Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bridaira“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bridaira“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Plungės apylinkės teisme 2022 m. balandžio 13 d. gautas patikslintas ieškovės UAB „Erdvės valdymas“ ieškinys atsakovei UAB „Bridaira“ dėl 97 566,40 Eur už netinkamai atliktus rangos darbus, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo. Reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti išieškojimą, vykdomą antstolės V. Daugirdienės vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/00181.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18.1. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia CPK 7 straipsnio 1 dalį ir atsakovės UAB „Bridaira“ teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą.

18.2. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sustabdyti išieškojimo vykdymą. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje byloje, vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą.

20. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teismas, pritaikęs laikinąją apsaugos priemonę, nenustatinėjo atsakovės UAB „Bridaira“ nesąžiningumo.

20.2. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškinio materialiojo reikalavimo esmės ir nėra susijusios su galimo sprendimo šioje byloje įvykdymo apsauga, nes išieškojimo sustabdymas konkrečioje vykdomojoje byloje taikytinas tik esant ginčams dėl antstolio veiksmų, o tokio ginčo šioje byloje nėra.

22. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Atsakovė UAB „Bridaira“ atskirajame skunde nutyli esminę aplinkybę, kad jai priteistos lėšos ne už bet kokius darbus, o būtent už tuos, dėl kurių kokybės nagrinėjama ši civilinė byla. Be atsakovės UAB „Bridaira“ prisiteistos skolos už darbus pagrindinės sumos, jai priteistos ir procesinės palūkanos, todėl jos interesai yra papildomai apsaugoti.

22.2. Atsakovės tikslas yra kuo skubiau gauti pinigines lėšas už darbus, o tai rodo, kad, gavusi šias pinigines lėšas, atsakovė darbų trūkumų taisyti neketina.

22.3. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate tebevykdomas ikiteisminis tyrimas (Nr. 01-1-15668-21) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182, 222, 300 straipsnius, kurio metu tiriama, ar nebuvo suklastota UAB „Bridaira“ sąskaita ir darbų perdavimo–priėmimo aktas. Šiame ikiteisminiame tyrime UAB „Erdvės valdymas“ pripažinta civiline ieškove. Taigi gali paaiškėti ir tai, kad atsakovė prisiteisė lėšas, remdamasi melagingais (tikrovės neatitinkančiais ir suklastotais) dokumentais.

22.4. Šioje byloje teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas yra prima facie pagrįstas, to neginčija ir atsakovė UAB „Bridaira“.

22.5. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštu reikalavimu, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankus teismo sprendimas būtų neįvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkėtų.

22.6. Atsakovė nė viename iš atskirųjų skundų ar kitų dokumentų niekaip nepakomentavo savo turtinės būklės, o turimi duomenys, kurie pateikti ir teismui, rodo, kad atsakovės turtinė padėtis prasta: atsakovės įstatinis kapitalas – tik 2 896 Eur, įmonė neturi jokio nekilnojamojo turto. Tik 2019 m. atsakovės pajamos buvo 121 101 Eur (tarp jų – ir 82 422,85 Eur suma, priteista iš ieškovės), o 2020 m. ieškovės pardavimo pajamos buvo beveik dvigubai mažesnės – 47 143,00 Eur, atsakovės turtas 2020 m. – vos 7 285,00 Eur, 2021 m. šis turtas sumažėjo, o 2021 m. pardavimo pajamos buvo 61 584 Eur, įmonė 2020 ir 2021 metais veikė nuostolingai. Taigi atsakovė UAB „Bridaira“ būtų finansiškai nepajėgi padengti ieškovės nuostolius.

22.7. Atsakovė, be reikalavimo teisės į ieškovę, neturi jokio turto, kuriuo galėtų padengti nekokybiškai atliktų pastato stogo remonto darbų ištaisymo išlaidas. Be to, atsakovė ne tik visiškai nereaguoja į nustatytus akivaizdžius remonto darbų trūkumus, tačiau ir nenurodo, kad yra turto (arba kitokių garantijų), jog būsimas trūkumų ištaisymo išlaidas ji bus pajėgi padengti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

25. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdė išieškojimą, vykdomą antstolio Z. Zenkevičiaus vykdomojoje byloje Nr. 0014/22/00779. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

Dėl atsakovės atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo

26. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi būti nustatyta, kad, nesiėmus ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.

27. Atsakovė (apeliantė) atskirajame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė (išieškojimo, vykdomo antstolio Z. Zenkevičiaus vykdomojoje byloje Nr. 0014/22/00779, sustabdymas), grindžia tuo, kad neįrodyta grėsmė teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui. Kadangi atskirajame skunde nekvestionuojama pirmosios instancijos išvada dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, t. y. pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, dėl šios sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

28. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą, nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio vykdymo sustabdymo prašoma, iš ieškovės UAB „Erdvės valdymas“ atsakovei UAB „Bridaira“ priteista už atliktus darbus suma ir nuostoliai dėl atliktų darbų trūkumų, kurių atlyginimo prašoma nagrinėjamoje byloje, yra susiję su ta pačia rangos sutartimi; taigi tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje ieškovės UAB „Erdvės valdymas“ atsakovei UAB „Bridaira“ pareikštas ieškinys būtų patenkintas visiškai ar iš dalies, šalys galėtų atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir nebūtų pagrindo iš ieškovės išieškoti visą sumą, priteistą teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-293-253/2021. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir siekiant išsaugoti esamą padėtį, nagrinėjamu atveju – siekiant išvengti papildomų išlaidų, kurios susidarytų, jeigu ir toliau būtų vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-293-253/2021. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo sustabdyti išieškojimą, vykdomą antstolio Z. Zenkevičiaus vykdomojoje byloje Nr. 0014/22/00779.

29. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, teigia, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl, nenustačius šios būtinos sąlygos, laikinoji apsaugos priemonė atsakovės atžvilgiu pritaikyta nepagrįstai. Pasak atsakovės (apeliantės), įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Be to, atsakovės (apeliantės) vertinimu, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo sustabdymas – nėra susijusi su ieškovės UAB „Erdvės valdymas“ nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštu reikalavimu, nes neginčijamas nei vykdomasis raštas, nei antstolio veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.

30. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022).

31. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), arba kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019 17 punktas ir jame nurodyta praktika). Be to, CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir tuo atveju, kai byloje ginčijamas sandoris, kuris buvo pagrindas teismo sprendimui dėl priteisimo priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020 34 punktas; 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-104-910/2022 28 punktas).

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.), trečiasis asmuo ginčija kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; inter alia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-408-180/2018; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-104-910/2022, 29 punktas).

33. Vadovaujantis aptartais teismų praktikos išaiškinimais dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymo ypatumų, sutiktina su atsakovės (apeliantės) atskirajame skunde išdėstyta pozicija, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra besąlygiškai vykdomas, o jo vykdymo sustabdymas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas šią laikinąją apsaugos priemonę pritaikė neatsižvelgęs į jos specifiką, nepagrindęs, kad, nesiėmus tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, bus sunku ar net neįmanoma įvykdyti nagrinėjamoje byloje priimtą sprendimą, jeigu šis bus palankus ieškovei.

34. Skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys bus patenkintas visiškai ar iš dalies, šalys galėtų atlikti įskaitymą ir nebūtų pagrindo iš ieškovės išieškoti visą teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-293-253/2021 priteistą sumą, be to, būtų išvengta papildomų išlaidų, kurios susidarytų, jeigu ir toliau būtų vykdomas išieškojimas pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-293-253/2021, nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių institutu. Šio instituto tikslas ir paskirtis – užkirsti kelią grėsmei, kad, nesiėmus atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie būtinybę taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę, rėmėsi aplinkybėmis, nesusijusiomis su laikinųjų apsaugos priemonių tikslais ir paskirtimi (priešpriešinių reikalavimų įskaitymo galimybe, priverstinio vykdymo išlaidų sutaupymu) ir nenustatė vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovei, įvykdymui.

35. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), rangos darbai, už kuriuos įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-293-253/2021 atsakovei UAB „Bridaira“ iš ieškovės UAB „Erdvės valdymas“ yra priteista 82 422,85 Eur dydžio skola, atlikti 2019 m. liepos-rugpjūčio mėn., dėl skolos priteisimo UAB „Bridaira“ į teismą kreipėsi 2019 m. gruodžio mėn. Toje civilinėje byloje UAB „Erdvės valdymas“ nesinaudojo teise reikšti priešieškinį. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-293-253/2021 įsiteisėjo 2022 m. vasario 8 d., peržiūrėjus jį apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pritaikydamas ieškovės UAB „Erdvės valdymas“ prašomą laikinąją apsaugos priemonę – 82 422,85 Eur skolos ir 8 proc. dydžio procesinių palūkanų išieškojimo iš UAB „Erdvės valdymas“ UAB „Bridaira“ naudai sustabdymą, prioritetą suteikė UAB „Erdvės valdymas“ interesams, be pagrindo ignoruodamas UAB „Bridaira“ teisę gauti atlyginimą už dar 2019 metais atliktus darbus, nors ši atsakovės teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

36. Jau nurodyta, kad teismų praktikoje pažymima, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo (žr. šios nutarties 30 punktą).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovės UAB „Erdvės valdymas“ prašymas taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą – galėjo būti patenkintas tik nustačius ir antrąją būtiną sąlygą – grėsmę teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.

38. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

40. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.).

41. Taigi tikėtiną grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).

42. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visiškai nenustatinėjo ir nevertino aplinkybių, galinčių pagrįsti galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ir atsakovės nesąžiningumą būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu.

43. Pažymėtina tai, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

44. Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, galinčių patvirtinti galimą atsakovės nesąžiningumą, mažinant savo turtą ar jį apsunkinant, ir taip galbūt siekiant teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovei, įvykdymo. Duomenų apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui.

45. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovė neturi jokio vertingo turto ir nebus finansiškai pajėgi įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimo sprendimą, yra deklaratyvaus pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė yra veiklą vykdantis juridinis asmuo, šioje proceso stadijoje byloje nėra duomenų, suponuojančių pagrindą vertinti, jog vykdoma veikla negeneruoja ir ateityje negeneruos pajamų, iš kurių galėtų būti įvykdytas teismo sprendimas, jeigu jis bus priimtas ieškovės naudai.

46. Be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti teismo sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

47. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje ieškovė nepateikė bent tikėtinų duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie galimą atsakovės (apeliantės) nesąžiningumą būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, t. y. apie jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, imtis kitokių nesąžiningų veiksmų tam, jog galbūt išvengtų arba apsunkintų būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovei, įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovei nepagrindus bent tikėtinų nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, atsakovės finansinė padėtis, vadovaujantis pirmiau aptarta teismų praktika, negali būti pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

48. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K 3 380 690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

49. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje civilinio proceso stadijoje nustatytomis aplinkybėmis netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, todėl yra pagrindas apskųstą nutarties dalį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą – atmesti visiškai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo, kurį vykdo antstolis Z. Zenkevičius vykdomojoje byloje Nr. 0014/22/00779 sustabdymas, ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti visiškai.