- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- e2-6074-911/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02424-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- K. L.
- Atsakovas
- A. A.
- Advokatai
- Svajūnė Šidlauskaitė, Ramutė Klinkovienė
dalyvaujant ieškovei K. L. ir jos atstovei advokato padėjėjai Ramutei Klinkovienei, atsakovui A. A. ir jo atstovei advokato padėjėjai Svajūnei Šidlauskaitei,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste atstovui G. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovui A. A., išvadą teikiančiai institucijai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Klaipėdos mieste, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko nustatyti nepilnamečio vaiko I. A., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 300,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise K. L., 952,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. balandžio 26 d., 18,20 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Bylos nagrinėjimo metu 2019 m. rugsėjo 3 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, kuriame nurodė, kad prašo teismo priteisti iš atsakovo A. A. sūnaus I. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 278,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise K. L.. Įsiskolinimo, susidariusio laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. balandžio 26 d., sumą ieškovė sumažino iki 850,86 Eur, taip pat prašo priteisti 16,80 Eur palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 2, 80 b.l.).
3. Ieškovė prašo ieškinį, kurio reikalavimus vėliau sumažino, tenkinti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad gimus vaikui tarp šalių prasidėjo konfliktai dėl to ieškovė nusprendė palikti atsakovo namus ir išvykti pas tėvus į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė, nes abejojo, kad yra vaiko tėvas, dėl ko buvo atlikta tėvystės nustatymo ekspertizė. Ieškovė patvirtino, kad grąžino atsakovui jo pervestus 60 Eur, kadangi tai buvo vienintelė suma pervesta per dviejų mėnesių laikotarpį ir buvo nepakankama vaiko išlaikymui. Tačiau, patvirtino, kad ieškovei su vaiku grįžus į Lietuvą atsakovas vaikui pirko žaislų, rūbų, mišinukų, sauskelnių ir kitų kasdienei vaiko priežiūrai būtinų priemonių. Nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį ieškovei reikalinga 600 Eur suma, ją sudaro apie 100 Eur išlaidos vaiko vaistams, 80 Eur batams, 300 Eur maistui bei kitos išlaidos. Ieškovė paaiškino, kad gyvena nuomojamame bute, vien buto nuomai išleidžia po 250 Eur per mėnesį, tuo tarpu ieškovės per mėnesį gaunamos pajamos sudaro 265 Eur suma, kurią sudaro 214 Eur Sodros mokama motinystės išmoka bei 50 Eur iš valstybės gaunami vaiko pinigai. Taip pat jai finansiškai labai padeda tėvai, vidutiniškai per mėnesį skirdami po 300 Eur.
4. Ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti. Teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad ieškovė viena rūpinasi vaiku, jos pajamas sudaro gaunamos valstybės išmokos, kadangi vaikas yra labai mažas ieškovė kol kas galimybių dirbti ir gauti darbo užmokestį neturi, ieškovė taip pat neturi santaupų, jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Tuo tarpu atsakovo finansinė padėtis ženkliai geresnė nei ieškovės – jis turi nekilnojamo turto, transporto priemonę, taip pat gauna apie 850 Eur darbo užmokestį.
Atsiliepimas
5. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš vaiko gimimą ir apie mėnesį laiko po vaiko gimimo ieškovė gyveno kartu su atsakovu, atsakovo įsigytame bute (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2019 m. sausio 14 d. ieškovė pareiškė, kad labai pasiilgo užsienyje gyvenančių savo giminaičių, todėl nusprendė vykti į (duomenys neskelbtini) ir paliko atsakovą. Atsakovas su ieškove bendravo telefonu, elektroniniu paštu ir siekė taikiai susitarti dėl vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad K. L. su vaiku į (duomenys neskelbtini), o šioje valstybėje mokesčiai už komunalines ir kitas paslaugas mokami kas savaitę, šalys susitarė, jog atsakovas kiekvieną savaitę ieškovei vaiko išlaikymui perves po 60 Eur. Ieškovė pervestus 60 Eur grąžino juos atsakovui ir pareiškė, kad pati pasirūpins savimi ir vaiku, šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti duomenys (el. b. l. 27-28). Atsižvelgdamas į ieškovės poziciją pasiūlė jai taikiai susitarti dėl išlaikymo sąlygų, kreipėsi į advokato padėjėją dėl sutarties sąlygų parengimo, ieškovei nusiuntus sutartį, sutarties sąlygos jai buvo priimtinos, tačiau grįžusi į Lietuvą ieškovė pareiškė, kad sutarties sąlygos jos netenkina ir atsisakė pasirašyti taikos sutartį. Taip pat nurodė, kad ieškovei, atsakovo prašymu, atsakovo tėvas A. A. pervedė 300 Eur skirtus vaiko išlaikymui, taip pat perdavė 200 Eur grynaisiais pinigais. Pažymėjo, kad vaiko mama atsakovo neinformavo apie vaiko sveikatos būklę, iki teismo posėdžio atsakovui nebuvo žinoma apie jo sūnui nustatytus sveikatos sutrikimus.
6. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas sutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina K. L.. Vaiko tėvas taip pat sutinka, kad jis kaip vaiko tėvas privalo teikti vaikui išlaikymą, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu 278 Eur per mėnesį išlaikymo dydžiu, sutinka teikti 215 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad ieškovė vaiko išlaikymui reikalingos nurodomos 600 Eur sumos nepagrindė, nurodomos išlaidos vaistams, vitaminams yra ženkliai padidintos ir nėra būtinos kiekvieną mėnesį, o nurodytiems vaiko sveikatos sutrikimams gydyti papildomų piniginių lėšų skirti nereikia, tą patvirtino teismo posėdžio metu ir pati ieškovė. Atsakovo atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė turėdama galimybę gyventi tėvų bute pati pasirenka nuomotis butą ir patirti papildomas išlaidas, nes gyvena su draugu ir kuria naują šeimą, taigi šis kartu gyvenantis draugas taip pat turėtų prisidėti prie patiriamų būsto nuomos išlaidų. Atsakovas ir jo atstovė taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi atsakovas siekė teikti išlaikymą, pervedė pinigų, tačiau ieškovė juos atsakovui grąžino. Pažymėjo, kad iki 2019 m. sausio mėnesio ieškovė su vaiku gyveno pas atsakovą, kuris išlaikė ir ieškovę ir šalių vaiką, nes ieškovė jokių pajamų negavo. Taigi, ieškovė teigdama, kad atsakovas gautą tėvystės išmoką nuslėpė nuo ieškovės ir ją panaudojo ne vaiko, o asmeniniais interesais bei skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo, t. y. (duomenys neskelbtini), elgiasi nesąžiningai, nes ilgiau nei mėnesį po sūnaus gimimo gyveno pas atsakovą ir jis vienas išlaikė šeimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste atstovas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko amžių vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su vaiko motina K. L.. Teismo posėdžio metu bei pateiktoje institucijos išvadoje pažymėta, kad vaikui reikalingas išlaikymas iš tėvų sietinas su minimaliu darbo užmokesčių ir iš kiekvieno tėvų vaikui turėtų būti skiriama ne mažiau nei po 215 Eur. Išlaikymo dydžio nustatymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimus institucija palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. byloje nustatyta, kad atsakovas A. A. ir ieškovė K. L. yra nepilnamečio I. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (el. b. 1 t., l. 4). Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnametis I. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ieškove, šalys kartu negyvena nuo 2019 m. sausio mėn. Taip pat iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas gera valia išlaikymą vaikui teikė, kuomet pervedė ieškovei 60 Eur, tačiau ieškovė atsisakė atsakovo pagalbos ir grąžino pinigus atsakovui. Ieškovas yra pirkęs vaikui daiktus, maistelį, rūbus ir tokiu būdu prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Išlaikymas vaikui iš atsakovo nėra priteistas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Šioje byloje nustatyta, kad iš esmės ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t. y. abu tėvai prašo, jog sūnaus I. A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove). Kadangi ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina nėra, šis ieškovės reikalavimas tenkinamas ir vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove K. L. (CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
10. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą jų nepilnamečiam sūnui I. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 278,00 Eur per mėnesį, nurodo, jog kas mėnesį vaiko išlaikymui būtina skirti po 600 Eur. Atsakovas nurodė, jog gali teikti vaikui po 180,00 Eur per mėnesį, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sutinka teikti vaikui išlaikymą, mokant po 215 Eur kas mėnesį.
11. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).
12. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad šalių sūnus gyvena su motina (ieškove). Nustatyta, kad atskirai gyvenantis vaiko tėvas (atsakovas) išlaikymo vaikui, po ieškovės ieškinio pateikimo, neteikė ir nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo priteisti 278 Eur išlaikymo dydį. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Spręsdamas vaikui tiektino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
13. Pasisakydamas vaiko poreikių klausimu, teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 555 eurų, atskaičius mokesčius – 395,77 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025).
14. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).
15. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko išlaikymui pati skiria apie 300 Eur per mėnesį – maistui, vaistams, vitaminams, ugdymo ir lavinimosi reikmėms, higienos bei priežiūros prekėms – 180,00 Eur; sezoniniams rūbams ir avalynei – 50,00 Eur; būsto išlaikymo mokesčiams – 70,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad vaiko išlaikymui per mėnesį būtina skirti 600 Eur – vaiko sezoninei avalynei reikalinga 80,00 Eur, vaistams, vitaminams – 100,00 Eur, maistui apie 300,00 Eur: 60,00 Eur mišinukai, vaisiai 50,00 Eur, daržovės 50,00 Eur, mėsa ir kiti produktai; vaiko higienos priežiūros prekėms reikalinga 30,00 Eur. Taip pat nurodė, kad gyvena nuomojamame bute, nuomos kaina per mėnesį – 250 Eur, taip pat išlaidos komunalinėms paslaugoms. Pažymėjo, kad finansiškai jai padeda tėvai, kiekvieną mėnesį skiria po 300,00 Eur. Vaikui nustatyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiklos sutrikimai, dėl šių sveikatos sutrikimų vaikui nėra reikalingas nei gydymas nei papildomos išlaidos, tačiau reikalingi periodiški apsilankymai pas gydytojus vaiko būklės stebėjimui. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje paaiškino vaiko poreikius, ir jų išlaidas kurios reikalingos vieno mėnesio vaiko poreikiams patenkinti (el. b. l. 37-41). Teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių rašytiniais paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Teismas konstatuoja, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.
16. Vertinant ieškovės nurodomą vaiko poreikių detalizaciją, visų pirma pastebėtina, jog nurodomas skiriamas 600,00 Eur išlaikymas vaikui per mėnesį kelia pagrįstų abejonių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties pagrindu, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vaiko tėvas A. A. reguliariai kas mėnesį privalo teikti 278,00 Eur išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamas pajamas sudaro 265 Eur atskaičius mokesčius – 214 Eur Sodros išmoka ir 50,16 Eur valstybės skiriami vaiko pinigai, taip pat jos tėvai teikia kas mėnesį 300 Eur dydžio paramą. Taigi, pagal ieškovės nurodomas aplinkybes ji sūnaus išlaikymui išleidžia daugiau nei gauna pajamų per mėnesį. Prie ieškovės gaunamų išmokų pridėjus tėvų teikiamą paramą, ir A. A. teikiamą laikiną išlaikymą, vis dėlto matyti, kad skiriant 600 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, K. L. liekanti pinigų suma būtų tokia maža, kad iš jos nebūtų įmanoma užtikinti bent minimalius pačios K. L. būtinuosius poreikius. K. L. nepateikė į bylą banko sąskaitų išrašų, iš kurių būtų galima spręsti kokiomis lėšomis bylos nagrinėjimo dienai ieškovė disponuoja ir kiek realiai išleidžia, taip pat ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių nurodomas vaikui skiriamų piniginių lėšų sumas – nepateikta pirkimo kvitų ar kitų duomenų pagrindžiančių ieškovės nurodomas išlaidas.
17. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams akivaizdžiai viršija ieškovės galimybes skirti tokias lėšas ir jos neatitinka realių išlaidų skiriamų vaiko poreikiams. Ieškovės parodymai dėl vaiko poreikiams reikalingų lėšų yra prieštaringi, ieškinyje detalizuodama vaikui skiriamų lėšų sumą ir jų paskirstymą, nurodė, kad vaikui išlaikyti pakanka 300 Eur, tuo tarpu posėdžio metu nurodė, kad vien vaiko maistui išleidžia po 300 Eur per mėnesį. Nors ieškovė teismo posėdžio metu detaliai nurodė kiek konkrečiai pinigų reikalinga vaiko rūbams, avalynei ir kitoms reikmėms, tačiau matyti, kad visoms vaiko išlaikymui skiriamoms prekėms reikalinga suma nesiekia 600 Eur per mėnesį. Byloje nesant duomenų apie vaiko ypatingus poreikius ar sveikatos sutrikimus, kritiškai vertintina ir abejotina, ar yra poreikis tokio amžiaus vaikui kiekvieną mėnesį vartoti vitaminus/maisto papildus ir vaistus kiekvieną mėnesį jiems skiriant po 100,00 Eur, taip pat abejotina ar devynių mėnesių amžiaus vaiko maitinimui reikalinga 300,00 Eur suma. Įvertinęs kitas vaiko poreikių lentelėje nurodytas išlaidas, teismas daro išvadą, kad jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK177, 178, 185 straipsniai).
18. Teismas vertina tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikių tenkinimą, tai, kad nenustatyta, jog vaikui reikalingi ypatingi poreikiai, į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad šalių nepilnametis vaikas turėtų poreikių, dėl kurių jam būtų reikalingas specialus brangiai kainuojantis maistas ar gydymas. Įvertinęs pateiktą poreikių detalizaciją bei išanalizavęs ją bylos kontekste, daro išvadą, jog 480,00 Eur (80,00 Eur drabužiai, avalynė, 30,00 Eur vaistai/vitaminai, 70,00 Eur komunaliniai patarnavimai, 250,00 Eur maistas, 20,00 Eur transporto išlaidos (kadangi ieškovė paaiškino, kad reikalinga du kartus per metus kelionė į Vilnių pas gydytoją vizitacijai), 30,00 Eur higienos reikmenys) išlaikymas vaikui užtikrintų jo poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).
19. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamykloje sandėlininku, iš darbovietės pateiktos pažymos apie mėnesinio darbo užmokesčio dydį, matyti, kad A. A. mokamas 1100 Eur darbo užmokestis bei 158 Eur mėnesinis priedas (iki mokesčių išskaičiavimo). Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad šiuo metu jo darbo užmokestis yra apie 800-900 Eur į rankas, tačiau dėl gamykloje vykstančių pakeitimų nebebus galimybės dirbti viršvalandžius ir darbo užmokestis turėtų mažėti. Iš teismui pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise turi butą, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., l. 68-69), taip pat jam priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., l. 109). Kitų išlaikomų asmenų atsakovas neturi. Atsakovas minėto būsto įsigijimui yra sudaręs kredito sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ AB, pagal kurią būsto kredito dengimui kas mėnesį moka 172,59 Eur įmokas, jų dydis kinta priklausomai nuo kintančių palūkanų (el. b. 1 t., l. 125).
20. Bylos duomenimis ir teismo posėdžio metu duotais ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 265 Eur atskaičius mokesčius – 214 Eur Sodros išmoka ir 50,16 Eur valstybės skiriami vaiko pinigai (el. b. 1 t., l. 42, 46-47). Ieškovė nuosavybės teise nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi, taip pat neturi santaupų, akcijų ir kito turto. Kitų išlaikomų asmenų neturi. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, galima sutikti su ieškovės teiginiais, kad jos turtinė padėtis yra sunkesnė negu atsakovo (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.
22. Bylos nagrinėjimo metu jau nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus I. A. gyvena su ieškove. Ieškovė 2019 m. sausio mėnesį išvyko į (duomenys neskelbtini) ir atsakovas nuo to laiko vaikui išlaikymo neteikia. Nors ieškinyje K. L. nurodė, kad iš atsakovo nepilnamečiui vaikui prašo priteisti 300,00 Eur išlaikymą, tačiau vėliau reikalavimą sumažino ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog sutiktų, kad būtų priteistas mažesnis išlaikymas – 278,00 Eur. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje ir pateiktoje institucijos išvadoje pažymėjo, kad vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga suma siejama su minimaliu darbo užmokesčių, taigi kiekvieno iš vieno tėvų tenkanti vaiko išlaikymui suma turėtų siekti 215 Eur, taigi prašoma priteisti suma šiuo atveju tik šiek tiek didesnė už nustatytą vidurkį, o didesnis išlaikymo dydis visada pagerina vaiko gyvenimo kokybę. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, nustatyta, kad šiuo metu ieškovės mėnesinės pajamos yra tik valstybės skiriamos išmokos. Tuo tarpu atsakovas turi nuosavą butą, dirba ir gauna pastovų darbo užmokestį, jo pajamos per mėnesį siekia 800-900 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį ir padarytą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl jis turi didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis yra pagrįstas iš dalies, todėl jis tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina 265 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šis išlaikymas priteisiamas nuo 2019 m. balandžio 29 d. (nuo ieškinio pateikimo dienos) iki vaiko pilnametystės, o ieškovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-P-186/2010).
24. Ieškovė teigė, kad atsakovas išlaikymo niekada neteikė, todėl prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki kreipimosi į teismą dienos - 2019 m. balandžio 26 d., t. y. už keturis mėnesius 952,00 Eur, sumažinus reikalavimus – 850,86 Eur ir 16,80 Eur palūkanų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
25. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. balandžio 26 d., iš viso 850,56 Eur sumą. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas vykdė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutartį dėl laikinojo išlaikymo priteisimo ir 2019 m. balandžio 11 d. pervedė vaiko išlaikymui 278,00 eurų, be to 2019 kovo mėn. davė 150,00 eurų grynais, todėl įsiskolinimo suma apskaičiuota atskaičius šią sumą bei geranoriškai ieškovei sumažinus reikalavimą. Atsakovas su ieškovės apskaičiuota įsiskolinimo suma nesutinka, visų pirma, sausio mėnesį ieškovė kartu su vaiku gyveno pas atsakovą ir jis išlaikė ne tik šalių vaiką, bet ir pačią ieškovę. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat paaiškino, jog šalys buvo susitarusios dėl 60 Eur per savaitę išlaikymo teikimo, atsakovas šį įsipareigojimą vykdė, tačiau 2019 m. vasario 2 d. pervedus pirmąją įmoką ieškovė ją atsakovui grąžino. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad prievolę teikti išlaikymą vaikui vykdė – 2019 m. atsakovo prašymu jo tėvas A. A. nepilnamečio šalių vaiko išlaikymui pervedė 300 Eur (el. b. 1 t., l. 29), teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovui kartu su tėvu esant pas ieškovę, atsakovas paprašė tėvo paskolinti pinigų ir tėvas du šimtus eurų, kurie buvo skirti I. A. išlaikymui, perdavė K. L.. Atsakovo teigimu, jis visada ieškovei su vaiku grįžus į Lietuvą perka vaikui rūbelius, žaislus, maistelį, tai patvirtino ir pati ieškovė teismo posėdžio metu, todėl atsakovas nesutinka, jog susidarė išlaikymo įsiskolinimas ir prašo atmesti šį ieškovės reikalavimą kaip nepagrįstą.
26. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad nurodytu laikotarpiu jis teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Iš teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas pirko vaikui žaislų, rūbų, mišinukų, nupirko vystymo stalą, ieškovė šių atsakovo nurodomų aplinkybių neginčijo, tačiau sutiktina su ieškove, kad toks epizodinis rūpinimasis vaiku ir tam tikrų prekių nupirkimas vaikui, negali būti laikomas pakankamu ir tinkamu išlaikymo vaikui teikimu. Taip pat abejotinos atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jam neturint pinigų jo tėvas A. A. sūnaus prašymu pervedė K. L. pinigų vaiko išlaikymui. Ieškovė nurodo, kad A. A. pervesti 300,00 Eur ir išvykstant į (duomenys neskelbtini) duoti 200,00 Eur buvo senelių dovana anūkui. Teismo vertinimu labiau tikėtina, kad A. A. pervesti ir duoti pinigai K. L. buvo duoti kaip dovana anūkui, atlikto pervedimo paskirtis nurodyta I. A.. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pervedęs ieškovei 60 Eur ir ieškovei juos persiuntus atgal, atsakovas suprato, kad ieškovė atsisako priimti iš atsakovo teikiamą vaikui išlaikymą, todėl daugiau pinigų jai nepervedė, tačiau vėliau paprašė, kad išlaikymui skirtas lėšas ieškovei pervestų jo tėvas. Teismo manymu, atsakovas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atsisako iš atsakovo priimti pinigus turėjo būti apdairesnis ir atidesnis, paprašęs, kad jo tėvas pervestų vaiko išlaikymui skirtas lėšas, turėjo pasirūpinti, kad mokėjimo paskirtyje būtų nurodoma, jog pinigai pervedami kaip išlaikymo teikimas. Taigi, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad A. A. K. L. pervestos ir grynaisiais duotos piniginės lėšos buvo senelio dovana anūkui, o ne A. A. prašymu išlaikymo prievolės vykdymas.
27. Kaip minėta, įrodymų pagrindžiančių, kad atsakovas iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos vykdė išlaikymo teikimo prievolę, teismui nepateikta, taigi yra pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kuris nebuvo teikiamas iki kreipimosi į teismą dienos. Tačiau nesutiktina su ieškove, kad įsiskolinimo laikotarpis skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini), t. y. vaiko gimimo. Atsakovas nurodė, kad vaikui gimus ieškovė su vaiku gyveno pas atsakovą bute ir jis išlaikė šeimą iki 2019 m. sausio vidurio, kai ieškovė išvyko į (duomenys neskelbtini). Minėtų aplinkybių ieškovė teismo posėdžio metu neginčijo ir patvirtino, kad iki 2019 m. sausio 14 d. gyveno pas atsakovą. Atsižvelgiant į tai, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas ne nuo (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. sausio 14 d., kai šalys faktiškai pradėjo gyventi skyrium.
28. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimą apskaičiavo už 4 mėnesius skiriant po 278,00 Eur išlaikymo (4x278,00 Eur = 1112,00) bei už 18 d. laikant, kad vienai dienai skirtina 9,27 Eur (18 d. x 9,27 = 166,86), iš bendros įsiskolinimo sumos atėmus atsakovo sumokėtą laikiną išlaikymą (1278,86 Eur - 428,00 Eur) bendra reikalaujama įsiskolinimo suma sudaro 850,86 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas turėjo būti skaičiuojamas ne nuo vaiko gimimo, o nuo šalių faktinio gyvenimo skyrium dienos, išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. sausio 14 d. nepriteistinas, t y. už 1 mėnesį ir 6 dienas įsiskolinimas nepriteistinas. Esant nustatytoms aplinkybės, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas sudaro 517,24 Eur (3 mėn. x 278 Eur +12 d. x 9,27 – 428,00 Eur (sumokėtas laikinas išlaikymas)).
29. Ieškovė taip pat nurodė, kad išlaikymo neteikimo laikotarpiu ieškovė priskaičiavo 16,80 Eur palūkanų, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovė skaičiavo palūkanas už 140 d. taikant 5 procentų metinių palūkanų normą, t. y. 0,12 Eur per dieną. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jog įsiskolinimo skaičiavimo pradžia siejama ne su vaiko gimimo diena, o su faktine šalių gyvenimo skyrium diena, t. y. 2019 m. sausio 14 d., ir teismui pripažinus, kad už 1 mėnesį ir 6 dienas įsiskolinimas neturėjo būti skaičiuojamas, kartu pažymėtina, kad ir palūkanos šiuo laiku negalėjo būti skaičiuojamos, atsižvelgiant į tai, palūkanų suma mažintina iki 12,48 Eur (16,80 Eur – 36 d. x 0,12).
30. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos t.y. 517,24 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalys buvo atleista, išieškomos iš kitos šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi byla buvo vedama procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis (mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur). CPK 85 straipsnis nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus (12 mėn.) sumą. Teismas ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė 265 Eur išlaikymo sumą, mokamą kas mėnesį. Taigi ieškinio suma yra 3 180,00 Eur (265 Eur x 12 mėn. = 3180,00 Eur). Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 72,00 Eur (3 180,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.= 75,00 Eur). Be to iš dalies patenkintas kitas turtinis ieškinio reikalavimas dėl 517,24 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos priteisimo. Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 15,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p.). Taip pat patenkintas neturtinis reikalavimas, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kuris pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą apmokamas 75,00 Eur žyminiu mokesčiu. Įvertinus tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 162,00 Eur žyminis mokestis ( 72+15+75 = 162,00 Eur.).
32. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovė patyrė 980,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. 1 t., l. 44-45, 2 t. 84-86), kurias sudaro užmokestis už paslaugas advokato padėjėjai. Atsakovas pateikė duomenis, kad šios bylos nagrinėjimo metu patyrė 1100 Eur atstovavimo išlaidų (el. b. 1 t., l. 30,31, 115, 117, 158-160). Įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimų buvo patenkinta 78 procentai, iš atsakovo ieškovei priteistina 764,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).
33. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui I. A., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. A. panaikinti (CPK 150 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko I. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina K. L., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui I. A., a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 265,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis Eur) nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2019 m. balandžio 29 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečiui, I. A., a. k. (duomenys neskelbtini), priteistų lėšų tvarkytoja paskirti jo motiną K. L., a. k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teisės pagrindu.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 517,24 Eur (penkių šimtų septyniolikos Eur ir 24 ct) išlaikymo įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 517,24 Eur sumos skaičiuojamas nuo 2019-04-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12,48 Eur (dvylika Eur 48 ct) palūkanas ieškovei K. L.. K. L. skirtina vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo I. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 764,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės K. L., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - priteistą laikiną išlaikymą priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui I. A., gim. (duomenys neskelbtini), panaikinti.
Priteisti iš atsakovo I. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 162,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt dviejų Eur) žyminį mokestį. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.