Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „KIV“ ieškinį atsakovams J. M. ir BUAB „INFORMO“ dėl J. M. kreditorinio reikalavimo išbraukimo iš BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi teismas iškėlė bankroto bylą UAB „INFORMO“ (j. a. k. 302534109) ir paskyrė įmonės bankroto administratoriumi R. D. (sąrašo eilės Nr. B-FA213).

2. 2016 m. liepos 20 d. nutartimi teismas nutarė patvirtinti BUAB „INFORMO“ administravimo išlaidų sąmatą.

3. 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi teismas nutarė patvirtinti kreditorių sąrašą.

4. 2017 m. sausio 30 d. nutartimis teismas nutarė patikslinti įmonės kreditorių sąrašą, patvirtinant antros eilės kreditoriaus Vilniaus miesto savivaldybės kreditorinį reikalavimą dalyje dėl 14089,66 EUR dydžio sumos.

5.1. Pripažinti BUAB „INFORMO“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto;

5.2. Pavesti įmonės likvidavimo procedūrą vykdyti bankroto administratoriui R. D.;

5.3. Nustatyti, kad, pardavus UAB „INFORMO“ turtą, turi būti patenkinti patvirtinti kreditoriniai reikalavimai.

6. 2017 m. rugpjūčio 11 d., 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. gruodžio 4 d., 2018 m. kovo 19 d., 2019 m. sausio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimis teismas nutarė patvirtinti patikslintą įmonės kreditorių sąrašą.

10. 2020 m. balandžio 6 d. ieškovas UAB „KIV“ pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas:

10.1. išreikalauti iš BUAB „INFORMO“ ir jo bankroto administratoriaus:

10.1.1. duomenis, ar J. M. suteikta paskola buvo apskaityta UAB „INFORMO“ apskaitoje (pateikiant kasos knygos kopiją);

10.1.2. duomenis, ar A. D. perdavė gautą paskolą į UAB „INFOMO“ kasą vadovui T. S.;

10.1.3. UAB „INFORMO“ kasos knygą už 2013 m. ir informaciją, ar pagal 2013 m. kasos pajamų orderį Nr. INF 12 pinigai (1 200 000 Eur) faktiškai buvo įnešti į įmonės kasą;

10.2. išreikalauti iš J. M. rašytinius įrodymus apie 2013 m. birželio 8 d. paskolos sutarčiai sudaryti turėtų lėšų grynaisiais pinigais šaltinius;

10.3. prijungti rašytinius paaiškinimus ir pateikiamus rašytinius įrodymus;

10.4. bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka;

10.5. patikslinti BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašą ir išbraukti J. M. finansinį reikalavimą iš BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašo. Nurodė, kad 2013 m. birželio 8 d. paskolos sutartį ir 2013 m. birželio 8 d. kasos pajamų orderį UAB „INFORMO“ vardu pasirašė įgaliotas asmuo A. D., kuris yra J. M. brolis. Byloje neįrodyta, kad A. D. turėjo įgaliojimą sudaryti paskolos sutartį įmonės vardu, kad jis buvo įmonės darbuotoju ir turėjo teisę priimti pinigus, kad jis įnešė pinigus į įmonės kasą ar perdavė juos įmonės vadovui T. S. Dėl su BUAB „INFORMO“ susijusios įmonės UAB „INFOSTEDAS“ ir jo vadovo S. A. veiksmų buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas ir Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-62-827/2020, kurioje priimtas 2020 m. kovo 30 d. apkaltinamasis nuosprendis. Visiškai nesuprantama, kaip atsakovė J. M. galėjo suteikti UAB „INFORMO“ 347 544,02 Eur paskolą ir iš kokių lėšų (CK 2.133 str., 6.870 str.).

11. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarė priimti ieškovo UAB „KIV“ rašytinius paaiškinimus ir išsiųsti juos byloje dalyvaujantiems asmenims, nustatant galutinį terminą iki 2020 m. balandžio 30 d. pateikti teismui rašytinius paaiškinimus ir visus rašytinius įrodymus.

12. BUAB „INFORMO“ bankroto administratorius R. D. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad turi tik mažą dalį įmonės buhalterinių ir kitų dokumentų, kurie buvo perimti iš ikiteisminio tyrimo, ir kurie buvo iškart perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, o vėliau perimti iš jos (9 segtuvai). Administratoriui 2017 m. balandžio 4 d. buvo perduoti įmonės PVM sąskaitos–faktūros, deklaracijos 108, žurnalas Nr. 2, segtuvas be užrašo, Sodra, DU, bankai, VMI formos, kasa, 2012 m. pirkimo sąskaitos, UAB „INFORMO“, UAB „INFORMO“ sutartys, deklaracijos 108, žurnalas Nr. 1, įmonės didžioji knyga, avansinės apyskaitos, bankas, viso 1 783 lapai. Kasos knyga nebuvo perduota. Nepavyko rasti duomenų apie paskolos įtraukimą į apskaitą, pinigų perdavimą į kasą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

13. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau– JANĮ) 155 str. 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai: 1) Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais; 2) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais; 3) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; 4) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „INFORMO“ bankroto byla buvo iškelta, kreditoriniai reikalavimai patvirtinti ir įmonė pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto iki JANĮ įsigaliojimo, todėl, sprendžiant klausimą dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, taikytinos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, nes visos esminės bankroto procedūros buvo atliktos ar pradėtos vykdyti iki teisinio reglamentavimo pasikeitimo.

15. Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 5 d. nustatyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 31 str. 2 d. taip pat nurodyta, kad nemokumo proceso metu teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismas pažymi, kad įrodinėjimo pareiga ginčo šalių gali būti vykdoma pateikiant teismui paaiškinimus raštu, išdėstant juos teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylą dėl ginčijamo kreditorinio reikalavimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byloje dalyvaujantys asmenys buvo tinkamai informuoti apie prasidėjusį procesą ir pateikė procesinius dokumentus. Vadinasi, byloje dalyvaujantiems asmenims buvo suteikta galimybė išdėstyti savo pozicijas ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, todėl ieškovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas, nes žodinis raštu išdėstytų argumentų paaiškinimas nėra būtinas.

16. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 1 d. teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą.

17. Teismų praktikoje, aiškinant Įmonių bankroto įstatymo ir Civilinio proceso kodekso normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir/arba teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

18. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

19. Teismas pažymi, kad ieškovas UAB „KIV“ pareiškė ieškinį dėl J. M. išbraukimo iš BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašo, t. y. iš esmės pareiškė reikalavimą patikslinti bendrovės kreditorių sąrašą. Bankroto byloje patvirtinus bendrovės kreditorių sąrašą ir kreditorių finansinių reikalavimų dydžius, Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d. nustatytais atvejais, teismas turi teisę tikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba išbraukti kreditorių iš kreditorių sąrašo iki nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo. Vadinasi, Įmonių bankroto įstatymo 26 str. nurodyti galimi kreditorinių reikalavimų tikslinimo atvejai apima ir kreditoriaus išbraukimą iš kreditorių sąrašo.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išspręstos bylos taisyklės taikymas teismo nutartims, kuriomis išsprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, turi tam tikrų ypatumų. Viena vertus, tokia nutartimi konstatuojamas kreditoriaus reikalavimo (ne)pagrįstumas ir jis atitinkamai patvirtinamas arba ne, teismo nutartis yra privaloma ir vykdytina, kreditorius negali antrą kartą reikšti to paties reikalavimo. Kita vertus, bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d., 30 str. 3 d.), reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Tačiau reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, peržiūros forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

21. Teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Vadinasi, aplinkybes, įrodančias J. M. kreditorinio reikalavimo nepagrįstumą, turi įrodyti ginčo šalis pagal bendrąsias CPK 178 str. taisykles.

22. Ieškovas UAB „KIV“ kreditorės J. M. kreditorinio reikalavimo pagrįstumą ginčija, abejodamas dėl J. M. reikalavimo pagrindo – 2013 m. birželio 8 d. paskolos sutarties 347 544,02 Eur sumai, dėl A. D. įgaliojimo įmonės vardu sudaryti sutartį ir priimti pinigus, kad pinigai iš tiesų buvo įnešti į įmonės kasą, kad J. M. turėjo galimybę paskolinti tokią pinigų sumą.

23. Teismas pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.) ir sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.870 str. 1 d. paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies pažymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų (paskolos) sumą arba tokį pat kiekį tokios pačios rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). CK 6.871 str. nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt (įstatymo redakcija, galiojusi 2013 m. birželio 8 d. paskolos sutarties sudarymo metu), turi būti rašytinė (CK 6.871 str. 1 d.), o jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 str. 2 d.).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas. Paskolos sutartys yra realinės, nes paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2014).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo ginčijamą J. M. 347 544,02 Eur kreditorinį reikalavimą patvirtina 2013 m. birželio 8 d. paskolos sutartis, pagal kurią UAB „INFORMO“ 347 544,02 sumą įsipareigojo kreditorei grąžinti iki 2016 m. sausio 1 d. 2013 m. birželio 8 d. UAB „INFORMO“ kasos pajamų orderio kvitas Nr. 12 patvirtina 347 544,02 Eur sumos priėmimą iš J. M.

26. Teismas konstatuoja, kad kreditorės J. M. reikalavimas kyla iš 2013 m. birželio 8 d. tarp UAB „INFORMO“ ir J. M. sudarytos paskolos sutarties, pagal kurią gautos lėšos tos pačios dienos kasos pajamų orderio kvitu buvo įneštos į įmonės kasą. Nei paskolos sutartis, nei kasos pajamų orderio kvitas nėra nuginčyti, todėl teismas neturi teisinio pagrindo jais abejoti ir remiasi, nes šie sandoriai sukelia teisines pasekmes, o atsakovui BUAB „INFORMO“ prievolę vykdyti pagal paskolos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

27. Atitinkamai ieškovo argumentai dėl ginčijamo kreditorinio reikalavimo neteisėtumo negali būti pripažinti pagrįstais, kadangi 2013 m. birželio 8 d. tarp UAB „INFORMO“ ir J. M. sudaryta paskolos sutartis ir jos pagrindu 2013 m. birželio 8 d. išrašytas kasos pajamų orderio kvitas nustatyta tvarka būtų nėra nuginčyti. Kadangi nurodyti sandoriai nėra nuginčyti, ieškovo argumentai dėl paskolos sutarties fiktyvumo, pagal sutartį gautų lėšų neįnešimo į BUAB „INFORMO“ kasą, įmonės atstovo įgaliojimų sudaryti sutartį neturėjimo ir kreditorės galimybių suteikti paskolą nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes nėra pareikšti reikalavimai, ginčijant paskolos sutartį ir kasos pajamų orderio kvitą. Paskolos davėjos J. M. reikalavimo teisė į BUAB „INFORMO“ pagal paskolos sutartį yra galiojanti ir vykdytina.

28. Ieškovo nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-62-827/2020 buvo išnagrinėta 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, kuris nėra įsiteisėjęs, todėl pagal CPK 182 str. 3 p. prejudicinio fakto galios sprendimo priėmimo metu šioje civilinėje byloje neturi. Teismas pažymi, kad dėl minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme bus nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-364-626/2020.

29. Aplinkybės, kad BUAB „INFORMO“ bankroto administratoriui nebuvo perduota įmonės kasos knyga, kurioje atsispindėtų pagal paskolos sutartį gautos lėšos, nenuginčijus paskolos sutarties ir jos pagrindu išrašyto kasos pajamų orderio kvito, yra susijusios su buhalterinių duomenų ir apskaitos vedimu ir pareigos perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus vykdymu, tačiau savaime nepanaikina šių sandorių. Ieškovo akcentuojama aplinkybė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta fiktyviai, nenuginčijus šios sutarties ir įmonės kasos pajamų orderio kvito, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog kreditorės J. M. kreditorinis reikalavimas yra nepagrįstas.

30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepaneigia įsiteisėjusia 2016 m. lapkričio 2 d. teismo nutartimi patvirtinto J. M. kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl ieškovo UAB „KIV“ ieškinys dėl kreditorės išbraukimo iš BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašo atmestinas, paliekant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtintą J. M. 347 544,02 Eur kreditorinį reikalavimą nepakeistą. Teismas netenkina ieškovo prašymų išreikalauti iš BUAB „INFORMO“ ir jo bankroto administratoriaus: duomenis, ar J. M. suteikta paskola buvo apskaityta UAB „INFORMO“ apskaitoje (pateikiant kasos knygos kopiją), duomenis, ar A. D. perdavė gautą paskolą į UAB „INFOMO“ kasą vadovui T. S., UAB „INFORMO“ kasos knygą už 2013 m. ir informaciją, ar pagal 2013 m. kasos pajamų orderį Nr. INF 12 pinigai (1 200 000 Eur) faktiškai buvo įnešti į įmonės kasą, nes bankroto administratorius nurodė, kad įmonės dokumentai jam perduoti yra netvarkingi ir nepilni, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, kaip įmonės kreditorius, pats turi teisę susipažinti su BUAB „INFORMO“ dokumentais, esančiais bankroto administratoriaus žinioje, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Teismas netenkina ieškovo prašymo išreikalauti iš J. M. rašytinius įrodymus apie 2013 m. birželio 8 d. paskolos sutarčiai sudaryti turėtų lėšų grynaisiais pinigais šaltinius, nes byloje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl 2013 m. birželio 8 d. tarp UAB „INFORMO“ ir J. M. sudarytos paskolos sutarties ir jos pagrindu 2013 m. birželio 8 d. išrašyto kasos pajamų orderio kvito pripažinimo negaliojančiais. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės patvirtinto kreditorinio reikalavimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako (CK 6.38 str., 6.870 str.; Įmonių bankroto įstatymo 26 str.; Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 31 str., 155 str.; CPK 178 str., 185 str.).

31. Bylos dalyviai nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl ieškovas neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti ieškovo UAB „KIV“ ieškinį dėl J. M. 347 544,02 Eur kreditorinio reikalavimo išbraukimo iš BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašo.

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtintą J. M. 347 544,02 Eur kreditorinį reikalavimą nepakeistą.

Išsiųsti sprendimo kopijas ieškovo UAB „KIV“ atstovui advokatui A. J. (EPP būdu), atsakovei J. M., atsakovo BUAB „INFORMO“ bankroto administratoriui R. D. (EPP būdu).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.