- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-06
- Bylos Nr.
- e2A-1117-450/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01674-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Artūras Driukas, Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „KIV“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Infostendas“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Infostendas“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Astos Radzevičienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „KIV“ ieškinys atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Infostendas“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „INFORMO“ dėl kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Infostendas“ finansinio reikalavimo išbraukimo iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „INFORMO“ kreditorių sąrašo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. spalio 17 d. gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „KIV“ (toliau – ir apeliantė) prašymas dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo, išbraukiant UAB „Linveta“, A. S., UAB „Defora“, J. M., UAB „Infostendas“ finansinius reikalavimus iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „INFORMO“ kreditorių sąrašo. 2019 m. spalio 21 d. pirmosios instancijos teismas klausimą dėl kreditorės UAB „Infostendas“ finansinio reikalavimo išbraukimo iš BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašo išskyrė nagrinėti į atskirą civilinę bylą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių UAB „Infostendas“ 23 289,39 Eur reikalavimo pagrįstumą, kurio pagrindas nurodytas 2015 m. birželio 22 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, išrašytas pagal 2015 m. balandžio 1 d. tarp UAB „Jumanta“ ir UAB „Infostendas“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, tačiau nei sutarties, nei kitų UAB „Jumanta“ reikalavimo teisę patvirtinančių įrodymų BUAB „INFORMO“ bankroto byloje nėra. 2015 m. birželio 22 d. įsipareigojimas pagal vekselį nebuvo įtrauktas į BUAB „INFORMO“ buhalterinę apskaitą. BUAB „INFORMO“ finansines ataskaitas rengė S. A., kuris buvo ir UAB „Infostendas“ direktorius. BUAB „INFORMO“ 2015 m. jokios veiklos nevykdė, buvo nemoki įmonė, 2015 m. rugpjūčio 5 d. buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl vertino, kad vekseliu sukurta neegzistuojanti prievolė. Dėl UAB „Infostendas“ ir jo vadovo S. A. veiksmų buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas ir Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-62-827/2020, kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis S. A. ir UAB „Infostendas“.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Infostendas“ nurodė, kad UAB „KIV“ prašymą dėl UAB „Infostendas“ išbraukimo iš kreditorių sąrašo pateikė beveik po 3 metų nuo reikalavimo patvirtinimo. Kadangi naujos aplinkybės, kurios galėtų įtakoti teismo patvirtinto reikalavimo dydį ir jo pagrįstumą, neatsirado, finansinių reikalavimų tikslinimas negalimas. Vekselis buvo realizuotas 2015 m. rugpjūčio 7 d., notarui padarius vykdomąjį įrašą. Notaras patikrino vekselio pagrįstumą prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, o antstolis priėmė vykdyti šį vykdomąjį dokumentą ir jo pagrindu vykdė išieškojimą, todėl UAB „Infostendas“ reikalavimas yra pagrįstas. Vekselio originalas ir 2015 m. balandžio 1 d. reikalavimo perleidimo sutarties originalas yra palikti pas vykdomąjį įrašą atlikusį notarą.
4. Atsakovė BUAB „INFORMO“, atstovaujama bankroto administratoriaus R. D., nurodė, kad UAB „Infostendas“ reikalavimą patvirtina 2015 m. birželio 22 d. paprastasis vekselis, Vilniaus miesto 10 notarų biure 2015 m. rugpjūčio 7 d. išduotas notaro vykdomasis įrašas ir antstolio 2016 m. spalio 11 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 26 d. sprendimu atmetė UAB „KIV“ prašymą dėl UAB „Infostendas“ 23 289,39 Eur reikalavimo išbraukimo iš BUAB „INFORMO“ kreditorių sąrašo.
6. Teismas konstatavo, kad UAB „Infostendas“ 23 289,39 Eur reikalavimą patvirtina kartu su 2016 m. spalio 11 d. antstolio D. B. patvarkymu dėl vykdomosios bylos Nr. 0035/15/00977 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo pateiktas 2015 m. birželio 22 d. paprastasis vekselis, pagal kurį BUAB „INFORMO“ įsipareigojo iki 2015 m. liepos 10 d. sumokėti UAB „Infostendas“ 37 911 Eur. Vekselio pagrindu nurodyta 2015 m. balandžio 1 d. UAB „Jumanta“ ir UAB „Infostendas“ reikalavimo perleidimo sutartis. Prie vykdomojo rašto taip pat pridėtas Vilniaus miesto 10 notarų biure 2015 m. rugpjūčio 7 d. išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl 38 289,39 Eur ir 6 procentų metinių palūkanų nuo vykdomojo įrašo išdavimo iki prievolės įvykdymo išieškojimo iš skolininkės BUAB „INFORMO“ vekselio turėtojos UAB „Infostendas“ naudai.
7. Pasak teismo, UAB „Infostendas“ reikalavimas kyla iš UAB „INFORMO“ 2015 m. birželio 22 d. išduoto paprastojo vekselio, kurio pagrindu 2015 m. rugpjūčio 7 d. buvo išduotas ir perduotas antstoliui vykdyti notaro vykdomasis įrašas. Nei paprastasis vekselis, nei notaro vykdomasis įrašas nėra nuginčyti, todėl teismas pareiškėjos argumentus dėl paprastojo vekselio išdavimo pagrindo (2015 m. balandžio 1 d. UAB „Jumanta“ ir UAB „Infostendas“ reikalavimo perleidimo sutarties), reikalavimo neįrašymo kreditorės balanse, laikė teisiškai nereikšmingais. Teismas pažymėjo, kad nesant nuginčytiems paprastajam vekseliui ir jo pagrindu išduotam vykdomajam įrašui, vekselio turėtojos UAB „Infostendas“ reikalavimo teisė į BUAB „INFORMO“ pagal vekselį yra galiojanti ir vykdytina.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjos nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-62-827/2020 buvo išnagrinėta 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, kuris nėra įsiteisėjęs, todėl prejudicinio fakto galios sprendimo priėmimo metu šioje civilinėje byloje neturi. Pasak teismo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 02-6-00003-19 pagal požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, teisinės reikšmės UAB „Infostendas“ reikalavimo pagrįstumui neturi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. UAB „KIV“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-791-567/2020 ir priimti naują sprendimą – UAB „KIV“ prašymą tenkinti visiškai arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat apeliantė prašo išreikalauti iš BUAB „INFORMO“ nemokumo administratoriaus 2015 m. balandžio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį tarp UAB „Jumanta“ ir UAB „Infostendas“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas apeliantės prašymą turėjo nagrinėti kaip bylą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo, o ne kaip savarankišką kreditoriaus ieškinį.
9.2. Teismas spręsdamas dėl kreditorės UAB „Infostendas“ įtraukimo į kreditorių sąrašą netyrė jokių kreditorės reikalavimą pagrindžiančių įrodymų ir nesiaiškino ar šis reikalavimas realiai egzistuoja. Jokie reikalavimo susidarymą pagrindžiantys įrodymai nebuvo pateikti į bankroto bylą. Kreditorės finansinis reikalavimas buvo patvirtintas ne ginčo tvarka, netyrus įrodymų, vadovaujantis išimtinai tik bankroto administratoriaus prašyme išdėstytomis aplinkybėmis.
9.3. UAB „Infostendas“ yra susijusi su BUAB „INFORMO“: S. A. nuo 2016 m. gruodžio 27 d. yra UAB „Infostendas“ direktorius, o J. M. nuo 2017 m. sausio 6 d. vienintelė UAB „Infostendas“ akcininkė; J. M. nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. buvo vienintelė BUAB „INFORMO“ akcininkė.
9.4. Vekselyje nurodyta, kad jo išdavimo pagrindas yra reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB „Jumanta“ ir UAB „Infostendas“, tačiau byloje ji nepateikta. Tik esant šiai reikalavimo perleidimo sutarčiai ir teisiniam santykiui tarp pradinės kreditorės UAB „Jumanta“ ir skolininkės BUAB „INFORMO“ būtų galima daryti išvadą dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo.
9.5. 2015 m. birželio 22 d. įsipareigojimas pagal vekselį nebuvo įtrauktas į BUAB „INFORMO“ buhalterinę apskaitą. BUAB „INFORMO“ finansines ataskaitas rengė tas pats asmuo, kuris buvo ir UAB „Infostendas“ direktoriumi – S. A., tai patvirtina, kad reikalavimas nebuvo apskaitytas ir realiai neegzistuoja.
9.6. BUAB „INFORMO“ 2015 m. jokios veiklos nevykdė, buvo nemoki. 2015 m. rugpjūčio 5 d. buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Prieš pat bankroto bylos pradžią, įmonei esant nemokiai, buvo pasirašytas vekselis ir sukurta neegzistuojanti prievolė.
9.7. Dėl UAB „Infostendas“ ir jo vadovo S. A. veiksmų buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas ir Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-62-827/2020, kurioje priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
9.8. Teismas dėl prašymo išreikalauti įrodymus sprendime nepasisakė ir jo niekaip neišsprendė. Teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
Atsiliepimas
10. Kreditorė UAB „Infostendas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliantės UAB „KIV“ apeliacinį skundą ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apeliantė finansinį reikalavimą ginčija praėjus 3 metams po jo patvirtinimo, kas laikytina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, juo labiau kad apeliantė nenurodo naujų paaiškėjusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ginčyti ir keisti kreditorės reikalavimą bei įsiteisėjusią teismo nutartį.
10.2. Vekselis, kaip vertybinis popierius, buvo realizuotas 2015 m. rugpjūčio 7 d. notarui išdavus vykdomąjį įrašą, prieš jį išduodant, notaras patikrino vekselio pagrįstumą. Be to, antstolis priėmė vykdyti šį vykdomąjį dokumentą ir jo pagrindu vykdė išieškojimą. Dėl šių priežasčių nėra abejonių dėl vekselio ir jo pagrindu patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo.
10.3. Apeliantės nuorodos į UAB „Infostendas“ akcininkų sudėties ir vadovų pasikeitimus, nėra susiję su reikalavimo pagrįstumo vertinimu, nes UAB „Infostendas“ akcininkai ir vadovai pasikeitė jau po vykdomojo įrašo išdavimo ir po bankroto administratoriaus prašymo įtraukti UAB „Infostendas“ į kreditorių sąrašą pateikimo.
10.4. S. A. nerengė BUAB „INFORMO“ finansinių ataskaitų, nes buvęs BUAB „INFORMO“ direktorius T. S. jam neperdavė jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Teismui pareikalavus pateikti finansines ataskaitas, S. A. perrašė visus duomenis iš ankstesnio direktoriaus parengtų ir kredito unijai „Memelio taupomoji kasa“ pateiktų finansinių ataskaitų, niekaip negalėdamas įsitikinti tų duomenų teisingumu, todėl kai kurie duomenys finansinėse ataskaitose galėjo būti jau pasikeitę. Be to, finansinės ataskaitos yra suvestiniai dokumentai, kurie sudaromi mokesčių apskaičiavimo ir jų mokėjimo tikslu, negali nei patvirtinti, nei paneigti jokių sandorių, šiuo atveju – sudaryto vekselio.
10.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-827/2020 apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs, todėl nei S. A., nei UAB „Infostendas“ nėra nuteisti. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-827/2020 nebuvo nei nagrinėjamas, nei sprendžiamas joks klausimas, susijęs su vekseliu ir / ar finansinio reikalavimo pagrįstumu.
10.6. Tiek 2015 m. birželio 22 d. vekselis, tiek ir 2015 m. balandžio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra vekselio išdavimo pagrindai, buvo palikti pas vykdomąjį įrašą išdavusį notarą. Apeliantę atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsniu, reikalavimo perleidimo sutartį apeliantė galėjo gauti iš vykdomąjį įrašą išdavusio notaro.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo
12. Apeliantė UAB „KIV“ apeliaciniame skunde prašo išreikalauti iš BUAB „INFORMO“ nemokumo administratoriaus 2015 m. balandžio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Jumanta“ ir UAB „Infostendas“.
13. CPK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: i) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; ii) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; iii) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo yra konstatuota, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška. Prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pateikimo faktas pats savaime nereiškia įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018).
14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su UAB „KIV“ procesiniais dokumentais, sprendžia, kad apeliantė, prašydama išreikalauti 2015 m. balandžio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį, tikėtina siekia patvirtinti savo argumentus dėl UAB „Infostendas“ finansinio reikalavimo, kuris patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, nepagrįstumo. Pažymėtina, kad būtent šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tame tarpe ir kilus abejonėms dėl tam tikrų faktų (ne) buvimo, pateikti tuos faktus, pagrindžiančius arba paneigiančius įrodymus, o ne siekti perkelti įrodinėjimo pareigą kreditorei, kurios finansinį reikalavimą ginčija, ar nemokumo administratoriui. Apeliantė nenurodė, kad būtų kreipusis į BUAB „INFORMO“ bankroto administratorių su prašymu leisti susipažinti su prašomu išreikalauti dokumentu ir nemokumo administratorius būtų atsisakęs apeliantei jį pateikti. Taip pat apeliantė nenurodė, kad ji, atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, būtų kreipusis į vykdomąjį įrašą padariusį notarą su prašymu pateikti reikalavimo perleidimo sutartį ir pastarasis būtų atsisakęs ją pateikti. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad apeliantės prašymas dėl rašytinio įrodymo išreikalavimo atmestinas.
Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo
15. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas.
16. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis.
17. Ginčijamas finansinis reikalavimas patvirtintas galiojant ĮBĮ, UAB „KIV“ prašymas dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo taip pat gautas galiojant ĮBĮ, nors skundžiama teismo nutartis priimta galiojant JANĮ, tačiau kreditorių reikalavimų dydžio ir eilės tenkinimo tvarka patenka į JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, taikymo išimtį, todėl šiuo atveju taikytinos ĮBĮ nuostatos, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui.
18. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies normoje nustatyta teisė kreditoriams tikslinti reikalavimus ir jų atsisakyti. Kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
19. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, kad paprastai kreditoriaus teisė ginčyti kito kreditoriaus reikalavimą, kuris yra patvirtintas teismo nutartimi, įgyvendinama ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paduodant atskirąjį skundą dėl tokios nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka, tačiau tais atvejais, kai toks kreditorius dėl objektyvių priežasčių nurodyta teise pasinaudoti negalėjo dėl to, kad jam nebuvo žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiškiai nepagrįsto reikalavimo buvimą, neturi būti užkirsta galimybė prašyti teismo tokį reikalavimą patikslinti, taigi ir pašalinti kitą kreditorių iš sąrašo. Priešingu atveju būtų paneigti bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013).
20. Remiantis šios nutarties 19 punkte cituota kasacinio teismo praktika, esminę reikšmę pakartotiniam teismo patvirtinto finansinio reikalavimo tikrinimui turi objektyvios priežastys, dėl kurių pareiškėjui negalėjo būti žinomos aplinkybės, patvirtinančios aiškiai nepagrįsto reikalavimo buvimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą nesuteikia galimybės bankroto proceso dalyviams patvirtinus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiūrėti nesant tokio teisės aktuose nustatyto pagrindo. Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
21. BUAB „INFORMO“ bankroto bylos duomenis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi buvo patvirtintas apeliantės UAB „KIV“ finansinis reikalavimas. UAB „Infostendas“ finansinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. įsiteisėjusia nutartimi, tačiau apeliantė nepasinaudojo ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje nustatyta teise ginčyti kreditorės UAB „Infostendas“ finansinį reikalavimą paduodama atskirąjį skundą dėl minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, o prašymą dėl patvirtinto UAB „Infostendas“ finansinio reikalavimo patikslinimo pateikė tik 2019 m. spalio 17 d., t. y. praėjus beveik trejiems metams. Taip pat apeliantė nei pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme, nei apeliaciniame skunde nepagrindė šios nutarties 20 punkte nurodyto kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo instituto taikymo išimtinumo, t. y. naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių finansinis reikalavimas būtų neteisėtas ir nepagrįstas. UAB „KIV“ iš esmės UAB „Infostendas“ finansinio reikalavimo nepagrįstumą ginčija vekselio, kaip įrodymo pagrįsti finansinį reikalavimą, nepakankamumu, nurodydama, kad byloje nesant pateiktai 2015 m. balandžio 1 d. reikalavimo perleidimo sutarčiai, kuri yra vekselio išdavimo pagrindas, nėra galimybių spręsti dėl UAB „Infostendas“ finansinio reikalavimo pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliantės nurodomi argumentai nesudaro pagrindo abejoti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi patvirtinto kreditorės UAB „Infostendas“ finansinio reikalavimo pagrįstumu. Apeliantė nereiškė reikalavimo pripažinti 2015 m. balandžio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Jumanta“ ir UAB „Infostendas“, bei 2015 m. birželio 22 d. išduotą paprastąjį vekselį, taip pat jo pagrindu 2015 m. rugpjūčio 7 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, negaliojančiais, todėl pirmosios instancijos teismas nesant akivaizdžių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.78 straipsnio 5 dalis) neturėjo ex officio (pagal pareigas) vertinti reikalavimo perleidimo sutarties ir vekselio sudarymo bei vykdomojo įrašo išdavimo aplinkybių. Bankroto procese vyraujantis viešasis interesas ir teismo pareiga būti aktyviam nereiškia, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys atleidžiami nuo pareigos įrodyti ir pagrįsti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Infostendas“ 23 289,39 Eur reikalavimą patvirtina kartu su 2016 m. spalio 11 d. antstolio D. B. patvarkymu dėl vykdomosios bylos Nr. 0035/15/00977 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo teismui pateiktas 2015 m. birželio 22 d. paprastasis vekselis, pagal kurį BUAB „INFORMO“ įsipareigojo iki 2015 m. liepos 10 d. sumokėti UAB „Infostendas“ 37 911 Eur. Vekselio pagrindu nurodyta 2015 m. balandžio 1 d. UAB „Jumanta“ ir UAB „Infostendas“ reikalavimo perleidimo sutartis. Prie vykdomojo rašto taip pat pridėtas Vilniaus miesto 10 notarų biure 2015 m. rugpjūčio 7 d. išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl 38 289,39 Eur ir 6 procentų metinių palūkanų nuo vykdomojo įrašo išdavimo iki prievolės įvykdymo išieškojimo iš skolininkės BUAB „INFORMO“ vekselio turėtojos UAB „Infostendas“ naudai. Taigi UAB „Infostendas“ finansinis reikalavimas buvo grindžiamas ne tik vekseliu, kuris išduotas 2015 m. balandžio 1 d. UAB „Jumanta“ ir UAB „Infostendas“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, bet ir šio vekselio pagrindu notaro išduotu vykdomuoju įrašu. Notaro vykdomasis įrašas pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 8 punktas). Vykdomasis dokumentas yra pagrindas patvirtinti finansinį reikalavimą ir papildomai teismui tikrinti vykdomojo dokumento pagrįstumo nebuvo pagrindo. Tuo atveju, jei apeliantė vertino, kad vekselis ir vykdomasis įrašas yra išduoti neteisėtai, ji turėjo teisę juos ginčyti, tačiau tokių reikalavimų apeliantei nepareiškus, jie yra galiojantys ir sukeliantys teisines pasekmes šalims. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nurodytais įrodymais spręsdamas dėl kreditorės BUAB „Infostendas“ finansinio reikalavimo pagrįstumo ir sprendė, kad vekselio turėtojos UAB „Infostendas“ reikalavimo teisė į BUAB „INFORMO“ pagal vekselį yra galiojanti ir vykdytina.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantės prašymą dėl BUAB „INFORMO“ kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo kvalifikavo kaip ieškinį dėl kreditorės UAB „Infostendas“ finansinio reikalavimo pagrįstumo. Kreditorių reikalavimų tvirtinimas ir jų tikslinimas yra vienas iš būtinų bankroto byloje spręsti klausimų. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantės UAB „KIV“ prašymą patikslinti kreditorių sąrašą kvalifikavo kaip ieškinį ir jį išsprendė priimdamas sprendimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šis procesinis pažeidimas laikytinas neesminiu ir nedaro įtakos ginčo iš esmės išsprendimo teisėtumui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-407/2020; 2020 rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1050-407/2020).
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, Nr. 18390/91, par. 29; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Nr.16034/90, par. 61).
25. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.