- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-08
- Bylos Nr.
- 2K-339/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Lidija Liucija Žilienė, Egidijus Bieliūnas (pran.)
- Nukentėjusysis
- N. Š.
- Nuteistasis
- M. J.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. kasacinį skundą, paduotą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu dvylikai metų ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį M. J. išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymius.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokurorės, nukentėjusiosios bei jos atstovės, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. nuteistas už tai, kad 2004 m. birželio 2 d. apie 13 val. Vilniuje, miško masyve, esančiame Bukčių gatvėje, trys šimtai metrų nuo Šiltnamių gatvės, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas negrąžinti 103000 Lt paskolos V. P., nenustatytu šaunamuoju ginklu tyčia šovė jam keturis kartus į krūtinę, vieną kartą į galvą ir nukentėjusįjį nužudė, taip pat už tai, kad nuo 2004 m. sausio iki gegužės 18 d. pasisavino jam patikėtą UAB „Likmas“ didelės vertės turtą, t.y. 270000 Lt sumą.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde nuteistasis M. J. nurodo visada kategoriškai tvirtinęs, jog nukentėjusiojo nežudė, ir prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartį, o bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kadangi abiejų instancijų teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertinant įrodymus, taip pat įstatymo reikalavimo, kad asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis, nesilaikymo.
Kasatorius nurodo, teismų sprendimais nustatyta, kad jis 2004 m. birželio 2 d. 13 val. miške Bukčių g., trys šimtai metrų nuo Šiltnamių g., Vilniuje tyčia keturis kartus nenustatytu šaunamuoju ginklu šovė į krūtinę ir vieną kartą į galvą V. P. ir jį nužudė. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. B. parodė, kad nuo tos vietos, kur išgirdo šūvį, iki pamatė automobilį ir nužudytąjį, bėgo apie pusę minutės. Nuo momento, kai pamatė laukymėje nubėgantį žmogų, iki paskambino policijai, praėjo apie penkias minutes, nes reikėjo grįžti apie tris šimtus metrų iki telefono. Be to, bėgdamas jis buvo sustojęs stebėti pėsčią asmenį. Vilniaus miesto VPK Viešosios policijos Operatyvaus valdymo skyriaus 2004 m. birželio 2 d. pranešimo apie šį įvykį elektroninėje versijoje, 2004 m. lapkričio 17 d. rašte pateikiamoje informacijoje ir pridedamoje įvykio kortelėje nurodyta, kad pranešimas gautas 2004 m. birželio 2 d. 12 val. 59 min. 05 sek. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje šie dokumentai paskelbti. Iš šių duomenų sektų, kad V. P. nužudytas ne apie 13 val., o apie 12 val. 54 min. Tačiau Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad pagal UAB „Omnitel“ 2005 m. gegužės 24 d. informaciją Nr. 5310–1488, kai M. J. 2004 m. birželio 2 d. 12.42 val. skambino V. P., M. J. buvo celės 170 B veikimo zonoje – Vilniaus gatvėje ar šios gatvės rajone – 0,3 km atstumu nuo jos. Šiai informacijai neprieštarauja I. J. ir V. S. parodymai apie bendravimą su M. J. panašiu laiku kavinėje Trakų gatvėje. Kasatorius teigia, kad visi šie duomenys pagrįsti, tačiau jis niekaip negalėjo iš kavinės Trakų g. artimiausiu maršrutu nuvykti į nužudymo vietą per maždaug 11 minučių, nes šioje kelio atkarpoje yra net apie dešimt šviesoforo reguliuojamų sankryžų, be to, kitą automobilį nužudymo vietoje neišvengiamai būtų pastebėjęs liudytojas E. B. Pagal nuosprendį seka, kad kasatorius į įvykio vietą atvyko kartu su V. P. jo automobiliu, tad kažkur tarp Trakų gatvės ir nužudymo vietos turėjo į jį įsėsti, todėl kelionės laikas dar pailgėtų. V. P. nužudymo laikas - 12.54 val. - nesiderina su dviem kitais nuosprendyje nustatytais faktais. Teismas nustatė, kad 2004 m. birželio 2 d. į V. P. turėtą mobilųjį telefoną buvo tik vienas V. P. skambutis 12.59 val. V. P. V. P. neva pasakęs, kad yra Bukčiuose, kas neatitinka tikrovės, nes kasatorius teigia tuo metu buvęs V. P. automobilyje, šį pokalbį girdėjęs ir tvirtina, kad V. P. apie 13.00 val. skambinusiam asmeniui nesakė, kad yra Bukčiuose. Nepaisant to, teismai šiais duomenimis nuneigė M. J. parodymus, kad jis su V. P. susitiko prie draudimo kompanijos „Ergo Lietuva“ Geležinio Vilko g. 6A. UAB „Omnitel“ 2005 m. gegužės 24 d. informacijoje Nr. 5310 –1488 nurodyta, kad V. P. telefonas 2004 m. birželio 2 d. 12.59 val. buvo 808 A celės veikimo zonoje ties Savanorių pr. 117/2 ar vieno kilometro atstumu nuo šios vietos. Teismas ignoravo UAB „Omnitel“ informacijos duomenis, jog negalima nustatyti garantuotos abonento buvimo vietos. Miesto sąlygomis įmanoma, kad abonentą aptarnaus ne ta celė, kurios planuotoje veikimo zonoje yra abonentas, bet gretima arba ta, kuri yra nuo abonento toliau nei jos planuota veikimo zona. Tai priklauso nuo labai daugelio gamtinių ir techninių sąlygų. Žinant, per kurią celę vyko skambutis, tikrai galima teigti tik tai, kad abonentas nebuvo nutolęs nuo bazinės stoties daugiau kaip 35 kilometrus.
Kasatorius taip pat teigia, kad V. P. pats buvo skolingas nužudytajam ir tą dieną turėjo spręsti šiuos reikalus, o parodymus duoda kieno nors patartas, kad galėtų išvengti sau pačiam keblių klausimų. Kasatoriaus manymu, šiai jo prielaidai neprieštarauja ir nužudytojo žmonos N. Š. parodymai apie dukros pasakojimą bei dukros V. P. parodymai, kad važiuojant tėvui į mobilųjį telefoną paskambino vyriškis ir siūlė važiuoti žiūrėti žemės sklypą Bukčiuose kaip užstatą, prašė jį paimti iš Savanorių pr. Tėvas siūlė jam susitikti vakare, bet vyriškis prašė būtent dabar. Iš šių duomenų teismas padarė išvadą, kad kasatorius ir yra tas skambinęs vyriškis. Tačiau toks parodymų, kurie gali būti ir išgalvoti, traktavimas nepagrįstas. Kasatoriaus skola ir taip buvo garantuota įkeistu paklausiu turtu, todėl jam nereikėjo įtikinėti V. P., kad užtikrins skolą dar vienu užstatu.
Kasatorius pažymi, kad specialisto išvada nustatyta, jog į V. P. galėjo būti šaudyta 9 milimetrų kalibro pistoletu – kulkosvaidžiu „Agram 2000“. Tai nemažų gabaritų ginklas, todėl vilkint vasariniais drabužiais nuslėpti jį nuo atsargaus nukentėjusiojo būtų neįmanoma. Be to, ant kasatoriaus rūbų ar avalynės nerasta kokių nors šūvių pėdsakų dalelių, pagrindžiančių kaltinimą. Niekas nematė V. P. nužudymo ir to, kad tai būtų padaręs kasatorius, todėl kyla abejonių dėl teismų sprendimų pagrįstumo.
Apeliacinės nutarties motyvuose nurodoma, kad kasatoriaus rūbų pluoštai rasti V. P. automobilyje, taip pat tose vietose, kuriose jis nurodo nesėdėjęs: ant vairuotojo sėdynės, galinės sėdynės iš vairuotojo pusės ir keleivio pusės, ant saugos diržo. Kasatorius nurodo, kad tai neteisingas, kaltinimo versijai sustiprinti išgalvotas argumentas, nes specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tyrimui pateiktų jo rūbų nėra pluoštų, vienodų su V. P. automobilio sėdynių apmušalo pavyzdžiais, su saugos diržo pluoštais. Ant visų lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo automobilio sėdynių, ant saugos diržo bei ant M. J. drabužių nėra vienodų pašalinių pluoštų.
Visa tai, kasatoriaus nuomone, yra jį teisinantys įrodymai, tačiau teismai dėl jų nepasisakė ir jų nevertino, nenurodė, kuo remdamiesi priėmė kaltumą patvirtinančius duomenis, o šiuos, kurie aptarti kasaciniame skunde, atmetė. Taip pažeistos BPK 1 straipsnio, 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 324 straipsnio 6 dalies nuostatos, padarant esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinėje byloje faktai nenustatinėjami, faktinės aplinkybės netiriamos, įrodymai iš naujo nevertinami. Todėl kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais ginčijami teismų sprendimuose konstatuoti faktai, savaip traktuojami buvę įvykiai, iškeliamos abejonės dėl teismų atlikto įrodymų vertinimo nagrinėtini tiek, kiek yra susiję su prašymu perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl to, kad neišnagrinėtas apeliacinis skundas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės susiję su faktinėmis bylos aplinkybėmis. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 2 d. posėdyje nutarta atlikti įrodymų tyrimą. Iš dalies tenkinant apelianto ir jo gynėjos pareikštus prašymus iškviesti bei apklausti dirvožemio mikroskopinį ir cheminį tyrimą, trasologinį – balistinį tyrimą atlikę ekspertai, liudytojai E. B. ir A. S. Posėdyje apklausta ir nukentėjusioji N. Š. Priimtos apeliacinės nutarties motyvuose faktinės buvusių įvykių aplinkybės išdėstytos labai detaliai, jos plačiai aptartos ir įvertintos, atsakyta į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistojo ginčijamų įvykių, iškeltų abejonių dėl nužudymo motyvo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų ir asmeninių santykių su nužudytuoju, dėl nuosprendžio išvadų pagrįstumo ir atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Tai argumentai dėl nukentėjusiosios N. Š., liudytojų V. P., I. J. ir V. S., E. B., V. P. parodymų turinio vertinimo, V. P. santykių su nužudytuoju, nuorodų į neištirtas aplinkybes dėl nužudymo motyvo, dėl kaltinimą pagrindžiančių pėdsakų ant nužudytajam priklausiusio automobilio sėdynių, saugos diržo bei ant M. J. drabužių, dėl UAB „Omnitel“ informacinių duomenų. Savo kompetenciją skundo argumentų pagrindu patikrinti nuosprendį, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas įgyvendino. Nutartyje konstatavęs bylai reikšmingas aplinkybes, teismas patvirtino tai, kas nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Tai atitinka ir įstatymo nuostatas, ir teismų praktiką, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.
Dėl kasacinio skundo kitų argumentų
Kasaciniame skunde iškeliami du nauji, apeliaciniame skunde neminėti, argumentai dėl nužudymo padarymo tikslaus laiko ir pistoleto-kulkosvaidžio „Agram 2000“ eventualaus panaudojimo. Apeliacinės instancijos teismas dėl jų, kaip nesuformuluotų skunde ir neiškeltų teismo posėdyje, specialiai pasisakyti neprivalėjo, todėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo požiūriu jie nėra reikšmingi. Tačiau šie kasacinio skundo argumentai, kolegijos nuomone, vien dėl minėtos priežasties negali būti apeiti ar nutylėti.
Pistoletas-kulkosvaidis „Agram 2000“ kasaciniame skunde apibūdintas kaip santykinai masyvus ir, atsižvelgiant į konkrečias įvykių aplinkybes, sunkiai paslepiamas ginklas. Tokio ginklo panaudojimas teismų sprendimuose nėra konstatuotas. Ir nuosprendyje, ir apeliacinėje nutartyje nurodyta, kad nukentėjusysis V. P. nužudytas šūviais iš nenustatyto šaunamojo ginklo. Todėl argumentas apie nebuvimą galimybės panaudoti būtent minėto modelio ginklą tiesioginių sąsajų su teismų išvada dėl ginklo neturi ir tokios išvados nepaneigia.
Kasatorius skunde plačiai įrodinėja teiginį, kad V. P. galėjo būti nužudytas ne apie 13 val., kaip yra konstatavę bylą išnagrinėję teismai, bet apie 12 val. 54 min. Toks teiginys iš esmės grindžiamas vieninteliu argumentu – skambučio į policiją laiku, užfiksuotu įvykio kortelėje (t.1, b. l. 72, 73). Tačiau yra nustatyta, kad 12.59 val. V. P. kalbėjo telefonu su V. P., liudytojas E. B. patvirtino šūvius išgirdęs ir atbėgęs į įvykio vietą apie 13 val., kasatoriaus nurodytoje įvykio kortelėje yra įrašytas ir kitas laikas – 13.12 val., įvykio vietos apžiūros protokole su priedais, kurie ištirti teismo posėdyje, apžiūros laiko pradžia nurodyta 13.20 val. Pirmosios instancijos teismas, tyręs ir vertinęs šiuos ir kitus duomenis, įstatymo reikalavimo išnagrinėti visas bylos aplinkybes, įtvirtinto BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nepažeidė. Bylai reikšmingą įvykių chronologiją tyrė ir apeliacinės instancijos teismas. Teismų padaryta išvada dėl nužudymo laiko logiška, atitinka ne kurį nors vieną iš byloje surinktų ir ištirtų duomenų, bet įrodymų visetą. Šiuo požiūriu kasatoriaus argumentai ir dėl nusikaltimo padarymo laiko, ir dėl jo paties buvimo vietos prieštaringi: skunde aiškinama, kad V. P. galėjo būti nužudytas apie 12.54 val., kad kartu su V. P. Bukčių miško masyve kasatorius nebuvo, tačiau girdėjo V. P. pokalbį telefonu su V. P. 12.59 val., po kurio pastarasis tuojau pat buvo rastas negyvas Bukčių miške. Tokia skunde teikiama įvykių traktuotė neduoda pagrindo paneigti teismų sprendimus.
Darytina bendra išvada, kad šioje byloje nuteistojo apeliacinis skundas išnagrinėtas, o kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių reikėtų tenkinti kasatoriaus prašymą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
nuteistojo M. J. kasacinį skundą atmesti.