiu nukentėjusysis išprovokavo jo reakciją, kad jis nesusivaldęs papurškė jam į veidą dujų. Teismas turėjo teisinę galimybę priteisti minimalią neturtinės žalos sumą – 300,00 Eur. Mano, kad ši suma ir yra protinga siekiant nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros.

1.3. Skunde pažymima, kad nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jis privalo atlyginti nukentėjusiojo advokato patirtas 600,00 Eur išlaidas. Jis neturi finansinių galimybių tokias išlaidas atlyginti ir ši suma yra ženkliai per didelė, pats R. K. elgėsi neteisėtai. Nusikaltimas, kuriuo jis yra nuteistas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nuo pat pradžių jis prisipažino kaltę, veikos padarytos aplinkybės buvo aiškios ir sutiko su sutrumpintu įrodymu tyrimu. Todėl mano, kad nukentėjusiajam nebuvo jokio reikalo samdytis advokatą nepagrįsto civilinio ieškinio paruošimui, nes dėl patirtos žalos jis pats yra kaltas. Todėl teismas nepagrįstai nukentėjusiojo išlaidas advokatui apmokėti pripažino procesinėmis išlaidomis.?

1.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisme tikslinga apklausti R. L., ant kurios vairuojamo automobilio buvo klijuojami lipdukai, tikslu išsiaiškinti kaip ji jausdavosi radusi apklijuotą automobilį. Jos parodymai yra svarbūs nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį.

4. Atsiliepimų byloje negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

5. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti, sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, bei bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Vienu iš savo skundo reikalavimų nuteistasis prašo atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoją R. L.. Šis klausimas buvo išspręstas 2022 m. kovo 16 d. teismo protokoline nutartimi, todėl toliau apie jį nepasisakoma.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

7. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai išanalizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo paskirti švelnesnę bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam P. V. paskirta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

9. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

11. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

12. P. V. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skirta 45 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, t. y. bausmė, savo dydžiu mažesnė nei sankcijos vidurkis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgė į tai, jog P. V. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, skirdamas P. V. bausmę, teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis teistas (1 t., b. l. 143-147), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 162-167), (duomenys neskelbtini). Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, niekur nedirba. (1 t., b. l. 170). P. V. pagal V. A. miesto apylinkės teismo išduotą Europos arešto orderį taikomas suėmimas (2 t., b. l. 17). Atsižvelgdamas į tai, teismas neskyrė BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies – viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, o įvertinęs kaltinamojo P. V. elgesį, jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas jam skyrė bausmės rūšį – areštą. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje byloje nenustatyta. Taip pat, sąlygų mažinti nuteistajam paskirtą bausmę nesuteikia ir nuteistojo teiginiai, kad konfliktą išprovokavo netinkamas nukentėjusiojo elgesys. Pažymėtina, kad prie apeliacinio skundo pridėtos nuotraukos parodo, kad nukentėjusysis galėjo išprovokuoti konfliktą su nuteistuoju, tačiau ši provokacija nebuvo tokia didelė, kuri leistų mažinti nuteistajam paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, paskatos bei pasekmes, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai ir baustumai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam buvo paskirta ir taip savo dydžiu mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams pritaria iš esmės.

Dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo

13. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Šiuo atveju nuteistasis yra suimtas ir jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs sprendimas jį perduoti V. F. Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Acheno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. išduotą Europos arešto orderį. Nors ankstesni teistumai išnykę, tačiau matyti, kad nuteistasis darė nusikalstamas veikas užsienio šalyje, kas leidžia manyti, jog jo elgesys ir požiūris į nustatytas visuomenės taisykles nepasikeitė. Jo teistumai Lietuvoje išnyko ne dėl teigiamai pasikeitusio nuteistojo elgesio ir požiūrio į nustatytas visuomenės taisykles, o todėl, kad tuo laikotarpio jo nebuvo Lietuvoje. Padarytos veikos užsienio šalyje leidžia manyti, kad nėra pagrindo galvoti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas panaikiną galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnį ir jam atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam esant suimtam ir jį ruošiantis perduoti pagal Europos arešto orderį nebus įmanoma užtikrinti nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – vykdyti intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta, kaip nepagrįstą.

Dėl kardomojo kalinimo įskaitymo

14. Nuteistasis savo skunde nesutinka su kardomojo kalinimo neįskaitymu į jam paskirtą bausmę. BK 66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Šiuo atveju nuteistajam 2021 m. lapkričio 5 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. Š. 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 194-196). Nuteistasis ir jo gynėja teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, kad nuteistajam šioje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri po 30 dienų buvo pakeista kardomajam priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga konstatuoja, kad nuteistajam šioje byloje nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, bei nebuvo taikytas laikinas sulaikymas, tokių duomenų byloje nėra. Nuteistasis yra suimtas ir jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs sprendimas jį parduoti V. F. Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Acheno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. išduotą Europos arešto orderį. Nuteistasis yra suimtas kitoje byloje, todėl BK 66 straipsnio 1 dalyje numatytas kardomojo kalinimo įskaitymas jam šioje byloje nėra taikomas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

15. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

16. Analizuodamas nuteistojo apeliacinį skundą šioje dalyje, apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog nuteistasis, ginčydamas nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, pažymi tik tai, kad nukentėjusysis konfliktą išprovokavo pats. Šiuo atveju neginčijamai konstatuota, kad tyčiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 104-107). Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nuteistojo priteisti 230,00 Eur turtinei žalai ir 2500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 66-77). Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino nukentėjusiojo prašymą ir iš nuteistojo priteisė 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas nurodė atsižvelgiantis į tai, kad kaltinamasis P. V. tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl pavartoto smurto nukentėjusysis nebuvo gydomas stacionariai ir ambulatoriškai, todėl nepatyrė jokių didesnių nepatogumų, nėra liekamųjų reiškinių. Teismas nurodė, jog atsižvelgė į kaltinamojo turtinę padėtį, individualias šios bylos aplinkybes, į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

18. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, neatsižvelgė į tai, kad paties nukentėjusiojo veiksmai įtakojo kilusį konfliktą. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.). Vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, t. y., kad nuteistojo veiksmai buvo sąlygoti tarp jo ir nukentėjusiojo susiklosčiusių konfliktiškų santykių, į tai, jog nukentėjusiajam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam priteisė nepagrįstai didelį – 1 000 Eur, neturtinės žalos atlyginimą, kuris mažintinas iki 400 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

19. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas priteisdamas nukentėjusiojo naudai turėtas išlaidas advokatui apmokėti, neatsižvelgė ir nevertino jo turtinės padėties ir priteisė iš nuteistojo nukentėjusiajam 600,00 Eur advokato išlaidoms apmokėti, priteista suma neatitinka apelianto turtinei padėčiai ir turėtų būti sumažinta.

20. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas sprendė, jog pirmos instancijos teismas nuo 800,00 Eur iki 600,00 Eur sumažino nukentėjusiojo prašomą priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai dydį. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės pripažinimą, bylos sudėtingumą, jos trukmę. Nukentėjusiajam atstovavusios atstovės vaidmuo byloje buvo aktyvus – ji susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, rinko ir teikė į bylą dokumentus, dalyvavo teisiamajame posėdyje, teikė civilinį ieškinį. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, pagrindžia nukentėjusiojo patirtas išlaidas atstovės paslaugoms apmokėti, rodo, jog šios išlaidos pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir turi būti atlygintos ta apimtimi, kurią nusprendė priteisti apylinkės teismas. Šioje dalyje nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, todėl taip pat nekeistinas.

21. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2022 m. sausio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji bausmė nėra per griežta, o priteistų neturtinės žalos ir advokato išlaidų sumos nėra per didelės, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl apeliacinio proceso išlaidų

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant P. V. yra 13,33 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

23. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią, BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

24. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui P. V. teisės į gynybą užtikrinimas yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžio tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria R. K. priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 400 Eur.

Kitose dalyse Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.