Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0034/18/00750 už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys – S. K. (skolininkas), V. J. (išieškotojas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas antstolis S. U. pateikė teismui pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui S. K. skyrimo už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą, t. y. po 300 Eur už kiekvieną pradelstą reikalavimo neįvykdymo dieną. Pareiškime nurodė, kad 2018 m. lapkričio 29 d. vykdomojoje byloje buvo priimtas patvarkymas Nr. S-18003877, kuriuo suinteresuotas asmuo S. K. buvo įpareigotas per dešimt dienų nuo patvarkymo gavimo atvykti į antstolio S. U. kontorą. Patvarkymas išsiųstas skolininko S. K. gyvenamosios vietos adresu ir įteiktas skolininkui asmeniškai 2018 m. gruodžio 1 d., tačiau skolininkas per nurodytą terminą į antstolio kontorą neatvyko, kitais būdais su antstoliu nesusisiekė.

2. Suinteresuotas asmuo S. K. atsiliepime į pareiškimą nesutiko su pareiškimu ir baudos dydžiu, nurodė, kad 2018 m. lapkričio 29 d. priimtas patvarkymas jam asmeniškai nebuvo įteiktas, apie minėtą patvarkymą sužinojo tik elektroniniu būdu gavęs procesinius dokumentus iš Kauno apylinkės teismo. Dėl sunkios finansinės padėties iš karto negalėjo nuvykti į antstolio kontorą. 2019 m. vasario 26 d. atvyko pas antstolį ir raštu nurodė informaciją, kurios reikalavo išieškojimą vykdantis antstolis.

3. Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad skolininkas S. K. piktybiškai nevykdo priimto teismo sprendimo, kuriuo buvo priteista skola V. J.. Už antstolio reikalavimo nevykdymą skolininkui turėtų būti skirtas areštas, o ne bauda, nes baudos paskyrimas tik dar labiau apsunkintų skolos išieškojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą tenkino iš dalies, skyrė S. K. 250 Eur baudą už antstolio S. U. 2018 m. lapkričio 29 d. priimto patvarkymo Nr. S-18003877 nevykdymą, priteisė iš suinteresuoto asmens S. K. valstybės naudai 3,63 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, atmetė suinteresuoto asmens V. J. prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir dėl rašytinių įrodymų prijungimo, išreikalavimo.

5. Teismas nustatė, kad antstolio S. U. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0034/18/00750 pagal 2018 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2125-947/2018 dėl 12 000 Eur skolos, 231,78 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (12 231,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teise (2017 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 257,22 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko S. K. išieškotojo V. J. naudai. Antstolis 2018 m. lapkričio 29 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18003877, kuriame nurodė, kad per dešimt dienų nuo patvarkymo gavimo skolininkas S. K. yra kviečiamas atvykti į antstolio S. U. kontorą. Patvarkymas skolininkui S. K. buvo išsiųstas gyvenamosios vietos adresu ir įteiktas 2018 m. gruodžio 1 d. adresatui asmeniškai.

6. Teismas, skirdamas baudą, atsižvelgė į tai, kad skolininkas patvarkymą jau yra įvykdęs, todėl, įvertinęs šias aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, antstolio pareiškimą tenkino iš dalies ir skyrė S. K. 5 Eur baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo darbo dieną (išskyrus poilsio ir švenčių dienas) laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. vasario 25 d., iš viso 250 Eur baudą už 50 darbo dienų (laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. vasario 25 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skolininką S. K. už antstolio patvarkymo nevykdymą nubausti 30 parų areštu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad skolininkas S. K. antstolio 2018 m. liepos 11 d. patvarkymą gavo 2018 m. liepos 14 d., jo nevykdė ir informacijos apie pajamas neteikė.

1.2. Teismas neįvertino to, kad skolininkas S. K. nemokės jam paskirtos baudos, bauda jo nepaskatins teikti antstoliui pilną ir tikrovišką informaciją apie dideles jo pajamas. Trisdešimties parų areštas yra veiksmingiausia priemonė paskatinti antstoliui teikti pilną ir tikrovišką informaciją apie pajamas. Paskirta bauda dar labiau apsunkins išieškojimą išieškotojo V. J. naudai, o išieškotojo sąskaita praturtės tik valstybė.

1.3. Teismas nepagrįstai neskaičiavo baudos nuo 2018 m. liepos 14 d.

1.4. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo bylos žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka jos išnagrinėti buvo neįmanoma.

1.5. Paskirta bausmė netinkama ir nepakankama, kad skatintų pažeidėją nutraukti vis dar vykdomą teisės pažeidimą.

1.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skolininkas antstolio patvarkymą jau yra įvykdęs, nes informacijos apie savo turtą ir pajamas skolininkas vis dar nėra pateikęs.

1.7. Teismas neatsižvelgė į suinteresuoto asmens V. J. teisių pažeidimo mastą, piktybišką ilgalaikį S. K. pažeidimo pobūdį.

1.8. Teismas nepagrįstai laikė, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-20-581/2019 medžiaga yra nesusijusi su skolininku S. K. ir antstolio patvarkymų nevykdymu. Minėtos bylos medžiaga patvirtina didelį skolininko pavojingumo visuomenei mastą, dideles pagrobtas piniginių lėšų sumas, pagrįstus įvairiapusius įtarimus, disponavimą stambiomis pinigų sumomis, tyčinį antstolio reikalavimų nevykdymą, pajamų slėpimą.

1.9. Teismas nepagrįstai nevertino tyčinio skolininko S. K. darbo santykių su MB „Tarpininkavimo paslaugos“ nutraukimo, siekiant išvengti išskaitų ir skolos grąžinimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) V. J. atskirajame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo.

10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymo nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).

11. Suinteresuotas asmuo V. J. atskirajame skunde nurodo, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi skolininko S. K. dalyvavimas teismo posėdžiuose turi būti pripažintas būtinu, nes tik jis gali paaiškinti aplinkybes, susijusias su jo veiksmais atsisakant vykdyti antstolio patvarkymus; MB „Tarpininkavimo paslaugos“ vadovo G. S. dalyvavimas teismo posėdžiuose turi būti pripažintas būtinu, kadangi tik jis gali paaiškinti aplinkybes, susijusias su skolininko pajamų slėpimu, S. K. pajamomis ir darbu MB „Tarpininkavimo paslaugos“. Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti žodinį bylos nagrinėjimą, apeliantas savo atskirajame skunde nenurodė.

12. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, yra pakankami tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl įrodymų išreikalavimo

13. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) V. J. atskirajame skunde prašo išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos S. K. pajamų ir turto deklaracijas už 2016-2018 m., iš MB „Tarpininkavimo paslaugos“ vadovo G. S. ir S. K. išreikalauti S. K. pareigybės aprašymą, informaciją apie visų MB „Tarpininkavimo paslaugos“ darbuotojų mėnesinius atlyginimus ir darbo valandų skaičių per dieną ir mėnesį nuo 2018 m. sausio 1 d.

14. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku (baudos skyrimu skolininkui S. K. už antstolio 2018 m. lapkričio 29 d. patvarkymo nevykdymą), jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl prašymas dėl įrodymų išreikalavimo netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų

16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).

17. Suinteresuotas asmuo V. J. su atskiruoju skundu ir patikslintu atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – E. G. 2019 m. kovo 4 d. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019, V. J. atsiliepimą į apeliacinį skundą, G. M. ir S. K. nuotraukas ir asmens duomenis, Vilniaus apygardos prokuratūros 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 02-2-01052-18 S. K. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Suinteresuotas asmuo V. J. neprašo priimti prie atskirojo skundo ir patikslinto atskirojo skundo pridėtų įrodymų, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės, nenurodo, kodėl jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti suinteresuoto asmens su atskiruoju skundu ir patikslintu atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimas dėl baudos skolininkui S. K. skyrimo už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo

20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0034/18/00750, kurioje vykdomas išieškojimas iš skolininko S. K. pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2125-947/2018 dėl 12 000 Eur skolos, 231,78 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise (2017 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 257,22 Eur žyminio mokesčio išieškojimo išieškotojo V. J. naudai. 2018 m. lapkričio 29 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-18003877, kuriuo skolininkas S. K. buvo įpareigotas per dešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos atvykti į antstolio S. U. kontorą. Patvarkymas skolininkui S. K. buvo įteiktas asmeniškai 2018 m. gruodžio 1 d. Antstolis S. U. pateikė teismui 2018 m. gruodžio 18 d. pareiškimą dėl baudos paskyrimo Nr. S-1800414, prašydamas, vadovaujantis CPK 585 straipsnio 2 dalimi, skirti S. K. baudą už teisėtų antstolio reikalavimų ir teismo sprendimo nevykdymą, t. y. po 300 Eur už kiekvieną pradelstą reikalavimų neįvykdymo dieną.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo antstolio S. U. pareiškimą tenkino iš dalies, skyrė S. K. 250 Eur baudą už antstolio S. U. 2018 m. lapkričio 29 d. priimto patvarkymo Nr. S-18003877 nevykdymą.

22. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) V. J. atskirajame skunde teigia, kad skolininkui už antstolio reikalavimo nevykdymą, vadovaujantis CPK 645 straipsnio 3 dalimi, turėjo būti paskirta ne bauda, o trisdešimties parų areštas, kadangi paskirta bauda neužtikrins antstolio reikalavimo įvykdymo, o priešingai – sudarys galimybę vilkinti išieškojimą, apsunkins išieškojimą.

23. Pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnis reglamentuoja antstolio reikalavimų privalomumą. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis).

24. CPK 645 straipsnyje įtvirtintos specialiosios normos, nustatančios skolininko pareigą pateikti informaciją apie turimą turtą. Skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (CPK 645 straipsnio 1 dalis). Jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas (CPK 645 straipsnio 2 dalis). Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui (skolininkui) S. K. 250 Eur dydžio bauda paskirta už 2018 m. lapkričio 29 d. antstolio patvarkymo Nr. S-18003877, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas per dešimt dienų nuo patvarkymo gavimo dienos atvykti į antstolio S. U. kontorą, nevykdymą, t. y. baudos skyrimo pagrindas – CPK 585 straipsnio 2 dalis. Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo, gali būti skiriama tik piniginė sankcija – bauda. Kitokių sankcijų rūšių (pvz., arešto) skyrimo galimybė minėtoje CPK nuostatoje nenumatyta. Arešto, kaip alternatyvios sankcijos, skyrimą reglamentuoja CPK 645 straipsnio 3 dalis (specialioji norma), tačiau ši sankcija gali būti skiriama tik už antstolio reikalavimo pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymą, o, kaip jau minėta, 2018 m. lapkričio 29 d. antstolio S. U. patvarkymu Nr. S-18003877 skolininkas buvo įpareigotas ne pateikti informaciją apie turimą turtą, bet atvykti į antstolio kontorą. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis CPK 585 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai skolininko S. K. atžvilgiu taikė piniginę sankciją – baudą. Tuo tarpu apelianto (suinteresuoto asmens) V. J. atskirojo skundo argumentai, kad skolininkui už antstolio reikalavimo (atvykti į antstolio kontorą) nevykdymą turėjo būti paskirta ne bauda, o areštas, atmetami, kadangi tokios sankcijos taikymo galimybė CPK 585 straipsnio 2 dalyje nenumatyta.

26. Apelianto (suinteresuoto asmens) V. J. atskirojo skundo argumentai, susiję su antstolio S. U. 2018 m. liepos 11 d. priimtu patvarkymu Nr. S-18002139, kuriuo skolininkas S. K. buvo įpareigotas atvykti į antstolio kontorą ir pateikti informaciją apie turimą turtą, nevertinami, kadangi, kaip jau nustatyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi bauda skolininkui S. K. paskirta CPK 585 straipsnio 2 dalies pagrindu už 2018 m. lapkričio 29 d. antstolio patvarkymo Nr. S-18003877 nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimas dėl baudos skolininkui S. K. skyrimo už antstolio S. U. 2018 m. liepos 11 d. patvarkymo Nr. S-18002139 nevykdymą buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. 2VP-21825-947/2018, tačiau antstolio S. U. pareiškimas dėl baudos skyrimo Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas, antstoliui pareiškimą atsiėmus.

27. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) V. J. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 593 straipsnio 3 dalį šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai (tame tarpe ir pareiškimai dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais) nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė būtinybės pateiktą pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir vietą buvo pranešta specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant atitinkamą pranešimą. Be to, suinteresuotiems asmenims (tame tarpe ir apeliantui V. J.) antstolio S. U. pareiškimas dėl baudos skyrimo buvo išsiųstas pateikti atsiliepimams į jį, apeliantas V. J. šia savo teise pasinaudojo (teikė į bylą rašytinius paaiškinimus, prašymus, papildomus įrodymus ir pan.). Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas. Be to, pagal byloje esančius duomenis nėra jokio pagrindo spręsti, kad procesas pirmosios instancijos teisme turėjo vykti žodinio proceso tvarka, kadangi byloje esantys duomenys yra pakankami tinkamam bylos išnagrinėjimui.

28. Apelianto (suinteresuoto asmens) V. J. nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atsisakė išreikalauti baudžiamosios bylos Nr. 1-20-581/2019 medžiagą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtos bylos medžiaga nėra susijusi su šios bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. baudos skyrimu skolininkui S. K. už 2018 m. lapkričio 29 d. antstolio patvarkymo nevykdymą, byloje esantys duomenys buvo pakankami tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino suinteresuoto asmens prašymo dėl duomenų išreikalavimo.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

30. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.