- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- 1A-266-616/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36714-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Jolanta Čepukėnienė, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- S. G.
- Advokatai
- Jūratė Damanskienė
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. ir jo gynėjos advokatės Jūratės Damanskienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 10 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš S. G. priteista 7 283,09 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. G. (toliau – ir S. G.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad nužudė kitą žmogų: 2018 m. laikotarpiu nuo liepos 31 d. 22.20 val. iki rugpjūčio 1 d. 01.10 val., nakvynės namų filialo „Sala“ kambaryje, esančiame Vilniuje, T. Kosciuškos g. 8, tyčia sudavė A. P. (toliau – ir A. P.) kumščiais ir kojomis nemažiau kaip 23 smūgius į veidą, galvą, šonus, kojas, dėl ko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio masyvia minkštųjų audinių kraujosruva dešinėje smilkininėje srityje, nusitęsiančia per visą dešinę veido pusę iki pasmakrės, ūmaus kraujo išsiliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipus virš kaktinės - momeninės skilčių ir padangtės, ūmios intracerebrinės hematomos dešinės pusės kaktinėje, momeninėje ir smilkininėje skiltyse su kraujo prasiveržimu į skilvelius, kraujo krešulių pėdsakų po kietuoju smegenų dangalu, komplikavusis smegenų edema, koma, abipusiu plaučių uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu, A. P. 2018-10-05 09.30 val. mirė, ir taip tyčia jį nužudė.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Nuteistasis S. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir prašo jo bylą išnagrinėti iš naujo.
3. Nuteistojo S. G. gynėja advokatė Jūratė Damanskienė apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti S. G. naują, išteisinamąjį nuosprendį arba skundžiamą teismo nuosprendį pakeisti, paskiriant S. G. švelnesnę bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Skundžiamas teismo nuosprendis nepagrįstas, nes byloje neįrodyta, kad A. P. mirtis įvyko nuo S. G. veiksmų. Byloje nėra tiesioginių A. P. kaltės įrodymų. Nuteistasis S. G. viso bylos proceso metu savo kaltės nepripažino ir davė nuoseklius parodymus apie tai, kad naktį iš 2018 m. liepos 31 d. į rugpjūčio 1 d. praleido nakvynės namuose ,,Sala“, tame pačiame kambaryje su A. P., kurio anksčiau nepažinojo; A. P. naktį triukšmavo, trukdė miegoti, todėl S. G., siekdamas A. P. apraminti, keletą kartų jį pastūmė, tačiau nemušė. Byloje nenustatyta, kas A. P. sudavė 23 smūgius. Liudytojų, kurie patvirtintų, kad A. P. mušė S. G., nėra. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. P. į nakvynės namus buvo pristatytas iš gatvės, kur buvo rastas gulintis be sąmonės, todėl daroma prielaida, kad A. P. galimai sumušė nenustatyti asmenys dar iki pristatant jį į nakvynės namus.
3.2. S. G. yra senyvo amžiaus, anksčiau neteistas, todėl, apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad nėra pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, S. G. skirtina švelnesnė bausmė.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. G. prašė jį išteisinti, nuteistojo gynėja advokatė J. Damanskienė prašė priimti dėl S. G. išteisinamąjį nuosprendį arba paskirti jam švelnesnę bausmę, arba kvalifikuoti S. G. nusikalstamą veiką kaip fizinio skausmo sukėlimą. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. G. gynėjos advokatės Jūratės Damanskienės apeliaciniai skundai atmestini.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už kito žmogaus – A. P. – nužudymą. Tokia S. G. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 metų.
6. S. G. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir prašoma bylą išnagrinėti iš naujo. S. G. gynėjos advokatės J. Damanskienės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo A. P. mirtis įvyko dėl S. G. suduotų smūgių, taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas S. G. paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliantė prašo arba priimti dėl S. G. išteisinamąjį nuosprendį, arba paskirti jam švelnesnę bausmę.
Dėl BK 129 straipsnio taikymo
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Jais vadovaudamasis, pirmosios instancijos teismas nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir teisingai nuteistojo S. G. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, būtų neobjektyvus ar šališkas.
8. Apeliaciniuose skunduose neneigiama, kad S. G. nakvynės namuose „Sala“ konfliktavo su nukentėjusiuoju A. P.. Tačiau gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, kad konflikto metu S. G. A. P. tik keletą kartų pastūmė, jo nemušė ir byloje nustatytų 23 smūgių jam nesudavė. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
9. Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas kaip įtariamasis, S. G. parodė neprisimenantis, ar įvykio metu mušė nukentėjusįjį, jis teigė, kad šią aplinkybę sužinojo tik kitą dieną iš nakvynės namų gydytojos. Atsakydamas į advokatės jam užduotą klausimą, nuteistasis nurodė, kad galėjo taip būti, kad jis sumušė nukentėjusįjį (t. 2, b. l. 20–21; t. 3, b. l. 27). Kitose ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose nuteistasis teigė dėl įvykio nieko neprisimenantis, nieko nemušęs ir nenužudęs (t. 2, b. l. 33–35, 47–48; t. 3, b. l. 27). Pirmosios instancijos teisme S. G. apie byloje nagrinėjamą įvykį taip pat nieko konkretaus parodyti negalėjo, teigdamas, kad nukentėjusysis nakvynės namuose triukšmavo ir neleido jam miegoti, tačiau jis (S. G.) dėl to nesiėmė jokių veiksmų ir A. P. nemušė (t. 3, b. l. 14–15). Pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje taip pat buvo peržiūrėta ir DVD laikmenoje įrašyti Vilniaus miesto nakvynės namų filialo „Sala“ pateikti vaizdo įrašai. Peržiūrėjęs šiuos įrašus, S. G. pripažino, kad juose užfiksuota, kaip jis suduoda smūgius A. P., tačiau teigė, kad nuo šių smūgių pastarasis mirti negalėjo (t. 3, b. l. 28).
10. Priešingai nei nurodoma gynėjos apeliaciniame skunde, ir iš paties S. G. parodymų matyti, kad jis ne tik pastūmė nukentėjusįjį, bet ir sudavė jam smūgius. Be to, ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad būtent S. G. sudavė smūgius A. P., nuo kurių šis vėliau mirė.
11. Pirmosios instancijos teisme liudytoja M. G., kuri pamatė šalia parduotuvės ant žemės gulintį apsvaigusį nuo alkoholio A. P. ir iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą, parodė, kad, iki atvykstant pagalbai, šis sumuštas nebuvo, kraujo ir sužalojimų ant jo nesimatė (t. 3, b. l. 16–17). Pažymėtina, kad gynėjos apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad gatvėje A. P., prieš pristatant jį į nakvynės namus, buvo rastas be sąmonės. Iš liudytojos M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų žinoma, kad A. P. iki pristatant jį į nakvynės namus, buvo gyvybingas – jis bandė stotis, tačiau jam nepavyko (t. 1, b. l. 183; t. 3, b. l. 27).
12. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. J. taip pat parodė, kad į nakvynės namų filialą „Sala“ A. P. buvo pristatytas nesumuštas, apžiūros metu jam sužalojimų nustatyta nebuvo, jis buvo sąmoningas, atsakinėjo į užduotus klausimus. Tik vėliau atėjusi apžiūrėti patalpą, kurioje gulėjo į nakvynės namus pristatyti asmenys, ji pastebėjo A. P. veido srityje sužalojimus. Liudytojos teigimu, A. P. negalėjo pasakyti, kas jį sumušė, todėl ji paklausė šalia gulinčio S. G., ar šis mušė nukentėjusįjį. S. G. pasakęs, kad neprisimena, po kelių minučių teigė, jog A. P. jam trukdė miegoti, todėl liudytoja V. J. supratusi, kad S. G. dėl šios priežasties jį sumušė. Liudytoja parodė ir tai, kad S. G. buvo agresyvus, piktas, ne kartą yra buvę atvejų, kai jis sumušė kartu su juo nakvynės namų patalpoje buvusius kitus asmenis (t. 1, b. l. 187–189). Pirmosios instancijos teisme liudytoja V. J. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus, papildomai parodė, kad, kai pastebėjo, jog A. P. yra sužalotas, jo veidas buvo ištinęs, mėlynas, ausys ištinusios, labiausiai A. P. buvo sumušta galva ir veidas (t. 3, b. l. 16–18).
13. Iš byloje esančio vaizdo įrašo apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota informacija iš vaizdo kamerų įrašų iš nakvynės namų filialo „Sala“, be kita ko matyti, kad S. G. rankomis ir koja A. P. vien tik į galvos (veido) sritį sudavė iš viso 23 smūgius, didesnė dalis šių smūgių buvo suduota į dešinę veido pusę; po paskutinių S. G. suduotų 11 smūgių į veido dešinę pusę A. P. nustojo drebėti, t. y. rodyti gyvybės ženklus (t. 1, b. l. 37–39). Taigi iš vaizdo įrašo, kuris buvo peržiūrėtas ir pirmosios instancijos teisme, yra aišku, kad būtent S. G. sudavė A. P. byloje nustatytus ne mažiau 23 smūgius į įvairias kūno vietas. Specialisto išvadoje Nr. M 1230/2018(01) taip pat konstatuota, kad A. P. nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 23 trauminiais poveikiais, o A. P. mirė nuo galvos sumušimo (t. 1, b. l. 142–151), kurį, kaip patvirtina aukščiau aptarti įrodymai, padarė nuteistasis S. G.. Pažymėtina ir tai, kad šioje specialisto išvadoje nustatytas galvos sumušimas apima būtent dešinę A. P. galvos (veido) sritį, į kurią, kaip minėta, ir smūgiavo S. G..
14. Taigi aptarti įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo buvo ištirti ir pripažinti tinkamais įrodymais, leidžia daryti išvadą, kad būtent S. G., suduodamas smūgius rankomis ir kojomis į įvairias A. P. kūno vietas, o didžiąją dalį smūgių suduodamas jam į galvos, nuo kurios sumušimo šis ir mirė, sritį, tyčia jį nužudė, todėl S. G. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei nurodoma gynėjos apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų, kad nustatytus sužalojimus, nuo kurių A. P. mirė, šiam būtų padarę kiti asmenys iki pristatant jį į nakvynės namus.
Dėl S. G. paskirtos bausmės
15. Vilniaus apygardos teismas S. G. už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra metais mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, kad S. G. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skundžiamame nuosprendyje įvertinti ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, taip pat ir tie, kurie nurodyti gynėjos apeliaciniame skunde – S. G. neteistas (t. 2, b. l. 114), daug kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 117-153), niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, gyveno asocialiai.
16. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam S. G. bausmės rūšį ir jos dydį už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, bei paskirdamas už sankcijos vidurkį kiek mažesnę bausmę, BK 41 straipsnio, 54 straipsnio, 61 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Paskirta bausmė, įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nėra aiškiai per griežta, todėl nekeistina. Priešinga išvada negali būti padaryta ir įvertinus aplinkybę, jog S. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas 53 metų. Skundžiamame nuosprendyje į bausmės laiką tinkamai įskaitytas laikas, kurį nuteistasis praleido laikinai sulaikytas ir suimtas.
17. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ir su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus. Priteistos turtinės žalos dydžio apeliaciniuose skunduose neginčija ir apeliantai.
18. Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti pirmos instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistojo ir jo gynėjos advokatės apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų nėra pagrindo, todėl jis paliekamas galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo S. G. ir jo gynėjos advokatės Jūratės Damanskienės apeliacinius skundus atmesti.