Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės M. K. (buvusi pavardė – M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui D. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvensiančiu tėvu nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

11. Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

12. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) vaiko norus ir pažiūras; 2) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; 3) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškindami ir nustatydami: a) vaiko prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių) laipsnį; b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; c) tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi; d) tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; f) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kitas aplinkybes); g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35. Teismų praktika. 2002).

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje keliamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos – šalies pakeitimo, keičiant vaiko gyvenamąją vietą iš esančios Lietuvos Respublikoje į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga įrodyti, jog vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-13263-642/2014, kuriuoje abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta apeliantės ir atsakovo santuoka, nepilnamečių vaikų Ž. M., gimusio (duomenys neskelbtini), V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir U. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šalių vaikai, kurie jau yra sulaukę pilnametystės, gyvena atskirai nuo tėvų užsienyje.

15. Pirmiausia, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaikas nėra išreiškęs aiškaus motyvuoto noro pakeisti nuolatinę savo gyvenamąją vietą ir nuolat gyventi su mama. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai interpretavo išsakytus vaiko teiginius apie gyvenimą (duomenys neskelbtini). Teigia, kad vaiko išsakyta nuomonė, priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, nėra apie bendrą požiūrį į (duomenys neskelbtini) kaip gražią šalį, kurioje skanus maistas, o tokie teiginiai rodo, ko trūksta vaikui. Ieškovas su šiais argumentais nesutinka, teigia, kad vaikas konkrečių aplinkybių apie gyvenimą (duomenys neskelbtini) paaiškinti negalėjo, o išsakyti teiginiai tėra bendras požiūris į šalį.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010) arba vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors vaikų apklausa yra itin svarbus procesinis veiksmas šeimos bylose, nes jos metu vaikui suprantama kalba turi būti pateikiami jam jautrūs klausimai dėl jo tolesnio gyvenimo, tačiau ne mažiau svarbus yra tolesnis vaiko išreikštos nuomonės interpretavimas.

17. Nagrinėjamoje byloje (duomenys neskelbtini) sūnus U. M. (sprendimo 14 punktas) 2020 m. birželio 3 d. buvo apklaustas vaiko apklausos kambaryje. Apeliacinės instancijos teismas išklausęs vaiko nuomonės garso įrašą nustatė, kad šalių nepilnametis vaikas yra susidaręs gerą įspūdį apie vizitą (duomenys neskelbtini), apklausos metu nurodė, kad nori aplankyti šalį, kurioje gyvena mama (apeliantė). Pažymėjo, kad bendravo su E. (apeliantės sutuoktinis), E. jam patinka (15.50–21.40 min.). Atsakydamas į klausimus: „Ar esi kalbėjęs su mama apie galimybę gyventi (duomenys neskelbtini) ir ką apie tai manai? Ar norėtum? Kas būtų geriau?“ (gyvenant (duomenys neskelbtini)), U. M. nurodė, kad apie tai kalbėjo su mama ir jis apie tai mano gerai (apie gyvenimą su mama (duomenys neskelbtini)), į klausimą: „ar norėtum?“, atsakė: „mhm“, į klausimą: „kas būtų geriau?“, atsakė: „tiesiog“ (28.45–30.30 min.). Pažymėtina, kad vaiko požiūris į tėvus vienodas, jie yra „geri ir draugiški“ (40.00–41.00 min.).

18. Vaiko išsakyti teiginiai vertinami su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (sprendimo 16 punktas). Remiantis 2020 m. rugpjūčio 20 d. Vaiko nuomonės išklausimo aktu nustatyta, kad sutikimo su vaiku, vykusio 2020 m. rugpjūčio 20 d. 18.00 val. jo gyvenamojoje vietoje, metu vaikas nurodė, kad su tėvu ir broliu jam gyventi patinka, tačiau pastaruoju metu labiau norėtų gyventi su mama, gali keisti nuolatinę gyvenamąją vietą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas akte pažymėjo, kad vaikas į pateiktus klausimus atsakė išsamiai, bendravo noriai. Pažymėtina, kad išvadą teikiančios instucijos rašte nurodoma, kad aplinkybės dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo prieštaringos. Išvadą duodančios institucijos atstovė 2020 m. spalio 5 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvenamosios vietos keitimas neprieštarauja vaiko interesams, vaikas pats išreiškė norą tiek specialistams, tiek teismui gyventi (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad vaikui (duomenys neskelbtini) bus pereinamasis laikotarpis, tačiau galės adaptuotis ir naujoje aplinkoje jam bus geriau (2020 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo 64.40–66.00 min.).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vaiko nuomonę (sprendimo 17 punktas), byloje esančius rašytinius įrodymus ir išvadą duodančios institucijos atstovės paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu (sprendimo 18 punktas), daro išvadą, kad vaiko nuomonė yra pakankamai aiškiai išreikšta ir rašytinių įrodymų viseto kontekste nuomonė laikytina pakankamai pagrįsta ir vaiko noras gyventi su mama neprieštarauja vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog vaikas nėra išreiškęs aiškaus noro pakeisti nuolatinę savo gyvenamąją vietą ir nuolat gyventi su mama, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta ir į nepilnamečio vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), gebėjimus tinkamai motyvuoti priimamus sprendimus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalauja iš nepilnamečio vaiko aiškiai suformuotos pozicijos dėl gyvenimo su vienu iš tėvų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sistemingai vaiko išreikštas noras gyventi su mama tiek apklausos metu, tiek vaiko teisių specialistams leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad vaikas nori gyventi su mama (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, priešingas situacijos vertinimas prieštarauja vaiko interesams (sprendimo 12 punktas, CK 3.174 straipsnsio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).

20. Pažymėtina, kad, kaip nurodyta sprendimo 12 ir 16 punktuose, vaiko nuomonė yra vienas iš kriterijų spręsti dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau ne visa lemiantis, todėl vaiko noras vertinamas su kitomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos taip pat turi būti sprendžiamas klausimas ir dėl kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangų užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą (sprendimo 12 punktas).

21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantės pateiktas mažosios bendrijos „Mama, aš sergu“ medicinos dokumentų išrašas nėra išrašytas vaiką gydančio šeimos gydytojo, be to, apeliantė pati ignoruoja šiame išraše nustatytas aplinkybes dėl vaiko sveikatos. Konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų netinkamai rūpinęsis vaiko sveikata. Šiuo aspektu apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vaiku tinkamai nesirūpina, vaiko sveikatos priežiūra rūpinasi tik apeliantė, vaikas nežino, kas yra visavertė mityba, yra per mažo svorio. Pažymi, kad prieš vaiką vartojamas fizinis bei psichologinis smurtas, vaikui apribotos galimybės socializuotis. Atsakovas su apeliante nesutikdamas nurodo, kad vaikas lanko teatro užsiėmimus, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad abu tėvai rūpinasi vaiko sveikata. Pažymi, kad vaiko svoris per mažas, tačiau jis nėra kritinis ir nekelia grėsmės vaiko sveikatai.

22. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

23. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, tai yra šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

24. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantė aktyviai rūpinasi vaiko sveikata. Šią aplinkybę patvirtina šalių susirašinėjimo medžiaga, kurioje prašoma atsakovo nuvesti vaiką pas gydytojus. Mažosios bendrijos „Mama, aš sergu“ 2020 m. rugpjūčio 6 d. išraše nurodyta, kad vaikas skundžiasi (duomenys neskelbtini). Gydytojos nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Gydytojos rekomendacijos – (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktoje (duomenys neskelbtini) konsultacijoje rekomenduojamas gydymas. Iš pateiktos fotofiksacijos matyti ir (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojos nustatytos 2020 m. spalio 7 d. iki 2020 m. spalio 8 d. diagnozės – (duomenys neskelbtini).

25. Bylos nagrinėjimo metu pateikti įrodymai, jog vaikas apsilankė pas (duomenys neskelbtini) (2020 m. spalio 8 d.), (duomenys neskelbtini) rekomenduoja naudoti plombas, konstatavo, kad dantį gydyti netikslinga, reikia šalinti. Bylos nagrinėjimo metu vaikas buvo užregistruotas (duomenys neskelbtini) konsultacijoms. Mokinio sveikatos pažymėjime nurodoma, kad vaikas gali dalyvauti ugdymo veikloje be apribojimų, nustatytas per mažas kūno masės indeksas. Vaikui nuo 2020 m. spalio 7 d. pradėta teikti (duomenys neskelbtini) pagalba.

26. Vertinant šalių argumentus dėl galimos vaiko netinkamos sveikatos priežiūros, šiuo aspektu įvertintini ir išvadą duodančios institucijos atstovės paaiškinimai, ji 2020 m. spalio 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaiko tėvas nesupranta, ką reiškia rūpintis vaiko sveikata (57.45–58.00 min.). Esanti situacija kelia didelį susirūpinimą ir šis atvejis patenka į vaiko nepriežiūros sąvoką, vaikas nesilanko pas specialistus, pas kuriuos turėtų lankytis (59.10–59.50 min.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aktualu atkreipti dėmesį ir į tai, kad išvadą duodančios institucijos atstovė nurodė, kad tolesnis nesirūpinimas vaiku gali sukelti labai daug problemų, su kuriomis vaikas gyvens visą gyvenimą (63.00–64.00 min.).

27. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šalių argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, išvadą duodančios institucijos atstovės paaiškinimus, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko sveikata atsakovas iš esmės pradėjo rūpintis (registruoti pas gydytojus ir pas juos lankytis) tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaip matyti, vaikas konsultacijoms buvo užregistruotas tik 2020 m. spalio mėnesį, kai byloje esančių rašytinių įrodymų visetas pagrindžia apeliantės išsakytą poziciją dėl vaiko tinkamos nepriežiūros teikiant ieškinį (ieškinio 15-16 punktai) dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Nors atsakovas nurodo, kad iki bylos nagrinėjimo nebuvo pagrindo registruoti vaiko pas gydytoją, tačiau, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visetas (sprendimo 24–26 punktai), byloje pateiktos vaiko fotofiksacijos, išvadą duodančios institucijos atstovės paaiškinimai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas tinkamai vaiko fizinės ir psichinės sveikatos neprižiūrėjo ir tik teisminio proceso metu nustatyti vaiko sveikatos sutrikimai, labiau tikėtina, atsiradę per tam tikrą nepriežiūros laikotarpį (CPK 185 straipsnis).

28. Įstatymas numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju išvadą duodančios institucijos atstovė 2020 m. spalio 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apeliantė aktyviau rūpinasi vaiko sveikata ir gerove (64.40–65.40 min.). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą ir nustatytas faktines aplinkybes (sprendimo 24–27 punktai), nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino aplinkybių dėl vaiko priežiūros, neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus gyventi saugioje aplinkoje, kurioje būtų rūpinamasi jo sveikata, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas vaiko sveikata pradėjo rūpintis tik iškėlus bylą teisme.

29. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovas vartoja fizinį ir psichologinį smurtą prieš vaiką. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą su šiomis aplinkybėmis nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad galimas psichologinis smurtas iš esmės įrodinėjamas šalių pilnamečio sūnaus Ž. M. paaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl šių įrodymų nepatikimumo (CPK 185 straipsnis), kadangi pirmiausia šie paaiškinimai teikti pilnamečio asmens, kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo, o ir be to, šiuose paaiškinimuose nurodytus argumentus dėl naudoto fizinio bei psichologinio smurto paneigia išvadą duodančios institucijos 2020 m. gegužės 21 d. raštas, kuriame nurodoma, jog nėra duomenų apie vaiko galimą interesų pažeidimą, tokias aplinkybes paneigia ir paties vaiko paaiškinimai, kad vaikas su tėvu sutaria gerai ir jo požiūris į tėvus vienodas, jie yra „geri ir draugiški“ (40.00–41.00 min.). Vien apeliantės nurodoma aplinkybė, jog atsakovas bendrauja su vaiku pakeltu tonu, nesant byloje jokių kitų objektyvių įrodymų, nepagrindžia įrodinėjamų psichologinio ir fizinio smurto aplinkybių. Priešingų įrodymų nepateikta (CPK 178 straipsnis).

30. Apeliantė taip pat įrodinėja, jog atsakovas tinkamai nesirūpina vaiko maitinimu, jo laisvalaikiu ir ugdymu. Vaikas neturi socialinių ryšių. Atsakovas su šiais argumentais nesutinka, teigia, kad apeliantės argumentai yra nepagrįsti, nes sūnus mokosi gerai, atsakovas vaiko mokymosi procesą stebi elektroniniame dienyne. Pažymi, kad vaikas užsiima užklasine veikla, lanko teatro užsiėmimus, turi draugų.

31. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl to, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, jo galimybes sveikai augti ir vystytis, būtina, be kita ko, atsižvelgti į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

32. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad Mokinio sveikatos pažymėjime nurodoma, kad vaiko ūgis (duomenys neskelbtini) cm, svoris (duomenys neskelbtini) kg, nustatytas per mažas kūno masės indeksas – (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, jog vaiko maitinimu nėra tinkamai rūpinamasi, pagrindžia ne tik byloje pateiktos fotofiksacijos, bet ir išvadą duodančios institucijos atstovės paaiškinimai 2020 m. spalio 5 d. teismo posėdyje, jog atsakovas nesupranta, ką reiškia vaiko sveikata (57.45–58.00 min.), vaiko svoris yra akivaidžiai per mažas (60.00–61.00 min.). Atsakovo argumentai, jog vaiko svoris dar nėra kritinis, teismo vertinimu, nėra pakankami spręsti, jog vaiko sveikatos būklė yra gera, šiuo aspektu pritariama tiek apeliantės, tiek išvadą duodančios institucijos atstovei, kad apeliantas neužtikrina tinkamo maitinimo ir tolesnė tokia vaiko priežiūra gali pakenkti jo interesams (CK 3.161 straipsnsio 1 dalis).

33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir apeliacinio skundo argumentams, jog atsakovas netinkamai rūpinasi sūnaus ugdymu ir raida. Remiantis byloje pateikta vaiko lankomos mokyklos 2019 m. gruodžio 20 d. charakteristika, nustatyta, kad atsakovui buvo siūloma, kad mokyklos darbuotoja teiktų vaikui (duomenys neskelbtini) pagalbą, tačiau atsakovas neatvyko pasirašyti sutikimo. Byloje esančiais duomenimis, vaikui (duomenys neskelbtini) pagalba pradėta teikti tik nuo 2020 m. spalio 7 d. (sprendimo 25 punktas). Be to, charakterikoje pažymima, kad atsakovas neatvyksta į klasės susirinkimus, renginiuose nedalyvauja. Šioje charakterikoje apeliantė charakterizuojama teigiamai, nurodoma, kad ji buvo atvykusi į mokyklą, domėjosi sūnaus pasiekimais ir elgesiu. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai, jog vaiko mokymosi procesą gali stebėti elektroniniame dienyne, neatskleidžia pakankamo ir nuoširdaus rūpinimosi vaiku, jį supančia aplinka mokykloje.

34. Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą darytina labiau tikėtina išvada, kad atsakovas netinkamai rūpinosi šalių nepilnamečio sūnaus fizine bei psichologinė sveikata, dėl to kilo grėsmė šalių nepilnamečio vaiko sveikatai, tai užfiksuota teismui pateiktose rašytiniuose paaiškinimuose, fotofiksacijose. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad atsakovas netinkamai įgyvendino tėvų valdžią, nesudarė tinkamų gyvenimo bei raidos sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis ir atsakovo požiūris į vaiko sveikatą, jo psichologinę būklę, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą nėra pakankamai rūpestingas, pažeidžia šalių nepilnamečio vaiko interesus (sprendimo 30 punktas).

35. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nurodytą sprendimo 12 punkte, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju vaikas yra išreiškęs aiškų norą gyventi su mama (duomenys neskelbtini) (sprendimo 17 punktas), vaiko noras gyventi su mama neprieštarauja vaiko interesams (sprendimo 18 ir 19 punktas), vaiko psichine ir fizine sveikata, jo raida iš esmės rūpinasi apeliantė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) (sprendimo 31–34 punktai), todėl toliau spręstina dėl vaiko gyvenimo sąlygų pakeitimo.

36. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vaiko gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje yra tinkamai įrengta, vaikas turi atskirą kambarį bute, vaiko gyvenamoji aplinka yra švari, vaikas iš esmės yra vienodai prisirišęs prie tėvų, tačiau nori labiau gyventi su mama (sprendimo 12 punkte nurodytos kasacinio teismo praktikos a ir e punktai). Apeliantė pateikė įrodymus, jog gyvena nuosavame name, iš pateiktų fotofiksacijų byloje matyti vaikui įrengtas kambarys, uždaras namo kiemas, todėl laikytina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog vaiko gyvenimo sąlygos (duomenys neskelbtini) bus blogesnės (CPK 185 straipsnis), o ir be to, kaip nustatyta sprendimo 34 punkte, apeliantė labiau rūpinasi vaiko sveikata, jo psichologine gerove (sprendimo 12 punkte nurodytos kasacinio teismo praktikos b, c ir f punktai), byloje nėra ginčo, kad apeliantė iki ieškinio pateikimo teismui mokėjo vaikui išlaikymą, domėjosi jo gerove (sprendimo 12 punkte nurodytos kasacinio teismo praktikos d punktas). Pažymėtina, jog vaiko apklausos metu vaikas nurodė, jog sutaria su apeliantės sutuoktiniu E. K., jis jam patinka (sprendimo 17 punktas), byloje taip pat pateiktas E. K. raštas, kuriame nurodo, kad vaikas yra šeimos dalis, yra laukiamas ir sieks, kad vaikas taip pat bendrautų ir su biologiniu tėvu (sprendimo 12 punkte nurodytos kasacinio teismo praktikos g punktas).

37. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tinkamai nenustatė ir neįvertino bylos faktinių aplinkybių, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, todėl teisėjų kolegija nusprendžia pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir pakeisti 2014 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-13263-642/2014 dalį, kuria nustatyta nepilnamečio vaiko U. M. gyvenamoji vieta su atsakovu D. M., ir nustatyti nepilnamečio vaiko U. M. gyvenamąją vietą su apeliante M. K. jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

38. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta netenkinti ieškovės reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios pakeitimo, ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su apeliante, spręstinas klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

39. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, jos praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172 ir 3.176 straipsniuose.

40. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

42. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktu ieškiniu prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: 1) atsakovas bendrauja su sūnumi U. M. pasirinktomis ryšio priemonėmis neribotai, atsižvelgdamas į sūnaus užimtumą ugdymo įstaigoje, miego ir dienos rėžimą. Apeliantė užtikrina, kad sūnus būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis iš anksto sutartu laiku; 2) atsakovas nepertraukiamai bendrauja su vaiku mažiausiai vieną savaitę per metus Lietuvos Respublikoje sūnaus atostogų metu. Apeliantė apie tikslų grįžimo ir išvykimo laiką informuoja atsakovą mažiausiai prieš vieną mėnesį. Apeliantė apmoka visas sūnaus kelionės išlaidas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką ir atgal; 3) atsakovas gali bet kada susitikti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje, apie tai iš anksto (ne vėliau kaip prieš septynias dienas) įspėjęs apeliantę; 4) apeliantė teikia atsakovui visą prašomą informaciją apie vaiką, jo pasiekimus ugdymo įstaigoje, sveikatos būklę ir kt. Atsakovas atsiliepimu nesutikimo motyvų dėl bendravimo tvarkos nenurodė. Nesutikimo motyvai nenurodyti ir teikiant apeliacinį skundą.

43. Byloje nustatyta, kad šalių sūnus yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, todėl, sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgtina į vaiko amžių, įprastą vaiko dienos režimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Atsižvelgdamas į tai, kad šalių vaikas turi bendrauti su abiem tėvais, žinoti, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.174 straipsnio 2 dalimi, 3.175 straipsnio 2 dalimi, vaiko interesais, nusprendžia, jog byloje tikslinga nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

44. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą, jam gyvenant su mama (duomenys neskelbtini), vaikui turi būti sudarytos galimybės nuolat palaikyti santykius su tėvu. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į vaiko amžių, teismas nusprendžia, kad bendravimo tvarkos su vaiku tvarkos nustatymas suteikiant galimybę vaikui bendrauti su tėvu nuolat tiek ryšio priemonėmis, tiek vaiko atostogų metu atitinka vaiko interesus ir sudarys palankias sąlygas visapusiškam ir harmoningam vaiko vystymuisi. Teismo vertinimu, siekiant išvengti šalių ginčo dėl informacijos teikimo (bendravimo su vaiku tvarkos 4 punktas) ir nustatant aiškią bendravimo su vaiku tvarką, tikslinga pašalinti bendravimo tvarkos su vaiku projekto įrašą „ir kt.“.

45. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad, vaikui augant, keičiantis vaiko poreikiams, šalys dėl bendravimo tvarkos pakeitimo gali kreiptis į teismą ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

46. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo nuspręsta netenkinti ieškovės reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios pakeitimo, ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su apeliante, spręstinas klausimas dėl išlaikymo priteisimo.

47. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus ir proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

48. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

49. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

50. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pakeisti 2014 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-13263-642/2014 dalį, kuria apeliantei priteista mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 115,85 EUR (400 LT) per mėnesį ir atsakovas paskirtas šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. M., mokamą periodinėmis išmokomis po 150 EUR nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Paskirti apeliantę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Atsakovas atsiliepimu nesutikimo motyvų dėl išlaikymo pakeitimo nenurodė. Nesutikimo motyvai nenurodyti ir teikiant apeliacinį skundą.

51. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad tiek apeliantė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus dirbantys asmenis. Nors nagrinėjamu atveju apeliantės prašoma priteisi išlaikymo suma nesiekia minimaliosios mėnesinės algos dydžio, tačiau pažymėtina, kad mėnesinės algos dydis yra tik orientacinis kriterijus, taikytinas atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prašoma priteisti suma nepažeis nei šalių, nei šalių nepilnamečio vaiko interesų. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas negalėtų teikti 150 EUR dydžio išlaikymo, todėl ieškovės reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį ir jo mokėjimo tvarką, kuri yra nustatyta 2014 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-13263-642/2014 tenkinamas.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

53. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, dėl to iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

54. Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje, todėl vaiko tėvai spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo turėtų atsižvelgti į vaiko interesus, turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (CPK 284 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi ir kitų išlaidų pirmosios instancijos teisme

55. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu taip pat prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, grąžinti sumokėtą užstatą.

56. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas – sumokėjo 150 EUR žyminį mokestį teikdama ieškinį, patyrė 1500 EUR advokato pagalbos išlaidų. Nagrinėjamu atveju atsižvelgdama į tai, kad apeliantės ieškinio reikalavimai yra tenkinami visiškai, teisėjų kolegija nusprendžia apeliantei iš atsakovo priteisti 1650 EUR bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

57. Apeliantė taip pat prašo grąžinti sumokėtą 200 EUR užstatą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi apeliantei grąžino iš teismo depozitinės sąskaitos nepanaudotą 200 EUR avansą. Atsižvelgiant į tai, nusprendžiama apeliantės pareikšto prašymo nespręsti, nes jis išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59. Apeliantė sumokėjo 75 EUR žyminį mokestį, 500 EUR advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą apeliantės apeliacinio skundo reikalavimai tenkinami visiškai, nusprendžiama apeliantės patirtas 575 EUR bylinėjimosi išlaidas priteisti apeliantei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Tenkinti ieškovės M. K. (M. K.) ieškinį.

Pakeisti 2014 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-13263-642/2014 dalį, kuria nustatyta nepilnamečio vaiko U. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su D. M., ir nustatyti nepilnamečio vaiko U. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Pakeisti 2014 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-13263-642/2014 dalį, kuria M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteista mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. M. po 115,84 EUR (400 Lt) per mėnesį ir atsakovas paskirtas šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, ir priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui U. M., a. k(duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 150 EUR nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskirti M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti bendravimo su sūnumi U. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Atsakovas D. M. bendrauja su sūnumi U. M. pasirinktomis ryšio priemonėmis neribotai, atsižvelgdamas į sūnaus užimtumą ugdymo įstaigoje, miego ir dienos režimą.

2. Ieškovė M. K. užtikrina, kad sūnus U. M. būtų pasiekiamas ryšio priemonėmis iš anksto sutartu laiku.

3. Atsakovas D. M. nepertraukiamai bendrauja su sūnumi U. M. mažiausiai vieną savaitę per metus Lietuvos Respublikoje sūnaus U. M. atostogų metu.

4. Ieškovė M. K. apie tikslų grįžimo ir išvykimo laiką informuoja atsakovą D. M. mažiausiai prieš vieną mėnesį.

5. Ieškovė M. K. apmoka visas sūnaus U. M. kelionės išlaidas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką ir atgal.

6. Atsakovas D. M. gali bet kada susitikti su vaiku U. M. jo gyvenamojoje vietoje, apie tai iš anksto (ne vėliau kaip prieš septynias dienas) įspėjęs ieškovę M. K..

7. Ieškovė M. K. teikia atsakovui D. M. visą prašomą informaciją apie vaiką, jo pasiekimus ugdymo įstaigoje, sveikatos būklę.

Šalims išaiškinti, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Taip pat pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo.

Priteisti iš atsakovo D. M. 1650 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ieškovei M. K..

Priteisti iš atsakovo D. M. 575 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei M. K..