Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-169-896/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Leonhard Weiss OÜ dėl delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje B. v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Kaip ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 str.).

Dėl termino prašymui pateikti

Kaip minėta, viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atvejį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010 išaiškinta, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl teismo sprendime padarytos esminės teisės taikymo klaidos ir prašymą pateikia byloje dalyvavę asmenys, tai termino prašymui atnaujinti procesą pradžia paprastai pripažįstama teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo diena. Taigi, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjo manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėja apie aplinkybę, kurią laiko naujai paaiškėjusia, sužinojo, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2024 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024. Pareiškėjos nuomone, būtent šioje nutartyje buvo padarytos jos nurodytos grubios ir esminės tiek jos teises ir teisėtus interesus, tiek viešąjį interesą pažeidusios klaidos. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja teismui pateikė 2024 m. birželio 28 d., todėl pareiškėja CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų prašymui pateikti nėra praleidusi.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte

Vienas iš pareiškėjos nurodytų pagrindų atnaujinti Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-169-896/2023 procesą numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, siekiantis atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022).

Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos akcentuojamą 2021 m. gegužės 14 d. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartimi buvo atsisakyta tenkinti. Savo galutinius reikalavimus ieškovė turėjo galimybę suformuluoti ir suformulavo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-169-896/2023, prašydama priteisti iš atsakovės UAB Leonhard Weiss OÜ 1 148 366,46 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Dėl, jos nuomone, nepagrįstai iš jos atimtos teisės gauti 1 148 366,46 Eur dydžio delspinigius UAB „Autokausta“ teikė ir kasacinį skundą, jame rėmėsi partnerių 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudaryto susitarimo 3.2 punkto formuluote. Savo kasacinio skundo 35 pastraipoje ieškovė buvo nurodžiusi ir aplinkybes dėl jos 2021 m. gegužės 14 d. pareiškimo dėl reikalavimų didinimo netenkinimo.

Iš civilinėje byloje Nr. e2-169-896/2023 priimtų teismų procesinių dokumentų matyti, kad tiek žemesnės instancijos teismai, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vertino, kokio dydžio šalutinės prievolės vykdymo gali reikalauti ieškovė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartyje konstatavo, kad nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kilus ginčui taikomos šalių sutartyje, o ne įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamosios palūkanos, nagrinėjamoje byloje ginčas dėl kompensuojamųjų procesinių palūkanų, mokamų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir atitinkamai – iki visiško prievolės įvykdymo, taikant Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyto dydžio kompensuojamąsias procesines palūkanas, jau yra išspręstas nurodytoje byloje, todėl pakartotinai reikalavimas priteisti procesines palūkanas, pareikštas jau kitu pagrindu – pagal Sutarties Nr. 1 3.2 punktą, nagrinėjamoje byloje nebegali būti tenkinamas. Taip pat nurodė, kad iki bylos teisme iškėlimo dienos (2020 m. rugpjūčio 6 d.) ieškovė nuostolių, kurie turėtų būti jai kompensuojami ikiteisminėmis kompensuojamosiomis palūkanomis, dar nebuvo patyrusi, todėl šioje byloje ieškovės reikalavimas priteisti jas iš atsakovės atmestas pagrįstai.

Pati pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad nekelia klausimo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atlikto faktinių aplinkybių vertinimo ar teisės taikymo (aiškinimo), todėl iš nustatytų aplinkybių nėra pagrindo spręsti, kad nebuvo įvertinta dalis byloje buvusių teisiškai reikšmingų dokumentų. Tuo tarpu jokių naujų reikšmingų aplinkybių pareiškėja nenurodė, jokių naujų dokumentų nepateikė. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės jau yra ištirtos ir įvertintos, neduoda pagrindo, atnaujinus procesą, tikėtis kitokio ginčo išsprendimo rezultato.

Teismo vertinimu pateiktu prašymu atnaujinti procesą pareiškėja faktiškai siekia naujo civilinės bylos Nr. e2-169-896/2023 peržiūrėjimo instancine tvarka, nors šioje byloje jau yra priimtas galutinis ir neskundžiamas kasacinio teismo procesinis sprendimas dėl šalių ginčo esmės (CPK 18 str.). Vien tai, kad pareiškėja subjektyviai nesutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties išvadomis, kitaip vertina faktines bylos aplinkybes, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje. Pažymėtina, jog proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar nevykdyti priimtų ir įsiteisėjusių teismų sprendimų, šis institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais, kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte

CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, tačiau šie asmenys gali kreiptis į teismą su parašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Pareiškėja prašyme atnaujinti procesą nurodo, jog yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-169-896/2023 vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kadangi priimta akivaizdžiai klaidinga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis, pažeidžianti viešąjį interesą, ir tik atnaujinus procesą ir ištaisius šiuos pažeidimus, bus apgintas viešas interesas.

Kaip jau minėta, šiuo pagrindu atnaujinti procesą galima tik jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos prašyme nurodytu pagrindu (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) bylos proceso atnaujinimas yra negalimas dėl tos priežasties, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas ne tik apeliacine tvarka, bet ir kasacine tvarka.

Nors pareiškėja, prašyme akcentuoja, kad buvo pažeistas viešas interesas, kuris būtų apgintas tik atnaujinus procesą byloje, tačiau pažymėtina, kad tokia teisė suteikta tik generaliniam prokurorui (CPK 365 str. 2 d.), kuris, siekdamas apginti viešąjį interesą, gali prašyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, ne tik tais atvejais, kai toks sprendimas (nutartis) nėra peržiūrėtas, bet ir kai jis yra peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras šioje byloje prašymo atnaujinti procesą nėra pateikęs, todėl pareiškėjos argumentai dėl viešojo intereso gynimo, atmestini kaip nepagrįsti, o prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-169-896/2023 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinus, pareiškėjai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Atsakovė UAB Leonhard Weiss OÜ teismui pateikė įrodymus, kad, nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo, turėjo 1 887,60 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į prašymą parengimą (2024 m. liepos 15 d. sąskaita faktūra, 2024 m. liepos 16 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas).

Atsižvelgęs, kad už prašymą dėl proceso atnaujinimo pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.8 punktą numatyta galima priteisti maksimali suma – 5 402,50 Eur, teismas sprendžia, kad atsakovės prašoma priteisti 1 887,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma už atsiliepimo į prašymą parengimą yra reali, nėra aiškiai per didelė, todėl, prašymą atmetus, priteistina iš pareiškėjos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-169-896/2023 netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“, juridinio asmens kodas 135007799, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Leonhard Weiss OÜ, juridinio asmens kodas 111694915, 1 887,60 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 60 centų) teisinės pagalbos išlaidas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą