Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-169-896/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovei Estijoje registruotai bendrovei „Leonhard Weiss OÜ“ dėl delspinigių priteisimo; suinteresuotas asmuo – Estijoje registruota bendrovė „Leonhard Weiss OÜ ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas netenkino apeliantės prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose įtvirtintais pagrindais (dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir aiškios teisės normos taikymo klaidos) ar ne.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą

17. CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK III dalies XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad nors teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus, t. y. išimtinis ir išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022, 25 punktas).

19. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad, išnagrinėjus bylą kasaciniame teisme, paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pasak, apeliantės, kasacinis teismas neteisingai nurodė, kad byloje pareikšti reikalavimai priteisti delspinigius išnagrinėti kitoje byloje (užteršto grunto byloje), todėl nepagrįstai atmetė apeliantės kasacinį skundą.

20. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi, pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019, 20 punktas; 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-701/2022, 30 punktas).

21. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius galėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo gali būti pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018, 40 punktas).

22. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) ir nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Autokausta“ 2020 m. birželio 4 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės bendrovės „Leonhard Weiss OU“ 41 920 Eur, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-632-273/2021 (ankstesnis bylos Nr. e2-1618-272/2020)).

23. Ieškovė UAB „Autokausta“ 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės bendrovės „Leonhard Weiss OU“ 2 152 532 Eur, 8 proc. procesines palūkanas (civilinė byla Nr. e2-1760-896/2021). Ieškovė 2020 m. spalio 22 d. patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti 2 820 804,32 Eur, 8 proc. procesines palūkanas.

24. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-1760-896/2020 ir Nr. e2-1618-273/2020 sujungtos, paliekant civilinės bylos Nr. e2-1618-273/2020.

25. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, nes, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, ieškovė nurodė naujas aplinkybes ir pateikė naujus, reikšmingus bylai įrodymus. Ieškovė UAB „Autokausta“ pateikė tris pareiškimus dėl ieškinio reikalavimų padidinimo: 1) 2021 m. gegužės 10 d. pareiškimu prašė reikalavimą dėl skolos už užteršto grunto išvalymo darbus priteisimo laikyti 2 840 552,32 Eur; 2) 2021 m. gegužės 20 d. pareiškimu – papildomai priteisti iš atsakovės bendrovės „Leonhard Weiss OÜ“ 427 630,12 Eur negautų pajamų ir 36 proc. procesines palūkanas; 3) 2021 m. gegužės 26 d. pareiškimu – priteisti iš atsakovės 8 proc. procesines palūkanas už visą priteistą sumą už atliktus užteršto grunto išvalymo darbus nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2020 m. rugsėjo 20 d., 8 proc. palūkanas už 2 510 696,98 Eur už atliktus užteršto grunto išvalymo darbus ir 36 proc. palūkanas už 329 855,34 Eur už atliktus užteršto grunto išvalymo darbus nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. balandžio 26 d., 36,5 proc. procesines palūkanas už visą priteistą sumą už užteršto grunto išvalymo darbus, skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė patenkinti ieškovės UAB „Autokausta“ pareiškimus dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, nes ieškovė nurodė naujas faktines aplinkybes ir pareiškė naujus piniginius reikalavimus. Teismas išaiškino ieškovei teisę naujus reikalavimus pareikšti atskiroje civilinėje byloje.

26. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu patenkino ieškovės reikalavimus: priteisė ieškovei iš atsakovės 41 920 Eur, 2 820 804,32 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. procesines palūkanas (civilinė byla Nr. e2-632-273/2021). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi pakeitė pirmiau nurodytą teismo sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 2 820 804,32 Eur nuostolių atlyginimą, 8 proc. procesines palūkanas ir atmetė kitą ieškinio dalį (civilinė byla Nr. e2A-384-1120/2022).

27. Ieškovė UAB „Autokausta“ 2021 m. liepos 15 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės „Leonhard Weiss OÜ“ 214 907,20 Eur delspinigius, 8 proc. procesines palūkanas. Ieškovė 2021 m. gruodžio 23 d., 2022 m. gegužės 30 d., 2022 spalio 20 d., 2022 m. lapkričio 15 d. pareiškimais patikslino ieškinio reikalavimus. Patikslinusi reikalavimus, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1 148 366,46 Eur delspinigius ir 8 proc. procesines palūkanas (civilinė byla Nr. e2-169-896/2023). Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 27 d. sprendimu atmetė ieškinį. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 rugsėjo 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla e2A-494-567/2023).

28. Ieškovė UAB „Autokausta“, nesutikdama nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartimi, pateikė kasacinį skundą. Kasacinio skundo 35 punkte nurodė, kad ji neturėjo galimybės reikalauti priteisti delspinigius kitoje išnagrinėtoje byloje dėl nuostolių atlyginimo, nes buvo sprendžiamas nuostolių atlyginimo, bet ne skolos priteisimo klausimas. Be to, teismas neskundžiama nutartimi atsisakė patenkinti ieškovės UAB „Autokausta“ pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e3K-3-79-313/2024). Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas aptarė pirmiau aptartą apeliantės aplinkybę (civilinė byla Nr. e3K-3-79-313-2024, nutarties 27.3 papunktis).

29. Kasacinis teismas įvertino šalių susitarimą mokėti kompensuojamąsias palūkanas ir ieškovės teisę reikalauti iš atsakovės 1 148 366,46 Eur palūkanų pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo Nr. 1 3.2 papunktį. Kasacinis teismas nurodė, kad ieškovė, gindama savo pažeistas teises atsakovei nepervedus atlyginimo už atliktus darbus pagal sudarytą sutartį, pasirinko savo teisių gynybos būdą – reikalauti nuostolių atlyginimo ir įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų procesinių palūkanų civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022, ir Lietuvos apeliacinis teismas, pagal ieškovės nustatyto teisminio nagrinėjimo dalyko ribas išnagrinėjęs bylą, 2022 m. spalio 6 d. nutartimi patenkino dalį reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės procesines palūkanas. Nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kilus ginčui taikomos šalių sutartyje, bet ne įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamosios palūkanos, tačiau nagrinėjamoje byloje ginčas dėl kompensuojamųjų procesinių palūkanų, mokamų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir atitinkamai – iki visiško prievolės įvykdymo, taikant Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyto dydžio kompensuojamąsias procesines palūkanas, jau yra išspręstas nurodytoje byloje, todėl pakartotinai reikalavimas priteisti procesines palūkanas, pareikštas jau kitu pagrindu – pagal Sutarties Nr. 1 3.2 punktą, nagrinėjamoje byloje nebegali būti tenkinamas.

30. Spręsdamas dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės kompensuojamųjų palūkanų, kasacinis teismas įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ieškovė kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 6 d., o teisę į palūkanas įgijo 2021 m. balandžio 26 d., nes pinigus užsakovė pervedė tik 2021 m. balandžio 23 d., todėl atsakovė įgijo pareigą pagal sutartį atsiskaityti tik 2021 m. balandžio 26 d., t. y. paskirstyti iš užsakovės 2021 m. balandžio 23 d. gautas lėšas. Kompensuojamosios palūkanos skaičiuojamos iki bylos teisme iškėlimo dienos (šiuo atveju – 2020 m. rugpjūčio 6 d.). Tuo metu ieškovė dar neturėjo teisės reikalauti, kad atsakovė įvykdytų sutartį, taip pat atitinkamai jos atsakomybės už sutarties nevykdymą, t. y. kompensuojamųjų palūkanų pagal sutarties Nr. 1 3.2 papunktį. Dėl šios priežasties iki bylos teisme iškėlimo dienos (2020 m. rugpjūčio 6 d.) ieškovė nuostolių, kurie turėtų būti jai kompensuojami palūkanomis, dar nebuvo patyrusi (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 28 d. nutarties 59, 60 punktai).

31. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė, siekdama įrodyti, kad yra pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neteisingai remiasi kasacinio teismo praktika. Jos nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nesutampa. Apeliantės nurodytose bylose atnaujintas procesas, nes kasacinis teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir šalims negalėjo būti žinoma, kad kasacinio teismo sprendimas bus jomis grindžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018; 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-7-154-378/2018).

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką, įvertinęs nustatytas aplinkybes, nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad paaiškėjo naujos aplinkybės po to, kai kasacinis teismas paskelbė 2024 m. kovo 28 d. nutartį, kuria netenkino apeliantės kasacinio skundo. Tai, kad apeliantė kitaip vertina faktines aplinkybes, šalių teisinius santykius, teisę reikalauti palūkanų, nepagrindžia, kad kasacinis teismas padarė esminių klaidų, kurios galėtų būti pagrindas išnagrinėtos bylos procesui atnaujinti. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios. Jos buvo žinomos šalims ir teismams. Taigi, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir jos negali būti vertinamos kaip CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas procesui atnaujinti.

Dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą

33. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą. Šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018, 19 punktas; 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023, 31 punktas).

35. Apeliantė teigia, kad byloje yra viešasis interesas, todėl nepaisant to, jog byla buvo peržiūrėta apeliacine ir kasacine tvarka ir apeliantė pagal proceso įstatymą neturi teisės (yra netinkamas subjektas) pateikti prašymą atnaujinti procesą (pagal CPK 366 straipsnio 2 dalį viešąjį interesą ginti turi teisę tik prokuroras), vis dėlto, siekiant apsaugoti viešąjį interesą, procesas turi būti atnaujintas. Nurodytą argumentą apeliantė grindžia teismų praktika, pagal kurią procesas atnaujintas išnagrinėtose bylose, susijusiose su viešojo intereso apsauga, nepaisant to, kad prašymą pateikė ne prokuroras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007).

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis apeliantės nurodytoje kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje priimta nutartimi, nes skiriasi šios ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės. Apeliantės nurodytoje kasacinio teismo byloje nustatyta, kad teismai, spręsdami išlaikymo klausimą, netaikė Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 97 straipsnio ir nesiaiškino esminių aplinkybių, kurios pagal šio straipsnio nuostatas galėjo lemti išlaikymo prievolės konstatavimą ir kitokį nei priimtas sprendimo priėmimą, todėl atnaujintino procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (teismo sprendime padaryta aiški teisės taikymo klaida). Apeliantės nurodytoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad proceso atnaujinimas ypač reikšmingas tais atvejais, kai byla susijusi su viešojo intereso apsauga, o sprendime padarytą esminę klaidą ištaisyti galima tik atnaujinus procesą. Tokiais atvejais atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Paramos reikalingų asmenų teisių ir teisėtų interesų, susijusių su išlaikymu, apsauga yra viešasis interesas. Nors byla buvo peržiūrėta apeliacine tvarka, atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo instituto paskirtį užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas ir nebūtų paliktas galioti aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, taip pat į viešąjį interesą šioje byloje, teismas atnaujino procesą.

37. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamoje byloje būtina apsaugoti viešąjį interesą, nes bylos šalių ginčas kilo iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kuriems per se (savaime) būdingas viešasis interesas. Nurodytas atskirojo skundo argumentas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinė byla, kurios procesą apeliantė prašo atnaujinti, nėra viešųjų pirkimų byla. Šalis siejo ne viešųjų pirkimų, bet privatūs sutartiniai teisiniai santykiai – šalys buvo jungtinės veiklos sutarties parneriai. Aplinkybė, kad šalys vykdė valstybinės reikšmės objekto – „RAIL BALTICA“ geležinkelio linijos – statybos (rekonstrukcijos) projektą, savaime nereiškia, kad jas siejusiuose tarpusavio (vidiniuose partnerių santykiuose pagal jų sudarytą jungtinės veiklos sutartį), bet ne jų ir užsakovės (išoriniuose santykiuose pagal statybos rangos sutartį, sudarytą viešųjų pirkimų būdų) teisiniuose santykiuose yra viešasis interesas. Nenustačius, kad prašoma atnaujinti byla, susijusi su viešo intereso apsauga, taip pat, kad bylą išnagrinėjęs teismai aiškiai neteisingai taikė teisės normas, neteisingai įvertino aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas pareiškimų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

39. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Suinteresuotas asmuo prašo priteisti 1 573 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: PVM sąskaitą faktūrą, suteiktų paslaugų ataskaitą, sąskaitos išrašą.

40. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

41. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 1 punkte įtvirtinta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybinė duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

42. Suinteresuotas asmuo patyrė bylinėjimosi išlaidas 2024 m. III ketvirtį. Užpraėjusio ketvirčio – 2024 m. I ketvirčio – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 161 Eur. Dėl to rekomenduotinas atlyginti maksimalus užmokestis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą – 864,40 Eur (2 161 x 0,4 = 807,28).

43. Vertindamas prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Teismas daro išvadą, kad suinteresuoto asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduotiną atlyginti maksimalų dydį už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, todėl jis mažintinas iki 864,40 Eur. Suinteresuotam asmeniui iš apeliantės priteisiama 864,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Estijoje registruotai bendrovei „Leonhard Weiss OÜ“ (juridinio asmens kodas 111694915) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ (juridinio asmens kodas 135007799) 864,40 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus keturiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.