- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2-808-1120/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01264-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės koncerno „CONSUS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės koncerno „CONSUS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Lithuanian glass recycling“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pradinė ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žalvaris“ (toliau – pradinė ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Lithuanian glass recycling“ (toliau – atsakovė) 212 294,50 Eur skolą, 14 648 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Pradinė ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriui Rimgaudui Balevičiui naudoti BUAB „Lithuanian glass recycling“ lėšas, kol nebus atsiskaityta su ieškove, ir areštuoti BUAB „Lithuanian glass recycling“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti ir apmokėti kitiems kreditoriams pradelstas skolas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi pradinės ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei atmestas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-35-370/2022 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį paliko nepakeistą.
4. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi pradinė ieškovė UAB ,,Žalvaris“ pakeista jos teisių perėmėja UAB koncernu ,,CONSUS“ (toliau – ieškovė).
Šalies argumentai
5. Ieškovė Vilniaus apygardos teismui 2022 m. birželio 6 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad atsakovės nemokumo administratorius Rimgaudas Balevičius 2022 m. gegužės 13 d. pranešime atsakovės kreditoriams dėl 2022 m. gegužės 30 d. šaukiamo kreditorių susirinkimo nurodė, kad kreditorių susirinkime bus svarstomas klausimas dėl atsakovei priklausančio 4 458,117 t kiekio atliekų sutvarkymo administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, susirinkimo metu taip pat vyks nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitos išklausymas bei išlaidų už teisines paslaugas nemokumo administratoriui tvirtinimas nuo 2021 m. birželio 28 d. iki įmonės išregistravimo. Nemokumo administratorius į kreditorių susirinkime svarstomus klausimus neįtraukė klausimo dėl ieškovės prašomos priteisti skolos už jau įvykdytą pavojingų atliekų sutvarkymą, nors ši skola yra apskaitoma atsakovės buhalterinėje apskaitoje. Be to, iš BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriaus Rimgaudo Balevičiaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. (toliau – ataskaita) matyti, kad administratorius elektroniniu paštu siuntė Krynicki Recykling S.A., UAB ,,Stikloras“, UAB „Kauno stiklas“, UAB „Vrenta“, UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, UAB „Žalvaris“, UAB „Ecoservis“, UAB „Ekobazė“, UAB „Toksika“ ir UAB „Ecoservice“ pranešimus, kuriais administratorius pranešė, kad BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ siūlo utilizuoti žemiau išvardintas atliekas ir pirkti stiklo atliekas, tinkamas stiklo pakuotės ar kitai gamybai. Nemokumo administratoriaus veiksmai, siūlant Krynicki Recykling S.A. (atsakovės skolininkei, akcininkei, sukėlusiai tyčinį bankrotą) tvarkyti atliekas, akivaizdžiai sukelia interesų konfliktą, yra ne tik rizikingi, neatsakingi ir neapdairūs, tačiau ir neteisėti.
6. Nemokumo administratorius ataskaitoje nurodė, kad gauti du pasiūlymai sutvarkyti 4 458,117 t atliekų, neidentifikuojant atliekų tvarkytojų. Tokio pobūdžio pranešimas kreditoriams patvirtina administratoriaus neskaidrius, slaptus ir galimai neteisėtus išankstinius susitarimus su potencialiais paslaugų teikėjas, kas leidžia daryti prielaidą, jog susitarimai yra galimi ir su tyčinį atsakovės bankrotą sukėlusiais asmenimis. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-671-430/2020 priteista 679 558,61 Eur suma neskaidriais būdais gali būti perleista tyčinį bankrotą sukėlusiam juridiniam asmeniui Krynicki Recykling S.A. gerokai anksčiau nei iki šioje civilinėje byloje bus priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės.
Žemesnės instancijos teismas
7. Be to, iš ataskaitos matyti, kad nemokumo administratorius sau yra paskaičiavęs užmokestį už procesinių dokumentų rengimą nagrinėjamoje byloje. Tai patvirtina, kad nemokumo administratorius dirbtinai vilkina procesą, rengdamas nepagrįstus tikslinamus procesinius dokumentus. Tokiu būdu didinamos ir švaistomos administruojamos bendrovės lėšos, taip pat mažinama ieškovės galimybė atgauti skolą.
8. Atsakovės galimą nesąžiningumą ieškovė grindė tuo, kad atsakovės atstovas, vilkindamas bylos nagrinėjimą, nepagrįstai reikšdamas patikslintus priešieškinius ir taip sau nepagrįstai priskaičiuodamas atlyginimą, neatsiskaitydamas už pavojingų atliekų sutvarkymą, toliau neskaidriai organizuoja atliekų tvarkymą, pasitelkdamas net ir tuos asmenis, kurie sukėlė atsakovės tyčinį bankrotą, t. y. Krynicki Recykling S.A.
Atsiliepimas
9. Atsakovė BUAB „Lithuanian glass recycling“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Rimgaudo Balevičiaus, pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė teismo ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Nurodė, kad ieškovė, teikdama pakartotinį prašymą, nenurodė jokių naujų reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtintų būtinybę taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės argumentai yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais duomenimis, neatitinkantys tikrovės. Be to, ieškovė šioje byloje yra pareiškusi ieškinį dėl 212 294,50 Eur skolos priteisimo, tačiau areštuoti prašo visas atsakovės lėšas, neapsiribojant ieškinio suma. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės nemokumo administratorius renka pasiūlymus dėl atsakovės atliekų sutvarkymo kainos, niekaip nepagrindžia nemokumo administratoriaus nesąžiningumo. Krynicki Recykling S. A. yra viena didžiausių Rytų Europos atliekų tvarkymo įmonių, taigi administratorius į Krynicki Recykling S. A. kreipėsi ne kaip į kreditorių, tačiau kaip į atliekų tvarkytoją. Administratorius kreipėsi į daugybę įvairių atliekų tvarkymo įmonių, įskaitant ir pradinę ieškovę UAB „Žalvaris“. Nėra pagrindo teigti, kad administratorius nuo kreditorių sąmoningai slepia kokią nors reikšmingą informaciją. Nei pradinė ieškovė UAB „Žalvaris“, nei naujoji ieškovė nėra atsakovės kreditorės, joms jokia informacija, susijusi su atsakovės atliekų tvarkymu, neprivalo (ir net negali) būti teikiama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11. Teismas sprendė, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį, dėl to pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.
12. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą. Ieškovės dėstomi argumentai, susiję su atsakovės bankroto procesu, kreditorių susirinkimu ir jame sprendžiamais klausimais nėra susiję su nagrinėjama byla, ieškovė nėra atsakovės kreditorė ir nemokumo administratorius neturi pareigos informuoti ieškovės apie bankroto procese atliekamus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apsunkintų atsakovės ir taip labai ilgai trunkantį bankroto procesą, pažeistų visų atsakovės kreditorių interesus. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, patvirtinančių, kad egzistuoja grėsmė, jog jai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės, tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovė UAB koncernas ,,CONSUS“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti. Prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pažymėtina, kad nemokumo (bankroto) procese teismas turi būti aktyvus ir gindamas viešąjį interesą turi užtikrinti byloje esančių kreditorių teises ir jų teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju bankroto administravimo lėšos yra naudojamos neteisėtai, ne įstatymo nustatyta tvarka ir eiliškumu.
14.2. Egzistuojant realią grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba taps neįmanomu, patvirtina prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytos aplinkybės, galimai neteisėti bei neskaidrūs nemokumo administratoriaus veiksmai, pasisavinant ar švaistant administruojamos bendrovės lėšas.
Atsiliepimas
15. Atsakovė BUAB „Lithuanian glass recycling“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Rimgaudos Balevičiaus, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
16. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
16.1. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų nemokumo administratoriaus neskaidrius, slaptus ir galimai neteisėtus išankstinius susitarimus su potencialiais paslaugų teikėjais.
16.2. Nemokumo administratorius siekia sudaryti atliekų sutvarkymo sutartį su mažiausią atliekų sutvarkymo kainą pasiūliusiu atliekų tvarkytoju.
16.3. Ieškovė neįrodė, kad dirbtinai didinamos ir tokiu būdu švaistomos administruojamos bendrovės lėšos.
17. Trečiasis asmuo Krynicki Recykling S. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
18. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
18.1. Nemokumo administratoriaus vykdomas atliekų tvarkymo komercinių pasiūlymų rinkimas, klausimo dėl atliekų tvarkymo išlaidų dydžio tvirtinimo įtraukimas į kreditorių susirinkimo darbotvarkę yra įprastų administratoriaus funkcijų įgyvendinimas.
18.2. Trečiasis asmuo Krynicki Recykling S. A. su atsakove (ir jos nemokumo administratoriumi) nėra sudaręs jokių nei oficialių, nei neoficialių susitarimų (nei žodžiu, nei raštu) dėl atsakovės atliekų tvarkymo.
18.3. Atlyginimo už teisines paslaugas nustatymas yra įprasta praktika, dažnai taikoma bankroto procesuose, susijusi su administratoriaus paskatinimu aktyviai ginti administruojamos įmonės interesus teisinėmis priemonėmis ir savaime tokio klausimo svarstymas kreditorių susirinkime nepatvirtina nemokumo administratoriaus nesąžiningų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
20. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
21. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės UAB koncerno „CONSUS“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo BUAB ,,Lithuanian glass recycling“. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinąsias apsaugos priemones, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
22. Ieškovė UAB koncernas ,,CONSUS“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, kartu pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-712-1120/2022. Minėta nutartimi teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo Krynicki Recykling S. A. turi suinteresuotumą dalyvauti bylos nagrinėjime atsakovės pusėje. Ieškovės vertinimu, minėta teismo nutartis patvirtina, kad trečiasis asmuo Krynicki Recykling S. A., turintis suinteresuotumą bylos baigtimi, turi įtaką nemokumo administratoriaus veiksmams.
23. Trečiasis asmuo Krynicki Recykling S. A. su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naują įrodymą – mokėjimo nurodymą 679 558,61 Eur sumai, atliktą trečiojo asmens atsakovei. Šiuo įrodymu trečiasis asmuo siekia pagrįsti, kad trečiasis asmuo yra sumokėjęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-671-430/2020, kuris buvo paliktas nepakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-244-464/2021 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075-2022, iš Krynicki Recykling S. A. BUAB „Lithuanian glass recycling“ naudai priteistą sumą.
24. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.
25. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė teikiamo naujo įrodymo prijungimo prie bylos būtinumo pagal CPK 314 straipsnio nuostatas, be to naujai teikiamas įrodymas, vertinant jį pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui, o jo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad teismas turi prieigą prie teismų informacinės sistemos Liteko, kur, esant būtinybei, gali patikrinti teismų procesinius sprendimus, susijusius ar turinčius įtaką nagrinėjimo ginčo išsprendimui (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
27. Trečiojo asmens prašomas priimti naujas įrodymas, teismo vertinimu, nėra susijęs su nagrinėjama byla, neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui, o jo priėmimas taip pat užvilkintų bylos nagrinėjimą.
28. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina ieškovės ir trečiojo asmens pateiktų naujų įrodymų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
29. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Apeliantė šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje dėstomas faktines ir teisines aplinkybes, prie ieškinio pridėtus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
31. Nustačius, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, vertintina kita laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.
Žemesnės instancijos teismas
32. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėstomi argumentai, susiję su atsakovės bankroto procesu, kreditorių susirinkimu ir jame sprendžiamais klausimais nėra susiję su nagrinėjama byla, ieškovė nėra atsakovės kreditorė ir nemokumo administratorius neturi pareigos informuoti ieškovės apie bankroto procese atliekamus veiksmus.
33. Apeliantė teigia, kad tai, jog egzistuoja reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo, galimai palankaus ieškovei, įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu, patvirtina prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytos aplinkybės apie galimai neteisėtus bei neskaidrius nemokumo administratoriaus veiksmus, pasisavinant ir (ar) švaistant administruojamos bendrovės lėšas.
34. Apeliantė pabrėžia, kad trečiasis asmuo Krynicki Recykling S. A. yra atsakovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ akcininkas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017 pripažino atsakovės bankrotą tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-671-430/2020, kuris buvo paliktas nepakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-244-464/2021 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075-2022, konstatavo nesąžiningus ir neteisėtus Krynicki Recykling S. A. veiksmus BUAB „Lithuanian glass recycling“ atžvilgiu bei šiuo pagrindu priteisė BUAB „Lithuanian glass recycling“ kaip nuostolių atlyginimą galimą atliekų sutvarkymo kainą 355 666,63 Eur bei BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų 323 891,98 Eur sumą.
35. Apeliantė nemokumo administratoriaus nesąžiningumą įrodinėja aplinkybe, kad nemokumo administratorius į kreditorių susirinkime svarstomus klausimus neįtraukė klausimo dėl ieškovės prašomos priteisti skolos už jau įvykdytą pavojingų atliekų sutvarkymą, aplinkybe, jog nemokumo administratorius kreipėsi į Krynicki Recykling S. A. su pasiūlymu utilizuoti ir parduoti bankrutuojančios įmonės atliekas, taip pat tuo, kad nemokumo administratorius nenurodė du komercinius pasiūlymus pateikusių įmonių duomenų ieškovei. Tai, anot apeliantės, patvirtina slaptus ir galimai neteisėtus išankstinius susitarimus su potencialiais paslaugų teikėjas, kas leidžia daryti prielaidą, jog susitarimai yra galimi ir su tyčinį atsakovės bankrotą sukėlusiais asmenimis. Apeliantės teigimu, nemokumo administratorius veikia nesąžiningai skaičiuodamas sau užmokestį už procesinių dokumentų rengimą nagrinėjamoje byloje. Nemokumo administratorius dirbtinai vilkina procesą, rengdamas nepagrįstus tikslinamus procesinius dokumentus. Tokiu būdu dirbtinai didinamos ir švaistomos administruojamos bendrovės lėšos, taip pat mažinama ieškovės galimybė atgauti skolą.
36. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantės nurodomi nemokumo administratoriaus veiksmai yra įprastų nemokumo administratoriaus funkcijų įgyvendinimas ir nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo bei neįrodo galimos grėsmės teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.
37. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
38. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad nemokumo administratorius neteikė kreditorių susirinkimui svarstyti klausimo dėl ieškovės prašomos priteisti skolos už įvykdytą pavojingų atliekų sutvarkymą, nepagrindžia atsakovės nesąžiningumo. Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl nurodomos skolos priteisimo bei jos dydžio, todėl minėtas klausimas kreditorių susirinkimui bus teikiamas svarstyti priėmus galutinį procesinį sprendimą šioje byloje, t. y. nustačius, ar atsakovė yra skolinga bei skolos dydį.
40. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnyje nurodytos nemokumo administratoriaus funkcijos bankroto procese, iš kurių viena – atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo organizavimas (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Pažymėtina, kad nemokumo administratorius į trečiąjį asmenį Krynicki Recykling S. A. kreipėsi dėl trečiojo asmens vykdomos veiklos – atliekų tvarkymo. Be to, kaip nurodo pati apeliantė ir kaip matyti iš nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitos, nemokumo administratorius elektroniniu paštu pasiūlymus dėl atliekų tvarkymo siuntė ne tik Krynicki Recykling S.A., bet ir UAB ,,Stikloras“, UAB „Kauno stiklas“, UAB „Vrenta“, UAB „Atliekų rūšiavimo centras“, UAB „Žalvaris“, UAB „Ecoservis“, UAB „Ekobazė“, UAB „Toksika“ ir UAB „Ecoservice“. Nurodyti nemokumo administratoriaus veiksmai nelaikytini nesąžiningais ir (ar) apsunkinančiais galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą, nes nemokumo administratorius, kreipdamasis į atliekų tvarkymo įmones, tame tarpe ir į trečiąjį asmenį Krynicki Recykling S. A., dėl bankrutavusios bendrovės atliekų tvarkymo, įgyvendina jam įstatymo pavestą pareigą ir siekia užtikrinti kuo mažesnes atliekų tvarkymo išlaidas. Byloje nėra duomenų, kad Krynicki Recykling S. A. ir atsakovė būtų sudarę sutartį dėl atsakovės atliekų tvarkymo. Apeliantė teismui taip pat nepateikė duomenų apie konkrečius Krynicki Recykling S. A. ir atsakovės susitarimus.
41. Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, kad atsakovės nemokumo administratoriaus nesąžiningumą patvirtinta aplinkybė, jog ieškovei nebuvo pateikta informacija apie komercinius atliekų tvarkymo pasiūlymus pateikusias įmones. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nėra atsakovės kreditorė, ji neturi jokio atsakovės bankroto byloje patvirtinto kreditorinio reikalavimo, todėl atsakovės nemokumo administratorius neprivalo ieškovei teikti jokios informacijos apie atsakovės bankroto procesą, tame tarpe ir apie komercinius pasiūlymus pateikusias įmones.
42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad nemokumo (bankroto) procese teismas turi būti aktyvus ir gindamas viešąjį interesą turi užtikrinti byloje esančių kreditorių teises ir jų teisėtus interesus, tačiau šiuo atveju teismas nenustatė atsakovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimų. Be to, kaip matyti iš atsakovės kreditorių susirinkimo, vykusio 2022 m. gegužės 30 d., protokolo Nr. 2-3 didžioji dalis atsakovės kreditorių, kurių kreditorinių reikalavimų suma viršija pusę visų teismo patvirtintų atsakovės kreditorinių reikalavimų bendros sumos, pritarė tiek nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitai, tiek atliekų tvarkymo išlaidų viršutinei ribai.
43. Nesutiktina su apeliantės pozicija, kad nemokumo administratoriaus nesąžiningumą patvirtina nemokumo administratoriaus siekis, jog atsakovės kreditorių susirinkimas patvirtintų administratoriui atlyginimą už teisines paslaugas. Nemokumo administratorius turi teisę gauti atlyginimą. Į bankroto proceso administravimo išlaidas įeina atlygis nemokumo administratoriui, kurį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma (JANĮ 73, 77 straipsniai). Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas (JANĮ 75 straipsnis). Taigi, nemokumo administratorius, be kreditorių susirinkimo pritarimo, negali keisti ir (ar) didinti bankroto administravimo išlaidų sąmatos. Be to, kaip matyti iš atsakovės kreditorių susirinkimo, vykusio 2022 m. gegužės 30 d., protokolo Nr. 2-3 atsakovės kreditoriai nepatvirtinto nemokumo administratoriaus atlygio už suteiktas teisines paslaugas. Papildomai pažymėtina, kad nemokumo administratorius nesutikimas su ieškinio reikalavimais ir procesinių dokumentų teikimas teismui, savaime nepatvirtina nemokumo administratoriaus nesąžiningumo.
44. Apeliantė (ieškovė) nepateikė bent tikėtinų konkrečių duomenų apie tai, kad atsakovė (nemokumo administratorius) turėtų ketinimų perleisti, slėpti turimą turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo vykdymui (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovės argumentai dėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti byloje pateiktais įrodymais. Pažymėtina, kad pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Akivaizdžių aplinkybių, galinčių patvirtinti tikėtiną atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.
45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje nenustatytas bent tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl, nesant vienos iš būtinų sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
46. Pažymėtina, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje galėtų atlikti veiksmus, siekdama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovės valios. Pripažinus, jog laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai.
47. Ieškovei neįrodžius atsakovės veiksmų, kurie keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje.
48. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
49. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas.
51. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo tarpinį procesinį sprendimą, byla dėl ginčo esmės išlieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacine tvarka ginčijant tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, tarp šalių turi būti paskirstomos pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).
52. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo šioje civilinio proceso stadijoje nenagrinėjamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.