Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis O. P. 2018 m. lapkričio 6 d. apie 10.40 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui, vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam K. A. į krūtinės sritį, padarydamas jam pjautinį kiaurinį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą su dešinio penkto šonkaulio kremzlinės dalies, dešinio plaučio, diafragmos ir kepenų sužalojimais, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu ir hemoraginiu šoku, dėl ko tą pačią dieną 12 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje nukentėjusysis K. A. mirė, tokiu būdu jį nužudė.

Kaltinamasis O. P. savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 5 d. su K. A. remontavo savo garažą. Vakare, prisijungus K. J., kepė šašlykus, gėrė degtinę. Kitą dieną į jo namus vėl atvažiavo Ka. ir Kę. Kadangi jautėsi blogai, prieš darbą nutarė „pataisyti“ sveikatą ir vėl gėrė. Kiek pabuvęs Kę. išvažiavo. Jis pamatė, kad šuo neturi ėsti. Išsiėmė iš šaldiklio mėsą, nuėjo į kambarį, pasiėmė peilį kaulams atskirti vieną nuo kito. K. A. sėdėjo prie stalo iš kairio šono ant pufo. Tarp jų kilo konfliktas dėl K. A. sugyventinės palaido gyvenimo būdo. K. A. supyko, staigiai stojosi nuo pufo, kažką dar jam pasakė. Jis tuo pat metu su peiliu rankose sukosi į K. A. ir tik pamatė, kad peilis įsmigo jam į pilvą. Tuomet K. A. buvo jau beveik atsistojęs nuo pufo. Po to K. A. sukniubo. Įvykio metu sukdamasis jis peilį laikė taip, kaip ir pjaustė mėsą – dešinėje rankoje, peilio geležtė buvo nuleista į apačią. Jis ištraukė peilį, numetė ant žemės, iškvietė greitąją, spaudė žaizdą kelnėmis, kad sustabdytų kraujavimą. Po to, nenorėdamas, kad peilį pamatytų jo vaikai, eidamas pasitikti greitosios, peilį užmetė į spintelę virš arkos. Įvykio metu jo pjaustyta mėsa nukrito ant žemės ir po to jis perdėjo ją ant virtuvės spintelės prie viryklės. Po įvykio daugiau nieko netvarkė. Su K. A. buvo kaimynai, jų santykiai buvo normalūs, kartu su juo negerdavo ir nekonfliktuodavo. Jis pats nesuprato, kaip viskas įvyko, gal pagalvojo, kad stodamasis nuo pufo K. A. norėjo jam trenkti. Jis K. A. peiliu tyčia nedūrė, jo nužudyti nenorėjo. Dėl įvykio labai gailisi. Jo veiksmams įtakos turėjo girtumas. Sutinka atlyginti laidojimo išlaidas. Dėl neturtinės žalos nesutinka, nes, kiek jam žinoma, K. A. su L. D. negyveno.

Savo parodymus kaltinamasis O. P. patvirtino atlikus jo parodymų patikrinimą vietoje (2 t., 55-60 b. l.).

Nukentėjusioji D. B. parodė, kad su broliu K. A. bendraudavo 2-3 kartus per mėnesį. Prie jos brolis nebuvo agresyvus. K. A. mėgdavo kartais išgerti. Brolis gyveno su G., jie bendravo apie 2-3 metus. Brolis turėjo 3 vaikus, kurie su juo negyveno. Jauniausia iš vaikų – A. su savo tėvu labai bendravo. Civiliniu ieškiniu prašo priteisti likusias neatlygintas laidojimo išlaidas – 2756,47 Eur.

Nukentėjusiosios A. A. atstovė pagal įstatymą L. D. paaiškino, kad su K. A. kartu gyveno apie 3 metus, išsiskyrė dėl jo girtavimo, po to su juo bendraudavo tik dėl dukros A. A. K. A. išgėręs nesmurtaudavo, retkarčiais pakeldavo balsą. Dukra su savo tėvu bendravo artimai. Kai K. A. negerdavo, dukra matydavosi su juo, pas jį nakvodavo retai – kartą per 2-3 mėnesius. K. A. dukrai padėjo daiktais, pinigais. Iš K. A. buvo prisiteisusi alimentus. Jis kas mėnesį vaiko išlaikymui pinigų nemokėdavo, pinigus gaudavo iš Vaikų išlaikymo fondo. Sužinojusi apie tėvo mirtį, dukra išgyveno, tapo jautresnė, kiek agresyvesnė. Dukra žinojo apie tėvo polinkį gerti, tačiau sakė, jog vis tiek jį myli.

Liudytoja G. T. parodė, kad pagal iškvietimą vyko į įvykio vietą. Su ten jau buvusiais policijos pareigūnais įėjo į namo vidų. Praėjus pro koridorių į kambarį, kairėje pamatė prie pufo gulintį vyriškį. Jis buvo be sąmonės, išblyškęs, bet dar gyvas, ant jo buvo daug kraujo. Policijos pareigūnai nuėjo prie kito kambaryje buvusio vyriškio, su kuriuo ji vėliau nekalbėjo. Nukentėjusiajam teikė medicinos pagalbą, jo krūtinės dešinėje pusėje buvo didelė durtinė žaizda, žalojančio įrankio nebuvo, kitur jo nepastebėjo. Nukentėjusiojo žaizda mažai bekraujavo, nes daug kraujo jau buvo išorėje. Po to nukentėjusįjį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę.

Liudytojas S. L. parodė, kad pagal iškvietimą vyko į įvykio vietą dėl peiliu sužaloto žmogaus. Atvykus prie namo durų pasitiko O. P. Kaltinamasis sakė, jog peiliu sužalojo žmogų. Įėjęs į kambarį, kairėje, prie virtuvės spintelių, pamatė sukniubusį K. A.. Atvykę medikai teikė medicinos pagalbą nukentėjusiajam. Kai medikai atlaisvino praėjimą, O. P. parodė į virš arkos nišoje esančią spintelę, pasakė, kad ten užmetė peilį, nes išsigando. O. P. buvo labai girtas. Paklausus O. P., kodėl taip įvyko, jis atsakė, kad sunervavo. Bandė aiškintis, kodėl jį sunervavo, tačiau jis nenorėjo bendrauti, sakė, kad pats nesuprato, kodėl smogė. K. A. žinojo, nes ne kartą teko vykti į jo gyvenamąją vietą dėl smurto artimoje aplinkoje, jis girtaudavo, bardavosi su sugyventine, tačiau atvykus jis elgdavosi pakankamai ramiai. Kai anksčiau K. A. gyveno su kita moterimi, dėl smurto su juo neteko susidurti.

Liudytojas J. L. (J. L.) davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytojas S. L..

Liudytoja A. P. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Sekmadienį vyras su draugais, tarp kurių buvo ir K. A., dirbo prie namų, vyrai išgėrinėjo, kepė šašlykus. Lapkričio 5 d. O. P. irgi gėrė. Įvykio dieną ji anksti ryte išėjo iš namų, tuo metu K. A. namuose dar nebuvo. Po to jai paskambino kaimynė ir pranešė, kad O. P. išvežė į policiją, o K. A. – į ligoninę. Tuo metu ji su sūnumi buvo poliklinikoje. Grįžus pareigūnai jos neįleido į namus. Ji sūnų nuvedė pas kaimynus. Po kurio laiko ją įleido į namo vidų. Kambaryje, kairėje pusėje, ant virtuvės spintelės, pjaustymo lentos, ji pamatė sušalusius kaulus, suprato, jog šuo buvo nemaitintas. Po kiek laiko jai buvo leista tuos kaulus nunešti šuniui. Iki įvykio vyrai tarpusavyje bendravo, nekonfliktavo. Pareigūnai jai sakė, kad vyras nudūrė nukentėjusįjį. Pati su vyru kalbėjosi per ilgalaikį pasimatymą sausio mėnesį. Tada vyras jai papasakojo, kad pjaustė šuniui mėsą ir, norėdamas K. A. kažką pasakyti, sukosi, nukentėjusysis tuo metu stojosi nuo pufo ir peilis įsmigo jam į krūtinę. Vyras sakė, kad peilį į spintelę virš arkos užmetė, kad vaikai nepamatytų. K. A. išgėrinėdavo, niekur nedirbo. Išgėręs jis buvo truputį įkyrus. Jis gyveno su sugyventine G., tarp jų vyko konfliktai, buvo kviečiama policija. Iš G. ji sužinojo, kad K. A. turėjo 10 metų amžiaus dukrą, kurios mama jai neleisdavo bendrauti su tėvu, dukra pati pas jį pabėgdavo. K. A. seseriai per kelis kartus atlygino 3000 Eur laidojimo išlaidų. Jei liko kažkokia suma jai neatlyginta, galės atlyginti.

Liudytojas M. Š. parodė, kad, nuvykus į įvykio vietą, O. P. buvo jau tarnybiniame automobilyje, nukentėjusysis išvežtas greitosios automobiliu. Patrulių ekipažas išvyko į komisariatą, jis su kolega liko saugoti įvykio vietos, iškvietė ekspertus ir jų laukė. Po kurio laiko atvyko kaltinamojo žmona, kurios į namo vidų neįleido, bei vėliau jos motina. Po pirminės įvykio vietos apžiūros kaltinamojo žmona įėjo į namo vidų ir prašė leisti iš virtuvės pasiimti polietileninę pakuotę su kaulais pašerti šunį. Pasitaręs su ekspertu, jis jai leido tai padaryti. Tas polietileninis maišelis su kaulais buvo padėtas ant virtuvės stalo, kuris buvo prie viryklės. Šio maišelio viršus buvo pradarytas, kaulai jau buvo atšilę. Su kaltinamuoju bendravo komisariate, kai jam taikė laikiną sulaikymą. Tuomet kaltinamasis jam pasakė : „prisidirbau ir dabar už tai reikės atsakyti“, sakė, kad tarp jų įvyko konfliktas dėl kaltinamojo žmonos, daugiau apie įvykį nepasakojo.

Liudytojas S. Š. parodė, kad nuvykus į įvykio vietą, lauke buvo policijos pareigūnai ir kaltinamojo žmona, paties kaltinamojo ir nukentėjusiojo jau nebebuvo. Pradėjo įvykio vietos apžiūrą. Kolegos pasakė, kad kaltinamasis peilį užmetė į spintelę virš arkos, kur po to peilį ir rado, ant jo buvo medžiagos, panašios į kraują. Dėmes, panašias į kraują, fiksavo kambaryje ant stalo, prie virtuvės spintelių. Su kaltinamojo žmona bendravo tik tiek, kiek reikėjo informacijos apie name buvusius daiktus. Moteris jų dar prašė kažką paimti, gal kaulus. Virtuvėje, ant šalia viryklės esančios spintelės, buvo virtuvinių įrankių dėklas su įrankiais, ten buvo ir nedidelis polietileninis maišelis su kaulais. Šis maišelis buvo pradarytas, ant stalo išimtų kaulų nebuvo.

Liudytojas J. G. parodė, kad augo kartu su kaltinamuoju. Pats nebegeria jau 8 metus. Kai dar gerdavo, bendravo su kaltinamuoju, kartu su juo girtavo, tai buvo maždaug prieš 20 metų. Išgėręs kaltinamasis nebūdavo agresyvus, mėgo pakalbėti, išsiaiškinti. Nors kartais, kai padaugindavo alkoholio, jis būdavo agresyvus, norėdavo įrodyti savo tiesą, kad ir būdavo neteisus, tačiau iki muštynių su juo neprieidavo, kiti draugai juos išskirdavo. Taip su K. A. konfliktavo keletą kartų. Nieko nežino apie K. A. ir jo sugyventinės G. V. pykčius. G. V. gyvena pas tuos, kurie jai duoda išgerti, pernakvoti. Nematė, kad K. A. bendrautų su savo vaikais, juos daugiausia matydavo su motina.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad :

1. K. A. mirtis įvyko nuo durtinio pjautinio kiaurinio krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimo su dešiniojo penkto šonkaulio kremzlinės dalies, dešinio plaučio, diafragmos ir kepenų sužalojimais. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu (1425 g kraujo dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir 520 g kraujo pilvo ertmėje, vidaus organų mažakraujystė), hemoraginiu šoku (kliniškai).

2. K. A. mirė 2018 m. lapkričio 6 d. 12 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

3. K. A. nustatytas durtinis pjautinis kiaurinis krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas su dešiniojo penkto šonkaulio kremzlinės dalies, dešinio plaučio, diafragmos ir kepenų sužalojimais padarytas mechaniniu poveikiu. Ši žaizda krūtinėje padaryta duriančiu – pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležė, vienu trauminiu poveikiu – smūgiu, duriant stovinčio nukentėjusiojo atžvilgiu iš priekio atgal, iš viršaus – žemyn, nežymiai iš dešinės į kairę, iki keliasdešimt minučių laikotarpiu iki mirties. Tikėtina, kad nukentėjusysis krūtinės sužalojimo padarymo metu buvo vertikalioje ar artimoje jai padėtyje. Šis sužalojimas yra būdingas sužalojimams, padaromiems kitam asmeniui. Tai rodo sužalojimo lokalizacija, morfologiniai ypatumai ir pobūdis. Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl plaučių, kepenų sužalojimo.

4. K. A. lavono kraujyje rasta 2,89 prom. etilo alkoholio, šapime rasta 3,29 prom. etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.

6. Po minėto krūtinės sužalojimo, kol nukentėjusysis prarado sąmonę dėl vykstančio kraujavimo, jis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus : gintis, judėti, šaukti ir panašai, nors tai buvo apsunkinta dėl ūmaus toksinio etilo alkoholio poveikio (1 t., 92 – 99 b. l.).

Iš 2018 m. gruodžio 18 d. specialisto J. Plentos paaiškinimo protokolo matyti, jog į klausimą, ar K. A. lavone rasti sužalojimai galėjo būti padaryti O. P. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu nurodytomis aplinkybėmis, specialistas J. Plenta atsakė, kad K. A. lavono tyrimo metu durtinio pjautinio sužalojimo kanalas tęsėsi per odą, poodį, dešinio penkto šonkaulio kremzlinę dalį, dešinį plautį, diafragmą ir perdūrė dešiniąją kepenų skiltį. Tai yra, kad būtų padarytas toks sužalojimas, reikėjo papildomo judesio peiliu durti. Nukentėjusiajam pačiam keliantis ir atsitrenkus į O. P. ranką su peiliu negalėjo būti padaryti tokios apimties sužalojimai (1 t., 101 – 102 b. l.).

Iš 2018 m. lapkričio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad O. P. nustatyta kairės šlaunies poodinė kraujosruva, kuri padaryta kietu buku daiktu prieš 4 – 6 paras iki apžiūros (2 t., 74 b. l.).

Iš tyrėjo M. Š. 2018 m. lapkričio 6 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio dieną O. P. buvo nustatytas 3,08 promilių girtumas (1 t., 5 b. l.).

Iš 2018 m. lapkričio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), antresolėje virš praėjimo iš koridoriaus į svetainės –virtuvės patalpą, rastas peilis ruda medine rankena, ant kurio geležtės yra dėmės, panašios į kraują (1 t., 10 – 33 b. l.).

Utenos apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šis peilis, paimtas 2018 m. lapkričio 6 d. įvykio vietos apžiūros metu, yra medžioklinis peilis, kuris prie nešaunamųjų – šaltųjų ginklų nepriskiriamas ir nedraudžiamas civilinėje apyvartoje. Peilis pagamintas pramoniniu būdu (1 t., 65 – 67 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad ant šio peilio rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su K. A. DNR profiliu su 99,99999999999 proc. tikimybe (1 t., 56 – 59 b. l.).

Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2018 m. lapkričio 6 d. Centro informacinėje sistemoje užregistruoti du skambučiai dėl įvykio. Skambinta iš telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktos skambučių garso įrašų kopijos (1 t., 76 – 77 b. l.).

Iš šių garso įrašų apžiūros protokolo matyti, kad O. P. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), papjovė žmogų, dūrė su peiliu jam į pilvą, žmogus dar sąmoningas, kraujuoja (1 t., 78 – 80 b. l.).

2018 m. lapkričio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus slaugytoja L. K. pateikė K. A. drabužius – striukę, marškinius, golfą, megztinį, batus, kojines, kelnes, darbines pirštines, taip pat telefoną „Nokia“, raktą su pakabuku (1 t., 103 – 105 b. l.).

Iš šių daiktų 2019 m. sausio 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad mėlynos spalvos striukės dešinėje pusėje, vidurinėje dalyje matyti įpjovimo žymė, kuri yra išlenkta, jos ilgis 2,5 cm, kraštai lygūs, einanti iš viršaus į apačią, truputį iš kairės į dešinę, apatinėje priekinėje dalyje matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Raudonos spalvos marškinėlių priekinėje vidurinėje dalyje matyti įpjovimo žymė, kurios ilgis 2,6 cm, kraštai lygūs, einanti iš viršaus į apačią, truputį iš kairės į dešinę, nuo įpjovimo žymės viršutinės dalies iki pat marškinėlių apačios, per visą priekinę dalį matyti viena didelė rudos spalvos dėmė, panaši į kraują. Kairėje ir dešinėje marškinėlių nugarinėje dalyje matyti rudos spalvos dėmės, panašios į kraują. Pilkos spalvos megztinio priekinėje dalyje, ties viduriu yra įpjovimo žymė, kurios ilgis 2,6 cm, kraštai lygūs, einanti iš viršaus į apačią, truputį iš kairės į dešinę, nuo įpjovimo žymės viršutinės dalies iki pat megztinio apačios, per visą priekinę dalį matyti viena didelė rudos spalvos dėmė, panaši į kraują, vidurinėje apatinėje dalyje matyti plyšimas. Pilkos spalvos golfo priekinėje vidurinėje dalyje matyti įpjovimo žymė, kurios ilgis 2,8 cm, kraštai lygūs, einanti iš viršaus į apačią, truputį iš kairės į dešinę, nuo įpjovimo žymės viršutinės dalies iki pat golfo apačios, per visą priekinę dalį matyti tamsios spalvos dėmė, panaši į kraują (1 t., 106 – 120 b. l.).

Kaltinamasis O. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisiamajame posėdyje neneigė, kad K. A. krūtinės sužalojimas įvyko jam laikant peilį bei sukantis link nukentėjusiojo, kuris tuo metu stojosi nuo pufo. Tačiau, anot kaltinamojo, jis K. A. į krūtinę peiliu nedūrė, jo rankose laikytas peilis pats įsmigo į K. A. jam stojantis nuo pufo, kas buvo netikėta ir jam pačiam. Tokie jo parodymai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Visų pirma, iš byloje esančių specialisto išvadų matyti, kad minimo peilio geležtės ilgis yra 14,53 cm, K. A. žaizdos kanalo ilgis – 19 cm (1 t., 65-67, 92-99 b. l.). Vadinasi, įvykio metu į K. A. krūtinę įsmigo visa peilio geležtė. Nukentėjusiajam dūrio metu buvo sužalota šonkaulio kremzlinė dalis – visa tai rodo, kad smūgis jam peiliu buvo pakankamai stiprus. Antra, duriant peiliu buvo perdurti ir visi K. A. vilkėti drabužiai – marškinėliai, golfas, megztinis, striukė, kadangi ant jų tose pačiose vietose buvo rastos įpjovimo žymės, kurių ilgis nuo 2,6 cm iki 2,8 cm, kai žaizdos ilgis – 3 cm (1 t., 103-120 b. l.). Kad peiliu būtų perdurta tiek K. A. vilkėtų rūbų bei visa peilio geležtė įsmigtų į K. A. krūtinę, turėjo būti peiliu smūgiuojama didele jėga. Iš specialisto išvados matyti, kad K. A. sužalojimas krūtinėje buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu – smūgiu (1 t., 92 – 99 b. l.). Be to, papildomai apklaustas specialistas J. Plenta, įvertinęs O. P. parodymus ir jo parodytą smūgį peiliu nukentėjusiajam, t. y. K. A. stojantis nuo pufo, o kaltinamajam su peiliu rankoje link jo sukantis, paaiškino, jog tam, kad būtų padarytas toks sužalojimas, reikėjo papildomo judesio peiliu durti. Pasak eksperto, nukentėjusiajam pačiam keliantis ir atsitrenkus į O. P. ranką su peiliu negalėjo būti padaryti tokios apimties sužalojimai. Taigi, ekspertas vienareikšmiai atmetė kaltinamojo pateikiamą versiją, kad nukentėjusysis pats užgriuvo ant peilio. Šiais specialisto paaiškinimais bei jo išvada nėra jokio pagrindo netikėti. Įvertinus visa tai, šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis peiliu dūrė K. A. į krūtinės sritį. O. P. smūgis K. A. į krūtinę peiliu įvykio metu buvo ne tik valingas ir sąmoningas, tačiau akcentuotas ir stiprus. Todėl, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog nukentėjusįjį K. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis durdamas jam peiliu nužudė kaltinamasis O. P.