Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-07-18 · Civilinė byla Nr. e2S-1441-1097/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-18
Bylos Nr.
e2S-1441-1097/2024
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01489-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Latvelė
Atsakovas
A. B., Ž. B., N. B., E. P., mažajai bendrijai „Nemuno vilkas“, mažajai bendrijai „Nerifox“
Ieškovas
Kredito unijos „Saulėgrąža“
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1441-1097/2024Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01489-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.12; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. B. ir Ž. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Kredito unijos „Saulėgrąža“ patikslintą ieškinį atsakovams A. B., Ž. B., A. B., N. B., N. B., E. P., mažajai bendrijai „Nemuno vilkas“, mažajai bendrijai „Nerifox“ dėl iškeldinimo iš patalpų, nuostolių priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovė Kredito unija „Saulėgrąža“ (toliau – ieškovė) teismui 2024 m. balandžio 24 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašė: iškeldinti atsakovus A. B., Ž. B., N. B., N. B., A. B., E. P., mažąją bendriją (toliau – MB) „Nemuno vilkas“, MB „Nerifox“ (toliau – ir atsakovai) su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nustatant 30 dienų terminą teismo sprendimo įvykdymui skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento; vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 273, 771 straipsnių nuostatomis, nustatyti baudą po 50 Eur už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, kurią ieškovei mokėtų kiekvienas iš atsakovų; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 8 550 Eur nuostolių atlyginimą, skaičiuotiną nuo 2023 m. balandžio 4 d. iki pradinio ieškinio pateikimo dienos; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 1 750 Eur per mėnesį nuostolių atlyginimą dėl pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1 100 Eur per mėnesį nuostolių atlyginimą dėl pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skaičiuotiną nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos (2023 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinio reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo priteisimo užtikrinti, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį 8 550 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas ir / ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, kurių suma ar vertė 8 550 Eur, uždraudžiant areštuotu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu disponuoti, o pinigines lėšas naudoti, valdyti bei disponuoti jomis.

3. Grįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes ieškinyje išdėstytos aplinkybės apie atsakovų nesąžiningus veiksmus neatlaisvinant patalpų, pridedami įrodymai bei pateikti išsamūs teisiniai argumentai leidžia teigti, jog, tikėtina, kad ieškovės reikalavimai bus patenkinti, juolab, jog pradinis ieškinys yra priimtas. Grėsmę būsimo teismo sprendimo dalies dėl nuostolių atlyginimo priteisimo įvykdymui ieškovė grindė nurodydama, kad: 1) ieškinio suma atsakovams yra didelė – atsakovai nekilnojamojo turto neturi, nebendradarbiauja, o A. B. ir E. P. vienintelis pajamų šaltinis yra senatvės pensija, duomenų, kad atsakovams nuosavybės teise priklausytų vertingų kilnojamųjų daiktų, taip pat nėra; 2) atsakovai elgiasi nesąžiningai – piktybiškai vengia išsikelti iš patalpų, neketina to daryti, neatlygintinai jau metus laiko naudojasi patalpomis, siekia kuo ilgiau neatlygintinai gyventi ir naudotis turtu, vykdyti jame veiklą, nekompensuojant ieškovei už naudojimąsi patalpomis; 3) atsakovas A. B. nesąžiningai perleido savo turtą, siekdamas išvengti atsakovams nepalankaus teismo sprendimo vykdymo – 2023 m. gegužės 18 d., t. y. jau po raginimo atsakovams dėl išsikėlimo iš patalpų pateikimo dienos atsakovas pardavė vienintelį jam nuosavybės teise priklausiusį turtą – butą ir dabar piktybiškai nurodo, kad neturi kur gyventi; 4) atsakovių A. B. ir Ž. B. turtui taikomi areštai, kas patvirtina sunkią atsakovių turtinę padėtį ir negalėjimą vykdyti įsipareigojimų; 5) atsakovei E. P. yra 95 metai, todėl išieškojimo galimybės iš jos, jai neturint turto bei gaunant tik senatvės pensiją, yra itin ribotos, juolab, jog atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad yra serganti; 6) Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-896-1012/2024 priteisė ieškovei iš atsakovės A. B. 336 339,49 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (336 339,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 513 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė A. B. elgėsi nesąžiningai ir ne tik neigė prievolės egzistavimą, bet, net ir teismo sprendimui įsiteisėjus, jo geranoriškai nevykdo ir iš jos nėra išieškotas nė vienas euras. Šiuo metu skolos išieškojimas vykdomas pas antstolį, tačiau iš atsakovės A. B. jokios sumos nėra išieškomos jai neturint turto. Be to, antstolis nurodė, kad atsakovė jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Šios aplinkybės patvirtina sunkią atsakovės A. B. turtinę padėtį bei nesąžiningumą vengiant prievolių vykdymo būtent ieškovės atžvilgiu. Ieškovės teigimu, vertinant tai, kad atsakovams ieškinio suma yra didelė, atsakovai elgiasi nesąžiningai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo dalies dėl nuostolių atlyginimo priteisimo įvykdymas bus neįmanomas.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręstinas teismo nuožiūra, tačiau atkreipė dėmesį, kad prašymo patenkinimas suvaržytų nepilnamečių vaikų teises ir interesus.

Atsiliepimas

5. Atsakovai A. B. ir Ž. B. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovės prašymas nepagrįstas bei teiginiai neatitinka tikrovės. A. B. turi nekilnojamojo turto – 12 531/15 031 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), ir nėra jokių duomenų, kad šį turtą atsakovas ketina parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovo A. B. 2023 m. gegužės 18 d. turto (buto) pardavimo sandoris buvo įvykdytas piktybiškai, nes jeigu atsakovas būtų elgęsis piktybiškai, būtų pardavęs visą jo žinioje buvusį nekilnojamąjį turtą, o ne tik jo dalį. Taip pat nurodė, kad nesutinka su teiginiu, jog atsakovai patalpomis naudojasi neatlygintinai, nes kiekvieną mėnesį atsakovai moka sąskaitas už komunalines paslaugas, kurias jiems pateikia ieškovė. 2024 m. kovo 19 d. teismo posėdis buvo atidėtas šalims siekiant sudaryti taikos sutartį (iki 2024 m. gegužės 23 d.), todėl, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, teisinės taikos tarp šalių atkūrimas taps nebeįmanomu, nes kredito įstaigos atsisakys atsakovams suteikti kreditą nekilnojamo turto iš ieškovės įsigijimui, o nesant kredito įstaigos finansavimo, atsakovams, auginantiems du nepilnamečius vaikus ir laukiantiems trečiojo, įsigyti turto objektus taps neįmanomu, nes ieškovė atsakovams turto neparduos, taip pat atsakovai patirs žalos. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atsakovai prašė netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovams A. B., Ž. B., N. B., N. B., A. B., E. P., MB „Nemuno vilkas“, MB „Nerifox“, nuosavybės teise priklausantį 8 550 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas ir / ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, kurių suma ar vertė 8 550 Eur, uždraudžiant areštuotu nekilnojamuoju turtu disponuoti, o pinigines lėšas naudoti, valdyti bei disponuoti jomis.

Šalies argumentai

7. Teismas nurodė, kad iš pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, jog ieškovė 2023 m. balandžio 4 d. turto varžytinių akto pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 2 500/15 031 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 14 d. ieškovė pateikė raginimą išsikelti iš minėto turto ir visiškai jį atlaisvinti šiuo adresu gyvenantiems asmenims. Atsakovai iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto neišsikraustė, patalpų neatlaisvino, o MB „Nemuno vilkas ir MB „Nerifox“ ir toliau jose vykdė veiklą. Atsakovai jokio nekilnojamojo turto neturi, vengia išsikelti iš patalpų ir jau metus neatlygintinai naudojasi minėtomis patalpomis. Atsakovai galimai siekia pabloginti savo turtinę padėtį – atsakovas A. B. po ieškovės pateikto raginimo, 2023 m. gegužės 18 d. pardavė jam vienintelį priklausantį turtą (butą), vėliau argumentuodamas, kad neturi kur išsikelti; kitų atsakovų turtas yra areštuotas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas, įvertinęs ieškovės prašymo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo bei atsižvelgdamas į ieškovės reikalavimo turtinį pobūdį, atsakovų veiksmus, sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovai nesutiko išsikelti ir neišsikėlė iš ieškovei priklausančio turto, neatlygintinai naudojosi ir naudojasi atsakovei priklausančiu turtu bei galimai blogino savo turtinę padėtį, nustatė, kad kyla grėsmė, jog esant ieškovei palankiam teismo sprendimui dalyje dėl nuostolių atlyginimo, teismo sprendimo dalies vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovai A. B. ir Ž. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstai teigė, jog tikėtina, kad ieškovės reikalavimai bus patenkinti, nes pradinis ieškinys yra priimtas. Tai, kad teismas ieškovės ieškinį priėmė, reiškia, kad ieškinys atitinka įstatymų leidėjo numatytus ieškiniui, kaip procesiniam dokumentui, keliamus reikalavimus, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog ieškovės ieškinys bus patenkintas visa apimtimi ar iš dalies.

9.2. Teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nes netikrino ir nevertino ieškovės teiginio, jog atsakovai neturi jokio turto. Remiantis byloje esančiais duomenimis, atsakovas A. B. turi nekilnojamojo turto ir nuosavybės teise valdo 12 531 / 15 031 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

9.3. Ieškovė nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių, jog atsakovai atliko ar siekia atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, taip pat neįrodė atsakovų nesąžiningumo. Ieškovės argumentai, kad atsakovas pardavė vienintelį jam priklausantį turtą – butą ir piktybiškai nurodo, jog neturi kur gyventi – atmestinas kaip nepagrįstas, nes, jeigu atsakovas A. B. būtų elgęsis piktybiškai, jis būtų perleidęs visą jo žinioje buvusį nekilnojamąjį turtą, o ne kažkurią jo dalį. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių savo teiginius, jog buvo įvykdytas piktybiškas nekilnojamojo turto perleidimo sandoris, pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė nepagrįstai, neišsiaiškinusi nekilnojamojo turto pardavimo aplinkybių, teigia, kad atsakovas, parduodamas butą, elgėsi piktybiškai ieškovės atžvilgiu. Atsakovas nurodė, kad skelbimas apie buto pardavimą buvo priimtas 2023 m. sausio mėnesį, nes buvo nuspręsta pateikti paraiškas verslo kreditui gauti, kad atsakovai įsigytų visą turtą (tas pažymima ir A. B. atsakyme į raginimą) ir pardavus butą sugrąžinti AB Swedbank būsto paskolą, jog sumažinti įsipareigojimus ir turėti nuosavų lėšų indėlį, kurio reikėjo ne mažiau nei 50 000 Eur (nuo 250 000 Eur – 20 proc.). Iš pateikiamos ekrano nuotraukos matoma, jog skelbimo teksto sukūrimo data – 2023 m. sausio 16 d., darytų buto nuotraukų data – 2023 m. sausio 31 d. Skelbimas buvo patalpintas vasario pradžioje, tačiau atsakovams patiems parduoti nepavyko. 2023 m. kovo 10 d. pasirašyta tarpininkavimo paslaugų sutartis su nekilnojamojo turto bendrove, t. y. 3 dienomis anksčiau nei ieškovė varžytinėse nusipirko pastatus (2023 m. kovo 13 d.). Ieškovės atstovai 2023 m. balandžio 13 d. atsiuntė laišką dėl nekilnojamojo turto pirkimo, o 2023 m. balandžio 14 d. ieškovės atstovai atsiuntė raginimą išsikraustyti. 2023 m. balandžio 13 d. laiške ieškovės atstovai nurodė nekilnojamojo turto pardavimo kainą ir punktą, kad notaro patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta ne vėliau birželio 1 d. Atsakovas A. B. atsakydamas rašė, jog „Procesas dėl paskolos gavimo tęsiamas ir turi rimtą ketinimą įsigyti“, todėl buto pardavimo procesas nebuvo nutrauktas ir balandžio 26 d. pasirašyta preliminari buto pardavimo sutartis.

9.4. Ieškovės teiginiai neva atsakovai su ieškove nebendradarbiauja yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Atsakovai su ieškove buvo susitikę daugybę kartų, kaip, pavyzdžiui, 2023 m. birželio 28 d. ieškovės atstovai buvo atvykę pas atsakovus prieš ieškinio pateikimą; 2023 m. rugpjūčio 16 d. ieškovės brokeris A. D. buvo atvykęs į apžiūrą ir derybas; 2023 m. rugpjūčio 21 d. ieškovės brokeris buvo atvykęs ir pateikė nerašytą pasiūlymą iš ieškovės visą turtą įsigyti už 290 000 Eur; 2023 m. rugpjūčio 29 d. bei 30 d. vyko ginčo šalių susitikimas ieškovės patalpose; 2023 m. lapkričio14 d. vyko susitikimas su ieškove ieškovės patalpose; 2024 m. balandžio 23 d. vyko ginčo šalių susitikimas dėl kainų ir t. t.

9.5. Teismas nevertino atsakovų argumentų bei tokių svarbių aplinkybių, kaip atsakovų nuosavybės teise valdomas turtas. Teismo nurodyti teiginiai neatlygintino naudojimosi patalpomis ir siekimo pabloginti turtinę padėtį aplinkybių kontekste nėra pagrįsti jokiomis faktinėmis byloje esančiomis aplinkybėmis ar įrodymais. Atsakovai apmoka kiekvieną ieškovės pateiktą sąskaitą. Jokių įsiskolinimų ieškovės atžvilgiu neturi. Teismas nurodė, kad atsakovai siekia pabloginti savo turtinę padėtį, tačiau nenurodė tokios pozicijos motyvų. Atsakovai niekada nesiekė ir nesiekia pabloginti savo finansinės padėties. Tokios aplinkybės, kaip atsakovams didelė ieškinio suma ir prasta atsakovų turtinė situacija, galėtų būti vertinamos tik kaip papildomos, esant atsakovų nesąžiningumo įrodymų, kurių ieškovė nepateikė.

9.6. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovai piktybiškai vengia išsikelti iš patalpų. Atsakovai, kaip nurodyta procesiniuose dokumentuose, nesutinka su ieškovės reikalavimu išsikelti iš patalpų.

9.7. Ieškovė nutylėjo, kad atsakovai, siekdami spręsti ginčą taikiai, 2024 m. balandžio 23 d. buvo nuvykę į ieškovo – kredito unijos būstinę, kurioje vyko susitikimas tarp byloje Nr. e2-200-920/2024 ieškovais ir atsakovais esančių asmenų. Susitikimo metu buvo aptartos taikaus ginčo sprendimo galimybės. Buvo aptartos atsakovų galimybės iš ieškovės įsigyti pastatą bei kelis nekilnojamo turto objektus. Kadangi objekto(-ų) įsigijimui atsakovams yra būtinas finansines paslaugas teikiančio subjekto finansavimas (paskola) bei objekto kainą patvirtinantys įrodymai, ginčo šalys sutarė, kad atsakovai per keletą dienų pateiks ieškovei prašymą dėl parduodamų objektų kainos. 2024 m. balandžio 24 d. atsakovas A. B. vykdydamas susitarimą kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti nekilnojamo turto objektų, t. y. 2500/15031 dalies žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio paskirties pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir poilsio paskirties pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kainos pasiūlymą̨. Ieškovės atstovai prašymą patenkino ir atsakovams 2024 m. balandžio 24 d. pateikė pažymą, kurioje nurodyta, už kokią sumą ieškovas atsakovams parduotų nekilnojamąjį̨ turtą̨. Atsakovai, gavę ieškovės valdomų nekilnojamojo turto objektų pardavimo kainos pasiūlymą, kreipėsi į kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, kad teismui atsakovų atžvilgiu taikius laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovų turtui uždėjus areštą, teisinės taikos tarp šalių atkūrimas praktiškai tapo neįmanomu. Kredito įstaigos atsakovams atsisakys suteikti kreditą nekilnojamojo turto iš ieškovės įsigijimui, o nesant kredito įstaigos finansavimo, atsakovams, auginantiems du nepilnamečius vaikus ir laukiantiems trečiojo, įsigyti ieškovės nekilnojamojo turto objektą(-us) taps akivaizdžiai neįmanoma, nes ieškovė atsakovams jo(jų) neparduos. Remiantis nurodytu yra pažeista atsakovų nepilnamečių vaikų teisė į būstą.

9.8. Ieškovė prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikia reikalavimo užtikrinimo, tuo tarpu dėl atsakovų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai gali patirti žalos.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Kredito unija „Saulėgrąža“ prašo: priimti teikiamus naujus įrodymus; atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Patikslintame ieškinyje išdėstytos aplinkybės apie atsakovų nesąžiningus veiksmus neatlaisvinant pastatų, pridedami įrodymai bei pateikti išsamūs teisiniai argumentai leidžia pagrįstai teigti, jog tikėtina, kad ieškovės reikalavimai bus patenkinti, juolab, jog patikslintas ieškinys yra priimtas. Šiuo atveju egzistuoja pirmoji prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės tenkinimo sąlyga. Atsakovai neįrodė akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo.

10.2. Atsakovai nesąžiningai perleidžia savo turtą siekdami išvengti jiems nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Atskirajame skunde nurodyta, jog skelbimas apie buto pardavimą buvo priimtas 2023 m. sausio mėnesį, tačiau vien skelbimo teksto sukūrimo data ir darytų nuotraukų data nepatvirtina, kad skelbimas buvo įkeltas 2023 m. vasario pradžioje. Be to, Tarpininkavimo paslaugų sutartis dėl buto pardavimo buvo sudaryta likus 3 dienoms iki ginčo patalpų varžytinių pabaigos. Tai patvirtina, kad atsakovai nesąžiningai perleidžia savo turtą, siekdami išvengti jiems nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Atsakovui priklausiusio nekilnojamojo turto perleidimas po raginimo atsakovams pateikimo dienos laikytinas akivaizdžiai nesąžiningu elgesiu siekiant apsunkinti iškeldinimo iš patalpų procesą.

10.3. Nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, kad atsakovai bendradarbiauja su ieškove. Apeliantai nepateikė įrodymų, jog siekia ir turi rimtus ketinimus išspręsti susiklosčiusią situaciją. Vien ieškovės ir atsakovų susitikimai nepatvirtina, kad atsakovai siekia taikiai išspręsti susidariusią situaciją, o ne vilkinti ginčo sprendimą.

10.4. Atsakovai neatlygintinai naudojasi ginčo patalpomis. Atsakovai nurodė, kad mokėjo komunalinius mokesčius, bet už patalpų naudojimąsi nieko nemokėjo ir nemoka. Priešingų įrodymų atsakovai nepateikė. Atsakovai gyvena ir vykdo veiklą ieškovei priklausančiose patalpose ir nuo 2023 m. balandžio mėnesio atsisako išsikelti, neabejotinai gaudami naudos, kuri pasireiškia tuo, kad jie (atsakovai) sutaupė nemokėdami ieškovei nuomos ar kitokio užmokesčio už naudojimąsi svetimu turtu. Atsakovų teiginys apie galiojančią nuomos sutartį yra nepagrįstas, nes nuomos sutartis galiojo tik iki patalpų pardavimo, o sutartis sudaryta su UAB „Vilnoja LT“, kuri yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Be to, atsakovai jokių mokesčių pagal nurodytą sutartį nemoka, niekada šios sutarties nevykdė, o minėta sutartis sudaryta ne su ieškove. Jokių priešingas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų atsakovai nepateikė.

10.5. Nepagrįsti atsakovų teiginiai dėl atsakovų patiriamos žalos pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai nekonkretizavo nei kokio pobūdžio, nei kokio dydžio žalą gali patirti, nepateikė jokių galimos žalos faktą pagrindžiančių įrodymų. Nurodyti teiginiai laikytini deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo naikinti teisėtą nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas, ieškovės prašymu, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones patikslinto ieškinio reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo užtikrinti.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

14. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė pateikė papildomus įrodymus: raštą „Dėl taikomo arešto panaikinimo“.

15. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktų naujų įrodymų ryšį su sprendžiamu klausimu, jų svarbą teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo išsprendimui, įvertinęs aplinkybę, jog dalyvaujantys bylos asmenys turėjo galimybę su teikiamais duomenimis susipažinti, ieškovės teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovės teikiami papildomi įrodymai priimtini ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į tai, jog jais reaguojama į atskirojo skundo argumentus ir, atitinkamai, poreikis juos pateikti iškilo po atskirojo skundo pateikimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Ieškovė 2023 m. balandžio 4 d. turto varžytinių akto pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 2 500/15 031 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 14 d. ieškovė pateikė Raginimą išsikelti iš minėto turto ir visiškai jį atlaisvinti šiuo adresu gyvenantiems asmenims. Atsakovai iš minėto turto neišsikrausto, patalpų neatlaisvina.

18. Atsakovas A. B. po ieškovės pateikto Raginimo, 2023 m. gegužės 18 d. pardavė jam priklausantį turtą (butą). Atsakovai, nesutikdami su ieškovės reikalavimu išsikelti iš ginčo patalpų, bet kitų argumentų, argumentuoja neturintys kur išsikelti ir remiasi nepilnamečių vaikų teise į būstą.

19. Šiame faktinių aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė, jog esant ieškovei palankiam teismo sprendimui dalyje dėl nuostolių atlyginimo, jo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovai nesutinka išsikelti ir neišsikelia iš ieškovei priklausančio turto – 2500/15031 dalies žemės sklypo ir ginčo pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), šiuo turtu atsakovai naudojasi neatlygintinai, bei iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai galimai blogina savo turtinę padėtį, darė išvadą, kad yra tikslinga ieškovės prašymą tenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones taikant areštą atsakovams nuosavybės teise priklausančiam 8 550 Eur vertės nekilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamajam turtui ir piniginėms lėšoms ir / ar turtinėms teisėms, priklausančioms atsakovams ir esančioms pas juos ar trečiuosius asmenis, kurių suma ar vertė yra 8 550 Eur.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant šioms sąlygoms: 1) jų taikymo prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-1120/2022).

21. Atsakovai A. B. ir Ž. B., ginčydami teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, argumentuoja nebuvus nurodytų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų. Atsakovai nurodo, kad nepagrįsti ieškovės teiginiai, jog tikėtina, kad ieškovės reikalavimai bus patenkinti, nes tai, kad ieškinys priimtas, reiškia, kad ieškinys atitinka įstatymų leidėjo numatytus ieškiniui, kaip procesiniam dokumentui, keliamus reikalavimus, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog ieškovės ieškinys bus patenkintas visa apimtimi ar iš dalies. Be to, atsakovų nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus sprendimo dėl nuostolių atlyginimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Grįsdami šią poziciją, atsakovai argumentavo, kad: 1) teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai neturi turto, nes atsakovas A. B. turi 12 531 / 15 031 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2) ieškovė nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių, jog atsakovai atliko ar siekia atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, taip pat neįrodė atsakovų nesąžiningumo (teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai siekia pabloginti savo turtinę padėtį; ieškovė nepateikė įrodymų, jog buvo įvykdytas piktybiškas nekilnojamojo turto perleidimo sandoris; atsakovai bendradarbiavo su ieškove dėl ginčo turto įsigijimo, vyko derybos, atsakovai, gavę ieškovo valdomų nekilnojamojo turto objektų pardavimo kainos pasiūlymą, kreipėsi į kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo); 3) didelė atsakovams ieškinio suma ir prasta atsakovų turtinė situacija galėtų būti vertinamos tik kaip papildomos, esant atsakovų nesąžiningumo įrodymų, kurių ieškovė nepateikė; 4) teismui atsakovų atžvilgiu taikius laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovų turtui uždėjus areštą, teisinės taikos tarp šalių atkūrimas praktiškai tapo neįmanomu, nes kredito įstaigos atsakovams atsisakys suteikti kreditą nekilnojamojo turto iš ieškovės įsigijimui, o nesant kredito įstaigos finansavimo, atsakovams įsigyti ieškovės nekilnojamojo turto objektą(-us) taps neįmanoma, dėl to yra pažeista atsakovų nepilnamečių vaikų teisė į būstą; 5) ieškovė prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė reikalavimo užtikrinimo, tuo tarpu dėl atsakovų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai gali patirti žalos.

Dėl tikėtino patikslinto ieškinio (ne)pagrįstumo

22. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2020 m. kovo 5 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2-335-881/2020). Spręsdamas dėl poreikio taikyti atsakovu nurodomo asmens atžvilgiu laikinus apribojimus ir draudimus, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, teismas ieškinio pagrįstumo iš esmės nenagrinėja, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų netiria ir nevertina (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Sprendžiant, ar ieškinys tikėtinai (preliminariai) pagrįstas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2020 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1548-943/2020; 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-1120/2022). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-867-330/2022; 2022 m. rugsėjo 8 d nutartį civilinėje byloje Nr. e2-789-370/2022; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

23. Atsižvelgiant į nurodytą, sutiktina su atsakovų argumentais, kad tai, jog teismas priėmė ieškovės ieškinį, reiškia, kad ieškinys atitinka įstatymų leidėjo numatytus ieškiniui, kaip procesiniam dokumentui, keliamus reikalavimus, tačiau nesuponuoja išvados, jog ieškovės ieškinys bus patenkintas visa apimtimi ar iš dalies. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, remiantis įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančiomis teisės normomis, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, padarius išvadas, yra ar nėra byloje nustatytos faktinį ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, bei kvalifikavus ginčo teisinius santykius, bus atsakyta, ar patikslintame ieškinyje nurodomos aplinkybės yra įrodytos ir ar patikslinto ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, ar, priešingai, jie yra paneigti. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti atsakovų argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodyto argumento dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino patikslinto ieškinio pagrįstumo, buvimo. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, ieškinio (ne)pagrįstumas iš esmės nėra vertinamas, o, kaip minėta, vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas, sietinas su ieškinio turinio ir formos tinkamumu, pasirinktų teisių gynybos būdų galimumu.

24. Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinęs pateikto patikslinto ieškinio turinį, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog patikslintas ieškinys yra prima facie pagrįstas, nes: ieškovė aiškiai suformulavo patikslinto ieškinio dalyką – prašymus iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų; nustatyti baudą po 50 Eur už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, kurią ieškovei mokėtų kiekvienas iš atsakovų; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 8 550 Eur nuostolių atlyginimą, skaičiuotiną nuo 2023 m. balandžio 4 d. iki pradinio ieškinio pateikimo dienos; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 1 750 Eur per mėnesį nuostolių atlyginimą dėl pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 100 Eur per mėnesį nuostolių atlyginimą dėl pastato Nr. (duomenys neskelbtini), skaičiuotiną nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos (2023 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš minėtų pastatų įsiteisėjimo dienos; pakankamai aiškiai išdėstė patikslinto ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą – ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovai naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu ginčo turtu, neturėdami tam teisinio pagrindo, dėl ko ieškovė neturi galimybės naudotis savo turtu, atsakovai iš tokio naudojimosi gavo ir gauna naudos, kuri pripažintina ieškovės nuostoliais; pateikė įrodymus, kuriais grindžia patikslinto ieškinio faktinį pagrindą; ieškinyje nurodytas ieškinio faktinis pagrindas atitinka suformuluoto ieškinio dalyko įrodinėjimo dalyką; ieškinio dalykas – iškeldinti atsakovus iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, priteisti žalą (nuostolius), nustatyti atsakovams baudą už teismo sprendimo nevykdymą kaip civilinių teisių gynimo būdai, nėra neleistini ar neįmanomi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1, 6, 8 punktai). Atskirojo skundo argumentai nepaneigia išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Dėl grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

25. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti užtikrinant ieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo įvykdymą, todėl vertintina grėsmė su šiuo reikalavimu susijusios galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo dalies (ne)įvykdymui.

26. Įstatyme nėra įtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas, tačiau ar taikyti, ir kokia apimtimi, laikinąsias apsaugos priemones, teismas nustato atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo, yra suformuoti ir teismų praktikoje, kurioje pažymėta, kad kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšmingi duomenys, leidžiantys įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-894-790/2018).

27. Naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi aiškinimo, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nesuponuoja. Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-97-790/2020 ir joje nurodyta teismų praktika). Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį su tikslu taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Todėl pirmiausia svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet įvertinti jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).

28. Taigi, tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įrodytas atsakovo nesąžiningumas. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Atsakovo veiksmai, iš kurių gali būti nustatytas jo nesąžiningumas, sudaro pagrindą spręsti, kad gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, t. y. kad egzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, nustatyta CPK 144 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020). Atsižvelgiant į tai, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018; 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-843-910/2022, ir kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; kt.).

29. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-185-330/2019; kt.), todėl jų taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; ir kt.).

30. Apibendrinant nurodytą, darytina išvada, kad bylose dėl piniginių sumų priteisimo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antrosios sąlygos – grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdomumui, egzistavimo: 1) tai, jog ieškinio suma atsakovo atžvilgiu vertintina kaip didelė, savaime tikėtinos grėsmės, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo, nesuponuoja; tačiau atsakovui didelė ieškinio suma vertintina kaip vienas iš kriterijų laikinosioms apsaugos priemonėmis taikyti, o tikėtiną grėsmę, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, patvirtinti gali duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo; 2) laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto arešto, taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti; 3) pareiga pateikti duomenis, t. y. įrodyti nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias tikėtiną teismo sprendimo nevykdymo ir/ar neįvykdomumo grėsmę, tenka jų taikymo prašančiam asmeniui.

31. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo daliai pagal reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo įvykdymui, rėmėsi aplinkybėmis, kad atsakovai nesutinka išsikelti ir neišsikelia iš ieškovei priklausančio ginčo turto, šiuo turtu naudojasi neatlygintinai, atsakovai galimai blogina savo turtinę padėtį; taip pat įvertino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus.

32. Iš patikslinto ieškinio ir jo priedų turinio matyti, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė argumentais, jog patikslintame ieškinyje išdėstytos aplinkybės apie atsakovų nesąžiningus veiksmus neatlaisvinant patalpų, pridedami įrodymai bei pateikti išsamūs teisiniai argumentai leidžia teigti, jog, tikėtina, kad ieškovės reikalavimai bus patenkinti, juolab, jog pradinis ieškinys yra priimtas. Grėsmę būsimo teismo sprendimo dalies dėl nuostolių priteisimo įvykdymui ieškovė grindė, nurodydama, kad: 1) ieškinio suma atsakovams yra didelė – atsakovai nekilnojamojo turto neturi, nebendradarbiauja, o A. B. ir E. P. vienintelis pajamų šaltinis yra senatvės pensija, duomenų, kad atsakovams nuosavybės teise priklausytų vertingų kilnojamųjų daiktų, nėra; 2) atsakovai elgiasi nesąžiningai – piktybiškai vengia išsikelti iš patalpų, neketina to daryti, neatlygintinai jau metus laiko naudojasi patalpomis, siekia kuo ilgiau neatlygintinai gyventi ir naudotis turtu, vykdyti jame veiklą, nekompensuojant ieškovei už naudojimąsi patalpomis; 3) atsakovas A. B. nesąžiningai perleido savo turtą, siekdamas išvengti atsakovams nepalankaus teismo sprendimo vykdymo – 2023 m. gegužės 18 d., t. y. jau po raginimo atsakovams dėl išsikėlimo iš patalpų pateikimo dienos, atsakovas A. B. pardavė vienintelį jam nuosavybės teise priklausiusį turtą – butą, ir dabar nurodo, kad neturi kur gyventi; 4) atsakovių A. B. ir Ž. B. turtui taikomi areštai, kas patvirtina sunkią atsakovių turtinę padėtį ir negalėjimą vykdyti įsipareigojimų; 5) atsakovei E. P. yra 95 metai, todėl išieškojimo galimybės iš jos, jai neturint turto bei gaunant tik senatvės pensiją, yra ribotos; 6) Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-896-1012/2024 priteisė ieškovei iš atsakovės A. B. 336 339,49 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 513 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė A. B. elgėsi nesąžiningai ir ne tik neigė prievolės egzistavimą, bet, net ir teismo sprendimui įsiteisėjus, jo geranoriškai nevykdo ir iš jos nėra išieškotas nė vienas euras. Šiuo metu jokios sumos nėra išieškomos atsakovei neturint turto. Šios aplinkybės patvirtina sunkią atsakovės turtinę padėtį bei nesąžiningumą vengiant prievolių vykdymo būtent ieškovės atžvilgiu. Ieškovės teigimu, vertinant tai, kad atsakovams ieškinio suma yra didelė, atsakovai elgiasi nesąžiningai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo dalies dėl nuostolių priteisimo įvykdymas bus neįmanomas.

33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą. Bylos medžiaga yra pakankama patvirtinti grėsmei, jog, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo dalies dėl nuostolių priteisimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

34. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių, jog atsakovai atliko ar siekia atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo dalies įvykdymo, taip pat, kad ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė atsakovų nesąžiningumą – nurodė su tuo susijusias aplinkybes bei pateikė šias jas patvirtinančius įrodymus. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovė 2023 m. balandžio 4 d. turto varžytinių akto pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 14 d. ieškovė pateikė Raginimą išsikelti iš minėto turto ir visiškai jį atlaisvinti šiuo adresu gyvenantiems asmenims. Atsakovai pagrįstai nurodo, kad, jiems ginčijant ieškovės reikalavimą išsikelti iš patalpų, vien neišsikėlimo iš jų faktas nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo, tačiau atsakovų nesąžiningumą prašomo užtikrinti ieškinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo aspektu patvirtina aplinkybė, kad atsakovai, suvokdami turtą priklausant ieškovei ir iš patalpų neišsikraustydami, ilgą laiką (daugiau negu metus laiko) neatlygintinai naudojasi patalpomis, toliau vykdydami jose veiklą. Nors atsakovai nurodė, jog mokėjo komunalinius mokesčius, bet tai yra mokesčiai už jiems (patalpoms) teikiamas komunalines paslaugas, o ne atlygis turto savininkui už naudojimąsi jo turtu. Už naudojimąsi patalpomis atsakovai nemoka, nors tokį reikalavimą ieškovė išreiškė dar 2023 m. balandžio 14 d. Raginime. Įrodymų, patvirtinančių atsakovų atlygintinį naudojimąsi ginčo turtu, byloje nėra. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovai turi galiojančią nuomos sutartį, pagal kurią nuomos mokestis yra 200 Eur / mėn., tačiau kaip matyti iš 2021 m. birželio 23 d. Patalpų nuomos sutarties, sutartis galiojo tik iki patalpų pardavimo, o sutartis sudaryta su UAB „Vilnoja LT“, kuri yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

36. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, nors atskirajame skunde nesutinkama su teiginiais, jog atsakovai nebendradarbiauja su ieškove, tačiau atsakovai su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, jog realiai siekia ir turi rimtus ketinimus išspręsti susiklosčiusią situaciją. Byloje nėra įrodymų, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo atsakovai buvo kreipęsi į kredito įstaigas dėl kredito ginčo turtui įsigyti gavimo. Vien ieškovės ir atsakovų susitikimai nepatvirtina, kad atsakovai siekia taikiai išspręsti susidariusią situaciją, o ne tęsti ginčo sprendimą, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovai siekia kuo ilgiau neatlygintinai gyventi ir naudotis turtu, vykdyti jame veiklą, nekompensuojant ieškovei už naudojimąsi patalpomis, kas laikytina nesąžiningu elgesiu ieškovės atžvilgiu.

37. Atsakovų nesąžiningą elgesį patvirtina ir tai, jog, nors atsakovai teigia, kad neturi kur išsikelti, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės E. P., kuri yra atsakovės Ž. B. senelė, vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, kuriame atsakovai turėtų galimybę gyventi, priešingų duomenų byloje nėra, tačiau šios aplinkybės atsakovai nenurodė. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, 2023 m. gegužės 18 d., t. y. jau po raginimo atsakovams pateikimo dienos, atsakovas pardavė jam priklausiusį butą, t. y. vienintelį jam nuosavybės teise priklausiusį turtą, kuriame galėtų gyventi, kas vertintina kaip nesąžiningas elgesys ne tik mažinant turimo turto apimtį, nors žinomos aplinkybės, susijusios su ginčo turtu ir reikalavimu iš jo išsikelti bei mokėti už naudojimąsi turtu, tačiau ir toliau neatlygintinai naudojantis ginčo turtu. Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog skelbimas apie buto pardavimą buvo priimtas 2023 sausio mėnesį, nepaneigia to, jog butas parduotas po Raginimo atsakovams pateikimo. Nors atsakovai nurodo, kad butas buvo parduotas, nes buvo nuspręsta pateikti paraiškas verslo kreditui gauti, kad atsakovai įsigytų visą turtą (tas pažymima ir A. B. atsakyme į Raginimą) ir, pardavus butą, sugrąžinti AB Swedbank būsto paskolą, jog sumažinti įsipareigojimus ir turėti nuosavų lėšų indėlį, kurio reikėjo ne mažiau nei 50 000 Eur (nuo 250 000 Eur – 20 proc.), tačiau byloje nėra įrodymų, kad už parduotą butą gautos lėšos, atskaičius AB Swedbank grąžinamą paskolą, tebėra atsakovo banko sąskaitoje, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, jog butas buvo parduotas siekiant turėti nuosavų lėšų indėlį.

38. Pažymėtina ir tai, kad buto pardavimo aplinkybė taip pat suponuoja išvadą, jog atsakovas galimai siekė sumažinti turimą turtą, siekiant apsunkinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo dėl nuostolių priteisimo įvykdymą, juolab, kad jau minėtame 2023 m. balandžio 14 d. Raginime ieškovė nurodė, kad sutinka nukelti atsakovų išsikėlimo terminą iki 2023 m. birželio 1 d., jei bus sudaryta trumpalaikės nuomos sutartis dviem mėnesiams, nustatant 2 000 Eur turto mėnesio nuomos kainą. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas nuosavybės teise turi žemės sklypo dalį, nėra pakankama konstatuoti, jog atsakovo turimos žemės sklypo dalies vertė bus pakankama įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą dėl nuostolių priteisimo, nes ieškovė, be kita ko, prašo priteisti solidariai iš atsakovų ne tik 8 550 Eur nuostolių atlyginimą, skaičiuotiną nuo 2023 m. balandžio 4 d. iki pradinio ieškinio pateikimo dienos, bet ir priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 1 750 Eur per mėnesį nuostolių atlyginimą dėl pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 100 Eur per mėnesį nuostolių atlyginimą dėl pastato Nr. (duomenys neskelbtini), skaičiuotiną nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos (2023 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įsiteisėjimo dienos, t. y. ieškovė siekia prisiteisti iš atsakovų ženklią nuostolių sumą.

39. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovių A. B. ir Ž. B. turtui taikomi areštai, antstoliams išieškant ženklias sumas, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-896-1012/2024 priteisė ieškovei iš atsakovės A. B. 336 339,49 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 513 Eur bylinėjimosi išlaidų, kas patvirtina sunkią atsakovių turtinę padėtį ir negalėjimą vykdyti įsipareigojimų bei kad ieškinio suma atsakovams yra didelė. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad vien aplinkybės, jog ieškinio suma atsakovams yra didelė ar atsakovų prasta turtinė padėtis, savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nesuponuoja. Kaip minėta, ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Tačiau taip pat pažymėtina, kad šios aplinkybės yra vertintinos bendrame duomenų kontekste. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai nurodė, jog, vertinant tai, kad atsakovams ieškinio suma yra didelė, o atsakovai elgiasi nesąžiningai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo dalies dėl nuostolių atlyginimo priteisimo įvykdymas bus apsunkintas, nes grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui patvirtina atsakovų nesąžiningumas tęsiant neatlygintinį naudojimąsi ginčo patalpomis, nededant pastangų situaciją šiuo aspektu išspręsti, kartu mažinant turto apimtį ir perleidžiant turtą, kuris būtų sudaręs sąlygas išsikelti iš ginčo patalpų ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, t. y. sukuriant situaciją, jog ištęsiamas galimas naudojimasis patalpomis, o turto išieškoti už tai galimus nuostolius mažėja.

40. Apibendrinant paminėtą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl grėsmės, kaip vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, buvimo, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui patvirtina atsakovų nesąžiningumas, t. y. duomenys, kad atsakovai ginčo turtu naudojasi neatlygintinai, galimai blogina savo turtinę padėtį, o taip pat ir ieškovės nurodomos aplinkybės dėl didelės ieškinio sumos ir prastos atsakovų turtinės padėties.

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neįmanomą teisinės taikos tarp šalių atkūrimą, nepagrįsti, nes ieškovė 2024 m. gegužės 29 d. raštu „Dėl taikomo arešto panaikinimo“ nurodė, jog, atsižvelgiant į atsakovų siekį gauti finansavimą nekilnojamojo turto objektų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui bei atliktą avansinį mokėjimą, ieškovė, gavusi ketinančios finansuoti finansų įstaigos sprendimą dėl paskolos suteikimo, įsipareigoja kreiptis dėl taikomo arešto panaikinimo notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tikslu, dėl to laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju nebus kliūtis atsakovams gauti paskolą. Pažymėtina ir tai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savo apimtimi ir pobūdžiu nepažeidžia proporcingumo principo ir atsakovų interesų.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisiškai neaktualus atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė nepateikė atsakovų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, nes pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį, teismas nutartimi šalies prašymu gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, o nagrinėjamu atveju atsakovai tokio prašymo byloje nepateikė.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Teismo vertinimu, kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šioje proceso stadijoje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

45. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-200-920/2024, palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Latvelė