Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-789-370/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-08
Bylos Nr.: e2-789-370/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00609-2022-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danguolė Martinavičienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Augodara“, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas: Vilniaus apygardos prokuratūros

Kategorijos

3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
3.1.18.2.2Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo
3.1.18.2.6Draudimas atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų
3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2-789-370/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00609-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.2; 3.1.18.2.6; 3.3.2.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Augodara“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2227-656/2022 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir uždarajai akcinei bendrovei „Augodara“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė SKR Grupė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir ieškovas), ieškiniu atsakovėms Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Augodara“ prašo: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį; 3) taikyti restituciją natūra – priteisti valstybei nuosavybės teise 8 639 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 9 917 kv. m ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); 4) taikyti restituciją natūra – priteisti iš valstybės UAB „Augodara“ naudai sumokėtas lėšas pagal 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo: įrašą viešame registre dėl UAB „Augodara“ priklausančios 8 693/9 917 dalies žemės sklypo perleidimo draudimo ir draudimą atsakovei UAB „Augodara“ organizuoti ir / ar vykdyti bet kokius statybos darbus ginčo žemės sklype, įskaitant, bet neapsiribojant statytojo (užsakovo) teisės perleidimu kitiems asmenims.

Šalies argumentai

3. Prašyme nurodė, kad ieškiniu siekiama, jog ginčo žemės sklypas, perleistas UAB „Augodara“ imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio įstatymo pagrindu, nuosavybės teise būtų grąžintas valstybei. Jei UAB „Augodara“ perleistų nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl naujų įgijėjų sąžiningumo, sandorių (perleidimo sutarčių) ginčijimo, iškiltų naujų teisminių ginčų tikimybė, todėl taikytina laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl ginčo žemės sklypo perleidimo draudimo. Jei UAB „Augodara“ imtųsi veiksmų užstatyti ginčo žemės sklypą naujais statiniais, savarankiškų reikalavimų, pareikštų viešajam interesui apginti patenkinimo atveju, kiltų klausimas dėl naujų statinių, statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo, galimo statybos padarinių šalinimo, o tai apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą ieškinio patenkinimo atveju, sukeltų naujas finansinių ir laiko resursų sąnaudas, nuostolius, kiltų naujų teisminių ginčų grėsmė. Todėl taikytina ir kita laikinoji apsaugos priemonė – draudimas atsakovei organizuoti ir / ar vykdyti bet kokius statybos darbus ginčo žemės sklype, įskaitant, bet neapsiribojant statytojo (užsakovo) teisės perleidimu kitiems asmenims.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo: įrašą registre dėl UAB „Augodara“ priklausančios 8 693/9 917 dalies žemės sklypo perleidimo draudimo; uždraudė atsakovei UAB „Augodara“ organizuoti ir / ar vykdyti bet kokius statybos darbus sklype, įskaitant, bet neapsiribojant, statytojo (užsakovo) teisės perleidimu kitiems asmenims.

3. Teismas nustatė, kad ieškovas yra pasirinkęs leistiną viešojo intereso gynimo būdą, ieškinio reikalavimams patvirtinti pateikė įrodymus, todėl ieškinys tikėtinai pagrįstas.

4. Teismo vertinimu, ieškovas pagrindė, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio tenkinimo atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Byloje egzistuoja viešasis interesas, nes restitucijos atveju ginčo žemės sklypas būtų grąžintas valstybei. Atsižvelgiant į egzistuojantį viešąjį interesą bei siekiant išsaugoti status quo (esama padėtis), eliminuojant atsakovei UAB „Augodara“ galimybę perleisti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą bei siekiant išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu, išvengiant naujų teisminių ginčų, yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas prevencines apsaugos priemones. Nėra pagrindo spręsti, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos ar pernelyg varžančios kitos šalies interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1. UAB „Augodara“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1.1. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo atsakovės teises. Teismas preliminariai neįvertino ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir masto bei į bylą pateiktų įrodymų, kas suponavo neproporcingų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, kurios ne tik pažeidžia atsakovės UAB Augodara“ teisėtus interesus, bet ir sukels neišvengiamus didelius nuostolius atsakovei. Žemės sklypo dalyje, kuri priklauso UAB „Augodara“, yra ne tik nuo gaisro nukentėję 2 statiniai – šiltnamiai, bet ir dar 4 statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso UAB „Augodara“. Teismas, neįvertinęs ieškinio reikalavimo pagrįstumo ir masto, laikinąsias apsaugos priemones taikė visai atsakovei priklausančiai žemės sklypo daliai ir uždraudė ne tik ja disponuoti, bet ir vykdyti ir / ar organizuoti bet kokius atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, dėl kurio nuosavybės byloje ginčo nėra, statybos darbus visame sklype.

1.2. Teismui pateikiami rašytiniai įrodymai: 2021 m. rugsėjo 3 d. sutartis, kurią yra sudariusi UAB „Augodara“ su V. Buzo IĮ „Architektūrinis modulis“ dėl gamybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekto parengimo, 2021 m. rugsėjo 3 d. projektavimo užduotis, 2022 m. kovo 2 d. statybos rangos sutartis dėl gamybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbų. Dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Augodara“ negali laisvai įgyvendinti savo nuosavybės teisių. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas atsakovės atžvilgiu ir pažeidžia jos teises bei teisėtus lūkesčius.

1.3. Negalėdama vykdyti sutartinių įsipareigojimų, UAB „Augodara“ bus priversta mokėti netesybas pagal pasirašytą rangos sutartį. Teismui teikiamos atsakovės pasirašytos sutartys įrodo atsakovės nuostolių realumą ir dydį, jei atsakovė negalės vykdyti gamybos paskirties pastato kapitalinio remonto darbų. Neatmetama galimybė, nepanaikinus skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pasinaudoti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ar patirtų nuostolių atlyginimo institutais.

Atsiliepimas

2. NŽT atsiliepime prašo dėl atskirojo skundo pagrįstumo spręsti vadovaujantis atsiliepime išdėstytais argumentais. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

2.1. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti UAB „Augodara“ teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

2.2. Iš UAB „Augodara“ pateiktų dokumentų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. UAB „Augodara“ ir V. Buzo IĮ „Architektūrinis modulis“ sudaryta sutartis, kurioje nustatyta, kad sutarties objektas yra gamybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas. 2022 m. kovo 2 d. UAB „Augodara“ ir UAB „Genstata“ sudaryta statybos rangos sutartis, kurios objektas – gamybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbai. Remiantis pateiktais įrodymais darytina išvada, kad jie nepatvirtina ieškovo įrodinėtinų aplinkybių.

3. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras atsiliepime prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

3.1. Teismo atliktas preliminarus ieškinio vertinimas laikytinas tinkamu ir pakankamu šioje proceso stadijoje.

3.2. Jei atsakovei nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jai įgijus ir realizavus statytojos teisę, ginčo sklype galėtų atsirasti daugiau atsakovei priklausančią statinių. Atsakovė įgytų teisę pretenduoti į didesnio ploto ginčo sklypą, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimas ieškovui, ginančiam viešąjį interesą, palankus teismo sprendimas gali pasidaryti neįvykdomas arba tai padaryti gali būti žymiai sunkiau.

3.3. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė ketina imtis veiksmų, kurie sukeltų realią grėsmę galimo ieškovui, ginančiam viešąjį interesą, palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Iš projektavimo užduoties antro lapo grafoje „išplanavimas“ esančių duomenų matyti, kad atsakovė siekia realizuoti projektą, kurio objektas: „Sklypo dalyje rekonstruojami du šiltnamio pastatai, įrengiant lauko sandėliavimo aikštelę. Dabartinis šiltnamiais užstatytas plotas – 1 907,7 m² išplečiamas iki 2 257,7 m²“. Tai, kad atsakovė ketina rekonstruoti būtent šio teisminio ginčo centre esančius šiltnamius, patvirtina ir projektavimo užduoties pirmo lapo grafoje „Objekto pavadinimas“ esantis įrašas: „Lauko sandėliavimo aikšteles (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“, o taip pat projektavimo užduoties antrame lape, grafoje „Statybos rūšis“ esantis įrašas „Statinio rekonstravimas“. Taigi, atsakovė siekia rekonstruoti nuo gaisro nukentėjusius šiltnamius, perstatant juos į lauko sandėliavimo aikštelę, jos bendrą plotą išplečiant 350 m².

3.4. Jei teismas panaikintų laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovė realizuotų aptariamą šiltnamių rekonstravimo į sandėliavimo aikštelę projektą, vietoje aptariamų šiltnamių ginčo sklype atsirastų iš esmės naujas, 350 m² didesnio ploto statinys, į kurio eksploatavimui reikalingą ginčo sklypo dalį atsakovė galėtų iš naujo pretenduoti. Dėl to, sprendžiant šį ginčą iš esmės, ieškinyje nurodytų imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimų konstatavimas neturėtų prasmės, nes, net ir teismui panaikinus ginčijamas sutartis, atsakovė turėtų teisę iš naujo kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį ir reikalauti išnuomoti ar parduoti ne aukciono tvarka dar didesnio ploto ginčo sklypo dalį ir realiai viešojo intereso, pasireiškiančio valstybės turtinių interesų pažeidimu, neteisėtai ne aukciono tvarka parduodant atsakovei ginčo žemės sklypo dalį ir neapibrėžto rato kitų ūkio subjektų lygybės prieš įstatymą paneigimu, pažeidimas iš esmės negalėtų būti pašalintas.

4. Trečiasis asmuo UAB SKR Grupė atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti; įpareigoti UAB „Augodara“ pateikti: pagal 2021 m. rugsėjo 3 d. projektavimo užduotį parengtą lauko sandėliavimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą; 2022 m. kovo 2 d. statybos rangos sutartyje minimą gamybinio paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą Nr. AM22-01-TDP; pagal abu statybos projektus išduotus statybą leidžiančius dokumentus ar įrodymus, kad UAB „Augodara“ kreipėsi dėl tokių leidimų išdavimo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Esant tokiam ginčui būtina užtikrinti, kad pastatai liktų tokie, kokie buvo ginčijamo sandorio sudarymo metu, nes būtent pagal tokius pastatus teismas turės vertinti valstybinės žemės perleidimo sąlygas.

4.2. Laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu apribotos UAB „Augodara“ statytojos teisės, kurių vienas iš įgijimo pagrindų (nuosavybės teisės į žemės sklypą) yra šioje byloje ginčijamas sandoris. Ta teisė ginčijama ir dėl to, kad ji perleista UAB „Augodara“ nesiejant to su bendrovei priklausančių statinių naudojimu pagal paskirtį, t. y. nepriskyrus atitinkamų žemės sklypo dalių prie žemės sklype esančių statinių. Dėl to ginčijamu sandoriu perleista žemės sklypo dalis yra idealioji, kur ta dalis yra žemės sklype nėra nustatyta. Kita dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir yra išnuomota UAB SKR Grupei, tos dalies vieta taip pat nėra nustatyta. Iš pateiktos projektavimo užduoties matyti, kad UAB „Augodara“ siekia rekonstruoti jos vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pastatus – šiltnamius, kurie visiškai sudegė 2015 m. įvykusio gaisro metu, įrengdama lauko sandėliavimo aikštelę. Statinio rekonstrukcija visada reiškia esamo statinio išorės parametrų pakeitimą, šiuo atveju ketinama keisti užstatymo plotą, kuris turėtų padidėti nuo 1 907,7 iki 2 257,7 m². UAB „Augodara“ siekia papildomai užstatyti 350 m² ploto žemės sklypo dalį, ketindama jau 2022 m. liepos 1 d. pradėti tokius statybos darbus.

4.3. Atsakovė gali neteisėtai realizuoti statytojos teisę, galbūt būtent į tą žemės sklypo dalį, kuri turėtų būti priskirta sandėlio, kuriame nuosavybės teise patalpas turi UAB SKR Grupė, naudojimui pagal paskirtį. Atsakovei įgyvendinus statytojos teisę žemės sklype, kuriame nėra nustatyta jai priklausanti žemės sklypo dalis, bus pažeisti to pastato bendraturtės UAB SKR Grupės teisės ir interesai. Vykdydama rekonstrukciją UAB „Augodara“ taip pat gali užstatyti žemės sklypo dalį, kurioje yra pakloti UAB SKR Grupei priklausantys vandentiekio, nuotekų ir dujų tinklai.

4.4. Teismui pateikti dokumentai yra prieštaringi, nes iš projektavimo sutarties neįmanoma nustatyti, dėl kokių statybos darbų ir kokių pastatų bus rengiamas projektas, projektavimo sutartyje kalbama apie šiltnamių rekonstrukciją, rangos sutartyje nurodytas neįvardyto pastato kapitalinis remontas pagal projektą, kuris nėra pateiktas. Taigi nėra aišku, ar projektavimo užduotis ir projektavimo sutartis yra to paties proceso dalykai, bet akivaizdu, kad bent jau rangos sutartis su projektavimo užduotimi nesusijusi, nes kalbama apie skirtingas statybos darbų rūšis.

4.5. UAB „Augodara“, neturėdama nei statinio projekto, nei statybos leidimo ir negalėdama tokio statybos leidimo gauti, neva sudarė rangos sutartį, kuria numatė kapitalinio remonto statybos darbų pradžią nuo 2022 m. liepos 1 d., ir įsipareigojo mokėti netesybas rangovui. Jeigu vertinti šį rangos sandorį kaip realų, o ne tariamą (koks jis iš tikro yra), reikštų, kad UAB „Augodara“ ir jos rangovas, sudarydami sutartį, ketino vykdyti savavališkus statybos darbus, nes sutartyje numatytiems statybos darbams būtinas statybos leidimas, kurio UAB „Augodara“ neturi ir negali gauti. Sandoriu susitarta dėl neteisėtų veiksmų ir dabar skundžiamasi dėl to, kad atsakovė negali realizuoti suplanuotų neteisėtų veiksmų ir dėl to jai gresia nuostoliai, kuriuos ji pati susikūrė sudarydama tokią sutartį, kurios įvykdyti teisėtais būdais (gaudamas statybos leidimą) ji negali ir prisiimdama įsipareigojimus mokėti baudas rangovams, kurie nuostolių realiai nepatirs.

4.6. Atsakovės teismui pateiktos sutartys yra tariami sandoriai, kuriais ji siekia pagrįsti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neva yra pažeidžiamos jos teisės, kai jokios teisės ir teisėti interesai dėl skundžiamos nutarties šiuo metu nėra pažeidžiami. Net jeigu nebūtų teismo draudimo dėl statybos darbų, pagal esamą faktinę situaciją statytojos teises UAB „Augodara“, nepasibaigus šiai bylai, galėtų įgyvendinti tik neteisėtais būdais, t. y. atlikdama savavališkus statybos darbus arba pagal neteisėtai gautą NŽT sutikimą ir neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. UAB „Augodara“ neturi teisės realizuoti statytojos teisių ir negalės to padaryti, kol nebus nustatytos jai priklausančios žemės sklypo dalies ribos, o to nebus galima padaryti, kol nepasibaigs ši byla. Teismo nutartis dėl statybos darbų draudimo realiai gali trukdyti tik neteisėtų statybos darbų vykdymui ir naujų neteisėtų valstybės institucijų sprendimų priėmimui. UAB „Augodara“ teisių ir teisėtų interesų nutarties dalis dėl statybos darbų draudimo nepažeidžia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

6. Atsakovė po atskirojo skundo pateikimo pateikė naujus įrodymus, kuriais grindžia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą: 2021 m. rugsėjo 3 d. UAB „Augodara“ ir V. Buzo IĮ „Architektūrinis modulis“ sutartį dėl gamybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekto parengimo; 2021 m. rugsėjo 3 d. projektavimo užduotį; 2022 m. kovo 2 d. statybos rangos sutartį dėl gamybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbų.

7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pirmosios instancijos teismas procesinį prašymą sprendė (galėjo spręsti) nepranešęs atsakovei (CPK 147 straipsnio 1 dalis), kad byloje dalyvaujantys asmenys neprieštaravo dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ir nurodė savo nuomonę dėl pateiktų naujų įrodymų turinio vertinimo, sprendžia, kad yra pagrindas priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus, kaip turinčius ryšį su byla (nagrinėjamu klausimu, CPK 180 straipsnis), todėl nutaria juos priimti ir įvertinti sprendžiant dėl atskirojo skundo pagrįstumo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Dėl ieškovo reikalavimų tikėtino pagrįstumo

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas yra pasirinkęs leistiną viešojo intereso gynimo būdą, ieškinio reikalavimams patvirtinti pateikė įrodymus, todėl ieškinys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu yra tikėtinai pagrįstas.

11. Atsakovė UAB „Augodara“ atskirajame skunde teigia, kad teismas preliminariai neįvertino ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir masto bei į bylą pateiktų įrodymų.

12. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas klausimą, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013, 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Taigi, teismas gali pripažinti ieškinį preliminariai nepagrįstu tik tuo atveju, jeigu nenagrinėdamas pareikštų reikalavimų iš esmės, bet tik preliminariai juos įvertinęs, nustato aplinkybių, dėl kurių galima daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai negalės būti patenkinti.

13. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją natūra – priteisti valstybei nuosavybės teise 8 639 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 9 917 kv. m ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš valstybės UAB „Augodara“ naudai sumokėtas lėšas pagal 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Savo reikalavimus ieškovas kildina iš to, kad sudarant 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį buvo pažeistos imperatyvios teisės normos: Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktas ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos 3 ir 4 punktas.

14. Ieškinyje ieškovas nurodė išsamius teisinius ir faktinius argumentus, jo nuomone, patvirtinančius, kad jo išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti, o kartu su ieškiniu jis pateikė ir įrodymus, kurie, jo manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytą poziciją.

15. Preliminariai įvertinęs ieškovo pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, akivaizdžiai pagrindžiančių, kad šie reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti ir ieškinys, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, negalės būti patenkintas. Dėl to atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atlikto preliminaraus ieškinio reikalavimų pagrįstumo laikytini nepagrįstais.

Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo

16. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad taikytos neproporcingos laikinosios apsaugos priemonės, kurios pažeidžia atsakovės UAB Augodara“ teisėtus interesus ir sukels didelius nuostolius atsakovei. Nurodo, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė visai atsakovei priklausančiai žemės sklypo daliai ir uždraudė ne tik ja disponuoti, bet ir vykdyti ir / ar organizuoti bet kokius atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, dėl kurio nuosavybės byloje ginčo nėra, statybos darbus visame sklype. Teigia, kad dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Augodara“ negali laisvai įgyvendinti savo nuosavybės teisių, o toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas atsakovės atžvilgiu ir pažeidžia jos teises bei teisėtus lūkesčius. Atsakovė, negalėdama vykdyti sutartinių įsipareigojimų, bus priversta mokėti netesybas pagal pasirašytą rangos sutartį.

17. Kaip matyti iš atsakovės atskirojo skundo turinio, neproporcinga laikinąja apsaugos priemone atsakovė laiko ne įrašą registre dėl UAB „Augodara“ priklausančios 8 693/9 917 dalies žemės sklypo perleidimo draudimo (dėl šios taikytos laikinosios apsaugos priemonės konkrečių argumentų atskirajame skunde atsakovė nenurodė), o draudimą atsakovei UAB „Augodara“ organizuoti ir / ar vykdyti bet kokius statybos darbus sklype, įskaitant, bet neapsiribojant, statytojo (užsakovo) teisės perleidimu kitiems asmenims (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taigi, minėti atsakovės argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo vertinti tik sprendžiant dėl minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo.

18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1559-881/2020).

19. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo laikytis proporcingumo principo, t. y. įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008). Šiems tikslams pasiekti teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi atidžiai parinkti jų rūšį.

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar dėl nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, tokio pobūdžio bylose negali būti paneigiamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, visgi yra tikimybė, jog atsakovas, net neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-464/2021). Kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022). Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-781-912/2022).

21. Šioje byloje ieškovas – viešąjį interesą siekiantis apginti prokuroras – ieškinio reikalavimais prašo panaikinti neteisėtus sandorius, taikyti restituciją, sugrąžinant valstybės valdymui valstybinės žemės sklypo dalį, o ieškinio patenkinimo atveju būtų atkurta teisinė padėtis, kuri buvo iki ginčijamų sandorių sudarymo momento. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje egzistuoja viešasis interesas, nes restitucijos atveju ginčo žemės sklypas būtų grąžintas valstybei, todėl, atsižvelgiant į egzistuojantį viešąjį interesą, siekiant išsaugoti esamą padėtį ir ginčo objektą nepakitusiu bei išvengti galimų naujų teisminių ginčų, yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas prevencines apsaugos priemones.

22. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovą, turintį teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014).

23. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo nekilnojamajam turtui, atsakovė turėtų galimybę keisti ginčo žemės sklype esančių statinių teisinę ir faktinę padėtį (didindama statinių plotą ir / ar paskirtį ir kt.). Dėl šios priežasties užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimų įvykdymui ieškinio patenkinimo atveju užtikrinti šiuo atveju tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios leistų išsaugoti ginčo objektą toje pačioje teisinėje padėtyje.

24. Poreikį užtikrinti status quo, apeliacinės instancijos vertinimu, patvirtina atsakovės pateikti įrodymai – 2021 m. rugsėjo 3 d. sutartis, kurią yra sudariusi UAB „Augodara“ su V. Buzo IĮ „Architektūrinis modulis“ dėl gamybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projekto parengimo, 2021 m. rugsėjo 3 d. projektavimo užduotis ir 2022 m. kovo 2 d. statybos rangos sutartis dėl gamybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbų. Šie įrodymai patvirtina atsakovės siekį modifikuoti žemės sklype esančius statinius, kadangi atsakovė ketina imtis veiksmų, kurie sukeltų realią grėsmę sprendimo įvykdymui ieškinio patenkinimo atveju. Kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, iš projektavimo užduoties antrojo lapo grafoje „išplanavimas“ esančių duomenų matyti, kad atsakovė siekia realizuoti projektą, kurio objektas: „Sklypo dalyje rekonstruojami du šiltnamio pastatai, įrengiant lauko sandėliavimo aikštelę. Dabartinis šiltnamiais užstatytas plotas – 1 907,7 m² išplečiamas iki 2 257,7 m²“. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ketina imtis veiksmų, kurie padidins ginčo žemės sklype esančių šiltnamių plotą, užstatant didesnę žemės sklypo dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių darbų ėmimasis nesant išnagrinėtai šiai civilinei bylai, kurioje ginčijama atsakovės nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą, kelia grėsmę sprendimo įvykdymui ieškinio patenkinimo atveju, o taikytos apribojimo priemonės nesuvaržo atsakovės teisių labiau nei būtina šiomis priemonėmis siekiamam tikslui pasiekti – išsaugoti esamą ginčo žemės sklypo ir statinių (kadangi valstybinė žemė buvo išnuomota ir vėliau parduota konkretaus dydžio ir paskirties statiniui naudoti) faktinę ir teisinę padėtį. Kartu sutiktina su UAB SKR Grupė atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad esant tokiam ginčui būtina užtikrinti, jog pastatai liktų tokie, kokie buvo ginčijamo sandorio sudarymo metu, nes būtent pagal tokius pastatus teismas turės vertinti valstybinės žemės perleidimo sąlygas.

25. Aplinkybė, kad minėta laikinoji apsaugos priemonė taikyta visai atsakovei priklausančio žemės sklypo daliai, nesuponuoja šios laikinosios apsaugos priemonės neproporcingumo, kadangi ginčas byloje vyksta dėl visos atsakovei perleistos žemės sklypo dalies, kurioje šiuo metu nėra galimybės teisiškai išskirti konkretaus, galbūt neteisėtai atsakovei perleisto, žemės sklypo ploto.

26. Atsakovė teigia, kad sudarytos rangos sutarties pagrindu atsakovei teks mokėti netesybas rangovui, kadangi rangovas dėl taikomų apribojimų negali pradėti darbų. Nurodo, kad teikiamos atsakovės pasirašytos sutartys įrodo atsakovės nuostolių realumą ir dydį, jei atsakovė negalės vykdyti gamybos paskirties pastato kapitalinio remonto darbų, todėl neatmeta galimybės, nepanaikinus skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pasinaudoti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ar patirtų nuostolių atlyginimo institutais.

27. Kaip teisingai nurodo pati atsakovė, jai nėra procesinių kliūčių pasinaudoti CPK 146 straipsnyje nustatytu atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimu. Jeigu atsakovė iš tiesų patiria realius nuostolius ir ieškovo ieškinys bus atmestas, atsakovė turės teisę reikalauti, kad būtų atlyginti nuostoliai, kuriuos atsakovė patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

28. Trečiasis asmuo UAB SKR Grupė atsiliepime į atskirąjį skundą, be kita ko prašo įpareigoti UAB „Augodara“ pateikti: pagal 2021 m. rugsėjo 3 d. projektavimo užduotį parengtą lauko sandėliavimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą; 2022 m. kovo 2 d. statybos rangos sutartyje minimą gamybinio paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą Nr. AM22-01-TDP; pagal abu statybos projektus išduotus statybą leidžiančius dokumentus ar įrodymus, kad UAB „Augodara“ kreipėsi dėl tokių leidimų išdavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio prašymo nėra pagrindo patenkinti, kadangi minėti dokumentai nėra reikšmingi skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti remiantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė