Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

atsakovių uždarųjų akcinių bendrovių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstovams V. A., advokatams R. M., H. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Atsakovės atsikirtimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

III. Faktinės bylos aplinkybės

19. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019 m. balandžio 18 d. šalys sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal ją UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo objekte (duomenys neskelbtini), atlikti numatytuosius statybos darbus, kurie detalizuojami atliktų darbų aktuose, ir perduoti darbų rezultatą užsakovui, o atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Pagal 2019 m. balandžio 18 d. 1 priedą ieškovė sumontavo putplastį, vatą, vieną sluoksnį bituminės dangos (1 495,3 kv. m) ir suformavo putplasčio nuolydžius. 2019 m. birželio 3 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu ieškovė perdavė 1 495,30 kv. m stogo remonto darbų už 16 283,80 Eur kainą atsakovei. Šiuos darbus atsakovė priėmė ir už juos sumokėjo.

20. Pagal 2019 m. balandžio 18 d. 2 priedą ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) atliko mūro darbus (546 kv. m). 2019 m. birželio 19 d. perdavimo–priėmimo aktu ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) perdavė atsakovei mūro darbus ir papildomus mūro darbus už 4 807,34 Eur kainą. Atsakovė perdavimo–priėmimo akto nepasirašė, tačiau už darbus 4 807,34 Eur sumokėjo 2019 m. birželio 20 d.

21. 2019 m. liepos 2 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu ieškovė perdavė mūro, angaro plovimo, griovimo valymo, durų demontavimo, durų angos rektifikavimo, angokraščių ardymo, šiltinimo darbus už 1 372,32 Eur kainą ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 1 134,15 Eur (be PVM) sumai. Šiuos darbus atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) priėmė pasirašydama darbų perdavimo–priėmimo aktą, tačiau iki šiol neapmokėjo.

22. 2019 m. liepos 30 d. ieškovė surašė darbų perdavimo–priėmimo aktą dėl stogo remonto darbų ir stogo langinių polikarbonato dangos montavimo darbų už 98 359,30 Eur kainą ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 81 288,70 Eur (be PVM) sumai. Atsakovė darbų perdavimo–priėmimo akto nepasirašė, už šiuos darbus nesumokėjo. 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovė išsiuntė atsakovei vienašalį darbų perdavimo aktą.

23. Byloje ginčas kilo dėl 2019 m. liepos 2 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu atsakovės priimtų darbų už 1 134,15 Eur (be PVM) apmokėjimo ir 2019 m. liepos 30 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu ieškovės perduotų stogo remonto darbų už 81 288,70 Eur (98 359,30 Eur su PVM) sumą apmokėjimo.

Dėl 2019 m. liepos 2 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu priimtų darbų apmokėjimo (1 134,15 Eur)

24. Kaip nurodyta šio sprendimo 21 punkte, ieškovė atliko įvairių darbų už 1 134,15 Eur sumą, juos atsakovė priėmė pasirašydama darbų perdavimo–priėmimo aktą, jame nenurodė jokių šių darbų trūkumų, tačiau už atliktus darbus nesumokėjo.

25. Atsiliepime į ieškinį (12 punktas) atsakovė nurodė, kad už akte nurodytus darbus ieškovės 1 134,15 Eur sumos išrašytos sąskaitos faktūros, konstatavusi darbų trūkumus, neapmokėjo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai tvirtino, kad šiame darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyti darbai buvo atlikti su trūkumais, tačiau nenurodė, kokie tai buvo trūkumai. Tai patvirtinančių įrodymų į bylą taip pat neteikė.

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reglamentavimą užsakovo pareiga yra apžiūrėti ir priimti atliktą darbą; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau nei normali daikto apžiūra, tikrinti, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą ir jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbo rezultato trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys).

27. 2019 m. liepos 2 d. darbų perdavimo–priėmimo akte atsakovė nenurodė jokių trūkumų. Teismo nuomone, darbų, kurie nurodyti perdavimo–priėmimo akte (mūro, angaro plovimo, griovimo valymo, durų demontavimo, durų angos rektifikavimo, angokraščių ardymo, šiltinimo darbai), trūkumai turėjo būti tokie akivaizdūs (jei tokių trūkumų buvo), kad jų nepastebėti jų priėmimo metu užsakovė negalėjo. Atsakovė nenurodė ir aplinkybės, kad atliktų darbų trūkumai buvo paslėpti. Todėl atsakovė, nenurodžiusi priėmimo–perdavimo akte darbų kokybės trūkumų, prarado teisę remtis šiuo faktu. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškinio dalis dėl 1 134,15 Eur sumos priteisimo tenkintina.

Dėl 2019 m. liepos 30 d. darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytų darbų apmokėjimo (81 288,70 Eur be PVM)

28. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 81 288,70 Eur sumą už atliktus ir 2019 m. liepos 30 d. darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytus darbus. Atsakovė nurodo, kad šiame darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytų stogo remonto darbų ir stogo langinių polikarbonato dangos montavimo darbų neužsakė ir ieškovė šių darbų neatliko. Atsakovės nuomone, Sutartimi ir jos priedais šalys susitarė, kad ieškovė atliks pastato stogo darbus, taip pat mūro darbus aiškiai apibrėžtuose Sutarties prieduose nurodytuose plotuose (1 493,3 kv. m plote ir 564 kv. m plote). Tai, kad buvo priimti atskirai raštiškai nenumatyti darbai, atsakovės nuomone, nepatvirtina, jog tokie susitarimai dėl darbų atlikimo nebuvo būtini. Atsakovės nuomone, ieškovė neturėjo net darbo jėgos tokios apimties darbams atlikti. Taigi, šalys skirtingai traktuoja rangos sutarties sąlygas: ieškovė teigia, kad buvo susitarta dėl viso stogo remonto darbų atlikimo, atsakovė teigia, kad susitarė tik dėl dalies stogo remonto darbų atlikimo, šiuos darbus ji priėmė ir už juos sumokėjo.

29. 2019 m. balandžio 18 d. statybos darbų rangos sutarties 1.1 punkte numatyta, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo objekte (duomenys neskelbtini), atlikti statybos darbus, kurie detalizuojami atliktų darbų aktuose. Taigi, šalys konkrečių darbų sutartimi nenustatė, tačiau susitarė, kad atlikti darbai bus fiksuoti atliktų darbų aktuose. Sutarties 3.2.4 punkte nustatyta, kad darbams atlikti medžiagas įsipareigojo tiekti atsakovė.

30. CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Sutartis aiškinama tada, kai kyla šalių ginčas dėl jos galiojimo, rūšies, pobūdžio, pakeitimo, pasibaigimo. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Visų pirma sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; antra, šioje normoje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo principas, įpareigojant aiškintis tikruosius šalių ketinimus. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais. Faktiniai šalių veiksmai aiškintini, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.

31. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje tarp šalių sudaryta rangos sutartis laikytina sutartimi dėl kitų statybos (remonto) darbų atlikimo.

32. Sandorio šalių valia gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (pvz., konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK 1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis).

34. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Šiuo atveju teismas įvertina faktines aplinkybes apie 1 ir 2 priedų surašymo laiką (jie buvo surašyti ne ginčo sutarties pasirašymo metu, o kartu su darbų perdavimo–priėmimo aktais (šių aplinkybių atsakovė neginčijo), apie tai, kad, atsakovei ginčijant patį ieškovės viso stogo remonto darbų atlikimo faktą, teismas 2020 m. birželio 29 d. tenkinęs ieškovės atstovo prašymą įpareigojo atsakovę iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateikti įrodymus, kas atliko (atsakovės ginčijamus) likusios stogo dalies remonto darbus, atsakovė tik 2020 m. spalio 21 d. (reg. Nr. DOK-16506) išviešino, kad ieškovės nurodytus darbus atliko UAB „Klaipėdos miesto tvarka“. Tačiau pastaroji atsiliepime į ieškinį (reg. Nr. DOK-20465) šį faktą paneigė, nurodė, kad pagal žodinį susitarimą ji atliko tik senų metalinių stogo langinių demontavimą ir naujų langinių, medinių konstrukcijų surinkimą, trapų įrengimą, stogo mūro darbus, griovimo ir ardymo (pvz., metalinių konstrukcijų), valymo darbus (statybinių atliekų, augalų pašalinimo ir kt.). Jos žiniomis, stogo bituminės dangos montavimo ir kitus ieškovės nurodomus darbus atliko būtent ieškovė. Šios aplinkybės nurodytos ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir atsakovės el. laiškuose (2019 m. rugpjūčio 26 d., rugpjūčio 28 d. laiškai). Iš 2019 m. rugpjūčio 28 d. antstolės B. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad konstatuojant faktines aplinkybes dalyvavo atsakovės vadovas V. A., ieškovės vadovas ir techninis prižiūrėtojas V. R. (jį atsakovė pasamdė pasibaigus stogo remonto darbams, kad būtų įvertinta, ar stogo remonto darbai atlikti kokybiškai) ir buvo apžiūrimas visas stogas, o ne jo dalis, kuri atsakovės priimta ir apmokėta.

35. Atsakovės teigimu, į bylą pateikti UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ atliktų darbų aktai ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad stogo remonto darbus nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio iki 2019 metų kovo mėnesio pabaigos–balandžio mėnesio pradžios (dar iki 2019 m. balandžio 18 d. sutarties su ieškove sudarymo) atliko UAB „Klaipėdos miesto tvarka“. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis, daro išvadą, kad už minėtą laikotarpį pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų aktai (mediena, trapas, strypas, cementas, medsraigčiai, metalinė plokštė, dujos ir kt.) nepatvirtina atsakovės nurodomų aplinkybių, bet priešingai, patvirtina UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ atsiliepime nurodytas aplinkybes apie jos atliktus darbus (senų metalinių stogo langinių demontavimą ir naujų langinių, medinių konstrukcijų surinkimą, trapų įrengimą, stogo mūro darbus ir kt.).

36. Atmestinas atsakovės kritiškas vertinimas dėl ieškovės pateikto (reg. Nr. DOK–13307) darbams atlikti naudotų medžiagų sąrašo, kadangi pagal ginčo sutarties 3.2.4 punkto nuostatas darbams atlikti medžiagas įsipareigojo tiekti atsakovė. Todėl ieškovė ir pateikė sąrašą medžiagų, kurios buvo naudojamos atliekant stogo remonto darbus ir kurias tiekė atsakovė.

37. Vertinant raštiškus paaiškinimus, kuriuos atsakovė pateikė teismui 2020 m. spalio 21 d. ((duomenys neskelbtini)), pastebėtina, kad atsakovė neteikė teismui prašymo apklausti šiuos asmenis kaip liudytojus. Ieškovės atstovas prašė nesivadovauti šių asmenų rašytiniais paaiškinimais. Teismas, įvertino tai, kad įrodymais laikytini liudytojų parodymai (CPK 177 straipsnio 2 dalis), kurie turi būti gauti CPK 189–196 straipsniuose numatyta tvarka, ir tik išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šiuo atveju nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima vertinti atsakovės į bylą pateiktus rašytinius nurodytų asmenų paaiškinimus kaip įrodymus byloje, todėl teismas jais nesivadovauja (CPK 192 straipsnio 8 dalis).

38. Pasisakant dėl atsakovės argumentų, kad ieškovė neturėjo tiek darbo jėgos, kad galėtų atlikti tokios apimties darbus, kurie nurodyti 2019 m. liepos 30 d. akte, nes šalia akte nurodytų darbų ieškovė atliko ir kitus darbus kitiems juridiniams asmenims, pvz., UAB (duomenys neskelbtini) montavo langus, pastebėtina, kad ieškovės sutartis dėl langų montavimo su UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta 2019 m. liepos 3 d, tą pačią dieną darbo sutartys sudarytos su A. P. ir A. S. (darbo sutartis nutraukta 2019 m. rugpjūčio 5 d. ir 2019 m. liepos 31 d.), sąskaita, serija (duomenys neskelbtini), išrašyta 2019 m. liepos 31 d. Į bylą ieškovės pateiktos darbo sutartys ((duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad ginčo objekte nurodytu laikotarpiu dirbo 4–7 darbuotojai. Pastebėtina, kad 2019 m. birželio 3 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu atsakovė priėmė iš ieškovės ir sumokėjo už stogo remonto darbus, atliktus 2019 m. balandžio–gegužės mėnesiais, 16 283,8 Eur, nors už dalį darbų (pagal 2019 m. gegužės 16 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) sumokėjo 2019 m. gegužės 17 d.) sumokėjo net be perdavimo–priėmimo akto. Todėl, teismo nuomone, 2019 m. liepos 30 d. akte nurodytiems darbams, atliktiems 2019 m. gegužės, birželio, liepos mėnesiais, atlikti ieškovė turėjo pajėgumų.

39. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė, atlikusi rangos sutartyje sulygtus darbus, ne kartą bandė darbus perduoti atsakovei, pateikė įrodymus apie atliktų darbų akto išsiuntimą jai (2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d.), tačiau ši jų nepriėmė ir pasirašė.

40. Jau minėta, kad statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), kuris yra sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Užsakovas turi teisę jį ginčyti teisme ir tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Ieškovei atlikus darbus, dėl kurių atlikimo ir apimties yra pagrindo spręsti, kad šalys susitarė, atsakovei tenka pareiga už juos sumokėti.

41. Vertindamas atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) nurodomus darbų trūkumus, teismas pažymi, kad atsakovė į bylą neteikė jokių skaičiavimų, pagrindžiančių trūkumų ištaisymo kainą. Sutiktina ir su ieškove, kad atsakovei neteikiant statybos darbų projekto, o tik užsakius remonto darbus, pastatui esant senos konstrukcijos, nesant užsakytų stogo pagrindų išlyginimo darbų, stogo nelygumai nelaikytini broku. Pastabos dėl smeigiavimo nepasitvirtino, nes smeigiavimas faktiškai atliktas kas 30 cm, kaip reikalavo atsakovė. Iš Sutarties 1 priedo matyti, kad ieškovė montavo vieną sluoksnį bituminės dangos, todėl darytina išvada, kad šalys susitarė visą stogą dengti vienu bituminės dangos sluoksniu, todėl tai nelaikytina broku.

42. Rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Esant ginčui dėl užsakovo prievolės rangovui atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus dydžio, užsakovas turi teisę ginčyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytą kainą, taip pat ir tuo atveju, kai dėl kainos rangos sutarties šalys nebuvo iš anksto susitarusios ir kaina rangos sutartyje nenurodyta. Šia teise užsakovas gali naudotis atsikirtimų į ieškinį pareiškimo forma. Tuo atveju, kai sutarties (atliktų darbų) kainai nustatyti pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį taikomos CK 6.198 straipsnio taisyklės ir statybos rangos sutarties šalių ginčas dėl sutarties (atliktų darbų) kainos sumokėjimo nagrinėjamas teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (CPK 178 straipsnis).

43. 2019 m. balandžio 18 d. šalių sudarytoje statybos darbų rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamų darbų kaina nenustatyta. Byloje esantis 2019 m. birželio 3 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad atsakovei buvo perduota 1 495,30 kv. m stogo remonto darbų, už kuriuos ji sumokėjo 16 283,80 Eur kainą. Byloje nustatyta, kad dėl šiame atliktų darbų akte nurodytų darbų atlikimo kainos išankstinio rašytinio šalių susitarimo nebuvo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu 2019 m. liepos 30 d. akte nurodytos kainos dydžio neginčijo, neteikė įrodymų apie kitokią darbų atlikimo kainą. Todėl, teismo vertinimu, ieškovei tęsiant darbą tame pačiame objekte, darbų kaina negalėjo kisti.

44. Visuma ištirtų įrodymų, nors atsakovė ir neigia, sudaro pagrindą išvadai, kad dėl viso stogo remonto darbų šalys buvo susitarusios ir ieškovė tuos darbus atliko, todėl atsakovei tenka pareiga už juos sumokėti. Tuo pagrindu iš atsakovės ieškovei priteistina 81 288,70 Eur suma pagal 2019 m. liepos 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). Iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 82 422,85 Eur (81 288,70 Eur+1 134,15 Eur =82 422,85 Eur) suma.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

45. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Ieškovės prašymas priteisti 8,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas

Dėl actio Pauliana

46. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini). Paaiškėjus, kad po bylos iškėlimo dėl skolos priteisimo atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pardavė savo turtą, ieškovė papildė ieškinį nauju reikalavimu – dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Nurodė, kad yra visos sąlygos CK 6.66 straipsnio taikymui.

47. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

48. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2020 m. vasario 3 d., o ieškinys dėl šio sandorio nuginčijimo teismui pateiktas 2020 m. vasario 27 d., konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.

49. Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Kadangi byloje ginčas vyko dėl 2018 m. balandžio 18 d. sutarties pagrindu atliktų darbų, kuriuos ieškovė atliko iki ginčijamo sandorio sudarymo, todėl darytina išvada, kad teismui patenkinus ieškinį ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo neabejotiną reikalavimo teisę.

50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007). Tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis).

51. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) perleido vienintelį turtą, iš kurio realiai galėjo būti išieškoma prašoma priteisti suma. Iš ginčijamos sutarties (duomenys neskelbtini) turinio nustatyta, kad 1 825 000 Eur kainos mokėjimas šalių susitarimu įskaitomas į pardavėjos (šios bylos atsakovės) skolos sumą, sudarančią 1 825 000 Eur, kuri yra perkelta pirkėjai (atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2020 m. sausio 30 d. trišalę paskolos perkėlimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutarties 4.1.2 punktas). Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas V. A. nurodė, kad 82 422,85 Eur suma, kurią atsakovė įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą, prašydama panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, buvo įnešta iš skolintų lėšų. UAB (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registrui yra pateikusi savo finansinę atskaitomybę tik už 2018 m. Todėl darytina išvada, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera. Taigi, ieškovė įrodė, kad ginčijamu sandoriu kreditoriaus teisės buvo pažeistos.

52. Pagal formuojamą teismų praktiką, privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, teismo sprendimas, skolininko vienašalis įsipareigojimas, ji gali atsirasti iš ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų. Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sandorį, kurio ji neprivalėjo sudaryti, nes nebuvo nė vienos sąlygos, galėjusios nulemti sandorio sudarymo privalomumą. Dėl to actio Pauliana pagrindu ginčijamos sutarties sudarymas pripažintinas neprivalomu.

53. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 2 dalimi, dvišalį sandorį yra pagrindas pripažinti negaliojančiu, kai sudarydamas sandorį skolininkas ir trečiasis asmuo buvo nesąžiningi. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Nustačius CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kurioms esant abiejų sandorio šalių – skolininko ir trečiojo asmens – nesąžiningumas preziumuojamas, įrodinėjimo našta, kad sandoris sudarytas nesiekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi, tenka skolininkui ir trečiajam asmeniui. Byloje nustatyta, kad atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovas yra V. A., todėl sutarties šalių nesąžiningumas preziumuojamas CK 6.67 straipsnio 2 punkto pagrindu. Šios prezumpcijos atsakovės nepaneigė.

54. Teismas, įvertinęs šio sprendimo 48–53 punktuose nurodytus argumentus, daro išvadą, kad 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini), kuria UAB (duomenys neskelbtini) pardavė UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), yra pagrindas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (CK 6.66 straipsnis).

Dėl restitucijos taikymo

55. Sandorį pripažinus negaliojančiu, taikytina restitucija. Restituciją actio Pauliana pagrindu reglamentuoja ne tik bendrosios teisės normos, bet ir CK 6.66 straipsnio 4 dalis. Skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, todėl, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Taigi restitucijos taikymo actio Pauliana bylose ypatybės lemia tai, kad, patenkinus tokį ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas ar piniginės lėšos perduodamos ne skolininkui, o skiriamos Pauliano ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006 ir kt.). Todėl, pripažinus 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento, šioje byloje priteistų sumų išieškojimas nukreiptinas į ginčijamu sandoriu perleistą turtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl, ieškovės ieškinį tenkinus, atsakovėms jų patirtos advokato pagalbos išlaidos ir žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išlaidos nepriteistinos, o ieškovei iš atsakovių priteistinas jos sumokėtas 1 536 Eur (1 461 Eur+75 Eur) žyminis mokestis už ieškinį ir 38 Eur žyminis mokestis už tenkintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš viso priteistina 1 574 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Priteisiant sumokėtą žyminį mokestį, iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priteistina 1 461 Eur už ieškinį dėl skolos priteisimo, kita žyminio mokesčio dalis priteistina po 1/2 dalį iš kiekvienos atsakovės (75 Eur+38 Eur :2), t. y. po 56,5 Eur iš kiekvienos.

57. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovių 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų, tačiau į bylą dokumentų, pagrindžiančių šių išlaidų dydį nepateikė. Todėl šis klausimas nespręstinas.

58. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirtinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovėms patyrė 6,52 Eur išlaidų. Jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl priteistina iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 3,26 Eur.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

59. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą: pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalių kitų statinių-kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų statinių-aptvėrimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius-kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, palikti galioti iki sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 82 422,85 Eur skolos už atliktus darbus, 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 82 422,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 27 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo, 1 517,5 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 3 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – nukreipti uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) priteistų sumų išieškojimą į 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro (duomenys neskelbtini), perleistą turtą: pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalių kitų statinių-kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų statinių-aptvėrimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius-kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 56,5 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) valstybei po 3,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą: pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalių kitų statinių-kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kitų statinių-aptvėrimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius-kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, palikti galioti iki sprendimo visiško įvykdymo. Sprendimą įvykdžius – panaikinti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.