Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. A., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta.

D. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo G. G. civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo ir procesinių išlaidų priteisimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. A. atžvilgiu baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukta ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmingumo už tai, kad jis 2022 m. lapkričio 5 d. apie 04.35 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. G. sveikatą, būtent: G. G., sėdinčiam transporto priemonės VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje, D. A. pro pravirą vairuotojo durų langą sudavė G. G. ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį, tokiais veiksmais sukeldamas galvos veidinės srities sumušimą.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nukentėjusiojo G. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

8. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad D. A. 2022 m. lapkričio 5 d. apie 04.35 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo G. G. sveikatą – G. G. sėdinčiam automobilio VW CADDY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje, D. A. pro pravirą vairuotojo durų langą sudavė jam ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį, padarydamas G. G. galvos veidinės srities sumušimą.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 5 d. 04.35 val. tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas dėl nakties metu keliamo triukšmo. Konflikto metu nukentėjusysis panaudojo aerozolinį dujų purkštuvą, o kaltinamasis – fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. D. A. nuo baudžiamojo proceso pradžios laikėsi pozicijos, jog tikslo sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą neturėjo, jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, kai šis bandė purkšti aerozoliniu dujų purkštuvu, tačiau neneigė, kad tarp jų galėjo būti fizinis kontaktas. D. A. pripažino, jog bandydamas išmušti aerozolinį dujų purkštuvą nukentėjusiajam iš rankų, galėjo jam pataikyti, bet to nejuto. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Šią išvadą pagrindžia byloje esantys nukentėjusiojo ir kaltinamojo duoti parodymai, kurie tam tikrose dalyse buvo prieštaringi, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs ir sugretinęs minėtus įrodymus tarpusavyje rėmėsi ta dalimi įrodymų, kuri neabejotinai patvirtino D. A. kaltę. Be to, D. A. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados, kuriose nurodyti nukentėjusiajam sukelti padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas. Šie minėti įrodymai plačiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, todėl nebekartojami. Pasisakoma tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

10. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. A. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, pripažintina mažareikšme veika. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nukentėjusiojo apeliaciniu skundu, atsiliepimu į jį, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog D. A. padaryta veika yra mažareikšmė ir bylą nutraukė BK 37 straipsnio pagrindu.

11. BK 37 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Pagal šį BK straipsnį, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų, veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimas gali būti pripažintas mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinę, kad sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-36-788/2021 ir kt.).

12. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

13. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai konstatavo, jog D. A. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau nepagrįstai padarė išvadą, kad D. A. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios sužaloti nukentėjusįjį, o jo atliktiems veiksmams įtakos turėjo ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad D. A. pro pravirą vairuotojo durelių langą suduodamas G. G.ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį, veikė tiesiogine tyčia. Jis suvokė, kad ranka suduodamas smūgį nukentėjusiajam į galvos veidinę sritį, gali jį sužaloti ir to norėjo. D. A. veiksmai buvo nukreipti į sąmoningą nukentėjusiojo žalojimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad nukentėjusysis panaudojo aerozolinį dujų purkštuvą nėra. Šias aplinkybes patvirtino ir pats nukentėjusysis. Tačiau, nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad D. A. argumentai, jog jis norėjo tik išmušti aerozolinį dujų purkštuvą nukentėjusiajam iš rankų, nepasitvirtino ir yra laikytina jo gynybinė versija. Tai, kad D. A. tyčia savo veiksmais nukentėjusiajam sukėlė veidinės srities sumušimą patvirtina ne tik nukentėjusiojo G. G. duoti parodymai, bet ir byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. lapkričio 5 d.) apklaustas nukentėjusysis G. G. parodė, kad „<....> nepažįstamas vyriškis pribėgo prie jo automobilio ir nedelsdamas smūgiavo ne mažiau kaip penkis kartus, iš kurių du spėjo apsiginti, vieną kartą sudavė į dešinį skruostą, ir du kartus į kairį skruostą, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Siekdamas apsiginti, pro pravertą automobilio langą jis panaudojo su savimi automobilyje turėtą D kategorijos ginklą, aerozolinį dujų purkštuvą“ (2 t. b. l. 96–97). Dėl tų pačių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu (2023 m. sausio 27 d.) apklaustas nukentėjusysis G. G. parodė, jog „<....> Jam prašant ramybės, nepažįstamasis pribėgo prie jo automobilio, pradėjo jį kolioti įvairiais necenzūriniais žodžiais, buvo agresyviai nusiteikęs. Jiems bekonfliktuojant vyras jam užsimojęs ranka smūgiavo ne mažiau kaip penkis kartus, iš kurių du spėjo apsiginti, tačiau vieną kartą sudavė į dešinį skruostą ir du kartus į kairį skruostą, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Nepažįstamajam smurtaujant, jis, bandydamas apsiginti, taip pat panaudojo su savimi automobilyje turėtą D kategorijos ginklą, aerozolinį dujų purkštuvą“ (2 t. b. l. 97). Taigi, kelis kartus ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus dėl D. A. naudoto smurto prieš jį ir veiksmų eigos. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis G. G. patvirtino tas pačias aplinkybes dėl konflikto metu suduotų smūgių, naudoto fizinio smurto, kaltinamojo ir jo veiksmų. Parodė, kad „<....> jo smūgiai buvo lydimi keiksmais, sakė, kad aš nevadovaučiau, kad aš čia tvarką darau ir neturiu tam teisės, prieš tai lydėjo smūgiai, tada aš pradėjau siekti balionėlio, nemažiau 2–3 smūgiai man buvo suduoti, aš bandžiau vengti smūgių, sukinėjausi, nebuvau išlipęs iš automobilio, pavyko šalia vieną kartą papurkšti“ (3 t. b. l. 130). Taigi, nukentėjusiojo parodymai buvo detalūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog D. A. veikė tiesiogine tyčia ir savo veiksmais norėjo sukelti sveikatos sutrikdymo padarinius nukentėjusiajam. Byloje nėra ginčo, kad D. A. smūgiavo nukentėjusiajam, kai šis sėdėjo automobilyje, vairuotojo vietoje ir, kad nukentėjusysis panaudojo aerozolinį dujų purkštuvą. Akivaizdu, kad jeigu D. A. būtų siekęs tik išmušti iš nukentėjusiojo rankų aerozolinį dujų purkštuvą, kurį, kaip matyti iš D. A. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, nukentėjusysis laikė ištiesęs ranką, jis nebūtų galėjęs smūgiuoti nukentėjusiajam į kitą kūno dalį – galvos veidinę sritį. Tam, kad D. A. turėtų galimybę suduoti automobilyje sėdėjusiam nukentėjusiajam į galvos veidinę sritį, jam reikėjo per pravertą automobilio durelių langą įkišti ranką į automobilio vidų, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

17. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog kaltinamojo D. A. veiksmams įtakos turėjo ir neteisėtas, provokuojantis nukentėjusiojo G. G. elgesys. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, neteisėtu ir provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu pirmosios instancijos teismas laikė dujų purkštuvo panaudojimą. Iš šio nuosprendžio 15 punkte aptartų nukentėjusiojo G. G. parodymų nustatyta, kad dujų purkštuvą jis panaudojo siekdamas apsiginti nuo D. A. jam suduotų smūgių į veidą. D. A. tvirtino priešingai, tai yra, kad jis gindamasis nuo nukentėjusiojo, kai šis ištiesęs ranką papurškė dujų, siekė išmušti jam iš rankų dujų purkštuvą, ir tokiu būdu galėjo kliudyti nukentėjusįjį. Tačiau byloje yra duomenys, jog iš karto po įvykio D. A. buvo nustatytas 2,32 promilių girtumas, kai tuo tarpu nukentėjusysis G. G. buvo blaivus. Be to, kaip matyti iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo, kviesdamas pagalbą, G. G. ne tik pranešė apie jo atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą, bet ir pasakė, kad neblaivūs kaimynai rėkauja visą naktį, prikėlė vaikus ir dėl to jam kyla didžiausiais pyktis. Taigi, netikėti nukentėjusiojo versija, jog jis prie pastato (duomenys neskelbtini) atvažiavo siekdamas sudrausminti asmenis, kurie trikdė nakties poilsį, nėra pagrindo. Taip pat nepakanka ir duomenų, kurie pagrįstų, jog būtent nukentėjusysis, kuris buvo blaivus, išprovokavo aptariamą konfliktą purkšdamas dujas.

18. Apeliaciniame skunde pažymima, kad priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą dėl veikos mažareikšmiškumo, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo sveikatai sukeltas pasekmes, apeliantas akcentuoja 2022 m. lapkričio 5 d. hospitalizaciją ir epikrizę iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pagrindinė diagnozė nurodoma – (TLK-10-AM) S06.00 sukrėtimas.

1. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu buvo konstatuota, jog nukentėjusiajam G. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs galvos veidinės dalies sumušimu. 2022 m. gruodžio 9 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 127–128) nustatytą galvos smegenų sukrėtimą ir 2023 m. balandžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 158–160) nustatytą lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą paneigia kita baudžiamosios bylos medžiaga – 2023 m. spalio 31 d. nepriklausomo teismo medicinos eksperto G. A. C. konsultacinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 138–145) ir ekspertų Ž. M. bei G. A. C. paaiškinimai 2023 m. gruodžio 6 d. teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 156–159). 2023 m. spalio 31 d. konsultacinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog G. G. medicininiuose dokumentuose duomenų apie padarytą sveikatos sutrikdymą nėra. Apklaustas teisiamajame posėdyje nepriklausomas ekspertas G. A. C. atkreipė dėmesį, kad nukentėjusysis į priimamąjį atvyko 20.00 val., tačiau buvo paguldytas praėjus 50 minučių, kas, nepriklausomo eksperto vertinimu, rodo, jog nukentėjusiojo būklė nebuvo sunki ir jam nebuvo būtina skubi pagalba. Taip pat nepriklausomas medicinos ekspertas G. A. C. teisiamajame posėdyje atkreipė dėmesį, jog medicinos dokumentuose fiksuota, kad asmenį apžiūrėjusi Greitoji medicinos pagalba fiksavo skausmingą odos paraudimą, o asmeniui vakare atvykus į medicinos įstaigą odos paraudimas nebuvo fiksuotas, atlikta tomografija patinimo nerodė, nurodė normalią būklę, tačiau rašė apie smurtinio pobūdžio traumą. Nepriklausomas ekspertas G. A. C. atkreipė dėmesį ir į tai, kad nei viename medicininės apžiūros dokumente nukentėjusiajam nebuvo aprašytas ar fiksuotas smegenų sukrėtimas, dėl ko nepriklausomas ekspertas negalėjo paaiškinti, kokiais medicininiais duomenimis vadovaujantis nukentėjusiajam buvo fiksuotas smegenų sutrenkimas ar sukrėtimas. Analogiškai nukentėjusiojo sužalojimų aplinkybes paaiškino ir teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas Ž. M., kuris papildomai paaiškino, jog galvos smegenų sukrėtimo diagnozė yra niekuo nepagrįsta ir nukentėjusiajam buvo padarytas tik veido sumušimas.

19. D. A. atsiliepime į nukentėjusiojo apeliacinį skundą akcentuojama, jog nukentėjusysis G. G. medicininės pagalbos kreipėsi žymiai vėliau po įvykio, o į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nematė sužalojimų nukentėjusiojo veide. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju, tai, kad nukentėjusysis medicininės pagalbos kreipėsi vėliau, o ne iš karto po įvykio, iš esmės nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, kadangi esant ir kitiems, įrodymams (specialisto išvadoms, paties nukentėjusiojo nuosekliems parodymams), nekyla abejonių, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta D. A. tyčiniais veiksmais.

20. Skundžiamame nuosprendyje, argumentuojant BK 37 straipsnio taikymą, nurodomos aplinkybės, kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas nesukėlė sunkių pasekmių nukentėjusiajam. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad konflikto metu D. A. nukentėjusiajam rankomis sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą bei padarydamas galvos veidinės srities sumušimą. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog D. A. veiksmais sukeltų padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo) rūšinis pavojingumas buvo mažesnis, nei įprastai BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas.

21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai konstatavo, kad D. A. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai. Tačiau, pažymi, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ir sukeltas fizinis skausmas, yra reikšmingos ir svarbios pasekmės, duomenų, jog šių pasekmių atsiradimą būtų lėmęs ir paties nukentėjusiojo sąmoningai netinkamas elgesys, nenustatyta. Net ir esant tarp asmenų konfliktinei situacijai, kuri prasideda žodiniu konfliktu, fizinio smurto naudojimas negali būti pateisinamas.

22. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo sprendimas atleisti D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti yra nepagrįstas, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 19 d. nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

Bausmės skyrimas

23. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat, kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

24. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę D. A., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, ir atsižvelgia į tai, kad D. A. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą. Nors pagal BK 11 straipsnio nuostatas, D. A. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau šiuo atveju privaloma atsižvelgti į tai, kad jo veiksmais buvo pasikėsinta į vieną labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. D. A. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Vertinant D. A. asmenybę, pažymima, kad jis teisiamas pirmą kartą, per paskutinius penkerius metus dešimt kartų buvo nubaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 10–16), D. A. yra nevedęs, bedarbis.

25. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinus D. A. charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmą kartą teisiamam asmeniui skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant įpareigojimą – dalyvauti elgesio pataisos programoje. Įvertinus nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdį ir sukeltas pasekmes – smurtinė veika, kuri nesukėlė ilgalaikių pasekmių, tai pat į tai, kad nėra D. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 48 straipsnyje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis.

26. Paskyrus D. A. laisvės apribojimo bausmę, ikiteisminio tyrimo metu jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bus pradėta vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė. Pradėjus šios bausmės vykdymą, kardomoji priemonė naikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinio ieškinio ir atstovavimo išlaidų

27. Byloje nukentėjusysis G. G. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš D. A. nukentėjusiojo naudai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos ir 262, 50 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 71–74). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl D. A. padaryto nusikaltimo nukentėjusysis buvo laikinai netekęs darbingumo bei pajamų, patyrė fizinį skausmą, didelį stresą. Nukentėjusysis nurodo, jog turtinę žalą sudaro negautas darbo užmokestis dirbant MB „Termoizoliacijos sprendimai“.

28. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas (BPK 113 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, šiuo metu svyruoja apytiksliai nuo 100 Eur iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023). Vertindamas G. G. padarytos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neabejojama, kad dėl nusikalstamų D. A. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, stresą, o tai akivaizdžiai turėjo neigiamos reikšmės jos gyvenimo kokybei. Svarbu pažymėti ir tai, kad D. A. nukentėjusiojo sveikatą sutrikdė tyčiniais veiksmais ir nors ilgalaikių liekamųjų reiškinių neliko (galvos smegenų sukrėtimas nepasitvirtino), tačiau vis tik nukentėjusysis aptarto konflikto metu patyrė fizinį skausmą ir stresą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo susiformavusios teismų praktikos, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgus į aukščiau minėtas aplinkybes tenkinamas iš dalies, nustatant 400 Eur neturtinės žalos dydį. Teismo manymu, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius.

29. G. G. taip pat prašo priteisti 262,50 Eur negautų pajamų, tai yra pajamos, kurias būtų gavęs, jei jo atžvilgiu nebūtų padaryta nusikalstama veika. Nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų neteko galimybės dirbti dešimt dienų, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. ir minėtą laikotarpį būtų uždirbęs 262,50 Eur. Jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Nukentėjusysis į bylą yra pateikęs epikrizę iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pagrindinė diagnozė nurodoma – (TLK-10-AM) S06.00 sukrėtimas.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje galvos smegenų sukrėtimo diagnozės nepatvirtino teisiamajame posėdyje apklausti teismo medicinos ekspertas Ž. M. ir nepriklausomas ekspertas G. A. C., todėl ši diagnozė negali būti vertinama kaip D. A. nusikalstamų veiksmų padarinys. Nenustačius priežastinio ryšio tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių (galvos smegenų sukrėtimo), nėra pagrindo priteisti turtinės žalos atlyginimą iš D. A.. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

31. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusysis turi teisę į patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė priteisti iš D. A. bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas, patirtas ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Iš byloje esančių pateiktų pinigų priėmimo kvito ir mokėjimo nurodymų matyti, kad G. G. patyrė 1 000 Eur išlaidų už advokato dalyvavimą ikiteisminio tyrimo metu, už suteiktas teisines konsultacijas, procesinių dokumentų rengimą, nukentėjusiojo atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose (2 t. b. l. 124–126).

32. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad nukentėjusiojo atstovas advokatas A. P. ikiteisminio tyrimo metu teikė nukentėjusiajam teisines konsultacijas, rengė procesinius dokumentus (civilinio ieškinio pareiškimą), susipažino su bylos medžiaga, atstovavo jo interesus teisiamuosiuose posėdžiuose (trys posėdžiai) pirmosios instancijos teisme, sprendžia kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš D. A..

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

33. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 7 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 17). Pažymoje nurodyta, kad D. A. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 145,83 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

34. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas 2024 m. vasario 28 d. nutartimi paskyrė D. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktą gynėją advokatę D. I. V., kadangi iki teismo posėdžio pradžios D. A. nebuvo pasirinkęs ir į posėdį pasikvietęs savo gynėjo. Tačiau į apeliacinės instancijos teismo posėdį ginti D. A. atvyko ir advokatė D. I. V., ir D. A. pasirinktas gynėjas advokatas M. V.. Esant tokiai situacijai, teismo nutartimi paskirta advokatė Diana I. V. buvo atleista nuo dalyvavimo procese. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus, kad antrinė teisinė pagalba D. A. šioje byloje (iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio) buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl priimamas sprendimas antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš jo neišieškoti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nukentėjusiojo G. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 19 d. nuosprendį dalyje dėl D. A., padariusio nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, baudžiamosios bylos jo atžvilgiu nutraukimo, civilinio ieškinio išsprendimo ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

D. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant D. A. dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

G. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš D. A. 400 (keturis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš D. A. 1000 (vieną tūkstantį) eurų nukentėjusiojo G. G. atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 19 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 145, 83 Eur (šimtas keturiasdešimt penki eurai 83 ct), susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš D. A. neišieškoti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.