Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-25-998/2025

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-03-07
Bylos Nr.: e2-25-998/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00408-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Bučienė
Ieškovas: S. P., V. P.
Atsakovas: A. B., R. B.
Trečiasis asmuo: M. S., G. V. S.
Advokatai: Viačeslavas Žarkovas, Gražina Mauručaiti

Kategorijos

2.1.2.4.1.4Apsimestinis sandoris

Civilinė byla Nr. e2-25-998/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00408-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4.; 2.4.2.1; 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Diana Bučienė,sekretoriaujant Ritai Bružinskienei,dalyvaujant ieškovų S. P. ir V. P. atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,atsakovei A. B.,atsakovų A. B. ir R. B. atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal patikslintą ieškovų S. P. ir V. P. ieškinį atsakovams A. B. ir R. B. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų negyvenamųjų patalpų bei pagal atsakovų A. B. ir R. B. patikslintą priešieškinį ieškovams S. P. ir V. P. dėl sandorio nuginčijimo, tretieji asmenys M. S., G. V. S., uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „G. g.“, O. U., E. K., VĮ Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovai patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami: 1. įpareigoti atsakovus R. B. ir A. B. per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos atlaisvinti 8,09 kv. m dydžio patalpą 4-10, esančią pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2. įpareigoti atsakovus R. B. ir A. B. netrukdyti V. P. atstatyti gipso konstrukcijas ir suformuoti naują praėjimą 8,09 kv. m dydžio patalpoje 4-10, esančioje pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovo V. P. naudai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad 4-10 patalpa buvo suformuota šalių susitarimu pasirašant 2008 m. birželio 13 d. Klaipėdos miesto 7-jame notarų biure sutartį tarp S. P., G. P., G. G., J. G., E. J. U., K. M. g.-m., O. U. dėl pastato – kavinės-baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių perskaičiavimo ir naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo. Pagal šį susitarimą buvo atlikti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nauji kadastriniai duomenys, kurie galioja ir dabar. Ieškovas V. P. dar 2021 metų pradžioje norėjo atstatyti patalpoje 4-10 išardytas gipso plokščių konstrukcijas ir įsirengti įėjimą į 4-10 patalpą, tačiau su tuo nesutiko atsakovai. Ieškovas parengė projektą dėl pertvarkymo, kas iš esmės nėra kapitalinis remontas ir jokio atsakovų sutikimo jam nereikia, nes atliekant darbus nebus liečiamos atsakovams priklausančios patalpos, tačiau pastarieji net neįleidžia ieškovo į jam priklausančią patalpą, tokiu būdu siekdami užvaldyti jam priklausančią nuosavybę. Ieškovų teigimu, atsakovams buvo leista laikinai neatlygintinai naudotis jiems priklausančia nuosavybės dalimi, tačiau dabar negali gera valia išsireikalauti jos iš šio svetimo neteisėto valdymo. Tai, kad jie turi nuosavybės teisę į patalpą, plane pažymėtą indeksu 4-10, patvirtina 2008 m. birželio 13 d. Klaipėdos miesto 7-jame notarų biure patvirtinta šalių sutartis, įrašas Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad atsakovai nepagrįstai ginčija jų (ieškovų) teises į ginčo patalpą ir be pagrindo atsisako šią patalpą atlaisvinti, įrodo jų pateiktas ieškininis reikalavimas pripažinti 2008 m. birželio 13 d. sutarties 6.3 p. negaliojančiu bei jų pačių pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad jie naudojasi visa patalpa. Ieškovų teigimu, yra teisinis pagrindas prašyti teismo įpareigoti atsakovus per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos atlaisvinti patalpą 4-10 ir įpareigoti juos netrukdyti ieškovui V. P. atstatyti gipso konstrukcijas ir suformuoti naują praėjimą patalpoje 4-10.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo, kad negali suprasti, kaip norėdami atstatyti patalpos konstrukcijas, ieškovai nori patekti į patalpą, kuri, jų teigimu, neegzistuoja. Ieškovai niekada neprašė įleisti į jiems (atsakovams) priklausančią patalpą Nr. 2-3 ir leisti ieškovams atstatyti (o faktiškai pastatyti) patalpą Nr. 4-10. Ieškovai kėlė reikalavimą atlaisvinti patalpą Nr. 4-10 ir perduoti ją ieškovams pagal priėmimo-perdavimo aktą. Kilo klausimas, kaip ieškovai galėjo įgyvendinti patalpos perdavimą pagal aktą, jeigu teigia, kad jos nėra. Teigiant, kad ieškovai neatlygintinai leido naudotis nuosavybės dalimi, ieškovai patikslintu ieškiniu iš esmės pripažįsta, kad tarp šalių egzistuoja panaudos teisiniai santykiai. Tačiau kyla klausimas, ar ieškovas leido naudotis patalpa, pažymėta indeksu 4-10, ar leido naudotis patalpos erdve. Ieškovas V. P. nurodė, kad „R. B. ir R. B. paprašė laikinai ieškovų leisti jiems savo veiklai vykdyti naudotis šia patalpa ir patys po sutarties pasirašymo išardė gipso kartono konstrukcijas, skyrusias patalpą 4-10 nuo 2-3“. Patalpos konstrukcijos buvo išardytos ieškovų leidimu po sutarties pasirašymo.

4. Atsakovai nurodo, kad jie nebuvo 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalimi ir negalėjo po šios sutarties pasirašymo atlikti kažkokius veiksmus su patalpa. Jie (atsakovai) tapo pastato bendraturčiais tik 2016 m., o iki tol dirbo O. U. IĮ, kuri buvo 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalimi. Iš ieškovų nurodytų aplinkybių galima padaryti išvadą, kad 2008 m. O. U. ir E. U. buvo perduota patalpa ir leista atlikti patalpos pertvarkymą. Po 2008 m. birželio 13 d. ieškovų leidimu ir pritarimu patalpos Nr. 4-10 konstrukcijos buvo nugriautos, buvo padidintos patalpos Nr. 2-3 plotas ir vėliau (2016 m.) pagal sandorius perduota atsakovams. Nuo 2016 m. ieškovai jokių pretenzijų nereiškė ir sutiko su tuo, kad toks patalpų perdavimas buvo teisėtas. Jie (atsakovai) nebuvo ieškovų ir O. ir E. U. susitarimo šalimi ir gavo patalpą Nr. 2-3 būtent tokio dydžio, kokia yra šiuo metu. Per šį laikotarpį patalpa Nr. 4-10 buvo iš esmės pagerinta. Jame buvo atliktas remontas, įmontuota brangi virtuvinė technika. Ieškovų reikalavimas atstatyti patalpos konstrukcijas (sienas) susijęs su neproporcinga žala jų (atsakovų) turtui. Jeigu ieškovai turėjo omenyje, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė panaudos sutartis, jie turi būti įpareigoti pateikti jos kopiją proceso dalyviams susipažinti. Iš kitos pusės, nesant duomenų, kad patalpos panaudos sutarties šalys susitarė dėl panaudos termino, laikytina, kad šis susitarimas buvo neterminuotas. Paprastai, kad tarp šalių egzistavo prievoliniai teisiniai santykiai, ieškovų teisės nutraukti panaudos sutartį prieš terminą apribotas. Ieškovai privalo motyvuoti savo reikalavimą nutraukti panaudos sutartį. Neprašant nutraukti panaudos sutarties, ieškovai negali reikalauti iškeldinti jų iš neegzistuojančios patalpos. Taip pat ieškovai teigia, kad po neatlygintino patalpos perdavimo jiems (atsakovams), patalpos konstrukcijos buvo išardytos, tai apie kokią panaudos sutartį, atsakovų vertinimu, galima kalbėti. Iš esmės ieškovai pripažįsta, kad atsisakė nuo patalpos Nr. 4-10 valdymo ir perdavė ją atsakovams, tik šis susitarimas nebuvo įformintas.

5. Atsakovai nesutinka su ieškovų argumentais, kad patalpa, pažymėta plane indeksu 4-10, priklauso jiems nuosavybės teise. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.12–4.15 straipsnių nuostatas daiktai yra skirstomi į pagrindinius daiktus, galinčius būti savarankiškais teisinių santykių objektais, ir antraeilius. P. S. įstatymo 2 straipsnio 41 dalį, patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovų teigimu, pastato patalpa yra pastato (daikto) dalis, pagrindinio daikto priklausinys. Viešajame registre, adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas pastatas – kavinė, unikalus Nr. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra suformuota 16 atskirų negyvenamosios paskirties patalpų. Taip pat viešajame registre įregistruotos bendrosios dalinės nuosavybės teisės į šį pastatą – K. M. g. g.-m. 16/100 dalių kavinės-baro; sutuoktiniams R. B. ir A. B. 30/100 dalių kavinės-baro; sutuoktiniams S. P. ir V. P. 38/100 dalys kavinės-baro; sutuoktiniams M. S. ir G. V. S. 16/100 dalių kavinės-baro. VĮ Registrų centro duomenimis, šis pastatas yra turtinis vienetas, jis nėra atidalytas, bendraturčiai teisės aktų nustatyta tvarka 2008 m. birželio 13 d. nusistatė naudojimosi bendru turtu tvarką, todėl bendraturčių dalys šiame turto objekte yra realiosios dalys, kurios parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi. Patalpa Nr. 4-10 nėra atskiras turto objektas ir ieškovai turėjo teisę šią patalpą valdyti. Nuo savo teisės valdyti šią patalpą ieškovai atsisakė tuo metu, kai leido iš patalpų Nr. 4-10 ir Nr. 2-3 sukurti vieną patalpą Nr. 2-3, kuria naudojosi E. ir O. U., ir kuri pagal sandorius 2016 m. perduota jiems (atsakovams). Atsakovai teigia, kad jie teisėtai naudojasi visa pastato dalimi, plane pažymėta indeksais 4-10 ir 2-3.

Šalies argumentai

6. Atsakovai pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo: 1. pripažinti 2008 m. birželio 13 d. sutarties 6.3 p., pagal kurį sutuoktiniams S. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atiteko: 38/100 dalys kavinės-baro, ir sutarta, kad jie naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 4-1 (21,02 kv. m), 1/1 dalimi 4-8 (1,99 kv. m), 1/1 dalimi 4-10 (8,09 kv. m), 1/1 dalimi 4-9 (31,88 kv. m), 1/1 dalimi 4-4 (2,14 kv. m), iš dalies negaliojančiu ir išdėstyti 2008 m. birželio 13 d. sutarties 6.2 punktą ir 6.3 punktą nauja redakcija: 6.2. Sutuoktiniams E. J. U. ir O. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenka: 30/100 dalių kavinės-baro. Jie naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 2-1 (30 ,66 kv. m),1/1 dalimi 2-5 (0,94 kv. m), 1/1 dalimi 2-2 (5,13 kv. m), 1/1 dalimi 2-3 (13 kv. m),1/1 dalimi 2-6 (18,77 kv. m), dalies plotas: 60,41 kv. m; 6.3. Sutuoktiniams S. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenka: 38/100 dalys kavinės-baro. Jie naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 4-1 (21,02 kv. m), 1/1 dalimi 4-8 (1,99 kv. m), 1/1 dalimi 4-9 (31,88 kv. m), 1/1 dalimi 4-4 (2,14 kv. m). Dalies plotas: 49, 14 kv. m; 2. priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodo, kad ieškovai S. P. ir V. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2007 m. sausio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 1/4 dalis pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). G. G. pagal 1994 m. kovo 13 d. priėmimo-perdavimo aktą įgijo 1/4 dalis pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai E. J. U. ir O. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1995 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir 2004 m. sausio 13 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-502/34/2004 m įgijo 1/4 dalis pastato (duomenys neskelbtini). K. M. g. g.-m. nuosavybės teise 2006 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 1/4 dalis pastato (duomenys neskelbtini). 2008 m. birželio 13 d. pastato bendraturčiai sudarė sutartį, pagal kurią susitarė perskaičiuoti pastato dalis, nustatyti naudojimosi ir valdymo pastato patalpomis tvarką, nusistatyti nuosavybės teisės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Šios sutarties 6 punkte nurodyta, kad 6.1. K. M. g. g.-m. nuosavybės teise atiteko: 16/100 dalių kavinės-baro. Įmonė naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 1-1 (5,73 kv. m), 1/1 dalimi 1-2 (15,93 kv. m), 1/1 dalimi 1-3 (6,59 kv. m). Dalies plotas: 28,25 kv. m. 6.2 puntu sutuoktiniams E. J. U. ir O. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenka: 30/100 dalių kavinės-baro. Jie naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 2-1 (22,57 kv. m), 1/1 dalimi 2-5 (0,94 kv. m), 1/1 dalimi 2-2 (5,13 kv. m), 1/1 dalimi 2-3 (13,0 kv. m), 1/1 dalimi 2-6 (10,68 kv. m) Dalies plotas: 52,32 kv. m. 6.3.Sutuoktiniams S. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenka: 38/100 dalys kavinės-baro. Jie naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 4-1 (21,02 kv. m), 1/1 dalimi 4-8 (1,99 kv. m), 1/1 dalimi 4-10 (8,09 kv. m), 1/1 dalimi 4-9 (31,88 kv. m), 1/1 dalimi 4-4 (2,14 kv. m). Dalies plotas: 65,12 kv. m. 6.4. G. G. nuosavybės teise atitenka: 16/100 dalių kavinės-baro. Jis naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 3-1 (7,86 kv. m), 1/1 dalimi 3-2 (13,56 kv. m), 1/1 dalimi 3-3 (6,44 kv. m). Dalies plotas: 27,86 kv. m. Po šios sutarties sudarymo E. U. ir O. U. toliau naudojosi patalpa, kurios faktinis plotas yra 18,77 kv. m (vientisa patalpa, plane pažymėta patalpa 2-6 (10,68 kv. m) ir patalpa 4-10 ( 8,09 kv. m). 2016 m. lapkričio 7 d. G. G. savo pastato dalį pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perleido M. S. ir G. S.. 2015 m. lapkričio 10 d. E. J. U. mainų sutartimi Nr. MV7-8306 perleido R. B. ir A. B. nuosavybės teisę į 3/20 dalis turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 13 d. O. U. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido A. B. nuosavybės teisę į 3/20 dalis turto, esančio adresu v. 2016 m. spalio 6 d. A. B. dovanojimo sutartimi Nr. DR-4814 perleido R. B. nuosavybės teisę į 3/20 dalis turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pagal nurodytus sandorius sutuoktiniai R. B. ir A. B. kartu įgijo 30/100 dalis turto, adresu (duomenys neskelbtini) ir perėmė valdymui patalpas pažymėtas plane indeksu 1/1 dalimi 2-1 (22,57 kv. m), 1/1 dalimi 2-5 (0,94 kv. m), 1/1 dalimi 2-2 (5,13 kv. m), 1/1 dalimi 2-3 (13,0 kv. m), 1/1 dalimi 2-6, kurios faktinis plotas yra 18,77 kv. m. Faktinis dalies plotas: 60,41 kv. m.

Atsiliepimas

8. Atsakovų teigimu, patalpos, pažymėtos indeksu 4-10, pastate, esančio adresu (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo, visada egzistavo pastato dalis, kurios plotas 18,77 kv. m. Iš pastato patalpų eksplikacijos ir patalpų plano matyti, kad patalpa, pažymėta indeksu 4-10, neatskiriamai susijusi su gretima patalpa, pažymėta indeksu 2-6, kuriame įrengta kavinės virtuvė, todėl jos vienos perleidimas praktiškai būtų netikslingas bei neįmanomas. Kadangi pastato paskirtis yra kavinė-baras, R. B. ir A. B. panaudos sutarties pagrindu perdavė IĮ A. B. firmai neatlygintinai naudotis, pastato 1 aukšto dalis, plane pažymėtos indeksais 1/1 dalimi 2-1 (22,57 kv. m), 1/1 dalimi 2-5 (0,94 kv. m), 1/1 dalimi 2-2 (5,13 kv. m), 1/1 dalimi 2-3 (13,0 kv. m), 1/1 dalimi 2-6 (10,68 kv. m), 1/1 dalimi 4-10 (8,09 kv. m). Dalies plotas: 60,41 kv. m. Atsakovai nurodo, jog 2008 m. birželio 13 d. sutarties 6.3 p., kuriame nustatyta, kad sutuoktiniams S. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenka: 38/100 dalys kavinės-baro ir jie naudosis kavinės-baro patalpa plane, pažymėta indeksu 4-10 (8,09 kv. m), dalis dėl nurodytos patalpos valdymo yra negaliojantis, nes šioje dalyje sutartis buvo sudaryta dėl akių, o sutarties šalys nesiekė jokių teisinių padarinių, tai yra sutarties šalys nesiekė perduoti V. P. ir S. P. neegzistuojančią patalpą 4-10. Ginčo dėl faktiškai neegzistuojančios patalpos naudojimosi nebuvo, iki tol, kol ieškovai 2021 m. balandžio mėn. nesikreipė į pastato bendraturčius dėl sutikimo statyti naują statinį (įteisinti savavališkai pastatytą statinį) valstybinės žemės sklype, kurį pastato bendraturčiai naudojasi nuomos sutarties pagrindu. Negavę pastato bendraturčių sutikimo, ieškovai kreipėsi į teismą. Civilinė byla Nr.e2-358-637/2022 išnagrinėta, ieškinys atmestas (teismo sprendimas įsiteisėjo). 2021 m. balandžio 2 d. ieškovai pateikė jiems (atsakovams) reikalavimą išsikelti iš savavališkai užimtos patalpos, o būtent iš patalpos plane, pažymėtos indeksu 4-10. Kadangi jie (atsakovai) atsisakė vykdyti nepagrįstą reikalavimą, ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu.

9. Atsakovai nurodo, jog ieškovų ieškinys negali būti tenkintas, nes nėra ginčo objekto – patalpos, pažymėtos indeksu 4-10. 2022 m. kovo 29 d. antstolis Jonas Petrikas atliko faktinių aplinkybių konstatavimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini), kad užfiksuoti esamą situaciją: ar pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte yra patalpa, plane pažymėta indeksu 4-10, kurios plotas 8,09 kv. m, kurio metu buvo atlikta faktinės būklės foto fiksavimas. Iš antstolio prie protokolo pridėtos fotofiksacijos matyti, kad patalpos, kuri pažymėta indeksu 4-10, nėra. Patalpoje, kuri plane pažymėta indeksu 4-10, iki 2008 m. birželio 13 d. sutarties sudarymo buvo sumontuoti vandentiekio ir elektros apskaitos prietaisai, kurie liko iki šiol ir kuriomis naudojasi atsakovai, o ieškovai savo inžinerines komunikacijas perkėlė į kitą vietą. Jie (atsakovai) iš E. U. sužinojo, kad pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai susideda iš atskirų pastatų-kioskų, kurie iki 2008 m. sausio 7 d. atliktuose naujuose kadastriniuose matavimuose, pastato patalpų eksplikacijoje buvo pažymėti indeksu: 2-1 (23,04 kv. m), 2-2 (5,13 kv. m), 2-3 (13,10 kv. m) (naudotojai – O. ir E. U., 30,75 proc.); 4-1 (25,34 kv. m), 4-2 (12,00 kv. m), 4-3 (6,47 kv. m), 4-4 (2,14 kv. m), 4-5 (3,95 kv. m) (naudotojai V. ir S. P., 37,13 proc.); 3-1 (7,86 kv. m), 3-2 (13,56 kv. m) (naudojosi – G. G., 16 proc.); 1-1 (5,73 kv. m), 1-2 (15,93 kv. m) (naudotoja – K. M. g. g., 16 proc.). Patalpa, kuri susidėjo iš patalpų 2-4 (22,41 kv. m); 4-6 (6,03 kv. m); 4-7 (2,16 kv. m) ir 3-3 (13,56 kv. m) bendraturčiai naudojosi bendrai. Patalpa, plane pažymėta indeksu 2-4, buvo vidinis kiemas, kol pastato bendraturčiai nenusprendė uždengti patalpų erdvę stogu. Vėliau pastato bendraturčiai įrengė patalpas, pažymėtas plane indeksu: 4-6 ir 4-7, kuriomis naudojosi V.

10. ir S. P.; 2-4 naudojosi E. ir O. U.; 3-1 naudojosi G. G.. Taip pat buvo atliktas patalpų nuo 4-1 iki 4-7 perplanavimas.

11. 2007 m. pastato bendraturčiai nutarė atkurti istorinį objektą – viešbutį „S.“. Tam reikėjo gauti atitinkamų institucijų pritarimą, paruošti projektus. Kadangi bendraturčių dalys pagal pirkimo-pardavimo sutartis buvo lygios, o faktiškai jie naudojosi patalpomis, kurių kiekvienam priklausantis bendras plotas neatitiko turimai turto daliai, pastato bendraturčiai nutarė perskaičiuoti pastato dalis ir nustatyti patalpų naudojimosi tvarką, išsaugojant iki 2008 m. faktiškai egzistuojantį proporcingumo principą. Pastato bendraturčiai norėjo užfiksuoti valdomų patalpų proporcijas tam, kad jas perkeltų į būsimą pastatą – „S.“ viešbutį. Patalpa 3-3 buvo padalinta į dvi dalis: 1-3 (6,59 kv. m) ir 3-3 (6,44 kv. m). Kadangi likusios patalpos 2-4 padalinti tarp E. ir O. U. bei V. ir S. P. nebuvo įmanoma be žalos turtui, buvo nutarta plane pažymėti patalpa 4-10, kuri faktiškai neegzistavo, tačiau duodavo formaliai išlaikyti V. ir S. P. dalis pastate. Kas ir su kuo iš VĮ Registrų centro darbuotojais susitarė dėl fiktyvaus kadastrinių matavimų atlikimo, E. U. neatskleidė. Patalpų naudojimo proporcingumas išsaugotas po naujų kadastrinių matavimų atlikimo ir 2008 m. birželio 13 d. sutarties sudarymo. Patalpos, kurios faktinis plotas 18,77 kv. m, plane pažymėta indeksais 2-6 ir 4-10, paskirtis ir valdytojas po atlikto kadastrinio matavimo ir 2008 m. birželio 13 d. sutarties sudarymo nepasikeitė. Jos paskirtis – maisto paruošimo patalpa, jos valdytojais liko E. ir O. U.. Atsakovai nurodo, kad neįrengė ir neperėmė valdymui patalpos, pažymėtos indeksu 4-10 (paskirtis-sandėlis), tai liudija šios faktinės aplinkybės: 1. nėra jokių duomenų, kas ir kada įrengė patalpą 4-10. 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalys iki ir po sutarties sudarymo buvo pastato bendraturčiais. Iki sutarties sudarymo formaliai nė vienas bendraturtis neturėjo jam priskirtos pastato patalpos ir dėl šios priežasties bet kokia pastato viduje statyba buvo įmanoma tiktai visų bendraturčių sutikimu. Tokių duomenų nėra.; 2. patalpa 4-10 (sandėlis) jokio funkcinio ryšio su V. P. ir S. P. priklausančiomis patalpomis neturi. Iš pastato patalpų eksplikacijos matyti, kad V. P. ir S. P. be jų sutikimo patekti į savo patalpą, pažymėtą indeksu 4-10, negali; 3. 2015 m. balandžio 14 d. V. P. ir S. P. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2015/04/14 pagrindu suteikė nuomininkui UAB „T.“ teisę valdyti 40,18 kv. m maitinimo paskirties patalpas bei įstiklintą lauko terasą, kas atitinka jų daliai iki 2008 m. birželio 13 d. sutarties sudarymo (173,55 kv. m/ x 0,25 ). 2018 m. spalio 1 d. V. P. ir S. P. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. SAK/2018-01 pagrindu suteikė nuomininkui UAB „T.“ teisę valdyti 57,03 kv. m maitinimo paskirties patalpas bei įstiklintą lauko terasą. Atsakovai pažymi, kad pagal 2008 m. birželio 13 d. sutartį V. P. ir S. P. atiteko 38/100 pastato dalis arba 65,95 kv. m pastato ploto, o pagal 2018 m. spalio 1 d. nuomos sutartį jie nuomininkui perdavė 57,03 kv. m, kas atitinka faktiškai jiems priklausantį pastato plotą (65,95 kv. m – 8,09 kv. m). Iš 2018 m. spalio 1 d. nuomos sutarties priedo Nr. 2 (patalpų planas) matyti, kad patalpų nuomotojai perdavė patalpų nuomininkui patalpas, plane pažymėtas indeksais: 4-1 (21,02 kv. m), 4-4 (2,14 kv. m), 4-8 (1,99 kv. m), 4-9 (31,88 kv. m), o patalpa, pažymėta indeksu 4-10 (8,09 kv. m), perduota nebuvo.

Atsiliepimas

12. Atsakovai nurodo, kad 2009 m. balandžio 22 d. sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. P. ir S. P. (žemės nuomininkai) buvo išnuomota 0,0609 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kurios plotas 0,0231 ha. Žemės sklypo dalys kiekvienam pastato bendraturčiui nustatytos, atsižvelgiant į nuosavybės teise priklausančio turto (pastato) dalis. Kadangi ieškovai sudarė su UAB „ T,“ patalpų nuomos sutartį, Valstybinės žemės nuomos sutartis su jais buvo nutraukta ir nuomininko teisės atskiru susitarimu 2019 m. rugsėjo 3 d. perleistos UAB „T.“. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimai liudija, kad po negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties su UAB „T,“ sudarymo ieškovams nebeliko valdyme jokių patalpų. Taip pat iš pastato eksplikacijos matyti, kad patalpa, pažymėta indeksu 4-10, jokio funkcinio ryšio su kitomis ieškovams priklausančiomis patalpomis neturi. Tai yra jie negalėjo naudotis nurodyta patalpa, nes jie negalėjo į ją patekti. 2008 m. birželio 13 d. sutarties sąlyga dėl patalpos, pažymėtos indeksu 4-10, perdavimo ieškovams valdymo teise buvo niekinė arba negaliojanti, nes buvo sudaryta dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių – patalpų perdavimo valdymui, kadangi neįmanoma perduoti patalpos, kuri de jure neegzistavo.

13. Atsakovų teigimu, nuo 2016 m. jie yra pastato bendraturčiai ir atsakingai pareiškia, kad patalpa, plane pažymėta indeksu 4-10, kuri de jure pagal 2008 m. birželio 13 d. perduota ieškovams, o de facto nebuvo įkurta ir atitinkamai negalėjo būti 2008 m. birželio 13 d. sutarties dalyku, jo perleidimas valdymo teise ieškovams negalėjo būti įgyvendintas. Atsakovų įsitikinimu, kadastriniai matavimai, kurių metu užfiksuota bei apmatuota patalpa, pažymėta indeksu 4-10, buvo padaryti dėl akių, galimai VĮ Registrų centro darbuotojai piktnaudžiavo savo pareigomis. Tačiau suėjus 15 metų nėra galimybės jos patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Prieš susitarimo sudarymą visų daikto bendrasavininkių dalys buvo lygios. Susitarimo šalys susitarė dėl naudojimosi tvarkos ir atitinkamai dėl dalių bendrajame daikte perskaičiavimo. Sutartyje nėra jokių duomenų dėl kompensacijos, o tai reiškia, kad sutarties šalys daikto perskaičiavimus atliko neatlygintinai. Ginčo sutarties dalis dėl patalpos 4-10 perdavimo nebuvo realiai vykdoma, jokių padarinių jos sąlygos sutarties šalims nesukūrė. Nagrinėjamu atveju po ginčo sutarties sudarymo ieškovams pastato izoliuota nekilnojamojo turto dalis – patalpa 4-10, nebuvo perduota, nes ji nebuvo sukurta ir de facto neegzistavo. Atsakovų vertinimu, akivaizdu, kad 2008 m birželio 13 d. sutarties pasirašymo metu notarei nebuvo atskleista, kad patalpa, plane pažymėta indeksu 4-10, kurios plotas 8,09 kv. m, neegzistuoja, nes sutarties šalys pateikė teismui pastato pirmojo aukšto patalpų eksplikaciją, kuri neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovų manymu, galima konstatuoti, kad realių sutarties padarinių dėl sutarties dalies ieškovams perdavimo valdyti patalpą, pažymėtą indeksu 4-10, neatsirado: E. ir O. U., o vėliau jie (atsakovai), toliau naudojosi vientisa patalpa, kurios faktinis plotas 18,77 kv. m ( 2-6 ir 4-10), ją prižiūrėjo, remontavo. Be to, nors formaliai ginčo patalpa 4-10 yra atskira pastato patalpa, pagal patalpų eksplikaciją ji neatskiriamai susijusi su gretima patalpa 2-3 ir 2-6, kuriose įrengti virtuvė ir sanitarinis mazgas, todėl jos vienos perleidimas praktiškai būtų netikslingas; ieškovai iki 2021 m. balandžio mėn. nereiškė pretenzijų dėl patalpos perdavimo. Tikroji sutarties šalių valia buvo ne patalpos 4-10 perleidimas ieškovams, o regimybės, kad ieškovai naudojosi didesnės pastato ploto dalimi, todėl ateityje galėjo pretenduoti į didesnę ploto dalį statant viešbutį „S.“. Tokiu būdu 2008 m. birželio 13 d. sutarties dalis dėl patalpos, pažymėtos indeksu 4-10, perdavimo ieškovams yra niekinė, nes buvo sutarties šalių suderinta valia sutartimi nesiekti jokių teisinių padarinių dėl patalpos, pažymėtos indeksu 4-10, perdavimo ieškovams.

14. Dėl patalpų kadastrinių matavimų panaikinimo atsakovai nurodo, kad VĮ Registrų centro NT RDB duomenimis (NT registras Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo 10.5 punktas), pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus atliko (kadastro žyma) Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, įregistravimo pagrindas: 2008 m. sausio 3 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Įrašas galioja: nuo 2008 m. balandžio 29 d. Kadastrinių matavimo metu užfiksuota, kad pastato I aukšte yra patalpa Nr. 4-10, kurios plotas 8,09 kv. m. Patalpa, pažymėta indeksu 4-10, buvo padaryta dėl akių, galimai VĮ Registrų centro darbuotojai piktnaudžiavo savo pareigomis. Tačiau praėjus 15 metų nustatyti ir patraukti atsakomybėn kaltus asmenis nėra galimybės. Iš tikrųjų ieškovas V. P. savo patikslintame ieškinyje pripažino, kad patalpa Nr. 4-10 de facto neegzistuoja. Jo teigimu, iš karto po 2008 m. birželio 13 d. sutarties pasirašymo, patalpa buvo neatlygintinai perduota atsakovams, kurie išardė gipso kartono konstrukcijas. Akivaizdu, kad ieškovai kardinaliai pakeitė savo poziciją dėl patalpos buvimo – nuo „patalpa yra ir turi būti grąžinta“ iki „patalpos nėra ir įpareigoti R. B. ir A. B. netrukdyti V. P. atstatyti gipso konstrukcijas ir suformuoti naują praėjimą patalpoje 4-10, 8,09 kv. m dydžio, esančioje pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“.

Atsiliepimas

15. Atsakovai nurodo, kad 2023 m. vasario 7 d. patikslintu ieškinio II p. prašė panaikinti VĮ Registrų centro 2008 m. sausio 03 d. parengtos kadastrinio duomenų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis. Atsakovai visiškai sutinka su trečiojo asmens VĮ Registrų centro atsiliepimo argumentais, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes nukreiptas į trečiąjį asmenį. Nurodo, kad 2022 m. balandžio 25 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl naujų kadastrinių matavimų atlikimo, sumokėjo 56,24 Eur avansą, tačiau įmonės darbuotojai telefonu informavo, kad be visų patalpų savininkų sutikimo atlikti pastato 1 aukšto kadastrinius matavimus neturi pagrindo. 2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje VĮ Registrų centro atstovas pritarė šiai pozicijai. Atsakovai mano, kad VĮ Registrų centro 2008 m. sausio 3 d. parengtos kadastrinio duomenų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų pakeitimas ar panaikinimo yra už šios bylos nagrinėjimo ribos. Todėl atsakovai atsiima savo reikalavimą panaikinti VĮ Registrų centro 2008 m. sausio 3 d. parengtos kadastrinio duomenų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis ir prašo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

16. Ieškovai atsiliepimu į priešieškinį prašo jį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iki 2008 m. birželio 13 d. sutarties sudarymo šalims nebuvo nustatytos realiosios nuosavybės dalys, t. y. visi bendrasavininkai nuosavybės teise valdė tik po tam tikrą idealiąją dalį, kas akivaizdu, kad trukdė tinkamam turto naudojimui. Bendru šalių susitarimu dar iki sutarties pasirašymo 2008 m. sausio 3 d. buvo parengti nauji kadastriniai matavimai ir 2008 m. sausio 7 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Jie iki šiol nepanaikinti ir yra galiojantys. Šalių valia dėl pastato dalių paskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo buvo įforminta notarine tvarka. Atsakovo teiginys, kad niekada nebuvo tokios 8.09 kv. m dydžio ginčo patalpos 4-10 neatitinka tikrovės, nes pertvaros pagal kadastro duomenų bylą buvo, tik R. B. ir A. B. paprašė laikinai ieškovų leisti jiems savo veiklai vykdyti naudotis šia patalpa ir patys po sutarties pasirašymo išardė gipso kartono konstrukcijas, skyrusias patalpą 4-10 nuo 2-3. Ieškovai teigia, kad jie niekada nebuvo atsisakę atsakovų naudai jiems priklausančios nuosavybės dalies, taip pat jos nepardavė atsakovams ar kitu būdu perleidę.

Šalies argumentai

17. Ieškovai nurodo, kad 2021 m. pradžioje paprašė atsakovų atlaisvinti patalpą 4-10, įrengti įėjimą į ją iš patalpos 4-8 bei atstatyti išgriautas gipso kartono konstrukcijas, tačiau atsakovai nesutiko, manydami, kad patalpą jie galėjo užvaldyti prieš jų (ieškovų) valią, nes ja ilgai naudojosi, todėl buvo pareikštas ieškinys teismui dėl jų iškeldinimo iš patalpos 4-10. Atsakovų argumentas, kad 2008 m. birželio 13 d. sutartis yra tariamas sandoris, prieštarauja praktikai šiuo klausimu. Visos šalys 2008 m. birželio 13 d. sutartį vykdė. Atsakovai taip pat pripažino šios sutarties tikrumą, nes ne tik kad sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau ji buvo fiksuojama ir vėlesniuose sandoriuose, kuriuos šalys sudarinėjo su trečiaisiais asmenimis. Pvz., 2016 m. balandžio 13 d. dovanojimo sutartis, sudaryta tarp O. U. ir A. B. patvirtina, kad šalys sutartį pripažino ir jos laikėsi. Visos 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalys siekė tinkamai įforminti jiems priklausančias nuosavybės dalis ir nusistatyti, kas kokiomis patalpomis naudojasi. Tokiu būdu, sutartis atitiko suderintą šalių valią ir jų nuosavybės dalį turte, todėl toks sandoris negali būti pripažintas tariamu. Atsakovai negali įgyti nuosavybės kito asmens sąskaita. Jų suformuluotas ieškininis reikalavimas yra ydingas: pirma – teismo kompetencijai nėra priskirta galimybė pakeisti sutarties turinį, antra, jeigu atsakovų ieškovų nuosavybė atimama 8,09 kv. m dydžio patalpa 4-10, tai atitinkamai turi keistis ir jų nuosavybės dalis, o ji gali pasikeisti tik atidalinant jiems priklausančią nuosavybės dalį, išmokant jiems piniginę kompensaciją.

18. Ieškovai taip pat pažymi, kad atsakovai yra praleidę ieškininės senaties terminą sandorį pripažinti negaliojančiu. Atsakovai patys buvo 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalimi, šios sutarties neginčijo ir sudarydami 2015 m. lapkričio 10 d. mainų sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka ir įregistravimo pagrindas: 2008 m. birželio 13 d. sutartis Nr. JP-8406, apylinkės teismo sprendimas 2015 m. kovo 9 d. Nr. 2-1671- 323/2015. Analogiškai yra nurodyta ir 2016 m. balandžio 13 d. dovanojimo sutartyje. Tokiu būdu, atsakovams visada buvo žinoma, kad patalpa, kuria jie naudojasi, jiems nuosavybės teise nepriklauso ir negali priklausyti dėl notarinio šalių susitarimo ir kiekvienam iš bendraturčių priklausančios nuosavybės dalies. Atsakovų nurodytos aplinkybės, susijusios su motyvais, kad neva tai po 2008 m. birželio 13 d. sutarties pasirašymo nepasikeitė patalpos valdytojas ir paskirtis, kad, jų nuomone, V. P. ir S. P. neįrengė ir neperėmė valdyti patalpos 4-10, neturi jokios įtakos sprendžiant šį ginčą.

Atsiliepimas

19. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazes 2022 m. gruodžio 22 d. duomenimis (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatas – kavinė-baras, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis: 1) 16/100 dalys nuo 2016 m. lapkričio 23 d. M. S. ir G. V. S, (įregistravimo pagrindas: 2016 m. lapkričio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. R-3163, 2016 m. lapkričio 7 d. pažyma dėl klaidos Nr. R-3165, 2016 m. lapkričio 21 d. perdavimo-priėmimo aktas Nr. R-3291; 2) 15/100 dalys nuo 2016 m. spalio 20 d. R. B. (įregistravimo pagrindas: 2016 m. spalio 6 d. dovanojimo sutartis Nr. DR-4814); 3) 15/100 dalys nuo 2015 m. lapkričio 10 d. A. B. ir R. B. (įregistravimo pagrindas: 2015 m. lapkričio 10 d. mainų sutartis Nr. MV7-8306); 4) 16/100 dalys nuo 2011 m. spalio 28 d. UAB „G, g,“ (įregistravimo pagrindas: 2006 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. JP-6023, 2006 m. liepos 11 d. perdavimo-priėmimo aktas Nr. JP-6063, 2008 m. birželio 13 d. sutartis Nr. JP-8406, 2010 m. gruodžio 10 d. vienintelio akcininko sprendimas, 2010 m. gruodžio 10 d. vienintelio akcininko sprendimas, 2010 m. gruodžio 22 d. perdavimo-priėmimo aktas); 5) 38/100 dalys nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. S. P. ir V. P. (įregistravimo pagrindas: 2007 m. sausio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 905, 2008 m. birželio 13 d. sutartis Nr. JP-8406). Registro duomenimis, į Nekilnojamojo turto kadastrą nuo 2008 m. balandžio 29 d. įrašyti patikslinti pastato kadastro duomenys, nustatyti 2008 m. sausio 3 d. (įregistravimo pagrindas: 2008 m. sausio 3 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (toliau – 2008 m. sausio 3 d. byla)). Registrų centro Klaipėdos filialo matininko sudarytos 2008 m. sausio 3 d. bylos duomenimis, pastato bendras plotas yra 173,55 kv. m. Pagal 2008 m. sausio 3 d. bylos duomenis po kadastro duomenų tikslinimo pastato bendras plotas sumažėjo 4.93 kv. m. Nekilnojamojo turto registre nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. įregistruota 2008 m. birželio 13 d. sutartis Nr. JP-8406, sudaryta tarp tuo metu buvusių pastato bendraturčių: S. P. ir V. P., G. G. ir J. G., E. J. U, ir O. U., K. M. g, g,-m,, dėl pastato dalių perskaičiavimo, naudojimosi tvarkos ir valdymo nustatymo. R. B. ir A. B. 30/100 dalių pastato įgijo 2015 m. lapkričio 10 d. mainų sutarties Nr. MV7-8306 ir 2016 m. spalio 6 d. Dovanojimo sutarties Nr. DR-4814 pagrindu, pagal kurias nuosavybės teisė kildinama iš E. J. U. ir O. U. priklausiusios pastato dalies. Pažymi, kad Registrų centro matininkas, atlikęs pastato kadastrinius matavimus, sudarė 2008 m. sausio 3 d. bylą pagal faktiškai nustatytus pastato kadastrinių matavimų duomenis ir savo parašu patvirtino, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Jokių neteisėtų matininko veiksmų nenustatyta. Juo labiau, kad ir pastato bendraturčiai daugiau nei 10 metų jokių pretenzijų nei matininkui, nei Registrų centrui dėl 2008 m. sausio 3 d. atliktų kadastrinių matavimų pagrįstumo nereiškė.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismo posėdžio metu ieškovas V. P. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Paaiškino, kad 2008 m. pasidalino patalpomis, pasirašė sutartį, sutartį patvirtino notaras, ji yra galiojanti ir nenuginčyta. Sutartyje numatyta, kad 4-10 patalpa priklauso jam ir jo žmonai, o atsakovai netesėtai yra ją užėmę. Jie leido atsakovams naudotis patalpa, tačiau šiuo metu atsakovai savavališkai užėmė patalpą, jokių leidimų, įrenginėti kažkokią įrangą, nedavė. Anksčiau jis naudojosi UAB „G. g.“ patalpa, todėl jis leido J. U. (buvusiam savininkui dabartinių atsakovų patalpų) naudotis 4-10 patalpa, tačiau naujieji savininkai (atsakovai) savavališkai užtvėrė ginčo patalpą.

21. Teismo posėdžio metu ieškovė S. P. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Paaiškino, kad kai pirko patalpas, buvęs atsakovų patalpų savininkas J. U. ginčo patalpoje laikė savo daiktus, tačiau jokių vamzdžių, įrangos nebuvo.

22. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildė, kad sutartis buvo sudaryta teisėtai pagal šalių valią. Teigė, kad ieškinio tenkinimo atveju nėra problemų atstatyti tą patalpą į buvusią. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovai yra praleidę senaties terminą sutarčiai nuginčyti.

23. Teismo posėdžio metu atsakovė A. B. prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti, remiantis procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Paaiškino, kad nuo 1995 m. dirbo O. U. patalpose (O. U. jos mama), nuo senų laikų ten buvo virtuvė, ten yra įrengti jų energetiniai mazgai, mazgai įrengti labai seniai, patalpos 4-10 niekada nebuvo ir ji jokių sienų neišgriovė. Kadastriniai matavimai 2008 m. buvo padaryti dėl akių. Akcentavo, kad turi restoraną, juos nuolat tikrina veterinarijos tarnyba, tarnyba tikrina įrenginių išdėstymą. Kadangi nuolat gaudavo leidimus verstis maisto gamyba, vadinasi virtuvė ir įrenginiai ten buvo nuo senų laikų ir jokios patalpos 4-10 nebuvo.

24. Teismo posėdžio metu atsakovas R. B. prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti procesinių dokumentų motyvais. Paaiškino, kad 2016 m. pirko patalpas, apie buvusį susitarimą nieko nežinojo. Teigė, kad 2007 m. 4-10 patalpos nebuvo.

25. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildė, kad 4-10 patalpos niekada nebuvo, ten visada buvo virtuvė. Jei nebuvo patalpos, tai jos niekaip negalima ir perduoti, todėl sutartis niekinė.

26. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys M. S. ir G. V. S. paaiškino, kad patalpas įsigijo prieš 7 metus, todėl nieko paaiškinti dėl ginčo patalpų negali.

27. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo O. U. paaiškino, kad yra buvusi atsakovų patalpų savininkė, ji turėjo kavinę nuo 1995 m. ir 4-10 patalpos niekada nebuvo. 2008 m. matavimai buvo atlikti fiktyviai, realiai patalpos 4-10 nebuvo. P. niekada negalėjo savarankiškai patekti į patalpą 4-10. Apie 2008 m. sutartį nieko nežinojo, neatsimena, ar ją pasirašė.

28. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „G. g.a“ atstovas paaiškino, kad pasirašė 2008 m. sutartį, pagal kurią savininkai pasidalino patalpas. Negali patvirtinti atsakovų teiginių, kad sutartis buvo sudaryta tik dėl akių.

29. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovas paaiškino, kad nuo 2008 m. yra įrašyti kadastro duomenys, kurie yra galiojantys ir nenuginčyti, dokumentai atitinka įstatymų keliamus reikalavimus. Taip pat registruose yra įregistruota 2008 m. sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

30. remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure 2008 m. birželio 13 d. sutuoktinių S. P., V. P., įgaliotinis G. P., veikiantis įgaliojimo, pagrindu, G. G. asmeniškai ir J. G. vardu, veikiantis įgaliojimo pagrindu, sutuoktiniai E. J. U., O. U. ir K. M. g. g.-m., atstovaujama savininko K. M., sudarė sutartį, notarinio registro Nr. JP-8405, pagal kurią: 1. S. P., V. P., G. G., J. G., E. J. U., O. U. ir K. M. g. g.-m. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini), pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), paskirtis: maitinimo, pažymėjimas plane: 1MIž, bendras plotas: 173,55 kv. m, tūris: 482 kub. m, toliau sutartyje vadinamas Daiktu. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 6 punktu bendraturčiai susitarė, jog bendraturčių susitarimu pastato dalys perskaičiuojamos. Bendraturčiai susitaria nustatyti naudojimosi ir valdymo pastato patalpomis tvarką ir nusistatyti nuosavybės teisės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje sekančiai:

6.1. K. M. g. g.-m. nuosavybės teise atitenka: 16/100 dalių kavinės-baro. Įmonė naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 1-1 (5,73 kv. m), 1/1 dalimi 1-2 (15,93 kv. m), 1/1 dalimi 1-3 (6,59 kv. m). Dalies plotas: 28,25 kv. m.

6.2. Sutuoktiniams E. J. U. ir O. U. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenka: 30/100 dalių kavinės-baro. Jie naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 2-1 (22,57 kv. m), 1/1 dalimi 2-5 (0,94 kv. m), 1/1 dalimi 2-2 (5,13 kv. m), 1/1 dalimi 2-3 (13,0 kv. m.), 1/1 dalimi 2-6 (10,68 kv. m.) Dalies plotas: 52,32 kv. m.

6.3. Sutuoktiniams S. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitenka: 38/100 dalys kavinės-baro. Jie naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 4-1 (21,02 kv. m), 1/1 dalimi 4-8 (1,99 kv. m), 1/1 dalimi 4-10 (8,09 kv. m), 1/1 dalimi 4-9 (31,88 kv. m), 1/1 dalimi 4-4 (2,14 kv. m). Dalies plotas: 65,12 kv. m.

6.4. G. G. nuosavybės teise atitenka: 16/100 dalių kavinės-baro. Jis naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 3-1 (7,86 kv. m), 1/1 dalimi 3-2 (13,56 kv. m), 1/1 dalimi 3-3 (6,44 kv. m). Dalies plotas: 27,86 kv. m.

31. 2015 m. lapkričio 10 d. mainų sutartimi, notarinio registro Nr. MV7-8306, E. J. U. perdavė A. B. ir R. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 3/20 dalis pastato – kavinės-baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), mainais į R. B. ir A. B. priklausantį butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos m. sav. (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad pastatui – kavinei-barui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Įregistravimo pagrindas: Sutartis, 2008 m. birželio 13 d., Nr. JP-8406; Apylinkės teismo sprendimas, 2015 m. kovo 9 d., Nr. 2-1671-323/2015 įrašas galioja: nuo 2015 m. gegužės 5 d. Įregistruota daikto daliai, kurios savininkas/(-ai) E. J. U.. Asmeninė nuosavybė.

Žemesnės instancijos teismas

32. 2016 m. balandžio 13 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. DR-1772, O. U. padovanojo A. B. 15/100 dalį pastato – kavinės-baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Įregistravimo pagrindas: Sutartis, 2008 m. birželio 13 d., Nr. JP-8406; Apylinkės teismo sprendimas, 2015 m. kovo 9 d., Nr. 2-1671-323/2015 įrašas galioja: nuo 2015 m. gegužės 5 d. Įregistruota daikto daliai, kurios savininkas/(-ai) O. U.. Asmeninė nuosavybė.

33. Pagal 2022 m. vasario 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso: 16/100 pastato M. S. ir G. V. S.; 15/100 pastato R. B.; 15/100 pastato R. B. ir A. B.; 16/100 pastato UAB „G. g.; 38/100 pastato S. P. ir V. P.. Pastatui Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, įregistravimo pagrindas 2008 m. birželio 13 d. sutartis Nr. JP-8406, 2015 m. kovo 9 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-1671-323/2015. Pastatui Nr. (duomenys neskelbtini) Kadastrinius matavimus atliko (kadastro žyma) Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, įregistravimo pagrindas 2008 m. sausio 3 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, įrašas galioja nuo 2008 m. balandžio 29 d.

Dėl ieškinio reikalavimų

34. Ieškovai kreipėsi į teismą vienu iš reikalavimų prašydami įpareigoti atsakovus R. B. ir A. B. per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos atlaisvinti 8,09 kv. m dydžio patalpą 4-10, esančią pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

35. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuotojo asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose).

36. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovai patikslintu ieškiniu pasirinko savo teises ginti pareikšdami negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis).

38. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).

39. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

40. Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovai byloje turėjo įrodyti tik tai, kad jie yra ginčo patalpų, pažymėtų indeksu 4-10, savininkai ir kad jų, savininkų, teisės yra pažeistos.

41. Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

42. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovai ir atsakovai bei tretieji asmenys M. S., G. V. S., UAB „G. g.“, O. U. yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Registrų centro duomenimis, šis pastatas yra turtinis vienetas, jis nėra atidalytas. Ieškovų teigimu, jie turi nuosavybės teisę į patalpą, plane pažymėtą indeksu 4-10, remiantis 2008 m. birželio 13 d. sutartimi, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog bendraturčiai 2008 m. birželio 13 d. sutartimi sutarė perskaičiuoti bendraturčių pastato dalis bei nustatyti naudojimosi ir valdymo pastato patalpomis tvarką. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog išskiriant patalpą, pažymėtą indeksu 4-10, ieškovų vardu būtų registruota nuosavybės teisė į ją, nėra. Taigi, aptarti duomenys patvirtina, jog bendraturčių dalys turto objekte – (duomenys neskelbtini), yra realiosios dalys, kurios parodo, kokia konkrečia daikto dalimi koks bendraturtis naudojasi. Vadinasi, bendraturčiams neišsprendus turto atidalijimo klausimo, visi bendraturčiai yra pastato bendrasavininkai, ko pasekoje vienas bendraturčių neįgyja pagrindo reikalauti kito bendrasavininko atlaisvinti patalpų negatorinio ieškinio pagrindu.

43. Įvertinus tai, jog byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog išskiriant patalpą, pažymėtą indeksu 4-10, ieškovų vardu būtų registruota nuosavybės teisė į ją, nėra, tai, kad bendraturčių dalys pastate yra realiosios, kad bendraturčiai nėra išsprendę turto atidalijimo klausimo, darytina išvada, jog ieškovai neįrodė negatorinio ieškinio sąlygų (CK 4.98 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai savo teises pasirinko ginti būtent tokiu būdu, t. y. patikslintu ieškiniu ieškovai pasirinko savo teises ginti negatorinio ieškinio pagrindu. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos pobūdį, teismas neturi pagrindo peržengti ieškinio ribų.

44. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ieškovų ieškinys, nepasisakant dėl išvestinių reikalavimų, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 4.98 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl priešieškinio reikalavimų

45. Atsakovai 2023 m. kovo 7 d. patikslintu priešieškiniu prašė panaikinti VĮ Registrų centro 2008 m. sausio 3 d. parengtos kadastrinio duomenų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis. 2023 m. gegužės 3 d. patikslintu priešieškiniu atsakovai pateikė prašymą dėl atsisakymo nuo reikalavimų, kuriuo nurodė, jog jie visiškai sutinka su trečiojo asmens VĮ Registrų centro atsiliepimo argumentais, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes nukreiptas į trečiąjį asmenį. Todėl atsakovai atsiima savo reikalavimą panaikinti VĮ Registrų centro 2008 m. sausio 3 d. parengtos kadastrinio duomenų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis ir prašo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

46. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako pareikšto ieškinio (CPK 42 straipsnio1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). CPK 139 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

47. Nagrinėjamu atveju atsakovai nurodė, kad atsisako reikalavimų, tačiau tuo pačiu nurodė ir kad atsiima ieškinį. Teismo posėdyje nurodė, kad atsiima ieškinį, tačiau ieškovų sutikimas tam nebuvo gautas.

48. Teismas, įvertinęs, jog atsakovai šio priešieškinio reikalavimo nepalaikė, buvo išreiškę atsisakymą nuo jo, taip pat įvertinęs, kad viso proceso metu atsakovus atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, todėl ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomas, sprendžia, kad yra pagrindas nutraukti bylos dalį, kuria atsakovai prašė panaikinti VĮ Registrų centro 2008 m. sausio 3 d. parengtos kadastrinio duomenų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, atsisakius ieškinio (CPK 142 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

49. Atsakovai prašo iš dalies pripažinti 2008 m. birželio 13 d. sutarties 6.3 p., pagal kurį sutuoktiniams S. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise atiteko: 38/100 dalys kavinės-baro, ir sutarta, kad jie naudosis kavinės-baro patalpomis plane pažymėtomis: 1/1 dalimi 4-1 (21,02 kv. m), 1/1 dalimi 4-8 (1,99 kv. m), 1/1 dalimi 4-10 (8,09 kv. m), 1/1 dalimi 4-9 (31,88 kv. m), 1/1 dalimi 4-4 (2,14 kv. m), negaliojančiu, teigdami, jog sutartis buvo sudaryta dėl akių.

50. Ieškovai nurodo, kad atsakovai yra praleidę ieškininės senaties terminą sandorį pripažinti negaliojančiu.

51. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nagrinėjamu atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas bendras ieškinio senaties terminas – dešimt metų. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

52. Ieškovų teigimu, atsakovai patys buvo 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalimi, šios sutarties neginčijo ir sudarydami 2015 m. lapkričio 10 d. mainų sutartį, 2016 m. balandžio 13 d. dovanojimo sutartį.

53. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. birželio 13 d. ginčo sutartis buvo sudaryta tarp S. P., V. P., G. G., J. G., E. J. U., O. U. ir K. M. g. g.-m.. Taigi, ieškovų teiginiai, kad atsakovai patys buvo 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalimi atmestini kaip nepagrįsti.

54. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 10 d. mainų sutartimi E. J. U.s perdavė A. B. ir R. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 3/20 dalis pastato – kavinės-baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurios sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad pastatui – kavinei-barui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka; įregistravimo pagrindas: Sutartis, 2008 m. birželio 13 d., Nr. JP-8406. Atsižvelgiant į tokius duomenis, darytina išvada, kad atsakovai turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą 2015 m. lapkričio 10 d. Atsakovai į teismą ieškiniu (priešieškiniu) kreipėsi 2022 m. birželio 20 d. Tokiu būdu konstatuotina, jog atsakovai nėra praleidę dešimties metų ieškinio senaties (CK 1. 124 straipsnis, 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

55. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinių padarinių, nurodytų CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2013).

56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi trūkumų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022).

57. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju, turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

58. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

59. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018).

60. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės – pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017).

61. Atsakovai nurodo, jog patalpa, plane pažymėta indeksu 4-10, bendraturčiams susitarus perskaičiuoti dalis bendrame turte nebuvo sukurta. Teigia, kad kadastriniai matavimai, kurių metu užfiksuota bei apmatuota patalpa, pažymėta indeksu 4-10, buvo padaryti dėl akių, galimai VĮ Registrų centro darbuotojai piktnaudžiavus savo pareigomis. Ieškovai nurodo, kad buvo atlikti kadastriniai matavimai, jie įregistruoti ir yra nenuginčyti.

62. Byloje pateikta nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta 1996 m. birželio 6 d., jos 2002 m. pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto plane (brėžinyje) pavaizduotos patalpos 2-1 (23,04 kv. m), 2-2 (5,13 kv. m), 2-3 (13,10 kv. m), 2-4 (22,41 kv. m).

63. Byloje nustatyta, jog užsakovas E. J. U. VĮ Registrų centras 2007 m. spalio 22 d. pateikė užsakymą pastatų ir kitų statinių kadastriniams matavimams atlikti ir kadastrinių bylų sudarymui objektui (duomenys neskelbtini). Remiantis VĮ Registrų centro matininkės 2008 m. sausio 3 d. atliktais kadastriniais matavimais, sudaryta pasato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinė byla. Iš pastarosios nustatyta, jog VĮ Registrų centras matininkė sudarė ir pasirašė planą, kuriame suformuotos tokios patalpos: 1-1 (5,73 kv. m), 1-2 (15,93 kv. m), 1-3 (6,59 kv. m), 2-1 (22,57 kv. m), 2-2 (5,13 kv. m), 2-3 (13,0 kv. m), 2-5 (0,94 kv. m), 2-6 (10,68 kv. m), 3-1 (7,86 kv. m), 3-2 (13,56 kv. m), 3-3 (6,44 kv. m), 4-1 (21,02 kv. m), 4-8 (1,99 kv. m), 4-9 (31,88 kv. m), 4-10 (8,09 kv. m). 2008 m. sausio 8 d. K. M., K. M. g. g.-m., E. U., G. G., S. P. pasirašė tarpusavio susitarimo projektinį pasiūlymą dėl nekilnojamojo turto bendrų šalių (duomenys neskelbtini) įregistravimo turto registre nuosavybės teisės, kuriuo bendraturčiai susitarė pasidalinti esamą nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti sekančiai: K. M., G. g.-m. – 1-1, 1-2, 1-3; E. U. – 2-1, 2-2, 2-3, 2-5, 2-6; G. G. – 3-1, 3-2, 3-3; S. P. – 4-1, 4-4, 4-8, 4-9, 4-10. Kaip projektinis pasiūlymas pridėtas 2008 m. sausio 8 d. planas, kuris yra identiškas VĮ Registrų centras matininkės sudarytam ir pasirašytam planui. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nuo 2008 m. balandžio 29 d. įrašyti patikslinti pastato kadastro duomenys, nustatyti 2008 m. sausio 3 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

64. Kaip matyti iš bylos duomenų, spendimo 62 p. paminėti VĮ Registrų centras matininkės parengti bei pasirašyti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus, jie yra galiojantys ir nenuginčyti. Pastebėtina, kad nors atsakovai teigia, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti dėl akių, t. y. patalpa, pažymėta indeksu 4-10, buvo padaryta dėl akių, galimai VĮ Registrų centro darbuotojai piktnaudžiavus savo pareigomis, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų tokiems atsakovų teiginiams pagrįsti (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Be to, byloje nėra pateikta ir priešingų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog 2008 m. sausio 3 d. atliekant kadastrinius matavimus ginčo patalpos nebuvo. Priešingai, bendraturčiai ne tik sutiko su 2008 m. sausio 3 d. atliktais kadastriniais matavimais, bet ir jų pagrindu 2008 m. sausio 8 d. pasirašė tarpusavio susitarimo projektinį pasiūlymą. Atkreiptinas dėmesys, jog šį pasiūlymą pasirašė visi bendraturčiai. Taigi jokio pagrindo išvadai, kad oficialiai registruoti ir išviešinti duomenys neatitinka tikrovės, nėra (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pastebėtina ir tai, kad nuo pat šių duomenų registravimo jie nebuvo ginčyti. Maža to, remiantis būtent šiais kadastrinės bylos duomenimis tarp bendraturčių 2008 m. birželio 13 d. buvo pasirašyta notarinė sutartis, kuria bendraturčiai perskaičiavo turto dalis, nusistatė naudojimosi bei valdymo tvarką. Notarinės sutarties, kurią pasirašė visi bendraturčiai, 6.3 punkte yra aptarta, kas naudosis patalpa, pažymėta 4-10. Minima notarinė sutartis ne tik buvo registruota VĮ Registrų centras, bet jos sąlygos perkeltos ir į vėlesnius sandorius, susijusius su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. 2015 m. lapkričio 10 d. mainų sutartį bei 2016 m. balandžio 13 d. dovanojimo sutartį.

65. Apibendrindamas tai, kas paminėta, teismas daro išvadą, jog byloje nepateikta objektyvių duomenų, kad kadastriniai matavimai, kurių metu užfiksuota bei apmatuota patalpa, pažymėta indeksu 4-10, buvo padaryti dėl akių ir patalpa, plane pažymėta indeksu 4-10, bendraturčiams susitarus perskaičiuoti dalis bendrame turte neegzistavo, todėl šie atsakovų teiginiai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad neaišku, kas ir kada būtų įrengęs patalpą, pažymėtą indeksu 4-10, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog 2008 m. sausio 3 d. byla sudaryta pagal faktiškai matininkės nustatytus pastato kadastrinius matavimo duomenis, neturi esminės įtakos.

66. Teismas, vertindamas tai, jog 2008 m. birželio 13 d. bendraturčių notarinės sutarties sąlygos buvo perkeltos į vėlesnius sandorius, daro išvadą, kad 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalys pripažino šios sutarties tikrumą bei teisinius padarinius. Akcentuotina, jog būtina įverti būtent 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalių elgesį po sutarties sudarymo, o šiuo atveju objektyvių duomenų, kad sutarties šalys nesiekė sukurti teisinių padarinių, nėra. Priešingai, remiantis bylos duomenimis, tiek 2015 m. lapkričio 10 d. mainų sutartyje, kuria E. J. U. perdavė A. B. ir R. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 3/20 dalis pastato – kavinės-baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pastatui – kavinei-barui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2008 m. birželio 13 d. sutarties pagrindu nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (sutarties 2.4 punktas), tiek 2016 m. balandžio 13 d. dovanojimo sutartyje, kuria O. U. padovanojo A. B. 15/100 dalį pastato – kavinės-baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pastatui – kavinei-barui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2008 m. birželio 13 d. sutarties pagrindu nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (sutarties 2.2 punktas). Vadinasi, buvę bendraturčiai, perkeldami į naujai sudarytas sutartis 2008 m. birželio 13 d. susitarimą, pripažino sutarties tikrumą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jeigu, kaip nurodo atsakovai, 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalys šia sutartimi siekė kitokių tikslų, t. y. atkurti istorinį objektą – viešbutį „S.“, tai tikėtina, jog tai turėjo būti įgyvendinta iki bendraturčiams perleidžiant turtą. Atsakovų teigimu, 2007 m. pastato bendraturčiai nutarė atkurti istorinį objektą – viešbutį „S.“, tačiau duomenų, kad toks jų susitarimas būtų įgyvendintas ar realus, nėra. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2008 m. liepos 14 d. E. J. U. kreipėsi į Neringos savivaldybės administraciją, prašydamas leisti atstatyti „S.“ viešbutį-užeigą pagal išlikusius archyvinius dokumentus ir liudytojų parodymus. Atsakovės paaiškinimais, savivaldybė sprendimu atmetė pasiūlymą. Atsižvelgiant į tokius duomenis, jeigu 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalys ir turėjo ketinimų atkurti viešbutį „S.“, to padaryti nebuvo galimybės, todėl tai, žinodami E. J. U. bei O. U. būtų turėję pagrindą keisti 2008 m. birželio 13 d. tarp bendraturčių nustatytą naudojimosi tvarką ir jos neperkelti į naujai sudarytas sutartis, tačiau to nepadarė. Iš to seka, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys 2008 m. birželio 13 d. sutartį sudarė tik dėl akių kitiems tikslams ir darytina išvada, kad 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalys pripažino sutarties tikrumą bei teisinius padarinius (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, akcentuotina ir tai, kad trečiojo asmens UAB „G. g.“ atstovas K. M., kuris buvo 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalimi nurodė, jog negali patvirtinti atsakovų teiginių, kad sutartį šalys sudarė dėl akių.

67. Iš 65 p. paminėtų duomenų darytina išvada, kad ne tik 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalys pripažino šios sutarties tikrumą bei teisinius padarinius, bet ir atsakovai. Teismo vertinimu, atsakovai, priimdami iš E. J. U. bei O. U. nekilnojamąjį turtą, būdami atidūs ir rūpestingi, būtų kėlę klausimą dėl nustatytos tvarkos ir jos galimo neatitikimo realybėje. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovai tokių klausimų nekėlė, turtą priėmė, jį registravo nekilnojamojo turto registre su nurodytomis sąlygomis 2008 m. birželio 13 d. sutartyje.

68. Atsakovai, be kita ko, nurodo, kad po 2008 m. birželio 13 d. sutarties sudarymo ieškovams pastato izoliuota nekilnojamojo turto dalis – patalpa 4-10, nebuvo perduota, nes ji nebuvo sukurta ir de facto neegzistavo. Kaip jau teismas konstatavo, byloje nėra paneigiančių duomenų, kad 2008 m. sausio 3 d. atlikti bei VĮ Registrų centras registruoti kadastriniai matavimai neatitiko faktinių aplinkybių, jog 8,09 kv. m patalpa, pažymėta 4-10, egzistavo, todėl atsakovų teiginiai, kad negalėjo būti perduota patalpa, kuri neegzistavo, atmestini kaip niekuo nepagrįsti.

69. Atsakovai taip pat teigia, kad realių sutarties padarinių dėl sutarties dalies ieškovams perdavimo valdyti patalpą, pažymėtą indeksu 4-10, neatsirado, E. J. U. ir O. U., vėliau atsakovai, toliau naudojosi vientisa patalpa, kurios faktinis plotas 18,77 kv. m (2-6 ir 4-10). Šiuo atveju teismas vėl gi pastebi, kad duomenų, paneigiančių patalpos 4-10 buvimą 2008 m. birželio 13 d. sutarties sudarymo metu, nėra, todėl vertintinas tik šios patalpos perdavimas/neperdavimas ieškovams. Ieškovai sutinka, kad patalpa, pažymėta 4-10, E. J. U. prašymu buvo leidę naudotis E. J. U., tačiau, ieškovų teigimu, jie niekada nebuvo atsisakę patalpų, pažymėtų 4-10. Vertinant sprendimo 65 p. 66 p. byloje nustatytas aplinkybes, jog šalys pripažino 2008 m. birželio 13 d. sutarties tikrumą bei teisinius padarinius, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina tarp ieškovų ir E. J. U. buvus susitarimą leisti E. J. U. naudotis ginčo patalpa. Kaip minėta, visos sutarties šalys sutartį vykdė, ją registravo, jos sąlygas perkėlė į kitas sutartis ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovai kokiu nors būdu būtų išreiškę atsisakymą naudotis patalpomis, pažymėtomis 4-10, kaip tai numatyta 2008 m. birželio 13 d. sutarties 6.3 punkte. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad namo bendraturčių santykiai visada buvo geri, todėl ta aplinkybė, kad ieškovai galėjo neatlygintinai leisti naudotis ginčo patalpomis, ją vertinant su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nekelia abejonių. Pastebėtina, kad nors atsakovai teigia, kad ieškovai atsisakė ginčo patalpos, kad jei ir buvo sutartis dėl patalpų naudojimo, jos neprašoma nutraukti, tačiau bylos duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Pirma, ieškovų paaiškinimais nustatyta, kad jie turėjo galimybę naudotis K. M. patalpomis 1-3, todėl jie galėjo leisti naudotis atsakovams jų patalpomis, tačiau K. M. paprašius atlaisvinti jo patalpas, jie prašė atsakovų atlaisvinti 4-10 patalpą. Antra, ieškovai 2021 m. balandžio 2 d. išsiuntė atsakovams reikalavimą išsikelti iš savavališkai užimtos patalpos, kuriame nurodė, kad pagal 2008 m. birželio 13 d. sutarties, patvirtintos Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro, 6.3 punktą V. P. ir S. P. atiteko patalpa plane pažymėta 4-10 (8,09 kv. m). Iš paminėto, darytina išvada, kad ieškovai nebuvo atsisakę patalpų 4-10 ir 2021 m. balandžio 2 d. pranešimu nustatė terminą atsakovams atlaisvinti patalpas kas, be kita ko, vertintina ir kaip buvusio susitarimo leisti naudotis patalpomis nutraukimas.

70. Dėl byloje pateiktų duomenų, kad šiuo metu ginčo patalpa, pažymėta 4-10, yra sujungta su patalpa, pažymėta 2-6, pastebėtina, jog tai, kas ir kada atliko kadastro duomenimis fiksuotos patalpos 4-10 pakeitimus, neturi įtakos ir niekaip nepaneigia teismo byloje padarytos išvados, jog 2008 m. birželio 13 d. sutarties šalys pripažino sutarties tikrumą bei teisinius padarinius.

71. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, priešieškinis atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CK 1.86 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl kitų ieškovų bei atsakovų argumentų

72. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

73. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio, priešieškinio bei atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

75. Atmetus tiek ieškinį, tiek priešieškinį, šalims bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteistinos.

76. Bylinėjimosi išlaidos valstybei išieškomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis).

77. Bylos duomenimis, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 423,50 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos, atmetus tiek ieškinį, tiek priešieškinį, valstybės naudai lygiomis dalimis – 211,75 Eur (423,50 Eur : 2), priteistinos iš ieškovų ir atsakovų, t. y iš ieškovės S. P. ir V. P. po 105,87 Eur (211,75 Eur : 2), bei iš atsakovų A. B. ir R. B. po 105,87 Eur (211,75 Eur : 2).

78. Nutraukus bylos dalį, kuria atsakovai prašė panaikinti VĮ Registrų centro 2008 m. sausio 3 d. parengtos kadastrinio duomenų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, atsakovams grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio už šį reikalavimą – 75 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinio dalį, kuria atsakovai prašė panaikinti VĮ Registrų centro 2008 m. sausio 3 d. parengtos kadastrinio duomenų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius duomenis, nutraukti.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės S. P. 105,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. P. 105,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. B. 105,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. B. 105,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Grąžinti atsakovams A. B., R. B. 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. spalio 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 19 (mokėtojas A. Ž., pradinis mokėtojas Viačeslav Žarkov), žyminio mokesčio užduoties kodas (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

TeisėjaDiana Bučienė