Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. sprendimo dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Informo“ pabaigos, priimto likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Informo“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas patikrina ex officio (savo iniciatyva). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo LUAB „Informo“ veikla pripažinta pasibaigusia ir nuspręsta ją išregistruoti iš JAR, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).

12. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė dokumentą, kuriame pateikta informacija apie Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2A-375-798/2025. Bendrovės nemokumo administratorius kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-375-798/2025 ir A. D. netiesioginio ieškinio kopijas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymas leidžia teismams remtis duomenimis iš LITEKO sistemos bei kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl šalių nurodytų dokumentų prijungimas prie šios civilinės bylos būtų perteklinis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šalių pateiktus papildomus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

Dėl taikytino įstatymo

13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bendrovės pabaigos, vadovavosi JANĮ nuostatomis.

14. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad likvidavimo dėl bankroto ir juridinio asmens pabaigos procedūras sieja juridinio asmens likvidacinis tikslas, tai nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą juridinio asmens likvidavimo etapą, kuris pradedamas juridinio asmens pripažinimu likviduojamu dėl bankroto ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1730-781/2020; 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-750-407/2021). Tai lemia, kad tuo atveju, kai juridinio asmens likvidavimas pradėtas galiojant ĮBĮ, jo pabaigos klausimas sprendžiamas taip pat vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis.

16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taigi, šiuo atveju bankroto byla bendrovei iškelta ir likvidavimo etapas buvo pradėtas bei įgyvendinamas iki įsigaliojant JANĮ (galiojant ĮBĮ), dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog bendrovės pabaigos klausimai turi būti sprendžiami pagal ĮBĮ nuostatas.

17. Tai lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai taikė JANĮ numatytą teisinį reguliavimą, taip nukrypdamas nuo suformuotos ir nuoseklios teismų praktikos.

Dėl juridinio asmens pabaigos sąlygų

18. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo tenkintas bendrovės nemokumo administratoriaus prašymas pripažinti bendrovę pasibaigusia dėl bankroto ir ją išregistruoti iš JAR, grindžia tuo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog prašymo nagrinėjimo metu Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-375-798/2025, kurioje apeliantė yra UAB „KIV“, o bendrovė – atsakovė. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nemokumo administratorius sutiko su apeliantės nurodytomis aplinkybėmis bei papildomai pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-375-798/2025 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nemokumo administratoriaus vertinimu, minėtoje byloje atsirado naujų aplinkybių, susijusių su bendrovės galimybe įgyti nekilnojamojo turto. Teismui priėmus palankų sprendimą, bendrovė įgytų teisę į nekilnojamojo turto dalį, todėl atsirastų galimybė šį turtą realizuoti ir bent iš dalies patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

19. Iki JANĮ įsigaliojimo galiojusiame ĮBĮ buvo nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

20. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs iš likviduojamos dėl bankroto įmonės nemokumo administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, kad atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso veiksmai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės patenkinti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai išsiaiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, kad administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus ar kad priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012).

21. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad materialiojo pobūdžio sąlygų bankroto procesui užbaigti vertinimas turi būti atliekamas, siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015).

22. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl bendrovės pabaigos, konstatavęs, kad jam pateikti dokumentai pagrindžia, jog nemokumo administratorius atliko visus įstatyme numatytus būtinus bankroto proceso veiksmus, tinkamai užbaigė bankroto procedūras ir išnaudojo visas galimybes patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas nurodė, kad patikrinęs rašytinę bylos medžiagą ir viešuosius registrus, nenustatė, kad bendrovė turėtų registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ar neužbaigtų vykdomųjų bylų. Teismas akcentavo, kad atlikęs LITEKO duomenų patikrinimą, nenustatė, kad bendrovė turi aktyvių bylų teismuose.

23. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą (taip pat ir nemokumo administratoriui kreipiantis su prašymu patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą ir priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos) Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-375-798/2025 pagal UAB „KIV“ ir V. K. bei B. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Informo“ ieškinį atsakovams UAB „Infostendas“, J. B., D. B., G. S., E. S., S. K. (buv. S.), UAB „Lapelis“, A. L., J. M., J. M., R. L., Ž. G., R. M., B. R., V. K., tretiesiems asmenims UAB „KIV“, valstybės įmonei Registrų centrui dėl sutikimo ir pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo pradžių), restitucijos taikymo, nuosavybės teisės panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, bei pagal UAB „KIV“ priešieškinį atsakovams UAB „Infostendas“, bankrutuojančios UAB „Informo“, valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, J. B., D. B., G. S., E. S., S. K. (buv. S.), UAB „Lapelis“, A. L., J. M., J. M., R. L., Ž. G., R. M., V. K., B. R., A. D., A. D., kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ dėl nuosavybės teisės panaikinimo, nuosavybės teisės pripažinimo, nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ab initio, valstybės įmonės Registrų centro ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimų panaikinimo, niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo, tretieji asmenys notaras Ramūnas Trečiokas, notarė Ramunė Džavachidienė, notarė Jolanta Rulienė.

24. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje byloje priimta 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1232-562/2026).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bendrovės pabaigos, klaidingai nustatė faktinius duomenis apie bendrovės ginčus, nagrinėjamus teismuose, todėl skundžiamame sprendime neįvertino ir nepasisakė apie Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtos bylos reikšmę ir jos įtaką bendrovės bankroto proceso pabaigai, o dėl to liko neatskleista bylos esmė.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad prasidėjus bendrovės likvidavimo procedūroms nemokumo administratorius ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi veikti operatyviai bei priimti tokius sprendimus ir atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau ir didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus bei teisingai išspręsti bylą. Tačiau greitas bankroto proceso pabaigimas nėra ir neturėtų būti pagrindinis bankroto procedūrų tikslas, svarbu, kad būtų užtikrintas teisingas bankroto bylos nagrinėjimas ir visų aplinkybių išsiaiškinimas. Bankroto proceso operatyvumas per se (savaime) nėra savitikslis, jis yra tik vienas iš siektinų tikslų, kartu nepaneigiantis nemokumo administratoriaus ar teismo pareigos užtikrinti, kad visos bankroto procedūros būtų atliekamos tinkamai pagal įstatymus ir atsižvelgiant tiek į pačios bendrovės, tiek į kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-644-241/2020, 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-342-450/2025).

27. Nagrinėjamu atveju, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui neįvertinus duomenų, turinčių esminės reikšmės sprendžiant bendrovės pabaigos klausimą, nebuvo užtikrintas teisingas bankroto bylos nagrinėjimas ir visų aplinkybių išaiškinimas, o tai galėjo pažeisti bendrovės kreditorių interesus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus sąlygų bendrovė pabaigai (ne)buvimo, dėl to jis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi netinkamomis teisės normomis, o dėl bendrovės pabaigos pirmosios instancijos teismas nusprendė, klaidingai nustatęs faktinę aplinkybę apie teismuose nagrinėjamas bylas, kuriose dalyvauja bendrovė. Neįvertinęs Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-375-798/2025 reikšmės bendrovės pabaigos klausimui, pirmosios instancijos teismas neįsitikino, ar šiame bankroto bylos nagrinėjimo etape sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas. Ši aplinkybė lėmė, kad liko neatskleista bylos esmė ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas LUAB „Informo“ pabaigos klausimas. Tokie pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes nurodytos aplinkybės nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bendrovės pabaigos panaikinamas ir klausimas dėl galimybės priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1256-1014/2026 pagal A. D. netiesioginį ieškinį atsakovams kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“ ir antstolei Nemirai Šiugždaitei dėl turto perdavimo išieškotojui dalies akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, pareikštą LUAB „Informo“ naudai. Nagrinėdamas nemokumo administratoriaus prašymą dėl bendrovės pabaigos iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti ir šios bylos reikšmę nagrinėjamam klausimui.

30. Kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų įvertinimas neturi esminės teisinės reikšmės procesiniam šios apeliacijos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir klausimą dėl juridinio asmens pabaigos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Informo“ bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.