- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- e2-1126-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00330-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“
- Atsakovas
- Leonhard Weiss OÜ
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1330-1043/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovei Leonhard Weiss OÜ dėl delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autokausta“ 2021 m. liepos 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Leonhard Weiss OÜ, kuriuo prašo teismo priteisti jai iš atsakovės 214 907,20 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė Leonhard Weiss OÜ 2021 m. liepos 27 d. pateikė prašymą stabdyti civilinę bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021 (toliau – ir Byla Nr. 1) įsiteisėjimo. Nurodė, kad Kauno apygardos teisme tarp tų pačių ginčo šalių yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-632-273/2021, kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl pagrindinės prievolės vykdymo, o tai yra neatsiejamai susiję su reikalavimo, pareikšto šioje civilinėje byloje Nr. e2-1330-1043/2021 (toliau – ir Byla Nr. 2) dėl delspinigių priteisimo pagrįstumo vertinimu. Kadangi dar nėra priimtas sprendimas dėl to, ar apskritai egzistuoja atsakovės prievolė mokėti už ieškovės atliktus naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus, neįmanoma nagrinėti civilinės bylos, kurioje prašoma priteisti delspinigius už mokėjimo pradelsimą. Atsakovės teigimu, tolimesnis Bylos Nr. 2 nagrinėjimas gali sukelti situaciją, kai tos pačios aplinkybės bus nustatinėjamos kelis kartus skirtingose bylose, o tai gali lemti tarpusavyje prieštaringų teismo sprendimų priėmimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sustabdė civilinę bylą Nr. e2-1330-1043/2021 iki teismo sprendimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021 įsiteisėjimo.
4. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teisme tarp tų pačių ginčo šalių yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-632-273/2021 dėl pagrindinės prievolės vykdymo, kuri, teismo vertinimu, yra neatsiejamai susijusi su ieškovės šioje civilinėje byloje Nr. e2-1330-1043/2021 pareikšto reikalavimo priteisti delspinigius pagrįstumo vertinimu.
5. Teismas sprendė, kad, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl to, ar egzistuoja atsakovės prievolė atlikti mokėjimą už naftos produktais užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus, neįmanoma nagrinėti Bylos Nr. 2, kurioje prašoma priteisti delspinigius už mokėjimo pradelsimą.
6. Be to, teismas pažymėjo, kad tolimesnis Bylos Nr. 2 nagrinėjimas gali sukelti situaciją, kai tos pačios aplinkybės bus nustatinėjamos kelis kartus skirtingose bylose, o tai gali lemti tarpusavyje prieštaringų teismo sprendimų priėmimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė UAB „Autokausta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir prašymą stabdyti bylą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, lakoniška ir deklaratyvi, o tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti nutartį. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nevertino ir neanalizavo ieškovės nurodytų esminių aplinkybių, reikšmingų teisingam klausimo dėl bylos stabdymo išsprendimui. Byla Nr. 1 pati savaime negali būti pagrindas stabdyti Bylą Nr. 2. Teismas nagrinėjamu atveju turėjo nustatyti: pirma, ar tarp Bylos Nr. 1 ir Bylos Nr. 2 egzistuoja prejudicinis ryšys – ar sutampa šiose bylose nagrinėjamų reikalavimų faktiniai ir teisiniai pagrindai; antra, ar teismas pats Byloje Nr. 2 gali nustatyti visus Bylai Nr. 2 reikšmingus faktus; trečia, ar Byloje Nr. 1 ir Byloje Nr. 2 pareikšti tapatūs reikalavimai; ketvirta, ar Bylos Nr. 1 nagrinėjimas apriboja teismo galimybes tinkamai išnagrinėti Bylą Nr. 2; penkta, ar sustabdžius Bylos Nr. 2 nagrinėjimą nebūtų pažeisti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai.
7.2. Teismas visiškai nepasisakė dėl šių ieškovės akcentuotų svarbių aplinkybių: teikdama prašymą stabdyti bylą, atsakovė elgiasi nesąžiningai ir siekia vilkinti Bylos Nr. 2 nagrinėjimą; Byla Nr. 1 praktiškai yra baigta nagrinėti, todėl Bylos Nr. 2 sustabdymas yra betikslis; Byloje Nr. 1 ir Byloje Nr. 2 nagrinėjami reikalavimai neprieštarauja vienas kitam, todėl Byla Nr. 2 gali būti nagrinėjama vienu metu su Byla Nr. 1; Bylos Nr. 2 sustabdymas prieštarautų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams; teismas pats gali nustatyti Bylai Nr. 2 reikšmingus faktus ir aplinkybes.
7.3. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja privalomasis Bylos Nr. 2 stabdymo pagrindas. Teismas neturėjo nei pareigos, nei teisės stabdyti Bylos Nr. 2 nagrinėjimą, kadangi nėra jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų kliudyti teismui išnagrinėti Bylą Nr. 2 iš esmės. Byla Nr. 1 ir Byla Nr. 2 nėra susijusios taip, kad, neišnagrinėjus Bylos Nr. 1, teismas neturėtų galimybės nagrinėti Bylos Nr. 2.
7.4. Byloje Nr. 1 2021 m. gegužės 14 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo padidinimo, kuriuo papildomai prašė iš atsakovės priteisti delspinigius, tačiau 2021 m. birželio 7 d. nutartimi buvo atsisakyta tenkinti minėtą pareiškimą, todėl neliko kitos išeities, kaip inicijuoti atskirą bylą dėl delspinigių priteisimo – Bylą Nr. 2. Bylos Nr. 2 sustabdymas prieštarauja susiklosčiusiai ginčų dėl skolos ir delspinigių priteisimo praktikai, kadangi paprastai civiliniuose ginčuose skolos ir delspinigių priteisimo klausimas yra nagrinėjamas lygiagrečiai vienoje byloje ir dėl šių abiejų reikalavimų būna priimamas vienas teismo sprendimas. Todėl nepagrįsta būtų teigti, kad ir šioje situacijoje skolos ir delspinigių priteisimo klausimas negali būti nagrinėjamas lygiagrečiai, tik ne vienoje byloje, o dvejose skirtingose bylose (Byloje Nr. 1 ir Byloje Nr. 2). Bylos Nr. 1 nagrinėjimas yra baigtas, o Byla Nr. 2 net nėra perėjusi į pasirengimo bylos nagrinėjimui stadiją (kol kas byloje yra tik pareikštas ieškinys), todėl šioje Bylos Nr. 2 nagrinėjimo stadijoje net nėra tikslo spręsti klausimo dėl jos sustabdymo. Šis klausimas galės būti išspręstas bet kada vėlesnėje Bylos Nr. 2 nagrinėjimo stadijoje, jei tai bus būtina.
7.5. Teismas turi visas galimybes nustatyti Bylai Nr. 2 reikšmingus faktus ir be teismo sprendimo Byloje Nr. 1. Juo labiau, kad tiek Bylą Nr. 1, tiek Bylą Nr. 2 nagrinėja tas pats teismas.
7.6. Skundžiama nutartimi nepagrįstai sustabdžius Bylos Nr. 2 nagrinėjimą, būtų šiurkščiai pažeisti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai. Be to, dėl aiškiai nepagrįstos ir nemotyvuotos nutarties stabdyti Bylos Nr. 2 nagrinėjimą taip pat būtų pažeista ir Bylos Nr. 2 šalių teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką bei kad tarp Bylos Nr. 2 šalių kaip įmanoma greičiau būtų atkurta taika.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Leonhard Weiss OÜ atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
8.1. Tai, kad teismas nepasisakė dėl kiekvieno ieškovės pateikto argumento nereiškia, kad nutartis yra nemotyvuota. Teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą nutartį. Vien tai, kad ieškovė yra nepatenkinta nustatytų aplinkybių vertinimu, nesuponuoja nutarties neteisėtumo.
8.2. Šiuo atveju egzistuoja privalomasis bylos stabdymo pagrindas, įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. Bylos Nr. 1 teisinis pagrindas yra atsakovės pareiga sumokėti už ieškovės atliktus darbus, tuo tarpu Bylos Nr. 2 teisinis pagrindas yra atsakovės pareiga sumokėti netesybas, kylančias dėl tariamai pradelsto apmokėjimo už atliktus darbus, kurie, neįsiteisėjus sprendimui Byloje Nr. 1, dar net neaišku, ar turės būti apmokėti.
8.3. Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas turėjo vertinti, ar Byloje Nr. 1 ir Byloje Nr. 2 pareikšti tapatūs reikalavimai. Bylų ir jose pareikštų reikalavimų tapatumas nėra privalomas sustabdant Bylą Nr. 2. Byloje Nr. 2 nagrinėjamas išvestinis reikalavimas iš Byloje Nr. 1 nagrinėjamo reikalavimo, o tai reiškia, kad Byloje Nr. 2 pareikštas ieškovės reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su Byloje Nr. 1 pareikštu reikalavimu.
8.4. Teisėtas ir pagrįstas bylos stabdymas nelaikytinas pažeidžiančiu civilinio proceso principus, todėl atmestini ir skundo argumentai, kad, sustabdžius Bylą Nr. 2, bylos nagrinėjimas užsitęs neleistinai ilgai.
8.5. Tol, kol Byloje Nr. 1 nėra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, nėra jokios reikšmės, kurioje proceso stadijoje Byla Nr. 1 šiuo metu yra.
8.6. Būtent dėl to, kad Byloje Nr. 1 ir Byloje Nr. 2 nagrinėjami ne tik, kad vienas kitam neprieštaraujantys, bet neatsiejamai susiję klausimai (Byloje Nr. 1 – pagrindinės prievolės klausimas, Byloje Nr. 2 – išvestinės prievolės klausimas), Byla Nr. 2 ir turi būti sustabdyta iki Bylos Nr. 1 išnagrinėjimo.
8.7. Šiuo atveju neturi jokios įtakos aplinkybė, kad teismas galėtų nustatyti Bylai Nr. 2 reikšmingas aplinkybes pats. Jei teismas šias aplinkybes nustatinėtų pats, susidarytų situacija, kai tos pačios aplinkybės kaip ir Byloje Nr. 1 būtų nustatinėjamos antrą kartą. Tai pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus bei prieštarautų teismų praktikai. Be to, Byloje Nr. 2 pakartotinai renkant įrodymus ir nustatinėjant aplinkybes, kurios jau yra nustatinėjamos Byloje Nr. 1, kiltų grėsmė priimti skirtingus teismo sprendimus bei padaryti skirtingas išvadas dėl tų pačių aplinkybių.
8.8. Atsakovės prašymas stabdyti Bylą Nr. 2 negali būti laikomas priemone vilkinti procesą. Prašymas dėl Bylos Nr. 2 sustabdymo grindžiamas objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis ir galiojančiu teisiniu reglamentavimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria sustabdyta byla iki teismo sprendimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021 įsiteisėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl pagrindo stabdyti bylą (ne)egzistavimo
11. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
12. CPK reglamentuojami civilinės bylos sustabdymo pagrindai išskiriami į dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą.
13. Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
14. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
15. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91).
16. Taigi, teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai.
17. Įvertinęs nagrinėjamam klausimui dėl bylos stabdymo aktualias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad egzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalyje 3 punkte įtvirtintas privalomas bylos stabdymo pagrindas.
18. Šalių susitarimas dėl netesybų nėra savarankiška prievolė, tai išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tuo atveju, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo pagrindinę prievolę, todėl, kaip ir nurodo pati apeliantė, paprastai reikalavimai dėl pagrindinės prievolės ir delspinigių priteisimo yra nagrinėjami vienoje byloje ir dėl šių abiejų reikalavimų būna priimamas vienas teismo sprendimas. Tačiau tai, priešingai nei tvirtina apeliantė, nesuponuoja išvados, kad klausimas dėl pagrindinės prievolės egzistavimo ir delspinigių priteisimo gali būti nagrinėjamas lygiagrečiai dviejose skirtingose bylose.
19. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad reikalavimai dėl pagrindinės prievolės ir netesybų (delspinigių) priteisimo nagrinėjami skirtingose bylose. Byloje Nr. 1 sprendžiama, ar atsakovei apskritai atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovei nuostolius už atliktus darbus, o Byloje Nr. 2 keliamas klausimas dėl to, ar yra pagrindas reikalauti iš atsakovės sumokėti netesybas dėl prievolės nevykdymo laiku. Taigi, Byloje Nr. 1 yra sprendžiama dėl pagrindinės prievolės, kuri, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, yra neatsiejamai susijusi su ieškovės Byloje Nr. 2 pareikštu reikalavimu priteisti netesybas (delspinigius).
20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu, priimtu Byloje Nr. 1, ieškovės UAB „Autokausta“ ieškinys tenkintas, tačiau dėl minėto teismo sprendimo yra pateiktas apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas, priimtas Byloje Nr. 1, šiuo metu nėra įsiteisėjęs, kaip teisiškai nepagrįstas vertintinas skundo argumentas, jog Bylos Nr. 1 nagrinėjimas iš esmės yra baigtas, todėl bylos stabdymas šiuo atveju yra betikslis ir formalus.
21. Situacijos teisinio vertinimo nekeičia ir ieškovės atskirajame skunde akcentuojamas argumentas, kad visos Bylai Nr. 2 išnagrinėti reikšmingos aplinkybės gali būti nustatytos nagrinėjant šią bylą. Kaip jau minėta, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tam, kad būtų išvengta prieštaringų teismų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose priėmimo, siekiant, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, kad būtų sumažintos byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo finansinės ir laiko sąnaudos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sustabdžius šią civilinę bylą bus pasiekti nurodyti tikslai – bus išvengta galimai skirtingo tapačių faktinių aplinkybių vertinimo ir bus sudaryta galimybė išvengti papildomų laiko bei finansinių sąnaudų šalims įrodinėjant iš esmės tapačias aplinkybes skirtingose bylose.
22. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti, kad teisė į teisingą teismą nebus sėkmingai ir tinkamai įgyvendinta, jei ekonomiškumo, koncentracijos, trumpiausio bylos nagrinėjimo laiko principus laikysime prioritetiniais, neatsižvelgdami į bylų nagrinėjimo kokybę. Teisė, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką išnagrinėtų teismas, turi būti įgyvendinama laikantis kiekybinių ir kokybinių kriterijų pusiausvyros.
23. Stokoja pagrįstumo ir atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai nurodė nustatytas nagrinėjamam klausimui teisiškai reikšmingas aplinkybes bei teisinį pagrindą, kuriuo remdamasis, nusprendė stabdyti Bylą Nr. 2. Nors nutartyje nėra detaliai pasisakyta dėl kiekvieno ieškovės argumento, tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad nutartis yra nepakankamai motyvuota ar kad teismas apskritai nevertino ieškovės pateiktų argumentų.
24. Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį pateikti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Nurodytų argumentų pagrindu sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygas ir pagrįstai sustabdė civilinę bylą šio punkto pagrindu iki teismo sprendimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021 įsiteisėjimo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.