Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko), Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės ir nuteistojo V. T. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį dvylikos metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. T. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 28 d., 14.28 val. iki 2017 m. lapkričio 29 d., 19.19 val., būdamas Kirgizijos piliečio N. K. (N. K. ), gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamo krovininio automobilio „Mercedes-Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Kogel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovinčio Elektrėnų g. 7a, Kaune, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kabinoje, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia, ne mažiau kaip du kartus dūrė peiliu automobilio vairuotojo sėdynėje sėdinčiam N. K. , vieną iš šių dūrių peiliu pataikė N. K. į krūtinės dešinę pusę bei padarė šiam krūtinės dešinės pusės durtinį-pjautinį sužalojimą su dešinio plaučio pažeidimu, kraujavimu į krūtinės dešinę ertmę. Nuo šio sužalojimo N. K. įvykio vietoje mirė. Tokiais veiksmais jis nužudė N. K. . Po to jis, ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 29 d., 19.19 val., nupjovęs peiliu vairuotojo sėdynės saugos diržą, N. K. kūną nutempęs, paslėpė po automobilio keleivio sėdyne ir šiuo automobiliu iš įvykio vietos išvažiavo, ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 29 d., 21.07 val. automobiliu atvyko į Kėdainių rajone, Josvainių miestelyje, Kėdainių g. esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur automobilyje prabuvo iki 2017 m. lapkričio 30 d., 7.30 val., tuomet iš automobilio išlipo, jį užrakino ir pasišalino iš krovininio automobilio.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

2. Nuteistojo V. T. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 birželio 6 d. nuosprendį pakeisti ir V. T. , pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką nustatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskirti bausmę artimą minimaliam sankcijoje nustatytam bausmės terminui.

2.2. Apeliantė neginčija, kad BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių tyčinių nusikalstamų veikų kategorijai. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, nusikalstamais veiksmais žala nepadaryta, nuteistasis turi šeimą ir nepilnamečių vaikų, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, charakterizuojamas patenkinamai, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad apygardos teismas paskirdamas dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, tai yra neindividualizavo skiriamos bausmės.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo

6.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto nuteistojo apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo nuteistajam V. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, jo sudėties, nuteistojo kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, pagrįstos išsamiai bei nešališkai teismo posėdyje ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų ir negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą nuosprendį.

8.2. Pirmiau aptarti duomenys apie tai, kad 2017 m. lapkričio 29 d. vakare N. K. vairuoto vilkiko išorinius požymius atitinkantis vilkikas, stovėjo šalia Kaune, Taikos pr. esančioje aikštelėje ir, kad vienas iš nurodytu adresu stovėjusių vilkikų iš jos išvyko 20.15 min., sutampa su liudytojo A. F. parodymais apie automobilio „Mercedes-Benz Actros“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tachodiske užfiksuotus judėjimo laiką, greitį ir atstumus po to, kai minėtame automobilyje 2017 m. lapkričio 28 d. buvo pakeistas tachodiskas. Liudytojas Alenas Fainšteinas nurodė, nors tachodiskas tachografe buvo apsisukęs kelis kartus, tačiau galima nustatyti, kad tachodiske buvo užfiksuoti trys nedidelių atstumų judėjimai su pertraukomis – 17.45 val., 18.21 val. ir 23.19 val. (Lietuvos laiku 13.45 val., 14.21 val. ir 19.19 val. (t. 2, b. l. 77). Po to, pagal tachodisko duomenis 00.16 tachografo laiku (Lietuvos laiku 20.16 val.) fiksuotas 39 minutes trukęs važiavimas, kurio metu buvo pasiektas 90 km/h greitis ir buvo nuvažiuota 47 km. Liudytojas teigė, kad tachografe nurodomas tos šalies laikas, kurioje registruotas automobilis, šiuo atveju Kirgizijos laikas (t. 2, b. l. 70–71; t. 8, b. l. 60–61). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad labai panašus atstumas ir važiavimo laikas yra nuo Elektrėnų g. 7A, Kaunas (ši vieta yra šalia Taikos pr. 94, Kaune, būtent prie šios vietos bazinių stočių (celių) būnant Kaune daugiausia buvo prisijungę V. T. ir N. K. naudoti mobiliojo ryšio telefonai) iki tiriamo įvykio vietos, kur buvo surastas vilkikas su N. K. kūnu, tai yra Kėdainių g. Josvainių. Iš liudytojo A. F. parodymų dėl kelis kartus apsisukusio tachodisko, negalima neginčytinai teigti, jog tiek tachodiske užfiksuoti trumpi, tiek vienas ilgas važiavimas buvo atlikti vieną dieną, šiuo atveju užfiksuoti trumpi važiavimai atitiktų nuteistojo V. T. parodymus apie tai, kad N. K. 2017 m. lapkričio 28 d. pasikeitus tachodiską jie kartu važiavo į autoservisą bei kartu iš ten grįžo į tą pačią vietą, kur stovėjo anksčiau, kadangi į autoservisą atvyko be priekabos (t. 6, b. l. 165–170, 178–179). Be to, pagal 2018 m. vasario 21 d. apžiūros protokole pateiktus duomenis 2017 m. lapkričio 28 d. apie 14.27 val. (neabejotina, kad dėl laiko nustatymo skirtinguose prietaisuose, galima kelių minučių paklaida) buvo užfiksuotas iš teritorijos išvažiuojantis mėlynos spalvos krovininis automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilyje nufilmuoti du asmenys – vairuotojas ir kitas, sėdintis keleivio vietoje (t. 2, b. l. 160–161). Iš pirmiau aptartų duomenų galima daryti išvadą, kad tachodiske užfiksuoti važiavimai buvo atlikti skirtingomis dienomis, tai yra 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2017 m. lapkričio 29 d.

8.3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. V. parodė, jog iš tachografo registracijos lapo nėra galimybės nustatyti vykimo maršruto, nes pagal registracijos lapą maršrutas nėra nustatomas. Tachografo registracijos lapas yra naudojamas nustatyti poilsio bei darbo režimui, o ne maršrutui (t. 2, b. l. 73–74), todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu pagal pateiktus tachodisko duomenis nebuvo atliktas automobilio judėjimo maršruto tyrimas, kadangi nurodytų aplinkybių pagal tachodisko duomenis nustatyti neįmanoma.

8.4. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų V. T. ir N. K. duomenų apie telefoninių skambučių ir internetinio prisijungimo analizę, susiejant juos pagal prisijungimą prie bazinių stočių (celių) matyti, kad tiek V. T. , tiek N. K. naudojami mobiliojo ryšio telefonai pagal bazinių stočių (celių) veikimo kryptis, judant abonentams iš vienos celės į kitą pagal judėjimo kryptį, vietą ir laiką, sutapo. Iš pateiktų duomenų analizės matyti, kad abu abonentai 2017 m. lapkričio 29 d. apie 20.00 val. buvo prisijungę prie bazinės stoties (celės), kuri veikia adresu Kaunas, Taikos pr. 94 (pagal 8.1 punkte aptartus duomenis V. T. ir N. K. vairuotų vilkikų išorinius požymius atitinkantys vilkikai buvo užfiksuoti šios bazinės stoties (celės) veikimo zonoje), o maždaug po valandos abu abonentai buvo prisijungę prie bazinės stoties (celės), kuri veikia adresu Kėdainių r., Josvainiai. Prisijungimai prie šios bazinės stoties (celės) fiksuoti iki 2017 m. lapkričio 30 d., 7.45 val. Po ko abu abonentai maždaug po valandos jungėsi prie Kaune esančių bazinių stočių (celių). O V. T. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas nuo 2017 m. lapkričio 30 d., 8.50 val. vėl buvo prisijungęs prie bazinės stoties (celės), kuri veikia adresu Kaunas, Taikos pr. 94 (t. 5, b. l. 109–112, 113–116). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodinėjant asmens kaltę GSM ryšio bazinių stočių duomenys, jeigu jie gauti teisės aktų nustatyta tvarka, laikomi įrodymais ir vertinami visų bylos duomenų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2007, Nr. 2K-150/2008, Nr. 2K-32/2010). Taigi, priešingai nei teigė apeliantas, apygardos teismas pagrįstai vadovavosi baudžiamojoje byloje pateiktais duomenimis apie GSM ryšio bazinių stočių duomenis, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatavo, kad pirmiau aptarti duomenys dėl prisijungimų prie GSM ryšio bazinių stočių paneigia nuteistojo parodymus, jog nuo 2017 m. lapkričio 29 d. vakaro iki 2017 m. lapkričio 30 d. ryto jis visą laiką buvo Kaune. Nėra pagrindo teigti, kad kiti asmenys galėjo pasinaudoti nuteistojo mobiliojo ryšio telefonu, kadangi pats nuteistasis patvirtino, jog visą buvimo Lietuvoje laikotarpį jis naudojosi mobiliojo ryšio abonentu, kurio numeris 860028053 ir jo nebuvo praradęs. Tai, kad į minėtą mobiliojo ryšio abonento numerį skambino ir 2017 m. lapkričio 30 d. bendravo su V. T. patvirtino ir liudytojas B. S. (t. 1, b. l. 185–189). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje pateikti duomenys apie V. T. ir N. K. naudotų mobiliųjų ryšių telefonų prisijungimus prie mobiliojo ryšio bokštų (celių) atitinka nuteistojo V. T. parodymus apie jų buvimo vietas Kaune ir jo paties vykimą į Klaipėdą, išskyrus neigiant tai, kad jis buvo Kėdainių r., Josvainiuose (t. 5, b. l. 109–112, 113–116).

8.6. Liudytojos A. K. parodymus apie tai, kad prie jos priėjęs vyras rusiškai prašydamas iškviesti jam taksi, jai davė du skirtingus telefonus ir iš jų abiejų ji kvietė taksi, patvirtina 2017 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime pateikta mobiliojo ryšio abonentų, kurių numeriai 860775170 ir 860028053 išklotinių analizės pateikti duomenys. Iš pateiktų duomenų matyti, kad iš abiejų abonentų 2017 m. lapkričio 30 d. rytą apie 7.44 val. buvo skambinta į UAB „Kėdainių taksi“ (t. 5, b. l. 113–116, 155). Liudytojas V. S. taip pat parodė, kad jam dirbant dispečeriu UAB „Kėdainių taksi“, 2017 m. lapkričio 30 d. buvo iškvietimas į Kėdainių r., Josvainių miestelį. Paskambinusi moteris pasakė, kad taksi kviečia ne sau, o rusakalbiui vyrui, kuris norės važiuoti į Kauną. Jis užsakymą priėmė ir jį vykdyti perdavė V. B. (t. 8, b. l. 49). Liudytojas V. B. parodė, kad 2017 m. lapkričio 30 d. apie 8.00 val. iš dispečerio gavo iškvietimą į Kėdainių r., Josvainių miestelį. Jam dispečeris sakė, kad vyras važiuos į Kauną. Nuvykus į nurodytą vietą, ten jo laukė vyras, kuris įlipęs į automobilį rusiškai pasakė, kad nori važiuoti į Kauną prie Urmo bazės, adresu Taikos pr. 92, Kaunas. Važiuojant į Kauną vyras su juo nebendravo, tik jau važiuojant Kaune jam sakė kur reikia sukti ir kur reikia važiuoti. Važiuodami į Kauną jie niekur nebuvo sustoję, važiuojant keleivis galėjo būti atsidaręs langą (t. 2, b. l. 20–22, 24–25; t. 8, 49–50). Tai, kad liudytojo V. B. teigimu asmuo, kurį jis vežė gerai orientavosi Kauno mieste ir jam pasakojo kur reikia važiuoti, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistojo V. T. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kadangi apeliacinės instancijos teisme nuteistasis parodė, kad vairuotoju dirba daug metų. Lietuvoje yra buvęs ne vieną kartą, taip pat ir Kaune jau buvo ne pirmą kartą. Akivaizdu, kad asmuo daug metų dirbantis tolimųjų reisų vairuotoju bei važinėjantis po įvairias šalis ir per trumpą laiko tarpą, gali gerai orientuotis mieste. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. T. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas prie ryšio bokšto (celės), kurios veikimo zona Kaunas, Taikos pr. 94, prisijungė būtent tuo metu kaip pagal liudytojo V. B. parodymus jis rusiškai kalbantį vyrą iš Josvainių, Kėdainių r., atvežė ir išleido Kaune prie Urmo bazės (t. 5, b. l. 109–112, 113–116).

8.7. Tai, kad nuteistasis V. T. 2017 m. lapkričio 30 d. ryte buvo šalia tiriamos nusikalstamos veikos vietos, tai yra Kėdainių r., Josvainiuose, patvirtina ir 2016 m. gruodžio 6 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokole užfiksuoti duomenys. Iš protokolo matyti, kad liudytoja A. K. 2017 m. gruodžio 6 d. iš jai pateiktų šešių fotonuotraukų atpažino asmenį, tai yra V. T. pagal bendrus veido bruožus kaip asmenį, kuris 2017 m. lapkričio 30 d. ryte buvo priėjęs prie jos ir paprašė iškviesti taksi. Liudytoja atpažinimo metu taip pat nurodė, kad šis vyras eidamas šlubavo (t. 2, b. l. 15–18). Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog atpažinimas buvo atliktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Priešingai nei teigia apeliantas, iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole esančių fotonuotraukų matyti, kad jose pateikti atpažinimui asmenys pagal amžių, išvaizdą ir veido bruožus yra panašūs, asmenys neturi jokių išskirtinių veido bruožų ar randų. Liudytojas B. S. , kuris 2017 m. lapkričio 30 d. ne kartą matė V. T. , iš jam pateiktų šešių fotonuotraukų (atpažinimui buvo pateikta iš esmės tų pačių asmenų fotonuotraukos bei ta pati V. T. fotonuotrauka kaip ir liudytojai A. K. ) taip pat atpažino V. T. kaip asmenį su kuriuo jis 2017 m. lapkričio 30 d. važiavo į Klaipėdą ieškoti N. K. (t. 1, b. l. 177–179). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visi liudytojai - A. K. , B. S. , V. B. tiek pagal išorinius požymius (buvo apie 40-50 metų, vidutinio kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, eidamas šlubavo, tamsesnės odos spalvos, slaviško gymio, veidas apvalios formos), tiek pagal rūbus (buvo apsirengęs tamsiais rūbais) labai panašiai apibūdino asmenį, kuris 2017 m. lapkričio 30 d. ryte prašė iškviesti taksi ir vyko iš Kėdainių r., Josvainių į Kauną, taip pat su kuriuo liudytojas B. S. nurodytą dieną vyko į Klaipėdą ieškoti N. K. (t. 1, 1, b. l. 185–189; t. 2, b. l. 11–14, 20–22, 24–25; t. 8, b. l. 48–50). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje parodymų atpažinti metu gauti duomenys yra tinkami ir patikimi įrodymai, kuriais galima grįsti V. T. kaltę, todėl apygardos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Kaip matyti atpažinimas pagal nuotraukas buvo atliekamas vadovaujantis BPK 192 straipsnio 6 dalies nuostatomis, leidžiančiomis asmens atpažinimą atlikti iš pateiktų fotonuotraukų tais atvejais, jeigu parodyti atpažintino asmens gyvai nėra galimybės. O šiuo atveju V. T. atpažinimo metu Lietuvoje nebuvo ir jo parodyti atpažinti gyvai nebuvo galimybės. Priešingai nei teigia apeliantas, procesiniai veiksmai atlikti nepažeidžiant minėtų nuostatų reikalavimų, kadangi pagal BPK 192 straipsnio 3 dalies nuostatas tik atliekant asmens parodymą atpažinti, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti jo gynėjas.

9. Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 26 d. tiek N. K. , tiek V. T. atvyko į Lietuvoje, Kauno mieste esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Jie tarpusavyje bendravo ir kelias dienas būdami kartu, vartojo alkoholinius gėrimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad N. K. buvo nužudytas būdamas Kaune, o ne kur nors kitur nuosprendyje nurodytu laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 28 d. popietės, kai du asmenys buvo užfiksuoti kartu išvykstantys iš teritorijos mėlynos spalvos krovininiu automobiliu, kurio valstybiniai numeriai S 5777 (t. 2, b. l. 160–162) iki 2017 m. lapkričio 29 d. vakaro, kai automobiliu pagal liudytojo A. F. parodymus pagal tachodisko duomenis 00.16 tachografo laiku (Lietuvos laiku 20.16 val.) fiksuotas 39 minutes trukęs važiavimas, kurio metu buvo pasiektas 90 km/h greitis ir buvo nuvažiuota 47 km (t. 2, b. l. 70–71; t. 8, b. l. 60–61). Tai, kad N. K. buvo nužudytas nurodytu laikotarpiu būnant dar Kaune, patvirtina ir nukentėjusiojo A. K. (A. K. ) parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2017 m. lapkričio 29 d., apie 17.00 val. jam paskambino mama ir pasakė, jog negali susisiekti su tėvu N. K. . Tėvo telefonas buvo įjungtas, tačiau niekas juo neatsiliepė (t. 1, b. l. 129–131; t. 8, b. l. 27). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. K. taip pat parodė, kad su N. K. paskutinį kartą telefonu bendravo 2017 m. lapkričio 28 d. apie 10-12 val. Lietuvos laiku, po to telefonu su juo susisiekti nebepavyko ir jis 2017 m. lapkričio 29 d. rytą nenuvyko pasikrauti krovinio į Klaipėdą (t. 2, b. l. 2–4). Nors nurodytu laikotarpiu N. K. telefonu neatsiliepė, visą nurodytą laikotarpį iki 2017 m. lapkričio 29 d. vakaro jo naudotas mobiliojo ryšio telefonas veikė, tai yra nebuvo išjungtas ir jungėsi prie bazinės stoties (celės), kurios veikimo zona yra Kaune, Taikos pr. 94 (t. 5, b. l. 109–112, 113–116). N. K. lavonas surastas 2017 m. gruodžio 3 d. Kėdainių rajone, Josvainių miestelyje. Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad į nurodytą vietą N. K. buvo atvežtas jau būdamas nužudytas. Įvertinusi pirmiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad būnant Kaune tai padarė V. T. , kadangi abiejų asmenų naudoti mobiliojo ryšio telefonai labai panašiu metu jungėsi prie bazinių stočių (celių) tiek Kaune, tiek Kėdainių rajone. Be to, 2017 m. lapkričio 30 d. ryte šalia tos vietos, kur buvo surastas N. K. kūnas, buvo pastebėtas ir V. T. bei jis naudojosi tiek savo, tiek nužudytojo mobiliojo ryšio telefonais prašydamas liudytojos iškviesti jam taksi. Po to iškviestu taksi automobiliu išvyko į Kauną, prie tos vietos kur pagal paties nuteistojo parodymus visą buvimo Kaune laikotarpį, stovėjo jo vairuotas vilkikas. Nuteistasis niekaip nemotyvavo ir negalėjo logiškai paaiškinti savo buvimo aplinkybių toje vietoje kur buvo surastas N. K. lavonas, nužudytojo mobiliojo ryšio telefono naudojimo aplinkybių.

10. Taigi, teismo išvadą dėl nuteistojo kaltės pagrindžia ne tik aukščiau aptarti bylos duomenys, kuriais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, bet ir faktinės aplinkybės, leidžiančios pagrįstai teigti, kad tarp V. T. ir N. K. įvykio dieną įvykus konfliktui nuteistasis tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam į krūtinės dešinę pusę dėl ko nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. Kaip nustatyta, nukentėjusiajam N. K. nuteistasis V. T. smogė gyvybei pavojingu, duriančių ir pjaunančių savybių turinčiu įrankiu – peiliu į gyvybiškai svarbią žmogui kūno dalį – krūtinę, kurioje išsidėstę žmogaus gyvybinėms funkcijoms svarbūs organai. Tokie nuteistojo veiksmai bei pasirinktas asmens žalojimui skirtas įrankis – peilis, patvirtina, kad suduodamas smūgį peiliu nuteistasis neabejotinai aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir taip elgėsi norėdamas konkretaus rezultato, atimti N. K. gyvybę. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistojo veiksmus nusikalstamos veikos padarymo metu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. T. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir teisingai jo veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

11.1. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirtos aplinkybės dėl liudytojo V. M. dukros galimai matytų automobilių, kurie Kėdainių rajone, Josvainių miestelyje stovėjo šalia vilkiko. Iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad liudytojo nurodyti automobilių valstybiniai numeriai neatitiko liudytojo apibūdintų galimai matytų automobilių išorinių požymių (proceso dalyvių asmens duomenys, b. l. 36, 37). Taigi ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų priemonių siekiant nustatyti galimai prie vilkiko stovėjusius automobilius. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes vilkikas kelias paras stovėjo viešoje stovėjimo aikštelėje, prie judrios važiuojamosios kelio dalies, todėl neatmetama tikimybė, kad per tokį ilgą laiko tarpą viešoje vietoje galėjo sustoti pravažiuojantys automobiliai, kurie nesusiję su tyrimo objektais.

11.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo bendrosios nuostatos nustatytos BPK IV dalies XIII skyriuje. Pagal BPK 164 straipsnio („Ikiteisminio tyrimo subjektai“) 1 dalį ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, vadovaudamiesi tyrimo medžiaga, sprendžia, kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus yra būtina atlikti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, atlikti būtini procesiniai veiksmai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo metu neatliktų veiksmų ar neištirtų aplinkybių (akistatų, DNR tyrimų, dyzelinio kuro ir pinigų kiekio nustatymo) nepaneigia išvados dėl V. T. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šiame procesiniame dokumente, pirmiau aptarti teismų ištirti įrodymai sudaro nuoseklią įrodomąją logišką grandinę, leidžiančią daryti išvadą, kad V. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tai yra nužudė N. K. . Pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu neprivalo būti renkami absoliučiai visi, bent minimaliai su tiriamos nusikalstamos veikos padarymu susiję, duomenys. Duomenų turi būti surinkta tiek, kad jų pakaktų priimti pagrįstą sprendimą dėl tolesnio baudžiamojo proceso eigos.

11.3. Kaip matyti 2017 m. gruodžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad lavono kaktoje, ties kairiuoju gumburu stebimas ribotas iškilus minkštųjų audinių patinimas, o virš jo apie 2 cm skersmens paviršiaus epidermio defektas (t. 1, b. l. 68–91). Tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M1157/2017(02) nurodyta, kad N. K. lavone nustatyta krūtinės dešinės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas su dešinio plaučio pažeidimu. Specialisto išvadoje konstatuota, kad lavono kūno paviršiuje kitų sužalojimų nėra (t. 5, b. l. 178–181). Teisėjų kolegijos vertinimu, specialisto išvadoje ir įvykio vietos apžiūros protokole nurodytos aplinkybės dėl nužudytojo lavone konstatuotų sužalojimų nepatvirtina nuteistojo teiginio, kad tarp nužudytojo ir jį nužudžiusio asmens vyko grumtynės, kadangi specialisto išvadoje nenurodyta, kad lavono kaktoje būtų nustatytas koks nors sužalojimas. Nėra pagrindo netikėti specialisto išvadoje pateiktais objektyviais duomenimis. Tai, jog po sulaikymo apžiūrėjus V. T. ant jo kūno nenustatyta jokių nesenų arba iš dalies nesenų sužalojimų (t. 3, b. l. 113–115, 116–118; t. 6, b. l. 187) nepaneigia, kad V. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes iš specialisto išvados matyti, jog N. K. buvo padarytas vienintelis kūno sužalojimas peiliu, kitų kūno sužalojimų, kurie galėtų būti padaryti grumiantis, smūgiuojant ar panašiai nenustatyta.

Dėl V. T. paskirtos bausmės

12. Gynėjos apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendžio dalimi dėl nuteistajam paskirtos dvylikos metų laisvės atėmimo bausmės, teigiant, kad tokia bausmė atsižvelgiant į jo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes yra aiškiai per griežta.

12.1. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes.

12.2. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. T. buvo paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

12.3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: tai, kad V. T. veikdamas tiesiogine tyčia, labai sunkų nusikaltimą, charakterizuojamas patenkinamai, turi šeimą ir du mažamečius vaikus; nenustatyta atsakomybę lenvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą apygardos teismas paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijos vidurkis.

12.4. Tačiau nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas teisingam bausmės paskyrimui. Įvertinusi bylos medžiagą bei teismų praktiką panašiose ar analogiškose baudžiamosiose bylose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam V. T. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Nors V. T. pripažintas kaltu padaręs labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kai suduodant smūgį peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą buvo atimta kito žmogaus gyvybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, tačiau neteisinant neadekvačios reakcijos į konfliktinę situaciją, visgi įvertintina ir nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga: nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas, nors nuteistasis nurodė, kad Kirgizijoje buvo teistas, tačiau duomenų apie tai baudžiamojoje byloje nepateikta. Pagal nuteistojo parodymus tiek nuteistasis, tiek nužudytasis atvykę į Lietuvos Respubliką, būdami Kauno mieste, kartu leido laiką ir nužudytojo automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus. Taigi, neabejotina, kad V. T. smurtinio pobūdžio veiksmams padarė įtaką ir kelias dienas vartotas alkoholis. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, teisingumo ir proporcingumo principai įgyvendinti, paskyrus nuteistajam V. T. dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, tai yra mažesnę nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kas atitiks nuteistojo asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo aplinkybes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokia bausmė yra labiau individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį ir neprieštarauja BK 61 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms bausmės dydžio nustatymo taisyklėms.

12.5. Toks nuteistajam V. T. paskirtas laisvės atėmimo bausmės terminas taip pat atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose analogiškose (dėl asmenims pripažintais kaltais pagal BK 129 straipsnio 1 dalį) baudžiamosiose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, paskirtų laisvės atėmimo bausmių terminus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys (nuosprendžiai) baudžiamosiose bylose Nr. 1A-154-616/2019 – 10 metų laisvės atėmimo bausmė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; Nr. 1A-266-616/2019 – 10 metų laisvės atėmimo bausmė, anksčiau neteistas, nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; Nr. 1A-281-518/2019, Nr. 1A-118-318/2019, Nr. 1A-2423-387/2019, Nr. 1A-89-616/2019 – paskirtos 8 ar 9 metų laisvės atėmimo bausmės, kai buvo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir kitos asmenį teigiamai charakterizuojamos ar kitokios išimtinės aplinkybės; tuo tarpu 11 metų ir ilgesnio termino laisvės atėmimo bausmės skiriamos asmenims, kurie buvo pripažinti recidyvistais ar anksčiau buvo ne kartą teisti, nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe Nr. 1A-314-318/2019, Nr. 1A-210-487/2019, Nr. 1A-130-318/2019, Nr. 1A-76-518/2019 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti.

V. T. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirti dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Kitą Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.