Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

Z. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šios bausmės visiškai pridėta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė – 9 MGL dydžio (338 Eur) bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų ir 9 MGL dydžio (338 Eur) bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. gegužės 8 d.

Iš Z. J. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei B. D. 2 653,04 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; valstybei 442,22 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 38,31 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Z. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad nužudė kitą žmogų, o būtent: 2018 m. lapkričio 12 d., apie 17–18 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buto, adresu: (duomenys neskelbiami), kambaryje, konflikto metu iš pavydo ir pykčio, kad E. D. bendrauja su jo buvusia sugyventine G. G., tyčia sudavė kumščiu E. D. į veidą ir po to, kai konflikto metu E. D. įspyrė jam į koją, sudavė kumščiu E. D. į veidą, ir E. D. nuo patirto smūgio galva atsitrenkus į durų staktą ir nugriuvus, spyrė E. D. ne mažiau kaip vieną kartą į pilvo sritį, taip iš viso ne mažiau kaip 8 trauminiais smūgiais ir poveikiais padarydamas E. D. poodines kraujosruvas dešiniojo momens-pakaušio srityje, dešinės akies viršutiniame voke, nosyje, kairiojo skruosto projekcijoje, smakre, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, apatinio žandikaulio kairiojo kampo projekcijoje, smakre, nugaroje, kraujosruvas viršutinės lūpos gleivinėje, liežuvio raumenyse, muštines žaizdas ir kraujosruvas apatinės lūpos gleivinėje ir liemens sumušimą, pasireiškusį plonosios žarnos klubinės dalies pasaito ir kepenų plyšimais, kraujosruvomis kepenų ir blužnies vartų srityse, kairės pusės VIII-XI šonkaulių lūžiais, tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, dėl to E. D. mirė įvykio vietoje, taip tyčia nužudė E. D.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo Z. J. apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistasis Z. J. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų nusikaltimų padarymo aplinkybių ir inkriminuotų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo. Kolegijai šie klausimai abejonių taip pat nekelia. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertino ir jų pagrindu Z. J. nusikalstamus veiksmus dėl E. D. tyčinio nužudymo teisingai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Todėl kolegija pasisako tik dėl apelianto skundžiamos, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu šiam nuteistajam paskirtos bausmės.

6. Nuteistasis Z. J. skunde nurodo, kad jis prisipažino kaltu, atskleidė nusikaltimo padarymo aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiosios, sutinka atlyginti padarytą žalą, todėl prašo sumažinti jam apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

8. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį bei jos dydį už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

9. Z. J. tyčia padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis). Jis savo veiksmais sukėlė negrąžinamus padarinius – E. D. prarado gyvybę. Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Z. J. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistasis iki sulaikymo neturėjo legalaus darbo, charakterizuojamas neigiamai, nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, būdamas ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka. Nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas šioje byloje, padarė praėjus tik pusei metų po paleidimo iš įkalinimo vietos. Aptartos aplinkybės Z. J. apibūdina kaip asmenį ignoruojantį visuotinai priimtinas ir teisės aktais įtvirtintas bendro gyvenimo elgesio taisykles, linkusį pažeidinėti įstatymus ir daryti nusikaltimus. Be to, tai rodo, jog šie nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nuteistasis savo gyvenimo būdo nekeičia, Z. J. skiriamos bausmės teigiamos įtakos nepadarė ir nesulaikė nuo naujų nusikaltimų darymo

10. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas Z. J. skirti bausmę, kiek didesnę už baudžiamojo įstatymo, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikaltimą, sankcijoje esantį šios bausmės vidurkį, yra pagrįstas.

11. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Mažeikiu rajono 2017 m. rugsėjo 20 d. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių taip pat nepažeidė.

12. Teisėjų kolegijos manymu, bausmės, paskirtos už tyčinį labai sunkų nusikaltimą ir subendrinta bausmė, esant nustatytoms aplinkybėms, tikrai nėra aiškiai per griežtos.

13. Taigi, dėl apelianto skunde nurodytų argumentų, kad jis prisipažino, gailisi nusikaltęs, švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes nėra pagrindo, į tai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmę.

14. Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad jo atsakomybę lengvina tai, kad jis sutinka nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina, kad byloje duomenų apie realų Ž. J. norą atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą, nėra. Nuteistasis, išskyrus deklaravimą, kad sutinka atlyginti žalą, nesiėmė jokių realių veiksmų šiai pareigai bent iš dalies įgyvendinti. Jis neatlygino jokios žalos dalies ir nesusitarė su nukentėjusiąja dėl jos atlyginimo dydžio, būdo, termino ateityje. Vien nuteistojo išreikštas noras atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, nėra pagrindas apelianto nurodytą aplinkybę vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančią. Žala privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

15. Z. J. skunde nurodo, kad jis, ilgai kalėdamas, negalės dirbti ir atlyginti žalos, tačiau šios aplinkybės nepaneigia apygardos teismo nuosprendžiu nustatyto laisvės atėmimo bausmės trukmės teisingumo.

16. Taigi, nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, proporcinga jo padarytam nusikaltimui ir nėra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Z. J. apeliacinį skundą atmesti.