- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- e2S-553-777/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01398-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bridaira“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
- 3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bridaira“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bridaira“ dėl skolos dėl netinkamai atliktų rangos darbų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bridaira“ 97 566,40 Eur sumą, priteisti iš atsakovės UAB „Bridaira“ 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos nuo priteistos 97 566,40 Eur sumos,
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą, vykdomą antstolės V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/00181 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
3. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 17 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-293-253/2021 ir priteisė iš ieškovės atsakovei 82 422,85 Eur skolos už atliktus darbus, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 82 422,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 27 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo, 1 517,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Pažymėjo kad atsakovės atlikti rangos darbai yra nekokybiški, todėl mano, jog ieškovė turi teisę reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
3.2. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 14 d. išdavė atsakovei vykdomąjį raštą Nr. e2-293-253/2021 dėl 82 422,85 Eur skolos už atliktus darbus išieškojimo iš atsakovės, kurį vykdo antstolė V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/00181. Teigia, jog pagal atsakovės finansinius rodiklius, jai gavus Klaipėdos apygardos teismo sprendimu priteistas pinigines lėšas, teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas taptų neįmanomas, kadangi atsakovė nebeturės lėšų atsiskaitymui su ieškove. Pažymėjo kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, ji neturi jokio nekilnojamojo turto, įstatinį kapitalą sudaro tik 2 896 Eur. Atsakovės turtą 2020 metais sudarė vos 7 285 Eur, todėl mano, kad nėra jokio vertingesnio turto, į kurį būtų galima nukreipti nuostolių išieškojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – sustabdė išieškojimą iš UAB „Erdvės valdymas“, pagal vykdomąjį raštą išduotą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-293-253/2021 ir vykdomą antstolės V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/00181 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
5.1. Nurodė, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-293-253/2021 2022 m. vasario 14 d. išduotas vykdomasis raštas, kuris ieškovės pateiktais duomenimis, pateiktas vykdymui antstolės V. D. kontoroje. Pažymėjo, kad šiuo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/22/00181.
5.2. Nurodė, kad preliminariai įvertino patikslinto ieškinio reikalavimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įvertino ieškovės pateiktus duomenis apie atsakovės turtinę padėtį, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimų pobūdį bei kitas aplinkybes. Konstatavo, jog yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Nurodė, kad Plungės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat nurodė, kad kita 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi Plungės apylinkės teismas perdavė civilinę bylą Nr. e2-65-669/2022, pagal UAB „Erdvės valdymas“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Bridaira“ dėl skolos dėl netinkamai atliktų rangos darbų priteisimo, pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui. Mano, kad gavus patikslintą ieškinį ir jį priėmus, ši byla tapo neteisminga Plungės apylinkės teismui, todėl teismas klausimą dėl laikinųjų pasaugos priemonių kartu su byla turėjo perduoti spręsti Klaipėdos apygardos teismui.
7.2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi sustabdytas išieškojimas antstolės V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/00181, tačiau atkreipė dėmesį, jog ši vykdomoji byla yra užbaigta 2022 m. kovo 17 d. gražinus vykdomąjį raštą. Plungės apylinkės teismas sustabdė užbaigtą vykdomąją bylą, todėl mano, jog nesant vykdomosios bylos, jos sustabdyti objektyviai negalima.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Plungės apylinkės teismo 2022 balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
9.1. Nurodė, kad nors atsakovė 2022 m. balandžio 14 d. nutarties dėl bylos perdavimo Klaipėdos apygardos teismui neskundė, tačiau po nutarties įsiteisėjimo tik su 2022 m. balandžio 27 d. lydraščiu išsiųsta į Klaipėdos apygardos teismą. Darė išvadą, kad yra akivaizdu, jog klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių privalėjo būti išspręsti pirmosios instancijos teismas, nes CPK nenumato jokių išlygų nei nurodyta aukščiau dėl ilgesnio prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones išsprendimo.
9.2. Nurodė, kad nei ieškovei, nei teismui nebuvo žinoma apie bylos užbaigimą, be to pažymėjo, kad skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodoma, jog sustabdomas išieškojimas „iš UAB „Erdvės valdymas“, pagal vykdomąjį raštą išduotą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2‑293-253J2021 ir vykdomą antstolės V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/00181“. Mano, jog tai, kad vykdomasis raštas vykdomas antstolės V. D., nekeičia laikinųjų apsaugos priemonių esmės.
9.3. Pažymėjo, kad pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktą, laikinosios apsaugos priemonės taipogi gali būti kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrindžia, kodėl įvykdžius atsakovės reikalavimus (išieškojus lėšas) teismo sprendimas šioje byloje nebegalės būti įvykdytas ir teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones Ieškovės reikalavimų užtikrinimui.
9.4. Mano, kad būtų absoliučiai nelogiška leisti atsakovei gauti lėšas už darbus, kuomet nėra išsiaiškinta, kokio masto žala padaryta dėl darbų kokybės trūkumo. Teigia, jog kaip matyti iš pačios atsakovės pozicijos, svarbiausias atsakovės tikslas – kuo greičiau gauti pinigines lėšas, o tai, kad atsakovė ignoruoja bet kokius darbų nekokybiškumo įrodymus tik patvirtina, kad geruoju atsakovė neketina taisyti darbų trūkumų.
Šalies argumentai
10. 2022 m. birželio 8 d. teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriais ieškovė nurodė, kad palaiko argumentus, kuriais nesutinka su atskiruoju skundu bei prašo ypatingą dėmesį atkreipti į tai, kad UAB „Bridaira“ nenurodė jokių argumentų dėl savo turtinės padėties. Mano, kad gavusi priteistas pinigines lėšas atsakovė sieks jas paslėpti ir vengs padengti UAB „Erdvės valdymas“ nuostolius. Taip pat ieškovė kartu su rašytiniais paaiškinimais į bylą pateikė atsakovės atsiliepimą į patikslintą ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
13. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
14. Apeliantė, kartu su atskiruoju skundu į bylą pateikė naujus įrodymus, t. y. 2022 m. kovo 17 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo bei 2022 m. kovo 22 d. atsakymą į UAB „Bridaira“ raštą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantė nenurodė kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau įvertinus tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išspręstas rašytinio proceso tvarka, apie tai neinformavus atsakovės, todėl darytina išvada, jog atsakovė neturėjo galimybės minėtų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu bei jų pridėjimas prie bylos, bylos nagrinėjimo neužvilkins, darytina išvada, kad yra pagrindas naujai pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš šių sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodyta praktika).
16. Pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Byloje nėra ginčo, jog ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.
17. Nors atskiruoju skundu yra teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, kadangi ši civilinė byla tam teismui neteisminga, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog patikslintas ieškinys, kuriuo be kita ko buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2022 m. balandžio 13 d.. Tai reiškia, jog laikinųjų apsaugos priemonių klausimas privalėjo būti išspręstas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo prašymo gavimo, t. y. iki 2022 m. balandžio 16 d. (CPK 147 straipsnio 1 dalis), kai tuo tarpu 2022 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria ieškinys pagal teismingumą perduotas Klaipėdos apygardos teismui įsiteisėjo tik 2022 m. balandžio 21 d.. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu, civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bridaira“ dėl skolos dėl netinkamai atliktų rangos darbų priteisimo buvo Plungės apylinkės teismo žinioje, todėl akivaizdu, jog Plungės apylinkės teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
18. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
19. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog ieškovė, savo prašymu labai aiškiai ir tiksliai nurodė kokios laikinosios apsaugos priemonės siekia, t. y. ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę sustabdyti išieškojimą, vykdomą antstolės V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/00181 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės prašymą tenkino. Tai reiškia, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino ieškovės nurodytus argumentus ir konstatavo, jog būtent antstolės V. D. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/00181 atliekami išieškojimo veiksmai kelia grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei nesustabdžius būtent antstolės V. D. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/00181 atliekamų išieškojimo veiksmų, ieškovės interesai gali būti pažeisti.
20. Iš į bylą pateiktų antstolės V. D. 2022 m. kovo 17 d. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo bei 2022 m. kovo 22 d. atsakymo į UAB „Bridaira“ raštą matyti, jog išieškotoja pateikė prašymą neįvykdytą vykdomąjį dokumentą sugražinti be vykdymo, nenurodant vykdomojo rašto atsiėmimo priežasties. Minėtas išieškotojo UAB „Bridaira“ prašymas buvo tenkintas, vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui, o vykdomoji byla Nr. 0004/22/00181 užbaigta. Akcentuotina, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčius tokiai bylos faktinei situacijai, kai vykdomoji byla buvo užbaigta, akivaizdu, jog jokie vykdymo veiksmai šioje byloje nebebus atliekami, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas uždraudžiant atlikti vykdymo veiksmus, šiuo atveju nebetenka prasmės.
21. Nors atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė teigė, kad nepaisant to, jog vykdomoji byla yra užbaigta, pirmosios instancijos teismas, savo nutartimi uždraudė apskritai atlikti bet kokius vykdymo veiksmus, o tai, kad vykdomasis raštas vykdomas antstolės V. D., nekeičia laikinųjų apsaugos priemonių esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsiliepimo į skundą argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės negali būti abstrakčios, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatomas kiekvienu atveju atskirai įvertinus byloje esančias aplinkybės. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant vykdymo veiksmus antstolės V. D. vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/00181. Tai reiškia, jog jokioje kitoje vykdomojoje byloje minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikomos negali būti. Tai reiškia, kad ieškovės argumentai laikytini nepagrįstais.
22. Apeliacinės instancijos teismas papildomai paaiškina, jog pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ieškovė bet kuriuo proceso metu turi teisę reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl laikytina, jog panaikinus šias laikinąsias apsaugos priemones ieškovės teisės nebus pažeistos.
23. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
24. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neteko prasmės, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti bei taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.