Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-64-616/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-28
Bylos Nr.: 1A-64-616/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-31890-2024-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ernesta Montvidienė, Ilona Jakubėnienė, Gražvydas Poškus
Civilinis ieškovas: Z. J.
Advokatai: Ramūnas Dobrovolskis, Rimas Andrikis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-616/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31890-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.2.2.13; 2.4.6.4.4 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Vaivai Vilkei, Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės V. M., jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Z. J., jo atstovui advokatui Rimui Andrikiui,vertėjai Virginijai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Z. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

V. M. perduotas laiduotojos Ž. M. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Z. J. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš V. M. Z. J. naudai priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Iš V. M. Z. J. naudai priteista 500 Eur patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme.

Nuspręsta V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. marškinėlius, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Purienų 48, Šiauliai, sunaikinti;

2. DVD-R su Bendrojo pagalbos centro garso skambučio ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, perduotus kartu su byla (prie bylos viršelio), palikti saugoti byloje, kaip bylos dalį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą Z. J., o būtent: 2024 m. rugpjūčio 17 d. apie 0.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, iš asmeninių paskatų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia stumdė bei kumščiu smogė tiksliai nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip keturis kartus Z. J. į sprando ir kitas nenustatytas kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam Z. J. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – odos nubrozdinimus pilve.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Z. J. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendį ir: panaikinti sprendimą atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir perduoti jį laiduotojos Ž. M. atsakomybei pagal laidavimą; pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė baudžiamąją bylą bei atleido V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi V. M. neatitiko visų būtinų laidavimui sąlygų. Tai yra, apklausiamas teisme V. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigdamas, kad sudavė vos vieną ar du smūgius, nepripažino, jog sudavė ne mažiau nei 4 kartus, visaip išsisukinėjo nuo gynėjo užduodamų klausimų ir į juos neatsakinėjo, nuslėpė susitarimą su nusikaltime dalyvavusiais bendrininkais broliais A. ir G., nepripažino jų aktyvaus vaidmens darant nusikaltimą, melavo apie savo turtinę padėtį, teismo salėje elgėsi iššaukiančiai, atsiprašė tik spaudžiamas teisėjos, nenuoširdžiai. Pažymi, kad baigiamosiose kalbose V. M. patarė apeliantui „apsiraminti ir nuimti gazą“.

2.2. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas laiduotoja paskyrė netinkamą, visiškai nuo V. M. priklausomą ir pilnai išlaikomą, niekur nedirbančią ir dėl to neturinčią galimybių daryti teigiamą įtaką V. M. sutuoktinę, kuri akivaizdžiai negali būti verta teismo pasitikėjimo. Be to, teismo posėdžio metu išaiškėjo, kad V. M. gynėjas net nepateikė pirmosios instancijos teismui pažymos apie laiduotojos administracinius nusižengimus, kuris yra privalomas teikti kartu su teistumo pažyma prašant skirti laiduotoją.

2.3. Nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl sprendimo apelianto civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai priteisti tik 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusią civilinio ieškinio dalį atmesti. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino apeliantui padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo teismų praktikos, tokio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, neatsižvelgė į V. M. turtinę padėtį (stiprus (duomenys neskelbtini) ūkininkas, autoserviso savininkas), bylos aplinkybes, į tai, kad apeliantas fizinį smurtą ir pažeminimą iš girto V. M. patyrė per savo gimtadienį, savo šeimos namų kieme, žmonos ir dukros akivaizdoje, buvo apšlapintas jo automobilis, nusikaltimas padarytas bendrininkų – keturių asmenų grupės, nors atsakomybėn dėl neaiškių priežasčių buvo patrauktas tik V. M., o likę bendrininkai išvengė atsakomybės. Be to, teisės taikymo aspektu neturtinės ir turtinės žalos dydžio klausimas išspręstas pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

2.4. Nurodo, kad civiliniu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti jį civiliniu ieškovu ir iš V. M. priteisti jo naudai 105 Eur turtinei žalai, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei atstovavimo išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Ieškinyje nurodė, kad dėl V. M. nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą sudaro: suplėšyti marškinėliai – 5 Eur, kuro sąnaudos: savo automobiliu „Mitsubishi Outlander“, 2 l dyzelinis variklis, kurio vidutinės kuro sąnaudos yra 7 l/100 km, o 1 l dyzelinio kuro kaina yra 1,30-1,35 Eur, skaičiuojant pagal kainos vidurkį – 1,30 Eur/l, vyko vieną kartą pas bylos tyrėją į (duomenys neskelbtini), atstumas nuo namų (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) policijos komisariato – 17 km į vieną pusę, į abi – 34 km; vieną kartą į teismo medicinos tarnybą (duomenys neskelbtini), atstumas nuo namų – 114 km, į abi puses – 228 km; devynis kartus vyko į (duomenys neskelbtini) polikliniką pas gydytojus dėl tyrimų ir gydymo (dokumentai, patvirtinantys vizitus į polikliniką, pridėti) 9 x 34 = 306 km; taip pat teko mokėti už kurą atvykstant į teismo posėdį – viso 34 km. Viso dėl V. M. nusikalstamų veiksmų ir jam iškeltos baudžiamosios bylos apeliantas turėjo nuvažiuoti ne mažiau kaip 602 km. 602 km x 7 l/l 00 km = 42 1 kuro x 1,30 Eur = 54,6 Eur. Taigi, aptartos išlaidos kurui sudarė ne mažiau kaip 54,6 Eur. Be to, pirko gydytojų išrašytus vaistus, B grupės vitaminus – 5 Eur. Iki civilinio ieškinio padavimo padarytą turtinę žalą iš viso įvertino 5 + 54,6 + 5 = 64,6 Eur. Taip pat buvo sugaištas brangus darbo laikas, negautos darbinės pajamos, kurių įrodinėjimas yra sudėtingas.

2.5. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog civilinio ieškinio dalį dėl 64,50 Eur turtinės žalos priteisimo atmeta kaip nepagrįstą, nes žala neįrodyta rašytiniais įrodymais, kadangi apeliantas neišsaugojo kvitų, įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepaneigė, jog tokio minimalaus dydžio išlaidų apeliantas nepatyrė, pripažino jo vizitus pas gydytojus, tačiau turėtų išlaidų, net minimalių, nepriteisė. Akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantas net nebuvo apklaustas, taip pat nebuvo apklausta nusikaltimą mačiusi jo sutuoktinė, kuri nepripažinta nukentėjusiąją ir civiline ieškove, nepriimti sprendimai dėl bendrininkų brolių A. ir G. vaidmens nusikaltimo padaryme. Pasak apelianto, visi šie faktai leidžia pagrįstai teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, nekokybiškai, dėl to priteista tik 1/6 dalis jo pareikšto ieškinio dydžio ir visiškai neatlyginta turtinė žala. Akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teisme pareiškus prašymą grąžinti bylą tyrimui papildyti, tačiau toks prašymas buvo atmestas.

2.6. Prie apeliacinio skundo apeliantas prideda degalų pirkimo kvitus, įrodančius patirtą turtinę žalą. Teigia, kad anksčiau šių įrodymų nepateikė, nes skubėdamas prieš teismo posėdį jų nerado ir surado tik dabar. Taip pat prideda fotonuotraukas, įrodančias, kad D. A. ir B. G., apeliantui matant, apšlapino jo šeimos automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2.7. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma (300 Eur) neturtinei žalai atlyginti laikytina ženkliai per maža ir neatitinka tokio pobūdžio bylose priteistinas sumas. Akcentuoja aplinkybes, kad girtas V. M., kurio niekas nekvietė, kartu su broliais A. ir G. naktį atvažiavo į jo namų privačią teritoriją – kiemą, pasakyti apeliantui, kad jis yra blogas žmogus, nes kaip ir V. M. pragyvenimui užsidirba remontuodamas automobilius (tik jų skirtingos autoremonto sritys, skirtingos atliekamos remonto paslaugos, todėl nelaiko V. M. tiesioginiu konkurentu). Naktį, kai apeliantas, jo žmona ir mažametė dukra jau miegojo, V. M., dėl drąsos kartu pasikvietęs girtus sėbrus D. A. ir B. G., kurie girti stovėjo šalia, maždaug už dviejų metrų, keikdamiesi ir drąsindami, kiršindami V. M., stebėjo V. M. išpuolį prieš apeliantą. Tik atvykę, demonstruodami galią, D. A. ir B. G., apeliantui matant, apšlapino jo šeimos automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o apeliantas V. M. „buvo apdovanotas“ keletą stiprių smūgių į sprando sritį. Teigia, kad V. M. visą laiką taikėsi kumščiu smogti apeliantui į veidą, bet V. M. buvo girtas, o apeliantas buvo blaivus, todėl rimtesnių veido ir kūno sužalojimų pavyko išvengti. Didesnių sužalojimų jam pavyko išvengti dar ir dėl to, kad nuo triukšmo pabudo apelianto kaimynas – R. R., dirbantis (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, kuris prasidaręs langą pradėjo šaukti ir išsigandę užpuolikai pabėgo iš apelianto kiemo. Bandydamas apeliantą sugriebti, V. M. nagais subraižė jam pilvą.

2.8. Pasak apelianto, sumušimo metu ir po sumušimo patyrė fizinį skausmą, apie 10 dienų skaudėjo, maudė sprandą, negalėjo pasukti galvos, ant jo pilvo liko nubrozdinimai. Kasdien jausdavo nuovargį, sumažėjo darbingumas. Be to, fizinį smurtą ir pažeminimą iš V. M. patyrė savo šeimos namų kieme, žmonos ir dukros akivaizdoje, kurie naktį miegojo, bet buvo pažadinti nekviestų naktinių svečių ir įvykį matė pro langą. Vyro ir tėvo sumušimą mačiusi žmona O. J. ir dėl triukšmo naktį pabudusi dukra E. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri serga autizmu, po įvykio pradėjo bijoti nepažįstamų žmonių. Joms neabejotinai buvo padaryta didelė neturtinė žala, nes jos dėl riksmų buvo pažadintos naktį, išgąsdintos, savo namo kieme matė svetimus, nepažįstamus girtus žmones, vienas kurių mušė jų tėtį, o kiti stovėjo šalia. Dėl sumušimo jam ir jo šeimai buvo sugadinta naktis, naktį reikėjo kviesti greitąją, policiją, buvo sugadintas apelianto gimtadienis, susikomplikavo bendravimas su klientais, sugaišta daug laiko. Todėl padarytą neturtinę žalą vertina 3 000 Eur.

2.9. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto atstovo advokato padėjėjo G. G. prašymus teisme apklausti atvykusią liudytoją – apelianto sutuoktinę O. J., betarpiškai mačiusią įvykį bei nepagrįstai atmetė prašymą pripažinti ją civiline ieškove, motyvuodamas tuo, kad ji nebuvo apklausta kaip liudytoja ir nepripažinta nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantas taip pat nebuvo apklaustas (ryte pakartotinai atvykus policijai kartu su V. M., buvo sutrikęs, po bemiegės nakties), todėl neturėjo galimybės išsamiai paaiškinti įvykio aplinkybes, taip pat nurodyti įvykį mačiusios liudytojos – jo sutuoktinės, kuri tuo metu rūpinosi mažamete dukra.

2.10. Yra įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, V. M. iš dalies pripažįstant kaltę, skubėjo kuo greičiau išnagrinėti bylą ir netyrė visų įvykio aplinkybių, posėdžio metu tinkamai neištyrė įrodymų, o prokurorė, palaikiusi valstybinį kaltinimą, netinkamai atliko savo pareigas. Apeliantui buvo akivaizdu, kad prokurorė vienaip ar kitaip susijusi su V. M. advokatu.

2.11. Teigia, kad nei ikiteisminiame tyrime, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinti V. M. bendrininkų – teisto ir neblaivaus D. A., A. A., atvežusio užpuolikus į jo namo kiemą, ir neblaivaus B. G. nusikalstami veiksmai. Pažymi ir tai, kad naktį, iškart po įvykio iškviesta policija, nuvykusi ieškoti nusikaltėlių, minėtų asmenų namuose nerado. Nurodo, kad apklaustas liudytoju B. G. ikiteisminiame tyrime pripažino, kad kartu su V. M., D. ir A. A., būdamas neblaivus („baliavojome pas V. M.“), naktį važiavo pas apeliantą, stovėjo šalia, kai V. M. „apsistumdė“ su apeliantu, po to vežė V. M. į namus. Davė melagingus parodymus, kad nieko nebuvo, vyrai tik apsistumdė. D. A., apklaustas liudytoju ikiteisminiame tyrime, parodė, kad V. M. jų paprašė pavežti iki apelianto, matė, kad jie kažkiek apsistumdė. A. A., apklaustas liudytoju ikiteisminiame tyrime, parodė, kad buvo blaivus, paprašytas V. M. nuvežė V. M., D. A. pas apeliantą, nieko nematė, pats niekaip nenukentėjo, nebuvo nei išgąsdintas, nei kaip kitaip sutrikdytas. Tuo tarpu liudytoju apklaustas R. R., dirbantis (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, parodė, kad naktį išgirdęs kaimyno (apelianto) kieme triukšmą, atsidaręs langą, pradėjo šaukti ir apelianto kieme buvę žmonės išvažiavo.

2.12. Apelianto nuomone, tiek tyrėja, tiek prokurorė ir net pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, dar kartą jį pažemino atleidžiant V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir priteisiant 300 Eur neturtinę žalą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Z. J. apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Jurga Klimčiukienė, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas bei jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Z. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Z. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos Ž. M. atsakomybei. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu tik iš dalies tenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Z. J. apeliacinio skundo argumentais, taip pat atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. ir jo gynėjo, nukentėjusiojo ir jo atstovo išsakytais argumentais apeliacinės instancijos teisme, siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendis dalyje dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Z. J. civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nepriteisimo, yra nepagrįstas, todėl šioje dalyje yra keičiamas. Kitoje dalyje nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Z. J. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

8. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Z. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti V. M. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliaciniame skunde tvirtina, kad V. M. neatitinka visų būtinų laidavimo instituto taikymo sąlygų. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

9. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), kuriuo buvo pakeistos BK 40 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tiek nusikalstamos veikos padarymo metu ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusio BK 40 straipsnio 1 dalis numatė, taip pat ir nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Be to, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 40 straipsnio 4, 5 dalys, atitinkamai iki tol galiojusio BK 40 straipsnio 3, 4 dalys numato, jog laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kad teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui; laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Tačiau pasikeitusio BK 40 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos diferencijuoja taikytino laidavimo instituto sąlygas priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo: pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; o pagal BK 40 straipsnio 3 dalį asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusio BK 40 straipsnio 2 dalis numatė vienodas laidavimo sąlygas asmenims, padariusiems tiek baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, tiek ir apysunkį tyčinį nusikaltimą.

10. Nagrinėjamu atveju V. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl šiuo metu galiojančio BK 40 straipsnio 2 dalis kaip ir švelnintų baudžiamojon atsakomybėn patraukto V. M. teisinę padėtį, nes išbrauktas reikalavimas, kad asmuo nusikalstamą veiką būtų padaręs pirmą kartą, tačiau BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) reikalauja, jog bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas. Kai V. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas reikalavo, kad bent iš dalies būtų atlyginta ar pašalinta padaryta žala arba įsipareigota ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Taigi, V. M. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 40 straipsnio redakcija nedraudė taikyti laidavimo instituto, jei būdavo atlyginama tik vienos rūšies žala, priešingai, nei numatyta šiuo metu galiojančio BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Įvertinus aptartus BK 40 straipsnio pakeitimus, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 40 straipsnio pakeitimai sunkina V. M. teisinę padėtį, todėl jo atžvilgiu nėra taikomi.

11. Kaip minėta, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.)). BK 40 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas teismui nustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi būti aiškiai ir išsamiai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-99/2013, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-132-699/2017, 2K-221-693/2017, 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019, 2K-142-697/2022, 2K-195-628/2023 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

12. Nustatyta, kad V. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. 2024 m. spalio 21 d. byloje gautas galimos laiduotojos Ž. M. prašymas atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos Ž. M. atsakomybei ir nustatant laidavimo terminą 1 metams (2 t., b. l. 16-17).

13. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad V. M. yra neteistas (1 t., b. l. 112), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nustatyta jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte – asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.

14. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad V. M. savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi nusikaltęs, todėl nustatyta ir kita jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

14.1. Apklausiamas įtariamuoju V. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d. naktį, apie 24 val., būdamas išgėręs, kartu su draugais B. G., D. ir A. A. nuvažiavo pas nukentėjusįjį Z. J. pasikalbėti, nes buvo girdėjęs tokių kalbų, kad Z. J. jį apkalba. Pradėjus kalbėtis, Z. J. nesikalbėjo su juo normaliai, vis eidamas nuo jo toliau ir varydamas jį lauk iš savo kiemo. Tada pradėjo Z. J. gaudyti, kad prisitrauktų arčiau savęs. Gaudė Z. J. bėgdamas jam iš už nugaros pusės ir rankomis griebdamas jam už pečių srities. Vienu metu jam pavyko Z. J. kažkaip sučiupti ir jis tempė jį artyn savęs už marškinėlių, bet Z. J. iš jų išsinėrė ir tada jie atsitraukė vienas nuo kito. Tada dar pasiginčijo tarpusavyje ir jie su draugais išvažiavo į namus. Tikrai galėjo gaudydamas jį suduoti ranka į sprandą, bet ne kumščiu ir ne keturis kartus, gal tik kokius du. Z. J. dėl tokio netinkamo savo elgesio jau atsiprašė ryte atvykęs pas jį į namus, dar ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. skambino jam telefonu ir atsiprašė, siūlė jam atlyginti savo netinkamais veiksmais padarytą neturtinę žalą, bet jis kol kas nesutinka. Suvokia ir supranta, kad tokiais netinkamais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje daugiau nenusikalsti (1 t., b. l. 130-133).

14.2. Pakartotinai apklaustas įtariamuoju V. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tvirtina savo ankstesnius parodymus. Kaip galėjo sužaloti Z. J. pilvą, paaiškinti negali, tačiau pripažįsta visus pranešime jam apie įtarimą inkriminuojamus veiksmus. Kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, Z. J. atsiprašė du kartus ir siūlėsi jam atlyginti padarytą žalą (1 t., b. l. 139-142).

14.3. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. M. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes bei kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku nuvažiavo pas Z. J. į kiemą. Paklausus, kodėl jam kojos dreba, nesusivaldė. Teigė, kad nukentėjusysis vis bėgiojo aplinkui, negalėjo jo sugauti, todėl čiupo už nugaros ir taip gavosi. Pripažįsta padaręs kaltinime nurodytus veiksmus ir tiek kartų, kiek kaltinime nurodyta. Negali paneigti, kad nukentėjusiajam kraujosruva buvo padaryta jo veiksmais. Savo veiksmų neneigia. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Supranta, kad pasielgė neteisingai. Atsiprašo nukentėjusiojo (2 t., b. l. 63-74).

14.4. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme V. M. taip pat nurodė visiškai pripažįstantis savo kaltę ir besigailintis (2 t., b. l. 122-125).

14.5. Iš tokių V. M. parodymų matyti, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose pripažino visas esmines BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes, davė pakankamai nuoseklius parodymus ir viso proceso metu gailėjosi.

15. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, yra nurodęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020, 2K-195-628/2023 ir kt.). Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018 ir kt.). Kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepanaikina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-261-489/2018, 2K-28-628/2023, 2K-18-976/2025 ir kt.).

16. Įvertinusi tai, jog V. M. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pripažino, jos neneigė, viso tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu pakankamai nuosekliai paaiškino esmines įvykio aplinkybes, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, kelis kartus atsiprašė nukentėjusiojo, savo noru atlygino neturtinę žalą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl ši aplinkybė pagrįstai pripažintina laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga, įtvirtinta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte (kaltės prisipažinimas ir gailėjimasis). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad apklausiamas teisme V. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigdamas, kad sudavė vos vieną ar du smūgius, nepripažino, jog sudavė ne mažiau nei 4 kartus, visaip išsisukinėjo nuo gynėjo užduodamų klausimų ir į juos neatsakinėjo, nuslėpė susitarimą su nusikaltime dalyvavusiais bendrininkais broliais A. ir G., nepripažino jų aktyvaus vaidmens darant nusikaltimą, melavo apie savo turtinę padėtį, teismo salėje elgėsi iššaukiančiai, atsiprašė tik spaudžiamas teisėjos, nenuoširdžiai bei baigiamosiose kalbose patarė apeliantui „apsiraminti ir nuimti gazą“. Tačiau vien tai, kad apeliantas byloje surinktus įrodymus (V. M. parodymus) vertina kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas manymui, kad teismo išvados yra nepagrįstos bei neatitinka bylos aplinkybių.

17. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) buvo nustatyta, jog asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jei ji buvo padaryta, o BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiančios manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Taigi, remiantis šiomis nuostatomis, šios sąlygos nustatymui pakanka ne tik iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą, bet užtenka ir kaltininko įsipareigojimo tokią žalą atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir kai yra pagrindas manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.

18. Iš bylos matyti, kad nukentėjusysis Z. J. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 64,60 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 23-26). V. M. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiajam atlygino 200 Eur neturtinės žalos dalį (2 t., b. l. 27), o byla nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – skundžiamu nuosprendžiu priteistus likusius 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur proceso išlaidoms atlyginti (2 t., b. l. 120). Taigi, neabejotinai nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

19. Kaip minėta, iš bylos matyti, kad V. M. anksčiau nebuvo teistas (1 t., b. l. 112). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. M. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu buvo 2 kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę bei pastatė automobilį draudžiamoje vietoje), turėjo vieną galiojančią nuobaudą, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 114-115). Iš „Sodra“ duomenų matyti, kad apeliantas nuo 2011 m. vykdo individualią veiklą, o darbo stažo turi nuo 2005 m. (1 t., b. l. 117-118; 2 t., b. l. 22). Be to, V. M. yra vedęs (2 t., b. l. 20), turi du mažamečius vaikus (2 t., b. l. 21), (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai – ūkininkauja, su žmona gyvena tvarkingai, atsakingai tvarko namų ūkį, yra rūpestingas ir paslaugus, iš kaimynų dėl jo elgesio ir bendravimo nusiskundimų negauta, viešosios tvarkos pažeidimų nenustatyta (2 t., b. l. 19). Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog V. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

20. Sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laidavimo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

21. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas laiduotoja paskyrė netinkamą, visiškai nuo V. M. priklausomą ir pilnai išlaikomą, niekur nedirbančią ir dėl to neturinčią galimybių daryti teigiamą įtaką V. M. sutuoktinę, kuri akivaizdžiai negali būti verta teismo pasitikėjimo. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pateikti Ž. M. charakterizuojantys duomenys bei jos paaiškinimai pirmosios instancijos teisme nekelia abejonių dėl jos patikimumo bei tinkamumo būti laiduotoja. Kaip liudytoja apklausta Ž. M. nurodė, kad kartu su V. M. gyvena 17 m., iš jų – 5 m. santuokoje, šiuo metu prižiūri vaikus, sutuoktinis ja pasitiki, su juo kalbėsis ir stengsis, kad daugiau tokių įvykių nebūtų. Tvirtino, kad V. M. labai gailisi dėl įvykio, pergyvena ir nuo įvykio net nevartoja alkoholio, nors ir prieš tai nedažnai vartojo (2 t., b. l. 63-74). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, kad Ž. M. anksčiau nebuvo teista, jos atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (2 t., b. l. 18, 111). Nors pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl atleidimo pagal laidavimą nebuvo pateikta pažyma apie jos administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 16-22), tačiau iš apeliacinės instancijos teismo išreikalauto Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per paskutinius penkerius metus administracine tvarka ji bausta nebuvo (2 t., b. l. 111). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ž. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti šeimos nariui – V. M. teigiamą įtaką. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ž. M. skyrė laiduotoja. Tuo tarpu apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog Ž. M. šiuo metu yra laikinai nedirbanti (pasak V. M., trumpiau nei metus), kadangi prižiūri mažamečius vaikus, todėl finansiškai priklausoma nuo V. M., teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti jos tinkamumu būti laiduotoja.

22. Atsižvelgusi į ankščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos, leidžiančios taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą V. M. atžvilgiu. Įvertinus V. M. padarytą nusikalstamą veiką, jo asmenybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus jo atžvilgiu galima užtikrinti atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai yra, taikant BK 40 straipsnio nuostatas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) bei nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, o jo sutuoktinė Ž. M. yra tinkama laiduotoja. Todėl šioje dalyje apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir dėl to atmetami.

Dėl kaltinimo keitimo

23. Nukentėjusysis Z. J. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2025 m. balandžio 30 d. prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme, prašydamas pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą, suformuluojant V. M. tokį kaltinimą:

23.1. V. M. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasindamas ir piktybiškai tyčiodamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 17 d. apie 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atvykęs į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą kartu su trimis jam pažįstamais asmenimis, prieš tai mobilaus telefoninio pokalbio metu, vartodamas necenzūrinius žodžius ir grasindamas pavartoti fizinį smurtą, į kiemą iškvietęs nukentėjusįjį Z. J., dėl chuliganiškų paskatų Z. J. „koliojo“, įžeidinėjo ir stumdė, dviem atvykusiems asmenims besišlapinant ant nukentėjusiajam Z. J. priklausančio kieme stovinčio automobilio „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po to, kumščiu sudavė Z. J. nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip keturis kartus į sprando sritį, taip pat sudavė į kitas kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam Z. J. fizinį skausmą ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – odos nubrozdinimus pilve, tuo pademonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra, V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (2 t., b. l. 130).

24. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014).

25. Pažymima, kad pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia nukentėjusysis, todėl apeliacinės instancijos teismas turi teisėtą pagrindą svarstyti dėl V. M. veiksmų perkvalifikavimo pagal sunkesnę veiką numatantį baudžiamojo įstatymo straipsnį.

26. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

27. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalies prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad veika įgyvendinama demonstruojant nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams straipsnyje įvardytais būdais, jeigu dėl to kilo įvardytos pasekmės, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Sprendžiant dėl pasekmių atsiradimo paprastai atsižvelgiama į aplinkinių reakciją, nukentėjusiojo ypatumus, vietą, kurioje įvyko konfliktas, jų trukmę, pačių veiksmų intensyvumą ir pobūdį.

28. Aptariamo įvykio vieta ir laikas – privataus namo kiemas individualių namų kvartale, 2024 m. rugpjūčio 17 d. apie 0.30 val. Proceso metu nukentėjusysis Z. J. nurodė, kad apie 0.03 val., jam per „Messenger“ pokalbių programėlę paskambino V. M., kuris jį keikė necenzūriniais žodžiais, vadino asilu, debilu ir grasino sumušti. Jis V. M. pasakė, kad eitų ilsėtis ir nebeskambinėtų. Apie 0.20 val. V. M. atvažiavo prie jo namų ir vėl pradėjo reikalauti, kad jis išeitų į kiemą pakalbėti. Su juo dar buvo 3 asmenys – du broliai A. ir G.. Kadangi kieme pradėjo loti šunys, jis išėjo pasikalbėti su V. M.. V. M. priekaištavo ir keikė jį, o po to pradėjo jį mušti. Tampė už marškinėlių ir 4 kartus kumščiu sudavė į sprandą. Nuo tampymo jam suplyšo marškinėliai. Išgirdęs triukšmą, per langą ėmė šaukti ir raminti kaimynystėje gyvenantis R. R.. Tada V. M. su savo draugais sėdo į automobilį ir išvažiavo. Prieš išvažiuodami dar apšlapino jo automobilį. Teigė, kad buvo sutrikdytas jo miegas, žmona ir vaikas taip pat pabudo nuo triukšmo (1 t., b. l. b. l. 12-21, 63-74; 2 t., b. l. 122-125). Pastebėtina, kad nukentėjusysis, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, nurodė, jog jis pats kalbėjo garsiai, jog kaimynai girdėtų, o V. M. jį tildė ir bandė nuimti nuo galvos šviečiantį prožektorių.

29. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme liudytoja O. J. parodė, kad įvykio metu ją pažadino triukšmas, kadangi pradėjo loti šuo. Per langą pamatė, kad jos vyras Z. J. labai garsiai kalbėjo, turbūt kad ji išgirstų. Matė, kaip prasidėjo stumdymasis ir dar kažkokie du asmenys stovėjo prie mašinos. Tuomet pradėjo stipriai verkti jų vaikas – 6 m. dukra, kuriai nustatytas autizmas. Tuomet grįžo jos vyras su suplėšytais marškinėliais. Įvykio metu buvo labai išsigandusi. Įvykį stebėjo neilgai, apie 2 minutes (2 t., b. l. 133-137).

30. Liudytojas R. R. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesio viduryje, datos tiksliau neprisimena, vėlai vakare, būdamas savo namuose, pro atvirą langą, išgirdo garsiau kalbančius asmenis. Tą vakarą pas kaimynus (Z. J.) buvo balius, garsiau grojo muzika ir jis, pagalvojęs, kad galimai kažkas iš baliaus svečių pasiklydo, priėjo prie lango ir jį atsidaręs pamatė, kad kaimynas Z. J. žodžiu su kažkuo konfliktuoja. Ką kaimynas su kažkuo tarpusavyje kalbėjosi, jis net negirdėjo, matė, kad jie nestipriai stumdėsi, ar kažkuris kažkuriam laikė už „maikės“. Supratęs, kad tai ne baliaus dalyviai, jis jiems sušaukė, kokias jie čia daro nesąmones, uždarė langą ir išėjo į lauką pasižiūrėti, kas ten per asmenys ir kas ten vyksta. Jam išėjus jokių kitų asmenų ten nebebuvo, girdėjo tik kaip kaimynas Z. J. jau kalba su telefono Nr. 112. Jis prie kaimyno nėjo ir su juo nekalbėjo kas čia buvo. Šio įvykio metu jam jokia žala nebuvo padaryta, jis nebuvo nei šokiruotas, nei išgąsdintas, jo rimtis, ar ramybė taip pat nebuvo sutrikdyta, nes tuo metu jis dar nemiegojo (1 t, b. l. 73–76).

31. Liudytojai B. G., D. A., A. A. parodė, kad šis įvykis jų nei šokiravo, nei išgąsdino, jų elgesys niekaip sutrikdytas nebuvo, jie nenukentėjo (1 t., b. l. 55-58, 61-64, 67-70).

32. Proceso metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. nurodė, kad įvykio metu triukšmas tikrai buvo, bet daugiau pats Z. J. garsiai rėkė, tačiau jis rėkė ne „gelbėkit“ ar panašiai, o „dink iš čia“ ir panašiai. Tvirtino, kad jo paties veiksmai buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos pažeidimą, o į asmeninius interesus su Z. J., kadangi atvažiavo pas jį išsiakinti dėl apkalbų (1 t., b. l. 130-133, 139-142; 2 t., b. l. 63-74, 122-125).

33. Atsižvelgusi į nukentėjusiojo, liudytojų ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens parodymus apie įvykio aplinkybes, kad asmeninio pobūdžio konfliktas truko trumpą laiką, pašaliniai asmenys išskirtinai dėl šio įvykio neigiamų emocijų nepatyrė, nenustatyta, kad jie dėl šio įvykio būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti bei, kad jiems sukeltas didelis išgąstis. Taip pat nenustatyta, kad V. M. nusikalstami veiksmai buvo pavojingi ne tik nukentėjusiajam Z. J., bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Dar daugiau, teisėjų kolegija pastebi, kad pats nukentėjusysis, liudytojai O. J. ir R. R., atleistas nuo atsakomybės V. M. patvirtino, jog liudytojai bei nukentėjusiojo mažametis vaikas buvo pažadinti dėl paties nukentėjusiojo garsaus kalbėjimo, o ne dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. smurtinių veiksmų. Be to, konflikto metu nebuvo naudojamos jokios asmeniui žaloti skirtos priemonės ar ginklai, tuo tarpu prie apeliacinio skundo pateiktos nukentėjusiojo asmens automobilio nuotraukos prie pėdsakai prie jo nepatvirtina, kad įvykio metu V. M. būtų elgęsis įžūliai bei apšlapinęs nukentėjusiojo automobilį. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiojo prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme, kadangi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. veiksmais nesukėlė BK 284 straipsnyje numatytų padarinių – visuomenės rimtis ir tvarka nebuvo sutrikdyta. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. veiksmuose bei tinkamai įvertino jo veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu kaip smurtinį asmeninio pobūdžio konfliktą.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

34. Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai.

35. Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

36. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012), be to negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

37. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Taigi sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017 ir kt.).

38. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis Z. J. pirmosios instancijos teisme pareiškė civilinį ieškinį, kuriame, be kita ko, nurodė, kad dėl V. M. nusikalstamų veiksmų patyrė ir 64,60 Eur turtinę žalą (2 t. b. l. 23-26). Nurodė, kad patirtą turtinę žalą sudaro: suplėšyti marškinėliai – 5 Eur, kuro sąnaudos: savo automobiliu „Mitsubishi Outlander“, 2 l dyzelinis variklis, kurio vidutinės kuro sąnaudos yra 7 l/100 km, o 1 l dyzelinio kuro kaina yra 1,30-1,35 Eur, skaičiuojant pagal kainos vidurkį – 1,30 Eur/l, vyko vieną kartą pas bylos tyrėją į (duomenys neskelbtini), atstumas nuo namų (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) policijos komisariato – 17 km į vieną pusę, į abi – 34 km; vieną kartą į teismo medicinos tarnybą Panevėžyje, atstumas nuo namų – 114 km, į abi puses – 228 km; devynis kartus vyko į (duomenys neskelbtini) polikliniką pas gydytojus dėl tyrimų ir gydymo (dokumentai, patvirtinantys vizitus į polikliniką, pridėti) 9 x 34 = 306 km; taip pat teko mokėti už kurą atvykstant į teismo posėdį – viso 34 km. Viso dėl V. M. nusikalstamų veiksmų ir jam iškeltos baudžiamosios bylos apeliantas turėjo nuvažiuoti ne mažiau kaip 602 km. 602 km x 7 l/l 00 km = 42 1 kuro x 1,30 Eur = 54,6 Eur. Taigi, aptartos išlaidos kurui sudarė ne mažiau kaip 54,6 Eur. Be to, pirko gydytojų išrašytus vaistus, B grupės vitaminus – 5 Eur. Iki civilinio ieškinio padavimo padarytą turtinę žalą iš viso įvertino 5 + 54,6 + 5 = 64,6 Eur. Taip pat buvo sugaištas brangus darbo laikas, negautos darbinės pajamos, kurių įrodinėjimas yra sudėtingas.

39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad kartu su civiliniu ieškiniu nėra pateikta jokių nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, civilinio ieškinio dalį dėl 64,60 Eur turtinės žalos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

40. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Z. J. apeliaciniu skundu tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo ir prie apeliacinio skundo pridėjo degalų pirkimo kvitus, kurie, pasak apelianto, patvirtina jo patirtą turtinę žalą. Teigė, kad anksčiau šių įrodymų nepateikė, nes skubėdamas prieš teismo posėdį jų nerado ir surado tik dabar. Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais dėl turtinės žalos priteisimo iš dalies sutinka.

41. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad komentuojamo įvykio metu dėl neteisėtų V. M. veiksmų Z. J. atžvilgiu buvo suplėšyti nukentėjusiojo marškinėliai, kurie nebebuvo tinkami tolesniam jų dėvėjimui. Tą patvirtina byloje esantis reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti nukentėjusiojo Z. J. suplėšyti marškinėliai (1 t., b. l. 89). Z. J. nurodyta 5 Eur suma už šių marškinėlių sugadinimą, nėra neįtikima, ji atitinka nūdienos drabužių rinkos aktualijas, todėl ši suma turi būti priteisiama iš V. M..

42. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir prie civilinio ieškinio bei apeliacinio skundo pateikti dokumentai taip pat patvirtina apeliacinio skundo teiginius, kad nukentėjusysis Z. J. vieną kartą vyko pas tyrėją į policijos komisariatą (2024 m. rugsėjo 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas) (1 t., b. l. 89-92), vieną kartą vyko į teismo medicinos tarnybą (2024 m. rugpjūčio 20 d. vyko objektų tyrimui – specialisto išvada Nr. G 799/2024 (05) (1 t., b. l. 88)), 9 kartus vyko į gydymosi įstaigą (2024 m. rugpjūčio 21 d. vyko ambulatoriniam apsilankymui, 2024 m. rugpjūčio 22 d. – 2024 m. rugsėjo 2 d. gydėsi dienos stacionare) (2 t., b. l. 28-36)), taip pat vyko į teismo posėdį pirmosios instancijos teisme (2024 m. gruodžio 5 d. posėdžio protokolas (2 t., b. l. 63-74)). Tačiau nukentėjusysis prie apeliacinio skundo pateikė degalų įgijimo kvitus, patvirtinančius degalų pirkimą 2024 m. rugpjūčio 26 d. bei 2024 m. rugsėjo 1, 5, 12 ir 19 dienomis. Taigi, iš šių degalų pirkimo kvitų tik 2024 m. rugpjūčio 26 d. ir 2024 m. rugsėjo 1 d. kvitai patvirtina nukentėjusiojo patirtas kuro išlaidas vykstant į gydymo įstaigą, o kiti kvitai yra už degalų pirkimą nesusijusiomis su apeliaciniame skunde nurodytomis kelionių datomis. Kaip minėta, asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimas atlyginti išlaidas kurui, susijusias su vykimu į policijos komisariatą, teismo medicinos tarnybą ir teismą, kaip patirtą turtinę žalą, yra nepagrįstas. Šios išlaidos galėtų būti laikomos proceso išlaidomis ir išieškotos iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. (BPK 103, 105 straipsniai), bet tik tuo atveju, jei jos būtų pagrįstos jas patvirtinančiais dokumentais, o šiuo atveju, kaip minėta, degalų pirkimo kvitai patvirtina degalų pirkimą datomis, nesusijusiomis su tokių procesinių veiksmų atlikimu.

43. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad vykdamas į gydymosi įstaigą nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Z. J. naudojosi savo automobiliu „Mitsubishi Outlander“, turinčiu 2 l dyzelinį variklį, kurio vidutinės kuro sąnaudos yra 7 l/100 km, tačiau nei prie civilinio ieškinio, nei prie apeliacinio skundo nepateikė šio automobilio registracijos liudijimo kopijos. Viešai prieinamose internetinėse svetainėse, pavyzdžiui, https://bind.lt/techniniai-duomenys/mitsubishi/outlander nurodyta, jog tokio automobilio dyzelinio kuro sąnaudos svyruoja nuo 5,8 iki 7 l/100 km. Todėl šiuo atveju laikytina, jog nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytos kuro sąnaudos (7 l/100 km) yra realios. Nukentėjusiojo nurodytas atstumas nuo namų (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) poliklinikos – 34 km į abi puses taip pat atitinka viešai prieinamus duomenis apie atstumą tarp šių vietovių (www.atstumai.lt). Iš 2024 m. rugpjūčio 26 d. degalų pirkimo kvito matyti, kad dyzelino kaina tuo metu buvo 1,449 Eur/l, o 2024 m. rugsėjo 1 d. – 1,425 Eur/l. Vadinasi, nukentėjusysis už šiuos vykimus į gydymosi įstaigą patyrė išlaidų 34 km x 7 l/100 km x 1,449 Eur = 3,45 Eur ir 34 km x 7 l/100 km x 1,425 Eur = 3,39 Eur. Iš viso – 3,45+3,39=6,84 Eur. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių apeliacinio skundo teiginius apie įsigytus medikamentus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nepriteisė. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi visus šiuos duomenis, sprendžia, kad nukentėjusysis pateikė duomenis, patvirtinančius jo patirtą turtinę žalą 5+6,84=11,84 Eur sumai ir šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas, priteisiant iš V. M. nukentėjusiajam Z. J. nurodyto dydžio turtinę žalą (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

44. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, teismų praktiką, taip pat konkrečiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurios išskiria šią bylą iš kitų panašaus pobūdžio bylų ir leidžia individualizuoti patirtos žalos dydį.

45. Taip pat pažymima, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.) bei pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir kt. Taip pat, turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Tuo tarpu, kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, siekiant nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

46. Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis Z. J. pirmosios instancijos teisme pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl V. M. nusikalstamų veiksmų, be jau aptartos turtinės žalos, patyrė ir 3 000 Eur neturtinę žalą (2 t. b. l. 23-26). Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Z. J. civilinį ieškinį ir iš V. M. priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kadangi V. M. iki teisiamojo posėdžio nukentėjusiajam buvo pervedęs 200 Eur kaip kompensaciją už neturtinę žalą, todėl ši suma įskaityta į priteistą 500 Eur sumą ir iš V. M. nukentėjusiojo naudai priteista likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 300 Eur.

47. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Z. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, neatsižvelgė į V. M. turtinę padėtį (stiprus (duomenys neskelbtini) ūkininkas, autoserviso savininkas), neįvertino to, kad jis sumušimo metu ir po sumušimo patyrė fizinį skausmą, apie 10 dienų skaudėjo, maudė sprandą, negalėjo pasukti galvos, ant jo pilvo liko nubrozdinimai, kasdien jausdavo nuovargį, sumažėjo darbingumas, susikomplikavo nukentėjusiojo bendravimas su klientais, sugaišta daug laiko. Be to, akcentavo, kad fizinį smurtą ir pažeminimą iš V. M. patyrė savo šeimos namų kieme, žmonos ir autizmu sergančios dukros akivaizdoje, kurie buvo pažadinti nekviestų naktinių svečių ir įvykį matė pro langą. Dėl sumušimo jam ir jo šeimai buvo sugadinta naktis, naktį reikėjo kviesti greitąją, policiją, taip pat buvo sugadintas apelianto gimtadienis, apšlapintas jo automobilis (prie apeliacinio skundo pateikė automobilio ir pėdsakų prie jo nuotraukos (2 t., b. l. 99-103)), o nusikaltimas padarytas bendrininkų – keturių asmenų grupės. Todėl teigė, kad padarytą neturtinę žalą vertina 3 000 Eur.

48. Šiuo aspektu patikrinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažymėtina, kad teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, tačiau bylose dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paprastai vyrauja priteisiamos sumos nuo 150 iki 1200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-128-489/2020 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023 ir kt.). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė priteistinos neturtinės žalos kriterijus, juos išsamiai aptarė bei teisingai išsprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nurodytų motyvų vertinti kitaip ir jiems pritaria. Neturtinės žalos faktas ir dydis nustatytas įvertinus nukentėjusiojo parodymus apie jo patirtą fizinį skausmą (9 balai iš 10 balų) ir sveikatos sutrikdymą dėl V. M. nusikalstamos veikos (pilvo nubrozdinimai), taip pat patirtą dvasinę skriaudą – stresą, pažeminimą, baimę, gėdos jausmą, patirtus nepatogumus ir kitas neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę (tyčia), kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (ilgalaikių padarinių, liekamųjų reiškinių nebuvimą, darbingumo nesumažėjimą). Be to, pirmosios instancijos teismo priteistas nukentėjusiajam ir civiliniame ieškovui neturtinės žalos dydis nėra ypatingai per mažas ar neteisingas, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir V. M. teisinės padėties, teisėtą jos prioritetą yra išlaikyta. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo akcentuojamas aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos padarymu, neturi jokio teisinio pagrindo tenkinti apeliaciniame skunde nurodomą prašymą ir padidinti nukentėjusiajam bei civiliniam ieškovui priteistą neturtinės žalos dydį.

49. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad nagrinėjamoje byloje būtinas liudytojų D. A., A. A. ir B. G., dalyvavusių aptariamame įvykyje, veiksmų teisinis įvertinimas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad teismas baudžiamąsias bylas nagrinėja tik dėl tų asmenų, dėl kurių yra surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismo posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad aptariamo įvykio metu nukentėjusiojo Z. J. atžvilgiu smurtą būtų panaudojęs ne tik V. M., bet ir kiti asmenys. Skunde taip pat nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie teismo ir prokurorės šališkumą, prokurorės netinkamą pareigų atlikimą, ikiteisminio tyrimo ne išsamumą, tačiau jie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Z. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendį.

Iš V. M. Z. J. naudai priteisti turtinę žalą 11,84 Eur (vienuolika eurų 84 ct).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Ilona JakubėnienėErnesta MontvidienėGražvydas Poškus