Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Agmindis“ atstovams direktoriui V. K., advokato padėjėjui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui E. G., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, A. J., notarui M. L., UAB „Agmindis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Sudarytą 2017 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį, atsakovas 2018 m. balandžio 18 d. deklaravo pateikdamas metinę pajamų deklaraciją (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. sausio 8 d. teismui pateikti duomenys).

Panevėžio miesto savivaldybė trečiajam asmeniui A. J. 2017 m. spalio 12 d. pateikė deklaraciją dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo 44,02 Eur sumai, 2018 m. spalio 15 d. – 78,42 Eur sumai. Mokestį (44,02 Eur) 2018 m. gegužės 2 d. sumokėjo E. G., 2018 m. gegužės 2 d. mokėjimo dokumentas Nr. 780238.

Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), prieš sudarant ginčijamą sandorį, 2017 m. gegužės 16 d. buvo apdraustos 233752,30 Eur sumai AAS „BTA Baltic Insurance Company“, draudimo poliso Nr. IT-066349, draudimo laikotarpis 2017-05-16 – 2018-05-15. Draudimo sutartį sudarė draudimo brokeris UADBB „Draudlita“ ir atsakovas E. G. (draudėjas), naudos gavėjas pagal draudimo sutartį – ieškovas V. J..

Ieškovas 2017 m. spalio 23 d. kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu. Ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti motyvuojant tuo, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o tarp šalių kilęs ginčas dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), spręstinas civilinio proceso tvarka (tyrimo medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini)).

Ieškovas ieškinį reiškia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu ir nurodo, kad buvo suklaidintas tyčiniais atsakovo ir kitų asmenų veiksmais – pateiktos tikrovės neatitinkančios nuotraukos apie patalpų būklę, nurodyti trikovės neatitinkantys faktai apie ginčo patalpose veikiančią įmonę ir patalpų vertę, sandorio tikroji šalis buvo ne atsakovas, sudarydamas sutartį atsakovas neketino patalpas atsipirkti ir nesiekė jose vykdyti jokios veiklos, panaudos sutartis nebuvo įregistruota viešajame registre.

Ginčo dėl aplinkybių, kad pagal 2017 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartį, ieškovas V. J. atsakovui E. G. sumokėjo 27 000 Eur grynais ir, kad šią sutartį pasirašė atsakovas E. G., byloje nėra. Šias aplinkybes pripažįsta abi ginčo šalys.

Ieškovas 2019 m. sausio 11 d. teismo posėdyje ir baigiamojoje kalboje nurodė, kad sandorio sudaryme dalyvavo atsakovas ir kiti du asmenys, t. y. S. K. ir G. M., kurie veikė kartu su E. G.. Šiems konkretiems asmenims ieškovas nagrinėjamoje byloje jokių reikalavimų nereiškė, todėl dėl šių asmenų teismas plačiau nepasisako ir nenagrinėja V. J. ir atsakovo santykių su šiais asmenimis, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl pirkimo – pardavimo sutarties su atpirkimo teise pripažinimo negaliojančia

Sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, tačiau kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių privalo elgtis tinkamai ir sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Sandorių negaliojimo institutas skirtas apginti sąžiningos sandorio šalies bei kitų asmenų teises ir teisėtus interesus (t. y. privatų interesą) nuo neteisėtų veiksmų sudarant sandorį.

Pirkimas – pardavimas su atpirkimo teise yra savarankiška pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę. (CK 6.417 str.). Parduodamų daiktų kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Nagrinėjamu atveju Sutartyje jokie parduodamų patalpų trūkumai nebuvo aptarti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui buvo atskleistos aplinkybės, kad patalpos, yra techniškai netvarkingos (CPK 12 str., 185 str.).

Nors liudytojas V. S., teismo posėdžio metu negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad ginčo patalpas pardavė atsakovui E. G. ir ar atsakovas jam sumokėjo 20 000 Eur, tačiau tiek 2017 m. gegužės 10 d. pirkimo – pardavimo sutartis, tiek ir ginčijama 2017 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kurių viena iš šalių (atitinkamai pirkėjas ir pardavėjas) – atsakovas E. G., yra patvirtintos notarų, todėl remiantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, tai yra prima facie įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią. Duomenų išvadai, kad atsakovas pardavė ne jam priklausančias patalpas ar, kad ne jis yra tikroji ginčijamo sandorio šalis, nepakanka (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties su atpirkimo teise sudarymo aplinkybių, sutarties sąlygų, šalių veiksmų iki sutarties ir po sutarties sudarymo analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad sutarties sąlygos buvo pasiūlytos ir inicijuotos būtent paties atsakovo, t. y. patalpų pardavėjo. Priešingai nesuponuoja spręsti atsakovo nurodyta aplinkybė, kad sandoris buvo sudaromas pas ieškovo pasirinktą notarą. Notaras yra asmuo, kuriam keliami itin aukšti tiek profesiniai, tiek moralės reikalavimai. Teismui nėra pagrindo netikėti V. K. paaiškinimais, kad notaras M. L. buvo pasirinktas atsitiktinai. Byloje nėra jokių duomenų, kad notaras atlikdamas notarinius veiksmus būtų suinteresuotas ar šališkas Sutarties šalių atžvilgiu (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2017 m. gegužės mėn. pradžioje atsakovas ir dar vienas asmuo, prisistatęs atsakovo draugu ir bendrai su atsakovu valdomos reklamos agentūros direktoriumi, kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą UAB „Agmindis“ dėl paskolos 25 000 Eur - 27 000 Eur sumai suteikimo, įkeičiant negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atsakovo ir V. valdomos reklamos agentūros verslo plėtrai. Byloje trečiojo asmens notaro M. L. pateikti paskolos su įkeitimu sutarties, hipotekos sutarties projektai, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas sutiko suteikti 26 420 Eur paskolą neatlygintinai E. G., o atsakovas pagal sutarties projektą turėjo pradėti paskolą grąžinti dalimis nuo 2017 m. birželio mėn. ir grąžinti iki 2018 m. gegužės 16 d. Šios aplinkybės, ginčijamos sutarties kaina ir patalpų atpirkimo kaina patvirtina ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Agimindis“ vadovo V. K. teiginius, kad ginčo sutartį ieškovas su atsakovu sudarė ne siekdamas sau turtinės naudos, o norėdamas sudaryti galimybę UAB „Agmindis“ uždirbti (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateiktų duomenų, vykusio susirašinėjimo su ieškovu, akivaizdu, kad UADBB „Draudlita“ sudarant patalpų draudimo sutartį nebuvo pateikti tikrovę atitinkantys duomenys apie patalpų būklę, kurie būtų turėję esminės įtakos draudimo sutartie sudarymui (CPK 12 str., 178 str., 185 str., CK 6.993 str.). Draudimo liudijime nurodyta, kad ginčo patalpose, kurios yra draudimo objektas, draudėjas, t. y. E. G., vykdo veiklą susijusią su grožio paslaugomis, sporto klubais, baseinais, kosmetikos kabinetais, pastatas eksploatuojamas daugiau nei 9 mėnesius. Bylos faktinės aplinkybės, liudytojų Ž. R., UAB „Ober haus“ nekilnojamojo turto ekspertės, V. S. parodymai patvirtina, kad patalpos buvo apleistos, jos nebuvo naudojamos ir eksploatuojamos ilgą laiką. Teismas sprendžia, kad šios aplinkybės E. G. turėjo būti ir buvo žinomos.

Teismo nuomone panaudos sutarties neįregistravimas viešame registre nerodo atsakovo veiksmų nesąžiningumo ar apgaulės, kaip teigia ieškovas, ir tai vertintina kaip sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, tačiau atsakovas E. G. nepaneigė, kad draudimo sutartį pasirašė bei draudimo įmoką sumokėjo ne jis. Atsakovas neįrodė ir nepagrindė jokiais objektyviais leistinais įrodymais, kad jam nebuvo žinoma apie ieškovui V. J. ir trečiojo asmens atstovui V. K. pateiktas tikrovės neatitinkančias patalpų nuotraukas prieš sutarties sudarymą, ar, kad duomenis nurodytus draudimo liudijime apie ginčo patalpų būklę, draudimo brokeriui bei nuotraukas pateikė būtent ne atsakovas, t. y. draudėjas (CPK 12 str., 178 str., 185 str., CK 6.993 str.).

Svarbi aplinkybė ieškovo valios formavimuisi, teismo nuomone turėjo tai, kad atsakovas pirmiausia kreipėsi dėl paskolos suteikimo su nekilnojamojo turto įkeitimu ir dėl šio sandorio sąlygų šalys iš esmės buvo sutarę, ir savo valią dėl sutarties rūšies atsakovas pakeitė tik nuvykęs pas notarą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad paskolos sutarties su įkeitimu nenorėjo sudaryti, nes paskolą būtų reikėję grąžinti. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad ieškovas, siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus, prieš vykdamas pas notarą sudaryti paskolos su įkeitimu sutarties, pareikalavo jog patalpos būtų apdraustos. Be to, ginčo sandoris buvo sudarytas tarpininkaujant UAB „Agmindis“. Trečiojo asmens atstovas V. K. patvirtino, kad prieš sudarant sandorį buvo pateiktas nekilnojamojo turto registro išrašas, nuotraukos, kuriose buvo užfiksuotas pastatas, įrengtos patalpos ir darbo vietos, dėl to V. K., nors jis ir siūlė ieškovui apžiūrėti patalpas, pačiam nekilo jokių abejonių dėl patalpų būklės ir atsakovo bei jo draugo ketinimų. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais trečiojo asmens atstovo paaiškinimais (CPK 12 str., 185 str.).

Byloje nustatyta, kad Sutarties kaina buvo pasiūlyta atsakovo, t. y. tokia pinigų suma, kuri anot atsakovo E. G. buvo reikalinga verslo plėtrai ir ji buvo ženkliai mažesnė nei masinio vertinimo metu nustatyta patalpų vertė (CPK 12 str., 185 str.). Atsakovo paaiškinimais iš gautų 27 000 Eur, 3000 Eur jis atidavė draugui V., 2000 Eur kainavo kelionė į Prancūziją, o likusius pinigus, supratęs, kad verslo negalės plėtoti, išleido savo asmeninių poreikių tenkinimui.

Atsakovo teiginiai, kad patalpų vidaus nuotraukų su įrengtomis darbo vietomis jis neteikė, o pateikė tik nuotraukas, kuriose užfiksuotas pastatas iš lauko, vertinti kaip deklaratyvūs teiginiai, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Teismo nuomone atsakovas neatskleidė visų aplinkybių apie Sutarties sudarymą. Atsakovas neprašė įtraukti į procesą ar apklausti liudytoju, nenurodė teismui anketinių duomenų asmens, kuris dalyvavo sudarant sandorį. Teismui abejonių kelia E. G. paaiškinimai, kad nežino draugo anketinių duomenų, su juo ryšių nebepalaiko. Bylos faktinės aplinkybės (ieškovo, V. K., notaro M. L. paaiškinimai, liudytojų V. S. ir Ž. R. parodymai, kurie iš esmės yra identiški), patvirtina, kad sudarant ginčijamą Sutartį, dalyvavo ne tik atsakovas, bet ir kitas asmuo, kuris aktyviai derėjosi dėl Sutarties sudarymo ir jos sąlygų. Atsakovas neįrodė, kad jis buvo sąžininga sutarties šalis. Įvertinus faktines bylos aplinkybes ir šalių, trečiųjų asmenų argumentus bei paaiškinimus, konstatuotina, jog atsakovas iš anksto ruošėsi ir sąmoningai, veikdamas kartu su byloje nenustatytu asmeniu, siekdamas sudaryti sandorį iš esmės teikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir nutylėjo esmines aplinkybes dėl patalpų būklės. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kurie leistų daryti pagristą išvadą, kad atsakovas ieškovui atskleidė visus turimus duomenis apie patalpas iki sandorio sudarymo (CPK 12 str., 185 str.).

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta tiksli patalpų vertė. Tokių įrodymų ginčo šalys teismui nepateikė (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Teismas nesivadovauja atsakovo pateikta 2018 m. lapkričio 19 d. turto vertinimo ataskaita, kurioje ginčo patalpos įvertintos lyginamuoju turto vertinimo metodu 45000 Eur sumai. Ataskaitoje nurodyta, kad vertinimas atliktas remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, o jos priedą sudaro patalpų išorės ir vidaus nuotraukos (4.4 priedas), tačiau teismui jos kartu su ataskaita nėra pateiktos. Be to, ataskaitos 2.6 p. nurodyta, kad patalpos yra maksimaliai pritaikytos administracinei paskirčiai, nors byloje nustatyta, kad šiuo metu patalpos yra apleistos, neįrengtos ir techniškai netvarkingos. Teismas sprendžia, kad pateikta ataskaita turi esminių trūkumų ir tai nėra leistinas rašytinis įrodymas byloje (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Be to, teismui nebuvo pateiktas vertinimo ataskaitos originalas ar tinkamai patvirtinta ataskaitos kopija (CPK 114 str.). Pagrindo išvadai, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra bevertės, kaip teigia ieškovas ir tretysis asmuo A. J., taip pat nėra. Teismas sprendžia, kad tikrosios patalpų vertės neatspindi ir masinis nekilnojamojo turto vertinimas, kadangi nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Šalys panaudos sutartyje nurodė, kad jų sutarimu patalpų vertė yra 60 000 Eur, teismas šia šalių nurodyta verte nesivadovauja, kadangi ši sutartis buvo sudaryta po ginčijamos Sutarties sudarymo, atsakovui pateiktus tikrovės neatitinkančių duomenis apie patalpų būklę. Liudytojas V. S. parodė, kad ginčo patalpas įsigijo iš pažįstamo asmens už 7000 Eur. Patalpas buvo apleistos, neįrengtos, tačiau mano, kad dėl strategiškai patogios vietos – Panevėžio miesto centras, patalpų plotas (322,84 kv. m), šalia įrengti loftai, jos buvo vertos daug daugiau nei, kad jis sumokėjo, o pasiūlyta kaina pasirodė labai patraukli. Aplinkybė, kad patalpos sezoniškai būna apsemtos buvo žinomos. Pasikeitus planams nusprendė patalpas parduoti. Mano, kad patalpų rinkos vertė yra apie 20000 – 25000 Eur. Liudytoja Ž. R. taip pat nurodė, kad jos nuomone patalpų vertė yra artima 20 000 Eur. Teismo nuomone labiau tikėtina, jog patalpų vertė yra artima ginčijamo sandorio vertei, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas buvo sąžininga Sutarties šalis, o jo veiksmai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, o sudaryta Sutartis neturi valios trūkumų (CK 1.5 str., 1.91 str., 6.158 str.).

CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostata taikytina tik oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytoms aplinkybėms, o faktinėms aplinkybėms, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje, tačiau nėra nurodytos oficialiajame rašytiniame įrodyme, ji netaikytina. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju notaro patvirtintoje sutartyje nėra fiksuota patalpų būklė, kaip jau minėta individualus turto vertinimas prieš sudarant ginčijamą sutartį nebuvo atliktas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra rūsys - negyvenamoji patalpa, kurios paskirtis administracinė. Duomenų apie šildymo sistemą nekilnojamojo turo registro išraše nėra, tačiau, teismas pažymi, kad viešasis registras atlieka tik išviešinimo funkciją. Teismas sprendžia, kad Sutarties 8.3. p. nuostata nepaneigia, kad ieškovui, trečiojo asmens atstovui V. K. buvo pateikti duomenys, kad patalpose yra įrengtas autonominis šildymas.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėtų specialių teisės ar turto vertinimo žinių. Ieškovo teigimu pateiktas draudimo liudijimas, jame nurodyta vykdoma veikla ir 233752,30 Eur atkuriamojo patalpų vertė, patalpų panaudos sutartis, kurioje atsakovas įsipareigojo eksploatuoti patalpas nepabloginat jų būklės, patalpų vieta Panevėžio miesto centre, pastato išorės ir vidaus patalpų nuotraukos, išrašas iš registrų centro ir jame iki sandorio sudarymo prieš keturis mėnesius fiksuota nekilnojamojo turto vertė (69300 Eur), buvo įtikinami ir patikimi duomenys patvirtinantys, kad patalpos tikrai yra įrengtos, eksploatuojamos ir jų vertė yra ženkliai didesnė nei ieškovo sumokėta suma, dėl ko atsakovas jas tikrai atpirks. Teismo vertinimu toks suvokimas, pagal faktines bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju atitinka protingumo kriterijų ir leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ėmėsi veiksmų, kad bent minimaliai būtų apsaugoti jo turtiniai interesai (CK 1.5 str., 6.158 str., CPK 12 str., 185 str.). Teismas sprendžia, kad ieškovas nesielgė aplaidžiai, nerūpestingai, bet atsakovo veiksmų buvo paskatintas sudaryti sandorį ne tokiomis sąlygomis, kokių jis siekė.

Teismas pažymi, kad nors notaras, tvirtinęs ginčo sandorį, nurodė, jog šalims buvo išaiškinti Sutarties sudarymo padariniai, dėl šalių valios išraiškos jam nekilo abejonių, ir Sutarties 4.14 p. aiškiai įtvirtinta, kad neatpirkus patalpų, jos pereina nuosavybės teisė ieškovui, tačiau vadovaujantis pirmiau nurodytų aplinkybių visuma, spręstina, jog šie notaro paaiškinimai nepaneigia išvados, kad sudarydamas Sutartį, ieškovas dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų, neišreiškė tikrosios savo valios.

Teismas atmeta atsakovo teiginius kaip deklaratyvius, kad jam nebuvo žinoma, jog ieškovas sudarė sandorį patalpų neapžiūrėjęs, nors pats pripažino, kad patalpų raktai buvo pas jį. Teismo nuomone, atsakovas privalėjo informuoti ieškovą apie tikrąją patalpų būklę. Tokie veiksmai, atsižvelgiant į bylos aplinkybių kontekstą, kvalifikuotini kaip svarbių sandorio aplinkybių nutylėjimas, t. y. nesąžiningi veiksmai. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nepavykus išspręsti po sandorio sudarymo kilusių klausimų su atsakovu, dar nesuėjus terminui iki kada šalys sutarė, kad atsakovas patalpas atpirks, ieškovas praėjus penkiems mėnesiams po sutarties sudarymo, nedelsdamas kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šie ieškovo veiksmai reiškiant kategorišką nesutikimą su sudaryto sandorio sąlygomis, patvirtina, kad sudarytas ginčo sandoris turi valios trūkumų. Bylos duomenys patvirtina, kad jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis (ieškovas) sandorio arba apskritai nebūtų sudaręs, arba būtų sudaręs jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Atsakovas pažeidė sutarties nuostatas ir nuslėpė nuo ieškovo (pirkėjo) informaciją, kuri turėjo esminės reikšmės sandoriui sudaryti.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis ir teismo nustatytomis aplinkybės, konstatuotina, kad atsakovas savo tyčiniais veiksmais suklaidino ieškovą dėl esminių sandorio aplinkybių ir tai yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Bylos duomenys patvirtina, jog pagal ginčijamą sandorį atsakovas gavo pinigines lėšas, kurias panaudojo savo asmeninių interesų tenkinimui, todėl nagrinėjamu atveju taikytina dvišalė restitucija (CK 6.145 str., 6.146 str.). Pripažinus 2017 m. gegužės 16 d. pirkimo – pardavimo su atpirkimo teise sutartį negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 str.), atsakovui nuosavybės teise grąžintinos ginčo patalpos, o ieškovui priteistina iš atsakovo 27 000 Eur.

Aplinkybės dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), užliejimo, ir šio įvykio pripažinimo draudiminiu įvykiu, atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-2-3-00374-18, ieškovo ir trečiųjų asmenų (V. K., S. K., G. M.), kurie nėra bylos dalyviai, santykiai, nėra teisiškai reikšmingi pagal pareikštą faktinį ieškinio pagrindą sprendžiant dėl sandorio – 2017 m. gegužės 17 d. pirkimo – pardavimo sutarties su atpirkimo teise, šalių valios ir sandorių teisėtumo, todėl teismas jų nenagrinėja ir dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

CPK 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai, sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pateikimas ir sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Nors ieškinys tenkintinas, o vieną kartą bylos nagrinėjimas (2018 m. lapkričio 22 d. teismo posėdis) buvo atidėtas atsakovo prašymu, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis – sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, todėl ieškovo prašymas skirti baudą atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo gautas atsakovo atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, kurio nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme numatytas 2019 m. vasario 28 d., teismas priimdamas sprendimą laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimo ir prašymo, gauto 2019 m. sausio 22 d. dėl areštuoto turto saugotojo pakeitimo, nesprendžia (CPK 150 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškinį tenkinus, ieškovui priteistina iš atsakovo 1048,60 Eur patirtų išlaidų, kurias sudaro: 2018 m. gegužės 11 d. sumokėtas 608,00 Eur žyminis mokestis (t. 1, e. b. l. 10); 37,50 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumokėtas ieškovo 2018 m. lapkričio 1 d. mokėjimo nurodymu (t. 3, e. b. l. 170); 300,00 Eur išlaidos už advokato paslaugas (t. 1, e. b. l. 13); 64,00 Eur už būtinąsias vykdymo išlaidas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nutarties vykdymo (t. 5, e. b. l. 40); 12,47 Eur už VĮ Registrų centras paslaugas (t. 1, e. b. l. 9); 2018 m. lapkričio 2 d. mokėjimo nurodymu V. J. sumokėti 1,74 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenis pagal 2018 m. spalio 16 d. sąskaitą Nr. 18975513-1 (t. 4, e. b. l. 25, 29), likusi dalis dėl 2,95 Eur laikytina nepagrįsta, nes į bylą nepateikta 2018 m. lapkričio 2 d. sąskaita; 22,95 Eur kuro išlaidos (jos laikytinos pagrįstomis ir protingomis įvertinus ieškovo gyvenamąją vietą ir atstumą (apie 118 km) iki Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų) (t. 5, b. l. 59); 1,94 Eur už raginimų atsakovui siuntimą (2018 m. kovo 6 d. ir 2018 m. balandžio 23 d. AB Lietuvos paštas kvitai, t. 2, e. b. l. 181, t. 5, b. l. 75-76), (CPK 88 str. 1 d. 1, 3, 6, 8, 10 p., 93 str.). 20,47 Eur kuro išlaidos (UAB „Emsi“ 2019 m. sausio 11 d. kvitas), nepriteistinos, nes prašymas ir įrodymai pagrindžiantys šias išlaidas pateikti baigus bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 251 str., 269 str.).

Ieškovas bylą inicijavo ieškinį pateikdamas per Liteko VEP posistemį, todėl turėjo galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio ir susipažinti su visa bylos medžiaga, bylos eiga bei atliktus kitus veiksmus, todėl 1,50 Eur išlaidos už kopijas, apmokėtos A. J. už ieškovą 2018 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1090051466, nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, ir nepriteistinos iš atsakovo (t. 3, e. b. l. 47, CPK 88 str.). Daugiau įrodymų apie trečiojo asmens A. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.

Trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, UAB „Agmindis“, kuris dalyvavo ieškovo pusėje, bylinėjimosi išlaidas sudaro 950,00 Eur už advokato padėjėjo paslaugas (t. 5, e. b. l. 58). Ieškinį tenkinus šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 47 str., 93 str., 98 str.)

Ieškovui grąžintinas 100,00 Eur avansas, sumokėtas į teismo depozitinę sąskaitą už liudytojų iškvietimą (t. 3, e. b. l. 51).

Ieškinį tenkinus atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.).

Iš atsakovo priteistinos pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2017 m. gegužės 16 d. patalpų ? rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo ? pardavimo su atpirkimo teise sutartį, notarinio registro Nr. ML-3025, sudarytą tarp ieškovo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Taikyti dvišalę restituciją - grąžinti E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn negyvenamąsias patalpas ? rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), o V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo E. G., (duomenys neskelbtini) 27 000 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius eurų) ir 1048,60 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt aštuonis eurus ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Agmindis“, kodas 235816780, iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 53,20 Eur (penkiasdešimt tris eurus ir 20 ct) pašto išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovui V. J. 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio avansą sumokėtą į teismo depozitinę sąskaitą 2018 m. spalio 18 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu.

Įsiteisėjusį sprendimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti viešo registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.