- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2-813-330/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00349-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bridaira“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bridaira“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutarties, kuria užtikrinant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bridaira“ dėl skolos priteisimo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teisme 2020 m. lapkričio 6 d. buvo gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Erdvės valdymas“ ieškinys atsakovei UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ dėl 110 716,30 Eur skolos priteisimo. Ieškovės teigimu, skola susidarė atsakovei nekokybiškai atlikus stogo remonto darbus statybų objekte, esančiame Klaipėdoje, Vilniaus plentas 8.
2. Plungės apylinkės teisme ieškovė UAB „Erdvės valdymas“ 2020 m. lapkričio 27 d. pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Bridaira“ dėl 16 277,70 Eur skolos priteisimo. Ieškovės aiškinimu, skola susidarė atsakovei nekokybiškai atlikus rangos darbus pagal 2019 m. balandžio 18 d. Statybos darbų rangos sutartį Nr. D1901 statybų objekte, esančiame Klaipėdoje, Vilniaus plentas 8.
Šalies argumentai
3. Ieškovė UAB „Erdvės valdymas“ 2022 m. balandžio 12 d. Plungės apylinkės teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovės UAB „Bridaira“ 97 566,40 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Plungės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi perdavė pagal teismingumą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Erdvės valdymas“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Bridaira“ dėl skolos už netinkamai atliktus rangos darbus priteisimo.
5. Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi sujungė civilines bylas, kuriose ieškovė UAB „Erdvės valdymas“ reiškia reikalavimus dėl skolos priteisimo atsakovėms UAB „Bridaira“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“.
6. Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje sujungtoje civilinėje byloje ieškovė 2022 m. birželio 17 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti UAB „Bridaira“ gauti pinigines lėšas, priteistas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-293-253/2021, arba taikyti kitas teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias UAB „Bridaira“ gauti apmokėjimą už rangos darbus, iki įsiteisės sprendimas šioje byloje.
Šalies argumentai
7. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad UAB „Bridaira“ kitoje byloje yra prisiteisusi apmokėjimą iš UAB „Erdvės valdymas“ už tuos darbus, kurių kokybės klausimas nagrinėjamas šioje byloje. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 14 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-293-253/2021 dėl 82 422,85 Eur skolos už atliktus darbus, 8 proc. dydžio procesinių palūkanų, 1 517,5 Eur žyminio mokesčio išieškojimo. Vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstoliui. Ieškovės teigimu, jei UAB „Bridaira“ bus suteikta galimybė gauti priteistas lėšas, tuomet ji gaus apmokėjimą už darbus, kurių kokybė neįvertinta. Tokiu būdu atsakovė nebebus suinteresuota taisyti trūkumus. Negana to, finansiniai UAB „Bridaira“ rodikliai leidžia pagrįstai spręsti, kad būdama įpareigota padengti ieškovės nuostolius, UAB „Bridaira“ tam gali nebeturėti lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad priteista suma beveik dvigubai didesnė nei visos UAB „Bridaira“ 2020 metų pardavimo pajamos, esą aišku, kad atsakovė geruoju nuostolių neatlygins ir vengs taisyti rangos darbų trūkumus arba mokėti priteistą kompensaciją, o galbūt ir neturės tokių finansinių galimybių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 20 d. nutartimi ieškovės UAB „Erdvės valdymas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovei UAB „Bridaira“ priklausančią turtinę teisę pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą bei uždraudė UAB „Bridaira“ gauti pinigines lėšas, priteistas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-293-253/2021, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
9. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog patikslintas ieškinys yra prima facie pagrįstas.
10. Vertindamas, ar egzistuoja kita sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas, teismas atsižvelgė į ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes, į tai, jog, pasak ieškovės, atsakovės turtinė padėtis yra prasta. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi yra pagrindas manyti, jog netaikius tokių priemonių teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Bridaira“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė iš esmės dėl didelės ieškinio sumos (taip konstatuota skundžiamoje nutartyje), nors remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika tokia aplinkybė nėra besąlyginis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.
12.2. Ieškovė neįrodė, o ir teismas nenustatė jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė yra nesąžininga ir gali siekti ar siekia paslėpti savo turtinę teisę.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Teismas savo iniciatyva pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo veiksmų sustabdymą.
12.4. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su būsimo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje apsauga, todėl negali būti taikoma.
Atsiliepimas
13. Ieškovė UAB „Erdvės valdymas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atsakovės UAB „Bridaira“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti nutartį nepakeistą.
14. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo grindžiamas ne didele ieškinio suma, o atsakovės nesąžiningumu, kuris pasireiškia nepripažinimu akivaizdžių statybos darbų trūkumų ir vengimu juos ištaisyti.
14.2. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tiesiogiai susijusias su byloje pareikštu materialiniu reikalavimu – ieškovė yra pareiškusi reikalavimą atlyginti nekokybiškų darbų šalinimo išlaidas, sumažinti darbų kainą, tačiau ši kaina iš ieškovės jau yra priteista ir gali būti išieškoma, jei nebus taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsiliepimas
15. Atsakovė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atsakovės UAB „Bridaira“ atskirąjį skundą tenkinti skunde nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, siekiant užtikrinti ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).
18. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
19. Skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja. Nutarties teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka vertinantis teismas neturi pagrindo nesutikti su šia išvada, todėl, nesant ginčo dėl to, kad ieškovė įrodė ieškinio prima facie pagrįstumą, teismas plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kaip antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo
20. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020). Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisių ir interesų varžyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo forma negalima (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodyta praktika). Taigi, net ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones nutarta pritaikyti teismui nusprendus, kad atsakovė gali vengti mokėti teismo sprendimu priteistą kompensaciją arba gali neturėti finansinių galimybių teismo sprendimui įvykdyti, nes jos finansinė padėtis yra prasta.
22. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020). CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
23. Šiuo atveju ieškovė, įrodinėdama atsakovės nesąžiningumą, teigia, kad atsakovė nepagrįstai atsisako ištaisyti statybos rangos darbų trūkumus, nepripažįsta ieškovės prašomos priteisti skolos sumos, o tai rodo jos nesąžiningumą ir galimą siekį išvengti būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovės vertinimu nesutinka, kadangi, visų pirma, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas, pasireiškiantis ketinimu pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), tokiu būdu siekiant ateityje apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Antra, klausimas dėl šalių tarpusavio prievolių pagal ginčo rangos sutartį yra šios bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl į klausimą, ar atsakovė yra atsakinga už statybos darbų trūkumus, bus atsakyta tik bylą išnagrinėjus iš esmės.
24. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, ieškovė, įrodinėdama atsakovės nesąžiningumą, objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius apie galimą nesąžiningą atsakovės elgesį, nepateikė, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis remiantis konstatuota, kad atsakovė, gavusi lėšas, jai priteistas Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-293-253/2021, gali imtis veiksmų siekdama jas (lėšas) paslėpti ar perleisti tikslu išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo nagrinėjamoje byloje.
25. Be to, vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus dėl atsakovės finansinės padėties, akcentuotini Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017).
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad negalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu, piniginėmis lėšomis ar turtinėmis teisėmis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019).
1. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė, kuriai tenka pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos poziciją bei argumentus, nepateikė faktinių duomenų apie atsakovės ketinimus turimą turtą ar turtinę teisę perleisti, paslėpti ar apsunkinti kitomis prievolėmis, iki teismas išspręs šalių ginčą. Taip pat nepateikta ir įrodymų, iš kurių būtų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu ėmėsi aktyvių veiksmų turtui nuslėpti, perleisti ar kitaip sumažinti dėl ieškovės reiškiamų turtinių reikalavimų. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovės konkretūs veiksmai patvirtina grėsmės ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinąsias apsaugos priemones, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
2. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina ieškovei neįrodžius visų sąlygų šių priemonių taikymui, kiti atskirojo skundo argumentai, kuriais atsakovė įrodinėja, kad teismas skundžiama nutartimi savo nuožiūra parinko laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, nesuderinamą su byloje siekiamu teisiniu rezultatu, nevertinami ir dėl jų, kaip neturinčių teisinės reikšmės klausimo išsprendimui, nepasisakoma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Erdvės valdymas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.