- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-1525-854/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02293-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- I. L.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei I. L. dėl valstybinės žemės atlaisvinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę I. L. savo lėšomis ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkai pastatytą tvorą, įsiterpiančią į valstybinę žemę ir tokiu būdu atlaisvinti neteisėtai užgrobtą ir valdomą 0,0737 ha ploto valstybinę žemę, pažymėtą 2020 m. sausio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-1-(14.48.78.) matavimų schemoje M 1:500. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė patikslino prašomą atlaisvinti valstybinės žemės plotą, nurodydama, kad tai yra 0,0723 ha.
2. Tarnyba ieškinyje nurodė, kad atsakovei priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad 2018 m. sausio 2 d. gavo skundą, jog atsakovė yra savavališkai užėmusi valstybinę žemę. Tarnyba 2018 m. sausio 31 d. atliko atsakovės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad atsakovės sklypas yra naudojamas taip, kad rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje žemės sklypo pusėse esanti tvora įsiterpia į laisvą valstybinę žemę ir užima 0,0737 ha plotą. Tarnyba 2019 m. gegužės 17 d. raštu paprašė atsakovės iki 2019 m. liepos 15 d. pašalinti pažeidimą – atlaisvinti valstybinę žemę. 2019 m. gruodžio 30 d. buvo pakartotinai atliktas atsakovės sklypo naudojimo patikrinimas vietoje, surašytas 2020 m. sausio 2 d. aktas, kuriame nustatytos tos pačios aplinkybės, kaip ir ankstesnio patikrinimo vietoje metu, t.y. nustatyta, kad atsakovė neatlaisvino valstybinės žemės, tvora nepašalinta. Tarnyba nurodė, kad atsakovės naudojama valstybinė žemė yra aptverta metaline tvora, kuri yra savavališka statyba. Tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, nėra davusi leidimo statyti statinius valstybinėje žemėje.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypą įsigijo 1999 m. sausio 29 d. mainų sutarties pagrindu. Sutartyje tvora nenurodyta. Metalinė tvora tuo metu jau egzistavo, tačiau, kad ši tvora aptveria daugiau nei atsakovės sklypo ribos, atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti (1999 m. dar nebuvo atliekami kadastriniai matavimai). Atsakovė nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. nuvyko į Tarnybą, kur jai buvo pasiūlyta rašyti prašymą dėl nurodytų teritorijų privatizavimo. 2019 m. balandžio 23 d. Tarnyba priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Šiame nutarime nebuvo reikalavimo pašalinti metalinę tvorą. 2019 m. gegužės 17 d. Tarnyba elektroniniu paštu atsakovei atsiuntė raštą, tačiau atsakovė galėjo susipažinti tik su rašto lydraščiu, nes lydraštis ir raštas buvo skirtingų formatų. Atsakovė nedelsdama telefonu susisiekė su Tarnyba, kuri patarė atsakovei dar kartą kreiptis su prašymu dėl teritorijos privatizavimo, atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. vasario mėnesį buvo įstatymiškai praplėsta įsiterpusio sklypo sąvoka. Atsakovė nedelsiant (2019 m. gegužės 20 d.) tokį prašymą pateikė Tarnybai ir 2019 m. liepos 8 d. gavo Tarnybos raštą, kad minėtą teritoriją gali išsipirkti sodininkų bendrija „Neringa“ (toliau – Bendrija). 2019 m. birželio 1 d. įvykusiame Bendrijos narių susirinkime buvo pritarta minėtos teritorijos privatizavimui, todėl į Tarnybą su prašymu dėl leidimo privatizuoti žemę kreipėsi jau Bendrija ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. toks leidimas buvo gautas (Bendrijai nustatytas terminas iki 2024 metų). Teismo posėdyje atsakovė prašė ieškinį tenkinti iš dalies, nurodydama, kad jei niekam nepriklausanti tvora trukdo Tarnybai, atsakovė sutinka nutirpus sniegui tvorą pašalinti, išskyrus tvoros dalį iš Bokšto gatvės, nes ji sutampa su Bendrijos riba.
Šalies argumentai
4. Ieškovė dublike nurodė, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie pareigą pašalinti pažeidimą. Tarnyba pažymėjo, kad atsakovė 0,0737 ha ploto valstybinę žemę, aptvertą metalinėmis tvoromis, naudoja išskirtinai savo reikmėms.
Atsiliepimas
5. Atsakovė triplike nurodė, kad Tarnyba neatliko konsultavimo funkcijos, nenurodė atsakovei, kaip ji galėtų įteisinti prižiūrimus plotus. 2020 m. vasario 24 d. atsakovė iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus gavo atsakymą į užklausimą, kuriame nurodyta, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių gali būti formuojamas įsiterpęs sklypas. Atsakovė pažymėjo, kad tvoros nestatė, jai nugriauti yra reikalingas visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimas.
6. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime prašė dėl Tarnybos ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Inspekcija nurodė, kad nėra vykdžiusi patikrinimų dėl tvoros teisėtumo, tačiau dėl minėtos tvoros Inspekcijoje buvo gautas skundas, kuris buvo persiųstas 2019 m. gegužės 10 d. raštu Tarnybai atlikti valstybinę kontrolę ir priimti sprendimą dėl valstybinės žemės atlaisvinimo. Inspekcija pažymėjo, kad iš patikrinimo aktų ir jų priedų matyti, jog tvora, stovinti ant valstybinės žemės, yra naudojama atsakovės naudai – pratęsia atsakovės sklypo ribas rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje atsakovės sklypo pusėse, ir tokiu būdu užimtas valstybinės žemės plotas, esantis šalia atsakovės sklypo, naudojamas atsakovės reikmėms. Inspekcijos nuomone, atsakovei, kurios interesais tarnauja neteisėtai pastatytas statinys, t. y. tvora, nepriklausomai nuo to, kas ir kada ją pastatė, tenka pareiga pašalinti Tarnybos nustatytus pažeidimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. kovo 5 d. sprendimu ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovę I. L. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą, įsiterpiančią į valstybinę žemę; priteisė iš atsakovės valstybei 75 Eur žyminį mokestį.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė I. L. ir S. V. (S. V.) 1999 m. sausio 29 d. sudarė sutartį, kurios 1 punktu susitarė, jog atsakovė maino su S. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), į 0,12 ha žemės sklypą ir jame esantį sodo pastatą sodų bendrijoje „Neringa“, (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. sausio 29 d. išraše su istorija nurodyta, kad minėto sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data yra 1999 m. sausio 18 d. Atsakovė 1999 m. rugpjūčio 1 d. Bendrijos pirmininkei G. Š. pateikė prašymą leisti naudotis Bendrijos žeme, kuri ribojasi su atsakovės (duomenys neskelbtini) sklypu. Ant minėto prašymo yra G. Š. parašas ir prierašas „Sutinku“.
9. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 2 d. Tarnyba gavo R. B. skundą, kuriame prašoma patikrinti atsakovės sklypo naudojimą, nes sklypas aptvertas tvora, kuri galimai pastatyta ant valstybinės žemės. Tarnyba 2018 m. sausio 12 d. raštu „Dėl žemės naudojimo patikrinimo“ kreipėsi į atsakovę, informuodama, kad 2018 m. sausio 31 d. 14 val. bus vykdomas atsakovės sklypo ir šalia jo esančios valstybinės žemės dalies naudojimo patikrinimas vietoje. 2018 m. sausio 31 d. atsakovė pateikė rašytinį paaiškinimą Tarnybai, nurodydama, kad sklypo įsigijimo metu (1999 metais) teritorija buvo aptverta metaline tvora. Atsakovė taip pat paaiškino, kad jau 18 metų Bendrijos sutikimu prižiūri (reguliariai šienauja) šalia esantį Bendrijos bendro naudojimo žemės plotą. Be to, atsakovė nurodė, kad jos tvoros dalis aptveria ir dalį Bendrijos teritorijos, o tai yra aktualu dėl saugumo. Atsakovė nurodė, kad nei jos sklypui, nei Bendrijos teritorijai nėra atlikti kadastriniai matavimai, o pagal esamus jos sklypo bei Bendrijos planus, atsakovė ribų nepažeidžia ir nieko savavališkai neužima. Atsakovė pažymėjo, kad Bendrijos bendro naudojimo teritorijoje, kuria atsakovei leista naudotis, nėra vykdoma jokia veikla, nes joje nėra jokių statinių, daržų, sodo augalų, o tik žalia veja.
10. Teismas nurodė, kad Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir šaukimo atvykti“ informavo atsakovę, kad 2018 m. sausio 31 d. buvo atliktas atsakovės sklypo naudojimo patikrinimas vietoje ir pradėta administracinio nusižengimo teisena. 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė kreipėsi į Tarnybą, prašydama leisti įsigyti ar išnuomoti laisvą žemės plotą šalia atsakovei priklausančio sklypo. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs šį atsakovės prašymą, 2018 m. lapkričio 7 d. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodė, kad atsakovės norimas pirkti valstybinės žemės plotas, esantis Bendrijoje šalia atsakovės sklypo, negali būti parduodamas, nes jis neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos. 2019 m. balandžio 23 d. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes atsakovės veiksmuose nėra tyčios, o 2019 m. gegužės 17 d. raštu „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, jo pašalinimo ir pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo“ nurodė atsakovei geranoriškai iki 2019 m. liepos 15 d. pašalinti 2018 m. sausio 31 d. patikrinimo metu nustatytą pažeidimą, t. y., kad atsakovės sklypas naudojamas taip, kad rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje sklypo pusėje esanti tvora įsiterpia į laisvą valstybinę žemę ir užima 0,0737 ha ploto. Atsakovė 2019 m. gegužės 20 d. dar kartą kreipėsi į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių, prašydama leisti išpirkti ar išnuomoti Bendrijos bendro naudojimo teritorijos dalį, kuri ribojasi su jos sklypu. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2019 m. liepos 8 d. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pakartojo atsakovei, kad jos norimas pirkti valstybinės žemės plotas negali būti parduodamas, nes neatitinka įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos. 2019 m. liepos 13 d. į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių kreipėsi Bendrija su prašymu leisti privatizuoti Bendrijos bendro naudojimo teritorijas remiantis Bendrijos generaliniu planu. Šį prašymą pasirašė atsakovė kaip Bendrijos pirmininkė. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. rugpjūčio 14 d. priėmė įsakymą, kuriuo nusprendė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – formuoti naujus valstybinius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), reikalingus Bendrijos rekreacijai.
11. Tarnyba 2019 m. lapkričio 12 d. raštu „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, jo pašalinimo ir pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo“ paprašė atsakovės iki 2019 m. gruodžio 27 d. geranoriškai pašalinti 2018 m. sausio 31 d. patikrinimo metu nustatytą pažeidimą. Šiuo raštu Tarnyba nurodė, kad 2019 m. gruodžio 30 d. bus atliktas pakartotinis atsakovės sklypo naudojimo patikrinimas vietoje siekiant nustatyti, ar pažeidimai buvo geranoriškai pašalinti. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2019 m. gruodžio 30 d. atlikto pakartotinį patikrinimą ir 2020 m. sausio 2 d. akte nurodė, kad pažeidimai nepašalinti, t. y. atsakovės sklypą juosianti metalinė tvora užima laisvą valstybinę žemę. Minėto akto priedais nurodytos 6 nuotraukos (1 lapas) ir situacijos Schema (1 lapas). 2020 m. sausio 2 d. aktą ir Schemą pasirašė Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiasis specialistas M. D. Schemoje metalinė tvora pažymėta kaip netaisyklingos formos stačiakampis, kurio visos kraštinės tarpusavyje sujungtos. Viduje šioje stačiakampio pažymėtas atsakovės sklypas, o iš šiaurinės, rytinės ir vakarinių pusių pažymėtas užimtas laisvos valstybinės žemės plotas, kuris pagal Schemą sudaro 0,0737 ha.
12. UAB „Ginteka“ direktorius ir matininkas R. M. atliko atsakovės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė 2020 m. birželio 19 d. Žemės sklypo planą M 1:500 (toliau – Planas), kuriame nurodytas atsakovės 1 223 kv. m ploto sklypas. Atsakovės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Ginteka“ matininko R. M. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą patvirtinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. liepos 8 d. sprendimu. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. spalio 9 d. išraše nurodyta atsakovės sklypo kadastro duomenų nustatymo data – 2020 m. birželio 19 d. Kadastro duomenų tikslinimo įrašas galioja nuo 2020 m. spalio 9 d.
13. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pareikštą reikalavimą, sprendė, kad Tarnyba savo, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisių pažeidimą sieja su tvora, įsiterpiančia į valstybinę žemę. Tarnybos teigimu, atsakovei pašalinus minėtą tvorą, bus atlaisvinta valstybinė žemė ir Tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisės bus apgintos.
14. Teismas nurodė, kad iš Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiojo specialisto M. D. parengtos Schemos matyti, kad ginčo tvora sudaro netaisyklingos formos stačiakampį, kurio viduje yra ne tik atsakovės sklypas, bet ir valstybinė žemė. Atsakovės sklypo kadastrinius matavimus 2020 m. birželio 19 d. atlikęs matininkas R. M., atsakydamas į Tarnybos atstovės užduotą klausimą, teismo posėdžio metu patvirtino, kad tvora sudaro uždarą kontūrą. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovės sklypo pietinėje dalyje esanti tvora nepasibaigia ties atsakovės sklypo ribomis, o tęsiasi į vieną ir į kitą pusę. Tai atsispindi ir matininko R. M. rengtame Plane. Minėtas matininkas teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad šiame Plane tvora pažymėta linija su mažais apskritimais. Plane taip pat matyti, kad tvora pagal atsakovės sklypo rytinę dalį šiek tiek įsiterpia į valstybinę žemę (t. y. tvoros apatinis dešinysis kampas nesutampa su atsakovės sklypo riba Plane pažymėta skaičiumi 5). Be to, iš Plano matyti, kad tvora nepasibaigia ties atsakovės sklypo riba Plane pažymėta skaičiumi 3, o tęsiasi tolyn į valstybinę žemę. Taigi, teismo vertinimu, atsakovės sklypo kadastriniai matavimai, atlikti matininko R. M., iš esmės patvirtino 2019 m. gruodžio 30 d. Schemoje pažymėtą ir teismo posėdyje kaip liudytojo apklausto Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiojo specialisto M. D. nurodytą aplinkybę, kad tvora apjuosia ne tik atsakovės sklypą, tačiau ir dalį valstybinės žemės, kurios didžioji dalis yra prie atsakovės sklypo iš rytinės ir šiaurinės pusių. Šios aplinkybės neneigė ir atsakovė.
15. Teismas nustatė, kad atsakovė sklypą įsigijo 1999 m. sausio 29 d. ir po pusės metų (1999 m. rugpjūčio 1 d.) pateikė Bendrijai prašymą leisti naudotis Bendrijos žeme, kuri ribojasi su atsakovės sklypu. Ant šio prašymo yra G. Š. (buvusi Bendrijos pirmininkė) parašas ir prierašas „Sutinku“. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie Tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sudarytas valstybinės žemės perdavimo tretiesiems asmenims sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.109 straipsnio 2 dalis). Tarnyba ieškinyje nurodė, kad Bendrijos atsakovei duotas sutikimas nėra turto patikėtinės (Tarnybos) leidimas statyti valstybinėje žemėje statinius (šiuo atveju – tvorą).
16. Dėl atsakovės argumentų, susijusių tuo, kad sklypo įsigijimo metu tvora jau buvo, teismas nurodė, kad yra aktualūs kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).
17. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teismo posėdyje taip pat nurodė, jog valstybinės žemės, be to, kad stato automobilį, niekaip nenaudoja savo asmeniniams poreikiams, o tik prižiūri (šienauja). Atsakovė nurodė, kad tvoroje esantys vartai ir varteliai nerakinami. Šiuo aspektu teismas sutiko su trečiojo asmens Inspekcijos atsiliepimo argumentais, kad tvora, nepaisant to, kas ir kada ją pastatė, yra naudojama atsakovės interesais, nes pratęsia atsakovės sklypo ribas rytinėje, šiaurinėje ir nežymiai vakarinėje atsakovės sklypo pusėse. Nepaisant to, kad patekimas į aptvertą teritoriją nėra rakinamas, o valstybinėje žemėje, kaip nurodo atsakovė, nėra nei šiltnamio, nei gėlių, nei sodo augalų, uždarą kontūrą sudaranti tvora pati savaime žymi atskirą teritoriją, o atsižvelgiant į tai, kad dvi iš keturių tvoros kontūro kraštinių iš esmės didžiąją dalimi sutampa su atsakovės sklypo ribomis (pietinėje ir vakarinėje pusėse), tai yra aplinkybės, sudarančios pagrindą objektyviam stebėtojui manyti, kad visa tvora aptverta teritorija yra privati. Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas yra susijęs su viešuoju interesu, Tarnybai siekiant, kad laisva valstybinė žemė nesant tam išduotų leidimų nebūtų aptverta tvora ir tokiu būdu nebūtų sudarytos kliūtys netrukdomai patekti į valstybinę žemę, todėl aptarta situacija, kai tvora juosia ne tik atsakovės sklypą, bet ir dalį valstybinės žemės yra nesuderinama su viešuoju interesu. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos teisė valdyti patikėjimo teise valstybinę žemę yra pažeidžiama.
18. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Tarnyba įrodė, jog į valstybinę žemę įsiterpianti tvora pažeidžia Tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teises. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad tvora aptvertoje teritorijoje, be valstybinės žemės, yra tik atsakovei priklausantis žemės sklypas, Tarnyba teisėtai ir pagrįstai pareiškė reikalavimą tvorą, įsiterpiančią į valstybinę žemę, pašalinti būtent atsakovės, nepaisant to, kas pastatė šį neteisėtą statinį valstybinėje žemėje.
19. Dėl atsakovės argumentų, susijusių su tuo, kad vis dar galioja Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes atsakovės veiksmuose nėra tyčios, teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir, kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas (šiuo atveju – patikėtinis) neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013). Taigi, aplinkybė, kad atsakovei šiuo atveju nėra pritaikyta administracinė atsakomybė, sprendžiant negatorinio ieškinio pagrįstumo klausimą, neturi teisinės reikšmės.
Atsiliepimas
20. Teismas, atsižvelgdamas į Inspekcijos atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad ginčo tvora pagal statinių klasifikavimą priskirtina prie nesudėtingųjų statinių, sprendė, kad 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas pašalinti į valstybinę žemę įsiterpiančią tvorą laikytinas pakankamu atsakovei įvykdyti reikalavimą. Šiuo aspektu teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog tvorą pašalinti jai nebus sunku.
Žemesnės instancijos teismas
21. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas ieškovės negatorinį ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę per 20 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti be teisėto pagrindo į valstybinę žemę įsiterpiančią tvorą.
22. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė už ieškinio padavimą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas, teismas priteisė iš atsakovės valstybei 75 Eur žyminį mokestį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Atsakovė I. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
23.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra svarbu, kas valstybinėje žemėje pastatė ginčo tvorą ir, neišsiaiškinęs visų aplinkybių, įpareigojo atsakovę nugriauti tvorą, kurios atsakovė nestatė ir kuri atsakovei nepriklauso.
23.2. Ieškovė, pareiškusi negatorinį ieškinį, turėjo įrodyti du dalykus: 1) kad ji yra turto savininkė; 2) kad jos teisės yra pažeistos. Teismas nepagrįstai, nesilaikydamas kasacinio teismo praktikos, patenkino ieškinį, nors nenustatė antrosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, t.y. ieškovės teisių pažeidimo ir kad šį pažeidimą padarė atsakovė.
23.3. Dar prieš įsigyjant atsakovei žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), sklypas jau buvo aptvertas metaline tvora. Kadangi Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiojo specialisto M. D. parengta schema buvo parengta dar iki atsakovės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo, schemoje šalia atsakovės sklypo rytinės pusės yra neteisingai pavaizduotas valstybinis žemės sklypas. 2020 m. birželio 19 d. patikslinus atsakovės sklypo kadastrinius duomenis, rytinėje pusėje atsakovės sklypas nesiriboja su valstybinės žemės sklypu, o ginčo tvora stovi ant rytinės atsakovės sklypo ribos. Iš ieškovės pateiktos schemos taip pat matyti, kad atsakovei priklausančio sklypo pietinėje pusėje taip pat nėra valstybinės žemės, todėl iš pietinės pusės pastatyta ginčo tvora taip pat nepažeidžia ieškovės teisių.
23.4. Iš ieškovės pateiktos schemos matyti, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas iš šiaurinės ir vakarinės dalies ribojasi su valstybiniu žemės sklypu. Valstybinėje žemėje yra pastatyta metalinė tvora, tačiau atsakovė nėra jos savininkė, šios tvoros atsakovė nestatė, tvora buvo pastatyta dar prieš atsakovei įsigyjant žemės sklypą.
23.5. Teismo nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008 yra priimtas „Dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, taikymo ginčo teisiniams santykiams“. Šioje byloje nebuvo nagrinėjama ieškinio senatis, nebuvo taikomos ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos, todėl teismas neturėjo pagrindo vadovautis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu bei jo pagrindu atmesti bylai svarbius atsakovės argumentus.
23.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra svarbu, kas pastatė ginčo tvorą. Ieškovė ieškinį grindė būtent tuo, kad ieškovės teisės yra pažeidžiamos dėl valstybinės žemės sklype stovinčios tvoros, todėl teismas privalėjo išsiaiškinti, kas pastatė ginčo tvorą ir kam ji priklauso. Tik nustatęs šias aplinkybes, teismas galėjo nuspręsti, kas pažeidė ieškovės teises. To nepadaręs, neteisėtai sprendė, kad ieškovės teises pažeidžia atsakovė ir įpareigojo atsakovę nugriauti svetimą tvorą.
23.7. Sodininkų bendrijai „Neringa“ 1983 metais buvo suteikta 84904 kv. m teritorija, buvo atliekami matavimai, statomos tvoros, todėl ginčo tvorą pastatė Bendrija. Atsakovė nėra tinkama atsakovė ir šiuo atveju visos pretenzijos turi būti reiškiamos sodininkų bendrijai „Neringa“. Byloje nesant įrodymų, kad ginčo tvorą pastatė atsakovė ir atsakovei nurodžius, kad tvoros savininkė yra bendrija, teismas turėjo svarstyti dėl sodininkų bendrijos „Neringa“ įtraukimo į bylą bendraatsakove arba trečiuoju asmeniu. To nepadaręs ir įpareigojęs atsakovę pašalinti Bendrijai priklausančią tvorą, teismas nusprendė dėl neįtrauktos į bylą sodininkų bendrijos „Neringa“ teisių ir pareigų, todėl sprendimas naikintinas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto absoliutaus negaliojimo pagrindo.
23.8. Teismas konstatavo ieškovės valdymo teisės pažeidimą, tačiau, ieškovei reiškiant negatorinį ieškinį, nenustatė ieškovės teisių naudotis žemės sklypu ir juo disponuoti pažeidimo, t.y. sprendime nenurodė, kaip atsakovė pažeidžia ieškovės teises. Teismas tik sprendė, kad pažeidimą šiuo atveju sudaro objektyvaus stebėtojo tariamas klaidingas manymas, kad valstybinė žemė yra privati žemė. Teismas tariamą pažeidimą taip pat neaiškiai motyvavo ir viešojo intereso pažeidimu.
23.9. Atsakovė nepažeidžia ieškovės teisių naudotis ir disponuoti valstybinės žemės sklypu. Ginčo tvora aptverta teritorija nėra uždara, o laisvai visiems prieinama. Be to, tvora iš pietinės ir rytinės (teismas klaidingai nurodė, kad vakarinės) pusės iš esmės sutampa su ieškovės sklypo ribomis. Valstybinė žemė nėra apstatyta, apsodinta ar kitaip neteisėtai naudojama. Atsakovė tik savo lėšomis ir darbu prižiūri, pjauna žolę, grėbia lapus, renka šiukšles, nes yra suinteresuota, kad greta esantis valstybinės žemės plotas būtų tvarkingas. Aplinkybė, kad atsakovė prižiūri ieškovei priklausantį žemės sklypą, nereiškia, kad atsakovė trukdo ieškovui naudotis ir disponuoti žemės sklypu ar kitaip pažeidžia ieškovės teises į žemės sklypą.
23.10. Teismas nesivadovavo proporcingumo ir suinteresuotų šalių interesų pusiausvyros principais, nes neatsižvelgė į tai, kad sodininkų bendrija „Neringa“ 2019 m. liepos 13 d. kreipėsi į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių su prašymu leisti privatizuoti bendrijos bendro naudojimo teritorijas remiantis bendrijos generaliniu planu. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. rugpjūčio 14 d. priėmė įsakymą, kuriuo nusprendė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – formuoti naujus valstybinius žemės sklypus, esančius Vilniaus rajone, Akmeniškių kaime, reikalingus sodininkų bendrijos „Neringa“ rekreacijai. Taigi šiuo metu yra rengiami bendrojo naudojimo teritorijų, įskaitant ir šalia atsakovės sklypo esančios valstybinės žemės teritorijos, privatizavimo dokumentai. Privatizavus valstybinį žemės sklypą, dėl jo naudojimo, priežiūros, sklype esančios tvoros ir kitų klausimų spręstų sodininkų bendrija „Neringa“. Bendrija yra ir tvoros savininkė, todėl tapusi žemės sklypo savininke, bendrija ir nuspręstų dėl tvoros pašalinimo, perkėlimo ar kitokio jos panaudojimo. Ginčo tvora netrukdo ieškovei privatizuoti valstybinį žemės sklypą, todėl šiuo atveju nėra jokios skubos ir būtinybės tvoros pašalinimo naštą užkrauti atsakovei.
Atsiliepimas
24. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį, turėjo įrodyti tik tai, jog ji yra ginčo žemės ploto savininkė ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos. Atsakovė turėjo pareigą įrodyti, jog ji elgiasi teisėtai, t.y. neužima ir nesinaudoja valstybine žeme, arba įrodyti aplinkybę, jog turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę.
24.2. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai patvirtina 2019 m. gruodžio 30 d. schemoje pažymėtą ir teismo posėdyje kaip liudytojo apklausto Vilniaus rajono skyriaus vyriausiojo specialisto M. D. nurodytą aplinkybę, kad tvora apjuosia ne tik atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tačiau ir dalį valstybinės žemės, kurios didžioji dalis yra prie atsakovės sklypo iš rytinės ir šiaurinės pusių. Šios aplinkybės neneigė ir atsakovė.
24.3. Atsakovė neįrodė, jog ji elgiasi teisėtai, neužima ir nesinaudoja valstybine žeme, todėl teismas padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovė savavališkai užėmė ir naudojasi valstybine žeme, dėl ko patenkino ieškovės ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu ir įpareigojo atsakovę atlaisvinti valstybinės žemės plotą.
24.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas atsakovės argumentus, jog sklypo įsigijimo metu tvora jau buvo, be pagrindo atmetė remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008, kaip ir šioje civilinėje byloje, buvo pareikštas negatorinis ieškinys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šia kasacinio teismo nutartimi.
25. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Byloje nėra duomenų apie Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sudarytas ginčo teritorijoje valstybinės žemės perdavimo tretiesiems asmenims sutartis.
25.2. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad tvora apjuosia ne tik atsakovės sklypą, tačiau ir dalį valstybinės žemės, ir todėl, priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai sprendė, kad situacija, kai tvora juosia ne tik atsakovės sklypą, bet ir dalį valstybinės žemės yra nesuderinama su viešuoju interesu. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė siekia, kad laisva valstybinė žemė nesant tam išduotų leidimų nebūtų aptverta tvora ir tokiu būdu nebūtų sudarytos kliūtys netrukdomai patekti į valstybinę žemę, nes yra pažeidžiama ieškovės teisė patikėjimo teise valdyti valstybinę žemę.
25.3. Ginčo tvora pastatyta valstybinėje žemėje, kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ir ja turi būti naudojamasi tokiu būdu, kad būtų tenkinami visos visuomenės poreikiai. Atsakovė jokiu pagrindu neturi teisės disponuoti prie jos žemės sklypo esančia valstybine žeme. Nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta. Būtent atsakovei, kurios naudai ir interesams tarnauja neteisėtai pastatytas statinys, tenka pareiga pašalinti ieškinyje nurodytą pažeidimą, t.y. nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą tvorą.
25.4. Sodininkų bendrijai „Nerija“ atsakovės 1999 m. rugpjūčio 1 d. teiktas prašymas dėl leidimo naudotis Bendrijos žeme, kuri ribojasi su atsakovės sklypu, ir Nacionalinei žemės tarnybai teikti prašymai dėl valstybinės žemės, besiribojančios su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, išsipirkimo, patvirtina, kad atsakovė šią valstybinės žemės dalį naudojo savo reikmėms ir toliau siekė naudoti.
25.5. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu yra rengiami bendrojo naudojimo teritorijų, įskaitant ir šalia atsakovės sklypo esančios valstybinės žemės teritorijos, privatizavimo dokumentai, kad privatizavus valstybinį žemės sklypą, dėl jo naudojimo, priežiūros, sklype esančios tvoros ir kitų klausimų spręstų sodininkų bendrija „Neringa“, nedaro savavališkai užimtos valstybės žemės fakto teisėtu.
25.6. Byloje nebuvo konstatuota, kad neteisėtai pastatyta tvora priklauso Bendrijai, o ja užimama valstybinės žemės dalis naudojama Bendrijos interesams, todėl teismo priimtas sprendimas neturi įtakos Bendrijos teisėms ir pareigoms, dėl ko pagrįstai šis juridinis asmuo nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
28. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl valstybinės žemės atlaisvinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
29. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu prašo prijungti naują įrodymą – kolektyvinio sodo aptvėrimo ir kelių nutiesimo sodų bendrijos „Neringa“ teritorijos išlaidų sąmatą, patvirtintą 1985 m. lapkričio 20 d. Pažymi, kad sąmatoje aptariami tvoros statymo darbai ir medžiagos patvirtina atsakovės teiginius, kad ginčo tvorą pastatė sodininkų bendrija „Neringa“, kuri yra tvoros savininkė. Teigia, kad šio įrodymo negalėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nes 1985 metų sąmatą atsakovei pavyko rasti tik po bylos išnagrinėjimo, peržiūrėjus nuo įsteigimo bendrijos turimus dokumentus. Pažymi, kad minėtą dokumentą pateikti į bylą būtų galėjusi pati sodininkų bendrija „Neringa“, jeigu teismas ją būtų įtraukęs į bylą.
30. Ieškovė, pasisakydama dėl atsakovės prašomo prijungti įrodymo, nurodo, kad šis įrodymas neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir nepaneigia bylą išnagrinėjusio teismo padarytų išvadų teisėtumo, t.y. nepaneigia išvados, kad tvora buvo aptvertas atsakovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas kartu su dalimi valstybinės žemės, o ne kitas plotas. Be to, pasak ieškovės, šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.
31. Trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovė turėjo galimybę prašomą prie bylos prijungti sąmatą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė, o objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių tą padaryti, nenurodė. Pažymi, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo aktų priedų, nuotraukų, matyti, kad valstybinėje žemėje stovinti tvora susideda iš metalinių stulpelių ir metalinių segmentų. Tuo tarpu atsakovės pateikiamoje sąmatoje informacijos apie metalinius tvoros segmentus nėra, nurodyta – „aptvėrimas metaliniu tinklu“. Trečiojo asmens teigimu, sodininkų bendrijos „Neringa“ 1985 m. lapkričio 20 d. sąmata niekaip nepagrindžia tvoros, kuria atitvertas ir užimamas 0,0723 ha valstybinės žemės plotas teisėtos statybos valstybinėje žemėje.
32. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo esmę, į tai, jog ginčo dalykas yra kilęs dėl savininko teisių pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo (negatorinis ieškinys), į tokiose bylose įrodinėtinų aplinkybių pobūdį ir mastą, sprendžia, kad atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikta 1985 m. lapkričio 20 d. kolektyvinio sodo aptvėrimo ir kelių nutiesimo sodų bendrijos „Neringa“ teritorijos išlaidų sąmata nėra susijusi su nagrinėjamo ginčo dalyku ir bylai išspręsti pagal ieškovės pareikštą reikalavimą teisinės reikšmės neturi. Be to, pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į šio įrodymo datą, atsakovės pirmosios instancijos teisme reikštus atsikirtimus, susijusius su tvoros statyba, atsakovė, siekdama įrodyti savo teiginius, turėjo galimybę rinkti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir, manydama, kad jie patvirtina ar paneigia bylai reikšmingas aplinkybes, galėjo juos teikti teismui. Ta aplinkybė, kad atsakovė tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ėmėsi rinkti įrodymus, nelaikytina objektyvia ir sudarančia pagrindą teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui. Papildomai paminėtina ir tai, kad atsakovės pateiktų įrodymų turinys atspindi tik 1985 metais galimai buvusią faktinę situaciją ir neįrodo, kad ši situacija iki šiol, t.y. per 36 metus, iš esmės nėra pasikeitusi. Kaip teisingai pastebėjo trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, pateiktoje sąmatoje detalizuoti darbai ir medžiagos numatyti „aptveriant metaliniu tinklu“, tuo tarpu iš byloje esančių ieškovės pateiktų žemės sklypo nuotraukų matyti, kad aptvertą žemės sklypą juosia tvora, sudaryta iš metalinių segmentų, t.y. ne metalinio tinklo.
34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktą 1985 m. lapkričio 20 d. kolektyvinio sodo aptvėrimo ir kelių nutiesimo sodų bendrijos „Neringa“ teritorijos išlaidų sąmatą atsisakytina priimti.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų
35. Byloje nustatyta, kad 1999 m. sausio 29 d. tarp atsakovės I. L. ir S. V. (S. V.) buvo sudaryta Sutartis, kuria atsakovė išmainė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), į 0,12 ha ploto žemės sklypą ir jame esantį sodo pastatą sodininkų bendrijoje „Neringa“, (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,12 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatas-sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
36. Atsakovė 1999 m. rugpjūčio 1 d. prašymu kreipėsi į sodininkų bendrijos pirmininkę G. Š., prašydama leisti jai naudotis bendrijos žeme, kuri ribojasi su atsakovės (duomenys neskelbtini) sklypu. Ant minėto prašymo yra G. Š. parašas su prierašu „Sutinku“.
37. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. sausio 2 d. gavo R. B. skundą, kuriame buvo prašoma patikrinti atsakovės sklypo naudojimą, nes sklypas aptvertas tvora, kuri galimai pastatyta ant valstybinės žemės.
38. Tarnyba 2018 m. sausio 12 d. raštu „Dėl žemės naudojimo patikrinimo“ Nr. 48SD-368-(14.48.104.) kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad 2018 m. sausio 31 d., 14.00 val. bus vykdomas atsakovės sklypo ir šalia jo esančios valstybinės žemės dalies naudojimo patikrinimas vietoje.
39. Atsakovė 2018 m. sausio 31 d. ieškovei pateikė paaiškinimą, nurodydama, kad jai jau 1999 metais įsigyjant sklypą teritorija buvo aptverta metaline tvora. Pažymėjo, kad jau 18 metų sodininkų bendrijos sutikimu prižiūri (reguliariai šienauja) šalia esantį bendrijos bendro naudojimo žemės plotą. Teigė, kad jos tvoros dalis aptveria ir dalį bendrijos teritorijos, kas yra aktualu dėl saugumo. Nurodė, kad nei jos sklypui, nei bendrijos teritorijai nėra atlikti kadastriniai matavimai, o pagal esamus jos sklypo bei bendrijos planus, atsakovė ribų nepažeidžia ir nieko savavališkai neužima. Atsakovė pažymėjo, kad bendrijos bendro naudojimo teritorijoje, kuria atsakovei leista naudotis, nėra vykdoma jokia veikla, nes joje nėra jokių statinių, daržų, sodo augalų, o tik žalia veja.
40. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. sausio 31 d. atliko atsakovės žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje (2018 m. vasario 6 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48ŽN-21-(14.48.78), kurio metu nustatė, kad atsakovės sklypas yra naudojamas taip, kad rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje žemės sklypo pusėse esanti tvora įsiterpia į laisvą valstybinę žemę ir užima 0,0737 ha plotą.
41. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir šaukimo atvykti“ Nr. 48SD-8488-(14.48.104.) informavo atsakovę, kad 2018 m. sausio 31 d. buvo atliktas atsakovės sklypo naudojimo patikrinimas vietoje ir pradėta administracinio nusižengimo teisena.
42. Atsakovė 2018 m. rupjūčio 23 d. pateikė ieškovei prašymą, kuriame prašė leisti įsigyti ar išnuomoti laisvą žemės plotą, esantį šalia jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.
43. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2018 m. lapkričio 7 d. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 48SD-11818-(14.48.104.) nurodė, kad atsakovės norimas pirkti valstybinės žemės plotas, esantis sodininkų bendrijoje šalia atsakovės sklypo, negali būti parduodamas, nes jis neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos.
44. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, konstatavus, kad atsakovės veiksmuose nėra tyčios.
45. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2019 m. gegužės 17 d. raštu „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, jo pašalinimo ir pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo“ Nr. 48SD-6300-(14.48.136 E.) nurodė atsakovei geranoriškai iki 2019 m. liepos 15 d. pašalinti 2018 m. sausio 31 d. patikrinimo metu nustatytą pažeidimą ir kad dėl to 2019 m. liepos 16 d. bus atliktas pakartotinis žemės sklypo patikrinimas vietoje.
46. Atsakovė 2019 m. gegužės 20 d. dar kartą kreipėsi į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių, prašydama leisti išpirkti ar išnuomoti bendrijos bendro naudojimo teritorijos dalį, kuri ribojasi su jos sklypu.
47. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2019 m. liepos 8 d. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 48SD-9489-(14.48.104.) atsakovei nurodė, kad jos norimas pirkti valstybinės žemės plotas negali būti parduodamas, nes neatitinka įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos.
48. Sodininkų bendrija „Neringa“ 2019 m. liepos 13 d. kreipėsi į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių, prašydama leisti privatizuoti bendrijos bendro naudojimo teritorijas remiantis bendrijos generaliniu planu. Šį prašymą pasirašė atsakovė kaip bendrijos pirmininkė.
49. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. rugpjūčio 14 d. priėmė įsakymą Nr. „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ Nr. 48FPĮ-1214-(14.48.123), kuriuo nusprendė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – formuoti naujus valstybinius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), reikalingus bendrijos rekreacijai.
50. Ieškovė 2019 m. lapkričio 12 d. raštu „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, jo pašalinimo ir pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo“ Nr. 48SD-16102-(14.48.136 E.) paprašė atsakovės iki 2019 m. gruodžio 27 d. pašalinti 2018 m. sausio 31 d. patikrinimo metu nustatytą pažeidimą. Rašte nurodė, kad 2019 m. gruodžio 30 d. bus atliktas pakartotinis atsakovės sklypo naudojimo patikrinimas vietoje siekiant nustatyti, ar pažeidimai buvo pašalinti.
51. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2019 m. gruodžio 30 d. atlikto pakartotinį patikrinimą ir 2020 m. sausio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-1-(14.47.78.) nurodė, kad pažeidimai nepašalinti, t.y. atsakovės sklypą juosianti metalinė tvora vis dar užima laisvą valstybinę žemę.
52. UAB „Ginteka“ direktorius ir matininkas R. M. atliko atsakovės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė 2020 m. birželio 19 d. žemės sklypo planą M 1:500, kuriame nurodytas atsakovės 1 223 kv. m ploto sklypas.
53. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama įpareigoti atsakovę I. L. savo lėšomis ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkai pastatytą tvorą, įsiterpiančią į valstybinę žemę ir tokiu būdu atlaisvinti neteisėtai užgrobtą ir valdomą 0,0737 ha ploto valstybinę žemę, pažymėtą 2020 m. sausio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-1-(14.48.78.) matavimų schemoje M 1:500. Tarnyba, įvertinusi atsakovės užsakymu atliktus jos žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis, patikslino prašomą atlaisvinti valstybinės žemės plotą, nurodydama, kad tai yra 0,0723 ha.
54. Pirmosios instancijos teismas, sprendęs, kad ieškovė įrodė negatorinio ieškinio sąlygas – yra valstybinės žemės sklypo savininkė (patikėtinė) bei jos teisių pažeidimą (be teisėto pagrindo užimama valstybinės žemės dalis), ieškovės ieškinį tenkino visa apimtimi ir įpareigojo atsakovę atlaisvinti valstybinę žemę.
55. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teigia, kad pagal 2020 m. birželio 19 d. patikslintus žemės sklypo kadastrinius duomenis, rytinėje pusėje atsakovės sklypas nesiriboja su valstybinės žemės sklypu, o tvora stovi ant rytinės atsakovės sklypo ribos, pietinėje pusėje taip pat nėra valstybinės žemės, todėl pastatyta ginčo tvora nepažeidžia ieškovės teisių. Nurodo, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas iš šiaurinės ir vakarinės dalies ribojasi su valstybiniu žemės sklypu, kurioje yra pastatyta metalinė tvora. Nepaisant to, atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė vienos iš negatorinio ieškinio sąlygų, t.y. kad ieškovės teisės yra pažeistos ir kad dėl to yra atsakinga atsakovė. Atsakovės teigimu, ji tvoros ant valstybinės žemės nestatė ir ji jai nepriklauso, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino. Pažymi, kad atsakovei nurodžius, kad tvoros savininkė yra sodininkų bendrija „Neringa“, ši bendraatsakove arba trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta į bylą, o to nepadarius konstatuotinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pasak atsakovės, teismas konstatavo ieškovės valdymo teisės pažeidimą, tačiau reiškiant negatorinį ieškinį yra ginamos savininko teisės naudotis daiktu ir juo disponuoti, o to teismas sprendime nenurodė, t.y. kaip atsakovė pažeidžia ieškovės teises. Tuo tarpu teismo motyvai, kad pažeidimą sudaro objektyvaus stebėtojo tariamas klaidingas manymas, kad valstybinė žemė yra privati žemė ir kad tai yra viešojo intereso pažeidimas nepagrindžia atlikto pažeidimo. Atsakovės vertinimu, ji jokių pažeidimų neatlieka, kadangi nenaudoja valstybei priklausančio žemės sklypo, o tik savo lėšomis ir darbu prižiūri, pjauna žolę, grėbia lapus, renka šiukšles, be to, netrukdo ieškovei naudotis ir disponuoti žemės sklypu. Pažymi, kad sodininkų bendrijai „Neringa“ privatizavus valstybinį žemės sklypą, dėl jo naudojimo, priežiūros, sklype esančios tvoros ir kitų klausimų spręstų ji, todėl nėra jokios skubos ir būtinybės tvoros pašalinimo naštą užkrauti atsakovei.
56. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl atsakovės apeliaciniame skunde ir ieškovės bei trečiojo asmens atsiliepimuose į jį nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo, kai nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų
57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
58. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, nes į bylą nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta sodininkų bendrija „Neringa“. Teigia, kad Bendrija turėjo būti įtraukta į bylą, kadangi ji yra tvoros, kurią atsakovė įpareigota nugriauti, savininkė.
59. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį, pagal kurį turėjo įrodyti tai, kad ji yra žemės sklypo savininkė ir kad jos, kaip savininkės teisės, yra pažeidžiamos. Ginčo byloje dėl to, kad tvora juosia būtent atsakovės žemės sklypą, į kurį patenka ir dalis valstybinės žemės, iš esmės nekilo (atsakovė nesutiko tik su apimtimi). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tvora, nepaisant to, kas ir kada ją pastatė, yra naudojama atsakovės interesais, nes pratęsia atsakovės sklypo ribas rytinėje, šiaurinėje ir nežymiai vakarinėje atsakovės sklypo pusėse. Nagrinėjamu atveju byloje, pagal bylos nagrinėjimo dalyką ir ribas, nebuvo sprendžiama ir skundžiamame sprendime nėra pasisakyta dėl sodininkų bendrijos „Neringa“ teisių ir pareigų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, o teismo priimtas sprendimas neturi įtakos minėto asmens teisinei padėčiai.
Dėl reikalavimo atlaisvinti valstybinę žemę
60. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kuriose vietose tvora įsiterpia į valstybinę žemę, taip pat su tuo, jog būtent ji pažeidė ieškoves teises, kadangi, pasak atsakovės, ji nėra tvoros statytoja ir jos savininkė. Be to, atsakovė apskritai teigia, kad ieškovė neįrodė paties teisės pažeidimo fakto, t. y. jog buvo pažeistos ieškovės naudojimosi ir disponavimo valstybinės žemės dalimi teisės. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės teiginiais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
61. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma, yra išplėtotos bei detalizuotos CK normose.
62. Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).
63. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).
64. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
65. Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).
66. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė byloje turėjo įrodyti tik tai, kad ji yra ginčo žemės sklypo savininkė ir kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeistos. Tuo tarpu atsakovė turėjo pareigą įrodyti, jog ji elgiasi teisėtai, t.y. neužima ir nesinaudoja valstybine žeme, arba įrodyti aplinkybę, jog turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę.
67. CK 4.110 straipsnyje numatyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas šio kodekso 4.95-4.99 straipsniuose.
68. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl valstybinės žemės atlaisvinimo. Ginčo dėl to, kad ieškinį atsakovei pagrįstai pareiškė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė ir kuri patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdo, naudoja perduotą turtą bei juo disponuoja, nėra (CK 4.106 straipsnio 1 dalis, 4.107 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčas byloje iš esmės kilo dėl antrosios negatorinio ieškinio sąlygos – valstybinės žemės sklypo savininkės (patikėtinės) teisių pažeidimo.
69. Iš į bylą pateikto Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. sausio 2 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-1-(14.47.78.) ir prie jo kartu pridėtų žemės sklypo nuotraukų bei 2019 m. gruodžio 30 d. atsakovės žemės sklypo matavimų schemos matyti, kad atsakovės žemės sklypas sudaro netaisyklingos formos stačiakampį, kuris yra apjuostas metaline tvora. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Iš minėtos schemos matyti, kad tvora gana ženkliai įsiterpia į valstybinę žemę šiaurinėje ir vakarinėje dalyse, šiek tiek rytinėje dalyje, o pietinėje dalyje neįsiterpia, pietine linija tvora prasitęsia į abi puses. Tokiu būdu visos keturios tvoros kraštinės tarpusavyje susijungdamos sudaro vientisą uždarą sklypo kontūrą, kuriuo žymima atsakovės sklypo teritorija, ir į kurią patenka ir valstybinės žemės dalis šiaurinėje, vakarinėje dalyse ir nedidelė dalis rytinėje dalyje. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir atsakovės teismui pateiktas pačios atsakovės užsakymu, atlikus kadastrinius matavimus, UAB „Ginteka“ matininko R. M. nubraižytas 2020 m. birželio 19 d. žemės sklypo planas.
70. Nors atsakovė teigia, kad 2020 m. birželio 19 d. plane tvora nėra įsiterpusi į valstybinę žemę rytinėje dalyje, tačiau su šiais atsakovės argumentais nesutiktina. Iš atsakovės teismui pateikto plano matyti, kad nors rytinėje dalyje didžioji dalis tvoros patenka į atsakovės žemės sklypo dalį (2020 m. birželio 20 d. plane ties žymeniu 3 ir tęsiasi šiek tiek daugiau už žymens 4), tačiau ties (duomenys neskelbtini), dešiniajame krašte aiškiai matyti, kad tvora yra įsiterpusi ir į valstybinę žemę (pagal 2020 m. birželio 20 d. planą užimamas rytinės dalies kampas, esantis tarpe tarp šiek tiek toliau nuo žymens 4 ir šiek tiek arčiau žymens 5). Tokiu būdu, nors lyginant 2019 m. gruodžio 30 d. ir 2020 m. birželio 19 d. planus matyti, kad užimamos valstybinės žemės dalies proporcijos skiriasi, tačiau abu planai iš esmės patvirtina faktą, kad, priešingai nei teigia atsakovė, tvora ir rytinėje žemės sklypo dalyje apjuosia dalį valstybinės žemės.
71. Tiek ieškovės, tiek atsakovės pateikti planai patvirtina, kad pietinėje dalyje tvora nėra įsiterpusi į valstybinę žemę, ji patenka į atsakovės sklypo ribas. Tačiau iš minėtų planų visgi matyti, kad tvora pietinėje dalyje prasitęsia į abi puses ir sudaro uždaras kraštines su iš vakarų, ir rytų pusių žemės sklypą juosiančia tvoros dalimi. Ginčo dėl tvoros pietinėje dalyje iš esmės ir nekilo.
72. Be to, atsakovės pateiktas 2020 m. birželio 20 d. planas taip pat patvirtina ir tas aplinkybes, kad tvora yra įsiterpusi į valstybinę žemę tiek šiaurinėje, tiek vakarinėje žemės sklypo dalyse, t.y. tas pačias aplinkybes, kurios atsispindi ir ieškovės pateiktoje 2019 m. gruodžio 30 d. schemoje. Ši išvada darytina ir dėl to, jog iš 2020 m. birželio 20 d. plane esančio žymėjimo matyti, kad tvora rytinėje dalyje prasitęsia (ties žymeniu 3), taigi su šiaurinės tvoros kraštine sudarydama uždarą kontūrą, taip pat prasitęsia ir pietinė tvoros dalis (ties žymeniu 1), kuri su vakarine tvoros kraštine taip pat sudaro uždarą kontūrą.
73. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tvora, juosianti atsakovės žemės sklypą yra įsiterpusi į valstybinės žemės dalį – gana žymiai šiaurinėje ir vakarinėje dalyse ir šiek tiek rytinėje dalyje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje (16 punktas) ir klaidingai nurodė, kad didžioji dalis užimamos valstybinės žemės yra prie atsakovės sklypo iš rytinės ir šiaurinės pusių (iš tiesų yra iš vakarinės ir šiaurinės pusių), tačiau tai savo esme ši klaida nekeičia fakto, jog bendrai tvora apjuosia ne tik atsakovės žemės sklypą, tačiau ir dalį valstybinės žemės.
74. Aplinkybės, kad atsakovės reikmėms tarnaujančia tvora aptvertas valstybinės žemės plotas yra būtent yra 0,0723 ha, atsakovė jokiais argumentais neneigė.
75. Nors atsakovė iš esmės ir neginčija to, kad metalinė tvora iš šiaurinės ir vakarinės pusių yra pastatyta valstybinėje žemėje (nesutiko tik su rytine ir pietine dalimis), tačiau teigia, kad ji nėra jos savininkė, jos nestatė, todėl neturi pagrindo jos pašalinti. Su šiais atsakovės teiginiais nesutiktina.
76. Pažymėtina, kad tvora, kaip antraeilis daiktas, neturi savarankiškos funkcinės paskirties, šiam daiktui negali būti formuojamas atskiras žemės sklypas. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ginčo tvora tarnauja atsakovės nuosavybės teise valdomame sklype esančiam pagrindiniui daiktui – sodo pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra minėto sodo pastato savininkė ir neneigia, kad ginčo antraeiliu daiktu (tvora) naudojasi, pripažįsta ir šio daikto jai teikiama naudą, t.y. kad tvora apjuosia jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
77. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ji tvoros nestatė, kad jai įsigyjant žemės sklypą ir sodo pastatą, tvora jau buvo ir kad ji nėra jos savininkė nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovės žemės sklypą juosianti tvora tarnauja atsakovėms interesams, todėl ji turi ją pašalinti tiek, kiek ji įsiterpia į valstybinę žemę.
78. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Savavališkai pastatyto statinio statytojas dėl įstatyme nustatytų reikalavimų statybai nesilaikymo neįgyja nuosavybės teisių į statinį kaip į nekilnojamąjį daiktą, tačiau jis yra statybai panaudotų medžiagų savininkas. Jei statytojas perleidžia savavališkai pastatytą statinį kitam asmeniui, jam pereina visos statytojo ankstesnio savininko teisės į tokį statinį, kartu – ir pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi byloje nustatytų aplinkybių visuma – tvora yra atsakovės žemės sklypo teritorijoje, ji tarnauja atsakovei priklausančiam pagrindiniam daiktui, atsakovė naudojasi tvora – leidžia daryti išvadą, kad būtent atsakovė turi pareigą pašalinti tvorą, kuri bendrai juosia tiek atsakovei, tiek valstybei priklausančias žemės sklypo dalis, ir tokiu būdu atlaisvinti užimtą valstybinės žemės sklypo dalį.
79. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės argumentus, susijusius su tuo, kad sklypo įsigijimo metu tvora jau buvo ir ji neatliko jokio pažeidimo, be pagrindo citavo kasacinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008. Pažymėtina, kad nors kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškinio senaties taikymo, tačiau pastebėtina tai, kad byloje buvo pareikštas būtent negatorinis reiškinys, kurio viena iš tenkinimo sąlygų ir yra teisės pažeidimo nustatymas. Kasacinio teismo pateiktas išaiškinimas, kad „jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo“ yra aktualus ir šiai nagrinėjamai bylai, nes ginčo esmė būtent ir yra valstybinės žemės savininkės teisių pažeidimas, kuris yra tęstinio pobūdžio. Taigi, nagrinėjamu atveju pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad kadangi tvora aptvertoje teritorijoje, be valstybinės žemės, yra tik atsakovei priklausantis žemės sklypas, ieškovė pagrįstai reikalauja tvorą, įsiterpiančią į valstybinę žemę, pašalinti būtent atsakovę, nepaisant to, kas pastatė šį neteisėtą statinį valstybinėje žemėje.
Žemesnės instancijos teismas
80. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad byloje teismas konstatavo valdymo teisės pažeidimą, o ne naudojimosi ar disponavimu daiktu pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovės teisės yra pažeidžiamos, nurodė, kad nepaisant to, kad patekimas į aptvertą teritoriją nėra rakinamas, o valstybinėje žemėje nėra nei šiltnamio, nei gėlių, nei sodo augalų, uždarą kontūrą sudaranti tvora pati savaime žymi atskirą teritoriją, o atsižvelgiant į tai, kad dvi iš keturių tvoros kontūro kraštinių iš esmės didžiąją dalimi sutampa su atsakovės sklypo ribomis (pietinėje ir vakarinėje pusėse), tai yra aplinkybės, sudarančios pagrindą objektyviam stebėtojui manyti, kad visa tvora aptverta teritorija yra privati. Teisėjų kolegija pritaria šiems pirmosios instancijos teismo motyvams.
81. Nors atsakovė ir nurodo, kad teritorija nėra rakinama, taigi iš esmės teigia, kad kiti asmenys tarsi ir turi galimybę patekti į valstybinės žemės dalį ir ja naudotis, tačiau pastebėtina tai, kad visa atsakovės sklypo teritorija, į kurią patenka ir valstybinės žemės dalis, yra apjuosta bendra tvora, o aptvertame žemės sklype yra atsakovei priklausantis sodo pastatas, jos daiktai. Taigi pašaliniam asmeniui stebint iš šono, nesant jokių žymenų apie valstybinės žemės buvimą, tokia faktinė situacija leidžia susidaryti nuomonę, jog aptverta teritorija yra išimtinai privati, kas reiškia, jog tokiam pašaliniam asmeniui nekiltų mintis apie galimybę užeiti į aptvertą teritoriją ir joje laisvai vaikščioti, tikintis, jog jis tokią teisę turi. Taigi atsakovės teiginiai, kad ji pati nesinaudoja valstybiniu žemės sklypu (nieko neaugina ir pan.), savaime nereiškia, kad esant ištisinei tvorai, juosiančiai jos žemės sklypą ir dalį valstybinės žemės, tokiu būdu nėra pažeidžiamos kitų asmenų teisės laisvai naudotis valstybiniu žemės sklypu. Vien teritorijos apjuosimas tvora savaime reiškia siekį apsibrėžti žemės sklypą ir turėti galimybę jį naudoti. Be to, atsakovės siekį savo reikmėms naudotis tvora aptverta valstybinės žemės sklypo dalimi, patvirtina ir atsakovės dar 1999 m. rugpjūčio 1 d. teiktas prašymas sodininkų bendrijos pirmininkei dėl leidimo naudotis žeme, besiribojančia su atsakovės žemės sklypu, taip pat ieškovei teikti 2018 m. rugpjūčio 23 d., 2019 m. gegužės 20 d. prašymai leisti įsigyti ar išnuomoti laisvą žemės plotą, esantį šalia jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.
82. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010; 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 23 punktas).
83. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nurodyti argumentai, kad neaiškūs pirmosios instancijos teismo motyvai dėl viešojo intereso pažeidimo, laikytini nepagrįstais. Tokiu būdu situacija, kuomet apribojama galimybė ir kitiems asmenims laisvai naudotis valstybiniu žemės sklypu, sudarant regimybę, jog visas tvora aptvertas žemės sklypas yra atsakovės privačios nuosavybės teisės objektas, neabejotinai susijusi ir su viešuoju interesu.
84. Ieškovė nurodė, kad ji nesuteikė leidimo atsakovei naudotis valstybiniu žemės sklypu, atsakovė taip pat nepateikė tokią teisę patvirtinančių įrodymų, todėl laikytina, kad atsakovė neįrodė, jog ji turi teisėtą pagrindą išimtinai savo interesais naudoti valstybinę žemę šiaurinėje, vakarinėje ir rytinėje žemės sklypo dalyse (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sodininkų bendrijos „Neringa“ bendrijos pirmininkės G. Š. sutikimas leisti atsakovei naudotis žeme, kuri ribojasi su atsakovės sklypu, nelaikytinas įstatymų įgaliotos institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybinės žemės naudojimo, sprendimu leisti naudotis valstybiniu žemės sklypu tenkinant asmeninius poreikius.
85. Atsakovės argumentai, kad sodininkų bendrija „Neringa“ yra kreipusis su prašymu leisti privatizuoti bendrijos bendro naudojimo teritorijas ir gavusi tokį leidimą, bendrija pati nuspręstų dėl tvoros pašalinimo, perkėlimo ar kitokio jos panaudojimo, nagrinėjamos bylos kontekse teisinės reikšmės neturi. Šios nurodytos aplinkybės nepaneigia to, kad šiuo metu ieškovės teisės, atsakovei užimant dalį valstybinės žemės, yra pažeidžiamos, todėl situacija, kuri gali susiklostyti ateityje, savaime šio pažeidimo neeliminuoja ir nedaro jo teisėtu.
86. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje įrodytos abi negatorinio ieškinio tenkinimo salygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovę per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą, įsiterpiančią į valstybinę žemę.
87. Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl termino, per kurį įpareigojimas turi būti įgyvendintas nekilo, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.
Dėl bylos baigties
88. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
89. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
90. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
91. Ieškovė ir trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija dėl jų priteisimo iš ieškovės nepasisako.
92. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atsakovės I. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.