Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „KIV“ ieškinį atsakovams A. S. ir BUAB „INFORMO“ dėl A. S. kreditorinio reikalavimo išbraukimo iš BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi teismas iškėlė bankroto bylą UAB „INFORMO“ (j. a. k. 302534109) ir paskyrė įmonės bankroto administratoriumi R. D. (sąrašo eilės Nr. B-FA213).

2. 2016 m. liepos 20 d. nutartimi teismas nutarė patvirtinti BUAB „INFORMO“ administravimo išlaidų sąmatą.

3. 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi teismas nutarė patvirtinti kreditorių sąrašą.

4. 2017 m. sausio 30 d. nutartimis teismas nutarė patikslinti įmonės kreditorių sąrašą, patvirtinant antros eilės kreditoriaus Vilniaus miesto savivaldybės kreditorinį reikalavimą dalyje dėl 14089,66 EUR dydžio sumos.

5.1. Pripažinti BUAB „INFORMO“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto;

5.2. Pavesti įmonės likvidavimo procedūrą vykdyti bankroto administratoriui R. D.;

5.3. Nustatyti, kad, pardavus UAB „INFORMO“ turtą, turi būti patenkinti patvirtinti kreditoriniai reikalavimai.

6. 2017 m. rugpjūčio 11 d., 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. gruodžio 4 d., 2018 m. kovo 19 d., 2019 m. sausio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimis teismas nutarė patvirtinti patikslintą įmonės kreditorių sąrašą.

10. 2020 m. balandžio 6 d. ieškovas UAB „KIV“ pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas:

10.1. išreikalauti iš BUAB „IINFORMO“ ir jo bankroto administratoriaus:

10.1.1. duomenis ir informaciją, ar A. S. paskola buvo apskaityta BUAB „INFORMO“ apskaitoje;

10.1.2. pateikti informaciją apie BUAB „INFORMO“ sandorius ir prievoles 2011–2012 m. su UAB „Vejuva“, UAB „Geodeziniai matavimai“, UAB „Geostatyba“, UAB „Architekton“, UAB „Atrasa“, UAB „SV Statyba“, nurodant, kokias prievoles padengė (jeigu padengė) A. S.;

10.1.3. pateikti duomenis apie visus mokėjimus (per banko sąskaitą ir kasą) iš BUAB „INFORMO“ A. S.;

10.2. prijungti rašytinius paaiškinimus ir pateikiamus rašytinius įrodymus;

10.3. bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka;

10.4. patikslinti BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašą ir išbraukti A. S. finansinį reikalavimą iš BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašo. Nurodė, kad A. S. pateikti dokumentai nebuvo sutikrinti su BUAB „INFORMO“ apskaitos dokumentais, todėl nepatvirtina kreditorinio reikalavimo. Atsakovės pateikti dokumentai nepatvirtina, kad egzistavo UAB „INFORMO“ prievolės UAB „Vejuva“, UAB „Geodeziniai matavimai“, UAB „Geostatyba“, UAB „Architekton“, UAB „Atrasa“, UAB „SV Statyba“, nes byloje nėra nei sutarčių, nei sąskaitų–faktūrų, nei dokumentų, patvirtinančių, kad realiai buvo perduotos prekės ar suteiktos paslaugos ar atlikti darbai. Nesant tokių įrodymų, aplinkybė, kad A. S. vykdė prievoles už UAB „INFORMO“, laikytina neįrodyta. Pagal 2011 m. rugpjūčio 18 d. ir 2011 m. lapkričio 11 d. paskolos sutartis paskolos davėjas įsipareigojo suteikti paskolos sumą (jos dalį) pavedimu arba grynais pinigais, o ne apmokant tretiesiems asmenims už UAB „INFORMO“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės suteikta paskola buvo apskaityta BUAB „INFORMO“ apskaitoje. Už UAB „INFORMO“ apskaitos tvarkymą buvo atsakingas A. S. sutuoktinis ir įmonės direktorius T. S., kuris turėjo pasirūpinti tinkamu buhalterinės apskaitos vedimu ir A. S. suteiktos paskolos apskaitymu įmonės apskaitoje, tačiau šio įsipareigojimo į apskaitą neįtraukė. Darytina išvada, kad šių įsipareigojimų apskritai nebuvo, o jie galimai buvo sugalvoti tik jau iškėlus BUAB „INFORMO“ bankroto bylą ir siekiant turėti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Ikiteisminio tyrimo institucijai buvo perduoti UAB „INFORMO“ dokumentai, tačiau dėl nežinomų priežasčių bankroto administratorius jų neperėmė ir nepatikrino apskaitos dokumentų turinio. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2020 m. kovo 30 d. apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-827/2020. UAB „INFORMO“ ir su įmone susiję asmenys nėra sąžiningi ir siekia įgyti didelio masto finansinius reikalavimus BUAB „INFORMO“ bankroto byloje, todėl ir A. S. kreditorinis reikalavimas turi būti vertinamas kritiškai. Net jei paskolos suma būtų pripažinta pagrįsta, tai turėtų būti sumažintas palūkanų dydis, nes 2011 m. rugpjūčio mėn. naujų paskolų nefinansinėmis korporacijoms palūkanų norma buvo 5,54 procentų, o 2011 m. lapkričio mėn. – 4,18 procentų. Palūkanos gali būti skaičiuojamos už 6 mėnesių laikotarpį, o kreditorė paskaičiavo už 2014 m. vasario 1 d.–2016 m. balandžio 28 d. laikotarpį (CK 6.870 str.; Akcinių bendrovių įstatymo 15 str.).

11. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarė priimti ieškovo UAB „KIV“ rašytinius paaiškinimus ir išsiųsti juos byloje dalyvaujantiems asmenims, nustatant galutinį terminą iki 2020 m. balandžio 30 d. pateikti teismui rašytinius paaiškinimus ir visus rašytinius įrodymus.

13. BUAB „INFORMO“ bankroto administratorius R. D. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad turi tik mažą dalį įmonės buhalterinių ir kitų dokumentų, kurie buvo perimti iš ikiteisminio tyrimo, ir kurie buvo iškart perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, o vėliau perimti iš jos (9 segtuvai). Administratoriui 2017 m. balandžio 4 d. buvo perduoti įmonės PVM sąskaitos–faktūros, deklaracijos 108, žurnalas Nr. 2, segtuvas be užrašo, Sodra, DU, bankai, VMI formos, kasa, 2012 m. pirkimo sąskaitos, UAB „INFORMO“, UAB „INFORMO“ sutartys, deklaracijos 108, žurnalas Nr. 1, įmonės didžioji knyga, avansinės apyskaitos, bankas, viso 1 783 lapai. Perduoti dokumentai yra netvarkingi ir nepilni. A. S. paskola buvo apskaityta BUAB „INFORMO“ apskaitoje, tačiau nėra informacijos, kokias prievolės už UAB „INFORMO“ apmokėjo A. S.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

14. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 155 str. 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai: 1) Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais; 2) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais; 3) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; 4) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „INFORMO“ bankroto byla buvo iškelta, kreditoriniai reikalavimai patvirtinti ir įmonė pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto iki JANĮ įsigaliojimo, todėl, sprendžiant klausimą dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, taikytinos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, nes visos esminės bankroto procedūros buvo atliktos ar pradėtos vykdyti iki teisinio reglamentavimo pasikeitimo.

16. Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 5 d. nustatyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 31 str. 2 d. taip pat nurodyta, kad nemokumo proceso metu teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismas pažymi, kad įrodinėjimo pareiga ginčo šalių gali būti vykdoma pateikiant teismui paaiškinimus raštu, išdėstant juos teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylą dėl ginčijamo kreditorinio reikalavimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byloje dalyvaujantys asmenys buvo tinkamai informuoti apie prasidėjusį procesą ir pateikė procesinius dokumentus. Vadinasi, byloje dalyvaujantiems asmenims buvo suteikta galimybė išdėstyti savo pozicijas ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, todėl ieškovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas, nes žodinis raštu išdėstytų argumentų paaiškinimas nėra būtinas.

17. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 1 d. teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą.

18. Teismų praktikoje, aiškinant Įmonių bankroto įstatymo ir Civilinio proceso kodekso normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir/arba teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

19. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

20. Teismas pažymi, kad ieškovas UAB „KIV“ pareiškė ieškinį dėl A. S. išbraukimo iš BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašo, t. y. iš esmės pareiškė reikalavimą patikslinti bendrovės kreditorių sąrašą. Bankroto byloje patvirtinus bendrovės kreditorių sąrašą ir kreditorių finansinių reikalavimų dydžius, Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d. nustatytais atvejais, teismas turi teisę tikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba išbraukti kreditorių iš kreditorių sąrašo iki nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo. Vadinasi, Įmonių bankroto įstatymo 26 str. nurodyti galimi kreditorinių reikalavimų tikslinimo atvejai apima ir kreditoriaus išbraukimą iš kreditorių sąrašo.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išspręstos bylos taisyklės taikymas teismo nutartims, kuriomis išsprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, turi tam tikrų ypatumų. Viena vertus, tokia nutartimi konstatuojamas kreditoriaus reikalavimo (ne)pagrįstumas ir jis atitinkamai patvirtinamas arba ne, teismo nutartis yra privaloma ir vykdytina, kreditorius negali antrą kartą reikšti to paties reikalavimo. Kita vertus, bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d., 30 str. 3 d.), reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Tačiau reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, peržiūros forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

22. Teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Vadinasi, aplinkybes, įrodančias A. S. kreditorinio reikalavimo nepagrįstumą, turi įrodyti ginčo šalis pagal bendrąsias CPK 178 str. taisykles.

23. Ieškovas UAB „KIV“ kreditorės A. S. kreditorinio reikalavimo pagrįstumą ginčija, abejodamas dėl A. S. reikalavimo pagrindo: 2011 m. rugpjūčio 8 d. paskolos sutarties 289 620,02 Eur sumai ir 2011 m. lapkričio 11 d. paskolos sutarties 176 668,21 Eur sumai, kad atsakovė, nepervedusi lėšų pačiai įmonei (paskolų sutarčių sudarymo metu UAB „INFORMO“ pavadinimas buvo UAB „Eurogeda“), atsiskaitė su UAB „INFORMO“ kontrahentais už realiai suteiktas paslaugas ir prekes.????????

24. Teismas pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.) ir sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.870 str. 1 d. paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies pažymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų (paskolos) sumą arba tokį pat kiekį tokios pačios rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). CK 6.871 str. nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2 000 Lt (įstatymo redakcija, galiojusi 2013 m. birželio 8 d. paskolos sutarties sudarymo metu), turi būti rašytinė (CK 6.871 str. 1 d.), o jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (CK 6.871 str. 2 d.).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas. Paskolos sutartys yra realinės, nes paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2014).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo ginčijamą A. S. 274 222,14 Eur kreditorinį reikalavimą patvirtina 2011 m. rugpjūčio 8 d. paskolos sutartis, pagal kurią 176 668,21 Eur sumą UAB „INFORMO“ (tuometinis pavadinimas UAB „Eurogeda“) įsipareigojo kreditorei grąžinti iki 2014 m. vasario 1 d. ir mokėti kas mėnesį 9 procentų metines palūkanas už faktiškai gautą ir negrąžintą paskolos sumą, taip pat 2011 m. lapkričio 11 d. analogiškomis sąlygomis sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią kreditorė įmonei paskolino 289 620,02 Eur sumą. Nurodytų lėšų šaltinį patvirtina 2011 m. rugpjūčio 16 d. tarp KU „Mėmelio taupomoji kasa“ ir A. S. sudarytos paskolos sutartis ir 2011 m. lapkričio 8 d. sutarties pakeitimas, pagal kuriuos A. S. įmonės finansavimui iki 2014 m. vasario 1 d. buvo paskolinta 466 288,23 Eur suma su fiksuota 9 procentų metinių palūkanų norma. A. S. įmonei suteiktos paskolos suma apskaityta UAB „INFORMO“ apskaitoje, t. y. 2012–2013 m. balansuose, pelno (nuostolių) ataskaitose, 2012–2013 m. sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose, 2011–2014 m. žiniaraščiuose 44223 kitos finansinės skolos „A. S.“. A. S. sąskaitos, esančios KU „Mėmelio taupomoji kasa“, išrašas ir Swedbank, AB mokėjimo nurodymai patvirtina, kad 2011 m. lapkričio 11 d.–2012 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu A. S. sumokėjo UAB „INFORMO“ kontrahentams UAB „Vejuva“, UAB „Geodeziniai matavimai“, UAB „Geostatyba“, UAB „Architekton“, UAB „Atrasa“ ir UAB „SV Statyba“ iš viso 227 326,79 Eur sumą. Teisinius santykius tarp nurodytų UAB „INFORMO“ kontrahentų patvirtina šie dokumentai: 1) 2011 m. lapkričio 10 d. ir 2012 m. liepos 5 d. su UAB „Vejuva“ sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys, 2012 m. balandžio 20 d. kasos pajamų orderis; 2) 2011 m. rugpjūčio 23 d. su UAB „SV Statyba“ sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią UAB „SV Statyba“ 2011 m. lapkričio 23 d.–2012 m. birželio 30 d. laikotarpiu atlikti statybos rangos darbus Vilniuje, 2011 m. gruodžio mėn. darbo fronto priėmimo–perdavimo aktas; 3) 2011 m. lapkričio 3 d. su UAB „Geostatyba“ sudaryta statybos subrangos sutartis, pagal kurią UAB „Geostatyba“ įsipareigojo įrengti polius Vilniuje; 2012 m. kovo 7 d. statybos subrangos sutartis, pagal kurią UAB „Geostatyba“ įsipareigojo parengti krano polių įrengimo projektą ir įrengti 8 vienetus krano polių Vilniuje; 4) 2011 m. lapkričio 15 d. su UAB „Architekton“ sudaryta projektavimo darbų atlikimo sutartis, pagal kurią UAB „Architekton“ įsipareigojo daugiabučių gyvenamųjų namų žemės sklype atlikti projektavimo darbus (architektūrinė dalis, sklypo planas ir gaisrinė dalis ir kuris skirta statinio statybai). ????????

27. Teismas konstatuoja, kad kreditorės A. S. reikalavimas kyla iš 2011 m. rugpjūčio 18 d. ir 2011 m. lapkričio 11 d. tarp UAB „INFORMO“ ir A. S. sudarytų paskolų sutarčių, pagal kurias A. S. iš KU „Mėmelio taupomoji kasa“ pasiskolintų lėšų sumokėjo UAB „INFORMO“, kurios vadovu tuo metu buvo atsakovės sutuoktinis T. S., kontrahentams bendrą 227 326,79 Eur sumą. Faktinius paskolinius santykius patvirtina UAB „INFORMO“ sąskaitos išrašai, kuriuose užfiksuotas palūkanų pagal sutartis mokėjimas A. S. 2013 m. Gautos paskolos taip pat atsispindi UAB „INFORMO“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, o lėšų panaudojimą atsiskaitymams su įmonės kontrahentais ir prievolinių santykių egzistavimą patvirtina su jais sudarytos rangos (UAB „SV Statyba“, UAB „Geostatyba“, UAB „Architekton“) ir pirkimo–pardavimo (UAB „Vejuva“) sutartys bei apmokėjimo faktas nurodytų ir UAB „Atrasa“ bei UAB „Geodeziniai matavimai“ atžvilgiu, nes visose mokėjimų pavedimų paskirtyse nurodyta, jog mokama už UAB „INFORMO“ (buvęs pavadinimas UAB „Eurogeda“). Teismas pažymi, kad tiek rangos, tiek pirkimo–pardavimo sutartys yra konsensualinės, t. y. laikomos sudarytomis, kai abi šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų ir nėra siejamos su daiktų ar darbų perdavimu (CK 6.159 str., 6.162 str., 6.305 str., 6.644 str., 6.687 str.). Nei paskolos sutartys, nei kiti sandoriai, kurių pagrindu iš paskolintų lėšų buvo atsiskaityta su UAB „INFORMO“ kontrahentais, nėra nuginčyti, todėl teismas neturi teisinio pagrindo jais abejoti ir remiasi, nes sandoriai sukelia teisines pasekmes, o atsakovui BUAB „INFORMO“ prievolę vykdyti pagal paskolos sutartis prisiimtus įsipareigojimus. Atitinkamai ieškovo argumentai dėl ginčijamo kreditorinio reikalavimo neteisėtumo negali būti pripažinti pagrįstais, kadangi UAB „INFORMO“ ir A. S. sudarytos paskolos sutartys ir jų pagrindų atlikti mokėjimai įmonės naudai nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Kadangi nurodyti sandoriai nėra nuginčyti, ieškovo argumentai dėl lėšų pagal paskolų sutartis neperdavimo įmonei nėra teisiškai reikšmingi. Aplinkybės, kad nėra nuginčyti paskolų sutartys ir jų pagrindų atlikti mokėjimai UAB „INFORMO“ kontrahentams, sudaro teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad paskolos davėjos A. S. reikalavimo teisė į BUAB „INFORMO“ pagal paskolų sutartis yra galiojanti ir vykdytina.

28. Ieškovo nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-62-827/2020 buvo išnagrinėta 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, kuris nėra įsiteisėjęs, todėl pagal CPK 182 str. 3 p. prejudicinio fakto galios sprendimo priėmimo metu šioje civilinėje byloje neturi. Teismas pažymi, kad dėl minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme bus nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-364-626/2020.

29. Aplinkybės, kad BUAB „INFORMO“ bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi dokumentai, kuriuose atsispindėtų pagal paskolų sutartis gautų lėšų panaudojimas įmonės interesais, nenuginčijus paskolų sutarčių ir jų pagrindu atliktų mokėjimų, yra susijusios su buhalterinės apskaitos vedimu ir pareigos perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus vykdymu, tačiau savaime nepagrindžia lėšų pagal paskolų sutartis neperdavimo ar jų panaudojimo ne įmonės interesais. Ieškovo akcentuojama aplinkybė, kad UAB „INFORMO“ lėšų pagal paskolų sutartis realiai negavo, nenuginčijus paskolų sutarčių ir atliktų mokėjimų, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog kreditorės A. S. kreditorinis reikalavimas yra nepagrįstas.

30. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.37 str. 1 d. palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.870 str. nustatyta paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.872 str. 1 d. nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „INFORMO“ ir A. S. paskolų sutartyse buvo nustatytas toks pats metinių palūkanų dydis už naudojimąsi paskolos lėšomis, kaip ir KU „Mėmelio taupomoji kasa“ su A. S. sudarytoje kredito sutartyje, t. y. 9 procentų. Atsakovės 9 750,15 Eur palūkanų sumą nuo už 2011 m. lapkričio 11 d.–2012 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu suteiktas paskolos lėšas iki 2014 m. vasario 1 d. taip pat paskaičiuota, taikant 9 procentų palūkanų normą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į UAB „INFORMO“ ir A. S. sutartinių teisinių santykių pobūdį ir kreditorės lėšų kilmę, tiek UAB „INFORMO“ su A. S., tiek pastarosios su KU „Mėmelio taupomoji kasa“ sudarytos kredito sutartys turi būti vertinamos kompleksiškai, kadangi A. S. su kredito įstaiga sudaryta kredito sutartis buvo tikslinė, t. y. finansuoti įmonės veiklą. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti įmonės ir atsakovės sutartą mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, kadangi A. S. sąskaitos išrašai patvirtina, jog analogiško dydžio palūkanas atsakovė turėjo mokėti ir kredito įstaigai. Tokiu būdu ieškovo nurodyta Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 5 p. nuostata, pagal kurią akcininkas negali skolinti įmonei už didesnes nei vidutines verslo vietoje taikomas palūkanas, nagrinėjamu atveju netaikytina.

31. Ieškovas pažymėjo, kad kreditorė A. S. savo prašyme dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nurodė 37 145,20 Eur sumą, kuri, taikant 0,02 procento už kiekvieną pradelstą dieną (paskolų sutarčių 3.1 p.), buvo paskaičiuota už 2014 m. vasario 1 d.–2016 m. balandžio 28 d. laikotarpį, t. y. už ilgesnį nei CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatytą sutrumpintą 6 mėnesių terminą delspinigių skaičiavimui. Atsakovė atsiliepime į ieškovo rašytinius paaiškinimus nurodė, kad už nurodytą laikotarpį iš tiesų sudaro ne delspinigiai, o palūkanos. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.210 str. 2 d. kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniais asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Teismo vertinimu, kaip ir mokėjimo palūkanų atveju, atsižvelgiant į UAB „INFORMO“ ir A. S. sutartinių teisinių santykių pobūdį ir kreditorės lėšų kilmę, tiek UAB „INFORMO“ su A. S., tiek pastarosios su KU „Mėmelio taupomoji kasa“ sudarytos kredito sutartys turi būti vertinamos kompleksiškai, kadangi A. S. su kredito įstaiga sudarytos kredito sutarties tikslas buvo įmonės veiklos finansavimas, t. y. A. S. nurodytuose sandoriuose iš esmės veikė, kaip verslininkė. Teismas konstatuoja, kad A. S. paskaičiuota 37 145,20 Eur suma už vėlavimą grąžinti pagrindinę 227 326,79 Eur skolą 2014 m. vasario 1 d.–2016 m. balandžio 28 d. laikotarpiu gali būti laikoma mokėjimo funkcija atliekančiomis palūkanomis, nes jų metinė norma (7,3 procento arba 0,02 procento už dieną) neprieštarauja CK 6.210 str. 2 d. ir neviršija šalių sudarytose paskolų sutartyse nustatyto palūkanų dydžio (9 procentai). A. S. turėjo reikalavimo teisę į nurodyto dydžio palūkanas, paskaičiuotas, nepažeidžiant CK 1.125 str. 9 d. nustatyto sutrumpinto 5 metų ieškinio senaties termino, už vėlavimą grąžinti paskolos sumą. Nurodyto palūkanų dydžio, kaip ir palūkanų dydžio, paskaičiuotų už laikotarpį iki paskolų sutartyse nustatyto paskolų grąžinimo termino pabaigos, atveju nėra pagrindo mažinti, kadangi jis neprieštarauja CK 6.210 str. 2 d., leidžiančiai susitarti dėl kitokio palūkanų dydžio, ir neviršija paskolų sutartyse sulygto palūkanų dydžio už vėlavimą įvykdyti pagrindinę prievolę.

32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepaneigia įsiteisėjusia 2016 m. lapkričio 2 d. teismo nutartimi patvirtinto A. S. kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl ieškovo UAB „KIV“ ieškinys dėl kreditorės išbraukimo iš BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašo atmestinas, paliekant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtintą A. S. 274 222,14 Eur kreditorinį reikalavimą nepakeistą. Teismas netenkina ieškovo prašymo išreikalauti iš BUAB „IINFORMO“ ir jo bankroto administratoriaus: duomenis ir informaciją apie BUAB „INFORMO“ sandorius ir prievoles 2011–2012 m. su UAB „Vejuva“, UAB „Geodeziniai matavimai“, UAB „Geostatyba“, UAB „Architekton“, UAB „Atrasa“, UAB „SV Statyba“, nurodant, kokias prievoles padengė (jeigu padengė) A. S., pateikti duomenis apie visus mokėjimus (per banko sąskaitą ir kasą) iš BUAB „INFORMO“ A. S., nes bankroto administratorius nurodė, kad įmonės dokumentai jam perduoti yra netvarkingi ir nepilni, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, kaip įmonės kreditorius, pats turi teisę susipažinti su BUAB „INFORMO“ dokumentais, esančiais bankroto administratoriaus žinioje, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės patvirtinto kreditorinio reikalavimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako (CK 6.37 str., 6.38 str., 6.159 str., 6.162 str., 6.210 str., 6.644 str., 6.870 str., 6.871 str., 6.687 str.; Įmonių bankroto įstatymo 26 str.; Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 31 str., 155 str.; CPK 178 str., 185 str.).

33. CPK 95 str. 1 d. nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinas šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

34. Teismas pažymi, kad ieškovo pateikti procesiniai dokumentai atitiko įstatymo reikalavimus, o ta aplinkybė, kad ieškovas skirtingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis piktnaudžiavo procesu. Darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas, paduodamas ieškinį dėl kreditorinio reikalavimo išbraukimo, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo ieškovui skirti baudą (CPK 95 str.).

35. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas.

36. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai bylinėjimosi išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“, laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 str.) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 str. 1 d. nustatytu terminu yra pateiktas prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 str. 1 d. nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).

38. UAB „Menantransa“ už atsakovei A. S. advokato suteiktas teisines paslaugas (konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį parengimą) sumokėjo 968 Eur. Teismas pažymi, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose 8.2 p. nustatyto dydžio, todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydis nemažintinas, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių.

39. Bankroto administratorius nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl ieškovas neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti ieškovo UAB „KIV“ ieškinį dėl A. S. 274 222,14 Eur kreditorinio reikalavimo išbraukimo iš BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašo.

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtintą A. S. 274 222,14 Eur kreditorinį reikalavimą nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „KIV“ 968 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovės A. S. naudai.

Išsiųsti sprendimo kopijas (EPP būdu): ieškovo UAB „KIV“ atstovui advokatui A. J., atsakovės A. S. atstovui advokatui T. L., atsakovo BUAB „INFORMO“ bankroto administratoriui R. D.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.