- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-05
- Bylos Nr.
- e2-310-1141/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02293-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- I. L.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiajai specialistei Daliai Maleckaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei I. L. dėl valstybinės žemės atlaisvinimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę I. L. (toliau – ir atsakovė) savo lėšomis ir jėgomis per 20 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkai pastatytą tvorą, įsiterpiančią į valstybinę žemę ir tokiu būdu atlaisvinti neteisėtai užgrobtą ir valdomą 0,0737 ha ploto valstybinę žemę, pažymėtą 2020 m. sausio 2 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto (duomenis neskelbtini) (toliau – ir 2020 m. sausio 2 d. aktas) matavimų schemoje M 1:500 (toliau – ir Schema). Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė patikslino prašomą atlaisvinti valstybinės žemės plotą, nurodydama, kad tai yra 0,0723 ha.
2. Tarnyba ieškinyje nurodė, kad atsakovei priklauso žemės sklypas (duomenis neskelbtini), esantis (duomenis neskelbtini) (toliau – ir atsakovės sklypas). Tarnyba paaiškino, kad 2018 m. sausio 2 d. gavo skundą, jog atsakovė yra savavališkai užėmusi valstybinę žemę. Tarnyba 2018 m. sausio 31 d. atliko atsakovės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje, kurio metu nustatė, kad atsakovės sklypas yra naudojamas taip, kad rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje žemės sklypo pusėse esanti tvora įsiterpia į laisvą valstybinę žemę ir užima 0,0737 ha plotą. Tarnyba 2019 m. gegužės 17 d. raštu paprašė atsakovės iki 2019 m. liepos 15 d. pašalinti pažeidimą – atlaisvinti valstybinę žemę. 2019 m. gruodžio 30 d. buvo pakartotinai atliktas atsakovės sklypo naudojimo patikrinimas vietoje, surašytas 2020 m. sausio 2 d. aktas, kuriame nustatytos tos pačios aplinkybės, kaip ir ankstesnio patikrinimo vietoje metu, t. y. nustatyta, kad atsakovė neatlaisvino valstybinės žemės, tvora nepašalinta. Tarnyba ieškinyje nurodė, kad atsakovės naudojama valstybinė žemė yra aptverta metaline tvora, kuri yra savavališka statyba. Tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, nėra davusi leidimo statyti statinius valstybinėje žemėje.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovė paaiškino, kad žemės sklypą įsigijo 1999 m. sausio 29 d. mainų sutarties (toliau – ir Sutartis) pagrindu. Sutartyje tvora nenurodyta. Metalinė tvora tuo metu jau egzistavo, tačiau, kad ši tvora tveria daugiau nei atsakovės sklypo ribos, atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti (1999 m. dar nebuvo atliekami kadastriniai matavimai). Atsakovė nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. nuvyko į Tarnybą, kur jai buvo pasiūlyta rašyti prašymą dėl nurodytų teritorijų privatizavimo. 2019 m. balandžio 23 d. Tarnyba priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Šiame nutarime nebuvo reikalavimo pašalinti metalinę tvorą. 2019 m. gegužės 17 d. Tarnyba elektroniniu paštu atsakovei atsiuntė raštą, tačiau atsakovė galėjo susipažinti tik su rašto lydraščiu, nes lydraštis ir raštas buvo skirtingų formatų. Atsakovė nedelsiant telefonu susisiekė su Tarnyba, kuri patarė atsakovei dar kartą kreiptis su prašymu dėl teritorijos privatizavimo, atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. vasario mėnesį buvo įstatymiškai praplėsta įsiterpusio sklypo sąvoka. Atsakovė nedelsiant (2019 m. gegužės 20 d.) tokį prašymą pateikė Tarnybai ir 2019 m. liepos 8 d. gavo Tarnybos raštą, kad minėtą teritoriją gali išsipirkti sodininkų bendrija (duomenis neskelbtini) (toliau – ir Bendrija). 2019 m. birželio 1 d. įvykusiame Bendrijos narių susirinkime buvo pritarta minėtos teritorijos privatizavimui, todėl į Tarnybą su prašymu dėl leidimo privatizuoti žemę kreipėsi jau Bendrija ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. toks leidimas buvo gautas (Bendrijai nustatytas terminas iki 2024 metų). Teismo posėdyje atsakovė prašė ieškinį tenkinti iš dalies, nurodydama, kad jei niekam nepriklausanti tvora trukdo Tarnybai, atsakovė sutinka nutirpus sniegui tvorą pašalinti, išskyrus tvoros dalį iš (duomenis neskelbtini) gatvės, nes ji sutampa su Bendrijos riba.
4. Tarnyba dublike nurodė, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie pareigą pašalinti pažeidimą. Tarnyba pažymėjo, kad atsakovė 0,0737 ha ploto valstybinę žemę, aptvertą metalinėmis tvoromis, naudoja išskirtinai savo reikmėms.
5. Atsakovė triplike nurodė, kad Tarnyba neatliko konsultavimo funkcijos, nenurodė atsakovei, kaip ji galėtų įteisinti prižiūrimus plotus. 2020 m. vasario 24 d. atsakovė iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus gavo atsakymą į užklausimą, kuriame nurodyta, kad tarp (duomenis neskelbtini) ir (duomenis neskelbtini) gatvių gali būti formuojamas įsiterpęs sklypas. Atsakovė pažymėjo, kad tvoros nestatė, jai nugriauti yra reikalingas visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimas.
6. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime prašė dėl Tarnybos ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Inspekcija nurodė, kad nėra vykdžiusi patikrinimų dėl tvoros teisėtumo, tačiau dėl minėtos tvoros Inspekcijoje buvo gautas skundas, kuris buvo persiųstas 2019 m. gegužės 10 d. raštu Tarnybai atlikti valstybinę kontrolę ir priimti sprendimą dėl valstybinės žemės atlaisvinimo. Inspekcija pažymėjo, kad iš patikrinimo aktų ir jų priedų matyti, jog tvora, stovinti ant valstybinės žemės, yra naudojama atsakovės naudai – pratęsia atsakovės sklypo ribas rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje atsakovės sklypo pusėse, ir tokiu būdu užimtas valstybinės žemės plotas, esantis šalia atsakovės sklypo, naudojamas atsakovės reikmėms. Inspekcijos nuomone, atsakovei, kurios interesais tarnauja neteisėtai pastatytas statinys, t. y. tvora, nepriklausomai nuo to, kas ir kada ją pastatė, tenka pareiga pašalinti Tarnybos nustatytus pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Byloje nagrinėjama, ar Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teisėtai ir pagrįstai negatoriniu ieškiniu (lot. actio negatoria) reikalauja iš atsakovės pašalinti teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018 28 punktas). Savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 30 punktas).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
8. Atsakovė ir S. V. (S. V.) 1999 m. sausio 29 d. sudarė Sutartį, kurios 1 punktu susitarė, jog atsakovė maino su S. V. butą, esantį (duomenis neskelbtini), į 0,12 ha žemės sklypą ir jame esantį sodo pastatą sodų bendrijoje (duomenis neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. sausio 29 d. išraše su istorija nurodyta, kad minėto sklypo (duomenis neskelbtini) kadastro duomenų nustatymo data yra 1999 m. sausio 18 d. Atsakovė 1999 m. rugpjūčio 1 d. Bendrijos pirmininkei G. Š. pateikė prašymą leisti naudotis Bendrijos žeme, kuri ribojasi su atsakovės (duomenis neskelbtini) sklypu. Ant minėto prašymo yra G. Š. parašas ir prierašas „Sutinku“.
9. 2018 m. sausio 2 d. Tarnyba gavo R. B. skundą, kuriame prašoma patikrinti atsakovės sklypo naudojimą, nes sklypas aptvertas tvora, kuri galimai pastatyta ant valstybinės žemės. Tarnyba 2018 m. sausio 12 d. raštu „Dėl žemės naudojimo patikrinimo“ kreipėsi į atsakovę, informuodama, kad 2018 m. sausio 31 d. 14 val. bus vykdomas atsakovės sklypo ir šalia jo esančios valstybinės žemės dalies naudojimo patikrinimas vietoje. 2018 m. sausio 31 d. atsakovė pateikė rašytinį paaiškinimą Tarnybai, nurodydama, kad sklypo įsigijimo metu (1999 metais) teritorija buvo aptverta metaline tvora. Atsakovė taip pat paaiškino, kad jau 18 metų Bendrijos sutikimu prižiūri (reguliariai šienauja) šalia esantį Bendrijos bendro naudojimo žemės plotą. Be to, atsakovė nurodė, kad jos tvoros dalis aptveria ir dalį Bendrijos teritorijos, o tai yra aktualu dėl saugumo. Atsakovė nurodė, kad nei jos sklypui, nei Bendrijos teritorijai nėra atlikti kadastriniai matavimai, o pagal esamus jos sklypo bei Bendrijos planus, atsakovė ribų nepažeidžia ir nieko savavališkai neužima. Atsakovė pažymėjo, kad Bendrijos bendro naudojimo teritorijoje, kuria atsakovei leista naudotis, nėra vykdoma jokia veikla, nes joje nėra jokių statinių, daržų, sodo augalų, o tik žalia veja.
10. Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 13 d. raštu „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir šaukimo atvykti“ informavo atsakovę, kad 2018 m. sausio 31 d. buvo atliktas atsakovės sklypo naudojimo patikrinimas vietoje ir pradėta administracinio nusižengimo teisena. 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė kreipėsi į Tarnybą, prašydama leisti įsigyti ar išnuomoti laisvą žemės plotą šalia atsakovei priklausančio sklypo. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs šį atsakovės prašymą, 2018 m. lapkričio 7 d. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodė, kad atsakovės norimas pirkti valstybinės žemės plotas, esantis Bendrijoje šalia atsakovės sklypo, negali būti parduodamas, nes jis neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos. 2019 m. balandžio 23 d. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes atsakovės veiksmuose nėra tyčios, o 2019 m. gegužės 17 d. raštu „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, jo pašalinimo ir pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo“ nurodė atsakovei geranoriškai iki 2019 m. liepos 15 d. pašalinti 2018 m. sausio 31 d. patikrinimo metu nustatytą pažeidimą, t. y., kad atsakovės sklypas naudojamas taip, kad rytinėje, šiaurinėje ir vakarinėje sklypo pusėje esanti tvora įsiterpia į laisvą valstybinę žemę ir užima 0,0737 ha ploto. Atsakovė 2019 m. gegužės 20 d. dar kartą kreipėsi į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių, prašydama leisti išpirkti ar išnuomoti Bendrijos bendro naudojimo teritorijos dalį, kuri ribojasi su jos sklypu. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2019 m. liepos 8 d. raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pakartojo atsakovei, kad jos norimas pirkti valstybinės žemės plotas negali būti parduodamas, nes neatitinka įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos. 2019 m. liepos 13 d. į Tarnybos Vilniaus rajono skyrių kreipėsi Bendrija su prašymu leisti privatizuoti Bendrijos bendro naudojimo teritorijas remiantis Bendrijos generaliniu planu. Šį prašymą pasirašė atsakovė kaip Bendrijos pirmininkė. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. rugpjūčio 14 d. priėmė įsakymą, kuriuo nusprendė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – formuoti naujus valstybinius žemės sklypus, esančius (duomenis neskelbtini), reikalingus Bendrijos rekreacijai.
11. Tarnyba 2019 m. lapkričio 12 d. raštu „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, jo pašalinimo ir pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo“ paprašė atsakovės iki 2019 m. gruodžio 27 d. geranoriškai pašalinti 2018 m. sausio 31 d. patikrinimo metu nustatytą pažeidimą. Šiuo raštu Tarnyba nurodė, kad 2019 m. gruodžio 30 d. bus atliktas pakartotinis atsakovės sklypo naudojimo patikrinimas vietoje siekiant nustatyti, ar pažeidimai buvo geranoriškai pašalinti. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2019 m. gruodžio 30 d. atlikto pakartotinį patikrinimą ir 2020 m. sausio 2 d. akte nurodė, kad pažeidimai nepašalinti, t. y. atsakovės sklypą juosianti metalinė tvora užima laisvą valstybinę žemę. Minėto akto priedais nurodytos 6 nuotraukos (1 lapas) ir situacijos Schema (1 lapas). 2020 m. sausio 2 d. aktą ir Schemą pasirašė Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiasis specialistas M. D. Schemoje metalinė tvora pažymėta kaip netaisyklingos formos stačiakampis, kurio visos kraštinės tarpusavyje sujungtos. Viduje šioje stačiakampio pažymėtas atsakovės sklypas, o iš šiaurinės, rytinės ir vakarinių pusių pažymėtas užimtas laisvos valstybinės žemės plotas, kuris pagal Schemą sudaro 0,0737 ha.
12. UAB „Ginteka“ direktorius ir matininkas R. M. atliko atsakovės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė 2020 m. birželio 19 d. Žemės sklypo planą M 1:500 (toliau – ir Planas), kuriame nurodytas atsakovės 1 223 kv. m ploto sklypas. Atsakovės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Ginteka“ matininko R. M. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą patvirtinti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. liepos 8 d. sprendimu. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. spalio 9 d. išraše nurodyta atsakovės sklypo kadastro duomenų nustatymo data – 2020 m. birželio 19 d. Kadastro duomenų tikslinimo įrašas galioja nuo 2020 m. spalio 9 d.
Dėl ginčo santykių teisinio reguliavimo ir bylos esmės
13. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Žemės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės fondą sudaro visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektam, patikėtinė.
14. CK 4.110 straipsnyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas CK 4.95–4.99 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju, Tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, gindama patikėjimo teise valdomą, naudojamą ir disponuojamą turtą (valstybinę žemę), kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkai pastatytą tvorą, įsiterpiančią į valstybinę žemę. Tarnyba nurodė, kad ieškinį reiškia vadovaudamasi CK 4.98 straipsniu, numatančiu, kad savininkas (šiuo atveju – patikėtinis) gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
15. Atsižvelgiant į byloje pareikštą reikalavimą, matyti, kad Tarnyba savo, kaip valstybinės žemės patikėtinės teisių pažeidimą sieja su tvora, įsiterpiančia į valstybinę žemę. Pasak Tarnybos, atsakovei pašalinus minėtą tvorą, bus atlaisvinta valstybinė žemė ir Tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisės bus apgintos.
16. Iš byloje esančios Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiojo specialisto M. D. parengtos Schemos matyti, kad ginčo tvora sudaro netaisyklingos formos stačiakampį, kurio viduje yra ne tik atsakovės sklypas, bet ir valstybinė žemė. Atsakovės sklypo kadastrinius matavimus 2020 m. birželio 19 d. atlikęs matininkas R. M., atsakydamas į Tarnybos atstovės užduotą klausimą, teismo posėdžio metu patvirtino, kad tvora sudaro uždarą kontūrą. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovės sklypo pietinėje dalyje esanti tvora nepasibaigia ties atsakovės sklypo ribomis, o tęsiasi į vieną ir į kitą pusę. Tai atsispindi ir matininko R. M. rengtame Plane. Minėtas matininkas teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad šiame Plane tvora pažymėta linija su mažais apskritimais. Plane taip pat matyti, kad tvora pagal atsakovės sklypo rytinę dalį šiek tiek įsiterpia į valstybinę žemę (t. y. tvoros apatinis dešinysis kampas nesutampa su atsakovės sklypo riba Plane pažymėta skaičiumi 5). Be to, iš Plano matyti, kad tvora nepasibaigia ties atsakovės sklypo riba Plane pažymėta skaičiumi 3, o tęsiasi tolyn į valstybinę žemę. Taigi, atsakovės sklypo kadastriniai matavimai, atlikti matininko R. M., iš esmės patvirtina 2019 m. gruodžio 30 d. Schemoje pažymėtą ir teismo posėdyje kaip liudytojo apklausto Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiojo specialisto M. D. nurodytą aplinkybę, kad tvora apjuosia ne tik atsakovės sklypą, tačiau ir dalį valstybinės žemės, kurios didžioji dalis yra prie atsakovės sklypo iš rytinės ir šiaurinės pusių. Šios aplinkybės neneigia ir atsakovė.
17. Iš byloje esančios Sutarties matyti, kad atsakovė sklypą įsigijo 1999 m. sausio 29 d. ir po pusės metų (1999 m. rugpjūčio 1 d.) pateikė Bendrijai prašymą leisti naudotis Bendrijos žeme, kuri ribojasi su atsakovės sklypu. Kaip minėta, ant šio prašymo yra G. Š. (buvusi Bendrijos pirmininkė) parašas ir prierašas „Sutinku“. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pagal CK 4.106 straipsnio 1 dalį, turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. CK 4.109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kiti juridiniai ir fiziniai asmenys valdo, naudoja patikėtojo jiems perduotą turtą bei disponuoja juo tiek, tokia tvarka bei sąlygomis, kaip nustatyta turto perdavimo patikėjimo teise sutartyje, testamente, teismo sprendime ar įstatyme. Byloje nėra duomenų apie Tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, sudarytas valstybinės žemės perdavimo tretiesiems asmenims sutartis. Tarnyba ieškinyje nurodė, kad Bendrijos atsakovei duotas sutikimas nėra turto patikėtinės (Tarnybos) leidimas statyti valstybinėje žemėje statinius (šiuo atveju – tvorą).
18. Dėl atsakovės argumentų, susijusių tuo, kad sklypo įsigijimo metu tvora jau buvo, yra aktualūs kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).
19. Atsakovė teismo posėdyje taip pat nurodė, kad atsakovė valstybinės žemės, be to, kad stato automobilį, niekaip nenaudoja savo asmeniniams poreikiams, o tik prižiūri (šienauja). Atsakovė nurodė, kad tvoroje esantys vartai ir varteliai nerakinami. Šiuo aspektu teismas sutinka su trečiojo asmens Inspekcijos atsiliepimo argumentais, kad tvora, nepaisant to, kas ir kada ją pastatė, yra naudojama atsakovės interesais, nes pratęsia atsakovės sklypo ribas rytinėje, šiaurinėje ir nežymiai vakarinėje atsakovės sklypo pusėse. Nepaisant to, kad patekimas į aptvertą teritoriją nėra rakinamas, o valstybinėje žemėje, kaip nurodo atsakovė, nėra nei šiltnamio, nei gėlių, nei sodo augalų, uždarą kontūrą sudaranti tvora pati savaime žymi atskirą teritoriją, o atsižvelgiant į tai, kad dvi iš keturių tvoros kontūro kraštinių iš esmės didžiąją dalimi sutampa su atsakovės sklypo ribomis (pietinėje ir vakarinėje pusėse), tai yra aplinkybės, sudarančios pagrindą objektyviam stebėtojui manyti, kad visa tvora aptverta teritorija yra privati. Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas yra susijęs su viešuoju interesu, Tarnybai siekiant, kad laisva valstybinė žemė nesant tam išduotų leidimų nebūtų aptverta tvora ir tokiu būdu nebūtų sudarytos kliūtys netrukdomai patekti į valstybinę žemę, todėl aptarta situacija, kai tvora juosia ne tik atsakovės sklypą, bet ir dalį valstybinės žemės yra nesuderinama su viešuoju interesu. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos teisė valdyti patikėjimo teise valstybinę žemę yra pažeidžiama.
20. Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad Tarnyba įrodė, jog į valstybinę žemę įsiterpianti tvora pažeidžia Tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės teises. Atsižvelgiant į tai, kad tvora aptvertoje teritorijoje, be valstybinės žemės, yra tik atsakovei priklausantis žemės sklypas, Tarnyba teisėtai ir pagrįstai reikalauja tvorą, įsiterpiančią į valstybinę žemę, pašalinti būtent atsakovės, nepaisant to, kas pastatė šį neteisėtą statinį valstybinėje žemėje. Dėl atsakovės argumentų, susijusių su tuo, kad vis dar galioja Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. balandžio 23 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes atsakovės veiksmuose nėra tyčios, teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir, kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas (šiuo atveju – patikėtinis) neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013). Taigi, aplinkybė, kad atsakovei šiuo atveju nėra pritaikyta administracinė atsakomybė, sprendžiant negatorinio ieškinio pagrįstumo klausimą, neturi teisinės reikšmės.
21. Tarnyba prašo, kad teismas įpareigotų atsakovę pašalinti į valstybinę žemę įsiterpiančią tvorą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į Inspekcijos atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad ginčo tvora pagal statinių klasifikavimą priskirtina prie nesudėtingųjų statinių, šis terminas laikytinas pakankamu atsakovei įvykdyti reikalavimą dėl įsiterpusios į valstybinę žemę tvoros pašalinimo. Šiuo aspektu teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad tvorą pašalinti jai nebus sunku.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo
22. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas Tarnybos negatorinį ieškinį tenkina ir įpareigoja atsakovę per 20 dienų nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti be teisėto pagrindo į valstybinę žemę įsiterpiančią tvorą.
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinio pareiškimą atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista, priteistinos iš atsakovės. Už ieškinio pareiškimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), kuris, ieškinį tenkinus, priteistinas iš atsakovės į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai turi būti sumokamos į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovę I. L. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą, įsiterpiančią į valstybinę žemę.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės I. L. (duomenis neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.