- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- 1A-156-593/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00048-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Olegas Šibkovas
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Nuteistasis
- J. M.
- Advokatai
- Arvydas Verpečinskas
Pranešėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-69-3-00048-2015-9
2016 m. vasario 17 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant privačiai kaltintojai nukentėjusiajai A. R., nuteistajam J. M., gynėjui advokatui Arvydui Verpečinskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant per bausmės laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą.
Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš J. M. priteista A. R. 241,89 eur turtinei žalai ir 1000 eur neturtinei žalai atlyginti, bei 600 eur teisinei pagalbai apmokėti, o likusioje dalyje ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad 2015-02-16 apie 19.15 val. prie pašto dėžutės, adresu (duomenys neskelbtini), papurškė dujų balionėliu į veidą, akis, smogė A. R. kumščiu į kaklą (sprandą), tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. M. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skunde jis teigia, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka tikrovės, jos neparemtos jokiais įrodymais, o teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, šališkai ir neišsamiai, pažeidžiant BPK 20 str. 3, 5 d. Teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į nukentėjusios pusėje buvusių liudytojų parodymus, visiškai ignoruodamas apelianto naudai liudijusių asmenų parodymus, kad J. M. papurškė dujų balionėliu nukentėjusiai gindamasis nuo jos neteisėtų veiksmų, t. y. kad ji pagriebė pagalį ir apeliantas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jis bus panaudotas. Apeliantas nurodo, kad smūgio sudavimas A. R. nepatvirtintas nei vieno tiesioginio liudytojo parodymais, o nukentėjusioji šią versiją vėliau perpasakojo kitiems asmenims. Be to, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji neužsiminė apie jai suduotus smūgius, kas užfiksuota ir tarnybiniuose pareigūnų pranešimuose. Teisme pareigūnai nepatvirtino, jog nukentėjusioji jiems būtų sakiusi apie smūgio sudavimą, ko teismas tinkamai neįvertino, bet pripažino, kad nukentėjusios parodymai yra dalinai nenuoseklūs, tačiau juos lėmė susijaudinimas. Visi nukentėjusios pusėje buvę liudytojai yra labai geruose santykiuose su nukentėjusiąja, o su J. M. praeityje konfliktavę, todėl visi jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. Apeliantas teigia, kad teismas kai kuriose nuosprendžio dalyse pats sau prieštarauja, t. y. teismas tiki liudytojos V. J. parodymais, kad ji būdama namie pro langą matė R. suduotą smūgį, bet netiki liudytojos V. P. parodymais, kad ji nematė smūgio. Pats teismas daro prielaidą, kad V. P. galėjo nematyti smūgio, nes buvo tamsu. Be to, teismas netyrė visų byloje esančių įrodymų. Apeliantas nurodo, kad specialisto išvada Nr. G663\15\02 taip pat nėra patikimas įrodymų šaltinis, nes ši išvada nekategoriška, neišsami, prieštaringa. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad galimas sumušimas klinikiniais duomenimis nepatvirtintas ir kad R. jau anksčiau yra diagnozuota kaklinės stuburo dalies osteochondrozė. Todėl visiškai neaišku, ar tarp tariamai suduoto smūgio ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Be to visiškai neaišku ar vaistai buvo perkami dėl traumos pasekmių ar dėl jau anksčiau iki buvusio įvykio esančios ligos. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes galima tiksliai nustatyti turtinės žalos dydį, ko teismas netyrė. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai teigia, jog nėra J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tačiau dėl papurškimo dujų balionėliu nukentėjusiai apeliantas pilnai pripažino, jos teisme atsiprašė, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, kas yra lengvinančios aplinkybės, o jų buvimas ar nebuvimas nesietinas su tuo, kad apeliantas neprisipažįsta sudavęs kumščiu nukentėjusiai į sprandą, ko iš esmės nepatvirtina ir bylos duomenys. Nuteistasis teigia, kad priteista 1000 eur neturtinė žala yra aiškiai per didelė, nes teismas nevertino sunkios J. M. turtinės padėties, t. y. kad jis gyvena tik iš pensijos, yra antros grupės invalidas, kitų pajamų neturi, veika nesukėlė sunkių pasekmių, turtinė žala nedidelė, todėl neturtinė žala turi būti mažinama. Apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai priskaičiavo išlaidas kurui, stovėjimo aikštelės mokestį ir kitą prie turtinės žalos, nes tai nesietina su J. M. veika ir jos pasekmėmis, o išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (600 eur) yra per didelės, nes jis yra socialiai remtinas, gauna nemokamą teisinę pagalba, todėl prašo jas sumažinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji A. R. prašo skundžiamą nuosprendį palikti galioti kaip teisingą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji prašė nuosprendį palikti galioti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis apeliaciniame skunde neigia savo kaltę teigdamas, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka tikrovės, jos neparemtos jokiais įrodymais, o teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, šališkai ir neišsamiai, pažeidžiant BPK 20 str. 3, 5 d. nuostatas. Tačiau sutikti su tokiais nuteistojo skundo motyvais negalima.
Nors nuteistasis neigia savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., tačiau to kaltė įrodyta byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusioji A. R. parodė, kad kai ji priėjo prie pašto dėžutės, pasilenkė ir ją rakino, tuo metu matė kaip J. M. išbėgo pro savo namų kiemo vartelius ir prabėgdamas trenkė iš nugaros ranka ar balionėliu jai į sprandą, dėl ko ji pajuto skausmą sprande. Tuomet jis prikišęs prie pat dešine ranka jai į akis purškė dujas, ji spėjo pamatyti, kad pas jį rankoje balionėlis. Grįžusi namo, ji vyrui pasakė, kad J. M. ją užpuolė, vyras paskambino telefonu 112 ir iškvietė pareigūnus. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir savo skunde dėl baudžiamosios bylos pradėjimo privataus kaltinimo tvarka. Be to, jos parodymai atitinka ir kitų byloje esančių liudytojų parodymus bei paties nuteistojo J. M. parodymams, kad jis nukentėjusiajai į akis purškė dujas. Liudytojas J. R. parodė, kad į namus įbėgo jo žmona, kuri buvo apsiverkusi, basa, šoko būsenos, plaukai ir striukė šlapi ir pasakė, kad prie pašto dėžutės ją iš nugaros užpuolė J. M., davė per sprandą ir su kažkuo purškė, sakydamas, kad ji per daug mato. Liudytoja J. Ž. parodė, kad rakindama vartelius ji išgirdo moterišką balsą: „už ką“, bet nieko nematė. Ji girdėjo J. M. balsą: „aš tau parodysiu už ką“. L. V. J. parodė, kad išgirdęs barimąsi, moters riksmą anūkas jai pasakė: „mama tas vėl kabinasi prie A. R.“. Tuomet ji pribėgo prie lango ir pamatė A. R. su J. M. prie pašto dėžutės, J. M. stovėjo už nugaros, o J. R. buvo pasilenkus, J. M. sudavė kumščiu jai į sprandą vieną kartą, o kaimynė rėkė ir bėgo. Liudytoja A. L. parodė, kad matė tik įvykio pabaigą, ji išgirdo išgėrusio žmogaus balsą: „parodysiu, padarysiu“. J. M. nematė, bet jo balsą pažino, taip pat išgirdo moterišką balsą, šaukiantį „paleisk“. Iš specialisto išvados Nr. G663/15(02) matyti, kad A. R. konstatuotas kairės akies junginės I laipsnio cheminis nudegimas, kairio skruosto kontaktinis alerginis odos uždegimas (dermatitas), padaryti cheminių dirginančių medžiagų poveikyje galimai papurškus iš dujų balionėlio. Kaklo sumušimas, padarytas kietu buku daiktu. Duomenų, prieštaraujančių tiriamosios nurodytiems traumos laikui bei aplinkybėms, nėra. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
J. M. pripažįsta tik tai, kad papurškė dujų balionėliu į veidą, akis A. R., bet neigia sudavęs smūgį į kaklą (sprandą). Tačiau aukščiau išdėstyti nukentėjusiosios A. R., liudytojų J. R., V. J. parodymai ir specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai (kaklo sumušimas, kuris padarytas kietu buku daiktu), patvirtina, kad J. M. ne tik papurškė dujų balionėliu A. R. į veidą, akis, bet ir smogė jai kumščiu į kaklą (sprandą), tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, kas atitinka BK 140 str. 1 d., už ką J. M. pagrįstai nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka tikrovės, jos neparemtos jokiais įrodymais, o teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, šališkai ir neišsamiai, pažeidžiant BPK 20 str. 3, 5 d. nuostatas, yra atmetami kaip nepagrįsti.
Iš liudytojų V. P. ir J. J. parodymų matyti, kad jie matė nukentėjusiosios rankoje turėtą pagalį ar šluotą, grėblį. Tačiau šių dviejų liudytojų parodymai prieštarauja kitų asmenų parodymams, iš kurių matyti, kad jokio daikto nukentėjusiosios rankose nebuvo. Todėl liudytojų V. P. ir J. J. parodymai vertinami kritiškai, o nuteistojo skundo motyvai, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į nukentėjusiosios pusėje buvusių liudytojų parodymus, visiškai ignoruodamas apelianto naudai liudijusių asmenų parodymus, teismas pats sau prieštarauja ir netyrė visų įrodymų, atmetami kaip nepagrįsti. Nors į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji neužsiminė apie jai suduotus smūgius, tačiau reikia įvertinti tai, kad nukentėjusioji iškart po įvykio buvo sutrikusi, streso būsenos, papurkštų dujų stipriai sudirgintomis akimis ir atvykusiems pareigūnams visų įvykio aplinkybių galėjo smulkiai nenurodyti, tačiau byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad ant nukentėjusiosios kaklo yra sumušimas, padarytas kietu buku daiktu, o tai galėjo būti padaryta jos nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Be to, kaip matyti iš policijos pareigūnų V. G. ir V. K. apklausų, J. M. atvykusiems pareigūnams nieko nenurodė apie tai, jog nukentėjusioji būtų grasinusi ar užsimojusi jam kuo nors suduoti. Nuteistasis teigia, kad visi nukentėjusiosios pusėje buvę liudytojai yra labai geruose santykiuose su nukentėjusiąja, o su J. M. praeityje yra konfliktavę, tačiau pažymėtina, kad J. M. kaltę patvirtina ne tik šie liudytojai, bet ir aukščiau minėta specialisto išvada, kuri, priešingai nei teigia nuteistasis, apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Vertinant liudytojų J. J. ir V. P. parodymus, atsižvelgtina į tai, jog šių asmenų parodymai prieštarauja J. M. parodymams – J. M. posėdžio metu nurodė, jog po to, kai nukentėjusioji šaukdama nubėgo namo, jis apsisuko ir nuėjo namo, gatvėje buvęs J. J. taip pat nuėjo link savo namų. Apie tai, jog J. M. būtų namo parlydėjusi jo marti – nuteistasis nenurodė. Apie tai, jog V. P. J. M. parvedė iki namų nenurodė ir D. P., nors nuteistojo teigimu, jis tuo metu buvo kieme ir rūkė.
Nors skunde teigiama, jog specialisto išvada dėl sužalojimo nukentėjusiajai konstatavimo nėra pagrįstas įrodymas, kadangi yra neišsami, prieštaringa ir nekategoriška, tačiau su tokiais skundo argumentais sutikti negalima. Minėtoje specialisto išvadoje (Nr. G663/15(02) kategoriškai nurodoma, jog be kairės akies junginės I laipsnio cheminio nudegimo, kairio skruosto kontaktinio alerginio odos uždegimo, padarytas kaklo sumušimas kietu buku daiktu.
Nuteistasis taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės jo prisipažinimo, nes dėl papurškimo dujų balionėliu nukentėjusiajai apeliantas pilnai pripažino, jos teisme atsiprašė, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau J. M. pripažino savo kaltę tik iš dalies, nes neigė, kad sudavė kumščiu nukentėjusiai į sprandą, nors ši aplinkybė yra įrodyta bylos duomenimis. Be to, pripažindamas dujų purškimo nukentėjusiajai faktą, nuteistasis tuo pačiu teigė, jog jis gynėsi nuo nukentėjusiosios, kuri rankose laikė pagalį ar kokį kitą panašų daiktą. Tokie nuteistojo parodymai ir prisipažinimas tik purškus dujas, parodo formalų jo požiūrį į padarymą nusikaltimą ir nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, o be nuoširdaus gailėjimosi toks jo formalus ne visų nustatytų aplinkybių pripažinimas negali būti pripažintas J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str.1 d. 2 p. Kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad skirdamas bausmę J. M. apylinkės teismas neteisingai taikė BK 54 str. nuostatas ir paskyrė neteisingą bausmę, nuteistasis savo skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
Savo skunde nuteistasis nesutinka ir su priteistu civiliniu ieškiniu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti teigdamas, kad jis turi būti mažinamas, tame tarpe mažinamos ir išlaidos teisinei pagalbai apmokėti. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji A. R. prašė atlyginti 260,18 eurų turtinės žalos, o teisme pateikė papildomus įrodymus ir prašė atlyginti 303 eurus turtinės žalos, t. y. išlaidas už medikamentus – 189,23 eurai, transporto išlaidas (kuras, stovėjimo aikštelės mokestis) – 22,84 eurai, išlaidas už specialisto išvadą – 24,03 eurai, bei 5,79 euro už medicininių dokumentų išrašą. Iš viso nukentėjusioji pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus 241,89 euro sumai. Šios išlaidos tiek apylinkės teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia, nes jos yra pagrįstos bylos duomenimis. Tuo tarpu apylinkės teismas pagrįstai atmetė nukentėjusiosios reikalavimo dalį dėl pamestų įvykio metu batų, nes nebuvo įrodyta, kad ji būtų pametusi batus įvykio metu. Nors nuteistasis teigia, kad visiškai neaišku ar vaistai buvo perkami dėl traumos pasekmių ar dėl jau anksčiau iki buvusio įvykio esančios ligos, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis nekyla abejonių, kad išlaidos vaistams susidarė būtent gydantis nagrinėjamo įvykio metu J. M. kaltais veiksmais nukentėjusiajai padarytą akių ir veido pažeidimą bei sprando sumušimą. Nors nukentėjusiajai be J. M. padaryto sumušimo diagnozuota ir kitų kaklo ligų, tačiau akivaizdu, jog skausmas ir nežymus kūno sužalojimas buvo sukeltas būtent kaltais J. M. veiksmais, dėl kurių nukentėjusioji ir turėjo naudoti medikamentus. Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai priskaičiavo išlaidas kurui, stovėjimo aikštelės mokestį ir kitas išlaidas prie turtinės žalos, nes tai nesietina su J. M. veika ir jos pasekmėmis. Tačiau pažymėtina, kad būtent dėl šio įvykio, kuomet J. M. veiksmais nukentėjusiajai A. R. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė papildomų išlaidų transportui, nes vyko į teismo posėdžius savo šeimos automobiliu, dėl ko susidarė išlaidos kurui bei mokamoms stovėjimo aikštelėms.
J. M. teigia, kad priteista 1000 eurų neturtinė žala yra aiškiai per didelė, nes teismas nevertino sunkios jo turtinės padėties, todėl mano, kad neturtinė žala turi būti mažinama. Tačiau vertinant nukentėjusiosios A. R. patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad ji dėl J. M. kaltų tyčinių veiksmų ir panaudoto fizinio smurto prieš ją patyrė fizinį skausmą, stresą, ilgalaikius negatyvius išgyvenimus, nepatogumus, jai įvykio metu buvo sužalotas veidas, akys (tai patvirtina specialisto išvada). Todėl remiantis Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., atsižvelgiant į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, apylinkės teismas tinkamai įvertino A. R. padarytos neturtinės žalos dydį bei nepažeidė pusiausvyros tarp nukentėjusiosios bei žalą padariusio asmens interesų ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis gyvena tik iš pensijos, yra antros grupės invalidas, kitų pajamų neturi, veika nesukėlė sunkių pasekmių, turtinė žala nedidelė, yra nepakankamos išvadai, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteista neturtinė žala yra per didelė.
Nukentėjusiajai taip pat pagrįstai priteistos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, kurios siekia 600 eurų, nes bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiąją A. R. atstovavo jos atstovė advokatė bei advokato padėjėja, kurios dalyvavo keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose bei dviejuose taikinamuosiuose posėdžiuose. Be to, advokato padėjėja, padėjo nukentėjusiajai parengti bylos nagrinėjimui reikiamus dokumentui, teikė teisines konsultacijas. Nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos nėra per didelės, įvertinus ir tai, jog byla buvo nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka, kur numatyta, jog skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 408 str.). Ši įstatymo nuostata pareigą įrodyti kaltininko kaltę perkelia nukentėjusiajam asmeniui, kas reikalauja daugiau nukentėjusiojo ir jo atstovų pastangų bei darbo procese nei bylą nagrinėjant tuomet, kai palaikomas valstybinis kaltinimas. Todėl daroma išvada, kad nukentėjusiajai apylinkės teismo priteistos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, kurios siekia 600 eurų, nustatytos teisingai (BPK 106 str.), o tai, kad nuteistasis yra socialiai remtinas, gauna nemokamą teisinę pagalba, neleidžia teigti, kad priteista suma yra per didelė ir turi būti mažinama.
Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos J. M., išlaidas sudaro 50,14 Eur (b. l. 164). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.