Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.9.8; 1.2.14.5.2.1; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10; 1.2.18.11; 1.2.29.1.3; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.5.1

2023 m. spalio 24 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. J. ir Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Inesos Gulbinienės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (už sukčiavimą A. ir A. S. atžvilgiu), paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (už apgaulingą UAB ,,K.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą), paskiriant 40 (keturiasdešimt) parų arešto,

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 62 557,76 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu), paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už dokumentų klastojimą užvaldant UAB Medicinos banko suteiktą 62 557,76 Eur kreditą), paskiriant laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 49 158,52 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu), paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už dokumentų klastojimą užvaldant UAB Medicinos banko suteiktą 49 158,52 Eur kreditą), paskiriant laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 244 728,91 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu), paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už dokumentų klastojimą užvaldant UAB Medicinos banko suteiktą 244 728,91 Eur kreditą), paskiriant laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 104 363,20 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu), paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už dokumentų klastojimą užvaldant UAB Medicinos banko suteiktą 104 363,20 Eur kreditą), paskiriant laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 37 795,41 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu), paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už dokumentų klastojimą užvaldant UAB Medicinos banko suteiktą 37 795,41 Eur kreditą), paskiriant laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 16 218,72 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu), paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už dokumentų klastojimą užvaldant UAB Medicinos banko suteiktą 16 218,72 Eur kreditą), paskiriant laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 27 230,07 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu), paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už dokumentų klastojimą užvaldant UAB Medicinos banko suteiktą 27 230,07 Eur kreditą), paskiriant laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 81 713,39 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu), paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už dokumentų klastojimą užvaldant UAB Medicinos banko suteiktą 81 713,39 Eur kreditą ), paskiriant laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 169 137,56 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu), paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už dokumentų klastojimą užvaldant UAB Medicinos banko suteiktą 169 137,56 Eur kreditą), paskiriant laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 42 863,76 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu), paskiriant laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už dokumentų klastojimą užvaldant UAB Medicinos banko suteiktą 42 863,76 Eur kreditą), paskiriant laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmės, paskirtos už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalyje, subendrintos apėmimo būdu ir prie griežčiausios bausmės, paskirtos už nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pridėjus po dalį švelnesnių bausmių, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Nukentėjusiosios A. S. civilinis ieškinys tenkintas ir iš L. J. jos naudai priteistas 21 721,50 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. L. J., turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, apgaulės būdu, iš anksto žinodamas, kad pinigų negrąžins, 2009 m. gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, keturis kartus atvykdamas pas giminaičius A. S. ir A. S. į namus adresu (duomenys neskelbtini), sudarydamas verslininko įvaizdį, įtikinęs jį, kad pradės pelningą naują verslą, susijusį su prekyba tauriaisiais metalais, nors realiai pradėti verslo neplanavo ir nepradėjo, ir įkalbėjęs A. ir A. S., įkeičiant savo gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paimti iš R. S. 150 000 Lt (43 443 Eur) paskolą, gautus pinigus perduodant L. J., 2009 m. birželio 11 d. Kauno miesto 18-ajame notarų biure adresu Savanorių pr. 247, Kaunas, A. ir A. S. su R. S. sudarius sutartį dėl 150 000 Lt (43 443 Eur) paskolos A. ir A. S., L. J. perėmė 150 000 Lt, pažadėdamas A. ir A. S. pinigus grąžinti per 18 mėnesių, ir sustiprindamas verslininko įvaizdį neva atsidėkodamas A. ir A. S. už pinigų investavimą į jo verslą iš perimtų pinigų perdavė 15 000 Lt (4 344,3 Eur) A. S. L. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. liepos mėnesį, būdamas A. ir A. S. namuose adresu (duomenys neskelbtini) dar kartą įkalbėjo A. ir A. S. perduoti būsimam pelningam verslui pradėti trūkstamas lėšas ir išviliojo iš A. ir A. S. 15 000 Lt (4 344,30 Eur), tokiu būdu panaudodamas apgaulę savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – A. ir A. S. priklausančius 150 000 Lt (43 443 Eur). Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

2. Be to, L. J. laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2008 m. balandžio 15 d. Kauno m. ir Lazdijų m. savivaldybėse, būdamas UAB „A.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) ir UAB „L.“ (iki 2007 m. lapkričio 20 d. – UAB „O.“) (įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, per kitus asmenis realiai valdydamas ir organizuodamas UAB „A.“ ir UAB „L.“ ūkinę – komercinę veiklą, suklastojęs dokumentus, kad įsigijęs žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), pagal verslo planą įkurs kaimo turizmo sodybą, apgaule UAB „A.“ vardu gavus iš UAB Medicinos banko kreditą 63 557,76 Eur, savo naudai įgijo didelės vertės UAB Medicinos banko turtą:

2.1. 2007 m. lapkričio 8 d. organizavo tariamą UAB „O.“ vardinių akcijų pardavimą A. A., 2007 m. lapkričio 12 d. UAB „O.“ pavadinimo keitimą į UAB „L.“, A. A. paskyrimą direktoriumi (nuo 2007 m. lapkričio 15 d.), visų UAB ,,O.“ dokumentų perdavimą A. A., 2008 m. sausio 4 d. organizavo tariamą UAB „A.“ vardinių akcijų pardavimą M. V. ir jo paskyrimą direktoriumi bei visų UAB „A.“ dokumentų perdavimą M. V., nors realiai jokių įmonės dokumentų neperdavė, toliau pats valdė įmones ir, paruošęs dokumentus, nurodydavo A. A. ir M. V. pasirašyti.

2.2. Sudarydamas verslininko įvaizdį, įtikinęs A. A. ir M. V., kad pradės pelningą naują verslą, susijusį su nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, 2008 m. kovo 6 d. parengė UAB „A.“ vienintelio akcininko sprendimą, įrašydamas melagingas žinias, kad ,,vienintelis akcininkas nusprendė pirkti žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paimti 34 754 Eur kreditą iš UAB Medicinos banko ir už paimtą kreditą įkeisti nupirktą žemės sklypą“, bei paraišką UAB Medicinos bankui dėl 34 754 Eur žemės sklypo pirkimo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė šiuos suklastotus dokumentus pasirašyti M. V. bei, pastarajam pasirašius, pateikė UAB Medicinos bankui į kredito bylą. Tokiu būdu L. J. įtikino UAB Medicinos banko darbuotojus, kad UAB ,,A.“ pagal pateiktus dokumentus turi teisę gauti 34 754 Eur kreditą žemės sklypo pirkimui, po ko 2008 m. kovo 14 d. Kauno m. 18-ajame notarų biure, esančiame Savanorių pr. 247, Kaune, suorganizavo apsimestinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą, kad UAB ,,A.“ perka iš UAB ,,L.“ žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), bei šį sandorį pateikė UAB Medicinos bankui, esančiam Seinų g. 5 - 41A, Lazdijuose, į kredito bylą. 2008 m. kovo 17 d. Kredito sutartimi Nr. LOAN 53588 UAB Medicinos bankui išdavus UAB ,,A.“ 34 754 Eur kreditą, L. J. 2008 m. kovo 20 d. parengė ,,Prašymą išmokėti kreditą pagal kreditavimo sutartį“, kuriuo UAB ,,A.“ prašo pervesti kreditą į UAB ,,A.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš UAB ,,A.“ banko sąskaitos pervesti 34 754 Eur į UAB ,,L.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, nurodė šio dokumento tikrumą M. V. patvirtinti parašu. Po ko L. J., 2008 m. kovo 20 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje iš minėtos sąskaitos paimdamas 118 000 Lt (34 175 Eur), savo naudai įgijo didelės vertės UAB Medicinos banko turtą;

2.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, įtikinęs M. V., kad reikalinga padidinti kreditą, o padidinto kredito lėšos bus panaudotos investiciniams projektams, surašė tikrovės neatitinkančius dokumentus: UAB „A.“ verslo planą žemės sklypo įsigijimui ir kaimo sodybos įkūrimui, įrašydamas melagingus duomenis, kad ,,žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) sodybos įkūrimui reikės dar 500 000 Lt (144 810,01 Eur), pinigai sodybos įkūrimui bus naudojami iš įmonės apyvartinių lėšų ir sodybą ketina pastatyti per 1 metus“, bei 2008 m. balandžio 10 d. UAB „A.“ vienintelio akcininko ,,Raštišką sprendimą“, įrašydamas melagingas žinias, kad ,,vienintelis akcininkas nusprendė padidinti kreditą iki 63 716 Eur pagal 2008-03-18 kreditavimo sutartį Nr. LOAN 53588“, 2008 m. balandžio 8 d. paraišką UAB Medicinos bankui, kurioje L. J. nurodė M. V. įrašyti melagingus duomenis, ir, pastarajam įrašius, kad įmonei reikalingas papildomas kreditas 28 962 Eur investiciniams projektams, nurodė M. V. šiuos suklastotus dokumentus pasirašyti. Pastarajam pasirašius pateikė į UAB Medicinos banko kredito bylą. Tokiu būdu suklaidintiems UAB Medicinos banko Lazdijų filialo darbuotojams 2008 m. balandžio 10 d. priėmus sprendimą suteikti UAB „A.“ papildomą 28 962 Eur kreditą ir 28 962 Eur pervedus į UAB „A.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. balandžio 15 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje L. J., paimdamas iš sąskaitos 98 000 Lt (28 382,76 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodant „Ūkio reikmėms“, savo naudai įgijo didelės vertės UAB Medicinos banko turtą.

2.4. Tokiu būdu L. J., tyčia sudarydamas apsimestinius sandorius, surašydamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, suklastojo dokumentus bei juos panaudojo, bei suklaidindamas UAB Medicinos banko darbuotojus apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB Medicinos banko 62 557,76 Eur turtą. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje.

3. Be to, L. J. laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. Kauno m. ir Lazdijų m. savivaldybėse, būdamas UAB „M.“ (iki 2006 m. rugpjūčio 28 d. pavadinimas UAB ,,I.“, iki 2008 m. kovo 20 d. pavadinimas UAB „a.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, per kitus asmenis realiai valdydamas ir organizuodamas UAB „M.“ ūkinę – komercinę veiklą, suklastojęs dokumentus, kad įsigijęs žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vystys kaimo turizmą, apgaule UAB ,,M.“ vardu pateikiant vekselius, savo naudai įgijo UAB Medicinos banko didelės – 49 158,52 Eur – vertės turtą:

3.1. 2006 m. rugpjūčio 9 d. organizavo tariamą UAB ,,I.“ (nuo 2006 m. rugpjūčio 28 d. – UAB „a.“) vardinių akcijų pardavimą A. A. ir jo paskyrimą nuo 2006 m. rugpjūčio 11 d. direktoriumi bei visų įmonės dokumentų perdavimą A. A., 2006 m. lapkričio 20 d. organizavo E. K. paskyrimą direktoriumi bei visų UAB ,,a.” įmonės dokumentų perdavimą E. K., 2008 m. kovo 14 d. organizavo K. B. paskyrimą direktoriumi bei visų įmonės UAB ,,a.” (nuo 2008 m. kovo 20 d. – UAB ,,M.”) dokumentų perdavimą K. B., nors realiai jokių įmonės dokumentų neperdavė, toliau pats valdė įmonę ir, sudarydamas verslininko įvaizdį, įtikinęs A. A., E. K. ir K. B., kad pradės pelningą naują verslą, susijusį su nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, paruošęs dokumentus, nurodydavo M. V., E. K. ir K. B. pasirašyti;

3.2. suorganizavo apsimestinio žemės sklypo pirkimo sandorio sudarymą, kad K. B. 2008 m. sausio 14 d. iš UAB „a.“ (direktorius E. K.) perka žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (kurį prieš tai apsimestiniais sandoriais 2007 m. gruodžio 4 d. pirko J. V., 2007 m. gruodžio 13 d. – UAB „L.“ (direktorius A. A.), 2007 m. gruodžio 18 d. – UAB „K.“ (direktorius L. J.), 2007 m. gruodžio 20 d. – UAB „a.“ (direktorius E. K.), po ko 2008 m. sausio 15 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje įrašė melagingas žinias, kad K. B. išnuomoja žemės sklypą J. P., o pastarasis už nuomą K. B. kas mėnesį mokės po 3 000 Lt, pats pasirašydamas vietoje J. P. bei nurodydamas pasirašyti K. B. šią suklastotą žemės sklypo nuomos sutartį, tokiu būdu įtikindamas UAB Medicinos banko darbuotojus, kad K. B. turi pastovių pajamų ir turi galimybę vekselių bylose būti laiduotoju;

3.3. tęsdamas nusikalstamą veiką 2008 m. balandžio 4 d. Kauno m. 18-ajame notarų biure, esančiame Savanorių pr. 247, Kaune, suorganizavo apsimestinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą, kad D. S. perka iš UAB ,,L.“ žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po ko parengė 2008 m. balandžio 7 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, į kurią įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad D. S. išnuomoja minėtą žemės sklypą J. V. ir už sklypo nuomą J. V. D. S. kas mėnesį mokės po 3 000 Lt (868,86 Eur), nurodė D. S. ir J. V. šią suklastotą žemės sklypo sutartį pasirašyti, po ko L. J. nurodžius ir 2008 m. balandžio 7 d. J. V. įnešus į D. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke 6 000 Lt (1 737,72 Eur), kaip už žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) balandžio – gegužės mėn. nuomą, bei pateikiant minėtus suklastotus dokumentus UAB Medicinos bankui į vekselių bylą, įtikino UAB Medicinos banko darbuotojus, kad D. S. turi nuosavybės teise turto, pastovių pajamų ir turi galimybę vekselių byloje būti laiduotoju;

3.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. balandžio 15 d. parengė UAB „M.“ vienintelio akcininko sprendimą, įrašydamas melagingas žinias, kad ,,vienintelis akcininkas nusprendė už du vekselius po 100 000 Lt 6 mėn. laikotarpiui įsigyti nekilnojamojo turto“ bei paraišką UAB Medicinos bankui dėl 200 000 Lt (57 924 Eur), reikalingų apyvartinėms lėšoms, nurodė šiuose suklastotuose dokumentuose K. B. pasirašyti bei, pastarajam pasirašius, pateikė UAB Medicinos bankui į kredito (vekselių) bylą. Tokiu būdu panaudojo suklastotus dokumentus ir įtikino UAB Medicinos banko darbuotojus, kad UAB ,,M.“ turi teisę už du paprastuosius vekselius gauti po 100 000 Lt (28 962 Eur) žemės sklypo įsigijimui;

3.5. 2008 m. balandžio 17 d. Vekselių pirkimo – pardavimo sutartimis Nr. VEK 60208 ir VEK 60228 UAB Medicinos bankui nupirkus UAB „M.“ du paprastuosius vekselius po 100 000 Lt (28 962 Eur) bei į UAB „M.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, pervedus 188 000 Lt (54 448,56 Eur), o 2008 m. balandžio 30 d. UAB ,,M.“ pervedus 175 996 Lt (50 971,96 Eur) į UAB ,,L.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), L. J. 2008 m. balandžio 30 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, paimdamas iš sąskaitos 170 000 Lt (49 158, 52 Eur), savo naudai įgijo didelės vertės UAB Medicinos banko turtą.

3.6. Tokiu būdu L. J., tyčia sudarydamas apsimestinius sandorius, surašydamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, suklastojo dokumentus bei juos panaudojo, bei, suklaidindamas UAB Medicinos banko darbuotojus, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB Medicinos banko 49 158,52 Eur turtą. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje.

4. Be to, L. J. laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 29 d. iki 2007 m. rugsėjo 24 d. Kauno r. sav., būdamas UAB „K.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi (turėdamas 66% įmonės akcijų), suklastodamas dokumentus ir juos pateikdamas UAB Medicinos bankui, apgaule veikdamas UAB ,,K.“ vardu, savo naudai įgijo didelės vertės UAB Medicinos banko turtą – 1 260 000 Lt (364 921,22 Eur):

4.1. žinodamas, kad V. S. UAB ,,K.“ parduoda žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 415 000 Lt (120 192,3 Eur), suklastojo 2007 m. gegužės 29 d. UAB „K.“ visuotinio akcininkų posėdžio protokolą, įrašydamas melagingas žinias, kad ,,nutarta pirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 1 800 000 Lt (521 316,03 Eur), paimti iš UAB Medicinos banko 1 260 000 Lt paskolą 10 metų laikotarpiui, įkeisti žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už imamą kreditą ir įpareigoti dokumentus pasirašyti direktorių L. J.“, t. y. įrašė 1 385 000 Lt (401 123,72 Eur) didesnę sumą, nei sutarta su pirkėju, taip pat suklastojo 2007 m. birželio 13 d. paraišką UAB Medicinos bankui, įrašydamas, kad reikalingas kreditas 1 260 000 Lt (364 921,22 Eur) žemės sklypo pirkimui. Tokiu būdu įtikinęs UAB ,Medicinos banko darbuotojus, kad UAB ,,K.“ pagal pateiktus dokumentus turi teisę gauti 1 260 000 Lt (364 921,22 Eur) kreditą žemės sklypo pirkimui, 2007 m. birželio 21 d. Kauno miesto 18-ajame notarų biure, esančiame Savanorių pr. 247, Kaune, suorganizavo apsimestinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą, melagingai įrašant parduodamo sklypo vertę, kad V. S. parduoda žemės sklypą už 1 800 000 Lt (521 316,03 Eur), iš kurių V. S. prieš pasirašydama sutartį gavo 540 000 Lt (156 394,81 Eur), nors realiai V. S. pinigai nebuvo išmokėti, įkalbėjo V. S. pasirašyti šį dokumentą bei šį sandorį pateikė UAB Medicinos bankui, esančiam adresu Seinų g. 5 - 41 A, Lazdijuose, į kredito bylą. 2007 m. birželio 26 d. kredito sutartimi Nr. LOAN 43772 UAB Medicinos bankui išdavus UAB „K.“ 1 260 000 Lt (364 921,22 Eur) kreditą L. J. 2007 m. liepos 2 d. iš UAB „K.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB Medicinos banke, į V. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, už parduodamą žemės sklypą pervedė 415 000 Lt (120 192,3 Eur). Tęsdamas nusikalstamą veiką 2007 m. liepos 3 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 012 įrašė melagingas žinias, kad V. S. už žemės sklypą prieš pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymą išmokėjo 1 385 000 Lt (401 123,72 Eur), 2007 m. liepos 4 d. Savanorių g. 4, Zarasuose, Zarasų r. notarų biure, suorganizavo apsimestinio ,,Pakvitavimo“ sudarymą, kad V. S. visą sumą pagal 2007 m. birželio 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties 2 punktą iš UAB „K.“ gavo ir L. J. prašymu suklastotus dokumentus V. S. patvirtino savo parašu, nors realiai grynų pinigų negavo. Tęsdamas nusikalstamą veiką L. J. laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2007 m. rugsėjo 24 d. nenustatytoje vietoje, per kelis kartus iš UAB ,,K.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paimdamas 845 000 Lt (244 728,91 Eur), savo naudai įgijo didelės vertės UAB Medicinos banko turtą.

4.2. Tokiu būdu L. J., tyčia sudarydamas apsimestinius sandorius, surašydamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, suklastojo dokumentus ir juos panaudojo bei, suklaidindamas UAB Medicinos banko darbuotojus, apgaule savo naudai įgijo didelės – 244 728,91 Eur – vertės UAB Medicinos banko turtą. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje.

5. Be to, L. J. laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 8 d. iki 2008 m. vasario 4 d. Kauno m. ir Lazdijų m. savivaldybėse, būdamas UAB „L.“ (iki 2007 m. lapkričio 20 d. pavadinimas UAB „O.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) ir UAB „M.“ (iki 2008 m. kovo 20 d. pavadinimas UAB ,,a.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, per kitus asmenis realiai valdydamas ir organizuodamas UAB „L.“ ir UAB „M.“ ūkinę – komercinę veiklą, klastodamas dokumentus, kad įmonių vardu įsigijęs žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal verslo planą naudos sklypavimui, pardavimui ir kaimo turizmo vykdymui, iš kurių gaus pelno, nors kaimo turizmo vykdyti neketino, apgaule UAB ,,L.“ vardu iš UAB Medicinos banko gavus 104 263,2 Eur kreditą įgijo didelės vertės UAB Medicinos banko turtą:

5.1. 2007 m. lapkričio 8 d. organizavo tariamą UAB „O.“ vardinių akcijų pardavimą A. A., 2007 m. lapkričio 12 d. UAB „O.“ pavadinimo keitimą į UAB „L.“, A. A. paskyrimą direktoriumi (nuo 2007 m. lapkričio 15 d.), visų UAB ,,O.“ dokumentų perdavimą A. A., nors realiai jokių įmonės dokumentų neperdavė, toliau pats valdė įmonę ir, paruošęs dokumentus, nurodydavo A. A. pasirašyti.

5.2. 2006 m. lapkričio 20 d. suorganizavęs E. K. paskyrimą direktoriumi UAB ,,a.“ bei visų įmonės dokumentų perdavimą E. K., nors realiai jokių įmonės dokumentų neperdavė, toliau pats valdė įmonę ir paruošęs dokumentus nurodydavo E. K. pasirašyti.

5.3. Sudarydamas verslininko įvaizdį, įtikinęs A. A. ir E. K., kad pradės pelningą naują verslą, susijusį su nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, suklaidindamas UAB Medicinos banko darbuotojus, 2007 m. lapkričio 27 d. parengė UAB „L.“ vienintelio akcininko sprendimą, įrašydamas melagingas žinias, kad ,,vienintelis akcininkas nusprendė pirkti žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paimti 200 000 Lt (57 924 Eur) paskolą UAB Medicinos bankui įkeičiant žemės sklypą“ bei paraišką UAB Medicinos bankui dėl 200 000 Lt (57 924 Eur) žemės sklypo pirkimo, nurodė šiuos suklastotus dokumentus pasirašyti A. A. bei, pastarajam pasirašius, pateikė UAB Medicinos bankui į kredito bylą. Tokiu būdu įtikinęs UAB Medicinos banko darbuotojus, kad UAB ,,L.“ pagal pateiktus dokumentus turi teisę gauti 200 000 Lt (57 924 Eur) kreditą žemės sklypo pirkimui. 2007 m. gruodžio 3 d. Kauno m. 18-ajame notarų biure, esančiame adresu Savanorių pr. 247, Kaune, suorganizavo apsimestinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą, kad UAB ,,L.“ perka iš UAB ,,a.“ žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 680 000 Lt (196 941,61 Eur) ir 480 000 Lt (139 017,6 Eur) pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašydamas šią sutartį, o pirkėjas liko skolingas pardavėjui 200 000 Lt (57 924 Eur). Parengė 2007 m. gruodžio 3 d. Kasos pajamų orderį Nr. 11, kad UAB ,,a.“ gavo iš UAB ,,L.“ 680 000 Lt (196 941,61 Eur), bei žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį pateikė UAB Medicinos bankui, esančiam adresu Seinų g. 5 - 41A, Lazdijuose, į kredito bylą. 2007 m. gruodžio 4 d. Kredito sutartimi Nr. LOAN 46781 UAB Medicinos bankui išdavus UAB ,,L.“ 57 924 Eur kreditą, L. J. 2007 m. gruodžio 10 d. parengė Prašymą išmokėti kreditą pagal kreditavimo sutartį, kuriuo UAB ,,L.“ prašo pervesti kreditą į UAB ,,L.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, nurodė šio dokumento tikrumą E. K. patvirtinti parašu. 2007 m. gruodžio 10 d. parengė kasos pajamų orderį ALE Nr. 9, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „a.“ direktorius E. K. iš UAB „L.“ direktoriaus A. A. pagal pirkimo – pardavimo sutartį 2007 m. gruodžio 3 d. gavo 57 924 Eur, L. J. nurodymu A. A. ir E. K. šį kasos pajamų orderį patvirtinus savo parašais, L. J. nurodė E. K. surašyti ,,Patvirtinimą“, įrašant melagingas žinias, kad „E. K. UAB „a.“ direktorius, pagal 2007-12-03 pirkimo – pardavimo sutartį pinigus 57 924 Eur gavo“. 2007 m. gruodžio 10 d. į UAB „L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankui pervedus 200 000 Lt (57 924 Eur), 2007 m. gruodžio 10 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje L. J., A. A. vardu paimdamas iš sąskaitos 200 000 Lt (57 924 Eur), savo naudai įgijo didelės vertės UAB Medicinos banko turtą bei, tęsdamas nusikalstamą veiką, L. J. 2007 m. gruodžio 20 d. Kauno m. 18-ajame notarų biure, esančiame adresu Savanorių pr. 247, Kaune, suorganizavo Pareiškimo Nr. 2-7978, kuriuo E. K., UAB „a.“ direktorius, pagal 2007 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį (reg. Nr. 2-7585) gavo visus pinigus surašymą bei, E. K. L. J. nurodymu šį Pareiškimą patvirtinus savo parašu, pateikė UAB Medicinos bankui, esančiam adresu Seinų g. 5 - 41 A, Lazdijuose, į kredito bylą;

5.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, įtikinęs A. A., kad reikalinga padidinti kreditą, o padidinto kredito lėšos bus panaudotos investiciniams projektams, surašė tikrovės neatitinkančius duomenis: UAB ,,L.“ ,,Verslo aprašymą“ žemės sklypų ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijimui, sklypavimui, pardavinėjimui ir kaimo turizmo vykdymui, iš kurių gaus pelno, bei 2008 m. sausio 28 d. UAB „L.“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriame L. J., įrašydamas melagingas žinias, kad ,,vienintelis akcininkas nusprendė padidinti kreditą iki 360 000 (104 263,2 Eur) UAB Medicinos banke, pakeisti kredito galutinio grąžinimo terminą iki 2012-12-30, įpareigoti direktorių A. A. pasirašyti papildomą susitarimą prie kredito sutarties Nr. LOAN_46781, padaryti pakeitimus hipotekos lakšte susijusius su kredito pakeitimais“, Paraišką UAB Medicinos bankui, kurioje L. J. nurodė A. A. įrašyti melagingus duomenis ir, pastarajam įrašius, kad įmonei reikalingas kreditas 160 000 Lt (46 339,2 Eur) žemės sklypų pirkimui, nurodė A. A. šiuos suklastotus dokumentus pasirašyti, pastarajam pasirašius, pateikė UAB Medicinos bankui į kredito bylą, tokiu būdu suklaidinus UAB Medicinos banko Lazdijų filialo darbuotojus. 2008 m. sausio 31 d. ,,Papildomu susitarimu“ Nr. 01 prie kredito sutarties Nr. LOAN 46781 UAB ,,L.“ kreditas padidintas iki 360 000 Lt (104 263,2 Eur), po ko 2008 m. vasario 4 d. į UAB „L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke pervedus 160 000 Lt (46 339,2 Eur) ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje L. J., A. A. vardu paimdamas iš sąskaitos 160 000 Lt (46 339,2 Eur), savo naudai įgijo didelės vertės UAB Medicinos banko turtą.

5.5. Tokiu būdu L. J., tyčia sudarydamas apsimestinius sandorius, surašydamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, suklastojo dokumentus bei juos panaudojo, bei suklaidindamas UAB Medicinos banko darbuotojus apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB Medicinos banko 104 263,2 Eur turtą. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje.

6. Be to, L. J. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2008 m. kovo 5 d. Kauno m. ir Lazdijų m. savivaldybėse, būdamas UAB „A.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, per kitus asmenis realiai valdydamas ir organizuodamas UAB „A.“ ūkinę – komercinę veiklą, suklastojęs dokumentus, kad įsigijęs žemės sklypą (duomenys neskelbtini), vykdys kaimo turizmą, nors to daryti neketino, pasitelkiant M. V. ir J. V., apgaule UAB ,,A.“ vardu išdavus vekselius, įgijo didelės – 130 500 Lt (37 795,41 Eur) – vertės UAB Medicinos banko turtą:

6.1. 2008 m. sausio 4 d. organizavo tariamą UAB „A.“ vardinių akcijų pardavimą M. V. ir jo paskyrimą direktoriumi bei visų UAB „A.“ dokumentų perdavimą M. V., nors realiai jokių įmonės dokumentų neperdavė, toliau pats valdė įmonę ir, paruošęs dokumentus, nurodydavo M. V. pasirašyti, sudarydamas verslininko įvaizdį, įtikinęs M. V., kad pradės pelningą naują verslą, susijusį su nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu. 2008 m. kovo 3 d. parengė UAB „A.“ vienintelio akcininko sprendimą, įrašydamas melagingas žinias, kad ,,vienintelis akcininkas nusprendė 6 mėn. laikotarpiui už vekselį gauti 140 000 Lt, panaudojant nekilnojamojo turto įsigijimui (duomenys neskelbtini) rajone“, ,,Pinigų panaudojimo ir vekselio grąžinimo“ raštą, įrašydamas melagingas žinias, kad ,,už gautus pinigus bus perkamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso 100 m. (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės, kaina 390 000 Lt, vekselį išpirks pardavę dalį sklypo“, bei Paraišką UAB Medicinos bankui dėl 140 000 Lt (40 546,8 Eur) apyvartinėms lėšoms. Nurodė šiuos suklastotus dokumentus pasirašyti M. V. bei, pastarajam pasirašius, pateikė UAB Medicinos banko į kredito bylą. Tokiu būdu L. J. įtikino UAB Medicinos banko darbuotojus, kad UAB ,,A.“ pagal pateiktus dokumentus turi teisę gauti 140 000 Lt (40 546,8 Eur) žemės sklypo pirkimui.

6.2. Po to, 2008 m. sausio 5 d. parengė Žemės sklypo nuomos sutartį, į kurią įrašė melagingas žinias, kad M. V. išnuomoja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. V. kas mėnesį mokant po 1 500 Lt (434,43 Eur). M. ir J. V. patvirtinus šią sutartį parašais, L. J. M. V. nurodė 2008 m. kovo 4 d. į J. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, įnešti 3 000 Lt (868,86 Eur) ir mokėjimo paskirtyje įrašyti ,,Už žemės sklypo nuomą 2008 m. kovo ir balandžio mėn.“. Atspausdintą Sąskaitos išrašą nurodė J. V. pateikti UAB Medicinos bankui į kredito bylą, tokiu būdu suklaidindamas UAB Medicinos banko darbuotojus, kad M. V. ir J. V. turi turto ir pajamų ir yra tinkami laiduotojai.

6.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. kovo 5 d. Vekselio pirkimo – pardavimo sutartimis Nr. VEK_51976 ir VEK_52010 UAB Medicinos bankui nupirkus iš UAB ,,A.“ du po 70 000 Lt (20 273,4 Eur) vertės paprastuosius vekselius, už kiekvieną sumokant po 65 870 Lt (19 077,27 Eur), viso 131 740 Lt (38 154,54 Eur), L. J. 2008 m. kovo 5 d. parengė Prašymus išmokėti lėšas pagal vekselio pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis UAB ,,A.“ prašo pervesti 131 740 Lt (38 154,54 Eur) į UAB ,,A.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke. Po ko, L. J. 2008 m. kovo 5 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, paimdamas iš sąskaitos 130 500 Lt (37 795,41 Eur), savo naudai įgijo didelės vertės UAB Medicinos banko turtą.

6.4. Tokiu būdu L. J., tyčia sudarydamas apsimestinius sandorius, surašydamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, suklastojo dokumentus bei juos panaudojo, bei suklaidindamas UAB Medicinos banko darbuotojus, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB Medicinos banko 37 795,41 Eur turtą. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje.

7. Be to, L. J. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2008 m. birželio 6 d. Kauno m. ir Lazdijų m. savivaldybėse, būdamas UAB „A.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, per kitus asmenis realiai valdydamas ir organizuodamas UAB „A.“ ūkinę – komercinę veiklą, klastodamas dokumentus, pasitelkęs M. T. ir M. V., apgaule už UAB ,,A.“ vardu išduotą vekselį savo naudai įgijo UAB Medicinos banko didelės – 56 000 Lt (16 218,72 Eur) – vertės turtą:

7.1. 2008 m. sausio 4 d. organizavo tariamą UAB „A.“ vardinių akcijų pardavimą M. V. ir jo paskyrimą direktoriumi bei visų UAB „A.“ dokumentų perdavimą M. V., nors realiai jokių įmonės dokumentų neperdavė, toliau pats valdė įmonę ir paruošęs dokumentus nurodydavo M. V. pasirašyti. Sudarydamas verslininko įvaizdį, įtikinęs M. V., kad pradės pelningą naują verslą, susijusį su nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, 2008 m. gegužės 7 d. parengė UAB „A.“ vienintelio akcininko sprendimą, įrašydamas melagingas žinias, kad ,,vienintelis akcininkas nusprendė 6 mėn. laikotarpiui už vekselį gauti 60 000 Lt, kuriuos naudos nekilnojamojo turto – žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimui, vekselį išpirks pardavus žemės sklypą“, nors žemės sklypo įsigyti neketino, bei Paraišką UAB Medicinos bankui dėl 60 000 Lt (17 377,2 Eur) žemės sklypo pirkimo (esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė šiuos suklastotus dokumentus pasirašyti M. V.

7.2. 2008 m. sausio 5 d. parengęs ,,Žemės sklypo nuomos sutartį“, įrašydamas melagingas žinias, kad M. V. J. V. nuomoja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kas mėnesį gauna po 1 500 Lt (434,43 EUR), M. V. ir J. V. nurodė šią sutartį patvirtinti parašais. 2008 m. gegužės 8 d. parengė ,,Žemės sklypo nuomos sutartį“, įrašydamas melagingas žinias, kad M. T. E. G. nuomoja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kas mėnesį gauna po 800 Lt (231,7 Eur).

7.3. L. J. nurodymu M. V. pateikus išvardintus dokumentus UAB Medicinos bankui į kredito bylą, įtikinus UAB Medicinos banko darbuotojus, kad M. T. ir M. V. turi pajamų ir yra tinkami laiduotojai, o UAB ,,A.“ pagal pateiktus dokumentus turi teisę gauti 17 377,2 Eur žemės sklypo pirkimui, buvo pasirašyta 2008 m. birželio 6 d. Vekselio pirkimo – pardavimo sutartis Nr. VEK_69569 dėl UAB ,,A.“ išmokamų 60 000 Lt (17 377,2 Eur) pagal paprastąjį vekselį. Vėliau L. J. parengė UAB ,,A.“ vardu Prašymą išmokėti lėšas pagal vekselio pirkimo – pardavimo sutartį, 56 100 Lt (16 247,68 Eur) pervedant į UAB ,,A.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. birželio 6 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje paimdamas iš sąskaitos 56 000 Lt (16 218,72 Eur) savo naudai įgijo didelės vertės UAB Medicinos banko turtą.

7.4. Tokiu būdu L. J., tyčia sudarydamas apsimestinius sandorius, surašydamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, suklastojo dokumentus bei juos panaudojo, bei suklaidindamas UAB Medicinos banko darbuotojus, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB Medicinos banko 16 218,72 Eur turtą. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje.

8. Be to, L. J. laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 7 d. iki 2008 m. balandžio 8 d. Kauno m. ir Lazdijų m. savivaldybėse, veikdamas per V. M., suklastojęs dokumentus, kad įsigijęs žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), jį parduos brangiau, nors žemės sklypo pirkti neketino, pasitelkiant E. K. ir J. V., įtikinus UAB Medicinos banką, kad E. K. yra tinkamas laiduotojas, apgaule UAB Medicinos bankui pateikiant V. M. vardu vekselį, savo naudai įgijo didelės – 94 020 Lt (27 230,07 Eur) – vertės UAB Medicinos banko turtą:

8.1. 2008 m. balandžio 7 d. parengė paraišką UAB Medicinos bankui dėl 100 000 Lt (28 962 Eur) žemės sklypo pirkimo (esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Pinigų panaudojimo raštą, įrašydamas melagingas žinias, kad V. M. už parduotą bankui vekselį gautus pinigus panaudos pirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskolą grąžins pardavęs žemės sklypą, bei, pastarajam pasirašius, pateikė UAB Medicinos bankui į kredito bylą. Tokiu būdu įtikino UAB Medicinos banko darbuotojus, kad V. M. pagal pateiktus dokumentus turi teisę gauti 100 000 Lt (28 962 Eur) žemės sklypo pirkimui. Vėliau, 2008 m. balandžio 7 d., parengė Žemės sklypo nuomos sutartį, į kurią įrašė melagingas žinias, kad E. K. išnuomoja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. V. ir už sklypo nuomą J. V. E. K. kas mėnesį mokės po 3 000 Lt (868,86 Eur), kurią nurodė pasirašyti E. K. ir J. V. Po to, 2008 m. balandžio 7 d., L. J. nurodymu J. V. į E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, įnešė 6 000 Lt (1 737,72 Eur) „Už žemės sklypo nuomą balandžio – gegužės mėn. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“ bei šiuos dokumentus nurodė V. M. pateikti UAB Medicinos bankui, tokiu būdu suklaidinant UAB Medicinos banko darbuotojus, kad E. K. turi pajamų ir yra tinkamas laiduotojas;

8.2. tęsdamas nusikalstamą veiką L. J., suklastodamas 2008 m. balandžio 7 d. Žemės sklypo nuomos sutartį, įrašė melagingas žinias, kad V. M. J. V. išnuomoja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o už sklypo nuomą J. V. V. M. kas mėnesį mokės po 3 000 Lt (868,86 Eur). L. J. nurodymu V. M. ir J. V. patvirtinus šią sutartį parašais bei tą pačią dieną L. J. nurodymu J. V. į V. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, įnešus 6 002 Lt (1 738,3 Eur), mokėjimo paskyroje parašant „Už žemės sklypo nuomą balandžio – gegužės mėn. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“, V. M. pateikė šiuos dokumentus UAB Medicinos bankui į kredito bylą, tokiu būdu suklaidindamas UAB Medicinos banko darbuotojus, kad V. M. turi pastovių pajamų;

8.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. balandžio 8 d. V. M. Vekselio pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. VEK_58448 iš UAB Medicinos banko už vekselį įgijus teisę į 100 000 Lt (28 962 Eur), 2008 m. balandžio 8 d. parengė V. M. vardu prašymą išmokėti lėšas pagal vekselio pirkimo – pardavimo sutartį, įrašydamas, kad vekselio pardavėjas prašo išmokėti 94 591,67 Lt (27 395,64 Eur) lėšas, pervedant į V. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau L. J. 2008 m. balandžio 8 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, paimdamas iš sąskaitos 94 020 Lt (27 230,07 Eur), savo naudai įgijo didelės vertės UAB Medicinos banko turtą.

8.4. Tokiu būdu L. J., tyčia sudarydamas apsimestinius sandorius, surašydamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, suklastojo dokumentus bei juos panaudojo, bei suklaidindamas UAB Medicinos banko darbuotojus, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB Medicinos banko 27 395,64 Eur turtą. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje.

9. Be to, L. J. laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 4 d. iki 2008 m. balandžio 29 d. Kauno m. ir Lazdijų m. savivaldybėse, būdamas faktiniu UAB ,,M.“, UAB ,,L.“ vadovu, pasitelkdamas D. S., E. K., R. Š. ir J. V., naudojant apgaulę, imituojant nekilnojamojo turto pirkimo, nuomos santykius, suklastojant dokumentus, kad bus perkami žemės sklypai ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nors žemės sklypų įsigyti neketino ir neįgijo, apgaule UAB Medicinos bankui pateikiant D. S., E. K., R. Š. vardu išduotus vekselius, įgijo didelės – 282 140 Lt (81 713,39 Eur) – vertės UAB Medicinos banko turtą:

9.1. 2008 m. balandžio 4 d. Kauno m. 18-ajame notarų biure, esančiame Savanorių pr. 247, Kaune, suorganizavo apsimestinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą, kad D. S. perka iš UAB ,,L.“ (direktorius A. A.) žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodydamas D. S. ir A. A. šį sandorį bei Sutartį dėl nekilnojamojo turto priėmimo – perdavimo nuosavybėn pasirašyti. 2008 m. balandžio 7 d. suorganizavo apsimestinį to paties žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nuomos sutarties sudarymą, įrašydamas melagingas žinias, kad D. S. išnuomoja minėtą žemės sklypą J. V., o J. V. D. S. už nuomą kas mėnesį mokės po 3 000 Lt (868,86 Eur). Po to, L. J. nurodymu 2008 m. balandžio 7 d. J. V. įnešus 6 000 Lt (1 737,72 Eur) į D. S. UAB Medicinos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip už žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) balandžio – gegužės mėn. nuomą, šiuos sandorius pateikė UAB Medicinos bankui, esančiam Seinų g. 5-41A, Lazdijuose, į kredito bylą, ir įtikino UAB Medicinos banko darbuotojus, kad D. S. užsiima nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, turi pastovių pajamų;

9.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, įtikinęs D. S., kad žemei pirkti ir verslui vystyti būtina gauti lėšų, dėl ko pastarasis turi išduoti vekselį, surašė tikrovės neatitinkančius dokumentus: Pinigų panaudojimo raštą, į kurį įrašė melagingas žinias, kad ,,D. S. pardavus vekselį UAB ,,Medicinos banko“ Lazdijų filialui, gautus pinigus naudos žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimui, už jį mokės 700 000 Lt, paskolą grąžins iš gautų pinigų pardavus žemės sklypą”, bei Paraišką UAB Medicinos bankui dėl 100 000 Lt (28 862 Eur) vertės žemės sklypo pirkimo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė šiuos suklastotus dokumentus pasirašyti D. S. bei, pastarajam pasirašius, pateikė UAB Medicinos bankui į kredito bylą. Tokiu būdu įtikino UAB Medicinos banko darbuotojus, kad D. S. pagal pateiktus dokumentus turi teisę gauti 100 000 Lt (28 862 Eur) žemės sklypo pirkimui. Po to, 2008 m balandžio 8 d., Vekselio pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. VEK_58448 UAB Medicinos bankui išdavus D. S. 94 591,67 Lt (27 395,64 Eur), L. J. D. S. vardu 2008 m. balandžio 8 d. parengė Prašymą išmokėti lėšas pagal vekselio pirkimo – pardavimo sutartį, kuria D. S. prašo pervesti 94 591,67 Lt į D. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke. Nurodė šio dokumento tikrumą D. S. patvirtinti parašu, vėliau, 2008 m. balandžio 8 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje paimdamas iš D. S. sąskaitos 94 020 Lt (27 230,07 Eur) savo naudai įgijo didelės vertės UAB Medicinos banko turtą, o žemės nepirko;

9.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, per E. K., 2008 m. balandžio 4 d. Kauno m. 18-ajame notarų biure, esančiame Savanorių pr. 247, Kaune, suorganizavo apsimestinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą, kad E. K. perka iš UAB ,,M.“ žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodydamas E. K. ir K. B. šį sandorį bei Sutartį dėl nekilnojamojo turto priėmimo – perdavimo nuosavybėn pasirašyti. Šiuos sandorius pateikė UAB Medicinos bankui, esančiam Seinų g. 5-41A, Lazdijuose, į kredito bylą sudarydamas įspūdį UAB Medicinos banko darbuotojams, kad E. K. užsiima nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu. Po to, 2008 m. balandžio 7 d., suorganizavo apsimestinį žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nuomos sutarties sudarymą, kuriame įrašė melagingas žinias, kad E. K. išnuomoja minėtą žemės sklypą J. V. ir už sklypo nuomą J. V. E. K. kas mėnesį mokės po 3 000 Lt (868,86 Eur). L. J. nurodymu 2008 m. balandžio 7 d. J. V. į E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 6 000 Lt (1 737,72 Eur), mokėjimo paskyroje parašydamas „Už žemės sklypo nuomą balandžio – gegužės mėn. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu suklaidindamas UAB Medicinos banko darbuotojus, kad E. K. turi pastovių pajamų;

9.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, L. J. surašė tikrovės neatitinkančius dokumentus: Pinigų panaudojimo raštą, į kurį įrašė melagingas žinias, kad, E. K. pardavus vekselį UAB Medicinos banko Lazdijų filialui, gautus pinigus naudos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimui, už jį mokės 1 200 000 Lt, paskolą grąžins iš gautų pinigų pardavus žemės sklypą, bei Paraišką UAB Medicinos bankui dėl 100 000 Lt (28 862 Eur) vertės žemės sklypo pirkimo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė šiuos suklastotus dokumentus pasirašyti E. K. bei, pastarajam pasirašius, pateikė UAB Medicinos bankui į kredito bylą. Tokiu būdu įtikino UAB Medicinos banko darbuotojus, kad E. K. pagal pateiktus dokumentus turi teisę gauti 100 000 Lt (28 862 Eur) už vekselį žemės sklypo pirkimui. Vėliau, 2008 m. balandžio 8 d., Vekselio pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. VEK_58368 UAB Medicinos bankui išdavus E. K. 94 591,67 Lt (27 395,64 Eur), L. J. 2008 m. balandžio 8 d. parengė Prašymą išmokėti lėšas pagal vekselio pirkimo – pardavimo sutartį, kuriuo E. K. prašo pervesti vekselį 94 591,67 Lt į E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, nurodė šio dokumento tikrumą E. K. patvirtinti parašu, po ko 2008 m. balandžio 8 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, paimdamas iš E. K. sąskaitos 94 020 Lt (27 230,07 Eur), savo naudai įgijo didelės vertės UAB Medicinos banko turtą ir žemės nepirko;

9.5. tęsdamas nusikalstamą veiką per R. Š. suorganizavo apsimestinio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Nuomos sutarties sudarymą, kurioje įrašė melagingas žinias, kad R. Š. išnuomoja minėtą žemės sklypą J. V. ir už sklypo nuomą J. V. R. Š. kas mėnesį mokės po 1 500 Lt (434,43 Eur), vėliau L. J. nurodymu 2008 m. balandžio 29 d. J. V. įnešus 4 500 Lt (1 303,29 Eur) į R. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, mokėjimo paskyroje pažymint „Pagal 2008-04-24 žemės nuomos sutartį už žemės nuomą per 1 ketvirtį“, tokiu būdu įtikino UAB Medicinos banko darbuotojus, kad R. Š. turi pastovių pajamų;

9.6. tęsdamas nusikalstamą veiką, L. J., įtikinęs R. Š., kad žemei pirkti ir verslui vystyti būtina gauti lėšų, dėl ko pastarasis turi išduoti vekselį, surašė tikrovės neatitinkančius dokumentus: Pinigų panaudojimo raštą, į kurį įrašė melagingas žinias, kad R. Š. ,,pardavus vekselį UAB ,,Medicinos bankui“ Lazdijų filialui, gautus pinigus naudos žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimui, už jį mokės 700 000 Lt, paskolą grąžins iš gautų pinigų pardavus žemės sklypą”, bei Paraišką UAB Medicinos bankui dėl 100 000 Lt (28 862 Eur) vertės žemės sklypo pirkimo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė šiuos suklastotus dokumentus pasirašyti R. Š. bei, pastarajam pasirašius, pateikė UAB Medicinos bankui į kredito bylą. Tokiu būdu L. J. įtikino UAB Medicinos banko darbuotojus, kad R. Š. pagal pateiktus dokumentus turi teisę gauti 100 000 Lt (28 862 Eur) žemės sklypo pirkimui. 2008 m. balandžio 29 d. Vekselio pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. VEK_62428 UAB Medicinos bankui išdavus R. Š. 94 100 Lt (27 253,24 Eur), L. J. 2008 m. balandžio 29 d. parengė Prašymą išmokėti lėšas pagal vekselio pirkimo – pardavimo sutartį, kuriuo R. Š. prašo pervesti 94 100 Lt į R. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, nurodė šio dokumento tikrumą R. Š. patvirtinti parašu. Vėliau, 2008 m. balandžio 29 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje paimdamas iš R. Š. sąskaitos 94 100 Lt (27 253,24 Eur) savo naudai įgijo didelės vertės UAB Medicinos banko turtą ir žemės nepirko.

9.7. Tokiu būdu L. J., tyčia per kitus asmenis sudarydamas apsimestinius sandorius, surašydamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, suklastojo dokumentus bei juos panaudojo, bei, suklaidindamas UAB Medicinos banko darbuotojus, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės – 81 713,39 Eur – UAB Medicinos banko turtą. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje.

10. Be to, L. J. laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 8 d. iki 2008 m. gegužės 9 d. Kauno ir Lazdijų savivaldybėse, būdamas UAB „L.“ (iki 2007 m. lapkričio 20 d. pavadinimas UAB „O.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) ir UAB „M.“ (iki 2008 m. kovo 20 d. pavadinimas UAB ,,a.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, per kitus asmenis realiai valdydamas ir organizuodamas UAB „L.“ ir UAB „M.“ ūkinę – komercinę veiklą, suklastojęs dokumentus, kad per UAB ,,M.“ įsigijęs žemės sklypus ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), juos naudos kaimo sodybų įkūrimui, kad per UAB „L.“ įsigijęs žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį susklypavus parduos, nors kaimo sodybų įkurti ir žemės sklypuoti neketino, pasitelkdamas K. B. ir A. A., įtikindamas UAB Medicinos banką, kad R. Š. yra tinkamas laiduotojas, apgaule iš UAB Medicinos banko UAB „M.“ vardu gavus 395 998,17 Lt (114 689 Eur) kreditą ir pateikiant vekselius, už juos gaunant 188 000 Lt (54 448,56 Eur), įgijo didelės – 583 998,17 Lt (169 137,56 Eur) – vertės UAB Medicinos banko turtą:

10.1. 2007 m. lapkričio 8 d. organizavo tariamą UAB „O.“ vardinių akcijų pardavimą A. A., 2007 m. lapkričio 12 d. UAB „O.“ pavadinimo keitimą į UAB „L.“, A. A. paskyrimą direktoriumi (nuo 2007 m. lapkričio 15 d.), visų UAB ,,O.“ dokumentų perdavimą A. A., nors realiai jokių įmonės dokumentų neperdavė, toliau pats valdė įmonę, sudarydamas verslininko įvaizdį, įtikinęs A. A., kad pradės pelningą naują verslą, susijusį su nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, ir paruošęs dokumentus nurodydavo A. A. pasirašyti.

10.2. 2008 m. kovo 14 d. organizavo K. B. paskyrimą UAB ,,M.” direktoriumi bei visų įmonės dokumentų perdavimą K. B., nors realiai jokių įmonės dokumentų neperdavė, toliau pats valdė įmonę, sudarydamas verslininko įvaizdį, įtikinęs K. B. kad pradės pelningą naują verslą, susijusį su nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, ir paruošęs dokumentus nurodydavo K. B. pasirašyti.

10.3. 2008 m. balandžio 21 d. parengė UAB „M.“ vardu dokumentus: Raštišką sprendimą, įrašydamas melagingas žinias, kad ,,vienintelis akcininkas nusprendė imti 114 689 Eur kreditą, įpareigojant direktorių K. B. pasirašyti kredito sutartį, ir kitus dokumentus, prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeisti UAB ,,M.“ nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini))“, bei Paraišką UAB Medicinos bankui dėl 395 998,17 Lt (114 689 Eur) vertės žemės sklypų pirkimo. Nurodė K. B. pasirašyti bei, pastarajam pasirašius, pateikė suklastotus dokumentus UAB Medicinos bankui į kredito bylą, tokiu būdu įtikino UAB Medicinos banko darbuotojus, kad UAB ,,M.” pagal pateiktus dokumentus turi teisę gauti 114 689 Eur kreditą žemės sklypo pirkimui. Vėliau, 2008 m. balandžio 24 d., Kauno m. 18-ajame notarų biure, esančiame adresu Savanorių pr. 247, Kaune, suorganizavo apsimestinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą, kad UAB ,,M.“ perka iš UAB ,,L.“ žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)), bei šį sandorį pateikė UAB Medicinos bankui, esančiam adresu Seinų g. 5-41A, Lazdijuose, į kredito bylą. 2008 m. balandžio 25 d. Kredito sutartimi Nr. LOAN_61828 UAB Medicinos bankui išdavus UAB ,,M.“ kreditą 114 689 Eur paskirčiai – žemės sklypų pirkimui, investicijoms, L. J. 2008 m. balandžio 30 d. parengė Prašymą išmokėti kreditą pagal kreditavimo sutartį, kuriuo UAB ,,M.“ prašo pervesti kreditą į UAB ,,M.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš UAB ,,M.“ banko sąskaitos pervesti 175 996,12 Lt (50 972 Eur) į UAB ,,L.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, bei 2008 m. gegužės 6 d. Prašymą išmokėti kreditą pagal kreditavimo sutartį, kuriuo UAB ,,M.“ prašo pervesti kreditą į UAB ,,M.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš UAB ,,M.“ banko sąskaitos pervesti 220 002,06 Lt (63 717 Eur) į UAB ,,L.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke.

10.4. Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, iš anksto pasirūpindamas, kad bankas būtų įtikintas, jog kreditas bus grąžintas, nurodė R. Š. savo vardu įsigyti žemės sklypą, nors pastarasis jo įgyti neketino. R. Š. pasirašius 2008 m. balandžio 25 d. apsimestinį žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo sandorį su K. B., užtikrino, kad pastarasis turi nekilnojamojo turto. 2008 m. gegužės 7 d. parengė UAB ,,L.” vienintelio akcininko sprendimą, įrašydamas melagingas žinias, kad vienintelis akcininkas nusprendė 6 mėn. laikotarpiui už vekselį gauti 200 000 Lt, pinigus naudojant nekilnojamojo turto įsigijimui (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir vekselį išpirks pardavus dalį žemės sklypo, bei Paraišką UAB Medicinos bankui dėl 200 000 Lt (57 924 Eur) apyvartinėms lėšoms. Nurodė šiuos suklastotus dokumentus pasirašyti A. A. bei, pastarajam pasirašius, pateikė UAB Medicinos bankui į kredito bylą. Tokiu būdu L. J. įtikino UAB Medicinos banko darbuotojus, kad UAB ,,L.” pagal pateiktus dokumentus turi teisę už du paprastuosius vekselius gauti po 100 000 Lt (28 962 Eur) žemės sklypo pirkimui, o R. Š. yra tinkamas laiduotojas.

10.5. UAB Medicinos bankui 2008 m. gegužės 8 d. Vekselio pirkimo – pardavimo sutartimis Nr. VEK_63968 ir VEK_63948 išdavus UAB ,,L.“ 188 000 Lt (54 448,56 Eur), 2008 m. gegužės 8 d. parengė Prašymus išmokėti lėšas pagal vekselio pirkimo – pardavimo sutartis, kuriomis UAB ,,L.“ prašo pervesti 188 000 Lt (54 448,56 Eur) į UAB ,,L.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, tačiau UAB „L.“ 2008 m. balandžio 30 d. gavus 175 996,12 Lt (50 972 Eur) bei 2008 m. gegužės 6 d. – 220 002,06 Lt (63 717 Eur), nebuvo kuriamos kaimo sodybos. 2008 m. gegužės 8 d. UAB „L.“ iš UAB Medicinos banko gavus 188 000 Lt (54 448,56 Eur) nebuvo perkamas žemės sklypas ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o 2008 m. balandžio 30 d. ir 2008 m. gegužės 6 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje L. J., A. A. vardu paimdamas iš sąskaitos 290 000 Lt (83 989,81 Eur), savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

10.6. 2008 m. gegužės 8 d. nurodydamas A. A., kaip UAB „L.“ direktoriui, pasirašyti Pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 08/05/08 MS dėl automobilio ,,Lexus LS 460“ įsigijimo, 293 998,19 Lt (85 147,761 Eur) 2008 m. gegužės 9 d. automobilio ,,Lexus LS 460“ įsigijimui pervesdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, UAB „L.“ vardu savo naudai įgijo didelės vertės turtą.

10.7. Tokiu būdu L. J. tyčia, sudarydamas apsimestinius sandorius, surašydamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, suklastojo dokumentus bei juos panaudojo, bei, suklaidindamas UAB Medicinos banko darbuotojus, apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB Medicinos banko didelės vertės – 583 998,17 Lt (169 137,56 Eur) – turtą. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje.

11. Be to, L. J. laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 8 d. iki 2008 m. birželio 18 d. Kauno m. ir Lazdijų m. savivaldybėse, būdamas UAB „L.“ (iki 2007 m. lapkričio 20 d. – UAB „O.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, per kitus asmenis realiai valdydamas ir organizuodamas UAB „L.“ ūkinę - komercinę veiklą, suklastojęs dokumentus, kad, įsigijęs žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal verslo planą žemės sklypą susklypavus, jį parduos, nors žemės sklypo įsigyti ir jo sklypuoti neketino, pasitelkiant A. A., apgaule iš UAB Medicinos banko įgijo didelės – 148 000 Lt (42 863,76 Eur) – vertės UAB Medicinos banko turtą:

11.1. 2007 m. lapkričio 8 d. organizavo tariamą UAB „O.“ vardinių akcijų pardavimą A. A., 2007 m. lapkričio 12 d. UAB „O.“ pavadinimo keitimą į UAB „L.“, A. A. paskyrimą direktoriumi (nuo 2007 m. lapkričio 15 d.), visų UAB ,,O.“ dokumentų perdavimą A. A., nors realiai jokių įmonės dokumentų neperdavė, toliau pats valdė įmonę ir, paruošęs dokumentus, nurodydavo A. A. pasirašyti.

11.2. Sudarydamas verslininko įvaizdį, įtikinęs A. A., kad pradės pelningą naują verslą, susijusį su nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, siekdamas įgyti UAB Medicinos banko didelės vertės turtą per UAB ,,L.” gaunant kreditą, suklaidindamas UAB Medicinos banko darbuotojus, parengė Verslo aprašymą, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad (duomenys neskelbtini), parduodamas 16,54 ha žemės sklypas, kurio vertė 750 000 Lt, pakeitus žemės paskirtį, bus sklypuojamas nuo 25 iki 50 arų, todėl įmonė kreipiasi į banką dėl 159 000 Lt paskolos žemės sklypo pirkimui. 2008 m. gegužės 7 d. parengė UAB „L.“ vienintelio akcininko sprendimą, įrašydamas melagingas žinias, kad “vienintelis akcininkas nusprendė už 200 000 Lt vertės vekselį 6 mėn. laikotarpiui, gautus pinigus panaudoti nekilnojamojo turto įsigijimui (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vekselį išpirks pardavus dalį žemės sklypo”, bei Paraišką UAB Medicinos bankui dėl 159 000 Lt (46 049,58 Eur) investicijos, nurodė šiuos suklastotus dokumentus pasirašyti A. A., bei, pastarajam pasirašius, pateikė UAB Medicinos bankui į kredito bylą. Tokiu būdu įtikino UAB Medicinos banko darbuotojus, kad UAB ,,L.” pagal pateiktus dokumentus turi teisę gauti 46 049,58 Eur kreditą žemės sklypo pirkimui.

11.3. 2008 m. birželio 17 d. Kredito pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. LOAN_70988 UAB Medicinos bankui išdavus UAB ,,L.” 150 000 Lt (43 443 Eur) vertės kreditą, 2008 m. birželio 18 d. parengė Prašymo išmokėti kreditą pagal kreditavimo sutartį, kuria UAB ,,L.” prašo išmokėti 150 000 Lt kreditą, lėšas pervedant į UAB ,,L.” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, nurodė šio dokumento tikrumą A. A. patvirtinti parašu. 2008 m. birželio 18 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje L. J., paimdamas iš sąskaitos 148 000 Lt (42 863,76 Eur), savo naudai įgijo didelės vertės UAB Medicinos banko turtą.

11.4. Tokiu būdu L. J. tyčia, sudarydamas apsimestinius sandorius, surašydamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, suklastojo dokumentus bei juos panaudojo, bei suklaidindamas UAB Medicinos banko darbuotojus apgaule UAB ,,L.“ vardu savo naudai įgijo svetimą UAB Medicinos banko didelės vertės – 42 863,76 Eur – turtą. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 300 straipsnio 3 dalyje.

12. Be to, L. J. laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d. Kauno r. sav., būdamas UAB „K.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti jam įmonės atsiskaitomosiose sąskaitose patikėtas pinigines lėšas, iš UAB „K.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios UAB Medicinos banke, išgrynino 1 712 700 Lt (496 032,20 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodydamas „UAB Medicinos bankas MDBALT22XXX Išduodamos lėšos pagal čekį L. J. (duomenys neskelbtini)“, šių pinigų nepanaudodamas UAB ,,K.“ reikmėms ir įvertinimui apskaitoje nepateikdamas jokių šių pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų: 2006 m. liepos 10 d. – 280 000 Lt (81 093,61 Eur), 2006 m. liepos 12 d. – 40 000 Lt (11 584,8 Eur), 2006 m. spalio 9 d. – 5 000 Lt (1 448,1 Eur), 2006 m. spalio 11 d. – 5 000 Lt (1 448,1 Eur), 2006 m. spalio 16 d. – 8 000 Lt (2 316,96 Eur), 2006 m. spalio 23 d. – 30 000 Lt (8 688,6 Eur), 2006 m. spalio 26 d. – 5 000 Lt (1 448,1 Eur), 2006 m. spalio 30 d. – 10 000 Lt (2 896,2 Eur), 2006 m. lapkričio 2 d. – 5 000 Lt (1 448,1 Eur), 2006 m. lapkričio 7 d. – 20 000 Lt (5 792,4 Eur), 2006 m. lapkričio 9 d. –20 000 Lt (5 792,4 Eur), 2006 m. lapkričio 15 d. – 5 000 Lt (1 448,1 Eur), 2006 m. lapkričio 20 d. – 15 000 Lt (4 344,3 Eur), 2006 m. lapkričio 28 d. – 5 000 Lt (1 448,1 Eur), 2006 m. gruodžio 1 d. – 5 000 Lt (1 448,1 Eur), 2006 m. gruodžio 4 d. – 2 000 Lt (579,24 Eur), 2006 m. gruodžio 5 d. – 10 000 Lt (2 896,2 Eur), 2006 m. gruodžio 6 d. – 20 000 Lt (5 792,4 Eur), 2006 m. gruodžio 13 d. – 5 000 Lt (1 448,1 Eur), 2006 m. gruodžio 14 d. – 2 000 Lt (579,24 Eur), 2006 m. gruodžio 18 d. – 5 000 Lt (1 448,1 Eur), 2007 m. sausio 8 – 3 000 Lt (868,86 Eur), 2007 m. sausio 11 d. – 3 000 Lt (868,86 Eur), 2007 m. sausio 18 d. – 3 000 Lt (868,86 Eur), 2007 m. sausio 19 d. – 3 000 Lt (868,86 Eur), 2007 m. sausio 22 d. – 10 000 Lt (2 896,2 Eur), 2007 m. sausio 23 d. – 10 000 Lt (2 896,2 Eur), 2007 m. sausio 24 d. – 700 Lt (202,73 Eur), 2007 m. sausio 26 d. – 3 000 Lt (868,86 Eur), 2007 m. sausio 31 d. – 3 000 Lt (868,86 Eur), 2007 m. vasario 2 d. – 5 000 Lt (1 448,1 Eur), 2007 m. vasario 5 d. – 10 000 Lt (2 896,2 Eur), 2007 m. vasario 12 d. – 3 000 Lt (868,86 Eur), 2007 m. vasario 14 d. – 5 000 Lt (1 448,1 Eur), 2007 m. vasario 19 d. – 60 000 Lt (17 377,2 Eur), 2007 m. vasario 22 d. – 50 000 Lt (14 481 Eur), 2007 m. vasario 26 d. – 5 000 Lt (1 448,1 Eur), 2007 m. kovo 5 d. – 7 000 Lt (2 027,34 Eur), 2007 m. kovo 7 d. – 15 000 Lt (4 344,3 Eur), 2007 m. kovo 13 – 5 000 Lt (1 448,1 Eur), 2007 m. kovo 16 d. – 7 000 Lt (2 027,34 Eur), 2007 m. kovo 19 d. – 5 000 Lt (1 448,1 Eur), 2007 m. kovo 21 d. – 10 000 Lt (2 896,2 Eur), 2007 m. kovo 23 d. – 10 000 Lt (2 896,2 Eur), 2007 m. kovo 28 d. – 9 000 Lt (2 606,58 Eur), 2007 m. kovo 29 d. – 10 000 Lt (2 896,2 Eur), 2007 m. kovo 30 d. – 10 000 Lt (2 896,2 Eur), 2007 m. balandžio 3 d. – 5 000 Lt (1 448,1 Eur), 2007 m. balandžio 19 d. – 5 000 Lt (1 448,1 Eur), 2007 m. balandžio 26 d. – 5 000 Lt (1 448,1 Eur), 2007 m. birželio 11 d. – 26 000 Lt (7 530,12 Eur), 2007 m. liepos 2 d. – 400 000 Lt (115 848 Eur), 2007 m. liepos 3 d. – 200 000 Lt (57 924 Eur), 2007 m. liepos 18 d. – 80 000 Lt (23 169,6 Eur), 2007 m. rugsėjo 4 d. – 61 000 Lt (17 666,82 Eur), 2007 m. rugsėjo 10 d. – 2 000 Lt (579,24 Eur), 2007 m. rugsėjo 24 d. – 150 000 Lt (43 443 Eur), 2007 m. spalio 25 d. – 6 000 Lt (1 737,72 Eur), 2008 m. rugpjūčio 29 d. – 6 000 Lt (1 737,72 Eur). Tokiu būdu, žinodamas, kad šios lėšos nepanaudotos UAB ,,K.“ reikmėms, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „K.“ priklausantį, turtą – 1 712 700 Lt (496 032,2 Eur). Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

13. Be to, L. J. laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. Kauno r. sav., būdamas UAB „K.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, kaip ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 19 straipsnio nurodymus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, bei pažeidžiant 1996 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymu Nr. 13 (galiojusio iki 2010 m. gruodžio 31 d.), 2010 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-46 (galiojančio nuo 2011 m. sausio 1 d.) nustatytus minimalius dokumentų saugojimo terminus ir tvarką, kad ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai turi būti saugomi 10 metų:

13.1. nepateikė ir neišsaugojo jokių pirminių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų apie 2006–2008 m. finansinėse ataskaitose nurodyto turto ir įsipareigojimų likučius, uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas;

13.2. nepateikė ir neišsaugojo jokių pirminių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų dėl žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių: 2006 m. liepos 10 d. sutarties, registruotos Nr. 2-4425; 2006 m. spalio 24 d. sutarties, registruotos Nr. 2-6842; 2007 m. kovo 29 d. sutarties, registruotos Nr. 2-1746; 2007 m. birželio 21 d. sutarties, registruotos Nr. 2-3584; 2007 m. gruodžio 13 d. sutarties, registruotos Nr. 2-7824; 2007 m. gruodžio 18 d. sutarties, registruotos Nr. 2-7891; 2007 m. gruodžio 18 d. sutarties, registruotos Nr. 2-7893; 2007 m. gruodžio 20 d. sutarties, registruotos Nr. 2-7973;

13.3. nepateikė ir neišsaugojo jokių pirminių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų dėl 2006 m. liepos 10 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytų 70 000 Lt (20 2734,01 Eur) sumokėjimo V. Š. ar B. Š.;

13.4. nepateikė ir neišsaugojo jokių pirminių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų dėl UAB „a.“ 2006 m. gruodžio 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 022 nurodytų, kaip išduotų L. J., 35 100 Lt (10 165,66 Eur) panaudojimo;

13.5. nepateikė ir neišsaugojo jokių pirminių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų dėl 2007 m. kovo 29 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytų 440 000 Lt (115 848,01 Eur), kaip gautų iš pirkėjos K. J., panaudojimo;

13.6. nepateikė ir neišsaugojo jokių pirminių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų dėl 2007 m. liepos 3 d. UAB „K.“ kasos išlaidų orderyje Nr. 012 nurodytų, kaip išmokėtų, bet realiai V. S. neišmokėtų, 1 385 000 Lt (401 123,73 Eur) panaudojimo;

13.7. nepateikė ir neišsaugojo jokių pirminių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų dėl 2007 m. gruodžio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytų 4 000 Lt (1158,48 Eur) sumokėjimo M. V.;

13.8. nepateikė ir neišsaugojo jokių pirminių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų dėl UAB „a.“ 2007 m. gruodžio 18 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 031 nurodytų, kaip išduotų UAB „K.“ direktoriui L. J., 500 000 Lt (144 810,01 Eur) panaudojimo;

13.9. nepateikė ir neišsaugojo jokių pirminių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų dėl 2007 m. gruodžio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytų 500 000 Lt (144 810,01 Eur) sumokėjimo UAB „L.“ atstovui A. A.;

13.10. nepateikė ir neišsaugojo jokių pirminių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų dėl UAB „a.“ 2007 m. gruodžio 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 032 nurodytų, kaip išlaiduotų, 510 000 Lt (147 706,21 Eur) už nupirktą žemės sklypą panaudojimo;

13.11. nepateikė ir neišsaugojo jokių pirminių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų, dėl ko negalima nustatyti, iš kokios veiklos UAB „K.“ 2007 m. uždirbo, ir pelno (nuostolių) ataskaitoje deklaravo 43 554 Lt (12 614,11 Eur) pardavimo pajamų, negalima nustatyti kam buvo parduotos prekės ar suteiktos paslaugos už 43 554 Lt (12 614,11 Eur), negalima nustatyti ar už šią sumą parduotas prekes ar suteiktas paslaugas buvo gautas atlygis ir ar jis buvo apskaitytas bendrovės apskaitoje;

13.12. nepateikė ir neišsaugojo jokių pirminių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų, dėl ko negalima nustatyti, ar piniginės operacijos atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB DNB banke buvo registruotos apskaitos registruose, negalima nustatyti, iš kokių lėšų L. J. 2008 m. rugsėjo 15 d. ir 2008 m. spalio 15 d. įnešė į UAB ,,K.“ sąskaitą po 500 Lt (144,81 Eur);

13.13. nepateikė ir neišsaugojo jokių pirminių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų, dėl ko negalima nustatyti ar laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. bendrovės UAB ,,K.“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke įplaukos iš viso 5 760 393,93 Lt (1 668 325,4 Eur) ir išlaidos iš viso 5 802 347,99 Lt (1 680 476,13 Eur) buvo registruotos tvarkomoje apskaitoje; negalima nustatyti, iš kokių lėšų L. J. į UAB Medicinos banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) nuo 2006 m. liepos 17 d. iki 2008 m. liepos 28 d. įnešė 840 400 Lt (243396,66 Eur); negalima nustatyti L. J. nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d. iš UAB Medicinos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išimtų 1 712 700 Lt (496 032,21 Eur) panaudojimo, dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų visiškai negalima nustatyti UAB ,,K.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio.

13.14. Tokie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai

14. Nuteistojo L. J. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – L. J. išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas.

14.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatsižvelgė į prokurorės prašymą iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, t. y. taikyti BK 75 straipsnį. Be to, nurodo, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Teigia, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o visos abejonės, kurių nepavyko pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. L. J. manymu, konkrečių jo kaltės įrodymų pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje nenurodė, pagrindė nuosprendį prielaidomis ir spėlionėmis, todėl skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl sukčiavimo A. ir A. S. atžvilgiu

14.2. Nuteistasis pažymi, kad iš ikiteisminio tyrimo duomenų aiškiai matoma, kad tarp jo ir A. bei A. S. buvo susiklostę tik civiliniai teisiniai santykiai. Tai patvirtino prokurorai, 2012 m. kovo 28 d., 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarimais nutarę nutraukti ikiteisminius tyrimus, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, pirmos instancijos teismas, L. J. manymu, klaidingai įvertino tai, kad jis, sudarydamas paskolos sutartį su A. ir A. S. 2009 m., kai Lietuvoje buvo prasidėjusi krizė, nuslėpė tikrąją savo vystomo verslo UAB „K.“ finansinę padėtį, nors apie tai turėjo teisinę pareigą pranešti. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad neslėpė savo finansinės padėties, aiškiai informavo, dėl kokių priežasčių jam yra reikalinga paskola ir kur ji bus panaudota bei kokie yra jo verslo planai. Teigia, jog aiškiai A. ir A. S. paaiškino, kad dėl iškilusios ekonominės krizės jam paskola yra reikalinga tam, kad galėtų išlaikyti verslą Lietuvoje, taip pat informavo, kad planuoja išvykti gyventi į Vokietiją, ten ieškoti naujų verslo galimybių. Apelianto manymu, A. ir A. S. prieš sudarydami paskolos sutartį buvo informuoti, kad dėl iškilusios ekonominės krizės apelianto verslas išgyvena sunkmetį. Be to, jie negalėjo apie tai nežinoti – tuo laikotarpiu per televiziją kiekvieną dieną kalbėdavo apie bankų ir nekilnojamo turto krizės pasekmes.

14.3. L. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi melagingais N. V. parodymais, kuri teismui teigė, kad yra jai skolingas 70 000 Lt, nors L. J. niekuomet nesiskolino iš N. V. pinigų. Apelianto teigimu, N. V. ikiteisminio tyrimo metu nepateikė jokių įrodymų, nes ir negalėjo jų pateikti.

14.4. Teismas nepagrįstai vertino ir tai, kad nuteistasis neva sąmoningai sudarė situaciją, jog nukentėjusysis A. S. negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti pažeistas savo teises. Esant sudarytai paskolos sutarčiai, A. S. galėjo pradėti skolos išieškojimo procesą, turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, buvo. Teigia, kad jo turtinė padėtis nesikeitė ir buvo tokia pati prieš ir po paskolos sudarymo, todėl (L. J.) niekaip neapsunkino iškilusio klausimo sprendimo civiline tvarka.

14.5. Skunde taip pat pažymima, jog teismas klaidingai vertino, neva apeliantas 2010 m. išvyko iš Lietuvos ir jo buvimo vieta tapo nežinoma. Vokietijoje jo namuose lankėsi net keli byloje liudiję asmenys, net du iš jų – A. A. ir K. B., kurį laiką netgi gyveno jo namuose. Teismui nepatikėjus jo aiškinimu, kad A. S. žinojo apelianto telefono numerį bei jo gyvenamosios vietos adresą Vokietijoje, turi būti remiamasi K. B. parodymais, kuriuose nurodoma, kad šis liudytojas buvo susitikęs su A. S. ir su juo bendravo. Apelianto teigimu, šie parodymai leidžia daryti išvadą, kad, jeigu A. S. būtų nežinojęs apelianto gyvenamosios vietos adreso, K. B. būtų nukentėjusįjį apie tai informavęs.

14.6. Apelianto vertinimu, jo paskolos sutartis niekaip nebuvo susijusi su tolimesniais A. S. finansiniais sprendimais. Iš R. S. liudijimo žinoma, kad nukentėjusysis A. S. turėjo 150 000 Lt, bet paskolos negrąžino. Vėliau sudarė išperkamosios nuomos sutartį beveik dvigubai didesnei sumai labai trumpam laikotarpiui, šiais savo veiksmai prisiėmė didelės rizikos sandorį. Po šio sandorio sudarymo pradėjo iš apelianto reikalauti skubiai grąžinti skolą, nors, kaip teigia skundo autorius, jis buvo paaiškinęs, kad dėl krizės pasekmių skolai grąžinti reikia laiko. Kaip nurodė R. S. nukentėjusysis A. S. po to, kai turtas tapo nebe jo nuosavybe, šį turtą suniokojo, vėliau išsiskyrė su savo žmona. L. J. nurodo, kad A. S. jo (L. J.) atžvilgiu buvo parašęs pareiškimą į policiją, nors tuo metu jie dar ilgai taikiai bendravo. Šis faktas, apelianto manymu, įrodo A. S. klastingą bei piktybinį elgesį apelianto atžvilgiu. Apeliaciniame skunde teigiama, jog visa įvykių grandinė įrodo, kad A. S. elgesys buvo nelogiškas, o apeliantas (L. J.) visada stengėsi susitarti ir vykdyti paskolos sutarties sąlygas.

14.7. L. J. nesutinka ir su teismo padaryta išvada dėl jo finansinės padėties paskolos sudarymo metu, teismui nurodant, kad jis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, turintis suvokimą apie verslą, turėjo suvokti, kad jo tuo metu buvusi finansinė padėtis buvo objektyviai neadekvati atliekamiems veiksmams, didelės sumos pinigų skolinimuisi iš nukentėjusiojo ir objektyvioms galimybėms skolą grąžinti. Nuteistasis pažymi, kad teismui buvo žinoma, jog paskolos sudarymo metu jis buvo pagrindinis UAB „K.“ akcininkas, o UAB „K.“ paskolos pasirašymo metu valdė nekilnojamąjį turtą, kurio pardavimo kaina tuo metu buvo 2 500 000 Lt, taigi, pardavusi turtą, bendrovė būtų grąžinusi L. J. turimus įsiskolinimus. Sudarydamas paskolos sutartį, nuteistasis turėjo realią galimybę grąžinti skolą, o jo finansinė padėtis atitiko prisiimamus įsipareigojimus. Bendrovės rezultatai rodė, kad jis sėkmingai valdė verslą, A. S. taip pat liudijo, kad matė, jog verslas L. J. sekasi puikiai. Kaip teigia apeliantas, verslo pasaulyje jo pavardė minima pagarbiai, todėl svarstymas, kad jis galėjo daryti nepasvertą finansinį žingsnį, neatitinka jo asmenybės apibūdinimo. Aplinkybės, kad krizės laikotarpis užtruko ilgiau nei planavo finansinio pasaulio žinovai bei atnešė skaudžias pasekmes visiems verslininkams ir žmonėms, kurie tuo laikotarpiu turėjo investicijas, yra ekonominės krizės pasekmės.

14.8. Galiausiai skundo autorius nesutinka su teismo vertinimu, kad neva jo prašymu buvo sudaryta aptariama sutartis. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matoma, kad paskolos sutartis buvo sudaryta pas L. J. namuose, taigi A. S. ir A. S. patys atvyko pas apeliantą į namus tam, kad sudarytų paskolos sutartį. Reikėtų įvertinti ir tai, kad du suaugę žmonės turėjo būti tvirtai apsisprendę tokiam žingsniui. Turinčių pakankamai gyvenimiškos patirties žmonių negalima įkalbinti įkeisti namą – nei vienas žmogus to nedarys, jeigu pats tvirtai to nenorės, atsižvelgiant į tai, kad šis procesas vyksta ne vieną dieną, taigi yra laiko viską apsvarstyti. Šios aplinkybės, anot L. J., patvirtina jo duotus parodymus, kad A. ir A. S. patys pasiūlė paskolinti pinigus.

Dėl UAB Medicinos banko turto užvaldymo

14.9. Teismas, pasisakydamas dėl sukčiavimo būdu užvaldyto UAB Medicinos banko didelės vertės turto ir dokumentų klastojimo, apelianto manymu, padarė klaidingas išvadas, nurodydamas, kad byloje apklaustų liudytojų E. K., D. S., R. Š., A. A., S. A., V. A., K. B., M. V., J. V., V. S. parodymais nėra pagrindo abejoti, kadangi jie yra nuoseklūs, be to, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas liudytojams apkalbėti kaltinamąjį. Nuteistasis nurodo, kad liudytojai turėjo aiškias priežastis jį apkalbėti, kadangi jie patys buvo kaltinami dėl sukčiavimo būdu užvaldyto UAB Medicinos banko didelės vertės turto ir dokumentų klastojimo, o kaltinimų atsikratė tik tuomet, kai visi tarpusavyje susitarė ir davė melagingus parodymus prieš nuteistąjį. Teigia, jog aplinkybę, kad liudytojai patys padarė šiuos nusikaltimus, liudija ikiteisminio tyrimo metu surinkti dokumentai, kuriuos jie pateikė bankui, bei banko darbuotojų liudijimai. Apelianto teigimu, paminėti liudytojai ne tik pasisavino banko turtą, bet ir piktybiškai trukdė banko skolos išieškojimo procesui, šiuo metu toliau siekia savo tikslų – apkaltinant nekaltą žmogų bei vėliau užginčyti kredito sutartis, panaikinti bankui turimus įsipareigojimus, tokiu būdu bankui padarant dar didesnius nuostolius. Vien liudytojų parodymai apie įvykius banke, kaip teigia skunde L. J., aiškiai prasilenkia su gyvenimo realybe – liudytojai pasakoja, kad atvykę į banką nežinojo, ant ko pasirašo, kad jokių pinigų jie negavo ir apie nieką nežinojo. Apeliantas pažymi, kad tam, jog asmuo gautų kreditą, jis turi atvykti į banką keletą kartų, išsamiai ir konkrečiai pasikalbėti su kredito skyriaus darbuotojais, pristatyti visus jų reikalaujamus dokumentus, vėliau – sulaukti skambučio, kad jam bus suteiktas kreditas, ir dar kartą atvykti į banką pasirašyti kredito sutarties. Nuteistasis pastebi, kad UAB Medicinos banko sąskaitoje esančius pinigus galima buvo arba pervesti pavedimu, arba išsigryninti banko kasoje. Bankinių kortelių bankas minimu laikotarpiu neturėjo, todėl pinigus galėjo išsigryninti tik kredito gavėjas, kas buvo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu – ant UAB Medicinos banko kasos išlaidų orderių buvo kredito gavėjų parašai. Taip pat banką stebi vaizdo kameros, kurių padaryti įrašai, kilus klausimams, gali būti peržiūrėti. Įvardytos aplinkybės, apeliacinio skundo autoriaus vertinimu, įrodo, kad tik patys liudytojai galėjo pateikti bankui dokumentus, sudaryti kredito sutartis bei išsigryninti pinigus. Tai patvirtino ir banko darbuotojai. Taip pat teigia, kad nepagrįstas teismo argumentas, jog nuteistasis pastebėtas besilankantis bendrose banko patalpose tuo pačiu laiku, kuomet banke lankėsi būsimi banko klientai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra verslininkas, pažįsta daugybę žmonių, tad lankydamasis banke galėjo su paminėtais liudytojais prasilenkti.

14.10. Patikslindamas aplinkybes dėl melagingų liudytojų parodymų apeliantas pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis paaiškino, kad su V. A. nebuvo pažįstami ir niekados nebendravo; su D. S. ir R. Š. taip pat niekados nebendravo; patvirtino teismui, kad, apklausus papildomus liudytojus, galėtų įrodyti, jog šie žmonės niekada su nuteistuoju nebendravo. E. K., anot nuteistojo, melavo ne tik apie tai, kad nežinojo nuteistojo gyvenamosios vietos, bet ir apie tai, kad susipažino su M. V. tik ikiteisminio tyrimo metu, nors jis yra artimai pažįstamas tiek su M. V., tiek su A. A. Visi šie liudytojai yra artimai tarpusavyje susiję, todėl nuo pat pradžių tarpusavyje planavo melagingai apkaltinti apeliantą. Kai kuriuos šių asmenų parodymų neatitikimus teigia nurodęs sakydamas paskutinį žodį. Ši asmenų grupė, anot nuteistojo, duodama melagingus parodymus, įvykdė nusikaltimą. Apie liudytojų parodymuose dominuojantį melą pabrėžė ir prokurorai, nutraukę ikiteisminius tyrimus (nuteistojo atžvilgiu), ir tik vėliau, kaip nurodo apeliantas, kai liudytojai ištobulino savo melagingus parodymus bei dar kartą padavė kolektyvinį pareiškimą prokuratūrai, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas iš naujo. Pažymi, kad tyrimas vyko 10 metų, tačiau per tokį ilgą laiką nebuvo surinkta jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Net keletas prokurorų buvo įsitikinę, kad nuteistasis nepadarė jokios nusikalstamos veiklos. Be to, teisme apklausti kiti liudytojai, nesusiję su paminėtais asmenimis (liudytojais), jį apibūdino tik iš teigiamai. Tai, apelianto teigimu, lemia išvadą, kad jam pareikšti kaltinimai nesutampa su jo asmenybe ir yra melagingi.

14.11. Nuteistojo L. J. teigimu, teismas ignoravo tokių svarbių liudytojų, kurių parodymai neginčijamai patvirtino jo nekaltumą, kaip 18-tojo notarų biuro notarės Birutės Germanavičienės, notaro Donato Germanavičiaus, parodymus, UAB Medicinos banko darbuotojų liudijimus. Ypatingai svarbūs ir Lazdijų filialo kreditų skyriaus darbuotojų parodymai bei kasoje išdavusios visas minimas pinigų sumas darbuotojos R. N. parodymai, taip pat vertintojo O. I. bei P. M. parodymai, į kuriuos skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neatsižvelgė.

14.12. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad už pateiktų bankui dokumentų turinio tikrumą atsako tik paskolos gavėjas. Kredito lėšas gali išsigryninti tik paskolos gavėjas, o juridinis asmuo galėdavo lėšas išsigryninti tik su įmonės griežtos atsakomybės čekių knygele, už kurią atsakingas įmonės vadovas. Todėl visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti dokumentai buvo patvirtinti kredito gavėjų (E. K., D. S., R. Š., A. A., S. A., V. A., K. B., M. V., J. V.) parašais. Banko darbuotojai patvirtino, kad kredito gavėjai patys pridavė visus dokumentus, tarp kurių, kaip vėliau išaiškėjo, buvo ir suklastoti dokumentai, bei patys išsigrynino pinigus. Nuteistojo teigimu, jis buvo nekaltai apkaltintas dėl sukčiavimo būdu užvaldyto UAB Medicinos banko didelės vertės turto ir dokumentų klastojimo, kadangi šių nusikaltimų jam, nedirbusiam UAB Medicinos banke, nebūtų įmanoma įvykdyti.

14.13. Anot apelianto, svarbi aplinkybė, kad 2021 m. vasario mėnesį prokuroras panaikino nutarimus pripažinti pareiškėjus nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais bei konstatavo, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, jog jie nukentėjo nuo nuteistojo nusikalstamų veiksmų, kad jiems buvo padaryta turtinė žala. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti iš banko kredito bylos dokumentai, kredito sutartys, vekseliai, dokumentai apie gaunamas pajamas, UAB Medicinos banko kasos išlaidų orderiai, skundo autoriaus vertinimu, įrodo, kad visus nusikaltimus padarė ne apeliantas, o kreditų gavėjai. Nebuvo įrodyta, kad jis (nuteistasis L. J.) pasisavino UAB Medicinos banko turtą bei UAB „K.“ turtą, taip pat nebuvo įrodyta, kad suklastojo dokumentus ir juos panaudojo.

14.14. Aptardamas teismo motyvus dėl V. S. ir UAB „K.“ pirkimo – pardavimo sutarties, apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi melagingais V. S. parodymais, jog jai buvo sumokėta tik 415 000 Lt, kadangi notariškai patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartis rodo, kad šiai liudytojai buvo sumokėti 1 800 00 Lt, iš kurių 540 000 Lt ji gavo notarų biure prieš pasirašant pirkimo pardavimo sutartį, 415 000 Lt jos pačios prašymu buvo sumokėti bankiniu pavedimu, o 1 385 000 Lt iš viso buvo sumokėti grynais pinigais. Kaip teigiama skunde, šį faktą įrodo kasos išlaidų orderis, kuriame yra ne tik V. S. parašas, bet ir jos ranka įrašyta suma (1 385 000 Lt) žodžiais bei liudytojos ranka įrašyti jos pačios asmens dokumento duomenys. Šis faktas buvo patvirtintas ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, teisme liudijęs notaras Donatas Germanavičius pabrėžė, kad pirkimo – pardavimo sutartys būna tvirtinamos tik tada, kai šalys yra atsiskaičiusios. Anot apelianto, jo poziciją pagrindžia ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1, 2 straipsniai. Taigi V. S. davė melagingus parodymus, kuriais teismas nepagrįstai rėmėsi.

Dėl apgaulingo UAB „K.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir šios bendrovės turto pasisavinimo

14.15. Pasisakydamas dėl apgaulingo UAB „K.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir UAB „K.“ didelės vertės turto pasisavinimo, apeliantas nurodo, kad nepasisavino jokių šios bendrovės lėšų. Apelianto vertinimu, nėra teisinga analizuoti UAB „K.“ sąskaitą tam tikru laikotarpiu ir iš to daryti išvadas, atsižvelgiant į tai, kad iš bendrovės sąskaitos pinigai išleidžiami, apmokant perkamą turtą, bei grįžta į sąskaitą jį pardavus. Be to, minimu laikotarpiu UAB „K.“ nusipirko turtą, kuris liko neparduotas iki kol bendrovė bankrutavo. UAB „K.“ apyvartines lėšos nuolatos juda bendrovės interesais, todėl teismui buvo paaiškinta, kad įmonės banko sąskaitą būtina vertinti nuo jos pirmos atidarymo dienos iki 2010 metų, kuomet veikla UAB „K.“ jau nebuvo vykdoma. Nuteistojo teigimu, tokiu atveju aiškiai matoma, kad jokie pinigai nebuvo pasisavinti, atsižvelgiant ir į notariškai patvirtintų UAB „K.“ pirkimo – pardavimo sutarčių, kurios įrodo visus grynųjų pinigų judėjimus, egzistavimą.

14.16. Apeliantas taip pat pažymi, kad UAB „K.“ neturėjo tiek lėšų, kad iš jos būtų buvę įmanoma pasisavinti tokią didelę (1 712 700 Lt) sumą. Šios bendrovės pagrindiniu akcininku buvo būtent apeliantas ir jis pats rūpinosi, kad UAB „K.“ finansinė padėtis būtų stabili, o įmonė galėtų sėkmingai vykdyti veiklą. Apeliantas pabrėžia, kad UAB „K.“ nuolatos buvo jam skolinga, jis, kaip akcininkas, suteikdavo bendrovei beprocentines paskolas, todėl UAB „K.“ neturėjo galimybės net suteikti progą pasisavinti tokio dydžio pinigų sumą. UAB „K.“. Nuteistojo teigimu, visos bendrovės lėšos būdavo naudojamos tik UAB „K.“ UAB „K.“ veiklai. Patikrinus bendrovės sąskaitą bei peržiūrėjus pirkimo – pardavimo sutartis, patikrinus pinigų sumas bei sulyginus datas, UAB „K.“ pirkimo – pardavimo sutartyse atsispindi banko sąskaitos judėjimas, sutampa datos. Apeliantas pastebi, kad teismų praktikoje pakanka bendrovės vadovo patvirtinimo, kad lėšos buvo naudojamos tik įmonės naudai. Šiuo atveju byloje yra įrodymų, kad nuteistasis nepasisavino jokių UAB „K.“ lėšų.

14.17. Pasisakydamas dėl UAB „K.“ buhalterinės apskaitos, nuteistasis nurodo, kad atliko savo, kaip vadovo, pareigas, t. y. pristatydavo į buhalteriją visus dokumentus ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Atmestini teismo argumentai, kad buhalterinę apskaitą tiesiogiai tvarkantis subjektas – buhalteris, negali būti laikomas atsakingu už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tai, kad tokie dokumentai jam nebuvo pateikti. Jeigu iš (ar į) įmonės sąskaitos ar kasos iškeliavo nors vienas litas, buhalteris tai mato ir reikalauja pateikti dokumentą, kurį būtina įtraukti į apskaitą. Dėl to apeliantas negalėjo nepateikti dokumentų, o žinant, kad tai buvo jo asmeninis verslas, jis visada stropiai atlikdavo visas įmonės vadovo pareigas, UAB „K.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma skaidriai. Kaip akcininkas, jis niekados nebūtų rizikavęs daryti smulkius pažeidimus, nes bendrovė nuolatos valdė didelės vertės turtą, o jis buvo suinteresuotas sklandžiu UAB „K.“ darbu.

15. Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Inesos Gulbinienės apeliaciniame skunde prašoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktu, pakeisti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį, paskiriant nuteistajam L. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš nuteistojo išieškant konfiskuotino turto vertę (1 353 421 Eur), kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

15.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamame nuosprendyje nuteistajam L. J. bausmės paskirtos ir subendrintos teisingai, tačiau netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nepaskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Apeliantės teigimu, nusikalstamu būdu užvaldyti 1 353 421 Eur yra nuteistojo L. J. padaryto nusikaltimo rezultatas ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną iš konfiskuotino turto rūšių.

15.2. Apeliantė nurodo, kad pagal teismų praktiką iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (nurodo kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011). Byloje nustatyta, kad nuteistasis L. J., padarydamas nusikalstamas veikas, praturtėjo 1 353 421 Eur suma, tačiau nei UAB Medicinos bankas, nei UAB „L.“, UAB „K.“, UAB „M.“ ar UAB „I.“, kurios yra išregistruotos iš Juridinių asmenų registro, lėšų neperdavė. Civilinis ieškinys jų vardu nebuvo pareikštas. Civilinis ieškinys dėl vienos iš padarytų nusikalstamų veikų, kuri numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), buvo tenkintas ir nukentėjusiosios A. S. naudai iš nuteistojo priteistas 21 721,50 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys nuteistajam dėl 21 721,5 Eur sumos priteisimo paliktas nenagrinėtu nukentėjusiajam mirus. Apeliantės teigimu, pagrobto turto neradus, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

15.3. Skunde detalizuojama, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–2, 5 dalimis, nuteistąjį pripažinus kaltu ir nuteisus už nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (11 veikų), padarymą skirtina baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu, išieškotina ši konfiskuotino turto vertė pagal padarytas nusikalstamas veikas: už BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą – 496 032,20 Eur; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už sukčiavimą A. ir A. S. atžvilgiu) – 21 721,5 Eur; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 62 557,76 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu) – 62 557,76 Eur; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 49 158,52 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu) – 49 158,52 Eur; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 244 728,91 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu) – 244 728,91 Eur; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 104 263,20 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu) – 104 263,20 Eur; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 37 795,41 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu) – 37 795,41 Eur; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 16 218,72 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu) – 16 218,72 Eur; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 27 230,07 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu) – 27 230,07 Eur; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 81 713,39 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu) – 81 713,39 Eur; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 169 137,56 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu) – 169 137,56 Eur; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (už UAB Medicinos banko suteikto 42 863,76 Eur kredito užvaldymą apgaulės būdu) – 42 863,76 Eur.

16. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė L. J. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės skundą atmesti; prokurorė atitinkamai prašė valstybinio kaltintojo skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo L. J. ir prokurorės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies

17. Pirmosios instancijos teismas pripažino L. J. kaltu dėl visų jam inkriminuotų sukčiavimo epizodų, dokumentų klastojimo, taip pat dėl UAB „K.“ turto pasisavinimo ir apgaulingo šios bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad:

17.1. L. J. pagrįstai pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo (išskyrus sukčiavimą ir dokumentų klastojimą sudarant sutartis su UAB Medicinos banku V. M. vardu), tačiau teismas, nustatydamas faktines dalies inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes, padarė klaidų, kurios turi būti ištaisytos (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

17.2. Apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo sudarant sutartis su UAB Medicinos banku V. M. vardu, taip pat dėl UAB „K.“ turto pasisavinimo, neparemtas objektyviais bylos duomenimis, išvados padarytos netinkamai įvertinus įrodymus, todėl turi būti panaikintas (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

17.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai L. J. veiksmus kvalifikavo kaip apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, šioje dalyje nuosprendis turi būti keičiamas ir nuteistojo veiksmai perkvalifikuojami (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

17.4. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai nesprendė dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

18. Galiausiai, dalis L. J. inkriminuotų nusikaltimų turi būti perkvalifikuojami atsižvelgiant į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) pakeitimus.

Dėl sukčiavimo A. ir A. S. atžvilgiu

19. L. J. nagrinėjamu atveju nuteistas už tai, kad panaudodamas apgaulę – sudarydamas verslininko įvaizdį, įtikinęs A. S., kad pradės naują pelningą verslą, susijusį su prekyba tauriaisiais metalais, nors realiai pradėti šio verslo neplanavo ir nepradėjo – įtikino A. ir A. S. įkeisti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir namą), paimti iš R. S. 150 000 Lt paskolą ir gautus pinigus perduoti L. J. (1 pastraipoje aprašyta veika). Nurodytus veiksmus nukentėjusieji atliko ir pagal paskolos sutartį gautus pinigus perdavė L. J., o šis pažadėjo pinigus A. ir A. S. grąžinti per 18 mėnesių laikotarpį. Tą pačią dieną, kuomet buvo sudaryta paskolos sutartis tarp R. S. ir A. S., tai yra, 2009 m. birželio 11 d., buvo sudaryta ir sutartis tarp pastarojo ir L. J., pagal kurią A. S. perskolino L. J. iš R. S. gautus pinigus aštuoniolikai mėnesių (1 t., b. l. 8–10). Iš pradžių dalį sumos (15 000 Lt), kaip padėką už investiciją į jo verslą, nuteistasis perdavė nukentėjusiesiems, tačiau po kiek laiko pelningam būsimam verslui vystyti įkalbėjo atiduoti ir likusią sumą. Tokie L. J. veiksmai kvalifikuoti kaip didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr.X-1233 redakcija). Nuteistasis su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde iš esmės dėsto argumentus, anot jo patvirtinančius, jog nagrinėjamu atveju tarp jo ir A. ir A. S. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurių tinkamą vykdymą apsunkino kilusi ekonominė krizė.

20. Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-152-895/2019, 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021, 2K-7-66-788/2022, 2K-154-697/2023).

21. Esant paskolos teisiniams santykiams, apgaulė gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas, jau prašydamas paskolinti pinigų ir įsipareigodamas juos grąžinti, visai neketina vykdyti susitarimo, nors kitą sutarties šalį įtikinėja priešingai, daro veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą, ar kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Savo tikrų ketinimų nutylėjimas ar kitai šaliai neteisingų duomenų apie turtinę padėtį pateikimas, nesant realios galimybės grąžinti skolą, ar kiti veiksmai, tik imituojantys sutarties vykdymą, teismų praktikoje pripažįstami kitos sutarties šalies apgaule. Antai kaltininko nukentėjusiajam išreikštas ketinimas grąžinti skolą, nesant realios galimybės to padaryti ar tiesiog panaudojant gautą paskolą tikslams, priešingiems, negu teigiama paskolos davėjui, gali būti vertinamas kaip vienas iš apgaulės piktnaudžiavimo pasitikėjimu forma būdų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-628/2019).

22. Jog apgaulė A. ir A. S. atžvilgiu šiuo atveju buvo esminė, o L. J., skolindamasis pinigus iš nukentėjusiųjų, neturėjo jokių ketinimų šiuos pinigus jiems grąžinti, nagrinėjamu atveju patvirtina ne tik sandorių sudarymo aplinkybės (nuteistojo turtinė padėtis sutarčių sudarymo metu, jo, kaip sutarčių sudarymo iniciatoriaus, vaidmuo), bet ir nuteistojo elgesys po sutarčių sudarymo (iš pradžių, sandorio vykdymo imitavimas, vėliau, pabėgimas iš Lietuvos Respublikos, slėpimasis nuo nukentėjusiųjų). Šias aplinkybes, atsakydama į atskirus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija aptars išsamiau.

23. Kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusieji A. ir A. S. pažinojo L. J. – nuteistojo motina L. J. buvo nukentėjusiojo A. S. pusseserė. Tiek A. S., tiek A. S. dėl šių giminystės ryšių nurodė pasitikėję nuteistuoju. Kaip nurodė nukentėjusieji, L. J. jiems sudarė sėkmingo verslininko įvaizdį – prekiavo nekilnojamuoju turtu, teigė planuojantis pradėti verslą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, dėl ko jam ir reikėjo paskolos. Šioje vietoje akcentuotina, kad L. J. viso proceso metu nepateikė jokių konkrečių duomenų apie Vokietijos Federacinėje Respublikoje neva kurtą verslą, tokio verslo modelį, aiškią kryptį, apie verslo partnerius, negalėjo įvardinti aiškių su šiuo verslu susijusių duomenų – jo parodymai pirmosios instancijos teisme apsiribojo teiginiais, kad į šią šalį vyko dėl dalykinio susitikimo, tačiau derybos dėl ekonominės krizės buvo atšauktos. Toks teiginys nelogiškas jau vien dėl to, kad ekonominė krizė jau buvo seniai prasidėjusi – jau 2007 metų pabaigoje (Lietuvoje) ėmė reikštis šios krizės požymiai, o visiškai krizė įsisiūbavo 2008 m. rugsėjo-spalio mėn. Taigi nuteistasis įtikino juo pasitikėjusius giminaičius, jog ketina pradėti verslą užsienio valstybėje, nors tokių ketinimų realumo nepatvirtina jokie byloje išriti įrodymai.

24. Nors save reprezentavo kaip sėkmingą verslininką, nei L. J. kaip fizinio asmens, nei jo vadovaujamos UAB „K.“ turtinė padėtis nebuvo tokia, jog nuteistasis asmeniškai ar jo valdoma bendrovė galėtų prisiimti tokio dydžio įsipareigojimus, tai yra, per 18 mėnesių grąžinti pakankamai didelę (150 000 Lt) pinigų sumą nukentėjusiesiems. Jog L. J. neturėjo jokių galimybių grąžinti A. S. iš jo gautus pinigus, visų pirma patvirtina byloje esantys duomenys apie nuteistojo turtinę padėtį:

24.1. Sutarties sudarymo metu, tai yra, 2009 m. birželio 11 d., nuteistajam nepriklausė joks nekilnojamasis turtas. Apskritai, nuteistasis yra nuosavybės teise valdęs nekilnojamąjį turtą tik 2005 m.: butą (duomenys neskelbtini) 2005 m. sausio–kovo mėnesį, žemės sklypą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje 2005 m. balandžio mėnesį, žemės sklypą ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) savivaldybėje 2005 m. kovo–liepos mėnesį (29 t., b. l. 31–45);

24.2. Vienintelė L. J. darbovietė – UAB „K.“ (29 t., b. l. 47), kur nuteistojo darbo užmokestis nebuvo didelis: 2007 m. sausio–birželio mėnesį nuteistasis gaudavo po 600 Lt per mėnesį, 2007 m. liepos–gruodžio mėnesį – po 700 Lt per mėnesį, 2008–2009 m. – po 800 Lt per mėnesį, paskutinį kartą darbo užmokestis apskaičiuotas už 2009 m. rugsėjo mėnesį (informacinės sistemos LITEKO duomenys);

24.3. Nuteistojo vardu niekada nebuvo registruota jokia transporto priemonė (29 t., b. l. 46);

24.4. Nuo 2008 m. pradžios iki 2013 m. pradžios L. J. negavo jokių išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (29 t., b. l. 17).

25. Kaip matyti, susitarimo su nukentėjusiuoju sudarymo metu, kuomet jam buvo perduota pakankamai didelė pinigų suma (150 000 Lt), L. J. mėnesinės pajamos buvo 800 Lt darbo užmokestis iš UAB „K.“ (ši suma, beje, nurodyta neatskaičius mokesčių), nuteistajam nepriklausė joks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, duomenų apie kitus pajamų šaltinius byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad šiame nuosprendyje aptariami įrodymai patvirtina, kad 2009 metais L. J. jokios veiklos realiai nevykdė, o su nuteistuoju susiję finansiniai įsipareigojimai tik didėjo.

26. Galimybę grąžinti kaip paskolą gautus pinigus nuteistasis grindžia ir jo vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „K.“ veikla. Atsakydama į tokius apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog nei sudarant sutartį tarp R. S. ir A. S., nei sudarant sutartį tarp pastarojo ir L. J., UAB „K.“ (pavyzdžiui, kaip laiduotoja) sudarytose sutartyse minima nebuvo. Įsipareigojimus A. S. atžvilgiu prisiėmė tik nuteistasis. Taigi nors L. J. ir teigia buvęs pagrindiniu UAB „K.“ akcininku, ši aplinkybė nereiškia, jog pagal nuteistojo prisiimtus įsipareigojimus turėtų atsakyti ir UAB „K.“. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog akcinės bendrovės turtas net ir vieninteliam akcininkui yra svetimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2012, 2K-411/2012, 2K-138/2014, 2K-352/2014, 2K-332/2014, 2K-527-648/2015, 2K-76-1073/2018). Antra, priešingai nei teigiama skunde, duomenų apie sėkmingą UAB „K.“ veiklą baudžiamojoje byloje taip pat nėra (plačiau apie tai vėliau nuosprendyje).

27. Pažymėtina šiuo atveju ir tai, kad paskolos sutartis tarp A. S. ir L. J. buvo sudaryta antroje 2009 m. pusėje, kuomet, kaip jau minėta, ekonominė krizė Lietuvoje jau buvo įsibėgėjusi ir L. J., kaip verslininkui, drastiški pokyčiai ekonomikoje, ypač didelę įtaką turėję nekilnojamojo turto, darbo rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui, buvo neabejotinai žinomi. Tuo tarpu A. S., kurio vardu buvo pasiskolintos piniginės lėšos iš R. S. ir perskolintos nuteistajam, visą gyvenimą dirbo samdomą darbą (informacinės sistemos LITEKO duomenys), jokiu verslu neužsiėmė, taigi ekonominės krizės pasekmės jam nors ir turėjo būti girdėtos (iš visuomenės informavimo priemonių), visa apimtimi tikrai nebuvo aiškios ir suprantamos. Nuteistasis, pasinaudodamas tokiu ribotu nukentėjusiojo ekonominės situacijos šalyje suvokimu, įtikindamas A. ir A. S., neva planuoja pradėti verslą užsienio valstybėje, pateikdamas save kaip sėkmingą verslininką (nors, kaip jau minėta, nei jo paties, nei jo valdomos bendrovės finansinė padėtis tuo metu nebuvo gera), apgavo nukentėjusiuosius ir būtent dėl šios esminės apgaulės A. S. sudarė paskolos sutartį su R. S., šios paskolos užtikrinimui įkeitė jam ir sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį vėliau prarado.

28. Skunde nuteistasis akcentuoja, jog sutartis dėl pinigų skolinimo tarp jo ir nukentėjusiojo A. S. buvo sudaryta pas L. J. namuose, tai neva patvirtina pačių nukentėjusiųjų iniciatyvą sudaryti tokią sutartį ir investuoti į nuteistojo verslą (14.8. pastraipa). Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Ne tik nukentėjusiųjų, bet ir kitų liudytojų parodymai nagrinėjamu atveju patvirtina, jog pinigų skolinimosi iniciatorius šioje situacijoje buvo pats L. J., ši aplinkybė, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, tik patvirtina pastarojo tyčią apgaulės būdu įgyti nukentėjusiųjų turtą – kaip paskolą gautas pinigines lėšas. Kaip nurodė A. S., su L. J. jų šeima pradėjo daugiau bendrauti po to, kai šis nusipirko namą (duomenys neskelbtini). Nuteistasis atvykdavo su savo motina ir seserimi, pasakojo apie planuojamą verslą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kuriam vystyti trūksta pinigų, prašė įkeisti nukentėjusiesiems priklausantį namą, teigė, jog skolos grąžinimas užtruks neilgai, kelis mėnesius. Liudytojas G. K. apklausiamas nurodė, jog 2008–2010 m. turėjo įmonę, teikiančią paskolų tarpininkavimo paslaugas – asmenys kreipdavosi į šią įmonę dėl paskolos, o įmonė atitinkamai rasdavo kreditorių. R. S. buvo vienas iš tokių kreditorių. Liudytojas patvirtino, jog į jį dėl paskolos kreipėsi būtent L. J. Liudytojas R. S. taip pat patvirtino dėl paskolos suteikimo susitikęs su L. J., namą, kuris turėjo būti įkeistas paskolos užtikrinimui, jam taip pat aprodė būtent nuteistasis. Aptarti parodymai patvirtina, kad paskolos sutarties tarp R. S. ir A. S. iniciatorius buvo L. J., būtent jis, įgijęs giminaičio pasitikėjimą, įkalbėjo A. S. paimti paskolą, o šios paskolos užtikrinimui įkeisti jam ir nukentėjusiajai A. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą.

29. Skunde nuteistasis akcentuoja ir nukentėjusiųjų galimybę ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka, pažymi, jog nuteistojo gyvenamoji vieta (tiek Lietuvos Respublikoje, tiek jam išvykus į Vokietijos Federacinę Respubliką), jo kontaktiniai duomenys (telefonas) A. S. buvo žinomi (14.4., 14.5. pastraipos). Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tik ta aplinkybė, kad nukentėjusysis turi skolos faktą patvirtinantį dokumentą, negali būti laikoma pakankama konstatuoti, jog civilinėmis teisinėmis priemonėmis nukentėjusysis gali apginti savo teises, nes pati civilinio teisinio proceso inicijavimo galimybė jokiu būdu nereiškia, kad nukentėjęs asmuo gali atgauti pinigus – realiai apginti savo pažeistas teises ir jo padėtis nėra apsunkinta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2022). Taigi, vien skolos pripažinimo faktas ir rašytinis įsipareigojimas ją grąžinti nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad asmuo gali efektyviai ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213-511/2022). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, reali nuteistojo turtinė padėtis (aptarta anksčiau nuosprendyje), jo nukentėjusiesiems prisiimtų įsipareigojimų didelis mastas, jokio verslo modelio nebuvimas rodo, kad L. J. suprato, jog jis nebus finansiškai pajėgus atiduoti užvaldytus pinigus ir pasirašomas susitarimas tarp jo ir A. S., kuriuo nuteistasis įsipareigoja grąžinti pinigus per 18 mėnesių, nesuteiks galimybės nukentėjusiesiems, pasinaudojant civilinėmis teisinėmis gynybos priemonėmis, atgauti L. J. užvaldytus pinigus.

30. Svarbu šiuo atveju pažymėti ir tai, kad nukentėjusieji A. ir A. S. bandė ginti savo teises civilinio proceso tvarka: 2011 m. jie kreipėsi su civiliniu ieškiniu į teismą. Civilinio proceso tvarka A. ir A. S. ginčijo ne tik 2009 m. birželio 11 d. paskolos sutartį tarp A. S. ir R. S., bet ir 2010 m. lapkričio 15 d. sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo R. S. Kaip matyti iš informacinės sistemos LITEKO, A. ir A. S. ieškinyje prašė perkelti paskolos gavėjo pareigas pagal 2009 m. birželio 11 d. sutartį L. J., be to, panaikinti 2010 m. lapkričio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį kaip sudarytą dėl apgaulės (taip pat ir vėlesnę šio turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria turtas parduotas D. G.). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimu jų ieškinys buvo tenkintas (civilinė byla Nr. 2-62-879/2012), Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – paskolos gavėjo teisės ir pareigos pagal 2009 m. birželio 11 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp R. S. ir A. S., perkeltos L. J., kitoje dalyje ieškinys atmestas (civilinė byla Nr. 2A-1574-345/2013). Nors išnagrinėjus ginčą civilinio proceso tvarka teisės ir pareigos pagal 2009 m. birželio 11 d. paskolos sutartį buvo perkeltos L. J., tai yra asmeniui, kuris faktiškai gavo paskolos pinigus pagal šią sutartį, faktiškai turto, kuris buvo įkeistas šios sutarties įvykdymo užtikrinimui, nukentėjusieji A. ir A. S. neatgavo – pirkimo-pardavimo sutartys dėl šio turto nuosavybės perleidimo buvo paliktos galioti. Taigi bandymas apginti savo teises civilinio proceso tvarka šiuo atveju nebuvo sėkmingas.

31. Vertinant L. J. veiksmus kaip sukčiavimą, akcentuotini ir nuteistojo veiksmai po pinigų iš nukentėjusiojo A. S. pasiskolinimo. Nagrinėjimu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis 2010 metais išvyko iš Lietuvos ir jo buvimo vieta tapo nežinoma. Nors skunde L. J. nurodo, neva nukentėjusysis A. S. turėjo žinoti jo gyvenamosios vietos adresą Vokietijos Federacinėje Respublikoje (14.5. pastraipa), tokia versija yra paneigta nukentėjusiųjų A. ir A. S. parodymais (abu patvirtino nežinoję, kur tiksliai yra L. J.), liudytojų R. S. (patvirtino, jog nebuvo įmanoma surasti nuteistojo, jam prisiskambinti), A. R. parodymais (nurodė vežęs A. S. į (duomenys neskelbtini) pas L. J. draugę, tikslu sužinoti nuteistojo gyvenamąją vietą).

32. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). Be to, sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2012, 2K-134-693/2015).

33. Visi byloje nustatyti ir teisėjų kolegijos dar kartą įvertinti L. J. veiksmai rodo jo ketinimą apgaule piktnaudžiaujant pasitikėjimu savo naudai užvaldyti nukentėjusiesiems priklausantį turtą, kuris susiformavo dar iki turto įgijimo momento. Nuteistasis, ne tik neturėdamas jokių realių galimybių grąžinti tokio dydžio paskolą, bet ir esant visai eilei su juo susijusių neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, įtikino A. S. pasiskolinti iš R. S. 150 000 Lt sumą ir ją perduoti nuteistajam, neva planuojamam verslui užsienio valstybėje (nors jokių objektyvių duomenų apie tokio verslo vystymą, ar bandymą vystyti baudžiamojoje byloje nėra). Paskolos sutarties sudarymo metu pats nuteistasis neturėjo visiškai jokio turto, jo mėnesinės pajamos (800 Lt per mėnesį) buvo akivaizdžiai per mažos prisiimant tokio dydžio finansinį įsipareigojimą aštuoniolikai mėnesių (toks laikotarpis buvo nurodytas 2009 m. birželio 11 d. sutartyje tarp A. S. ir L. J.). Gavęs paskolos pinigus, L. J. kurį laiką veikė taip, kad nukentėjusieji negalėjo suprasti, kad jis neketina ir dėl turtinės padėties negali grąžinti skolų – siekiant pratęsti paskolos R. S. grąžinimo terminą, L. J. iniciatyva buvo sudaryta įkeisto turto pirkimo-pardavimo sutartis su atpirkimo teise, po šios sutarties sudarymo nei R. S., nei A. S. susisiekti su nuteistuoju nebepavyko. Kaip nustatyta, jis išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, jokių duomenų apie savo gyvenamą vietą nenurodydamas, pasislėpė, dėl ko pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje buvo paskelbta L. J. paieška. Tiek paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, tiek nuteistojo veiksmai po paskolos sutarties sudarymo, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia ir taip apgaulės būdu užvaldžius A. ir A. S. priklausantį turtą. Iš nukentėjusiųjų apgaule įgyta 150 000 Lt (43 443 Eur) suma (beveik 870 MGL).

34. BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal kurią buvo kvalifikuota ši L. J. padaryta veika, buvo numatyta atsakomybė už didelės vertės turto įgijimą apgaule, o už šio nusikaltimo padarymą buvo numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. L. J. nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 190 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) buvo nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Įstatymų leidėjas 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2023 m. birželio 1 d., pakeitė didelės vertės turto sąvoką – kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Atsakomybė už didelės vertės turto įgijimą apgaule šiuo metu numatyta toje pačioje BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Už šios nusikalstamos veikos padarymą įstatymas numato kelias bausmių rūšis – baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki šešerių metų. Atitinkamai minėtame įstatyme BK buvo įtvirtinta ir labai didelės vertės turto sąvoka – turtas laikomas labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Atsakomybė už labai didelės vertės turto įgijimą apgaule numatyta BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), sankcija už šį nusikaltimą – bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Kaip matyti, tiek šiuo metu galiojanti BK 182 straipsnio 2 dalis, tiek BK 182 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl įtvirtintų švelnesnių bausmių rūšių (ankstesnė BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija numatė tik laisvės atėmimą) turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), todėl nuteistojo L. J. veiksmai, įvertinus neteisėtai užvaldyto turto vertę, turi būti perkvalifikuoti pagal šiuo metu galiojančią BK 182 straipsnio redakciją.

35. Sprendžiant nuteistojo veiksmų perkvalifikavimo klausimą svarbu įvertinti ir tai, kad MGL dydis, turintis reikšmės veiksmų kvalifikavimui, L. J. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo kitoks, nei galiojantis šiuo metu. Pažymėtina, jog kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs, kad MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019, 2K-88-303/2020).

36. L. J. jam inkriminuotą BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką padarė 2009 m. gegužės–birželio mėnesį. Veikos padarymo metu pagal 2008 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1031 1 MGL buvo lygus 130 Lt (37,65 Eur). Taigi nagrinėjamu atveju padarytos turtinės žalos dydis (43 443 Eur) yra didesnis nei 900 MGL. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo veiksmai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuojami iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Tiek dėl bausmės už šią nusikalstamą veiką, tiek dėl bausmių už kitas L. J. padarytas nusikalstamas veikas teisėjų kolegija argumentus pateiks šio nuosprendžio pabaigoje.

Dėl neteisėto, panaudojus apgaulę, UAB Medicinos banko turto įgijimo

37. Skundžiamame nuosprendyje L. J. pripažintas kaltu padaręs dešimt atskirų nusikalstamų veikų, susijusių su UAB Medicinos banko turto užvaldymu apgaule (BK 182 straipsnis). Kaip teigiama nuosprendyje, nuteistasis, pasitelkdamas kitus fizinius ir juridinius asmenis, pastarųjų vardu, panaudodamas apgaulę, sudarinėjo sutartis su UAB Medicinos banku – dėl kredito gavimo, dėl vekselių šiam bankui pardavimo, o gautus pinigus užvaldydavo.

38. Sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą). Pabrėžtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-348-788/2017, 2K-129-788/2023).

39. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad dokumento suklastojimas ir suklastoto dokumento panaudojimas yra vienas iš galimų sukčiavimo būdų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2013, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019). Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).

40. Kadangi skundžiamame nuosprendyje kaip pripažinti įrodytais nurodyta gan didelis kiekis nusikaltimų (kaip minėta, dešimt atskirų sukčiavimo atvejų UAB Medicinos banko atžvilgiu) ir dalis jų yra susiję tarpusavyje dėl to, kieno vardu buvo imamas kreditas ar parduodami vekseliai UAB Medicinos bankui, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai bus vertinami pagal tokias nusikaltimų grupes:

a) Neteisėtas UAB Medicinos banko turto įgijimas UAB „A.“ vardu (2, 6, 7 pastraipose aprašytos veikos);

b) Neteisėtas UAB Medicinos banko turto įgijimas UAB „L.“ vardu (5, 11 pastraipose aprašytos veikos);

c) Neteisėtas UAB Medicinos banko turto įgijimas UAB „M.“ vardu (3 pastraipoje aprašyta veika);

d) Neteisėtas UAB Medicinos banko turto įgijimas UAB „L.“ ir UAB „M.“ vardu (10 pastraipoje aprašyta veika);

e) Neteisėtas UAB Medicinos banko turto įgijimas UAB „K.“ vardu (4 pastraipoje aprašyta veika);

f) Neteisėtas UAB Medicinos banko turto įgijimas D. S., E. K. ir R. Š. vardu (9 pastraipoje aprašyta veika);

g) Neteisėtas UAB Medicinos banko turto įgijimas V. M. vardu (8 pastraipoje aprašyta veika).

a) Dėl neteisėto UAB Medicinos banko turto įgijimo UAB „A.“ vardu (2, 6, 7 pastraipose aprašytos veikos)

41. UAB „A.“ vardu į UAB Medicinos banką dėl finansavimo buvo kreiptasi kelis kartus:

41.1. 2008 m. kovo 5 d. buvo sudarytos vekselių pirkimo-pardavimo sutartys Nr. VEK_51976 ir VEK_52010, kurių pagrindu UAB Medicinos bankas iš UAB „A.“ įsigijo du paprastuosius vekselius (70 000 Lt vertės kiekvienas), už kiekvieną sumokant po 65 870 Lt (19 077,27 Eur), viso 131 740 Lt (38 154,54 Eur) (32 t., b. l. 19, 20, 25). UAB Medicinos bankui teiktuose dokumentuose buvo nurodyta, jog už vekselius gautus pinigus UAB „A.“ panaudos įsigydama žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (32 t., b. l. 1, 2). Laiduotojai pagal minėtas vekselių pirkimo-pardavimo sutartis buvo M. V. ir J. V. (32 t., b. l. 21, 22) (6 pastraipoje aprašyta veika);

41.2. 2008 m. kovo 6 d. į UAB Medicinos banką buvo kreiptasi siekiant gauti finansavimą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Kaip matyti iš UAB Medicinos bankui pateiktų dokumentų, UAB „A.“ planavo įsigyti ir įsigijo minėtą žemės sklypą iš UAB „L.“ – 2008 m. kovo 14 d. buvo sudaryta šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje sklypo vertė nurodyta kaip 400 000 Lt (115 848,01 Eur). Kaip nurodyta sutartyje, iš šios sumos 280 001,39 Lt (81 094,01 Eur) pardavėjas UAB „L.“ buvo gavęs iš pirkėjo UAB „A.“ prieš pasirašydamas šią sutartį (31 t., b. l. 33–41). Likusi suma turėjo būti pervesta į UAB „L.“ banko sąskaitą UAB „A.“ gavus kreditą iš UAB Medicinos banko, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – 2008 m. kovo 17 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. LOAN 53588 dėl 119 998,61 Lt (34 754 Eur) kredito suteikimo (31 t., b. l. 42–47). Ši suma 2008 m. kovo 20 d. pervesta į UAB „A.“ sąskaitą, tuomet į UAB „L.“ sąskaitą (21 t., b. l. 132, 133, 141). Vėliau, 2008 m. balandžio 8 d., į UAB Medicinos banką buvo kreiptasi dėl papildomo finansavimo ir kredito sumos padidinimo, kaip šio kreipimosi tikslas nurodytas siekis įkurti sodybą įsigytame žemės sklype (31 t., b. l. 50–70). UAB Medicinos bankas 2008 m. balandžio 10 d. padidino kreditą pagal 2008 m. kovo 17 d. kredito sutartį ir nusprendė papildomai suteikti 100 000 Lt (28 962 Eur) kreditą (31 t., b. l. 71–78) (2 pastraipoje aprašyta veika);

41.3. 2008 m. birželio 6 d. buvo sudaryta vekselio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VEK_69596, kurios pagrindu UAB Medicinos bankas iš UAB „A.“ įsigijo paprastąjį vekselį (60 000 Lt vertės), už jį sumokant į UAB „A.“ sąskaitą 56 100 Lt (16 247,72 Eur) (32 t., b. l. 31, 32, 38). UAB Medicinos bankui teiktuose dokumentuose buvo nurodyta, jog už vekselį gautus pinigus UAB „A.“ panaudos įsigydama žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (32 t., b. l. 16). Laiduotojai pagal minėtą vekselio pirkimo-pardavimo sutartį buvo M. V. ir M. T. (32 t., b. l. 33) (veika, aprašyta 7 pastraipoje).

42. Iš UAB „A.“ sąskaitos, po aprašytų sutarčių pasirašymo, buvo išgrynintos tokios pinigų sumos:

42.1. 2008 m. kovo 5 d. – 130 500 Lt (37 795,41 Eur) (32 t., b. l. 25);

42.2. 2008 m. balandžio 15 d. – 98 000 Lt (28 382,76 Eur) (31 t., b. l. 87);

42.3. 2008 m. birželio 6 d. – 56 000 Lt (16 218,72 Eur) (32 t., b. l. 38).

43. Atitinkamai 118 000 Lt (34 175 Eur) suma 2008 m. kovo 20 d. buvo išgryninta iš UAB „L.“ sąskaitos (22 t., 177 b. l.).

44. Nors tiek nurodyta kredito sutartis, tiek vekselių pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos tarp UAB Medicinos banko kaip kreditoriaus ir UAB „A.“ kaip skolininko, faktiškai didžioji dalis pagal šias sutartis gautų pinigų atiteko L. J. Tokią aplinkybę patvirtina liudytojo M. V. parodymai, kuris inkriminuotų veiksmų atlikimo metu buvo UAB „A.“ direktorius ir pasirašinėjo visuose UAB Medicinos bankui teiktuose dokumentuose dėl kredito suteikimo, taip pat kaip UAB „A.“ atstovas pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria turtas buvo įsigytas iš UAB „L.“ (ir kurio įsigijimui ir buvo kreiptasi į UAB Medicinos banką dėl finansavimo suteikimo, 2 pastraipoje aprašyta veika). Šis liudytojas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog nors formaliai UAB „A.“ vadovu ir pagrindiniu akcininku buvo jis pats, faktiškai šiai bendrovei, sudarinėjant sutartis su UAB Medicinos banku, vadovavo ir visus sprendimus dėl kredito sutarčių sudarymo ir vekselių pardavimo priiminėjo L. J. Kaip nurodė liudytojas, UAB „A.“ buvo įkurta L. J. pasiūlymu, nuteistasis ir sutvarkė bendrovės įsteigimui reikalingus dokumentus, taip pat pažadėjo pasirūpinti įmonės buhalterine apskaita. Bendrovė turėjo dvi sąskaitas – vieną AB DNB banke, kurią nurodė tvarkęs pats M. V. (gaudavo į ją atsiskaitymus iš klientų, apmokėdavo sąskaitas), kitą UAB Medicinos banke, kurią, kaip teigia liudytojas, jau tvarkė L. J. Dėl UAB Medicinos banke pasirašytų dokumentų liudytojas nurodė, jog jam yra tekę pasirašyti dokumentus šio banko Lazdijų filiale, važiavo į šį banką kartu su L. J., pasirašydamas su dokumentų turiniu nesusipažino, nes pasitikėjo nuteistuoju kaip verslininku – matė, kokius žemės sklypus jis perka, kokiu automobiliu važinėja, kaip gyvena. Liudytojas teigė, jog nors ir pasirašė įvairiuose dokumentuose, nei jis pats, nei jo vadovaujama UAB „A.“ realiai pinigų iš UAB Medicinos banko niekada negavo.

45. Jog iš UAB Medicinos banko gauti pinigai faktiškai atiteko L. J. patvirtina ir kitas liudytojas – A. A. Kaip minėta, į UAB Medicinos banką UAB „A.“ kreipėsi siekdama gauti finansavimą žemės sklypui įsigyti, šis žemės sklypas neva įsigytas iš UAB „L.“. A. A. patvirtino, jog vienu laikotarpiu buvo oficialius šios bendrovės direktorius, tačiau, kaip ir liudytojas M. V., sprendimų vadovaujamos bendrovės vardu nepriminėjo. Liudytojas A. A. nurodė, jog UAB Medicinos banke yra ne kartą pasirašinėjęs įvairius dokumentus, L. J. pateiktus dokumentus jam yra tekę pasirašinėti ir namuose (liudytojas gyveno ir dirbo ūkio darbus pas nuteistąjį namuose). Pažymėtina, jog analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu – tiek apklausiant jį kaip liudytoją (26 t., b. l. 158–160, 186–188), tiek kaip įtariamąjį (26 t., b. l. 178). Taigi nors UAB „A.“ iš UAB Medicinos banko gautas kreditas turėjo būti panaudotas siekiant atsiskaityti su UAB „L.“ už nekilnojamąjį turtą, formaliai pinigai ir buvo pervest šiai bendrovei, pats nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris buvo apsimestinis – šį sandorį pasirašė M. V., kaip UAB „A.“ atstovas, ir A. A., kaip UAB „L.“ atstovas, abu tai padarė L. J. nurodymu. Pažymėtina ir tai, kad nors pagal 2008 m. kovo 14 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį A. A., kaip UAB „L.“ atstovui, neva buvo perduota daugiau kaip 280 000 Lt, specialistas, atlikęs UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatė, jog UAB „A.“, sudarydama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, neturėjo tokios piniginių lėšų sumos, kuri neva buvo perduota grynaisiais A. A. (2015 m. sausio 14 d. specialisto išvados 3.1. tiriamoji dalis, 21 t., b. l. 39–63).

46. Nurodytų liudytojų parodymai patvirtina, jog tiek pinigus pagal 2008 m. kovo 17 d. kredito sutartį bei vėlesnį kredito sumos padidinimą, tiek pinigus už 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. birželio 6 d. vekselius faktiškai gavo L. J. Nuteistasis valdė pinigines lėšas, buvusias UAB „A.“ ir UAB „L.“ banko sąskaitose, atidarytose UAB Medicinos banke. Būtent iš UAB Medicinos banke esančių šių bendrovių sąskaitų pinigų sumos ir buvo išgrynintos. M. V. ir A. A., vykdydami L. J. nurodymus, pasirašė įvairiuose dokumentuose, kurie sudarė pagrindą uždarajai akcinei bendrovei „A.“ suteikti finansavimą, tačiau nors skolininkas pagal sudarytas sutartis buvo pati UAB „A.“, faktiškai pinigines lėšas neteisėtai įgijo L. J.

47. Sudarant 2008 m. kovo 17 d. kredito sutartį, finansavimas neva buvo reikalingas atsiskaitymui pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį. Kitais dviem atvejais (6, 7 pastraipose aprašytos veikos) finansavimas iš UAB Medicinos banko gautas parduodant šiam bankui UAB „A.“ išduotus vekselius, kaip tinkamus laiduotojus pagal vekselių pirkimo-pardavimo sutartį nurodant M. V. ir J. V. (6 pastraipoje aprašyta veika) arba M. V. ir M. T. (7 pastraipoje aprašyta veika). Tačiau ir aplinkybės dėl šių asmenų, kaip neva tinkamų laiduotojų, nagrinėjamu atveju buvo melagingos.

48. M. V. ir J. V. tinkamumas būti laiduotojais buvo grindžiamas 2008 m. sausio 5 d. tarp jų sudaryta žemės sklypo nuomos sutartimi. Tačiau liudytojas J. V. (dirbęs L. J. vairuotoju) patvirtino, kad L. J. yra prašęs jo pasirašyti žemės nuomos sutartį, jog bankas galėtų išduoti vekselius (nupirkti vekselius), nuteistasis nurodė liudytojui, jog šie dokumentai yra reikalingi bankui ir bus surašyti tik formaliai. Taigi 2008 m. sausio 5 d. žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo realiai vykdoma, pasirašyta L. J. nurodymu, siekiant sudaryti UAB Medicinos bankui įspūdį, neva M. V. ir J. V. (pirmasis – kaip nekilnojamąjį turtą neva nuomojantis ir už tai pajamas gaunantis asmuo, antrasis – kaip galintis turtą nuomotis ir nuomos mokestį mokėti asmuo) yra tinkami laiduotojai.

49. Kaip minėta anksčiau nuosprendyje, sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Nagrinėjamu atveju apgaulė buvo panaudota UAB Medicinos banko atžvilgiu – kaip finansinės naudos gavėją nurodant UAB „A.“, nors faktiškai ši bendrovė iš UAB Medicinos banko gautomis lėšomis nedisponavo, pinigus pagal su UAB Medicinos banku sudarytas sutartis neteisėtai įgijo nuteistasis. Dar daugiau, nagrinėjamu atveju L. J. apgavo ir fizinius asmenis, kurie savo ar bendrovių vardu pasirašė įvairius dokumentus, atžvilgiu – tai yra, M. V., A. A. Nors liudytojai šiame baudžiamajame procese ikiteisminio tyrimo metu išties turėjo ir įtariamųjų statusą, jų parodymai, tiek apklausiant juos kaip įtariamuosius, tiek apklausiant kaip liudytojus, viso proceso metu išliko nuoseklūs. Be to, šių liudytojų parodymus – kad visus veiksmus gaunant iš UAB Medicinos bankas pinigines lėšas atliko L. J. paprašyti ir šio nuteistojo naudai, jo suklaidinti, patvirtino ir jau minėtas liudytojas J. V.. K. B., E. K. taip pat patvirtino, jog visus dokumentus, kurie jų vardu buvo teikiami UAB Medicinos bankui, ruošė pats L. J., o jie tik pasirašydavo jau paruoštuose dokumentuose.

50. Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog sukčiavimas sudarant 2008 m. birželio 6 d. vekselio pirkimo-pardavimo sutartį su UAB Medicinos banku nebuvo padarytas tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta aprašant nuteistajam inkriminuotus veiksmus (7 pastraipoje aprašyta veika). Pagal šios nusikalstamos veikos aplinkybes, sudarant minėtą vekselio pirkimo-pardavimo sutartį kaip tinkamas laiduotojas UAB Medicinos bankui buvo nurodytas ne tik M. V., bet ir M. T., kuris 2008 m. gegužės 8 d. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį su E. G., kurioje, pagal valstybinio kaltintojo poziciją, buvo nurodyta melaginga informacija apie neva pagal šią sutartį M. T. gaunamas pajamas (32 t., b. l. 29, 30). Pažymėtina, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme M. T. ir E. G. apklausti nebuvo. Priešingai nei sutarties tarp M. V. ir J. V. atveju, vienkartinis piniginių lėšų įnešimas į M. T. banko sąskaitą, siekiant pavaizduoti neva šio asmens gaunamas pajamas, užfiksuotas taip pat nebuvo. Taigi iš esmės aplinkybės, jog minėtoje žemės nuomos sutartyje aplinkybės yra nurodytos melagingai, o M. T. iš tiesų nėra tinkamas laiduotojas, yra grindžiamos prielaida (galimai, panašiu nuteistojo elgesiu darant kitas tokio pobūdžio nusikalstamas veikas). Vadovaudamasi in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo nuostatomis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog aplinkybės, susijusios su M. T., kaip tinkamu laiduotoju, sudarant 2008 m. birželio 6 d. vekselio pirkimo-pardavimo sutartį, turi būti šalinamos iš kaip įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių.

51. Vadovaujantis BPK 255 straipsnio 2 dalimi, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Aiškinant BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatą ,,faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų“, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokia situacija gali susiklostyti, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-693/2015, 2K-8-696/2016, 2K-7-304-976/2016). Atsižvelgiant į tai, kad minėtų aplinkybių pašalinimas šioje situacijoje neturi jokios reikšmės L. J. veiksmų kvalifikavimui, taip pat tai, kad nuteistojo gynybinė pozicija viso proceso metu iš esmės buvo tokia pati (tai yra, L. J. neigia jam inkriminuotus veiksmus visa apimtimi), teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl šių aplinkybių pašalinimo nuteistojo teisė į gynybą nebus suvaržyta.

52. Sudarant su UAB Medicinos banku 2008 m. birželio 6 d. vekselio pirkimo-pardavimo sutartį, L. J. apgaule įgijo 56 000 Lt (16 218,72 Eur) (7 pastraipoje aprašyta veika). Šios nusikalstamos veikos padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 382 1 MGL buvo lygus 125 Lt (36,20 Eur). Taigi apgaule įgyto turto vertė šiuo atveju viršija 400 MGL dydžio sumą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuteistojo veiksmai apgaule įgyjant 16 218,72 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą turi būti perkvalifikuojami iš 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

53. L. J. veiksmai apgaule įgyjant 16 218,72 Eur vertės UAB Medicinos bankas turtą, kaip ir kitais sukčiavimo atvejais, kvalifikuoti kaip sutaptis su BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintas kvalifikuojantis šią veiką požymis – didelės žalos padarymas. Akivaizdu, kad, nepateikus suklastotų dokumentų, sprendimas dėl piniginių lėšų išmokėjimo būtų neigiamas. Nagrinėjamu atveju 7 pastraipoje aprašyta nusikalstama veika – sukčiavimas, buvo perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Šios dalies sankcija, kaip minėta, numato kelias bausmės rūšis – baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki šešerių metų. Tuo tarpu BK 300 straipsnio 3 dalis numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki šešerių metų. Nors abu nusikaltimai priskirtini apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis už šiuos nusikaltimus taip pat vienodas (šešeri metai), BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) įtvirtinus kelias alternatyvias bausmės rūšis, ne tik laisvės atėmimą, ši veika pagal įstatymų leidėjo poziciją laikytina mažiau pavojinga nei kvalifikuotas dokumentų klastojimas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, numatantis vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad faktiškai dokumentų klastojimas pagal teismų praktiką laikomas vienu iš sukčiavimo būdų ir papildomai pagal BK 300 straipsnį kvalifikuojamas tik tais atvejais, kai kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą (ką nagrinėjamu atveju L. J. ir padarė, ruošdamas dokumentus, skirtus UAB Medicinos bankui, ir pateikdamas juos pasirašyti atskiriems fiziniams asmenims). Nagrinėjamu atveju kvalifikuojant nuteistojo veiksmus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, kaip padarytus veikiant idealiąja sutaptimi, susidarytų situacija, kuomet dokumentų klastojimas, kuris nagrinėjamu atveju buvo tik priemonė neteisėtam turto įgijimui apgaulės būdu, pagal įstatymo sankcijoje nustatytas bausmės rūšis būtų laikomas pavojingesne veika nei pats sukčiavimas. Kadangi nuteistojo veiksmai apgaule įgyjant 16 218,72 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą buvo perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), L. J. veiksmai, klastojant dokumentus apgaule įgyjant 16 218,72 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą, taip pat perkvalifikuojami iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 300 straipsnio 1 dalį (7 pastraipoje aprašyta veika). Šio straipsnio 3 dalyje numatytas didelės žalos požymis, teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus naują BK redakciją, paprastai turėtų viršyti 900 MGL dydžio sumą.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes ir vadovaudamasi BPK 328 straipsnio 3 dalimi, šalina iš įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių su M. T. susijusias aplinkybes ir nustato, jog 7 pastraipoje aprašytos nusikalstamos veikos buvo padarytos tokiomis aplinkybėmis:

55. L. J. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 4 d. iki 2008 m. birželio 6 d. Kauno m. ir Lazdijų m. savivaldybėse, būdamas UAB „A.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, per kitus asmenis realiai valdydamas ir organizuodamas UAB „A.“ ūkinę – komercinę veiklą, klastodamas dokumentus, pasitelkęs M. V., apgaule už UAB ,,A.“ vardu išduotą vekselį savo naudai įgijo UAB Medicinos banko didelės - 56 000 Lt (16 218,72 Eur) - vertės turtą:

55.1. 2008 m. sausio 4 d. organizavo tariamą UAB „A.“ vardinių akcijų pardavimą M. V. ir jo paskyrimą direktoriumi bei visų UAB „A.“ dokumentų perdavimą M. V., nors realiai jokių įmonės dokumentų neperdavė, toliau pats valdė įmonę ir paruošęs dokumentus nurodydavo M. V. pasirašyti. Sudarydamas verslininko įvaizdį, įtikinęs M. V., kad pradės pelningą naują verslą, susijusį su nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, 2008 m. gegužės 7 d. parengė UAB „A.“ vienintelio akcininko sprendimą, įrašydamas melagingas žinias, kad ,,vienintelis akcininkas nusprendė 6 mėn. laikotarpiui už vekselį gauti 60 000 Lt, kuriuos naudos nekilnojamojo turto – žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimui, vekselį išpirks pardavus žemės sklypą“, nors žemės sklypo įsigyti neketino, bei Paraišką UAB Medicinos bankui dėl 60 000 Lt (17 377,2 Eur) žemės sklypo pirkimo (esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė šiuos suklastotus dokumentus pasirašyti M. V.

55.2. 2008 m. sausio 5 d. parengęs ,,Žemės sklypo nuomos sutartį“, įrašydamas melagingas žinias, kad M. V. J. V. nuomoja žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kas mėnesį gauna po 1 500 Lt (434,43 Eur), M. V. ir J. V. nurodė šią sutartį patvirtinti parašais.

55.3. L. J. nurodymu M. V. pateikus išvardintus dokumentus UAB Medicinos bankui į kredito bylą, įtikinus UAB Medicinos banko darbuotojus, kad M. V. turi pajamų ir yra tinkamas laiduotojas, o UAB ,,A.“ pagal pateiktus dokumentus turi teisę gauti 17 377,20 Eur žemės sklypo pirkimui, buvo pasirašyta 2008 m. birželio 6 d. Vekselio pirkimo – pardavimo sutartis Nr. VEK_69569 dėl UAB ,,A.“ išmokamų 60 000 Lt (17 377,20 Eur) pagal paprastąjį vekselį. Vėliau L. J. parengė UAB ,,A.“ vardu Prašymą išmokėti lėšas pagal vekselio pirkimo – pardavimo sutartį, 56 100 Lt (16 247,68 Eur) pervedant į UAB ,,A.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. birželio 6 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje paimdamas iš sąskaitos 56 000 Lt (16 218,72 Eur) savo naudai įgijo didelės vertės UAB Medicinos banko turtą.

55.4. Tokiu būdu L. J., tyčia sudarydamas apsimestinius sandorius, surašydamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, suklastojo dokumentus bei juos panaudojo, bei suklaidindamas UAB Medicinos banko darbuotojus, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB Medicinos banko 16 218,72 Eur turtą. Jo veiksmai, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, kvalifikuojami kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 300 straipsnio 1 dalyje.

56. Įvertinus MGL dydį, galiojusį nusikalstamų veikų padarymo metu (125 Lt (36,20 Eur)), atsižvelgiant į anksčiau aptartus BK pakeitimus ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuteistojo veiksmai turi būti perkvalifikuojami ir dėl nusikalstamų veikų, aprašytų 2, 6 pastraipose:

56.1. L. J. veiksmai apgaule įgyjant 62 557,76 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą (2 pastraipoje aprašyta veika) perkvalifikuojami iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (įgytas 900 MGL dydžio sumą viršijantis turtas), kadangi ši BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija, atsižvelgiant į švelnesnės alternatyvios bausmės – baudos, atsiradimą yra švelnesnė negu BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu;

56.2. L. J. veiksmai apgaule įgyjant 37 795,41 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą (6 pastraipoje aprašyta veika) perkvalifikuojami iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (kadangi įgytas 900 MGL dydžio sumą viršijantis turtas).

b) Dėl neteisėto UAB Medicinos banko turto įgijimo UAB „L.“ vardu (5, 11 pastraipoje aprašytos veikos)

57. Į UAB Medicinos banką dėl finansavimo UAB „L.“ vardu buvo kreiptasi kelis kartus:

57.1. 2007 m. lapkričio 28 d. į UAB Medicinos banką buvo kreiptasi siekiant gauti finansavimą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti (31 t., b. l. 146–148). Iš UAB Medicinos banko pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „L.“ planavo įsigyti ir įsigijo minėtą žemės sklypą iš UAB „a.“ (nuo 2008 m. kovo 20 d. pavadinimas pakeistas į UAB „M.“) – 2007 m. gruodžio 3 d. buvo sudaryta šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje sklypo vertė nurodyta kaip 680 000 Lt (196 941,61 Eur). Kaip nurodyta sutartyje, iš šios sumos 480 000 Lt (139 017,60 Eur) pardavėjas UAB „a.“ buvo gavęs iš pirkėjo UAB „L.“ prieš pasirašydamas šią sutartį, pirkėjas liko skolingas pardavėjui 200 000 Lt (57 924 Eur) (31 t., b. l. 150–158). 2007 m. gruodžio 4 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. LAON 46781 dėl 200 000 Lt (57 924 Eur) kredito suteikimo (31 t., b. l. 159–165). Ši suma 2007 m. gruodžio 10 d. pervesta į UAB „L.“ banko sąskaitą (31 t., b. l. 166). Vėliau, 2008 m. sausio mėnesį, į UAB Medicinos banką buvo kreiptasi dėl papildomo finansavimo ir kredito sumos padidinimo, kaip šio kreipimosi tikslas nurodytas siekis vystyti investicinius projektus (įsigyti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) (31 t., b. l. 170–176). UAB Medicinos bankas padidino kreditą pagal 2007 m. gruodžio 4 d. kredito sutartį ir į UAB „L.“ sąskaitą 2008 m. vasario 4 d. papildomai pervedė dar 160 000 Lt (46 339,20 Eur) (31 t., b. l. 179–182) (5 pastraipoje aprašyta veika);

57.2. 2008 m. gegužės mėnesį į UAB Medicinos banką buvo kreiptasi siekiant gauti finansavimą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Kaip matyti iš UAB Medicinos bankui pateiktų dokumentų, UAB „L.“ planavo įsigyti šį 750 000 Lt vertės žemės sklypą, kuris, pakeitus jo paskirtį, bus dalinamas į atskirus, mažesnius, sklypus. Prašomo kredito suma – 159 000 Lt (46 049,58 Eur) (32 t., b. l. 147–150). 2008 m. birželio 17 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. LAON_70988 dėl 150 000 Lt (43 443 Eur) kredito suteikimo (32 t., b. l. 152–157). Ši suma 2008 m. birželio 18 d. pervesta į UAB „L.“ banko sąskaitą (32 t., b. l. 160) (11 pastraipoje aprašyta veika).

58. Iš UAB „L.“ sąskaitos po minėtų sutarčių pasirašymo buvo išgrynintos tokios pinigų sumos:

58.1. 2007 m. gruodžio 10 d. 200 000 Lt (57 924 Eur) (31 t., b. l. 180);

58.2. 2008 m. vasario 4 d. 160 000 Lt (46 339,20 Eur) (31 t., b. l. 182);

58.3. 2008 m. birželio 18 d. 148 000 Lt (42 863,76 Eur) (32 t., b. l. 160).

59. Minėtos kredito sutartys buvo sudarytos tarp UAB Medicinos banko ir UAB „L.“, tačiau kaip ir sudarant sutartis UAB „A.“ vardu, faktiškai didžioji dalis pagal šias sutartis gautų pinigų (išskyrus 2 000 Lt pagal 2008 m. birželio 17 d. kredito sutartį) atiteko nuteistajam L. J. Tokią aplinkybę patvirtina A. A. parodymai apie tai, kad faktiškai UAB „L.“ vadovavo, visus sprendimus šios bendrovės vardu priėmė būtent L. J., pats A. A. tik pasirašydavo jam pateikiamuose dokumentuose, jokių pinigų pagal UAB Medicinos banke sudarytas sutartis negavo, į bendrovės kasą neįnešė.

60. Apgaulės panaudojimą UAB Medicinos banko atžvilgiu patvirtina ir tai, kad šiam bankui, iš kurio buvo siekiama gauti finansavimą, buvo teikiami melagingi duomenys:

60.1. 2007 m. gruodžio 4 d. kredito sutartis Nr. LOAN 46781 (5 pastraipoje aprašyta veika) UAB „L.“ vardu buvo sudaryta siekiant gauti trūkstamą finansavimą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Dieną prieš, tai yra, 2007 m. gruodžio 3 d., buvo sudaryta šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „L.“ įsigijo šį turtą iš UAB „a.“ (atstovaujamos direktoriaus E. K.). Pagal sutartį sklypas buvo perkamas už 680 000 Lt, dalį šios sumos (480 000 Lt) pardavėjas (UAB „a.“) gavo iš pirkėjo prieš sutarties sudarymą, likusią dalį UAB „L.“ turėjo sumokėti po kredito iš UAB Medicinos banko gavimo (31 t., b. l. 150–158). Tačiau pati UAB „a.“ šį žemės sklypą įsigijo už beveik dvidešimt kartų mažesnę sumą: 2007 m. spalio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu už 35 000 Lt (24 t., b. l. 24–30). Šiame kontekste svarbu paminėti, kad sklypą pardavusios uždarosios akcinės bendrovės „a.“ direktorius E. K., kaip ir A. A., buvo tik formalus vadovas, kuris realių sprendimų šios bendrovės valdyme nepriiminėjo, tik pakluso L. J. nurodymams, o abejoms šioms bendrovėms faktiškai vadovavo nuteistasis.

60.2. Papildomas kreditas pagal 2007 m. gruodžio 4 d. kredito sutartį Nr. LOAN 46781 buvo išduotas sklypams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įsigyti. Tačiau žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas G. P. nurodė, jog sklypo niekada neketino parduoti, nei A. A., nei L. J. nepažįsta, UAB „L.“ jam nežinoma. Sklypas (duomenys neskelbtini) kaime buvo parduotas 2009 m. spalio 8 d. uždarajai akcinei bendrovei „S.“ (7 t., b. l. 21–25). Šio sklypo savininkė (pardavėja) G. I. apklausta apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog UAB „L.“ jai negirdėta. Taigi nors faktiškai kreipiantis į UAB Medicinos banką dėl kredito sumos pagal 2007 m. gruodžio 4 d. kredito sutartį padidinimo buvo nurodyta, neva planuojama įsigyti konkrečius žemės sklypus, šių žemės sklypų savininkai visiškai neketino minimų sklypų parduoti. Dar daugiau, su UAB „L.“ atstovu (ar tai būtų oficialus direktorius A. A., ar neoficialiai šiai bendrovei vadovavęs L. J.) nurodė niekada nebendravę, pati uždaroji akcinė bendrovė, kuri pagal bankui pateiktus dokumentus planavo šiuos sklypus įsigyti, liudytojams taip pat nebuvo žinoma.

60.3. 2008 m. birželio 17 d. kredito sutartis Nr. LAON_70988 buvo sudaryta siekiant įsigyti 16,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (11 pastraipoje aprašyta veika). Liudytojas L. A., 2008 m. buvęs dalies šio sklypo savininku (liudytojui priklausė pusė sklypo), apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog dėl sklypo pardavimo bendravo su M. V. ir J. V., kurie turėjo agentūrą, supirkinėjančią žemės sklypus. Su broliais 2007 m. rudenį buvo sudaryta preliminari sutartis dėl šio sklypo pardavimo, tačiau nepavykus atskirti liudytojui priklausančios sklypo dalies, preliminari sutartis 2008 m. vasarą buvo nutraukta. Taigi nagrinėjamu atveju 2008 m. birželio 17 d. kredito sutartis, siekiant gauti finansavimą žemės sklypo įsigijimui, buvo sudaryta laikotarpiu, kuomet derybos dėl šio sklypo įsigijimo jau buvo nesėkmingai pasibaigusios. Be to, šios derybos buvo vedamos ne UAB „L.“ (kuri gavo kreditą sklypo įsigijimui), o M. V. ir J. V. vardu.

61. Kaip ir imant kreditus bei perkant vekselius UAB „A.“ vardu, UAB „L.“ panaudojimo būdas sukčiaujant buvo analogiškas – kredito sutartys su UAB Medicinos banku buvo sudarytos UAB „L.“ vardu, šiai bendrovei formaliai vadovaujant A. A., kuris iš tikrųjų atliko ūkio darbus L. J. namuose ir jokiai bendrovei faktiškai nevadovavo. UAB Medicinos bankui pervedus pinigus į UAB „L.“ sąskaitą, didžiąją dalį jų neteisėtai užvaldė L. J. Nagrinėjamu atveju panaudotos apgaulės mastą rodo ir tai, kad UAB Medicinos bankui buvo teikiami melagingi duomenys apie planuojamus įsigyti žemės sklypus, kuriems neva reikalingas finansavimas.

62. Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog sukčiavimas sudarant 2008 m. birželio 17 d. kredito sutartį su UAB Medicinos banku nebuvo padarytas tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta aprašant nuteistajam inkriminuotus veiksmus (11 pastraipoje aprašyta veika). Šios nusikalstamos veikos esmė – kredito gavimas iš UAB Medicinos banko, neva siekiant įsigyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tačiau aprašant L. J. inkriminuotus veiksmus, prie jų nepagrįstai nurodomas ir 2008 m. gegužės 7 d. UAB „L.“ vienintelio akcininko sprendimas parduoti UAB Medicinos bankui 200 000 Lt vertės vekselį (32 t., b. l. 146). Pažymėtina, jog šis 2008 m. gegužės 7 d. vienintelio akcininko sprendimas yra aktualus sprendžiant dėl kitų L. J. inkriminuotų nusikaltimų (aprašytų 10 pastraipoje) ir yra visiškai nesusijęs su 2008 m. birželio 17 d. kredito sutarties sudarymu. 11 pastraipoje aprašyta veika buvo padaryta sudarant su UAB Medicinos banku kredito sutartį, tuo tarpu nusikalstamos veikos aprašyme minimas 2008 m. gegužės 7 d. vienintelio akcininko sprendimas yra susijęs su kita finansavimo rūšimi, vekselio bankui pardavimu.

63. Atsižvelgiant į tai, iš 11 pastraipoje aprašytų nusikalstamų veikų aprašymo šalinamos aplinkybės, susijusios su 2008 m. gegužės 7 d. UAB „L.“ vienintelio akcininko sprendimu (BPK 328 straipsnio 3 punktas) ir nustatoma, jog 11 pastraipoje aprašyta veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis:

64. L. J. laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 8 d. iki 2008 m. birželio 18 d. Kauno m. ir Lazdijų m. savivaldybėse, būdamas UAB „L.“ (iki 2007 m. lapkričio 20 d. – UAB „O.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, per kitus asmenis realiai valdydamas ir organizuodamas UAB „L.“ ūkinę - komercinę veiklą, suklastojęs dokumentus, kad, įsigijęs žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal verslo planą žemės sklypą susklypavus, jį parduos, nors žemės sklypo įsigyti ir jo sklypuoti neketino, pasitelkiant A. A., apgaule iš UAB Medicinos banko įgijo didelės – 148 000 Lt (42 863,76 Eur) – vertės UAB Medicinos banko turtą:

64.1. 2007 m. lapkričio 8 d. organizavo tariamą UAB „O.“ vardinių akcijų pardavimą A. A., 2007 m. lapkričio 12 d. UAB „O.“ pavadinimo keitimą į UAB „L.“, A. A. paskyrimą direktoriumi (nuo 2007 m. lapkričio 15 d.), visų UAB ,,O.“ dokumentų perdavimą A. A., nors realiai jokių įmonės dokumentų neperdavė, toliau pats valdė įmonę ir, paruošęs dokumentus, nurodydavo A. A. pasirašyti.

64.2. Sudarydamas verslininko įvaizdį, įtikinęs A. A., kad pradės pelningą naują verslą, susijusį su nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, siekdamas įgyti UAB Medicinos banko didelės vertės turtą per UAB ,,L.” gaunant kreditą, suklaidindamas UAB Medicinos banko darbuotojus, parengė Verslo aprašymą, įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad (duomenys neskelbtini) parduodamas 16,54 ha žemės sklypas, kurio vertė 750 000 Lt, pakeitus žemės paskirtį, bus sklypuojamas nuo 25 iki 50 arų, todėl įmonė kreipiasi į banką dėl 159 000 Lt paskolos žemės sklypo pirkimui, paraišką UAB Medicinos bankui dėl 159 000 Lt (46 049,58 Eur) investicijos, nurodė šiuos suklastotus dokumentus pasirašyti A. A., bei, pastarajam pasirašius, pateikė UAB Medicinos bankui į kredito bylą. Tokiu būdu įtikino UAB Medicinos banko darbuotojus, kad UAB ,,L.” pagal pateiktus dokumentus turi teisę gauti 46 049,58 Eur kreditą žemės sklypo pirkimui.

64.3. 2008 m. birželio 17 d. Kredito sutartimi Nr. LOAN_70988 UAB Medicinos bankui išdavus UAB ,,L.” 150 000 Lt (43 443 Eur) vertės kreditą, 2008 m. birželio 18 d. parengė Prašymo išmokėti kreditą pagal kreditavimo sutartį, kuria UAB ,,L.” prašo išmokėti 150 000 Lt kreditą, lėšas pervedant į UAB ,,L.” banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, nurodė šio dokumento tikrumą A. A. patvirtinti parašu. 2008 m. birželio 18 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje L. J., paimdamas iš sąskaitos 148 000 Lt (42 863,76 Eur), savo naudai įgijo didelės vertės UAB Medicinos banko turtą.

64.4. Tokiu būdu L. J. tyčia, sudarydamas apsimestinius sandorius, surašydamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, suklastojo dokumentus bei juos panaudojo, bei suklaidindamas UAB Medicinos banko darbuotojus apgaule UAB ,,L.“ vardu savo naudai įgijo svetimą UAB Medicinos banko didelės vertės – 42 863,76 Eur – turtą.

65. Įvertinus MGL dydį, galiojusį nusikalstamų veikų padarymo metu (125 Lt (36,20 Eur)), atsižvelgiant į anksčiau aptartus BK pakeitimus ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuteistojo veiksmai dėl nusikalstamų veikų, aprašytų 5, 11 pastraipose, taip pat turi būti perkvalifikuojami:

65.1. L. J. veiksmai apgaule įgyjant 104 263,20 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą (5 pastraipoje aprašyta veika) perkvalifikuojami iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (kadangi įgytas 900 MGL dydžio sumą viršijantis turtas);

65.2. L. J. veiksmai apgaule įgyjant 42 863,76 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą (11 pastraipoje aprašyta veika) perkvalifikuojami iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (kadangi įgytas 900 MGL dydžio sumą viršijantis turtas).

c) Dėl neteisėto UAB Medicinos banko turto įgijimo UAB „M.“ (buvusi UAB „a.“) vardu (3 pastraipoje aprašyta veika)

66. Finansavimas UAB „M.“ vardu iš UAB Medicinos banko buvo gautas sudarius 2008 m. balandžio 17 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VEK 60208 ir VEK 60228, kurių pagrindu UAB Medicinos bankas iš UAB „M.“ įsigijo du paprastuosius vekselius (100 000 Lt vertės kiekvienas), už šiuos vekselius į UAB „M.“ sąskaitą buvo pervesta 188 000 Lt (54 448,56 Eur) (31 t., b. l. 104–108). UAB Medicinos bankui teiktuose dokumentuose buvo nurodyta, jog už vekselius gautus pinigus UAB „M.“ panaudos įsigydama nekilnojamąjį turtą (31 t., b. l. 88). Laiduotojai pagal minėtas vekselių pirkimo-pardavimo sutartis buvo K. B. ir D. S. (31 t., b. l. 103) (3 pastraipoje aprašyta veika).

67. UAB Medicinos bankas pinigus už minėtus vekselius (188 000 Lt (54 448,56 Eur)) į UAB „M.“ sąskaitą pervedė 2008 m. balandžio 17 d. (31 t., b. l. 108). Didžioji dalis šios pinigų sumos (185 000 Lt) tą pačią dieną buvo išgryninti iš UAB „M.“ sąskaitos (31 t., b. l. 109).

68. UAB „M.“, kurios vardu buvo kreiptasi į UAB Medicinos banką dėl finansavimo, faktiškai taip pat buvo valdoma L. J. Aplinkybę, jog faktiškai UAB „M.“ (kurios pavadinimas iki 2008 m. kovo 20 d. buvo UAB „a.“) iš tikrųjų vadovavo L. J., patvirtino visi šiai bendrovei formaliai vadovavę asmenys: nuo 2006 m. rugpjūčio 11 d. iki 2006 m. lapkričio 19 d. šios įmonės direktorius buvo A. A., kuris, kaip nurodė, tik vykdė L. J. nurodymus, nuo 2006 m. lapkričio 20 d. iki 2008 m. kovo 13 d. – E. K. (apklausiamas nurodė, jog aplinkybę, kad buvo įmonės direktorius, sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu, po to, kai pats kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo L. J. atžvilgiu), o nuo 2008 m. kovo 14 d. – K. B. (šio liudytojo parodymai pirmosios instancijos teisme perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas patvirtino, kad nors ir buvo paskirtas UAB „M.“ direktoriumi, faktiškai bendrovei vadovavo ir visus sprendimus priiminėjo L. J.).

69. Apgaulės panaudojimą UAB Medicinos banko atžvilgiu, kaip ir anksčiau aptartais atvejais, patvirtina tai, kad bankui taip pat buvo teikiami melagingi duomenys, šiuo konkrečiu atveju – dėl K. B. ir D. S. kaip tinkamų laiduotojų pagal 2008 m. balandžio 17 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartis:

69.1. K. B. apklausos metu nurodė, jog su L. J. jį supažindino A. A. Kaip teigė K. B., nuteistasis greitai įgijo jo pasitikėjimą, kadangi sudarė patikimo žmogaus įvaizdį, važinėjo prabangiais automobiliais. Šio liudytojo teigimu, L. J. pasiūlė jam įforminti sandorį, kuriuo liudytojas K. B. (formaliai) įsigyja žemės sklypą ir pažadėjo už tokio sandorio įforminimą sumokėti. Todėl 2008 m. dalyvavo sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą, kuria K. B. iš UAB „a.“ (kurią atstovavo E. K.) įsigijo žemės sklypą. Liudytojas nurodė, kad pinigų – 520 000 Lt, pagal šią sutartį už žemės sklypą niekam nemokėjo, ir apskritai šio sklypo netgi nėra matęs. Vėliau L. J. nurodymu buvo įformintas šio sklypo pardavimas R. Š. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tokiomis pačiomis aplinkybėmis, pas tą patį notarą, jokių pinigų už šį sklypą negavo. Bylos duomenys išties patvirtina, jog 2008 m. sausio 14 d. buvo sudaryta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu K. B. įgijo šį žemės sklypą iš UAB „a.“ (atstovaujamos direktoriaus E. K.) už 520 000 Lt (18 t., b. l. 40–45). Nors UAB Medicinos bankui buvo pateikta šio žemės sklypo 2008 m. sausio 15 d. nuomos sutartis (31 t., b. l. 91, 92), pagal kurią sklypas neva išnuomotas J. P., šis liudytojas (L. J. dėdė) teisme tvirtino jokios sutarties su K. B. nepasirašęs, šio asmens (K. B.) išvis nepažįstąs, tokia pavardė jam negirdėta, o parašas nuomos sutartyje ne jo. Taigi tiek nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio, tiek šio nekilnojamojo turto nuomos sandorio sudarymo aplinkybės rodo, jog sandoriai apsimestiniai, sudaryti turint vienintelį tikslą – jog K. B. UAB Medicinos bankui būtų pateiktas kaip patikimas ir tinkamas laiduotojas.

69.2. Antrasis laiduotojas sudarant 2008 m. balandžio 17 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartis buvo D. S. Šis liudytojas, kaip ir K. B., patvirtino, jog L. J. paprašė jo (D. S.) vardu įforminti vieną žemės sklypą. Šiuo tikslu L. J. nusivežė jį pas notarą pasirašyti dokumentų. Sutiko pasirašyti tokį fiktyvų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, kadangi už dalyvavimą tokio sandorio sudaryme L. J. jam pasiūlė gerą atlygį. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog 2008 m. balandžio 4 d. buvo sudaryta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu D. S. įgijo šį žemės sklypą iš UAB „L.“ (31 t., b. l. 93–98). Po kelių dienų, 2008 m. balandžio 7 d., buvo sudaryta šio sklypo nuomos sutartis, pagal kurią sklypas buvo išnuomotas J. V. (31 t., b. l. 99, 100). Apklaustas J. V. patvirtino, jog L. J. yra prašęs jo pasirašyti žemės nuomos sutartyje, kuri, kaip teigė nuteistasis, buvo tik formali, siekiant pasirašyti vekselių pirkimo-pardavimo sutartis su banku. Tokie duomenys patvirtina, jog kaip ir aptartu K. B. atveju, tiek nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris, tiek šio nekilnojamojo turto nuomos sandoris buvo apsimestiniai, sudaryti vieninteliu tikslu – jog D. S. UAB Medicinos bankui būtų pateiktas kaip tinkamas laiduotojas.

70. Taigi nagrinėjamu atveju į UAB Medicinos banką dėl finansavimo buvo kreiptasi UAB „M.“ vardu, sutartys, kurių pagrindu šiai bendrovei buvo suteiktas finansavimas, sudarytos šios bendrovės vardu, tačiau, kaip patvirtino dokumentus pasirašęs ir formaliai bendrovės vadovo pareigas ėjęs K. B., faktiškai pinigai atiteko L. J. UAB Medicinos bankui taip pat pateikti suklastoti dokumentai, neva patvirtinantys K. B. ir D. S. tinkamumą būti laiduotojais pagal UAB „M.“ vardu sudarytas sutartis. Taigi L. J., kaip ir anksčiau aptartais atvejais, dėl panaudotos apgaulės neteisėtai įgijo UAB Medicinos bankui priklausančias pinigines lėšas, o skolingi šiam bankui liko bendrovė ir pagal sutartis laidavę asmenys.

71. Aprašant L. J. inkriminuotus veiksmus nurodyta, jog nagrinėjamu atveju UAB Medicinos bankas pinigus pagal vekselių pirkimo-paravimo sutartis 2008 m. balandžio 17 d. pervedė į UAB „M.“ banko sąskaitą, pastaroji 2008 m. balandžio 30 d. atliko pavedimą į UAB „L.“ banko sąskaitą ir tuomet pinigai L. J. buvo išgryninti. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks inkriminuotų veiksmų aprašymas nėra tikslus, kadangi iš UAB „M.“ banko sąskaitos išrašo matyti, jog UAB Medicinos bankui pervedus šiai bendrovei pinigus 2008 m. balandžio 17 d. (188 000 Lt pavedimas), tą pačią dieną didžioji dalis šios sumos (185 000 Lt) buvo išgryninta iš UAB „M.“ banko sąskaitos (31 t., b. l. 109). Be to, minėtas pinigų pervedimas uždarajai akcinei bendrovei „L.“ yra susijęs ne su šia (3 pastraipoje aprašyta veika), o su kitais L. J. inkriminuotais nusikaltimais (aprašytais 10 pastraipoje). Todėl šios aplinkybės nusikalstamų veikų aprašyme turi būti patikslintos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apimties patikslinimas neturi jokios reikšmės L. J. veiksmų kvalifikavimui, aplinkybės dėl pinigų išgryninimo laiko ir šio išgryninimo būdo (jog pinigai išgryninti iš UAB „M.“, o ne iš UAB „L.“ banko sąskaitos, kurios abi faktiškai bet kokiu atveju buvo kontroliuojamos nuteistojo) nelaikytinos iš esmės skirtingomis nuo tų, kurios nuteistajam buvo inkriminuotos skundžiamame nuosprendyje, todėl dėl tokio aplinkybių patikslinimo L. J. teisė į gynybą nebus suvaržyta. Vis dėlto, atsižvelgiant į non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama) principo turinį bei paduotų apeliacinių skundų argumentus (prokuroro skundas dėl netikslaus inkriminuotų nusikaltimų aprašymo nėra paduotas, pats nuteistasis, akivaizdu, savo padėties bloginti taip pat neprašo), apgaule įgyto turto vertė nedidinama, o paliekama tokia, kokia buvo nustatyta skundžiamame Kauno apygardos teismo nuosprendyje – 170 000 Lt (49 158,52 Eur), nors, kaip jau minėta, pasisavinta buvo didesnė suma (185 000 Lt).

72. Be to, aprašant L. J. inkriminuotus nusikaltimus (konkrečiai – 3.1. pastraipoje) yra klaidingai nurodyta, jog nurodymus L. J. davė M. V., E. K. ir K. B.. Tiek 3 pastraipoje aprašytų nusikaltimų esmė (M. V. šiuo atveju neatliko jokių veiksmų), tiek tame pačiame sakinyje prieš tai nurodyti trys asmenys (A. A., E. K. ir K. B.) patvirtina, jog nurodant M. V., o ne A. A., buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris turi būti ištaisytas.

73. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes ir vadovaudamasi BPK 328 straipsnio 3 dalimi, tikslina 3 pastraipoje aprašytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir nustato, jog šios nusikalstamos veikos buvo padarytos tokiomis aplinkybėmis:

74. L. J. laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 9 d. iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. Kauno m. ir Lazdijų m. savivaldybėse, būdamas UAB „M.“ (iki 2006 m. rugpjūčio 28 d. pavadinimas UAB ,,I.“, iki 2008 m. kovo 20 d. pavadinimas UAB „a.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, per kitus asmenis realiai valdydamas ir organizuodamas UAB „M.“ ūkinę – komercinę veiklą, suklastojęs dokumentus, kad įsigijęs žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vystys kaimo turizmą, apgaule UAB ,,M.“ vardu pateikiant vekselius, savo naudai įgijo UAB Medicinos banko didelės – 49 158,52 Eur – vertės turtą:

74.1. 2006 m. rugpjūčio 9 d. organizavo tariamą UAB ,,I.“ (nuo 2006 m. rugpjūčio 28 d. – UAB „a.“) vardinių akcijų pardavimą A. A. ir jo paskyrimą nuo 2006 m. rugpjūčio 11 d. direktoriumi bei visų įmonės dokumentų perdavimą A. A., 2006 m. lapkričio 20 d. organizavo E. K. paskyrimą direktoriumi bei visų UAB ,,a.” įmonės dokumentų perdavimą E. K., 2008 m. kovo 14 d. organizavo K. B. paskyrimą direktoriumi bei visų įmonės UAB ,,a.” (nuo 2008 m. kovo 20 d. – UAB ,,M.”) dokumentų perdavimą K. B., nors realiai jokių įmonės dokumentų neperdavė, toliau pats valdė įmonę ir, sudarydamas verslininko įvaizdį, įtikinęs A. A., E. K. ir K. B., kad pradės pelningą naują verslą, susijusį su nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, paruošęs dokumentus, nurodydavo A. A., E. K. ir K. B. pasirašyti;

74.2. suorganizavo apsimestinio žemės sklypo pirkimo sandorio sudarymą, kad K. B. 2008 m. sausio 14 d. iš UAB „a.“ (direktorius E. K.) perka žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (kurį prieš tai apsimestiniais sandoriais 2007 m. gruodžio 4 d. pirko J. V., 2007 m. gruodžio 13 d. – UAB „L.“ (direktorius A. A.), 2007 m. gruodžio 18 d. – UAB „K.“ (direktorius L. J.), 2007 m. gruodžio 20 d. – UAB „a.“ (direktorius E. K.), po ko 2008 m. sausio 15 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje įrašė melagingas žinias, kad K. B. išnuomoja žemės sklypą J. P., o pastarasis už nuomą K. B. kas mėnesį mokės po 3 000 Lt, pats pasirašydamas vietoje J. P. bei nurodydamas pasirašyti K. B. šią suklastotą žemės sklypo nuomos sutartį, tokiu būdu įtikindamas UAB Medicinos banko darbuotojus, kad K. B. turi pastovių pajamų ir turi galimybę vekselių bylose būti laiduotoju;

74.3. tęsdamas nusikalstamą veiką 2008 m. balandžio 4 d. Kauno m. 18-ajame notarų biure, esančiame Savanorių pr. 247, Kaune, suorganizavo apsimestinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą, kad D. S. perka iš UAB ,,L.“ žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po ko parengė 2008 m. balandžio 7 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, į kurią įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad D. S. išnuomoja minėtą žemės sklypą J. V. ir už sklypo nuomą J. V. D. S. kas mėnesį mokės po 3 000 Lt (868,86 Eur), nurodė D. S. ir J. V. šią suklastotą žemės sklypo sutartį pasirašyti, po ko L. J. nurodžius ir 2008 m. balandžio 7 d. J. V. įnešus į D. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke 6 000 Lt (1 737,72 Eur), kaip už žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) balandžio – gegužės mėn. nuomą, bei pateikiant minėtus suklastotus dokumentus UAB Medicinos bankui į vekselių bylą, įtikino UAB Medicinos banko darbuotojus, kad D. S. turi nuosavybės teise turto, pastovių pajamų ir turi galimybę vekselių byloje būti laiduotoju;

74.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008 m. balandžio 15 d. parengė UAB „M.“ vienintelio akcininko sprendimą, įrašydamas melagingas žinias, kad ,,vienintelis akcininkas nusprendė už du vekselius po 100 000 Lt 6 mėn. laikotarpiui įsigyti nekilnojamojo turto“ bei paraišką UAB Medicinos bankui dėl 200 000 Lt (57 924 Eur), reikalingų apyvartinėms lėšoms, nurodė šiuose suklastotuose dokumentuose K. B. pasirašyti bei, pastarajam pasirašius, pateikė UAB Medicinos bankui į kredito (vekselių) bylą. Tokiu būdu panaudojo suklastotus dokumentus ir įtikino UAB Medicinos banko darbuotojus, kad UAB ,,M.“ turi teisę už du paprastuosius vekselius gauti po 100 000 Lt (28 962 Eur) žemės sklypo įsigijimui;

74.5. 2008 m. balandžio 17 d. Vekselių pirkimo – pardavimo sutartimis Nr. VEK 60208 ir VEK 60228 UAB Medicinos bankui nupirkus UAB „M.“ du paprastuosius vekselius po 100 000 Lt (28 962 Eur) bei į UAB „M.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, pervedus 188 000 Lt (54 448,56 Eur), L. J. 2008 m. balandžio 17 d. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, paėmė iš sąskaitos 185 000 Lt (53 579, 70 Eur), taip savo naudai įgijo didelės vertės UAB Medicinos banko turtą – 170 000 Lt (49 158,52 Eur).

74.6. Tokiu būdu L. J., tyčia sudarydamas apsimestinius sandorius, surašydamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, suklastojo dokumentus bei juos panaudojo, bei, suklaidindamas UAB Medicinos banko darbuotojus, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB Medicinos banko 49 158,52 Eur turtą.

75. Kadangi nagrinėjamu atveju apgaule buvo įgyta 900 MGL dydį viršijanti suma, L. J. veiksmai apgaule įgyjant 49 158,52 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuojami iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kadangi ši BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija, atsižvelgiant į švelnesnės alternatyvios bausmės – baudos, buvimą, kaip jau minėta, yra švelnesnė negu BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu;

d) Dėl neteisėto UAB Medicinos banko turto įgijimo UAB „M.“ ir UAB „L.“ vardu (10 pastraipoje aprašyta veika)

76. 10 pastraipoje aprašytą UAB Medicinos banko turto įgijimą apgaule sudaro keli etapai:

76.1. Visų pirma, į UAB Medicinos banką buvo kreiptasi UAB „M.“ vardu, siekiant gauti finansavimą žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (viso – trys žemės sklypai), įsigyti. 2008 m. balandžio 24 d. buvo sudaryta šių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „M.“ įsigijo iš UAB „L.“ minėtus tris žemės sklypus. Bendra šių sklypų kaina – 720 000 Lt. Sutartyje nurodyta, jog dalį sumos (324 001,82 Lt) pardavėjas UAB „L.“ gavo iš pirkėjo UAB „M.“ prieš pasirašydamas sutartį, likusią dalį (395 998,18 Lt (114 689 Eur)) turi gauti, kuomet uždarajai akcinei bendrovei „M.“ bus suteiktas kreditas (32 t., b. l. 106–118). 2008 m. balandžio 25 d. sudaryta kredito sutartis Nr. LAON_61828, pagal kurią UAB Medicinos bankas suteikė UAB „M.“ 114 689 Eur kreditą (32 t., b. l. 119–124). Kaip kreditas gautos pinigų sumos iš UAB „M.“ sąskaitos pervestos į UAB „L.“ sąskaitą, 2008 m. balandžio 30 d. – 175 996,12 Lt (50 972 Eur), o 2008 m. gegužės 6 d. – 220 002,06 Lt (63 717 Eur) (16 t., b. l. 83, 84, 32 t., b. l. 178, 179).

76.2. Antra, 2008 m. gegužės 8 d. buvo sudarytos vekselių pirkimo-pardavimo sutartys Nr. VEK_63968 ir VEK_63948, kurių pagrindu UAB Medicinos bankas iš UAB „L.“ įsigijo du paprastuosius vekselius (100 000 Lt vertės kiekvienas), už kiekvieną sumokant po 94 000 Lt, viso 188 000 Lt (54 448,56 Eur), ši suma į UAB „L.“ banko sąskaitą pervesta 2008 m. gegužės 8 d. (32 t., b. l. 138–141, 145). UAB Medicinos bankui teiktuose dokumentuose buvo nurodyta, jog už vekselius gautus pinigus UAB „L.“ panaudos nekilnojamojo turto įsigijimui (32 t., b. l. 130), tai yra, žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini). Laiduotojas pagal minėtas vekselių pirkimo-pardavimo sutartis buvo R. Š. (32 t., b. l. 137).

77. Sutartis UAB „M.“ vardu pasirašė K. B., o sutartis UAB „L.“ vardu – A. A. Abu šie asmenys, kaip jau minėta anksčiau šiame nuosprendyje, faktiškai nurodytoms bendrovėms nevadovavo, tik vykdė nuteistojo L. J. nurodymus. Sudarant 2008 m. gegužės 8 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartis UAB „L.“ vardu UAB Medicinos banko atžvilgiu kaip tinkamas laiduotojas pagal šią sutartį nurodytas R. Š., tai yra, asmuo, neva nuosavybės teise valdantis nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį jam 2008 m. balandžio 25 d. sutarties pagrindu neva pardavė K. B. Tiek K. B., tiek liudytojas R. Š. patvirtino, jog minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo fiktyvi, už žemės sklypą jokių pinigų R. Š. nemokėjo, pasirašė dokumentuose pas notarą L. J. paprašytas ir gavo už tai 200 Lt.

78. Dėl panaudotos apgaulės UAB Medicinos bankas suteikė finansavimą tiek UAB „M.“, tiek UAB „L.“. Faktiškai visi iš UAB Medicinos banko gauti pinigai atsidūrė UAB „L.“ banko sąskaitoje – visų pirma, iš UAB „M.“ banko sąskaitos į UAB „L.“ banko sąskaitą jie pervesti kaip atsiskaitymas už minėtus tris žemės sklypus pagal 2008 m. balandžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį (2008 m. balandžio 30 d. ir gegužės 6 d. pavedimai), antra, pavedimas į UAB „L.“ banko sąskaitą padarytas tiesiai iš UAB Medicinos banko pagal 2008 m. gegužės 8 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartį. Iš viso UAB „L.“ sąskaitoje atsidūrė 583 998,17 Lt (175 996,12 + 220 002,06 + 188 000) (169 137,56 Eur), kurie buvo panaudoti taip:

78.1. 290 000 Lt išgryninta (170 000 Lt išgryninta 2008 m. balandžio 30 d., 120 000 Lt – 2008 m. gegužės 6 d.) ((32 t., b. l. 128);

78.2. Likusi suma (293 998,19 Lt ) panaudota UAB „L.“ vardu įsigyjant automobilį „Lexus LS 460“ (pagal 2008 m. gegužės 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „L.“ įsigijo automobilį „Lexus LS 460“, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą išviso pervesta 318 000 Lt suma, 22 t., b. l. 92–94, 32 t., b. l. 145).

79. Sukčiavimas įgyjant svetimą turtą laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o šis įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. UAB Medicinos bankui suteikus finansavimą uždarosioms akcinėms bendrovėms „M.“ ir „L.“, faktiškai gautomis lėšomis pradėjo naudotis L. J. – dalį pinigų išsigrynindamas, kitą dalį panaudodamas automobilio „Lexus LS 460“ įsigijimui. Liudytojas A. A. patvirtino, jog tam tikru laikotarpiu nuteistasis L. J. išties naudojosi automobiliu „Lexus“, tačiau vėliau šis automobilis, liudytojo teigimu, buvo areštuotas. Tokius liudytojo parodymus patvirtina ir rašytiniai įrodymai – Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartimi buvo nutarta automobilį „Lexus LS 460“ areštuoti ir perduoti kreditoriui UAB Medicinos bankui, automobilis aukcione parduotas 2010 m. liepos 26 d. (22 t., b. l. 87, 88). Taigi nuteistasis pinigines lėšas, kurios buvo gautos iš UAB Medicinos banko kaip finansavimas nekilnojamojo turto įsigijimui, naudojo savo reikmėm – įsigijo automobilį, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog šį turtą jis buvo įgijęs ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

80. Kadangi nagrinėjamu atveju apgaule buvo įgyta 900 MGL dydį viršijanti suma, L. J. veiksmai apgaule įgyjant 169 137,56 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuojami iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kadangi ši BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija, atsižvelgiant į švelnesnės alternatyvios bausmės – baudos, buvimą, kaip jau minėta, yra švelnesnė negu BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu.

e) Dėl neteisėto UAB Medicinos banko turto įgijimo UAB „K.“ vardu (4 pastraipoje aprašyta veika)

81. Nagrinėjamu atveju į UAB Medicinos banką buvo kreiptasi siekiant gauti finansavimą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti. Dokumentus UAB Medicinos bankui L. J. teikė savo vadovaujamos bendrovės – UAB „K.“, vardu. Bankui teiktuose dokumentuose buvo nurodyta, jog planuojamo įsigyti žemės sklypo kaina – 1 800 000 Lt (521 316,03 Eur), reikalinga paskolos suma – 1 260 000 Lt (364 921,22 Eur) (31 t., b. l. 116–118). 2007 m. birželio 21 d. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią V. S. pardavė UAB „K.“ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo kaina sutartyje nurodyta kaip 1 800 000 Lt (521 316,03 Eur), dalį šios sumos (540 000 Lt (156 394,81 Eur)) pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašydamas sutartį, likęs atsiskaitymas pagal sutartį turi būti atliktas UAB „K.“ gavus kreditą iš UAB Medicinos banko (32 t., b. l. 120–128). 2007 m. birželio 26 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. LOAN_43772, kuria remiantis UAB Medicinos bankas suteikė UAB „K.“ 1 260 000 Lt (364 921,22 Eur) kreditą žemės sklypo pirkimui (32 t., b. l. 129–134). Kredito suma į UAB „K.“ sąskaitą pervesta 2007 m. liepos 2 d. (32 t., b. l. 142). Tą pačią dieną V. S. pervesta 415 000 Lt (120 192,30 Eur) suma (32 t., b. l. 142).

82. Liudytoja V. S. apklausiama paaiškino, jog sklypą pardavė už 415 000 Lt sumą, kuri buvo pervesta į jos banko sąskaitą 2007 m. liepos 2 d. daugiau jokių pinigų pagal sklypo pirkimo-pardavimo sutartį liudytoja tvirtino negavusi. Paaiškino, jog sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje sutiko nurodyti didesnę šio turto kainą L. J. reikalavimu, kadangi nuteistasis teigė kitu atveju sklypo nepirksiantis ir sutarties dėl sklypo pirkimo-pardavimo nepasirašysiantis. Šios liudytojos parodymų melagingumą L. J. grindžia aplinkybe, jog liudytoja pasirašė visuose dokumentuose, taip pat ir kasos išlaidų orderyje, kuriuo patvirtino už sklypą gavusi ir 1 385 000 Lt (31 t., b. l. 135).

83. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad šiuo atveju nenustatyta jokių priežasčių, kodėl liudytoja galėtų (turėtų tikslą) meluoti, apkalbėti nuteistąjį ar nurodyti melagingas aplinkybes apie sklypo pardavimą. Tokių aplinkybių nenurodė ir skundo autorius L. J. Pažymėtina, jog V. S. parodymai apie sklypo pardavimą buvo vienodi ir nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios (6 t., b. l. 181, 182, 198). Antra, liudytojos parodymus patvirtina ir tai, kad UAB „K.“ gavus kreditą iš UAB Medicinos banko, liudytojai buvo pervesta būtent 415 000 Lt (120 192,30 Eur) suma, tai yra, suma, kurią liudytoja nurodė ir gavusi už sklypo pardavimą. Visa kredito suma, tai yra 1 260 000 Lt (364 921,22 Eur)), buvo pervesta į UAB „K.“ banko sąskaitą. Todėl tokiu atveju jei V. S. būtų pardavusi sklypą už sutartyje nurodytą sumą, į liudytojos banko sąskaitą iš UAB „K.“ banko sąskaitos turėjo būti parvesta ne dalis gauto kredito, bet visas kredito suma – 1 260 000 Lt. Tokiu atveju visiškai nesuprantamas, nelogiškas ir prieštaraujantis objektyviems duomenims L. J. teiginys, kad kitą gauto kredito dalį jis išgrynino ir perdavė liudytojai grynais pinigais. Tokiu būdu, suklastojus dokumentus dėl grynųjų pinigų perdavimo, UAB Medicinos bankas buvo įtikintas, kad visa kaip kreditas gauta suma buvo panaudota atsiskaitymui už žemės sklypą, nors UAB „K.“ banko sąskaitos išrašas patvirtina kitokias aplinkybes: kaip minėta, į UAB „K.“ banko sąskaitą 2007 m. liepos 2 d. buvo pervesta 1 260 000 Lt (364 921,22 Eur). Tą pačią dieną 415 000 Lt (120 192,30 Eur) pervesti V. S., likusi kredito dalis (845 000 Lt (244 728,91 Eur)) laikotarpiu iki 2007 m. rugsėjo 24 d. išgryninta (31 t., b. l. 142–145).

84. Dėl UAB Medicinos banko atžvilgiu panaudotos apgaulės (pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos didesnės nekilnojamojo turto kainos, dokumentų, neva patvirtinančių pinigų perdavimą sklypo pardavėjai, bankui pateikimo), UAB Medicinos bankas suklaidintas išdavė UAB „K.“ kreditą žemės sklypui įsigyti, kuris buvo beveik tris kartus didesnis nei faktiškai už sklypą sumokėta pinigų suma (suteiktas kreditas – 1 260 000 Lt, sklypo kaina – 415 000 Lt), atsiskaičius pagal sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (sumokėjus V. S. 415 000 Lt (120 192,30 Eur)), likusi kredito suma (845 000 Lt (244 728,91 Eur)) buvo išgryninta iš UAB „K.“ banko sąskaitos ir taip neteisėtai L. J. užvaldyta.

85. Kadangi nagrinėjamu atveju apgaule buvo įgyta 900 MGL dydį viršijanti suma, L. J. veiksmai apgaule įgyjant 244 728,91 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuojami iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kadangi ši BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija, atsižvelgiant į alternatyvios bausmės – baudos, buvimą, kaip jau minėta, yra švelnesnė negu BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu.

f) Dėl neteisėto UAB Medicinos banko turto įgijimo D. S., E. K. ir R. Š. vardu (9 pastraipoje aprašyta veika)

86. Nagrinėjamu atveju į UAB Medicinos banką dėl finansavimo kreiptasi ir sutartys su banku sudarytos trijų fizinių asmenų vardu:

86.1. 2008 m. balandžio 8 d. buvo sudaryta vekselio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VEK_58448, kurios pagrindu UAB Medicinos bankas iš D. S. įsigijo 100 000 Lt (28 862 Eur) vertės paprastąjį vekselį, už jį į D. S. sąskaitą sumokant 94 591,67 Lt (27 395,64 Eur) (32 t., b. l. 67, 68, 71). UAB Medicinos bankui teiktuose dokumentuose buvo nurodyta, jog už vekselį gautus pinigus D. S. panaudos įsigydamas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (32 t., b. l. 64);

86.2. 2008 m. balandžio 8 d. buvo sudaryta vekselio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VEK_58368, kurios pagrindu UAB Medicinos bankas iš E. K. įsigijo 100 000 Lt (28 862 Eur) vertės paprastąjį vekselį, už jį į E. K. sąskaitą sumokant 94 591,67 Lt (27 395,64 Eur) (32 t., b. l. 86, 87, 90). UBA Medicinos bankui teiktuose dokumentuose buvo nurodyta, jog už vekselį gautus pinigus E. K. panaudos įsigydamas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (32 t., b. l. 83);

86.3. 2008 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta vekselio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VEK_62428, kurios pagrindu UAB Medicinos bankas iš R. Š. įsigijo 100 000 Lt (28 862 Eur) vertės paprastąjį vekselį, už jį į R. Š. sąskaitą sumokant 94 100 Lt (27 253,24 Eur) (32 t., b. l. 96, 97, 100). UAB Medicinos bankui teiktuose dokumentuose buvo nurodyta, jog už vekselį gautus pinigus R. Š. panaudos įsigydamas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (32 t., b. l. 93).

87. Iš UAB Medicinos bankui pateiktų dokumentų matyti, jog D. S., E. K. ir R. Š. sudarė įspūdį kaip patikimi asmenys, nuosavybės teise valdantys nekilnojamąjį turtą ir gaunantys iš šio turto pastovias pajamas:

87.1. D. S. 2008 m. balandžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą iš UAB „L.“, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 2008 m. balandžio 7 d. nuomos sutarties pagrindu išnuomojo šį žemės sklypą J. V. (32 t., b. l. 53–62);

87.2. E. K. 2008 m. balandžio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo žemės sklypą iš UAB „M.“, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 2008 m. balandžio 7 d. nuomos sutarties pagrindu išnuomojo šį žemės sklypą J. V. (32 t., b. l. 72–81);

87.3. R. Š. 2008 m. balandžio 24 d. žemės nuomos sutarties pagrindu išnuomojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), J. V. (32 t., b. l. 91, 92) (tą patį, kurį J. V. 2008 m. balandžio 7 d. išnuomojo D. S.

88. Liudytojas D. S. nurodė kelis mėnesius dirbęs L. J. vairuotoju. Patvirtino, jog nuteistojo prašymu važiavo į UAB Medicinos banko Lazdijų filialą, kuriame, L. J. nurodymu, pasirašė dokumentus dėl banko sąskaitos atidarymo. Liudytojas nurodė ir tai, jog kartu su juo ir L. J. į UAB Medicinos banko Lazdijų filialą važiavo ir R. Š., kuris taip pat pasirašė tam tikruose dokumentuose. Su jais, liudytojo teigimu, lyg ir buvo trečias asmuo. Už tokius veiksmus L. J. visiems trims asmenims sumokėjo tam tikras pinigų sumas.

89. Liudytojas E. K. nurodė pas L. J. dirbęs vadybininku, ieškojęs jam internete žemės sklypų. Tuo metu liudytojui buvo 19–20 metų. Nurodė pasitikėjęs L. J. ir jo šeima, ne kartą pasirašęs įvairiuose jam pateiktuose dokumentuose tiek UAB Medicinos banke, tiek pas notarą. Tik tuomet, kai gavo raštą iš antstolio, sužinojo, jog yra skolingas UAB Medicinos bankui. Bendra skolos suma buvo virš 200 000 Lt. L. J. pradžioje aiškino, jog viską dėl skolos sutvarkys, tačiau dingo, jo nebuvo įmanoma surasti. Liudytojas tvirtino jokių pinigų iš UAB Medicinos banko negavęs.

90. Liudytojas R. Š. nurodė, kad 2008 m. pavasarį, vasarą dirbo pas L. J. sargu. Patvirtino, jog yra pasirašęs dokumentuose pas notarą, taip pat UAB Medicinos banke, už ką gavo iš L. J. piniginį atlygį – 200 Lt. Apie skolą UAB Medicinos bankui tvirtino sužinojęs tuomet, kai gavo pranešimus iš antstolio. Pats asmeniškai jokių pinigų iš UAB Medicinos banko nėra gavęs, nors parašai dokumentuose ir yra jo.

90.1. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju vekselių pirkimo-pardavimo sutartis UAB Medicinos banke pasirašė asmenys, tuo metu buvę pakankamai jauno amžiaus (21–22 metų), dirbę pas L. J. (vairuotoju, vadybininku ar sargu), tai yra priklausomi nuo nuteistojo. Dar daugiau, pasitikėję juo kaip verslininku. Kaip minėta, visi trys liudytojai nuosekliai tvirtino, jog faktiškai jokių pinigų iš UAB Medicinos banko negavo, pasirašė dokumentuose nežinodami jų turinio, o tokius veiksmus atliko L. J. prašymu už tam tikras pinigų sumas (atlygį). Liudytojai patvirtino ir tai, kad žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriuose pasirašė vėlgi L. J. paprašyti, jokių pinigų už žemės sklypus nemokėjo. Taigi sandoriai, susiję su nekilnojamojo turto įsigijimu ir šio turto nuoma, neva patvirtinę UAB Medicinos bankui, jog liudytojai D. S., E. K. ir R. Š. yra asmenys, galintys skolintis iš banko tam tikras pinigų sumas ir turintys galimybę šias sumas grąžinti, buvo apsimestiniai, sudaryti siekiant gauti finansavimą iš UAB Medicinos banko ir neplanuojant iš banko gautų lėšų grąžinti. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad tas pats žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), J. V. buvo išnuomotas netgi du kartus – 2008 m. balandžio 7 d. išnuomojo D. S., o 2008 m. balandžio 24 d. R. Š. Kaip ir anksčiau aptartais atvejais, norint L. J. užvaldyti svetimą turtą, apgaulė šiuo atveju buvo panaudota ne tik UAB Medicinos banko atžvilgiu, bet ir minėtų liudytojų atžvilgiu, kurie, patys to nesuprasdami, prisiėmė atitinkamo dydžio finansinius įsipareigojimus UAB Medicinos bankui, nors faktiškai iš banko jokių piniginių lėšų negavo, pastarąsias neteisėtai įgijo nuteistasis L. J.

91. Kadangi nagrinėjamu atveju apgaule buvo įgyta 900 MGL dydį viršijanti suma (282 140 Lt (81 713,39 Eur)), L. J. veiksmai apgaule įgyjant 81 713,39 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuojami iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kadangi ši BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija, atsižvelgiant į švelnesnės alternatyvios bausmės – baudos, buvimą, kaip jau minėta, yra švelnesnė negu BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi nusikaltimo padarymo metu.

g) Dėl neteisėto UAB Medicinos banko turto įgijimo V. M. vardu (8 pastraipoje aprašyta veika)

92. Nagrinėjamu atveju į UAB Medicinos banką dėl finansavimo kreiptasi ir sutartis su banku sudaryta V. M. vardu: 2008 m. balandžio 8 d. buvo sudaryta vekselio pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VEK_58448, kurios pagrindu UAB Medicinos bankas iš V. M. įsigijo 100 000 Lt vertės paprastąjį vekselį, už jį V. M. į sąskaitą sumokant 94 591,67 Lt (27 395,64 Eur). Didžioji iš UAB Medicinos banko gautos pinigų sumos dalis (27 230,07 Eur) kitą dieną po sutarties sudarymo buvo išgryninta (32 t., b. l. 48, 49, 52). UAB Medicinos bankui teiktuose dokumentuose buvo nurodyta, jog už vekselį gautus pinigus V. M. panaudos įsigydamas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (32 t., b. l. 41). Laiduotojas pagal minėtą vekselio pirkimo-pardavimo sutartį buvo E. K. (32 t., b. l. 50).

93. Siekiant patvirtinti aplinkybes, jog V. M. yra asmuo, galintis grąžinti skolą UAB Medicinos bankui, tai yra, turi pastovias pajamas, šiam bankui buvo pateikta 2008 m. balandžio 7 d. žemės sklypo nuomos sutartis. Šios sutarties pagrindu V. M. išnuomojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), J. V., nuomos mokestis nustatytas 3 000 Lt per mėnesį (32 t., b. l. 45, 46). Tą pačią dieną į V. M. sąskaitą J. V. įnešė 6 000 Lt kaip atsiskaitymą už nuomą (už du mėnesius) (32 t., b. l. 47).

94. Aplinkybė, jog E. K. yra tinkamas laiduotojas, buvo grindžiama panašiomis aplinkybėmis – UBA Medicinos bankui pateikta 2008 m. balandžio 7 d. žemės sklypo nuomos sutartis, kurios pagrindu E. K. išnuomojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), J. V., nuomos mokestis nustatytas toks pat (3 000 Lt už mėnesį) (32 t., b. l. 42, 43). Kaip ir į V. M. sąskaitą, taip ir į E. K. sąskaitą 2008 m. balandžio 7 d. J. V. įnešė 6 000 Lt kaip atsiskaitymą už nuomą (už du mėnesius) (32 t., b. l. 44). Pažymėtina, jog ta pati žemės sklypo nuomos sutartis buvo pateikta UAB Medicinos bankui ir tuo atveju, kai dėl finansavimo kreipėsi pats E. K. (9 pastraipoje aprašyta veika, konkrečiai – 9.3. pastraipoje).

95. Taigi nagrinėjamu atveju UAB Medicinos bankas finansavimą V. M. suteikė panašiomis aplinkybėmis, kaip ir kitais atvejais – nurodant bankui melagingas aplinkybes dėl asmenų, galinčių būti laiduotojais pagal sutartis, kaip dokumentus, patvirtinančius neva asmenų gaunamas pastovias pajamas, pateikiant tas pačias suklastotas žemės sklypų nuomos sutartis, tai yra, panaudojant UAB Medicinos banko atžvilgiu apgaulę. Visgi teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai nei kitais atvejais, nagrinėjamu atveju skola UAB Medicinos bankui pagal 2008 m. balandžio 8 d. vekselio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VEK_58448 buvo grąžinta – iš V. M. banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2009 m. kovo 10 d. buvo grąžinta ne tik visa iš banko gauta suma (94 4591,65 Lt (27 395,64 Eur)), bet ir palūkanos bei delspinigiai pagal vekselio pirkimo-pardavimo sutartį (32 t., b. l. 52).

96. Sukčiavimas – tai, be kita ko, ir svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas apgaule savo ar kitų naudai. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina du požymiai: apgaulės panaudojimas ir neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas. Sukčiavimo sudėtis yra materiali. Taigi nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe.

97. Kaip matyti iš V. M. banko sąskaitos išrašo, nagrinėjamu atveju tikslas neteisėtai užvaldyti svetimą turtą – UAB Medicinos banko pinigines lėšas, nenustatytas. Gavus finansavimą iš UAB Medicinos banko 2008 m. balandžio 8 d. vekselio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (nors tai ir padaryta apgaule), finansiniai įsipareigojimai, nors šiek tiek ir pavėluotai (pagal vekselio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. VEK_58448 skola bankui turėjo būti grąžinta iki 2008 m. spalio 2 d., faktiškai įsiskolinimas padengtas 2009 m. kovo 10 d.), visgi buvo įvykdyti. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino. Nenustačius būtinojo sukčiavimo požymio – svetimo turto įgijimo – L. J. veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstami. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – L. J. išteisinamas dėl UAB Medicinos banko 27 230,07 Eur vertės turto įgijimo apgaule, kadangi nepadaryta veika, turinti BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyto nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

98. Pagal L. J. inkriminuotų veikų aplinkybes, gaunant finansavimą iš UAB Medicinos banko V. M. vardu, buvo klastojami dokumentai – 2008 m. balandžio 7 d. žemės sklypo nuomos sutartis tarp E. K. ir J. V., taip pat 2008 m. balandžio 7 d. žemės sklypo nuomos sutartis tarp V. M. ir J. V. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmoji sutartis (sudaryta tarp E. K. ir J. V.) buvo panaudota darant ir kitą nusikalstamą veiką (aprašytą šio nuosprendžio 9 pastraipoje), ji atitinkamai įvertinta kvalifikuojant nuteistojo veiksmus kaip sukčiavimo ir dokumentų klastojimo sutaptį. Antrosios sutarties (tarp V. M. ir J. V.) sudarymo aplinkybės šioje byloje nenustatytos – pats V. M. neapklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme, L. J. bet kokias aplinkybes dėl dokumentų klastojimo neigia. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat sprendimą išteisinti L. J. dėl sukčiavimo įgyjant UAB Medicinos banko turtą V. M. vardu, analogiškas sprendimas priimamas ir dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo – L. J. išteisinamas dėl dokumentų klastojimo įgyjant UAB Medicinos banko 27 230,07 Eur vertės turtą, kadangi nepadaryta veika, turinti BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl L. J. skunde nurodytų argumentų, susijusių su liudytojų parodymų vertinimu

99. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina jokių pinigų iš UAB Medicinos banko apgaule neįgijęs. Anot L. J., jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė patys liudytojai, tai yra, asmenys, pasirašę UAB Medicinos banko dokumentuose (kredito sutartyse, vekselių pirkimo-pardavimo sutartyse ir kituose), o šioje baudžiamojoje byloje (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) liudytojai davė melagingus parodymus, siekdami patys išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią išvadą, anot nuteistojo, patvirtina ir tai, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo ne kartą nutrauktas, o sprendimas pripažinti minėtus liudytojus nukentėjusiaisiais panaikintas dar ikiteisminio tyrimo metu (14.9.–14.14. pastraipos).

100. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio skundo teiginiai, neva skunde nurodomų liudytojų parodymai šioje byloje buvo melagingi, yra visiškai nepagrįsti. Kaip jau ne kartą minėta šiame nuosprendyje, visi su UAB Medicinos banku sutartis pasirašę asmenys (ar būtų tai darę savo, ar atitinkamų juridinių asmenų vardu) nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog visus dokumentus, kurie jų vardu buvo teikiami UAB Medicinos bankui, ruošė pats L. J., faktiškai pinigų iš UAB Medicinos banko jie negavo, įvairiuose dokumentuose ne tik UAB Medicinos banke, bet ir pas notarą, pasirašė L. J. paprašyti, už tokį dokumentų pasirašymą gavo tam tikrą atlygį (keliasdešimt ar kelis šimtus litų). Šiems asmenims L. J. sudarė itin sėkmingo verslininko įvaizdį, nors, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų, didelės pinigų sumos, kuriomis nuteistasis disponavo, buvo neteisėtai gautos iš UAB Medicinos banko. Liudytoja D. J., dirbusi UAB Medicinos banko Lazdijų filiale, nurodė banke ne kartą mačiusi L. J., kuris nors pats sandorių šiame banko skyriuje nesudarinėjo, atvesdavo į UAB Medicinos banką įvairius klientus (įmonių direktorius ir atstovus). Liudytojas A. V., dirbęs UAB Medicinos banke Lazdijų filiale, taip pat patvirtino ne kartą matęs šiame banko skyriuje nuteistąjį, kuris nors ir nebuvo banko klientas, atvesdavo kitus banko klientus ir būsimus kreditų gavėjus. Liudytoja R. N., dirbusi UAB Medicinos banko Lazdijų filiale ir buvusi atsakinga už pinigų išmokėjimą banko klientams banko kasoje, nurodė, kad nors pinigai buvo išmokami banko klientui, tačiau kartais pasiimti pinigų klientai ateidavo kartu su kitais asmenimis. O tokia aplinkybė patvirtina liudytojų parodymus, kad nors ir pasirašydavo dokumentuose, kad gavo pinigus, tačiau faktiškai pinigus pasiimdavo kartu buvęs L. J. Kaip matyti iš liudytojos R. M., tvarkiusios UAB „K.“ ir UAB „M.“ (buvusi ,,a.“) buhalterinę apskaitą, parodymų, bendrovėms faktiškai vadovavo L. J., o oficialūs direktoriai tik dalyvaudavo tvarkant banke dokumentus ir juos pasirašinėjo kaip direktoriai, L. J. spręsdavo ir visus piniginėms lėšoms gauti reikalingus klausimus.

101. Skunde nuteistasis akcentuoja liudytojų, notarų Birutės Germanavičienės, Donato Germanavičiaus parodymus, turto vertintojo O. I. parodymus. Tačiau minėtų liudytojų parodymai ne tik nepaneigia aptartų liudytojų parodymų, bet, kai kuriais atvejais, netgi juos patvirtina:

101.1. Liudytojai Birutė Germanavičienė ir Donatas Germanavičius nurodė tik tai, kad atitinkamus sandorius dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo tvirtino tokiomis sąlygomis, kokias buvo nurodžiusios sandorio šalys. Tačiau ar tai buvo tikroji šalių valia, jie pasakyti negalėjo. Šioje byloje nustatyta, jog didelė dalis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių buvo sudarytos formaliai, tarp asmenų, kurie faktiškai vykdė nuteistojo nurodymus, patys už šiuos žemės sklypus neatsiskaitė. Taigi aplinkybė, jog tokie sandoriai faktiškai buvo patvirtinti notarų, jokios reikšmės nuteistojo veiksmų vertinimui neturi.

101.2. Liudytojas O. I. teikė turto vertinimo paslaugas, L. J., anot šio liudytojo, buvo jo klientas. Tačiau nagrinėjamu atveju L. J. nėra inkriminuojami veiksmai, susiję su turto vertinimo ataskaitų klastojimu, todėl ir minėto liudytojo parodymai reikšmės nuteistojo veiksmų vertinimui neturi.

102. Kaip matyti, nuteistojo apeliaciniame skunde iš esmės akcentuojami parodymai asmenų, kurie atliko tam tikrus veiksmus, patys to nežinodami, nuteistajam apgaule įgyjant UAB Medicinos banko turtą – tvirtino tam tikrus sandorius, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo reikalingi kreipiantis į UAB Medicinos banką dėl finansavimo, išdavė grynuosius pinigus atitinkamame banko filiale. Tačiau lemiamą reikšmę L. J. veiksmų vertinimui šioje byloje turi ne nuteistojo nurodomų liudytojų parodymai, o asmenų, kurie pasirašė konkrečias sutartis su UAB Medicinos banku, parodymai. Liudytojai A. A., E. K., K. B., M. V. patvirtino, jog tam tikru laikotarpiu formaliai ėjo vienos ar kitos uždarosios akcinės bendrovės direktorių pareigas, pasirašė įvairiuose dokumentuose UAB Medicinos banke, tačiau faktiškai jokių pinigų iš šio banko negavo. Visi liudytojai patvirtino, jog faktiškai bendrovėms, kurių vardu buvo kreipiamasi į banką dėl finansavimo, vadovavo ir piniginių lėšų gavimą inicijavo L. J. Faktiškai pinigų negavę patvirtino ir liudytojai D. S., R. Š., taip pat jau minėtas E. K., kurių, kaip fizinių asmenų, vardu taip pat kreiptasi į UAB Medicinos banką dėl finansavimo. Kaip jau ne kartą šiame nuosprendyje minėta, netikėti šią asmenų parodymais teismas neturi pagrindo, šie parodymai nuoseklūs, logiški sutampantys tarpusavyje, juos patvirtina ir kiti jau nuosprendyje įvertinti įrodymai.

103. Nuteistojo L. J. veiksmai, jo elgesys rodo, kad jis, pasinaudodamas nieko nežinančiais ir nesuprantančiais jau ne kartą minėtais liudytojais, tiesiog apgavo UAB Medicinos banką ir tokiu būdu užvaldė banko pinigus. Suklastoti dokumentai – paraiškos UAB Medicinos bankui, verslo planai, nekilnojamojo turto nuomos bei pirkimo-pardavimo sutartys, buvo panaudoti kaip apgaulės priemonė, gaunant iš UAB Medicinos banko kreditus bei parduodant šiai bendrovei vekselius, taigi L. J. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip sukčiavimo ir dokumentų klastojimo sutaptis.

104. Aplinkybė, jog UAB Medicinos bankas nebuvo pripažinta civiline ieškove šioje baudžiamojoje byloje, o minėti fiziniais asmenys – nukentėjusiaisiais, nuteistojo veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. Pažymėtina, jog UAB Medicinos bankas skolų išieškojimus vykdė civilinio proceso tvarka (3 t., b. l. 110, 121–123). Atsižvelgiant į tai, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas sprendimas panaikinti UAB Medicinos banko, kaip civilinės ieškovės, statusą (3 t., b. l. 138, 139). Dėl fizinių asmenų, kaip nukentėjusiųjų, statuso panaikinimo taip pat buvo priimti atitinkami prokuroro nutarimai (3 t., b. l. 53, 54, 172, 173), šie procesiniai sprendimai skundžiami nebuvo. Tačiau tai, kad konkretūs fiziniai asmenys, prisiėmę finansinius įsipareigojimus UAB Medicinos bankui, nors faktiškai iš šio banko pinigų negavę, nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais šioje byloje, nešalina paties L. J. veiksmų neteisėtumo ir teismo padarytos išvados dėl neteisėto UAB Medicinos banko turto įgijimo apgaule, už kurios panaudojimą visais aptartais atvejais buvo atsakingas būtent nuteistasis. Pažymėtina ir tai, kad nukentėję asmenys gali savo teises ginti civilinio proceso tvarka.

Dėl UAB „K.“ turto pasisavinimo

105. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) L. J. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d., būdamas UAB „K.“ direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti įmonės atsiskaitomosiose sąskaitose esančias pinigines lėšas, iš įmonės sąskaitos išgrynino iš viso 1 712 700 Lt (496 032,20 Eur), šių pinigų nepanaudojo UAB „K.“ reikmėms, nepateikė jokių šių pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų ir taip pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „K.“ turtą.

106. Turto pasisavinimo esmė yra tai, kad kaltininkas veikdamas tiesiogine tyčia jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu, ir taip padaro žalą turto savininkui. Siekiant kvalifikuoti asmens veiksmus kaip turto pasisavinimą, pirma, turi būti įvertinta, ar byloje esantys duomenys patvirtina, jog asmuo jo žinioje buvusį (ar jam patikėtą) turtą naudojo ne bendrovės reikmėms, antra, ar dėl tokių veiksmų bendrovė patyrė žalos. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-462-489/2016).

107. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009). Kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009). Kita vertus, tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. Dėl to duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti. Tokio pobūdžio pateiktų duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, gali būti pripažintas esminiu įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 straipsnis) pažeidimu ir lemti teismo priimto nuosprendžio ar nutarties pakeitimą arba panaikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-575/2010, 2K-7-330/2011, 2K-92/2012, 2K-P-95/2012).

108. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms.

109. Kaltinimas pasisavinus UAB „K.“ pinigines lėšas (pagal kaltinamajame akte pateiktą nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymą L. J. nuteistas ir skundžiamu nuosprendžiu) buvo konstruojamas remiantis 2015 m. vasario 17 d. specialisto išvada Nr. 5-2/32 dėl UAB „K.“ ūkinės finansinės veiklos (14 t., b. l. 4–32). Šios išvados 9 dalyje specialistas pateikė apibendrintus duomenis dėl piniginių lėšų judėjimo UAB „K.“ banko sąskaitoje laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. Specialistas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d. iš bendrovės sąskaitos buvo išimtos sumos grynaisiais, viso 1 712 700 Lt (2015 m. vasario 17 d. specialisto išvados 6 lentelė). Kadangi ūkinės finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateikti jokie UAB „K.“ tiriamojo laikotarpio suvestiniai apskaitos registrai ir pirminiai apskaitos dokumentai, nebuvo galima nustatyti iš sąskaitos išimtų pinigų panaudojimo, visos iš UAB „K.“ banko sąskaitos išgrynintos sumos buvo inkriminuotos kaip pasisavintos.

110. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad specialistas nagrinėjamu atveju nustatė ne tik sumas, kurios L. J. buvo išgrynintos iš UAB „K.“ banko sąskaitos, bet ir sumas, kurias L. J. laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d. įnešė grynaisiais į bendrovės sąskaitą (2015 m. vasario 17 d. specialisto išvados 5 lentelė). Bendra įneštų pinigų suma – 840 400 Lt. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neįvertino.

111. Siekiant kvalifikuoti asmens veiksmus kaip turto pasisavinimą, kaip minėta, turi būti nustatyta reali įmonei padaryta žala, tai yra, būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų. Kaip minėta anksčiau, ūkinės finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateikti jokie UAB „K.“ tiriamojo laikotarpio suvestiniai apskaitos registrai ir pirminiai apskaitos dokumentai, taigi šiuo atveju negalima nustatyti ne tik piniginių lėšų, kurios buvo išgrynintos iš bendrovės sąskaitos, panaudojimo, bet ir piniginių lėšų, kurios buvo įneštos į bendrovės sąskaitą, kilmės. Vis dėlto akivaizdu, kad dėl į UAB „K.“ banko sąskaitą įneštų grynųjų pinigų – 840 400 Lt, žala bendrovei nebuvo tokia, kaip nurodyta aprašant nusikalstamos veikos aplinkybes, todėl šia suma – 840 400 Lt (243 396,66 Eur), turi būti mažinama iš UAB „K.“ pasisavinto turto vertė.

112. Iš išgrynintos pinigų sumos (1 712 700 Lt) atėmus į sąskaitą įneštą pinigų sumą (840 400 Lt), kaip galimai pasisavintas turtas lieka 872 300 Lt.

113. Antra, aplinkybė, kuri liko neįvertinta skundžiamame nuosprendyje, yra non bis in idem (draudimo bausti du kartus už tą pačią veiką) principo pažeidimas, aprašant turto pasisavinimo veiksmus. Teisėjų kolegija šiame nuosprendyje jau aptarė neteisėtą UAB Medicinos banko turto įgijimą UAB „K.“ vardu (4 pastraipoje aprašyta veika), tai yra, nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnyje. Darydamas šią nusikalstamą veiką, L. J., apgaule gavęs kreditą UAB „K.“ vardu iš UAB Medicinos banko, dalį šio kredito (845 000 Lt (244 728,91 Eur)) laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2007 m. rugsėjo 24 d. išgrynino iš UAB „K.“ banko sąskaitos ir taip neteisėtai įgijo. Visos šios aplinkybės yra inkriminuotos nuteistajam kaip sukčiavimas.

114. Aprašant nuteistajam inkriminuojamus veiksmus pagal BK 183 straipsnį, kaip pasisavintas turtas, be kita ko, nurodomos iš UAB „K.“ banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2007 m. rugsėjo 24 d. išgrynintos pinigų sumos, viso – 893 000 Lt (2007 m. liepos 2 d. – 400 000 Lt, 2007 m. liepos 3 d. – 200 000 Lt, 2007 m. liepos 18 d. – 80 000 Lt, 2007 m. rugsėjo 4 d. – 61 000 Lt, 2007 m. rugsėjo 10 d. – 2 000 Lt, 2007 m. rugsėjo 24 d. – 150 000 Lt). Taigi faktiškai tų pačių pinigų išgryninimas nuteistajam inkriminuojamas ir kaip sukčiavimas, ir kaip turto pasisavinimas. Toks BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo aprašymas, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeidžia non bis in idem principą. Suma, kuri buvo pripažinta kaip apgaule neteisėtai įgytas turtas, negali būti inkriminuojama asmeniui ir kaip turto pasisavinimas. Atsižvelgiant į tai, 845 000 Lt (244 728,91 Eur) sumos išgryninimas iš UAB „K.“ sąskaitos laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2007 m. rugsėjo 24 d. negali būti kvalifikuojamas kaip turto pasisavinimas (šios sumos neteisėtas įgijimas apgaule jau įvertintas kaip sukčiavimas). Taigi galimai pasisavinto turto vertė vėlgi turi būti mažinama.

115. Iš 872 300 Lt atėmus sukčiavimo būdu įgytą pinigų sumą (845 000 Lt), kaip galimai pasisavintas turtas lieka 27 300 Lt.

116. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog iš UAB „K.“ sąskaitos išgrynintos pinigų sumos buvo panaudotos perkant įmonės vardu nekilnojamąjį turtą (14.15. pastraipa). Taigi faktiškai L. J. tvirtina, kad iš UAB „K.“ išgrynintos lėšos, nors tai patvirtinančių dokumentų bylos medžiagoje ir nėra, visgi buvo naudojamos UAB „K.“ reikmėms. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija iš dalies sutinka.

117. Visi UAB „K.“ vykdyti sandoriai, susiję su nekilnojamuoju turtu, yra išsamiai aptarti 2015 m. vasario 17 d. specialisto išvadoje (konkrečiai – šios išvados 4 dalyje). Iš šios išvados bei prie jos pridėtų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, jog aktualiu laikotarpiu, tai yra, nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d., UAB „K.“ įsigijo keturis nekilnojamojo turto objektus:

117.1. 2006 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigytas žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Sklypas su statiniais įsigytas iš V. Š. ir B. Š. už 1 400 000 Lt. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog 700 000 Lt pardavėjai gavo iš pirkėjo prieš pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą, likusi suma bus pervesta gavus kreditą iš UAB Medicinos banko (14 t., b. l. 65–73);

117.2. 2007 m. birželio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausęs V. S. Šio sklypo įsigijimas yra susijęs su kita L. J. inkriminuota veika – sukčiavimu (aprašytas 4 pastraipoje). Teisėjų kolegija šiame nuosprendyje jau pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog faktiškai šis žemės sklypas buvo įsigytas už mažesnę kainą, nei buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, o atsiskaitymas pagal šią sutartį atliktas pervedus pinigus iš UAB „K.“ banko sąskaitos į žemės sklypo pardavėjos sąskaitą;

117.3. 2007 m. gruodžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sklypas įsigytas iš M. V. už 4 000 Lt, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodant, jog šiuos pinigus pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš sutarties pasirašymą (14 t., b. l. 190–196);

117.4. 2007 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sklypas įsigytas iš UAB „L.“ už 500 000 Lt, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodant, jog šiuos pinigus pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašydamas sutartį (15 t., b. l. 21–27).

118. 2006–2007 m., kuomet buvo sudarytos minėtos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys, atsiskaitymas grynaisiais pinigais praktikoje išties buvo paplitęs. Atsiskaitymas grynaisiais (ar iš dalies, ar visa apimtimi) numatytas ir dalyje nurodytų pirkimo-pardavimo sutarčių. Pavyzdžiui, 2006 m. liepos 10 d. sutartyje buvo numatyta, jog dalis sumos (700 000 Lt) už nekilnojamąjį turtą pardavėjams buvo perduota prieš šios sutarties pasirašymą. Iš UAB „K.“ banko sąskaitos išrašo matyti, jog sutarties pasirašymo dieną, 2006 m. liepos 10 d., iš bendrovės sąskaitos L. J. išties išgrynino pakankamai didelę pinigų sumą – 280 000 Lt (14 t., b. l. 81). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant tiek į šios sumos išgryninimo laiką (tą pačią dieną, kuomet sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, numačiusi atsiskaitymą grynaisiais), tiek į paplitusį atsiskaitymą grynaisiais sutarties sudarymo metu, neatmestina, jog 2006 m. liepos 10 d. iš UAB „K.“ sąskaitos L. J. paimta grynųjų pinigų suma – 280 000 Lt, išties galėjo būti panaudota bendrovei atsiskaitant už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į dėl šios aplinkybes nepašalintas abejones ir vadovaujantis minėtu in dubio pro reo principu, iš UAB „K.“ 2006 m. liepos 10 d. išgryninta 280 000 Lt pinigų suma negali būti laikoma kaip neteisėtai pasisavinta šios bendrovės direktoriaus, kadangi ji išties galėjo būti panaudota atsiskaitant pagal bendrovės vardu sudarytą sandorį. Pripažinus, jog 280 000 Lt suma nebuvo pasisavinta, turto, kurį L. J. galėjo neteisėtai pasisavinti iš UAB „K.“, nebelieka, kadangi dėl anksčiau aptartų aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos (grynųjų pinigų įnešimo į UAB „K.“ banko sąskaitą, tam tikros sumos, kuri buvo pripažinta kaip sukčiavimo rezultatas, nepagrįstą inkriminavimą kaip turto pasisavinimo), likusi galimai pasisavinto turto vertė buvo tik 27 300 Lt.

119. Nagrinėjamu atveju nenustačius realios UAB „K.“ padarytos žalos, tai yra, būtinojo turto pasisavinimo kaip nusikalstamos veikos požymio, L. J. veiksmai negali būti laikomi nusikalstamais. Todėl šioje dalyje skundžiamas apygardos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – L. J. išteisinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl apgaulingo UAB „K.“ apskaitos tvarkymo

120. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį L. J. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „K.“ buhalterinę apskaitą. Šios nusikalstamos veikos aprašymą iš esmės sudaro aplinkybės, jog L. J. nepateikė ir neišsaugojo atitinkamų UAB „K.“ pirminių apskaitos dokumentų ir suvestinių apskaitos registrų, dėl ko visiškai negalima nustatyti UAB „K.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio (13 pastraipoje aprašyta veika). Visi kaip pažeisti nuteistajam inkriminuoti teisės aktai yra susiję išimtinai su uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus pareiga tam tikrą laiko tarpą saugoti konkrečios bendrovės dokumentus, nustatyti šių dokumentų saugojimo tvarką.

121. Liudytoja R. M., buvusi UAB „K.“ buhaltere, pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog tam tikru laikotarpiu tvarkė UAB „K.“ buhalterinę apskaitą. Kokius dokumentus direktorius L. J. jai pateikdavo, tokius ir įtraukdavo į apskaitą. Taip pat nurodė, jog 2009 m. pabaigoje pas ją atvykęs L. J. paprašė visų įmonės dokumentų, taigi liudytoja visus turėtus dokumentus atidavė nuteistajam (kasą, didžiąją knygą, balansus, pelno-nuostolių ataskaitas, visus kitus dokumentus, kurie reikalingi pagal teisės aktus). Pats L. J., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, negalėjo paaiškinti, kodėl jo vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo išsaugoti, teigė, jog „tiesiog taip įvyko“ (2022 m. gegužės 2 d. teisiamojo posėdžio protokolas).

122. Kaip matyti, tiek liudytojos R. M., tiek nuteistojo L. J. parodymai patvirtina, jog UAB „K.“ buhalterinė apskaita faktiškai buvo tvarkoma, tačiau šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai nėra išlikę, kadangi direktorius L. J. jų neišsaugojo.

123. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) baudžiamas tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) baudžiamas tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

124. Kasacinėje praktikoje yra išaiškinta, kad aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma, o kitos šiame straipsnyje nurodytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-429-788/2016). Vadinasi, net ir tais atvejais, kai buhalterinė apskaita netvarkoma ir dokumentai nesaugojami tyčia, toks neveikimas kvalifikuotinas pagal BK 223 straipsnį. Atitinkamai tiek BK 222 straipsnio 1 dalyje, tiek 223 straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstami padariniai suformuluoti identiškai ir neparodo šių veikų skirtumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-175-1073/2019).

125. Kaip jau minėta, L. J. nusikalstamos veikos aprašymas yra išimtinai susijęs su buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimu. Jog UAB „K.“ dokumentų neišsaugojo, neneigia ir pats nuteistasis. Nagrinėjamu atveju L. J., būdamas UAB „K.“ direktorius, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nors pagal nusikalstamos veikos aprašyme nurodytus teisės aktus tokią pareigą turėjo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos L. J. veikos faktinės aplinkybės atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 223 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), o ne BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) aptartos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Atsižvelgiant į tai, L. J. veika perkvalifikuotina iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) į BK 223 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

126. Pažymėtina, jog šiuo atveju perkvalifikuojant nuteistojo veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį nebus pažeistas ir non reformatio in peius (draudimo sunkinti skundą padavusio asmens padėtį) principas. Toks teismo sprendimas priimtas nagrinėjant paties nuteistojo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės nėra keičiamos (taigi susidariusi situacija nelaikytina staigmena nuteistajam, dėl ko galėtų būti suvaržyta teisė į gynybą), šiuo atveju tik ištaisyta teisės taikymo klaida šias aplinkybes vertinant, BK 222 ir BK 223 straipsniai yra giminingi pagal savo sudėtį ir ginamus gėrius, ištaisydama klaidą teisėjų kolegija tik palengvins nuteistojo padėtį.

127. Kvalifikavus nuteistojo veiksmus kaip BK 223 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatytą buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą įstatymų nustatytą laiką, reikšmės netenka nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog visus dokumentus buhalterei R. M. pastarasis pateikdavo, kadangi nuteistajam inkriminuoti veiksmai nėra susijęs nei su apgaulingu, nei su aplaidžiu UAB „K.“ apskaitos tvarkymu ar su šios apskaitos netvarkymu.

Dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo

128. Prokurorė skunde prašo šioje byloje pritaikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir išieškoti iš nuteistojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 353 421 Eur. Pirmosios instancijos teismas šios baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam nepritaikė, argumentų dėl tokio sprendimo iš esmės nepateikdamas.

129. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonės ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-243-942/2016, 2K-7-76-719/2021).

130. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis L. J. iš nusikalstamų veikų, nurodytų BK 182 straipsnyje, kaip rezultatą įgijo UAB Medicinos bankui priklausantį turtą. Nukentėjusieji A. ir A. S. šioje byloje pareiškė civilinius ieškinius ir jie atitinkamai išspręsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių vardu buvo pasirašomos sutartys su UAB Medicinos banku, šioje byloje nepripažinti nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais, taigi teisės pareikšti civilinį ieškinį neturėjo. Išieškojimas iš dalies fizinių asmenų (remiantis liudytojų parodymais) šiuo atveju vykdomas civilinio proceso tvarka, tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia išvados, jog darydamas atskiras BK 182 straipsnyje numatytas veikas nuteistasis neteisėtai praturtėjo. Todėl apgaule įgytos pinigų sumos pripažintinos šių nusikalstamų veikų rezultatu ir turi būti konfiskuojamos. Kaip bendras visų BK 182 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų rezultatas pripažintina 808 437,23 Eur suma, kurią sudaro:

130.1. 62 557,76 Eur (2 pastraipoje aprašyta veika);

130.2. 49 158,52 Eur (3 pastraipoje aprašyta veika);

130.3. 244 728,91 Eur (4 pastraipoje aprašyta veika);

130.4. 104 263,20 Eur (5 pastraipoje aprašyta veika);

130.5. 37 795,41 Eur (6 pastraipoje aprašyta veika);

130.6. 16 218,72 Eur (7 pastraipoje aprašyta veika);

130.7. 81 713,39 Eur (9 pastraipoje aprašyta veika);

130.8. 169 137,56 Eur (10 pastraipoje aprašyta veika);

130.9. 42 863,76 Eur (11 pastraipoje aprašyta veika).

131. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš L. J. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ir valstybei priteistina 808 437,23 Eur dydžio suma.

Dėl bausmių

132. Tiek dėl aptartų BK pakeitimų, turinčių grįžtamąją galią, tiek dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo pritaikyto baudžiamojo įstatymo (kvalifikavus nuteistojo veiksmus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikavus L. J. veiksmus būtina iš naujo spręsti bausmių skyrimo klausimą – atitinkamai parinkti bausmes ir nustatyti jų dydžius, iš naujo išspręsti bausmių bendrinimo klausimą. Kadangi tam tikrais atvejais nuteistojo veiksmų kvalifikavimas nebuvo keistas (2–6, 9–11 pastraipose aprašyti dokumentų klastojimo atvejai), pirmosios instancijos teismo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės paliekamos nepakeistos, kadangi nėra neteisingos, aiškiai per griežtos.

133. L. J. padarė 2 nesunkius (BK 223 straipsnio 1 dalis, 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, BK 300 straipsnio 1 dalis), 9 apysunkius (BK 182 straipsnio 2 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, BK 300 straipsnio 3 dalis) ir 9 sunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 3 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Už šias nusikalstamas veikas straipsnių sankcijos numato tokias bausmės rūšis:

133.1. Už BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytą nusikaltimą – baudą, laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki šešerių metų;

133.2. Už BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytą nusikaltimą – baudą ir laisvės atėmimą iki aštuonerių metų;

133.3. Už BK 223 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatytą nusikaltimą – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki dvejų metų;

133.4. Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – baudą, areštą ir laisvės atėmimą iki trejų metų.

134. Visos L. J. padarytos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, baigtos, sukčiavimai, tuo pačiu klastojant dokumentus, padaryti siekiant neteisėtai praturtėti. Sprendžiant dėl bausmių rūšių bei jų dydžio svarbi ir nuteistojo asmenybė – anksčiau jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, tiek iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, tiek iki šio nuosprendžio priėmimo L. J. naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Nenustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

135. Nagrinėjamu atveju tiek parenkant bausmių rūšis už atskiras nusikalstamas veikas, tiek nustatant šių bausmių dydį, svarbu pažymėti, jog iš viso L. J. padarė išties didelį nusikalstamų veikų skaičių, o šios veikos buvo daromas pakankamai ilgą laiko tarpą. Dėl L. J. panaudotos apgaulės iš UAB Medicinos banko buvo neteisėtai įgytos didelės pinigų sumos, pagal su banku sudarytas sutartis visais atvejais skolingi liko fiziniai asmenys, kurie, kaip nurodė apklausiami, skolas civilinio proceso tvarka moka iki šiol, nors nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo jau daugiau kaip dešimt metų. Pats L. J. dėl padarytų nusikaltimų nejaučia jokio gailesčio, atsakomybę už padarytus neteisėtus veiksmus bando perkelti kitiems asmenims – tiek liudytojams, pasirašiusiems konkrečias sutartis su UAB Medicinos banku, tiek pačiam bankui, kuris, kaip galima suprasti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, pats suteikė finansavimą įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Taigi nors nuteistojo asmenybė (išskyrus padarytus nusikaltimus) vertintina pakankamai teigiamai (jis neteistas, administracine tvarka nebaustas), padarytų nusikaltimų kiekis, pobūdis, pavojingumas, leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, jog už padarytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2, 3 dalyse, L. J. turi būti skiriamos griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės. Šių bausmių dydžiai, dėl tų pačių tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytus nusikaltimus charakterizuojančių aplinkybių, nustatytini mažesni nei šių bausmių vidurkiai – už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo, o už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus po 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Nustatant bausmių dydžius taip pat vadovaujamasi non reformatio in peius principu.

136. Atitinkamai už nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 223 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, nuteistajam skirtinos baudos bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis. Nustatant konkretų baudos dydį svarbu įvertinti dvi aplinkybes: nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo kita BK 47 straipsnio redakcija (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal kurią už nesunkius nusikaltimus buvo numatyta iki 100 MGL dydžio bauda; bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo 37,66 Eur. Įvertinus šias aplinkybes, už kiekvieną nesunkų nusikaltimą L. J. skiriama 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda.

137. Kadangi skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, bausmės bendrinamos taikant bausmių apėmimo ir sudėjimo būdus, įvertinant padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą ir L. J. skirtina galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Akcentuotina, jog BK 63 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė nei minimalus tos bausmės rūšies dydis, L. J. nusikaltimų darymo metu dar negaliojo (toks reikalavimas įtvirtintas 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653), todėl šiuo atveju pagrindo taikyti šios nuostatos nėra (priešingai nei pažymėjo pirmosios instancijos teismas).

138. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę ir turintiems teistumą asmenims. Nors L. J. inkriminuotų veikų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija nenustatė bausmės vykdymo atidėjimo už sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, jeigu per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo iki bylos išnagrinėjimo baudžiamasis įstatymas pasikeičia ne vieną, o du ar daugiau kartų, teismai privalo išspręsti galiojusio ir vėliau netekusio galios (tarpinio) įstatymo taikymo klausimą ir taikyti tarpinį įstatymą, atitinkantį BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197-719/2022). Šiame kontekste pažymėtina, kad tam tikru laikotarpiu po L. J. nusikalstamų veikų padarymo, BK 75 straipsnis numatė galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija).

139. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje nurodytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje nustatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

140. Spręsdama dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės nuteistojo atžvilgiu teisėjų kolegija pažymi, jog nors nuteistasis ir padarė eilę nusikalstamų veikų, tarp kurių yra ir sunkių nusikaltimų, nei prieš šių nusikalstamų veikų darymą, nei ilgą laiką po to L. J. daugiau nenusikalto. Šiame kontekste pažymėtina, jog po nusikalstamo L. J. elgesio jau praėjo daugiau kaip dešimt metų. Kaip teigia nuteistasis, šiuo metu jis gyvena su seserimi, jo pragyvenimo šaltinis – pajamos iš renkamų ir parduodamų vaisių ir uogų. Papildomai įvertinus aplinkybę, jog padarytos nusikalstamos veikos visgi buvo ekonominio pobūdžio, darytina išvada, jog L. J. asmenybė nėra tiek pavojinga, jog būtų būtina atskirti jį nuo visuomenės. Todėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, skiriant atitinkamas pareigas: per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo pradėti dirbti ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Paskyrus nuteistajam įpareigojimą dirbti ir pastarajam įsidarbinus, atsiras galimybė išieškoti iš nuteistojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria L. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl UAB Medicinos banko 27 230,07 Eur vertės turto įgijimo apgaule), ir priimti naują nuosprendį – L. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (dėl UAB Medicinos banko 27 230,07 Eur vertės turto įgijimo apgaule) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria L. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už dokumentų klastojimą apgaule įgyjant 27 230,07 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą) ir priimti naują nuosprendį – L. J. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už dokumentų klastojimą apgaule įgyjant 27 230,07 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria L. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir priimti naują nuosprendį – L. J. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

L. J. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), ir paskirti jam 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

L. J. nusikalstamą veiką apgaule įgyjant A. ir A. S. turtą, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

L. J. nusikalstamą veiką apgaule įgyjant 62 557,76 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

L. J. nusikalstamą veiką apgaule įgyjant 49 158,52 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

L. J. nusikalstamą veiką apgaule įgyjant 244 728,91 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

L. J. nusikalstamą veiką apgaule įgyjant 104 263,20 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

L. J. nusikalstamą veiką apgaule įgyjant 37 795,41 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

L. J. nusikalstamą veiką apgaule įgyjant 16 218,72 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

L. J. nusikalstamą veiką klastojant dokumentus apgaule įgyjant 16 218,72 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

L. J. nusikalstamą veiką apgaule įgyjant 81 713,39 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

L. J. nusikalstamą veiką apgaule įgyjant 169 137,56 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

L. J. nusikalstamą veiką apgaule įgyjant 42 863,76 Eur vertės UAB Medicinos banko turtą, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirti L. J. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo pradėti dirbti ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš L. J. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 808 437,23 Eur (aštuonis šimtus aštuonis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt septynis eurus ir dvidešimt tris centus).

Kitą Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.