Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ūkininkauja, pagal individualios veiklos pažymą užsiima (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą Z. J., o būtent: 2024 m. rugpjūčio 17 d., apie 0.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, iš asmeninių paskatų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia stumdė bei kumščiu smogė tiksliai nenustatytą kiekį kartų, bet ne mažiau kaip keturis kartus Z. J. į sprando ir kitas tyrimo metu nenustatytas kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam Z. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus pilve.

Dėl byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Liudytojo R. R. parodymais, kad Z. J. ir V. M. jis pažįsta, kaip to paties miestelio gyventojus, o Z. J. gyvena jo kaimynystėje. 2024 metų rugpjūčio mėnesio viduryje, datos tiksliau neprisimena, vėlai vakare, būdamas savo namuose, pro atvirą langą, išgirdo garsiau kalbančius asmenis. Tą vakarą pas kaimynus buvo balius, garsiau grojo muzika ir jis pagalvojęs, kad galimai kažkas iš baliaus svečių pasiklydo, priėjo prie lango ir jį atsidaręs pamatė, kad tarp jo ir Z. J. kiemų ribos, kaimynas Z. J. žodžiu konfliktuoja su tuo asmeniu. Kadangi buvo labai tamsu, atpažino tik kaimyną iš balso. V. M. tuo metu iš vis neatpažino. Kiek toliau matė, kad stovi dar du vyrai, bet kas tokie, jų taip pat neatpažino. Stovinčio automobilio net nematė. Ką kaimynas su kažkuo tarpusavyje kalbėjosi, jis net negirdėjo, tarp jų ten kažkas buvo, matė, kad jie nestipriai stumdėsi, ar kažkuris kažkuriam laikė už „maikės“. Supratęs, kad tai ne baliaus dalyviai, jis jiems sušaukė kokias čia jie daro nesąmones, uždarė langą ir išėjo į lauką pasižiūrėti kas ten per asmenys ir kas ten vyksta. Jam išėjus jokių kitų asmenų ten nebebuvo, girdėjo tik kaip kaimynas Z. J. jau kalba su 112. Jis prie kaimyno nėjo ir su juo nekalbėjo kas čia buvo. Šio įvykio metu jam jokia žala nebuvo padaryta, jis nebuvo nei šokiruotas, nei išgąsdintas, jo rimtis, ar ramybė taip pat nebuvo sutrikdyta, nes tuo metu jis dar nemiegojo. Daugiau neturi ko pasakyti (b. l. 73–76).

V. M., apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Z. J. yra jo pažįstamas, su juo yra pažįstamas nuo mokyklos laikų, iki to įvykio jie nesipyko, jų tarpusavio santykiai buvo geri, jie bendraudavo su juo automobilių remonto klausimais, dažniausiai jis kreipdavosi į jį patarimo. 2024 m. rugpjūčio 17 d., naktį, panašiai apie 24.00 val., jis, būdamas išgėręs, kartu su draugais B. G., D. ir A. A. nuvažiavo pas Z. J. pasikalbėti, nes buvo girdėjęs tokių kalbų, kad Z. J. jį apkalba, kad neva tai jis blogai remontuoja automobilius. Norėjo nuvažiuoti pas Z. J. asmeniškai ir išsiaiškinti su juo kodėl jis jį taip neteisingai apkalba. Kai atvažiavo į Z. J. kiemą, jis per „Messenger“ programėlę paskambino Z. J., kuriam pasakė, kad jis ateitų į lauką, kad pasikalbės. Už kokių 5 min. Z. J. išėjo į savo namo kiemą, jis tada išlipo iš automobilio ir ėjo link jo. Draugai irgi išlipo iš mašinos, bet jie kartu su juo prie Z. J. nėjo, o liko stovėti prie automobilio. Z. J. link jo ėjo atkišęs į jį šviečiantį „prožektorių“, jis Z. J. sakė, kad jis jam nešviestų į akis, o ateitų arčiau, nes jis nori pasikalbėti. Z. J. pradėjo jam sakyti ko jis nori, kad dingtų iš čia Jis Z. J. dar bandė sakyti, kad nori pasikalbėti. Pradėjus kalbėtis, Z. J. nesikalbėjo su juo normaliai, vis eidamas nuo jo toliau ir varydamas jį lauk iš savo kiemo. Tokiu būdu Z. J. kaip ir išprovokavo jį tiems smurtiniams veiksmams. Jis tada pasikarščiavo, kad negali normaliai su Z. J. išsiaiškinti priežasties dėl kurios atvažiavo, pradėjo Z. J. gaudyti, kad prisitrauktų arčiau savęs. Gaudė Z. J. visą laiką bėgdamas jam iš už nugaros pusės ir rankomis griebdamas jam už pečių srities. Vienu metu jam pavyko Z. J. kažkaip sučiupti ir jis tempė jį artyn savęs už marškinėlių, bet Z. J. iš jų išsinėrė ir tada jie atsitraukė vienas nuo kito. Tada dar pasiginčijo tarpusavyje ir jie su draugais išvažiavo į namus. Tikrai galėjo jam, gaudydamas jį, suduoti ranka į tą sprandą, bet ne kumščiu ir kaip pats mano tikrai ne keturis kartus, gal tik kokius du. Taip netinkamai pasielgė todėl, kad buvo išgėręs, blaivas to tikrai nebūtų daręs. Kol buvo Z. J. kieme, jis tikrai negirdėjo, kad kokie kaimynai būtų raminę. Tuo metu triukšmas tikrai buvo, bet daugiau pats Z. J. garsiai rėkė, bet jis rėkė ne gelbėkit, ar panašiai, o „dink iš čia“ ir panašiai. Jo veiksmai buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos pažeidimą, o į asmeninius interesus su Z. J., kaip ir sakė, atvažiavo pas jį išsiaiškinti apkalbų. Aišku, tą galėjo padaryti ir dienos metu, būdamas blaivus, taip pasielgė tik todėl, kad buvo išgėręs. Jo anksčiau paminėti draugai su šiuo įvykiu niekaip susiję nėra, jie buvo tik kartu, todėl, kad prieš tai kartu su jais laiką leido, tai ir atvažiavo kartu. Jie, kaip ir sakė, arti prie jų nėjo, stovėjo daug toliau, prie automobilio, kokių 10 metrų atstumu, o išlipo iš mašinos turbūt todėl, kad norėjo parūkyti, kol jis pakalbės. Z. J. dėl tokio netinkamo savo elgesio jau atsiprašė ryte, atvykęs pas jį į namus, kaip tik tada pas jį jau buvo policijos pareigūnai, kurie darė jo apklausą. Dar ir 2024 m. rugpjūčio 20 d., skambino jam telefonu ir atsiprašė, siūlė jam atlyginti savo netinkamais veiksmais padarytą neturtinę žalą, bet jis kol kas nesutinka, kaip pats, kad sakė, kad kol nėra aišku kaip jam užgavo tą kaklą, aiškindamas, kad jam buvo sena trauma, tas kaklas trata jam dabar. Bet Z. J. jau kitą dieną dirbo mašinų remonto darbus, dar 2024 m. rugpjūčio 20 d. su juo prasilenkė važiuojant kelyje ir jis vos pamatęs jį, staigiu galvos pasukimu demonstratyviai pasisuko į jį, tai jei tikrai tą kaklą taip skaudėtų, tai žmogus tokių staigių judesių su juo tikrai negalėtų padaryti. Tikrai yra pasiruošęs atlyginti Z. J. padarytą neturtinę žalą, tik jei ta suma aišku bus adekvati. Suvokia ir supranta, kad tokiais netinkamais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje daugiau nenusikalsti (b. l. 130–133).

V. M. pakartotinai apklaustas kaip įtariamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad patikslintas pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato kaltu prisipažįstu visiškai ir tvirtina savo ankstesnius parodymus. Kaip galėjo sužaloti Z. J. pilvą, paaiškinti negali, tačiau pripažįsta visus pranešime jam apie įtarimą inkriminuojamus veiksmus. Kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, Z. J. atsiprašė ir siūlėsi jam atlyginti padarytą žalą. Jo atsiprašė du kartus, vieną kartą gyvai atvažiavęs ryte iškart po to įvykio, o antrą kart praėjus kelioms dienoms, paskambindamas telefonu, bet Z. J. nesutinka jam atleisti, yra labai piktas ant jo. 2024 m. rugsėjo 11 d. su juo telefonu susiekė nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė Z. J. advokatu Gyčiu Gauriličiku ir pranešė, kad Z. J. pageidauja, kad jam atlygintų 5000 Eur padarytą žalą tokiais savo veiksmais. Jis pats sutinka Z. J. atlyginti žalą 500 Eur sumoje, tačiau su tokia suma, kaip paaiškino Z. J. advokatas, Z. J. nesutinka. Jie nusileido iki 4000 Eur sumos. Kadangi mano, kad ir 4000 Eur suma tikrai yra neadekvati ir ženkliai per didelė, paliks teismui nuspręsti civilinio ieškinio dydį (b. l. 139–142).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo V. M. žmona Ž. (P.) M. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė, kartu su juo gyvena 17 metų, 5 – santuokoje. Augina du mažamečius vaikus. Neteista, administracine tvarka nebausta, nedirba, prižiūri vaikus, neregistruota Užimtumo tarnyboje. Žino visas įvykio aplinkybes. Apie įvykį sužinojo ryte, jis jai papasakojo. Sutuoktinis ja pasitiki. Jis labai gailisi dėl įvykio, pergyvena ir nuo įvykio net nevartoja alkoholio, nors ir prieš tai nedažnai vartojo. Ji su juo kalbėsis ir stengsis, kad daugiau tokių įvykių nebūtų. Šeimą išlaiko vyras. Mano, kad nukentėjusiajam 200 Eur žalos atlyginimas yra pakankamas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. M. padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis V. M. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, V. M. neteistas (b. l. 112–113), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 114–116), vykdo individualią veiklą (b. l. 117–119). Teismo posėdyje V. M. savo elgesį vertino kritiškai, nurodė, kad dėl to gailisi. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo V. M. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Šioje byloje V. M. laiduotoja prašo būti paskirta kaltinamojo sutuoktinė Ž. M.. Teismo posėdyje Ž. M. paaiškino, jog jie su kaltinamuoju kartu gyvena jau 17 metų, 5 iš jų – santuokoje. Augina du mažamečius vaikus. Vienas kitu pasitiki. Ji mano, kad gali daryti įtaką kaltinamajam, kad jis daugiau nenusikalstų. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja Ž. M. yra verta teismo pasitikėjimo: neteista, administracine tvarka nebausta, kas rodo, jog asmuo laikosi įstatymo nustatytų taisyklių. Teismo posėdžio metu Ž. M. nurodė kritiškai vertinantis V. M. elgesį, negalinti jo pateisinti, išreiškė pasiryžimą padėti užtikrinti, jog kaltinamojo teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nepasikartotų ateityje.

Išklausius kaltinamąjį ir laiduotoją, teismui nekyla abejonių, kad Ž. M. su V. M. sieja glaudus ryšys. Ž. M. asmenybė taip pat vertinama teigiamai, todėl apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Ž. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir savo pavyzdžiu, nuolatiniu bendravimu bei asmeninėmis savybėmis gali daryti teigiamą įtaką V. M. siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, esant Ž. M. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui, perduodant Ž. M. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamojo ir asmens, prašančio būtų laiduotoju, siejančio artimo santykio specifiką (sutuoktiniai), laidavimas nustatytinas be užstato.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Z. J. civilinis ieškinys grindžiamas jo patirto fizinio smurto šiurkštumu ir ilgalaikiu poveikiu nukentėjusiojo sveikatai, gyvenimo kokybei ir emocinei būsenai, dėl įvykio ilgai skaudėjo sprandą, be to buvo sugaišta daug laiko lankantis pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir pan.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Šiuo atveju nukentėjusysis Z. J. pateikė civilinį ieškinį dėl 64,60 Eur turtinei žalai priteisti. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl suplėšytų marškinėlių patyrė 5 Eur žalą, važiavo pas tyrėją, medicinos ekspertą, ligoninę, teismą ir pirko kuro – 54,60 Eur ir 5 Eur už vitaminą B. Įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, neturi, nes neišsaugojo.

Kaip jau minėta aukščiau, turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais, o jų nesant, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms, nesant jokių nukentėjusiojo žalą pagrindžiančių įrodymų, išskyrus nurodomus 3 vizitus pas gydytojus, teismas Z. J. civilinio ieškinio dalį dėl 64,60 Eur turtinės žalos priteisimo atmeta, kaip nepagrįstą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) bei susiformavusia teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

BPK 113 str. nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. CK yra įtvirtinta bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra keturios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis ir kaltė. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymų saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai ir neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Materialios kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo institutu negalima įgyvendinti nubaudimo funkcijos.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik sveikatos sutrikdymą, bet ir fizinį skausmą, emocinių išgyvenimų. Visgi civiliniame ieškinyje išdėstyti argumentai, nukentėjusiojo apklausos metu išsakyta pozicija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nukentėjusiajam turėtų būti priteisiama civiliniame ieškinyje nurodyta 3000 Eur neturtinė žala. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl sužalojimo sukeltos pasekmės yra ilgalaikės ir ateityje lems gyvenimo kokybės pablogėjimą, byloje nėra duomenų, kad po sužalojimo nukentėjusiajam išliko kokie nors liekamieji reiškiniai, kurie yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo smurtu.

Teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai suabejoti civiliniame ieškinyje išdėstytomis bei nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis dėl ypatingai sunkios nukentėjusiojo fizinės ir emocinės būsenos po įvykio, kuria grindžiama neturtinė žala. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos, be to nėra duomenų, jog nukentėjusiajam būtų prireikę nedarbingumo.

Atsižvelgdamas į tai, kad fizinis smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje, nakties metu, matant kitiems asmenims, tačiau vertindamas tai, kad nėra įrodyti ypatingai sunkūs, nukentėjusiojo fizine ir emocinę būklę traumuojantys, turintys ilgalaikį poveikį padariniai, įvertinus kitas aptartas aplinkybes ir įrodymus, teismų panašiuose bylose priteisiamas neturtinės žalos sumas, teismas laiko pripažintina 500 Eur neturtinę žalą.

Kadangi kaltinamasis iki teisiamojo posėdžio nukentėjusiajam pervedė 200 Eur, kaip kompensaciją už neturtinę žalą, todėl ši suma įskaitytina į priteistą 500 Eur sumą ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 300 Eur neturtinė žala.

Kaltinamojo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė teismo nurodyti, kad nukentėjusiajam priteista neturtinė žala turi būti pervesta antstolių kontorai, kuri vykdo priverstinį išieškojimą iš nukentėjusiojo pagal jo turimus įsiskolinimus. Teismas neturi duomenų kokiose antstolių kontorose vykdomi išieškojimai iš nukentėjusiojo, be to, mano, kad tokia neturtinės žalos sumokėjimo sąlyga perteklinė, todėl kaltinamojo gynėjo prašymo netenkina.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 143-146), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti ir kitas proceso išlaidas.

Šiuo nagrinėjamu atveju už advokato padėjėjo Gyčio Gaurilčiko nukentėjusiajam Z. J. suteiktas teisines paslaugas sumokėjo nukentėjusiojo brolis M. J. (2024 m. rugsėjo 22 d., paskirtis – teisinės paslaugos pagal 2023-09-12 teisinių paslaugų Nr. GG24/09/12). Z. J. teisiamojo posėdžio metu prašė iš kaltinamojo jo naudai priteisti brolio sumokėtus 500 Eur. Įstatymų leidėjas nėra numatęs draudimo, kad už teikiamas teisines paslaugas negali apmokėti šeimos nariai, todėl teismas tenkina nukentėjusiojo prašymą priteisti patirtas jo atstovavimo išlaidas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Marškinėliai perduoti saugojimui į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Purienų 48, Šiauliai (b. l. 104–105), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

2. DVD-R su BPC garso skambučio ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais perduodami kartu su byla (prie bylos viršelio), paliktini saugoti byloje, kaip bylos dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 ir 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304, 305 307 ir 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą be užstato. Baudžiamąją bylą V. M. nutraukti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 300 (trijų šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimą. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 (penkis šimtus) eurų patirtų atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Marškinėlius perduotus saugojimui į PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Purienų 48, Šiauliai (b. l. 104 –105), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

2. DVD-R su BPC garso skambučio ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus perduotus kartu su byla (prie bylos viršelio), palikti saugoti byloje, kaip bylos dalį.

V. M. išaiškinti, kad jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ž. M. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.