Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Virginijos Liudvinavičienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. P. gynėjo Edmundo Luotės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo O. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

- D. B. 56,47 Eur turtinės žalos atlyginimo;

- A. A. 12 720 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

- 20,05 Eur proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

2) sumažinti A. A. priteistą neturtinę žalą iki 5 000 Eur;

3) atnaujinti byloje įrodymų tyrimą, paskiriant papildomą teismo medicininę ekspertizę, siekiant nustatyti:

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo O. P. gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinis skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus bei atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai O. P. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

8.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo parodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės nužudžius K. A.. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad nuteistasis siekė K. A. mirties, tačiau ši aplinkybė pati savaime nesuteikia pagrindo nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį kaip neatsargų gyvybės atėmimą. Aplinkybė, kad nuteistasis nenorėjo K. A. mirties, rodo tik tai, jog nužudymas padarytas veikiant netiesiogine tyčia. Tuo tarpu, baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo pagal BK 132 straipsnį kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo O. P. veiką vertinti kaip neatsargią nėra teisinio pagrindo.

8.8. Siekiant pašalinti apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl nukentėjusiojo K. A. sužalojimo mechanizmo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimą ir apklausė ekspertą J. P.. Pastarasis apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad, jeigu vienas žmogus užgriūna ant kito žmogaus rankos, kurioje jis laiko peilį, tai kūnas ir jėga nulenks peilį ir jis neįsmigs į kūną. Tam, kad būtų pradurti drabužiai, oda, šonkaulis, diafragma ir kepenys, reikia papildomos jėgos suduodant smūgį. Eksperto vertinimu, tam, kad užgriūnant kūnui būtų padarytas tokios krypties žaizdos kanalas, žmogus turi pasilenkti ir judėti į priekį, tačiau tokiu atveju visas veidas, rankos būtų sužaloti visai kitaip. Ekspertas taip pat paaiškino, jog tam, kad atsirastų toks sužalojimas, koks jis buvo padarytas K. A., reikėjo peilį laikyti žemyn ir durti. Žmogui tik atsistojant, neužtektų jėgos padaryti tokį gilų sužalojimą peiliu, koks buvo nustatytas nagrinėjamoje byloje. Tokio sužalojimo gynėjo nurodytomis aplinkybėmis nebūtų pavykę padaryti dėl nustatytos žaizdos kanalo krypties, ilgio ir laikymo. Dūrio kanalas buvo padarytas iš viršaus žemyn, o gynėjas nurodė aplinkybę iš apačios į viršų ir į šoną. Šiuo atveju dūris buvo padarytas ne į šoną, o statmenai žemyn.

8.10. Aptarti įrodymai paneigia nuteistojo ir jo gynėjo keliamą versiją, kad dūris į krūtinę buvo atliktas dėl neatsargumo, kai K. A. staiga atsistojo ir pasviro link O. P., o pastarasis, laikydamas peilį, instinktyviai pasisuko į nukentėjusįjį. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad O. P. smūgis K. A. į krūtinę peiliu įvykio metu buvo ne tik valingas ir sąmoningas, tačiau akcentuotas ir stiprus. Smūgio sudavimo vieta – krūtinė – gyvybiškai svarbi. Be to, smūgis buvo suduotas aštriu medžiokliniu peiliu. Šie O. P. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, būdamas suaugęs, nors ir neblaivus, tačiau suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog suduodamas peiliu stiprų smūgį į gyvybiškai svarbią kūno vietą (krūtinę), kur yra išsidėstę svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti. Taigi, O. P. nužudė K. A., veikdamas netiesiogine tyčia.

8.11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai O. P. veiksmus įvertino kaip nužudymą ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl neturtinės žalos.

9. Apeliaciniame skunde vienas iš nuteistojo O. P. gynėjo prašymų yra sumažinti nukentėjusiajai A. A. priteistą neturtinę žalą iki 5 000 Eur.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Neturtinės žalos dydžio nustatymo specifika neteisėto gyvybės atėmimo bylose pasireiškia tuo, kad taip pat turi būti atsižvelgiama ir į ryšį bei santykius tarp ieškovo ir mirusio asmens, tokio ryšio glaudumą, intensyvumą, kadangi tai turi tiesioginę įtaką patiriamų dvasinių ir emocinių išgyvenimų stiprumui, gilumui, o kartu ir galinčios juos kompensuoti piniginės sumos nustatymui.

11. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios A. A. (nužudytojo dukros) atstovė pagal įstatymą L. D. mažametės dukters interesais pareiškė civilinį ieškinį 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 156). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį patenkino ir atsižvelgęs į tai, kad dėl smurtinės tėvo mirties nukentėjusiajai pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 26 d. sprendimą dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu buvo išmokėta 2280 Eur suma (t. 2, b. l. 159-160), iš nuteistojo O. P. priteisė nukentėjusiajai A. A. 12720 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad iki jos pilnametystės šias lėšas turi teisę tvarkyti jos atstovė pagal įstatymą L. D..

11.1. Nukentėjusiosios A. A. atstovė pagal įstatymą L. D. civiliniame ieškinyje nurodė, kad sužinojusi apie tėvo mirtį nukentėjusioji beveik visą dieną verkė. Nors dukra su K. A. kartu negyveno apie 7 metus, tačiau jie palaikė glaudų ryšį, bendravo, kartu leisdavo laiką. A. A. po laidotuvių iki šiol negali atsigauti ir susitaikyti su tėvo mirtimi, blogai miega, tapo dirgli (t. 1, b. l. 156). L. D. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad tarp A. A. ir K. A. buvo šilti santykiai. Nužudytasis rūpinosi savo dukra pagal galimybes. Nors alimentų ir nemokėjo, tačiau kartais rėmė pinigais, daiktais. Dukra su tėvu pakankamai dažnai matydavosi, gyveno netoli vienas nuo kito, dukra motinai teigė mylinti savo tėvą nepaisant jo girtavimo. Po tėvo mirties dukra pasikeitė, tapo jautresnė, agresyvesnė (t. 2, b. l. 175). Tai, kad nukentėjusioji A. A. su K. A. palaikė artimus santykius ir daug su juo bendraudavo, pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytoja D. B. (nužudytojo sesuo) (t. 2, b. l. 174).

11.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo O. P. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. A. patyrė neturtinę žalą. Nors nukentėjusioji su tėvu kartu negyveno, tačiau iš aptartų aplinkybių galima daryti išvadą, kad ją su nužudytuoju K. A. siejo artimas dvasinis ir psichologinis ryšys. Šiuo atveju tyčiniais nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – nukentėjusioji A. A. staiga ir netikėtai neteko tėvo, kuris, kiek galėdavo, ja rūpindavosi. Tokia staigi smurtinė mirtis neabejotinai sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, kančias ir sukrėtimą nukentėjusiajai, neigiamai paveikė jos gyvenimą. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, iš A. A. motinos L. D. paaiškinimų matyti, kad tėvo netekimas nukentėjusiajai turi liekamuosius reiškinius – ji blogai miega, tapo jautresnė, dirgli. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nustatydamas iš O. P. A. A. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo pakankamai jauną amžių, t. y., kad jis būdamas bausmės atlikimo vietoje bei vėliau po bausmės atlikimo, gali dirbti ir atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą.

11.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiajai A. A. padarytą neturtinę žalą ir jos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes, taip pat pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes. Vertinti apygardos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį – 15000 Eur nužudytojo dukrai, kaip aiškiai per didelį, nėra pagrindo. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis šiai nukentėjusiajai yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir nėra per didelis. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad O. P. pats augina du nepilnamečius vaikus, o žmonai nustatyta sunki liga, nesudaro pagrindo mažinti nukentėjusiajai A. A. nustatytą neturtinės žalos dydį.

Dėl bausmės.

12. Apeliaciniame skunde nuteistojo O. P. gynėjas nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas kvalifikuotinas kaip netyčinis, taip pat į tai, kad O. P. augina du nepilnamečius vaikus, o žmona serga sunkia liga (vėžiu) ir nebepajėgi viena jų išlaikyti, nuteistasis atlygino didžiąją dalį turtinės nusikaltimu padarytos žalos (apmokėjo 3 056,47 Eur laidojimo išlaidų), nuteistojo O. P. atžvilgiu taikytinas lygtinis atleidimas nuo bausmės pagal BK 75 straipsnį ir (ar) pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam O. P. yra teisėta ir pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtik­rinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam O. P. šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos baus­mės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nuteis­tojo asme­nybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

13.1. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį, nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia išgertuvių metu kilusio asmeninio pobūdžio tarpusavio konflikto metu. Nusikaltimo padarymui nuteistasis panaudojo specialiai kūnui žaloti pritaikytą įrankį – peilį. Tačiau skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad O. P. panaudotas smurtas nebuvo intensyvus, jis sudavė vieną smūgį, kuris ir tapo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Todėl nuteistojo padaryta nusikalstama veika iš esmės buvo atsitiktinio pobūdžio, jos padarymui įtakos turėjo nesaikingas alkoholio vartojimas. Nustatydamas bausmės dydį O. P., pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į jo asmenybę: nuteistasis turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 100), administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 102), nusiskundimų dėl jo elgesio seniūnija nėra gavusi (2 t., 108 b. l.), į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 105). Taigi, nuteistasis charakterizuojamas iš esmės teigiamai. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kad jis savo noru per žmoną A. P. atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatė tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

13.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam O. P. pagal BK 62 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė. BK 62 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytos dvi O. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nuteistasis savo noru atlygino dalį padarytos žalos, tačiau nėra kitų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu nuteistajam būtų galimybė taikyti šio straipsnio nuostatas. Nors nuteistojo O. P. žmona A. P. serga sunkia liga (krūties vėžiu) (t. 1, b. l. 196-200; t. 2, b. l. 1-19), jai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (t. 1, b. l. 194), nuteistasis išlaiko du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienam yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis (t. 2, b. l. 20-23), tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl O. P. paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam šių asmenų prižiūrėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.

13.3. Teisėjų kolegija spren­džia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistajam baus­mės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos ap­lin­kybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam O. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskyrė artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę 8 metams, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės nėra.

13.4. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis O. P. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą bei nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmetus nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo prašymą perkvalifikuoti O. P. veiką pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, nėra ir baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu O. P. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. P. gynėjo Edmundo Luotės apeliacinį skundą atmesti.