- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- eB2-791-567/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01674-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- UAB „KIV“
- Atsakovas
- UAB „Infostendas“, BUAB „INFORMO“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „KIV“ ieškinį atsakovams UAB „Infostendas“ ir BUAB „INFORMO“ dėl UAB „Infostendas“ kreditorinio reikalavimo išbraukimo iš BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi teismas iškėlė bankroto bylą UAB „INFORMO“ (j. a. k. 302534109) ir paskyrė įmonės bankroto administratoriumi R. D. (sąrašo eilės Nr. B-FA213).
2. 2016 m. liepos 20 d. nutartimi teismas nutarė patvirtinti BUAB „INFORMO“ administravimo išlaidų sąmatą.
3. 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi teismas nutarė patvirtinti kreditorių sąrašą.
4. 2017 m. sausio 30 d. nutartimis teismas nutarė patikslinti įmonės kreditorių sąrašą, patvirtinant antros eilės kreditoriaus Vilniaus miesto savivaldybės kreditorinį reikalavimą dalyje dėl 14089,66 EUR dydžio sumos.
5.1. Pripažinti BUAB „INFORMO“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto;
5.2. Pavesti įmonės likvidavimo procedūrą vykdyti bankroto administratoriui R. D.;
5.3. Nustatyti, kad, pardavus UAB „INFORMO“ turtą, turi būti patenkinti patvirtinti kreditoriniai reikalavimai.
6. 2017 m. rugpjūčio 11 d., 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. gruodžio 4 d., 2018 m. kovo 19 d., 2019 m. sausio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimis teismas nutarė patvirtinti patikslintą įmonės kreditorių sąrašą.
Šalies argumentai
7. Ieškovas UAB „KIV“ pateikė ieškinį dėl UAB „Infostendas“ išbraukimo iš trečios eilės BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašo. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių BUAB „INFORMO“ kreditorių sąraše patvirtinto UAB „Infostendas“ 23 289,39 Eur kreditorinio reikalavimo pagrįstumą. UAB „Infostendas“ yra susijusi įmonė su BUAB „INFORMO“. S. A. nuo 2016 m. gruodžio 27 d. yra UAB „Infostendas“ direktorius, o J. M. nuo 2017 m. sausio 6 d. yra vienintelė UAB „Infostendas“ akcininkė bei nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. buvo vienintelė UAB „INFORMO“ akcininkė. UAB „Infostendas“ reikalavimo pagrindas nurodytas 2015 m. birželio 22 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, išrašytas pagal 2015 m. balandžio 1 d. tarp UAB „Jumanta“ ir UAB „Infostendas“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau nei sutarties, nei kitų UAB „Jumanta“ egzistuojančią reikalavimo teisę patvirtinančių įrodymų BUAB „INFORMO“ bankroto byloje nėra. Kadangi byloje nėra pateikti realų mokėjimą pagrindžiantys įrodymai, todėl UAB „Infostendas“ reikalavimas išbrauktinas iš BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašo (CK 1.105 str. 1 d.; Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.).
Atsiliepimas
8. Atsakovas UAB „Infostendas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti ieškovo UAB „KIV“ ieškinį dėl UAB „Infostendas“ kreditorinio reikalavimo išbraukimo iš BUAB „INFORMO“ trečios eilės kreditorių sąrašo. Nurodė, kad UAB „KIV“ nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Infostendas“ kreditorinis reikalavimas yra nepagrįstas. UAB „KIV“ prašymą dėl UAB „Infostendas“ išbraukimo iš BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašo pateikė beveik po 3 metų nuo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, todėl UAB „KIV“ piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Kadangi naujos aplinkybės, kurios galėtų įtakoti teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydį ir jo pagrįstumą, neatsirado, kreditorinių reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas, kaip įsiteisėjusios teismo nutarties dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo peržiūros forma. Vekselis buvo realizuotas 2015 m. rugpjūčio 7 d., notarui padarius vykdomąjį įrašą. Notaras patikrino vekselio pagrįstumą prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, o antstolis priėmė vykdyti šį vykdomąjį dokumentą ir jo pagrindu vykdė išieškojimą, todėl akivaizdu, kad UAB „Infostendas“ kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas. UAB „Infostendas“ akcininkai ir vadovai pasikeitė po vykdomojo įrašo atlikimo ir po bankroto administratoriaus prašymo teismui įtraukti UAB „Infostendas“ į kreditorių sąrašą pateikimo. UAB „KIV“ pateikti pranešimai apie įtarimus ir kitas baudžiamąsias bylas nėra susiję su UAB „Infostendas“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumu. Vekselio originalas ir 2015 m. balandžio 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties originalas yra palikti pas vykdomąjį įrašą atlikusį notarą (CPK 178 str., 185 str.).
9. Atsakovas BUAB „INFORMO“, atstovaujamas bankroto administratoriaus R. D., pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti ieškovo UAB „KIV“ ieškinį dėl UAB „Infostendas“ kreditorinio reikalavimo išbraukimo iš BUAB „INFORMO“ trečios eilės kreditorių sąrašo. Nurodė, kad UAB „Infostendas“ kreditorinį reikalavimą patvirtina 2015 m. birželio 22 d. paprastasis vekselis, 2015 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto 10 notarų biuro išduotas vykdomasis įrašas ir antstolio 2016 m. spalio 11 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
10. 2020 m. balandžio 6 d. ieškovas UAB „KIV“ pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydamas:
10.1. išreikalauti iš UAB „Infostendas“ ir (arba) iš BUAB „Informo“ ir jo bankroto administratoriaus 2015 m. balandžio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Jumanta“ ir UAB „Infostendas“;
10.2. prijungti rašytinius paaiškinimus ir pateikiamus rašytinius įrodymus;
10.3. bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka;
Žemesnės instancijos teismas
10.4. patikslinti BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašą ir išbraukti ginčijamą finansinį reikalavimą iš BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašo. Nurodė, kad vekselio išdavimo pagrindas yra reikalavimo perleidimo sutarties tarp UAB „Jumanta“ ir UAB „Infostendas“, todėl tik egzistuojant šiai reikalavimo perleidimo sutarčiai ir teisiniam santykiui tarp pradinio kreditoriaus UAB „Jumanta“ skolininko ir BUAB „INFORMO“ galima būtų daryti išvadą dėl finansinio reikalavimo bankroto byloje galiojimo. 2015 m. birželio 22 d. įsipareigojimas pagal vekselį nebuvo įtrauktas į UAB „INFORMO“ buhalterinę apskaitą, kadangi 2015 m. gegužės 31 d. ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. įmonės balansuose nurodyta analogiška įsipareigojimų suma. UAB „INFORMO“ finansines ataskaitas rengė S. A., kuris buvo ir UAB „Infostendas“ direktoriumi, todėl tai patvirtina, kad reikalavimas neegzistuoja. 2015 m. UAB „INFORMO“ jokios veiklos nevykdė, buvo nemoki įmonė, 2015 m. rugpjūčio 5 d. buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. gegužės 10 d., todėl laikytina, kad vekseliu sukurta neegzistuojanti prievolė. Dėl su BUAB „INFORMO“ susijusios įmonės UAB „INFOSTEDAS“ ir jo vadovo S. A. veiksmų buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas ir Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-62-827/2020, kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis S. A. ir UAB „Infostendas“. Teismas konstatavo, kad S. A. ir UAB „Infostendas“ klaidino valstybines institucijas, kurios, manydamos, kad UAB „Infostendas“ turi statytojo teises, yra formuojamų statinių savininkas ir atitinka kitas teisines sąlygas 2015 m. gruodžio 3 d. išdavė statybos leidimą UAB „Infostendas“ vardu, išdavė pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projektinių sprendinių ir apgaule šių dokumentų pagrindu S. A., veikdamas UAB „Infostendas“ vardu ir jo naudai, 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateikė VĮ Registrų centrui prašymus įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus kaltinime išvardintus butus, jame nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad UAB „Infostendas“ yra naujų, formuojamų nekilnojamųjų daiktų (namo Vilniuje, korpuso A ir jame esančių butų) savininkas. Ši apgaulė buvo esminė, nes 2017 m. rugsėjo 7 d. VĮ Registrų centras įregistravo nuosavybės teises į UAB „Infostendas“ žinomai nepriklausantį turtą, tokiu būdu apgaule buvo įgyta didelės vertės UAB „KIV“ priklausantis turtas, kurio vertė 1 849 818,58 Eur.
11. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi nutarė priimti ieškovo UAB „KIV“ rašytinius paaiškinimus ir išsiųsti juos byloje dalyvaujantiems asmenims, nustatant galutinį terminą iki 2020 m. balandžio 30 d. pateikti teismui rašytinius paaiškinimus ir visus rašytinius įrodymus.
12. BUAB „INFORMO“ bankroto administratorius R. D. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad turi tik mažą dalį įmonės buhalterinių ir kitų dokumentų, kurie buvo perimti iš ikiteisminio tyrimo, ir kurie buvo iškart perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, o vėliau perimti iš jos (9 segtuvai). Administratoriui 2017 m. balandžio 4 d. buvo perduoti įmonės PVM sąskaitos–faktūros, deklaracijos 108, žurnalas Nr. 2, segtuvas be užrašo, Sodra, DU, bankai, VMI formos, kasa, 2012 m. pirkimo sąskaitos, UAB „INFORMO“, UAB „INFORMO“ sutartys, deklaracijos 108, žurnalas Nr. 1, įmonės didžioji knyga, avansinės apyskaitos, bankas, viso 1 783 lapai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau– JANĮ) 155 str. 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomi šio įstatymo 153 straipsnyje nurodyti įstatymai: 1) Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas Nr. IX-218 su visais pakeitimais ir papildymais; 2) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. IX-216 su visais pakeitimais ir papildymais; 3) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. VIII-270 su visais pakeitimais ir papildymais; 4) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr. I-2880 su visais pakeitimais ir papildymais.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „INFORMO“ bankroto byla buvo iškelta, kreditoriniai reikalavimai patvirtinti ir įmonė pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto iki JANĮ įsigaliojimo, todėl, sprendžiant klausimą dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, taikytinos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, nes visos esminės bankroto procedūros buvo atliktos ar pradėtos vykdyti iki teisinio reglamentavimo pasikeitimo.
15. Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 5 d. nustatyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 31 str. 2 d. taip pat nurodyta, kad nemokumo proceso metu teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismas pažymi, kad įrodinėjimo pareiga ginčo šalių gali būti vykdoma pateikiant teismui paaiškinimus raštu, išdėstant juos teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bylą dėl ginčijamo kreditorinio reikalavimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byloje dalyvaujantys asmenys buvo tinkamai informuoti apie prasidėjusį procesą ir pateikė procesinius dokumentus. Vadinasi, byloje dalyvaujantiems asmenims buvo suteikta galimybė išdėstyti savo pozicijas ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, todėl ieškovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas, nes žodinis raštu išdėstytų argumentų paaiškinimas nėra būtinas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 1 d. teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą.
17. Teismų praktikoje, aiškinant Įmonių bankroto įstatymo ir Civilinio proceso kodekso normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir/arba teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
18. Teismas pažymi, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus kreditorinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Vadinasi, kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais.
19. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 str. nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
20. Teismas pažymi, kad ieškovas UAB „KIV“ pareiškė ieškinį dėl UAB „Infostendas“ išbraukimo iš BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašo, t. y. iš esmės pareiškė reikalavimą patikslinti bendrovės kreditorių sąrašą. Bankroto byloje patvirtinus bendrovės kreditorių sąrašą ir kreditorių finansinių reikalavimų dydžius, Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d. nustatytais atvejais, teismas turi teisę tikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba išbraukti kreditorių iš kreditorių sąrašo iki nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo. Vadinasi, Įmonių bankroto įstatymo 26 str. nurodyti galimi kreditorinių reikalavimų tikslinimo atvejai apima ir kreditoriaus išbraukimą iš kreditorių sąrašo.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išspręstos bylos taisyklės taikymas teismo nutartims, kuriomis išsprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje, turi tam tikrų ypatumų. Viena vertus, tokia nutartimi konstatuojamas kreditoriaus reikalavimo (ne)pagrįstumas ir jis atitinkamai patvirtinamas arba ne, teismo nutartis yra privaloma ir vykdytina, kreditorius negali antrą kartą reikšti to paties reikalavimo. Kita vertus, bankroto teisėje egzistuoja kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas (Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d., 30 str. 3 d.), reiškiantis, kad tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti tikslinami po to, kai jie patvirtinti teismo nutartimi ir ši nutartis įsiteisėjusi. Reikalavimai gali būti tikslinami, kai bankroto procedūrų vykdymo metu atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių keičiasi reikalavimų dydis arba reikalavimas pasibaigia. Prie tokių aplinkybių priskirtini atvejai, kai kreditorius atsisako reikalavimų, perleidžia juos kitiems asmenims, kai su kreditoriumi atsiskaitoma iki likvidavimo procedūros pradžios, kai patvirtintą reikalavimą ginčija kiti turintys tokią teisę kreditoriai ir pan. Tačiau reikalavimų tikslinimo institutas negali būti naudojamas kaip dar viena nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, peržiūros forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657-248/2015). Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
22. Teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Vadinasi, aplinkybes, įrodančias UAB „Infostendas“ kreditorinio reikalavimo nepagrįstumą, turi įrodyti ginčo šalis pagal bendrąsias CPK 178 str. taisykles.
23. Ieškovas UAB „KIV“ kreditoriaus UAB „Infostendas“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumą ginčija, abejodamas, kad UAB „Infostendas“ reikalavimo pagrindas yra 2015 m. birželio 22 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, išrašytas pagal 2015 m. balandžio 1 d. tarp UAB „Jumanta“ ir UAB „Infostendas“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, kad nei sutarties, nei kitų UAB „Jumanta“ egzistuojančią reikalavimo teisę patvirtinančių įrodymų BUAB „INFORMO“ bankroto byloje nėra, reikalavimo suma taip pat neatsispindi UAB „Infostendas“ 2015 m. tarpiniuose balansuose.
24. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.38 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 1.105 str. 1 d. vekselis, kaip vertybinis popierius, yra dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai pavedama kitam asmeniui. Įsakomųjų ir paprastųjų ir įsakomųjų vekselių įstatymo 4 str. 2 d. nurodyta, kad paprastasis vekselis – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Kai atsiranda reikalavimo teisė vekselį užprotestavus arba atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą bei pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka. Reikalavimai pagal vekselį tenkinami notarui padarius vykdomąjį įrašą (Įsakomųjų ir paprastųjų ir įsakomųjų vekselių įstatymo 81 str. 1 d.). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius yra vykdomieji dokumentai ir yra antstolio vykdomi civilinio proceso tvarka (CPK 587 str. 1 d.).
25. Notariato įstatymo 26 str. 1 d. 14 p. nustatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo ginčijamą UAB „Infostendas“ 23 289,39 Eur kreditorinį reikalavimą patvirtina kartu su 2016 m. spalio 11 d. antstolio D. B. patvarkymu dėl vykdomosios bylos Nr. 0035/15/00977 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo teismui pateiktas 2015 m. birželio 22 d. paprastasis vekselis, pagal kurį UAB „INFORMO“ įsipareigojo iki 2015 m. liepos 10 d. sumokėti UAB „Infostendas“ 37 911 Eur. Vekselio pagrindu nurodyta 2015 m. balandžio 1 d. UAB „Jumanta“ ir UAB „Infostendas“ reikalavimo perleidimo sutartis. Prie vykdomojo rašto taip pat pridėtas Vilniaus miesto 10 notarų biuro 2015 m. rugpjūčio 7 d. išduotas vykdomasis įrašas dėl 38 289,39 Eur ir 6 procentų metinių palūkanų nuo vykdomojo įrašo išdavimo iki prievolės įvykdymo išieškojimo iš skolininko UAB „INFORMO“ vekselio turėjo UAB „Infostendas“ naudai.
27. Teismas konstatuoja, kad kreditoriaus UAB „Infostendas“ reikalavimas kyla iš UAB „INFORMO“ 2015 m. birželio 22 d. išduoto paprastojo vekselio, kurio pagrindu 2015 m. rugpjūčio 7 d. buvo išduotas ir perduotas antstoliui vykdyti notaro vykdomasis įrašas. Nei paprastasis vekselis, nei notaro vykdomasis įrašas nėra nuginčyti, todėl teismas neturi teisinio pagrindo jais abejoti ir remiasi, nes jie sukelia teisines pasekmes, o atsakovui BUAB „INFORMO“ prievolę vykdyti pagal vekselį prisiimtus įsipareigojimus. Atitinkamai ieškovo argumentai dėl ginčijamo kreditorinio reikalavimo neteisėtumo negali būti pripažinti pagrįstais, kadangi UAB „INFORMO“ 2015 m. birželio 22 d. išduotas paprastasis vekselis ir jo pagrindu 2015 m. rugpjūčio 7 d. išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti. Kadangi nurodyti dokumentai nėra nuginčyti, ieškovo argumentai dėl paprastojo vekselio išdavimo pagrindo (2015 m. balandžio 1 d. UAB „Jumanta“ ir UAB „Infostendas“ reikalavimo perleidimo sutarties), reikalavimo neatsispindėjimo kreditoriaus balanse nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes buhalterinių duomenų tvarkymas ir apskaita savaime nedaro sandorių negaliojančiais.
28. Teismas pažymi, kad šiuo atveju, kai nėra nuginčyti paprastasis vekselis ir jo pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, vekselio turėtojo UAB „Infostendas“ reikalavimo teisė į BUAB „INFORMO“ pagal vekselį yra galiojanti ir vykdytina. Ieškovo nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-62-827/2020 buvo išnagrinėta 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, kuris nėra įsiteisėjęs, todėl pagal CPK 182 str. 3 p. prejudicinio fakto galios sprendimo priėmimo metu šioje civilinėje byloje neturi. Teismas pažymi, kad dėl minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio apeliacine tvarka bus nagrinėjama Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-364-626/2020.
29. Tai, kad ieškovas nurodė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 02-6-00003-19 pagal požymius, numatytus Baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., neturi teisinės reikšmės UAB „Infostendas“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumui, kuris nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.
30. Aplinkybė, kad 2015 m. UAB „Infostendas“ tarpiniuose balansuose neatsispindi iš UAB „INFORMO“ gautina suma, nenuginčijus paprastojo vekselio ir vykdomojo įrašo, yra reikšminga buhalterinių duomenų tvarkymui ir apskaitai, tačiau savaime nepanaikina minėtų sandorių. Ieškovo nurodomas argumentas, kad paprastasis vekselis buvo išduotas neteisėtai, nenuginčijus šio vertybinio popieriaus išdavimo, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti, jog kreditoriaus UAB „Infostendas“ kreditorinis reikalavimas yra nepagrįstas.
31. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai nepaneigia įsiteisėjusia 2017 m. sausio 30 d. teismo nutartimi patvirtinto UAB „Infostendas“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl ieškovo UAB „KIV“ ieškinys dėl kreditoriaus išbraukimo iš kreditoriaus sąrašo atmestinas, paliekant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtintą UAB „Infostendas“ 23 289,39 Eur kreditorinį reikalavimą nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės patvirtinto kreditorinio reikalavimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako (CK 6.38 str., 6.687 str.; Įmonių bankroto įstatymo 26 str.; Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 31 str., 155 str.; CPK 178 str., 185 str.).
32. Bylos dalyviai nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl ieškovas neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti ieškovo UAB „KIV“ ieškinį dėl UAB „Infostendas“ 23 289,39 Eur kreditorinio reikalavimo išbraukimo iš BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašo.
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtintą UAB „Infostendas“ 23 289,39 Eur kreditorinį reikalavimą nepakeistą.
Išsiųsti sprendimo kopijas ieškovo UAB „KIV“ atstovui advokatui A. J. (EPP būdu), atsakovo UAB „Infostendas“ vadovui S. A., atsakovo BUAB „INFORMO“ bankroto administratoriui R. D. (EPP būdu).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.