- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- e2-35-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01264-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1186-560/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lithuanian glass recycling“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Krynicki Recykling S. A.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žalvaris“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės bankrutavusios UAB „Lithuanian glass recycling“ (toliau – ir atsakovė) 212 294,50 Eur skolą, 14 648 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovės nemokumo administratoriui naudoti atsakovės lėšas tol, kol nebus atsiskaityta su ieškove, taip pat iš atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių gautų lėšų bei piniginių lėšų, esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždrausti apmokėti kitiems kreditoriams pradelstas skolas, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdyti skubiai.
2. Nurodė, kad ieškinys prima facie (preliminariai) pagrįstas, taip pat egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba taps neįmanomu, kadangi atsakovė nuo 2017 m. kovo nesumokėjo ieškovei už atliktus neatidėliotinus, būtinus viešajam interesui apginti, pavojingų atliekų tvarkymo paslaugų teikimo darbus. Atsakovės galimą nesąžiningumas rodo tai, kad atsakovė gali vengti sumokėti prašomą priteisti sumą, o, sužinojusi apie pareikštą ieškinį, gali turimas įmonės lėšas panaudoti ne įstatymo nustatyta tvarka, taip užkirsdama kelią ar apsunkinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Prašoma priteisti suma yra didelė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
3. Teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti, tačiau nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl pareikšto turtinio reikalavimo dydžio negali būti pateisintas įstatyme nurodytomis sąlygomis, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien darant prielaidą, jog atsakovė finansiškai nepajėgi, negali užtikrinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnyje 1 dalyje nurodyto tikslo pasiekimo, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis tokiu atveju negali būti pasiektas asmens, kuriam tokios priemonės taikomos, finansinių galimybių pagerinimas.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog atsakovė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, taip pat įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja reali grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove, savaime nėra pakankamas pagrindas CPK 144 straipsnyje numatytų priemonių taikymui. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas, todėl ieškovės prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
1. Ieškovė UAB „Žalvaris“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovės nemokumo administratoriui naudoti atsakovės lėšas tol, kol nebus atsiskaityta su ieškove, taip pat iš atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, gautų lėšų bei piniginių lėšų, esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždrausti apmokėti kitiems kreditoriams pradelstas skolas; nutartį vykdyti skubiai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Atsakovė pagal šalių sutartį ieškovei nėra sumokėjusi už paslaugas, t. y. už atliekų, kuriose yra pavojingų medžiagų, utilizavimą, iš viso 212 294,50 Eur. Ieškovė atliko būtinus ir neatidėliotinus pavojingų atliekų tvarkymo darbus siekiant apginti viešąjį interesą, už kuriuos su ieškove turėjo būti atsiskaityta dar 2017 m. kovą iš nemokumo administravimo išlaidų, pirmiau prieš kitus kreditorių reikalavimus, tačiau to nebuvo padaryta.
6.2. Nemokumo procese Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliko atsakovės nemokumo administratorės neplaninį patikrinimą ir nustatė grubius pažeidimus. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi nuspręsta atstatydinti UAB „Verslo efektas“ iš atsakovės nemokumo administratorės pareigų ir paskirti R. B. atsakovės nemokumo administratoriumi, nes buvusiam nemokumo administratoriui dėl galimo atsakovės turto iššvaistymo iškelta baudžiamoji byla.
6.3. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina, kad atsakovė nuo 2017 m. kovo vengia sumokėti ieškovei skolą, buvusiam nemokumo administratoriui yra iškelta baudžiamoji byla dėl įmonės turto iššvaistymo, o naujai paskirtas nemokumo administratorius, sužinojęs apie ieškovės pareikštą ieškinį, gali turimas įmonės lėšas panaudoti ne įstatymo nustatyta tvarka, taip užkirsdamas kelią ar apsunkinti būsimą ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. 2021 m. birželio 7 d. į bendrovės sąskaitą galbūt pervesta 679 558,61 Eur, kurie gali būti panaudoti ne įstatymo nustatyta tvarka.
6.4. Atsakovei ieškovės ieškiniu prašoma priteisti suma yra didelė, tai yra pakankama sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra susijęs su siekiu užtikrinti, kad atsakovės turto sudėtis, forma ir jos kokybė nesumažėtų bei atsakovės finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laikotarpį išliktų iš esmės tokia pati, kaip ir prieš bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime atsakovė BUAB „Lithuanian glass recycling“ prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Nepagrįsti ieškovės teiginiai apie grėsmes, nes vienintelis būdas nepažeisti atsakovės kreditorių interesų, tai pradėti skirstyti įmonės lėšas tik žinant visus įmonės administravimo išlaidų dydžius, taip pat ir atliekų tvarkymo, patalpų nuomos. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas įmonei, kuriai iškelta nemokumo byla, netenka prasmės, nes tik administratoriui suteikta teisė skirstyti bankrutuojančios įmonės lėšas.
7.2. Teismui konkrečių duomenų apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus nebuvo pateikta, todėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sąlyga nėra įrodyta. Ieškovė nepaaiškina, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi ar ketina imtis atsakovės nemokumo administratorius, siekdamas išvengti vykdymo ieškovės reikalavimų, jeigu teismas juos patenkintų. Formalūs teiginiai, kad atsakovė yra bankrutavusi ir jos bankrotas pripažintas tyčiniu, neįrodo ieškovės teiginių apie atsakovės konkrečiais veiksmais pasireiškiančią grėsmę būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. liepos 15 d nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės lėšas 679 558,61 Eur sumai iki bylos išnagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Krynicki Recykling S. A.“ prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Ieškinio reikalavimo dydis savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.2. Ieškovė nei ieškinyje, nei skunde aplinkybių, kurios patvirtintų dabartinio atsakovės nemokumo administratoriaus nesąžiningumą, nenurodė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad nemokumo administratorius siektų išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, kad planuotų paslėpti įmonės turtą, ar jį nesąžiningai perleisti kitiems asmenims.
8.3. Vien faktas, kad atsakovė iki šiol nepadengė tariamos skolos ieškovei, savaime nerodo nemokumo administratoriaus nesąžiningumo ir siekio išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Dabartinis nemokumo administratorius pareigas pradėjo eiti tik 2021 m. liepos 5 d., kai Vilniaus apygardos teismas pripažino skubiai vykdytina 2021 m. birželio 28 d. nutartį, kuria iš pareigų atstatydintas ankstesnis nemokumo administratorius. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė nuo 2017 m. piktybiškai nemoka skolos, nėra aktualūs vertinant dabartinio nemokumo administratoriaus sąžiningumą.
8.4. Ieškovė neneigia, kad skolos atsakovė nesumokėjo dėl to, jog tiesiog neturėjo tam lėšų. Tariamos skolos nemokėjimas, kai tariamas skolininkas apskritai neturi pinigų, negali būti laikomas skolininko nesąžiningumo įrodymu.
8.5. Atsakovės nesąžiningumo nepatvirtina nei atsakovės bankroto pripažinimas tyčiniu, nei faktas, kad ankstesnio atsakovės nemokumo administratoriaus atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla. Šios aplinkybės nėra susijusios su dabartiniu atsakovės nemokumo administratoriumi, nes šių aplinkybių atsiradimo metu jis dar nėjo atsakovės nemokumo administratoriaus pareigų. Ieškovei nepateikus dabartinio atsakovės nemokumo administratoriaus nesąžiningumo įrodymų, ieškovės argumentai apie didelę ieškinio sumą ir atsakovės finansinę padėtį bei turimą bankrutavusios įmonės teisinį statusą yra nereikšmingi. Šie argumentai nepatvirtina grėsmės, kad nemokumo administratorius gali siekti išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Šio apeliacinio proceso dalykas – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, tačiau nenustatė grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė atskirajame skunde su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, mano kad egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
13. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina tai, jog atsakovė nuo 2017 m. kovo vengia sumokėti ieškovei skolą, buvusiam nemokumo administratoriui iškelta baudžiamoji byla dėl įmonės turto iššvaistymo, o naujai paskirtas nemokumo administratorius, sužinojęs apie ieškovės pareikštą ieškinį, gali turimas įmonės lėšas panaudoti ne įstatymo nustatyta tvarka, taip užkirsdamas kelią ar apsunkinti būsimą ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
14. Teismas nustatęs, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir panašiai). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
16. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą grindžia aplinkybe, kad atsakovė vengia atsiskaityti su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog atsakovė nevykdo ieškovės įrodinėjamos prievolės ieškovei yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovės nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1581-943/2020, 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu byloje nėra duomenų apie bent tikėtiną atsakovės nemokumo administratoriaus nesąžiningumą ir siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Nors ankstesnis atsakovės nemokumo administratorius pakeistas nauju, tačiau nėra pagrindo manyti, kad naujasis administratorius gali imtis neteisėtų veiksmų. Dabartinis atsakovės nemokumo administratorius pareigas pradėjo eiti tik 2021 m. liepos 5 d., o ankstesnio atsakovės nemokumo administratoriaus veiksmai neturi reikšmės šiuo momentu sprendžiant dėl atsakovės galimo nesąžiningumo.
18. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas atsakovo galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1581-943/2020, 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021). Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti, perleisti ar panašiai. Byloje nesant bent tikėtinų duomenų apie atsakovės siekius vengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, vien teiginys, kad atsakovė gali panaudoti atsakovės lėšas ne įstatymo nustatyta tvarka, ypač vykstant įstatymo reglamentuotam nemokumo procesui, nesudaro prielaidų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
19. Ieškovės teigimu, atsakovei ieškovės ieškiniu prašoma priteisti suma yra didelė, o tai yra pakankama sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
20. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai.
21. Šioje nutartyje nurodyti motyvai ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė atskirajame skunde nepateikė argumentų ir nenurodė duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertinti pirmosios instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstą ir taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.