Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. rugpjūčio 14 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės koncerno ,,CONSUS“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 27 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės koncerno „CONSUS“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lithuanian glass recycling“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Lithuanian glass recycling“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei koncernui ,,CONSUS“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. M., uždarajai akcinei bendrovei „Verslo efektas“, V. Č., O. B. (O. B.), A. K. (A. K.), P. K. (P. K.), „Sibelco Green Solutions Poland S. A.“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. birželio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 27 d. sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės 6 916,36 Eur skolą, 252,45 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 168,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kita ieškinio dalis atmesta; atsakovės priešieškinis tenkintas, pripažįstant bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ priede Nr. 1 prie sutarties Nr. KN 17/02/13-01 sutartą kineskopo dūžio atliekų, kurių kodas 19 12 11, tvarkymo kainą 2,5 Eur be PVM už kg negaliojančia ir nustatant kineskopo dūžio atliekų, kurių kodas 19 12 11, tvarkymo kainą 0,25 Eur be PVM už kg; pripažįstant 2020 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitą–faktūrą KAU Nr. 2011027, 2017 m. vasario 15 d. perdavimo–priėmimo aktą – krovinio važtaraštį Nr. KNPA1702090, 2017 m. kovo 17 d. perdavimo–priėmimo aktus – krovinio važtaraščius: Nr. VNPA1703159, kuriuo perduota utilizuoti 3 856 kg dalis atliekų, Nr. VNPA1703160, kuriuo perduota utilizuoti 10220 kg atliekų, Nr. VNPA1703161, kuriuo perduota utilizuoti 9 540 kg atliekų, ir Nr. VNPA1703162, kuriuo perduota utilizuoti 10 100 kg atliekų; 2021 m. liepos 5 d. PVM sąskaitos–faktūros VIN Nr. 2107034 dalį, kuria utilizuota 33 716 kg BUAB „Lithuanian glass recycling“ pavojingų atliekų už 101 990,90 Eur, negaliojančiais.

Teismai nusprendė, kad vien aplinkybė, jog anksčiau išnagrinėtoje byloje dėl žalos atlyginimo atsakovė prašė priteisti 1 813 602,08 Eur žalos atlyginimą už 5 519,168 tonas įmonėje paliktų atliekų sutvarkymą, t. y. tiek už sutvarkytas, tiek nesutvarkytas atliekas, savaime nepatvirtina šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Pasak teismų, byloje dėl žalos atlyginimo nebuvo sprendžiama dėl nagrinėjamoje byloje aktualių atsakovės ir ieškovės pavojingų atliekų tvarkymo sutarties teisinių santykių, taip pat dėl žalos atlyginimo priteisimo už faktiškai sutvarkytas atliekas, sutvarkytų atliekų fakto, atliktų darbų įkainių ir kitų aplinkybių.

Teismai taip pat nusprendė, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio nuostatos, nei teismų suformuota praktika neriboja bankrutavusio juridinio asmens nemokumo administratoriaus teisės actio Pauliana instituto pagrindu (ar kitais pagrindais) ginčyti po bankroto bylos iškėlimo juridinio asmens sudarytų sandorių visa apimtimi ar iš dalies, t. y. tiek, kiek būtina bankrutavusios įmonės ir kartu jos kreditorių teisių pažeidimui pašalinti. CK 6.66 straipsnio nuostatos yra skirtos ginti tiek bankrutavusios bendrovės, tiek jos kreditorių teises ir teisėtus interesus nuo nesąžiningų veiksmų, kuriais mažinamas skolininkės (bankrutavusios įmonės) mokumas ir skolininkės kreditorių galimybė gauti finansinių reikalavimų patenkinimą. Taigi, pasak teismų, dabartinis atsakovės nemokumo administratorius, nustatęs, jog atsakovės buvusios nemokumo administratorės ir uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ sudaryti sandoriai pažeidžia bankrutavusio juridinio asmens ir jo kreditorių teises bei teisėtus interesus, turi teisę reikšti priešieškinį dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana instituto pagrindu. Draudimas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, netaikomas prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu. Teismai nurodė, kad, nors pagal nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas nemokumo administratoriui nustatyta pareiga, likviduojant įmonę, įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, šios pareigos vykdymas tiesiogiai yra susijęs su likviduojamos įmonės disponuojamomis administravimo išlaidomis, kurių dydį pagal nemokumo procesą reglamentuojančias normas nustato likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių susirinkimas.

Kasacinis skundas paduotas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnyje įtvirtintą sandorio neprivalomumo sąlygą. Šioje byloje bankroto administratorius negalėjo ginčyti sandorių actio Pauliana pagrindu, kadangi prievolė sudaryti sandorį yra nustatyta įstatyme. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 5 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi ginčo sutarties sudarymo metu) buvo įtvirtinta nemokumo administratoriaus pareiga sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą (analogiško turinio pareiga nustatyta dabar galiojančio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte). Pasak ieškovės, teismai neteisingai šios įstatyme nustatytos pareigos įgyvendinimą susiejo su bankrutavusios įmonės kreditorių valia ir įmonės veikla. Teismai taip pat netinkamai aiškino nemokumo administratoriaus teisės reikšti actio Pauliana dėl sandorio, sudaryto po bankroto bylos iškėlimo, kai šio sandorio šalimi yra pati bankrutavusi įmonė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, turinį. Bankroto procese actio Pauliana instituto taikymas pagal įstatymą ir teismų praktiką yra skirtas tik tiems teisiniams santykiams ginčyti, kurie atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Dėl to teismų praktikoje pripažįstama, kad, kai įmonei iškėlus bankroto bylą, ieškinį CK 6.66 straipsnio tvarka pareiškia jos nemokumo administratorius, ginčydamas sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, nelaikytina, jog sandorius ginčija pati juos sudariusi įmonė. Bet, pasak ieškovės, šios taisyklės netaikomos sandoriams, kurie buvo sudaryti po bankroto bylos iškėlimo, kai ginčo sandorio šalimi yra pati bankrutavusi įmonė, atstovaujama nemokumo administratoriaus. Dėl to, kaip nurodo ieškovė, nemokumo administratorius, manantis, kad iki jo paskyrimo bankrutavusiai bendrovei atstovavusio kito nemokumo administratoriaus po bankroto bylos iškėlimo sudarytas sandoris pažeidžia bendrovės ir / arba kreditorių interesus, turi teisę reikšti ieškinius kitais, bet ne CK 6.66 straipsnyje nustatytu, pagrindais.

Ieškovė kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismai, vertindami įsiteisėjusius teismo sprendimus kitoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus bei teismo sprendimo prejudicinę galią, ir savo sprendimais sukūrė CPK 18 bei 279 straipsnio 4 daliai prieštaraujančią, teisės principus pažeidžiančią situaciją, kai dėl tų pačių faktinių aplinkybių ėmė galioti atskiri ir priešingi teismo procesiniai sprendimai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.