Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės, Algimanto Valantino,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 9 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. (toliau – ir A. B. arba nuteistasis, arba apeliantas) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. gruodžio 6 d., laikotarpiu nuo 19.40 val. iki 00.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su A. B. metu, tyčia peiliu smogė vieną smūgį jai į krūtinės sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. B. kiaurinį durtinį – pjautinį krūtinės ląstos sienelės sužalojimą, pasireiškusį kiaurine durtine – pjautine žaizda kairės prekrūtinkaulinės linijos projekcijoje, V šonkaulio nupjovimu tarp kairiųjų prekrūtinkaulinės ir vidurinės raktikaulinės linijos su kraujosruvomis aplinkiniuose tarpšonkauliniuose raumenyse, širdiplėvės sužalojimu priekiniame paviršiuje, kiauriniu širdies dešinio skilvelio priekinės sienelės pažeidimu, tai komplikavosi nukraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, vidaus organų mažakraujystę, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimą, dėl to A. B. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu nužudė A. B. (toliau – ir A. B.).

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, surinktų įrodymų vertinimo ir jais pagrįstų teismo išvadų dėl kaltės bei nusikalstamos veikos teisinio įvertinimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tačiau mano, kad jam paskirta per griežta bausmė.

4. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Bausmės skyrimo pagrindus reglamentuoja BK 54 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

5. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018).

6. Baudžiamasis įstatymas už nužudymą (BK 129 straipsnio 1 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų.

7. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam A. B. skirtiną bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Nuteistasis A. B. padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir kurio pasekmės yra neatstatomos. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, kad nusikaltimas nebuvo iš anksto planuotas, smurtas nebuvo intensyvus, peiliu buvo suduotas vienas smūgis. Teismas vertino ir skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisme A. B. davė išsamius parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip padėjo tyrimui ir teismui nustatyti tikrąsias nusikalstamo įvykio ir nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, teisminio nagrinėjimo metu atsiprašė nukentėjusiojo. Šias aplinkybes teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, numatytomis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 59 straipsnio 2 dalyje. Taip pat teismas pagrįstai nustatė ir nuteistojo A. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, vertino ir nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, t. y., kad jo ankstesni teistumai išnykę, kad baustas administracine tvarka. Skunde nurodoma aplinkybė, kad nuteistajam nepareikštas civilinis ieškinys, bausmės skyrimui nėra reikšminga.

8. Taigi nagrinėjamoje byloje visos apelianto skunde nurodytos, bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos ir remiantis jų visuma bei vadovaujantis BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimais pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. B. parinko ir paskyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (kuris yra 11 metų). Nuteistasis savo apeliaciniame skunde naujų aplinkybių, kurios būtų neįvertintos pirmosios instancijos teisme, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių byloje nenustatė.

9. Apibendrindama tai, kas išdėstyta 4–7 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai nuteistajam parinko bausmės dydį. Pripažinti paskirtą bausmę aiškiai per giežta nėra teisinio pagrindo.

10. Nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo nuteistajam A. B. taikyti jo skunde prašomas BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal BK 64¹ straipsnį bausmė skiriama tik tuo atveju, jei byla išnagrinėjama supaprastinto proceso tvarka (BPK XXXI skyrius ,,Bylų supaprastintas procesas“) ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis). Supaprastinto proceso tvarka nenagrinėjamos baudžiamosios bylos dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama tik terminuota laisvės atėmimo bausmė ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pagreitintu procesu nenagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurios pagal teismingumą nagrinėjamos apygardos teisme, o supaprastintas įrodymų tyrimas nėra galimas bylose, kuriose kaltinamasis kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą.

11. Nagrinėjamoje byloje A. B. buvo kaltinamas ir perduotas Kauno apygardos teismui už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kurio sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Todėl ši baudžiamoji byla nebuvo (ir negalėjo būti) nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, numatyta BPK XXXI skyriuje ,,Bylų supaprastintas procesas“ ir joje negalėjo būti atliekamas BPK 273 straipsnyje numatytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

12. Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Kauno apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.