Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-391-198/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-06-06
Bylos Nr.: e2A-391-198/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-08-5-03268-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Jonaitienė, Margarita Dzelzienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas: E. G.
Ieškovas: V. J.

Kategorijos

3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-391-198/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-5-03268-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 2.1.2.4; 2.6.11.1; 2.6.11.9 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Birutės Jonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-98-940/2019 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui E. G., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, A. J., notarui Mindaugui Ladui, uždarajai akcinei bendrovei „Agmindis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2017 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ML-3025, kaip sudarytą dėl apgaulės; taikyti dvišalę restituciją – grąžinti atsakovo E. G. nuosavybėn negyvenamąsias patalpas ? rūsį, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos), o ieškovui priteisti iš atsakovo 27 000 Eur ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, vilkinant bylos nagrinėjimą, skirti atsakovui baudą, 50 procentų baudos skiriant ieškovui.

2. Nurodė, jog uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Agmindis“ vadovas V. K. paprašė atsakovui ir jo draugui V. suteikti paskolą su ginčo patalpų įkeitimu. Buvo pateiktos nuotraukos, kuriose fiksuotos įrengtos patalpos, darbo vietos, taigi patalpų būklė jokių abejonių nekėlė. Nuvykus pas Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarą M. Ladą, asmuo prisistatantis vardu V. ir atsakovas nurodė, kad norėtų sudaryti ne paskolos su įkeitimu, bet pirkimo- pardavimo su atpirkimo teise sutartį. Sutiko sudaryti tokį sandorį, nes buvo įsitikinęs, kad atsakovas patalpas tikrai atpirks. Patalpų vertė, nurodyta nekilnojamojo turto registro išraše, buvo ženkliai didesnė nei sandorio suma, be to, sudarius ginčijamą sutartį, iš karto pagal panaudos sutartį ieškovas perdavė patalpas atsakovui, kad jis toliau galėtų plėtoti savo verslą. 2017 m. spalio mėnesį ieškovas gavo pranešimą apie tai, kad yra nesumokėtas žemės nuomos mokestis už patalpoms priskirtą valstybinės žemės sklypą, skirtą patalpų eksploatavimui, kurį turėjo mokėti atsakovas pagal panaudos sutartį. Nuvykęs į Panevėžį, apžiūrėjęs patalpas, ieškovas pamatė, jog įsigytos patalpos yra visiškai bevertės, apleistos, jose nėra įsikūrusios jokios įmonės, nėra jokio autonominio šildymo, ant betoninių grindų telkšo vanduo, patalpose priversta metalo laužo. Atsakovas, veikdamas kartu su kitais asmenimis, tyčia suklaidino jį dėl sutarties sudarymo, todėl prašė pripažinti sutartį negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2017 m. gegužės 16 d. patalpų ? rūsio, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį, notarinio registro Nr. ML-3025, sudarytą tarp ieškovo V. J. ir atsakovo E. G.. Taikė dvišalę restituciją – grąžino E. G. nuosavybėn negyvenamąsias patalpas ? rūsį, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), o V. J. priteisė iš atsakovo E. G. 27 000 Eur ir 1 048,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat iš atsakovo E. G. priteisė 950 Eur atstovavimo išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Agmindis“ bei 53,20 Eur pašto išlaidų į valstybės pajamas. Grąžino ieškovui V. J. 100 Eur dydžio avansą, sumokėtą į teismo depozitinę sąskaitą 2018 m. spalio 18 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo nurodymu.

4. Teismas nurodė, jog pradiniame ieškinyje ieškovas reikalavimus dėl 2017 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia reiškė dviem atsakovams – E. G. ir V. S.. Bylos nagrinėjimo eigoje reikalavimų atsakovo V. S. atžvilgiu ieškovas atsisakė.

5. Nustatė, jog atsakovas E. G. 2017 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. PD-2299, pagrindu asmeninės nuosavybės teise iš V. S. įgijo 322,84 kv. m patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas V. J. ir atsakovas E. G., tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentūrai UAB „Agmindis“, 2017 m. gegužės 16 d. sudarė minėtų patalpų ? rūsio pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu A. J., įsigijo ginčo patalpas už 27 000 Eur. Sutarties 4.2 punktu šalys sutarė, kad atsakovas E. G. turi teisę atpirkti patalpas iki 2018 m. gegužės 16 d. imtinai, patalpų atpirkimo kaina ? 27 000 Eur (Sutarties 4.10 punktas). Sutartis įregistruota viešajame nekilnojamojo turto registre. Sutarties 8.3 punkte nurodyta, kad parduodamos patalpos yra nešildomos, todėl energinio naudingumo sertifikatas nereikalingas. Sutarties 10.5 punkte sandorio šalys nurodė, kad atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarties sudarymui ir vykdymui. Už tarpininkavimą, sudarant ginčo sandorį, trečiajam asmeniui UAB „Agmindis“ atsakovas E. G. 2017 m. gegužės 16 d. sumokėjo 600 Eur. Sudarytą 2017 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas 2018 m. balandžio 18 d. deklaravo, pateikdamas metinę pajamų deklaraciją. 2017 m. gegužės 16 d., t. y. iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties su atpirkimo teise sudarymo, ieškovas ir atsakovas dėl ginčo patalpų sudarė paprastos rašytinės formos panaudos sutartį. Ieškovas perdavė atsakovui (panaudos gavėjui) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), naudotis neatlygintinai. Atsakovas įsipareigojo jas tinkamai eksploatuoti ir grąžini ieškovui (panaudos davėjui) tos būklės, kurios jos buvo perduotos. Panaudos sutarties termino pabaiga sutampa su data iki kada šalys sutarė, kad atsakovas gali atpirkti ginčo patalpas, t. y. 2018 m. gegužės 16 d. Šalys sutarė, kad patalpų vertė 60 000 Eur, o sutartį viešajame registre įsipareigojo įregistruoti atsakovas (panaudos sutarties 7 ir 10 punktai). Panaudos sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo patalpų vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu 2017 m. sausio 4 d., buvo 69 300 Eur. Atsakovo pateiktoje UAB „Cre pro“ turto vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad ginčo patalpų rinkos vertė 2018 m. lapkričio 19 d. – 45 000 Eur. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nėra eksploatuojamos, įrengtos ir nėra pritaikytos komercinei veiklai. Iš byloje ieškovo ir draudimo kompanijos AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateiktų nuotraukų, 2017 m. spalio 23 d. defektų akto matyti, kad patalpos apleistos, nėra apšvietimo, elektros instaliacijos, pažeidimai akivaizdžiai įsisenėję, patalpos apsemtos, vanduo skverbiasi per nesandarią ventiliacijos angą. Tokia patalpų būklė buvo tiek sudarant 2017 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. atsakovui E. G. įsigyjant ginčo patalpas, tiek sudarant byloje ginčijamą Sutartį. Patalpos, prieš sudarant ginčijamą sandorį, t. y. 2017 m. gegužės 16 d. buvo apdraustos 233 752,30 Eur sumai AAS „BTA Baltic Insurance Company“, draudimo laikotarpis 2017 m. gegužės 16 d. – 2018 m. gegužės 15 d. Draudimo sutartį sudarė draudimo brokeris UADBB „Draudlita“ ir atsakovas E. G. (draudėjas), naudos gavėjas pagal draudimo sutartį – ieškovas V. J.. Ieškovas 2017 m. spalio 23 d. kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu. Ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti motyvuojant tuo, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o tarp šalių kilęs ginčas dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), spręstinas civilinio proceso tvarka (tyrimo medžiaga ROIK (duomenys neskelbtini)).

6. Pažymėjo, kad ginčo dėl aplinkybių, kad pagal 2017 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį ieškovas V. J. atsakovui E. G. sumokėjo 27 000 Eur grynais ir kad šią sutartį pasirašė atsakovas E. G., byloje nėra. Šias aplinkybes pripažįsta abi ginčo šalys.

7. Nurodė, jog Sutartyje jokie parduodamų patalpų trūkumai nebuvo aptarti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui buvo atskleistos aplinkybės, kad patalpos, yra techniškai netvarkingos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 185 straipsniai).

8. Įvertinęs 2017 m. gegužės 10 d. bei 2017 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutarčių turinį, kurios yra patvirtintos notarų, ir todėl, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, yra prima facie įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią, sprendė, jog duomenų išvadai, kad atsakovas pardavė ne jam priklausančias patalpas ar, kad ne jis yra tikroji ginčijamo sandorio šalis, nepakanka.

9. Darė išvadą, jog sutarties sąlygos buvo pasiūlytos ir inicijuotos būtent paties atsakovo, t. y. patalpų pardavėjo, o priešingos išvados nenulemia aplinkybė, jog sandoris buvo sudaromas pas ieškovo pasirinktą notarą. Byloje nėra jokių duomenų, kad notaras atlikdamas notarinius veiksmus būtų suinteresuotas ar šališkas Sutarties šalių atžvilgiu.

10. Konstatavo, jog bylos faktinės aplinkybės, trečiojo asmens notaro M. Lado pateikti paskolos su įkeitimu sutarties, hipotekos sutarties projektai, ginčijamos sutarties kaina ir patalpų atpirkimo kaina patvirtina ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Agmindis“ vadovo V. K. teiginius, kad ginčo sutartį ieškovas su atsakovu sudarė ne siekdamas sau turtinės naudos, o norėdamas sudaryti galimybę UAB „Agmindis“ uždirbti.

11. Iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateiktų duomenų, vykusio susirašinėjimo su ieškovu, sprendė, kad UADBB „Draudlita“, sudarant patalpų draudimo sutartį, nebuvo pateikti tikrovę atitinkantys duomenys apie patalpų būklę, kurie būtų turėję esminės įtakos draudimo sutarties sudarymui. Draudimo liudijime nurodyta, kad ginčo patalpose, kurios yra draudimo objektas, draudėjas, t. y. E. G. vykdo veiklą, susijusią su grožio paslaugomis, sporto klubais, baseinais, kosmetikos kabinetais, pastatas eksploatuojamas daugiau nei 9 mėnesius. Bylos faktinės aplinkybės, liudytojų Ž. R., UAB „Ober haus“ nekilnojamojo turto ekspertės, V. S. parodymai patvirtina, kad patalpos buvo apleistos, jos nebuvo naudojamos ir eksploatuojamos ilgą laiką. Sprendė, kad šios aplinkybės E. G. turėjo būti ir buvo žinomos. Konstatavo, jog atsakovas neįrodė ir nepagrindė jokiais objektyviais leistinais įrodymais, kad jam nebuvo žinoma apie ieškovui V. J. ir trečiojo asmens atstovui V. K. pateiktas tikrovės neatitinkančias patalpų nuotraukas prieš sutarties sudarymą, ar, kad duomenis, nurodytus draudimo liudijime apie ginčo patalpų būklę, draudimo brokeriui bei nuotraukas pateikė būtent ne atsakovas, t. y. draudėjas.

12. Taip pat teismas sprendė, jog svarbi aplinkybė ieškovo valios formavimuisi buvo ta, kad atsakovas pirmiausia kreipėsi dėl paskolos suteikimo su nekilnojamojo turto įkeitimu ir dėl šio sandorio sąlygų šalys iš esmės buvo sutarę, ir savo valią dėl sutarties rūšies atsakovas pakeitė tik nuvykęs pas notarą. Be to, ieškovas siekdamas apsaugoti savo turtinius interesus, prieš vykdamas pas notarą sudaryti paskolos su įkeitimu sutarties, pareikalavo jog patalpos būtų apdraustos.

13. Teismas taip pat nustatė, jog Sutarties kaina buvo pasiūlyta atsakovo, t. y. tokia pinigų suma, kuri, anot atsakovo E. G., buvo reikalinga verslo plėtrai ir ji buvo ženkliai mažesnė nei masinio vertinimo metu nustatyta patalpų vertė. Atsakovo paaiškinimais iš gautų 27 000 Eur, 3 000 Eur jis atidavė draugui V., 2 000 Eur kainavo kelionė į Prancūziją, o likusius pinigus, supratęs, kad verslo negalės plėtoti, išleido savo asmeninių poreikių tenkinimui.

Atsiliepimas

14. Atsakovo teiginius, jog jis sandorio sudarymo metu pateikė tik nuotraukas, kuriose užfiksuotas pastatas iš lauko, vertino kaip deklaratyvius, nepagrįstus jokiais objektyviais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

15. Konstatavo, jog atsakovas neatskleidė visų aplinkybių apie Sutarties sudarymą bei neįrodė, kad jis buvo sąžininga sutarties šalis. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir šalių, trečiųjų asmenų argumentus bei paaiškinimus, teismas sprendė, jog atsakovas iš anksto ruošėsi ir sąmoningai, veikdamas kartu su byloje nenustatytu asmeniu, siekdamas sudaryti sandorį, iš esmės teikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir nutylėjo esmines aplinkybes dėl patalpų būklės. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kurie leistų daryti pagristą išvadą, kad atsakovas ieškovui atskleidė visus turimus duomenis apie patalpas iki sandorio sudarymo.

16. Teismas nesivadovavo atsakovo pateikta 2018 m. lapkričio 19 d. turto vertinimo ataskaita, konstatavęs, jog ji turi esminių trūkumų ir tai nėra leistinas rašytinis įrodymas byloje, taip pat sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovo ir trečiojo asmens A. J. teiginiais apie tai, kad ginčo patalpos yra bevertės, be to, sprendė, jog tikrosios patalpų vertės neatspindi ir masinis nekilnojamojo turto vertinimas. Įvertinęs liudytojų parodymus, darė išvadą, jog, labiau tikėtina, kad patalpų vertė yra artima ginčijamo sandorio vertei, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas buvo sąžininga Sutarties šalis, jo veiksmai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, o sudaryta Sutartis neturi valios trūkumų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5, 1.91, 6.158 straipsniai).

17. Taip pat sprendė, kad Sutarties 8.3 punkto nuostata nepaneigia, kad ieškovui, trečiojo asmens atstovui V. K. buvo pateikti duomenys, kad patalpose yra įrengtas autonominis šildymas.

18. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėtų specialių teisės ar turto vertinimo žinių. Ieškovo teigimu, pateiktas draudimo liudijimas, jame nurodyta vykdoma veikla ir 233 752,30 Eur atkuriamoji patalpų vertė, patalpų panaudos sutartis, kurioje atsakovas įsipareigojo eksploatuoti patalpas nepabloginat jų būklės, patalpų vieta Panevėžio miesto centre, pastato išorės ir vidaus patalpų nuotraukos, išrašas iš registrų centro ir jame iki sandorio sudarymo prieš keturis mėnesius fiksuota nekilnojamojo turto vertė (69 300 Eur), buvo įtikinami ir patikimi duomenys patvirtinantys, kad patalpos tikrai yra įrengtos, eksploatuojamos ir jų vertė yra ženkliai didesnė nei ieškovo sumokėta suma, dėl ko atsakovas jas tikrai atpirks. Teismo vertinimu, toks suvokimas pagal faktines bylos aplinkybes nagrinėjamu atveju atitinka protingumo kriterijų ir leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ėmėsi veiksmų, kad bent minimaliai būtų apsaugoti jo turtiniai interesai (CK 1.5, 6.158 straipsniai, CPK 12, 185 straipsniai). Sprendė, kad ieškovas nesielgė aplaidžiai, nerūpestingai, bet atsakovo veiksmų buvo paskatintas sudaryti sandorį ne tokiomis sąlygomis, kokių jis siekė.

19. Teismas atmetė atsakovo teiginius kaip deklaratyvius, kad jam nebuvo žinoma, jog ieškovas sudarė sandorį patalpų neapžiūrėjęs. Teismo nuomone, atsakovas privalėjo informuoti ieškovą apie tikrąją patalpų būklę. Tokie veiksmai, atsižvelgiant į bylos aplinkybių kontekstą, kvalifikuotini kaip svarbių sandorio aplinkybių nutylėjimas, t. y. nesąžiningi veiksmai. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nepavykus išspręsti po sandorio sudarymo kilusių klausimų su atsakovu, dar nesuėjus terminui iki kada šalys sutarė, kad atsakovas patalpas atpirks, praėjus penkiems mėnesiams po sutarties sudarymo, ieškovas nedelsdamas kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šie ieškovo veiksmai reiškiant kategorišką nesutikimą su sudaryto sandorio sąlygomis, patvirtina, kad sudarytas ginčo sandoris turi valios trūkumų. Bylos duomenys patvirtina, kad jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis (ieškovas) sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Atsakovas pažeidė sutarties nuostatas ir nuslėpė nuo ieškovo (pirkėjo) informaciją, kuri turėjo esminės reikšmės sandoriui sudaryti.

20. Konstatavo, kad atsakovas savo tyčiniais veiksmais suklaidino ieškovą dėl esminių sandorio aplinkybių ir tai yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.

21. Kadangi bylos duomenys patvirtina, jog pagal ginčijamą sandorį atsakovas gavo pinigines lėšas, kurias panaudojo savo asmeninių interesų tenkinimui, taikė dvišalę restituciją (CK 6.145, 6.146 straipsniai). Pripažinęs 2017 m. gegužės 16 d. Pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį negaliojančia, kaip sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), atsakovui nuosavybės teise grąžintino ginčo patalpos, o ieškovui priteisė iš atsakovo 27 000 Eur.

22. Taip pat sprendė, jog byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis – sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 straipsnis), todėl ieškovo prašymą skirti baudą atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

23. Apeliaciniu skundu atsakovas E. G. prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Nurodo, jog teismas sprendimą grindė formaliai remdamasis vien ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, visiškai neanalizuodamas atsakovo nurodytų motyvų bei nevertindamas pateiktų įrodymų.

25. Mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nebuvo pateikta ginčo turto vertę patvirtinančių įrodymų, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti patalpų vertę pagrindžiantys dokumentai – Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. 35/130780, 2018 m. lapkričio 19 d. nekilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. 2018/11-20, bei šiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis patvirtino liudytoja Ž. R., tačiau teismas jais nesivadovavo, nors ieškovas nebuvo pateikęs jokių įrodymų, kurie paneigtų viešame registre nurodytą negyvenamų patalpų rinkos vertę.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismo išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas turėtų specialių teisės ar turto vertinimo žinių, paneigia aplinkybė, jog ieškovas yra baigęs aukštąjį mokslą, užsiima nekilnojamo turto pirkimu, pardavimu ir paskolų suteikimu klientams, pasitelkęs savo verslo plėtojimui UAB „Agmindis“, taigi akivaizdu, kad ieškovas buvo supratingas ir atidus, sudarant ginčo sandorį, ir žinojo jo pasekmes bei rizikas.

27. Tvirtina, jog ieškovas savo sąžiningumo net neįrodinėjo. Tačiau jo nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, jog jis turi ne vieną civilinę bylą, kurioje bylinėjasi dėl jam nepalankių sandorių – vienais atvejais teikia ieškinius dėl sandorio pripažinimo negaliojančiais, tačiau kitais atvejais, atlikęs tuos pačius veiksmus, nesutinka su atpirkimo sandorio sutarties sąlygomis.

28. Mano, kad trečiojo asmens V. K. paaiškinimus teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi jis, būdamas verslo partneriu su ieškovu, yra suinteresuotas bylos baigtimi.

29. Nurodo, jog ieškovas kartu su ieškiniu pateikė, neva, ginčo patalpų nuotraukas, įrodančias atsakovo apgaulę, t. y., jog buvo parduotos ne tos patalpos, kurios fiksuotos prieš Sutarties sudarymą pateiktose nuotraukose. Pažymi, jog ginčo Sutartyje nėra numatyta, kad parduodamos negyvenamosios patalpos pardavimo metu buvo fiksuotos ir nuotraukos yra Sutarties priedai. Iš pateiktų nuotraukų, keturios paskutinės nuotraukos yra apelianto atsiųstos UAB „Agmindis“ ir jos atitinka realių pastato vaizdą iš išorės, tuo tarpu kitos nuotraukos su pastato pardavimu nieko bendro neturi bei jų apeliantas nesiuntė nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui V. K..

30. Taip pat nurodo, kad į UAB BB „Draudlita“ dėl AAS „BTA Baltic Insurance Company“ įmonių turto draudimo poliso Nr. IT 066349 sudarymo nesikreipė bei nesupranta, kokiu pagrindu remiantis teismas padarė šią išvadą. Dėl draudimo poliso sudarymo kreipėsi pats ieškovas ar UAB „Agmindis“, kurie norėjo apsidrausti savo verslo riziką t. y. sudaromus sandorius. Teismui nėra pateikti jokie įrodymai, kad įmonių turto draudimo polisą užsakė apeliantas. Taigi nei ieškovas, nei trečiasis asmuo V. K. teismui nepateikė pagrindžiančių įrodymų, jokio susirašinėjimo elektroniniais laiškais su apeliantu, kad nuotraukas apie pastato būklę pateikė bei draudimo sutartį sudarė apeliantas savo iniciatyva. Teismas nepagrįstai šią pareigą perkėlė apeliantui.

31. Sutarties 8.3 punkte nurodyta, kad daiktas yra nešildoma patalpa, todėl Sutarties sudarymui jos energetinio naudingumo sertifikatas nėra reikalingas gauti. Šios aplinkybės patvirtina ieškovą žinojus, jog patalpos nėra šildomos.

32. Tvirtina, jog ieškovas, teigdamas, kad sandoris yra ne toks, koks nurodytas sutartyje, privalėjo įrodyti savo argumentų pagrįstumą, t. y., kad įsigytos patalpos buvo bevertės ir taip jis buvo apgautas, tačiau to nepadarė, o teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė apeliantui.

33. Mano, kad ieškovui apgaulę grindžiant turto vertės nebuvimu, neįrodžius fakto, kad turtas yra bevertis, negalima buvo konstatuoti apelianto nesąžiningų veiksmų bei pripažinti sandorį negaliojančiu dėl apgaulės. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas suprato, kokią sutartį sudaro, ir suvokė tokios sutarties teisinius padarinius, taip pat dėl nekilnojamo turto pirkimo konsultavosi su UAB „Agmindis“, teiravosi savo pažįstamų S. ir V. K. iš Panevėžio apie įsigyjamo turto vertę. Tvirtina, jog ieškovas pats elgėsi neapdairiai – neapžiūrėjo nekilnojamo turto iš karto, o rėmėsi savo pažįstamų, kurių apeliantas nepažįsta, liudijimais. Jei pats ieškovas elgėsi neapdairiai, tačiau sandorio vertė atitinka turto vertę, negalima konstatuoti, kad apeliantas elgėsi nesąžiningai. Be to, trečiasis asmuo V. K. teisme paliudijo, kad ieškovui siūlė apžiūrėti patalpas, tačiau ieškovui nekilo jokių abejonių dėl patalpų būklės. Todėl teismas padarė neteisingas išvadas dėl šalių nesąžiningumo.

34. Tvirtina, jog naują sandorio formą (pirkimas-pardavimas su atpirkimo teise) pasiūlė pats ieškovas, apeliantui pareiškus, kad jis nesutinka dėl paskolos sandorio. Todėl teismas iškraipė bylos faktines aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas.

35. Teigia, jog ieškovas teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu elgėsi arogantiškai, naudojosi išskirtinėmis teisėmis reikšti prašymus bei dauguma jo teiktų dokumentų neatitiko teismui teikiamų dokumentų reikalavimų, tačiau teismas bylos nagrinėjimo metu apie tai nepasisakė. Dėl minėtų priežasčių mano, jog teismas priėmė šališką sprendimą.

36. Tvirtina, jog nagrinėjant bylą buvo pažeistas ir lygiateisiškumo principas, nes 2018 m. spalio 18 d. teismo nutartis dėl trečiojo asmens UAB „Agmindis“ įtraukimo į bylą bei UAB „Agmindis“ atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateikti apeliantui.

Atsiliepimas

37. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. J. prašo apeliacinį skundą nepriimti, apeliacinį procesą nutraukti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

38. Tvirtina, jog paskutinė apeliacinio skundo padavimo diena buvo 2019 m. kovo 2 d., o apelianto skundas paduotas 2019 m. kovo 4 d., taigi terminą skundui paduoti praleidus dvi dienas, todėl nėra teisinio pagrindo priimti apeliacinį skundą. Atnaujinti termino skundui paduoti apeliantas neprašo.

39. Nurodo, jog teismas teisingai nustatė, kad patalpų vertė nėra pagrindas konstatuoti, jog apeliantas buvo sąžiningas bei pripažino apelianto veiksmus turėjusius lemiamą įtaką ieškovo valiai susiformuoti (tiek aktyvius, tiek ir nutylėjimą). Ieškovas įrodė, kad apeliantas jį apgavo, jeigu ne apgaulė, ieškovas jokio sandorio apskritai nebūtų sudaręs. Teismas nekonstatavo, kad apeliantas apgavo ieškovą dėl turto vertės, todėl apeliantas nepagrįstai sureikšmina turto vertę. Teismas pagrįstai nustatė, kad apelianto veiksmai neatitiko protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų.

40. Be to, nurodo, jog apelianto apgaulę patvirtina ir aplinkybė, jog ginčo patalpas apeliantas įsigijo prieš 6 dienas iki pardavimo ieškovui, taip pat aplinkybė, jog apeliantas pripažino, kad dalį darbo užmokesčio gauna nelegaliai ir todėl antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0181/18/01965 iš esmės negali vykdyti lėšų išieškojimo. Be viso to, apelianto apgaulę patvirtina ir naujai paaiškėjusios aplinkybės vykdomojoje byloje, t. y., jog apeliantas yra iš bankų paėmęs ne vieną paskolą ir tai patvirtina, jog ieškovui sumokėjus 27 000 Eur, apeliantas iš jo draugo „V.“ (G. M.) ir S. K. negavo 24 000 Eur dydžio dalies ir šios sumos neišleido savo poreikių tenkinimui.

41. Teigia, jog apelianto nurodoma 2018 m. lapkričio 19 d. turto vertinimo ataskaita yra netikra, pagaminta ir teismui pateikta tyčia nusikalstamai ir tai sudaro pagrindą teismui padaryti išvadą, kad UAB „CRE pro“ direktoriaus M. J., UAB „CRE pro“ vertintoju prisistatančio S. A. M. ir apelianto veiksmai ar neveikimas turi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, ir apie tai pranešti prokurorui, nes yra pagamintas netikras dokumentas.

Žemesnės instancijos teismas

42. Teismas nepažeidė šalių lygiateisiškumo principo, nes apeliantui iš 2018 m. spalio 16 d. teismo posėdžio buvo žinoma, kad teismas spręs dėl UAB „Agmindis“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, todėl šis turėjo teisę ir pareigą domėtis bylos medžiaga ir bendradarbiauti. Nepagrįstas apelianto atsisakymas dalyvauti 2018 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje dėl tariamos komandiruotės. 2018 m. lapkričio 22 d. atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimas tiesiogiai teismui, būnant komandiruotėje, patvirtina aplinkybę, jog pats apeliantas vengė bylą išnagrinėti per vieną teismo posėdį, vilkino bylą, pažeidinėjo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

Atsiliepimas

43. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. J. prašo apeliacinį skundą nepriimti, apeliacinį procesą nutraukti ir priimti nutartį grąžinti žyminį mokestį, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, vadovaujantis CPK 299 straipsniu, prašo priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant juos apie UAB „CRE pro“ direktoriaus M. J., UAB „CRE pro“ vertintoju prisistatančio S. A. M., apelianto padarytus pažeidimus, pagaminant netikrą dokumentą – į civilinę bylą Nr. e2-6513- 940/2018 apelianto 2018 m. lapkričio 20 d. pateiktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2018/11-20 – ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojant teisme, taip pat vadovaujantis CPK 300 straipsniu, padaryti išvadą, kad UAB „CRE pro“ direktoriaus M. J., UAB „CRE pro“ vertintoju prisistatančio S. A. M. ir apelianto veiksmai ar neveikimas turi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, ir apie tai pranešti prokurorui, nes yra pagamintas žinomai netikras dokumentas – į civilinę bylą Nr. e2-6513-940/2018 apelianto 2018 m. lapkričio 20 d. pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2018/11-20, o apeliantas šį žinomai netikrą dokumentą laikė, gabeno į teismą, panaudojo teisme kaip tikrą. Atsiliepimą motyvuoja iš esmės analogiškais, ieškovo V. J. atsiliepime išdėstytiems, argumentais.

44. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Agmindis“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 250 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą.

45. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų apeliaciniame skunde keliamų argumentų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

46. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 31 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo E. G. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

48. Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovas V. J. ir trečiasis asmuo A. J. prašo nepriimti apeliacinio skundo ir apeliacinį procesą nutraukti, kadangi paskutinė apeliacinio skundo padavimo diena buvo 2019 m. kovo 2 d., o apeliantas skundą padavė 2019 m. kovo 4 d., terminą skundui paduoti praleidęs dvi dienas, atnaujinti termino skundui paduoti neprašo.

49. Šie ieškovo ir trečiojo asmens argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovas apeliacinį skundą pasirašė elektroniniu parašu ir EPP paskyroje pateikė teismui 2019 m. kovo 4 d. Kadangi terminas apeliaciniam skundui dėl šioje byloje 2019 m. sausio 31 d. priimto teismo sprendimo paduoti baigėsi 2019 m. kovo 2 d. – šeštadienį, tai, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama teismų praktika, skundo pateikimas teismui pirmą po jo einančią darbo dieną laikomas tinkamu (CPK 74 straipsnio 5 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovas apeliacinį skundą teismui pateikė nepraleidęs CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

50. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo V. J. ieškinys dėl 2017 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutarties, sudarytos tarp ieškovo V. J. ir atsakovo E. G., pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

51. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas E. G. 2017 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. PD-2299, pagrindu asmeninės nuosavybės teise iš V. S. įgijo 322,84 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas – rūsį, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 16 d. tarp ieškovo V. J. ir atsakovo E. G., tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentūrai UAB „Agmindis“, buvo sudaryta minėtų patalpų pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartis, notarinio registro Nr. ML-3025, kuria atsakovas E. G. pardavė, o ieškovas V. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su trečiuoju asmeniu A. J., įsigijo ginčo patalpas už 27 000 Eur kainą. Sutarties 4.2 ir 4.10 punktuose šalys sulygo, kad atsakovas E. G. turi teisę atpirkti patalpas iki 2018 m. gegužės 16 d. įskaitytinai, patalpų atpirkimo kaina ? 27 000 Eur. Sutarties 8.3 punkte nurodyta, kad parduodamos patalpos yra nešildomos, todėl energinio naudingumo sertifikatas nereikalingas. Sutarties 10.5 punkte sandorio šalys nurodė, kad atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarties sudarymui ir vykdymui. 2017 m. gegužės 16 d. šalys dėl ginčo patalpų taip pat sudarė paprastos rašytinės formos panaudos sutartį, kurios pagrindu ieškovas perdavė atsakovui (panaudos gavėjui) ginčo patalpas naudotis neatlygintinai iki 2018 m. gegužės 16 d., o atsakovas įsipareigojo jas tinkamai eksploatuoti ir grąžini ieškovui (panaudos davėjui) tos būklės, kurios jos buvo perduotos. Panaudos sutarties 10 punktu atsakovas įsipareigojo panaudos sutartį įregistruoti viešajame registre, tačiau sutarties Nekilnojamojo turto registre neįregistravo, nors sudarytą pirkimo-pardavimo sandorį deklaravo, 2018 m. balandžio 18 d. pateikdamas metinę pajamų deklaraciją. Panaudos sutarties 7 punkte šalys sutarė, kad patalpų vertė yra 60 000 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo patalpų vertė, 2017 m. sausio 4 d. nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 69 300 Eur. Atsakovo pateiktoje UAB „Cre pro“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad ginčo patalpų rinkos vertė 2018 m. lapkričio 19 d. yra 45 000 Eur. Patalpos, prieš sudarant ginčijamą sandorį, 2017 m. gegužės 16 d. buvo apdraustos draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 233 752,30 Eur sumai laikotarpiui nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. Draudimo sutartį sudarė draudimo brokeris UADBB „Draudlita“ ir atsakovas (draudėjas), naudos gavėjas pagal draudimo sutartį – ieškovas. Ieškovas 2017 m. spalio 23 d. kreipėsi į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu. Ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti motyvuojant tuo, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o tarp šalių kilęs ginčas dėl ginčo patalpų spręstinas civilinio proceso tvarka.

52. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas savo tyčiniais veiksmais suklaidino ieškovą dėl esminių sandorio aplinkybių ir tai yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, todėl sprendė, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas. Nesutikdamas su tokiu ginčo vertinimu, atsakovas apeliaciniu skundu tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė formaliai remdamasis vien ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, visiškai neanalizuodamas atsakovo nurodytų motyvų bei nevertindamas jo pateiktų įrodymų.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus bei procesinius šalių dokumentus, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu ieškinys tenkintas, todėl visų jų išsamiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

54. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovui apgaulę grindžiant patalpų vertės nebuvimu, neįrodžius fakto, kad patalpos yra bevertės, nebuvo pagrindo konstatuoti apelianto nesąžiningų veiksmų bei pripažinti sandorį negaliojančiu dėl apgaulės.

55. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį (CK 1.91 straipsnis), byloje, be kita ko, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008).

56. Iš patikslinto ieškinio pareiškimo turinio matyti, kad ieškovas reikalavimą atsakovui reiškė CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, jį grindė motyvuodamas faktinėmis aplinkybėmis, jog buvo suklaidintas tyčiniais atsakovo ir kitų asmenų veiksmais – ne tik nurodytais tikrovės neatitinkančiais faktais apie ginčo patalpų vertę, bet ir pateiktomis tikrovės neatitinkančiomis nuotraukos apie šių patalpų būklę, nurodytais tikrovės neatitinkančiais faktais apie ginčo patalpose veikiančią įmonę, ketinimus, sudarius sutartį, jose ir toliau vykdyti veiklą. Taigi bylos nagrinėjimo dalyką, vertinant atsakovo veiksmų (ne)sąžiningumą, priešingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju sudarė ne tik ieškinio ir atsiliepimų į jį faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės bei teikti įrodymai dėl ginčo patalpų vertės, bet ir kitos virš ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės, turėjusios įtakos ieškovo valios sudaryti sandorį formavimuisi. Todėl teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą apelianto padarytą išvadą, kad ieškovas apgaulę šioje byloje grindė tik ginčo patalpų vertės nebuvimu.

57. Skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo motyvai patvirtina, jog sandorį negaliojančiu teismas pripažino CK 1.91 straipsnio pagrindu, konstatavęs kad atsakovas pažeidė sutarties nuostatas ir nuslėpė nuo ieškovo (pirkėjo) informaciją apie tikrąją patalpų būklę, kuri turėjo esminės reikšmės sandoriui sudaryti. Pirmos instancijos teismas iš tiesų pagrindo išvadai, kad ginčo patalpos yra bevertės, kaip kad teigė ieškovas ir trečiasis asmuo A. J., nenustatė. Tačiau teismas taip pat sprendė, jog aplinkybė, kad patalpų vertė yra artima ginčijamo sandorio vertei, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas buvo sąžininga sutarties šalis, jo veiksmai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, o sudaryta sutartis neturi valios trūkumų. Su tokia teismo padaryta išvada teisėjų kolegija sutinka, ji visiškai atitinka teismų praktikoje vyraujančią poziciją, jog sutarties šalys turi teisę susitarti dėl perleidžiamo daikto kainos, kuri gali būti tiek žemesnė, tiek aukštesnė už tokio daikto rinkos kainą, nes tai gali lemti tam tikri šalių tarpusavio santykiai, įvairios aplinkybės ir pan.

58. Nesutiktina ir su apelianto apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl šalių nesąžiningumo. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama teismų praktika, pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018). Todėl atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovui šioje byloje vien tik neįrodžius, jog informaciją apie tikrąją patalpų būklę jis atskleidė ieškovui iki sandorio sudarymo tinkamai, pirmos instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą tokius atsakovo veiksmus, atsižvelgiant į bylos aplinkybių kontekstą, kvalifikuoti kaip svarbių sandorio aplinkybių nutylėjimą ir pripažinti nesąžiningais. Tokio pobūdžio informacija neabejotinai turi esminę reikšmę sandoriui sudaryti. Apelianto pareigos tinkamai informuoti ieškovą apie parduodamų patalpų tikrąją būklę vykdymo niekaip neįtakoja ir apelianto apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad ieškovas yra baigęs aukštąjį mokslą, užsiima nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu, paskolų suteikimu, taip pat tai, kad ieškovas patalpas įsigijo, jų neapžiūrėjęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas šiuo atveju tinkamai įgyvendino rūpestingumo pareigą. Tokia pirmos instancijos teismo išvada iš esmės atitinka kasacinio teismo išaiškinimus dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą santykio, kuriuose jis yra pažymėjęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).

59. Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo turinio, kitą dalį skundo iš esmės sudaro apelianto argumentai dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Apelianto nuomone, ieškovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent apeliantas iki ginčo sandorio sudarymo ieškovui bei trečiajam asmeniui UAB „Agmindis“ teikė nuotraukas dėl patalpų vidaus būklės ir kad įmonių turto draudimas buvo sudarytas apelianto iniciatyva, o teismas nepagristai šią pareigą perkėlė apeliantui. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.

60. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

61. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo taisyklė gali būti netaikoma, jei kitose teisės normose nustatyta šios taisyklės išimčių. Paprastai tokios išimtys gali būti nustatytos materialiosios teisės normose. Viena iš išimčių yra įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Tokiu atveju kilus ginčui dėl reikšmingos sutarčiai informacijos atskleidimo tinkamumo, aplinkybę, kad buvo pateikta visa sutarčiai sudaryti reikalinga informacija, privalo įrodyti ta šalis, kuri turėjo šią informacijos pateikimo pareigą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2012).

62. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog, sudarant ginčo sandorį, atsakovas tyčia teikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba nutylėjo informaciją dėl esminių sudaromo sandorio elementų, tuo tarpu atsakovo pareiga buvo įstatymo leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti, kad sandorio sudarymui reikšminga informacija buvo atskleista tinkamai.

63. Įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei faktinius bylos duomenis, darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, skundžiamame sprendime nurodė ir įvertino visus įrodymus, kuriais šalys grindė savo poziciją, paaiškindamas, kuriais įrodymais, priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi, o kurių nevertino ar vertino kritiškai, ir pateikė tokio savo vertinimo argumentus.

64. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas atskleidė visus turimus duomenis apie patalpas ieškovui iki sandorio sudarymo. CPK 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis. Dispozityvumo principas reiškia, kad, vykstant procesui, šalis pati nusprendžia, kokiomis procesinėmis priemonėmis ginti savo pažeistą teisę arba gintis nuo jai pareikšto materialinio ar kitokio reikalavimo. Kaip minėta, ieškovas ieškinio reikalavimus atsakovui grindė, be kita ko, aplinkybėmis, jog pastarasis iki sutarties sudarymo ieškovui teikė tikrovės neatitinkančias nuotraukas apie patalpų būklę, sudarant draudimo sutartį, draudimo bendrovei nurodė tikrovės neatitinkančius faktus apie patalpose veikiančią įmonę ir vykdomą veiklą. Atsakovas neigė nurodytas aplinkybes, tvirtindamas, kad byloje esančių vidaus patalpų nuotraukų su įrengtomis darbo vietomis ieškovui neteikė, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog iki sutarties sudarymo ieškovui buvo pateikęs visus turimus tikrąją padėtį dėl ginčo patalpų vidaus būklės atspindinčius duomenis. Pats atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieškovui tuomet pateikė tik nuotraukas, kuriose užfiksuotas pastatas iš lauko. Sutartyje jokie parduodamų patalpų trūkumai nebuvo aptarti. Apelianto apeliaciniame skunde akcentuojama Sutarties 8.3 punkte nurodyta informacija apie tai, kad ginčo patalpos nėra šildomos, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad apeliantas savo pareigą atskleisti turimą informacija apie tikrąją patalpų būklę ieškovui iki sandorio sudarymo įvykdė tinkamai. Pagal CK 6.993 straipsnio nuostatas būtent draudėjas (šiuo atveju atsakovas-apeliantas) yra atsakingas už visos žinomos informacijos apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudimo sutarties sudarymui, prieš sudarant draudimo sutartį suteikimą draudikui. Byloje duomenų, jog paties apelianto ranka pasirašyta draudimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka buvo panaikinta ar nuginčyta, nebuvo pateikta, todėl abejoti, kad draudimo sutartyje esančius duomenis apie draudėją (apie patalpų eksploatavimo laiką bei draudėjo jose vykdomą veiklą) nurodė ne pats apeliantas, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas neatskleidė ir visų aplinkybių apie Sutarties sudarymą bei nesiėmė priemonių, kad asmuo, kartu su atsakovu dalyvavęs sudarant ginčo sutartį, taigi galėjęs patvirtinti atsakovo teiginius, buvusius jo atsikirtimų pagrindu, būtų apklaustas teisme bent kaip liudytojas. Atsakovas neprašė teismo įtraukti šio asmens į bylą ir trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovui, nepasirinkusiam tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka ir neigiamų padarinių rizika.

65. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, pirmos instancijos teismas gana išsamiai aprašė teismo posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus dėl ginčo patalpų vertės ir pateikė jų teisinį vertinimą nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Teismas sprendė, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta tiksli patalpų vertė, tokią išvadą jis padarė, motyvuodamas tuo, kad tokių įrodymų (patvirtinančių tikslią patalpų vertę) ginčo šalys teismui nepateikė, o ne todėl, kad byloje apskritai nebuvo pateikta ginčo patalpų vertę patvirtinančių įrodymų, kaip kad nurodo apeliantas vienu iš apeliacinio skundo argumentų. Sprendimo motyvuose teismas aiškiai nurodė nesivadovavęs nei bylos nagrinėjimo metu pateikto Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta ginčo patalpų verte, kaip neatspindinčia tikrosios patalpų vertės dėl tokiam vertės nustatymui taikomo masinio nekilnojamojo turto vertinimo būdo, nei atsakovo pateikta 2018 m. lapkričio 19 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kadangi ginčo patalpos joje įvertintos lyginamuoju turto vertinimo metodu, remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, o vertintojo padaryta išvada, jog ginčo patalpos yra maksimaliai pritaikytos administracinei paskirčiai, prieštaravo byloje nustatytiems duomenims, kurie bylojo, jog šiuo metu patalpos yra apleistos, neįrengtos ir techniškai netvarkingos. Teismas taip pat sprendė, kad minėta ataskaita turi ir kitų esminių trūkumų, t. y. jos priedą sudaro patalpų išorės ir vidaus nuotraukos, tačiau teismui jos kartu su ataskaita nebuvo pateiktos, dėl ko šios ataskaitos nelaikė leistinu rašytiniu įrodymu byloje. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokiu aptariamų įrodymų teisiniu vertinimu. Priešingos išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia padaryti ir apelianto apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė apie tai, kad ieškovas byloje nebuvo pateikęs jokių įrodymų, paneigiančių viešame registre nurodytą patalpų vertę. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto apeliacinio skundo argumentą, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo bylos nagrinėjimo metu pateikto tiek Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, tiek 2018 m. lapkričio 19 d. nekilnojamo turto vertinimo ataskaitos duomenimis.

66. Apelianto nuomone, teismas priėmė šališką sprendimą, kadangi ieškovas teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu elgėsi arogantiškai, naudojosi išskirtinėmis teisėmis reikšti prašymus bei dauguma jo teiktų dokumentų neatitiko teismui teikiamų procesinių dokumentų reikalavimų, o teismas bylos nagrinėjimo metu apie tai nepasisakė.

67. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė šališką sprendimą. Apeliantas nėra pateikęs jokių objektyviai pagrįstų duomenų apie tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo apribota jo galimybė tinkamai ir laiku atsikirsti į jam reiškiamus reikalavimus, teikti įrodymus, prašymus, naudoti kitas procesinės gynybos priemones, todėl apelianto nurodomos aplinkybės, kad ieškovas teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu elgėsi arogantiškai, naudojosi procesine teise reikšti prašymus, teikė teismui dokumentus, neatitinkančius procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nėra savaime pagrindas pripažinti, jog teismas ieškovo atžvilgiu buvo šališkas. Apeliantas taip pat nenurodė CPK 65-66 straipsniuose nurodytų aplinkybių, kurios išties galėtų kelti abejones teismo šališkumu. Viso proceso pirmos instancijos teisme metu apeliantas teismui nušalinimų nereiškė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas padarė ne tokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, nesant kitokių duomenų dėl teismo suinteresuotumo bylos baigtimi ar kitokių aplinkybių, kurios keltų realių abejonių dėl teismo nešališkumo, nėra pagrindas pripažinti, kad bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos šališkai ir teismas priėmė šališką sprendimą (CPK 12, 178 straipsniai).

68. Vienu iš apeliacinio skundo argumentu, apeliantas taip pat tvirtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nes 2018 m. spalio 18 d. teismo nutartis dėl trečiojo asmens UAB „Agmindis“ įtraukimo į bylą bei UAB „Agmindis“ atsiliepimas į ieškinį nebuvo išsiųsti apeliantui.

69. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu taip pat nesutinka. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. spalio 16 d. vykusio teismo posėdžio, kuriame dalyvavo ir apeliantas, metu teismas nutarė nutarties dėl UAB „Agmindis“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu priėmimą ir paskelbimą atidėti, nutartį skelbti 2018 m. spalio 18 d. 2018 m. spalio 18 d. nutartimi teismas nutarė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Agmindis“, nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Teisėjas 2018 m. lapkričio 12 d. rezoliucija priėmė trečiojo asmens UAB „Agmindis“ pateiktą atsiliepimą į ieškinį. Duomenų, jog 2018 m. spalio 18 d. teismo nutartis dėl trečiojo asmens UAB „Agmindis“ įtraukimo į bylą bei UAB „Agmindis“ atsiliepimas į ieškinį buvo išsiųsti apeliantui, nėra, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, rūpestingas proceso dalyvis, žinodamas, kad, teismas spręs klausimą dėl UAB „Agmindis“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, turėjo pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga. Be to, civilinės bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas 2018 m. lapkričio 15 d. teisme susipažino su bylos medžiaga ir darė jos kopijas, todėl, pagrįsta manyti, jog galėjo ir turėjo matyti, kad į bylą trečiuoju asmeniu 2018 m. spalio 18 d. teismo nutartimi yra įtrauktas UAB „Agmindis“ ir byloje yra gautas bei priimtas jo atsiliepimas į ieškinį, todėl šios apelianto nurodytos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo pripažinti lygiateisiškumo principo pažeidimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

70. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

71. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

72. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. J. prašė, vadovaujantis CPK 299 straipsnio nuostatomis, priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant juos apie UAB „CRE pro“ direktoriaus M. J., UAB „CRE pro“ vertintojo S. A. M., apelianto padarytus pažeidimus, pagaminant netikrą dokumentą – 2018 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2018/11-20 – ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojant teisme, taip pat vadovaujantis CPK 300 straipsnio nuostatomis, padaryti išvadą, kad UAB „CRE pro“ direktoriaus M. J., UAB „CRE pro“ vertintojo S. A. M. ir apelianto veiksmai ar neveikimas turi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, ir apie tai pranešti prokurorui, nes yra pagamintas žinomai netikras dokumentas – 2018 m. lapkričio 20 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2018/11-20, o apeliantas šį žinomai netikrą dokumentą laikė, gabeno į teismą, panaudojo teisme kaip tikrą.

73. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs trečiojo asmens A. J. nurodytus argumentus, nenustatė pagrindų atskirajai nutarčiai priimti (CPK 299-300, 332 straipsniai), todėl tenkinti trečiojo asmens prašymo nėra pagrindo. Argumentai, kuriais ji grindžia atskirosios nutarties šioje byloje priėmimo būtinybę, yra paremti išimtinai subjektyviu jos vertinimu, deklaratyvūs ir nesudarantys pagrindo konstatuoti įstatymo ir kito teisės akto nuostatų pažeidimą. Be to, teisė spręsti apie atskirosios nutarties priėmimo byloje būtinybę pagal minėtas CPK nuostatas suteikta bylą nagrinėjančiam teismui, byloje dalyvaujančių asmenų prašymas dėl tokios nutarties priėmimo teismui nėra privalomas.

74. Atmetant E. G. apeliacinį skundą, trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Agmindis“, kuris dalyvavo byloje ieškovo pusėje ir prašė apeliacinį skundą atmesti, priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 250 Eur advokato pagalbos išlaidos, iš kurių 900 Eur – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, o 350 Eur – susitikimo su klientu, susipažinimo su civiline byla ir teisinės situacijos įvertinimo išlaidos. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 ir 8.19 punktų nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), mažintinos iki 1 227,50 Eur (900 Eur + 327,50 Eur (935,70 Eur × 0,1 × 3 val. 30 min.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Agmindis“, juridinio asmens kodas 235816780, iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 227,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt septynis eurus ir penkiasdešimt centų) atstovavimo išlaidų.

Teisėjai Birutė JonaitienėMargarita DzelzienėNijolė Danguolė Smetonienė