Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-494-567/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-07
Bylos Nr.: e2A-494-567/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00330-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Neringa Švedienė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“
Atsakovas: Leonhard Weiss OÜ

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.2.1Netesybos
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas

Civilinė byla Nr. e2A-494-567/2023Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00330-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 3.1.7.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovei Leonhard Weiss OÜ dėl delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Autokausta“ pateikė ieškinį, kurį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ 1 148 366,46 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė, UAB „Hidrostatyba“ (dabar likviduojama dėl bankroto UAB „Hidrostatyba“, toliau – ir BUAB ,,Hidrostatyba“) ir atsakovė sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01, siekdamos dalyvauti, o vėliau ir įvykdyti užsakovės akcinės bendrovės „LTG Infra“ Rail Baltica geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcijos projektą (toliau – ir Projektas). Projekto atsakinguoju partneriu buvo paskirta UAB „Hidrostatyba“.

3. 2017 m. rugpjūčio 1 d. partnerės sudarė trišalį susitarimą Nr. 1 (toliau – ir Susitarimas Nr. 1), kuriame numatė tarpusavio atsiskaitymo tvarką. Susitarime Nr. 1 buvo numatyta, kad: partnerės, laimėjusios konkursą, prieš pasirašydamos pirkimo sutartį, įsipareigoja visų partnerių vardu atidaryti atskirą sąskaitą banke, kurioje esančiomis lėšomis partnerės disponuotų kartu, tai yra bet kokios bankinės operacijos, mokėjimai vykdomi trimis parašais, kurių po vieną teks kiekvienos partnerės įgaliotam atstovui. Ši sąskaita bus nurodoma visose sąskaitose faktūrose, išrašytose užsakovei. Bet kokios lėšos iš užsakovės, gautos vykdant Projektą, turi (turėjo) būti mokamos į šią banko sąskaitą (2 punktas). Partnerėms iš užsakovės gaunamos į šią sąskaitą lėšos paskirstomos per dvi darbo dienas (3 punktas). Jei bet kuri iš partnerių delsia ar vengia atlikti bet kokius veiksmus, kad Susitarimo Nr. 1 2 punkte nurodytos lėšos būtų paskirstomos ir išmokamos partnerėms, tokia partnerė įsipareigoja kitoms partnerėms mokėti po 0,1 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo neišmokėtos kitoms partnerėms sumos už kiekvieną delsimo (vengimo) dieną (3.2 punktas).

4. Laimėjusios viešąjį pirkimą Projektui vykdyti, partnerės 2018 m. birželio 1 d. su užsakove sudarė rangos sutartį Nr. SP-287, skirtą Projekto darbams įgyvendinti. Atskiriems darbams atlikti sudarė atitinkamas dvišales sutartis, t. y. atsakingoji partnerė UAB „Hidrostatyba“ sudarė atskirus dvišalius susitarimus tiek su ieškove, tiek su atsakove, konkrečiai paskirstant kiekvienai iš jų tenkančius darbus, jų kainas ir atlikimo terminus.

5. 2019 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė ir UAB „Hidrostatyba“ sudarė susitarimą Nr. 2 (toliau – ir Susitarimas Nr. 2), kuriuo susitarė, kad ieškovė atliks naftos produktais užteršto grunto teritorijos nuo 27+600 km iki 28+400 km tyrimus ir visos reikiamos techninės ir teisinės dokumentacijos parengimą ir suderinimą, o taip pat užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus (toliau – ir užteršto grunto darbai) atkarpoje nuo 28+189 km iki 28+325 km bei nuo 27+600 km iki 27+975 km už įkainį, lygų 197,48 Eur, pridedant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) už 1 m³. Vadovaudamasi sudarytu Susitarimu Nr. 2, ieškovė atliko dalį užteršto grunto darbų (14 384 m³) už 2 840 552,32 Eur, pridedant PVM. Užsakovė šiuos užteršto grunto darbus (14 384 m³) priėmė, jiems pretenzijų neturėjo bei už juos atsiskaitė 2020 m. balandžio 23 d.

Žemesnės instancijos teismas

6. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 priteisė ieškovei UAB „Autokausta“ iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ 2 820 804,32 Eur nuostolių. Atsakovė delsė vykdyti pareigą atsiskaityti su ieškove, todėl turi sumokėti delspinigius, sudarančius 1 148 366,46 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei Leonhard Weiss OÜ iš ieškovės UAB „Autokausta“ 8 416,85 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Autokausta“ sujungtus ieškinius atsakovei Leonhard Weiss OÜ dėl nuostolių atlyginimo. Civilinę bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021, kuriuo ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei UAB „Autokausta“ iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ 41 920 Eur, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 820 804,32 Eur, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 pakeitė šį sprendimą ir jo rezoliucinę dalį, be kita ko, išdėstė taip: „Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, juridinio asmens kodas 135007799, iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ, juridinio asmens kodas 12083348, 2 820 804,32 Eur nuostolių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 820 804,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.“

9. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties 121 ir 125 punktus, nusprendė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos šios faktinės aplinkybės, kurios yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje: 1) ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl negautų pajamų atlyginimo savo esme yra reikalavimas įvykdyti piniginę prievolę natūra – sumokėti sutartą kainą už ieškovės atliktus darbus; 2) užsakovė 2021 m. balandžio 23 d. sumokėjo atsakovei 3 540 533,40 Eur už užteršto grunto darbus; 3) atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė pareigos paskirstyti iš užsakovės gautas lėšas nevykdymu.

10. Įvertinęs 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo Nr. 1 turinį, teismas priėjo išvadą, kad šalys dėl palūkanų mokėjimo iki visiško prievolės įvykdymo nesusitarė, todėl delspinigiai šiuo atveju galėtų būti skaičiuojami tik iki kreipimosi į teismą dienos. Teismo vertinimu, jeigu šalių valia būtų buvusi tokia, kad palūkanos bus mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tokia sąlyga ir būtų buvusi įrašyta į sutarties turinį. Abi šalys yra juridiniai asmenys, daug metų rinkoje dirbantys verslo subjektai, turintys sutarčių sudarymo ir derybų patirties, todėl nėra pagrindo sutartį aiškinti plečiamai.

11. Teismas nustatė, kad ieškovė, prašydama priteisti 2 820 804,32 Eur, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, į teismą kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 6 d. Teismas konstatavo, kad atsakovės teisės pažeidimas pasireiškė pareigos paskirstyti iš užsakovės gautas (2021 m. balandžio 23 d.) lėšas nevykdymu. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo išvadą, kad ieškovė į teismą kreipėsi anksčiau nei įgijo teisę į nuostolius.

12. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 ieškovei iš atsakovės priteisė 2 820 804,32 Eur nuostolius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 820 804,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už pareigos paskirstyti iš užsakovės gautas lėšas nevykdymą.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi anksčiau ir teismas už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos jai priteisė procesines palūkanas, nusprendė, jog ieškovė neturi teisės į sutartinius delspinigius, o jos minimalūs nuostoliai priteisti procesinių palūkanų forma ir dėl to ieškinio netenkino.

14. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad ji iš pareikšto ieškinio eliminavo priteistų procesinių palūkanų sumą, konstatavus, jog šalys dėl delspinigių mokėjimo iki visiško prievolės įvykdymo nesusitarė, o delspinigiai šiuo atveju galėtų būti skaičiuojami tik iki kreipimosi į teismą dienos, neturi teisinės reikšmės. Ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kad dalis delspinigių turi būti skaičiuojama už 180 dienų laikotarpį iki ieškinio šioje byloje pateikimo, teismas taip pat pripažino teisiškai nereikšmingomis.

15. Teismas pažymėjo, kad, nusprendus, jog ieškovei nepriteistini jos reikalaujami delspinigiai, šalių argumentai dėl delspinigių (ne)mažinimo pagrindų, procesinių palūkanų už ieškovės prašomus priteisti delspinigius priteisimo nenagrinėjami. Teismas taip pat nenustatė pagrindo tenkinti atsakovės prašymą nutraukti civilinę bylą, nes ieškovė įrodinėjo teisę į sutartinius delspinigius, o šis reikalavimas nebuvo išnagrinėtas teismo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovė UAB „Autokausta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovė taip pat pašo priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

16.1. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad visi delspinigiai galėjo būti skaičiuojami tik nuo 2021 m. balandžio 23 d. Šią išvadą teismas padarė, neįvertinęs bylos medžiagoje esančių įrodymų, t. y. pažeisdamas įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles. Teismo argumentai, kad ieškovė teisę į nuostolius įgijo tik 2021 m. balandžio 23 d., neturi pagrindo ir nėra susiję su byla. Ieškovė teisę į nuostolius įgijo nuo to momento, kai atliko užteršto grunto darbus, juos perdavė atsakovei, o atsakovė jų neperdavė užsakovei, taip pažeisdama jai tenkančias pareigas ir nesudarydama sąlygų iš užsakovės gauti atlyginimą už ieškovės atliktus darbus. Šį faktą patvirtina Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021 (toliau – ir užteršto grunto byla) pareikštas ieškinys. Šioje byloje nėra ir nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės teisės į nuostolius atsiradimo momento. Teisės į nuostolius atsiradimo momentas nėra ir negali būti tapatinamas su užsakovės atliktais mokėjimais ir atitinkamai teisės į delspinigius atsiradimo momentais. Tai visiškai skirtingos teisinės ir faktinės kategorijos. Šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl delspinigių. Taigi, teisės į delspinigius atsiradimo momentas susietas ne su nuostolių atsiradimo momentu, bet su pinigų iš užsakovės gavimo momentu.

16.2. Teismo išvada, kad ieškovė įgijo teisę skaičiuoti visus delspinigius tik nuo 2021 m. balandžio 26 d., prieštarauja bylos medžiagoje esantiems įrodymams, kurie patvirtina, jog už dalį užteršto grunto darbų, kuriuos atliko ieškovė, užsakovė apmokėjo dar 2020 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymu, todėl atsakovė nuo 2020 m. rusėjo 16 d. turėjo pareigą per dvi darbo dienas nuo užsakovės mokėjimo nurodymo į bendrą sąskaitą dienos paskirstyti iš užsakovės gautus pinigus ir pervesti ieškovei 235 281,62 Eur už tinkamai atliktus 1 323,8 m³ užteršto grunto darbus. Atsakovė iki 2020 m. rugsėjo 19 d. iš užsakovės gautas lėšas nepaskirstė, todėl, priešingai nei konstatuota skundžiamame sprendime, ieškovė įgijo teisę skaičiuoti delspinigius nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Ieškovės prašomų priteisti ir skaičiuotų delspinigių skaičiavimo pradžią sudaro du atskiri momentai nuo atskirų užsakovės mokėjimo nurodymais atliktų mokėjimų už užteršto grunto darbus: pirmasis mokėjimas už dalį ieškovės atliktų užteršto grunto darbų buvo įvykdytas dar 2020 m. rugsėjo 16 d.; antrasis mokėjimas už kitą ieškovės atliktų užteršto grunto darbų dalį buvo įvykdytas 2021 m. balandžio 23 d. Taigi, ieškovė turėjo teisę pradėti skaičiuoti delspinigius 2020 m. rugsėjo 18 d. nuo pirmojo mokėjimo nurodymo sumos ir 2021 m. balandžio 26 d. nuo antrojo mokėjimo nurodymo sumos. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo pirmojo mokėjimo, kuris nebuvo paskirstytas, atlikimo faktą.

16.3. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo, neva šalys nesusitarė dėl delspinigių mokėjimo iki visiško prievolės įvykdymo. Sprendime nėra 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo Nr. 1 3.2 punkto nuostatų vertinimo ir aiškinimo, kurie galėtų pagrįsti, kad šalys susitarė, jog delspinigiai gali būti skaičiuojami tik iki kreipimosi į teismą momento. Pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo Nr. 1 3.2 punkto formuluotę nėra pagrindo teigti, kad šalys susitarė dėl delspinigių, skaičiuojamų tik iki kreipimosi į teismą dienos, nes to nėra nurodyta Susitarimo Nr. 1 tekste. Toks aiškinimas neatitinka šalių valios ir prieštarauja Susitarimo Nr. 1 formuluotei. Jei šalys būtų siekę sulygti dėl delspinigių skaičiavimo iki kreipimosi į teismą dienos, toks delspinigių skaičiavimo pabaigos momentas būtų aiškiai įtvirtintas Susitarimo 3.2 punkte.

16.4. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovei kreipusis į teismą atsakovės vengimas (delsimas) paskirstyti užsakovės mokėjimo nurodymu gautą sumą baigėsi, buvo sustabdytas, ar nutrūko – priešingai, jis tęsėsi net ir inicijavus bylą. Analogiškos išvados dėl delspinigių skaičiavimo pabaigos momento nustatymo padarytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje buvo analizuojama tokia pati formuluotė kaip ir Susitarimo Nr. 1 3 punkte. Net ir laikantis pirmosios instancijos teismo išaiškinimų, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami iki kreipimosi į teismą dienos, su kuria ieškovė nesutinka, būtina įvertinti ir tai, jog kiekvienu pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo buvo prašoma priteisti delspinigius, kurie suskaičiuoti iki atitinkamo kreipimosi į teismą su pareiškimu dienos.

16.5. Sprendime nepagrįstai ir neteisėtai nuspręsta, kad užteršto grunto byloje priteistos procesinės palūkanos visiškai padengia šioje byloje pareikštą ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius. Teismas ignoravo faktą, kad užteršto grunto byla buvo pradėta ir nagrinėta ne dėl atsakovės veiksmų, vengiant paskirstyti gautą mokėjimą, o dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, neperduodant užsakovei ieškovės atliktų užteršto grunto darbų. Tik užteršto grunto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo faktas, kad ieškovės atlikti užteršto grunto darbai buvo perduoti užsakovei, o dar vėliau paaiškėjo ir faktas, kad užsakovė atliko mokėjimus už tokius darbus. Tai tapo papildomais argumentais ieškovės reikalavimams užteršto grunto byloje patenkinti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad minėtoje byloje buvo nagrinėta ir konstatuota net keletas atsakovės neteisėtų veiksmų. Vien jau todėl nebuvo ir nėra pagrindo tapatinti užteršto grunto byloje priteistų procesinių palūkanų ir jų skaičiavimo laikotarpių su šioje byloje reikalaujamais priteisti delspinigiais ir jų skaičiavimo laikotarpiais.

16.6. Teismas neįvertino, kad užteršto grunto byloje delspinigių priteisimo klausimas nebuvo nagrinėtas, o šioje byloje delspinigių prašoma priteisti nuo skirtingų sumų skirtingais laikotarpiais. Vien faktas, kad užteršto grunto byloje buvo skaičiuojamos procesinės palūkanos, nepaneigia ir negali paneigti ieškovės teisės į Susitarime Nr. 1 sulygtus delspinigius. Teismas taip pat ignoravo faktą, kad užteršto grunto byloje paaiškėjus faktui apie gautą užsakovės mokėjimą, kurio neskirstė atsakovė, ir ieškovei pareiškus prašymą dėl reikalavimo patikslinimo (0,1 proc. delspinigių / palūkanų taikymo), tokio prašymo netenkino ir delspinigių klausimą teismas nurodė spręsti atskiroje byloje, ką ir padarė ieškovė, pradėdama šią bylą. Teismo išvada, kad užteršto grunto byloje priteistos procesinės palūkanos neva padengia prašomų priteisti delspinigių sumą – eliminuoja ieškovės galimybę reikalauti delspinigių / palūkanų sumokėjimo, nepagrįsta.

16.7. Užteršto grunto byloje ir šioje byloje nagrinėjamų ieškinių dalykai nėra tapatūs. Užteršto grunto byloje ieškovė reikalavo 2 862 724,32 Eur žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų. Šioje byloje ieškovė reikalauja priteisti delspinigius už tai, kad atsakovė vėlavo paskirstyti iš užsakovės gautą sumą už užteršto grunto darbus ir su ieškove tinkamai atsiskaityti. Procesinės palūkanos ir delspinigiai yra skirtingos teisinės kategorijos, todėl šių reikalavimų sutapatinti negalima. Taip pat skiriasi ieškovei užteršto grunto byloje priteistų procesinių palūkanų ir šioje byloje reikalaujamų priteisti delspinigių dydžiai, skaičiavimo objektai bei laikotarpiai.

16.8. Užteršto grunto byloje ir šioje byloje nagrinėjamų ieškinių faktiniai pagrindai nėra tapatūs. Užteršto grunto byloje ieškovės reikalavimai buvo kildinami iš neteisėtų atsakovės veiksmų, atsisakant perduoti užsakovei užteršto grunto darbus bei vėliau nepervedant atlyginimo. Šioje byloje ieškovės reikalavimai kildinami dėl atsakovės vėlavimo paskirstyti lėšas ir atsiskaityti su ieškove už jos atliktus užteršto grunto darbus. Nurodytose bylose ieškovės reikalavimai kildinami iš panašių faktinių aplinkybių, tačiau jos nėra tapačios.

16.9. Skiriasi užteršto grunto byloje priteistų procesinių palūkanų ir nagrinėtoje byloje prašomų priteisti delspinigių dydis. Užteršto grunto byloje procesinės palūkanos sudarė 8 proc. metinių palūkanų dydį, o šioje byloje prašomų priteisti delspinigių dydis sudaro 0,1 proc. už kiekvieną dieną arba šį dydį išreiškus metinių palūkanų dydžiu yra lygus 36,5 proc. metinių palūkanų dydžiui. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad užteršto grunto byloje priimtais teismų sprendimais ieškovei buvo padengti ir jos reikalaujami delspinigiai. Ieškovė, būdama sąžininga, savo iniciatyva sumažino ieškinio reikalavimus, kurie galėjo persidengti su užteršto grunto byloje priteistomis ir tais pačiais laikotarpiais skaičiuotomis procesinėmis palūkanomis. Ieškovė taip pat savo iniciatyva sumažino ieškinio reikalavimą ir delspinigius skaičiavo tik už 180 dienų, pritaikius ieškinio senatį. Pagal Susitarimo Nr. 1 3 ir 3.2 punktus laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2021 m. balandžio 27 d. ieškovė skaičiavo 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. užsakovės mokėjimo nurodymu nepaskirstytų 235 281,62 Eur už dalį užteršto grunto darbų, atskaičius (atėmus / įskaičius) 8 proc. procesines palūkanas, apskaičiuotas tuo pačiu laikotarpiu ir nuo tos pačios sumos. Laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. lapkričio 7 d. buvo skaičiuojami 0,1 proc. dydžio delspinigiai nuo 2021 m. balandžio 23 d. užsakovės mokėjimo nurodymu nepaskirstytų 2 556 497,09 Eur už užteršto grunto darbus, atskaičius 8 proc. procesines palūkanas, apskaičiuotas tuo pačiu laikotarpiu ir nuo tos pačios sumos. Pagrindų mažinti delspinigių dydį nėra.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Leonhard Weiss OÜ prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Užteršto grunto byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pagrindinės prievolės, dėl kurios nevykdymo ieškovė reikalauja priteisti delspinigius. Lietuvos apeliacinis teismas užteršto grunto byloje labai aiškiai pasisakė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė Susitarimo Nr. 1 3 punkte nustatytos pareigos pažeidimu, t. y. atsakovė, gavusi iš užsakovės apmokėjimą už ieškovės atliktus ir užsakovės priimtus užteršto grunto darbus, nepervedė ieškovei jai priklausančio atlygio. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nustatė, kad objekto užsakovė 2021 m. balandžio 23 d. sumokėjo atsakovei 3 540 533,40 Eur už užteršto grunto darbus pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. LWOU00043 ir Nr. LWOU00062. Taigi, pažeidimo momentas yra 2021 m. balandžio 25 d., nes pinigai turėjo būti paskirstyti per dvi darbo dienas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai nustatė šias aplinkybes, nes jos yra prejudiciniai faktai ir kitaip jų įvertinti negalėjo. Ieškovė, teigdama, kad pažeidimo momentas buvo kitas, elgiasi nesąžiningai ir siekia suklaidinti teismą.

Šalies argumentai

17.2. Ieškovė, teigdama, kad neteisėti veiksmai konstatuoti anksčiau nei užsakovė atliko mokėjimą už užteršto grunto darbus, neteisėtus veiksmus sieja ne su pinigų gavimu, o su dokumentų nepateikimu užsakovei.

17.3. Klausimas dėl nuostolių atsiradimo momento buvo sprendžiamas užteršto grunto byloje ir šis momentas neatsiejamas nuo ginčo atveju pareikšto reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Delspinigiai yra išvestinė prievolė, kuri tiesiogiai priklauso nuo pagrindinės prievolės egzistavimo. Būtent dėl to, užteršto grunto byloje buvo sprendžiamas pagrindinės prievolės klausimas, byla dėl delspinigių, kaip išvestinės prievolės, buvo sustabdyta iki tol, kol įsiteisės sprendimas užteršto grunto byloje.

17.4. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad šalys buvo susitarusios dėl delspinigių skaičiavimo ne iki kreipimosi į teismą dienos, bet iki visiško prievolės įvykdymo. Tokio susitarimo byloje nėra ir šalys jo niekada nesudarė. Susitarime Nr. 1 nebuvo nurodyta, kad netesybos skaičiuojamos iki visiško sutarties įvykdymo.

17.5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką netesybos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme dienos. Tam, kad būtų galima skaičiuoti netesybas iki sutarties įvykdymo, tai turi būti aiškiai numatyta. Jeigu aiškiai nenumatyta, kad netesybos skaičiuojamos iki visiško sutarties įvykdymo, tada netesybos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada visiškai atitinka kasacinio teismo praktiką.

17.6. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad užsakovė 235 281,62 Eur už ieškovės atliktus užteršto grunto darbus sumokėjo 2020 m. rugsėjo 21 d., todėl ir netesybos turi būti skaičiuojamos nuo šio momento, o ne nuo 2021 m. balandžio 25 d. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kad užsakovė minėtą sumą būtų sumokėjusi būtent už ieškovės atliktus darbus. Ieškovė nutyli, kad užteršto grunto darbus vykdė ne tik ji, bet ir atsakovės pasamdytas subrangovas. Būtent šio subrangovo atlikti darbai 2020 m. rugsėjo 16 d. ir buvo apmokėti.

17.7. Delspinigiai / palūkanos galėjo būti taikomos tik už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 25 d. (pareigos paskirstyti mokėjimus momentas) iki 2022 m. sausio 17 d. (pinigų sumokėjimas į notaro depozitinę sąskaitą), o tai sudaro 165 075,01 Eur. Tačiau ieškovė jau gavo 510 063,25 Eur kaip palūkanas, t. y. dvigubai daugiau negu turėjo gauti. Užteršto grunto byloje ieškovei buvo priteisti nuostoliai, todėl netesybos (delspinigiai), net jeigu hipotetiškai jos ir egzistuotų, yra įskaitytinos į užteršto grunto byloje priteistus nuostolius.

17.8. Ieškovė apeliaciniame skunde (75, 82, 88 punktai) nurodo, kad delspinigių prašo ne už tai, kad atsakovė nepervedė / nepaskirstė jai iš užsakovės gauto mokėjimo, o dėl to, kad atsakovė neperdavė ieškovei dokumentų apie atliktus darbus. Iš Susitarimo Nr. 1 turinio aiškiai matyti, kad susitarimas dėl netesybų už prievolės perduoti užsakovei darbus (dokumentus) nevykdymą sudarytas nebuvo, todėl ieškinio reikalavimai nepagrįsti.

17.9. Ieškovės prašomi priteisti delspinigiai lupikiški. Jeigu teismas vis dėlto spręstų, kad ieškovė turi teisę pakartotinai reikalauti minimalių nuostolių atlyginimo, kurie jai buvo priteisti procesinių palūkanų forma užteršto grunto byloje, atsakovė prašo pripažinti prašomą priteisti 0,1 proc. delspinigių dydį aiškiai per didelėmis netesybomis ir sumažinti iki 0,01 proc.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

19. Byloje kilo ginčas dėl delspinigių priteisimo atsakovei pažeidus sutartinę prievolę paskirstyti iš užsakovės gautas lėšas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

20. Ieškovė UAB „Autokausta“, UAB „Hidrostatyba“ ir atsakovė Leonhard Weiss OÜ (toliau – ir partnerės) 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01, siekdamos dalyvauti, o vėliau ir įvykdyti Projektą. Projekto atsakingąja partnere buvo paskirta UAB „Hidrostatyba“.

21. Partnerės 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Susitarimą Nr. 1, kuriame detalizavo tarpusavio santykius, vykdant jungtinę veiklą. Susitarime Nr. 1 nustatytos šios sąlygos:

21.1. Partnerės, laimėję konkursą, prieš pasirašydamos pirkimo sutartį, įsipareigoja visų partnerių vardu atidaryti atskirą sąskaitą banke, kurioje esančiomis lėšomis partnerės disponuotų kartu, tai yra bet kokios bankinės operacijos, mokėjimai vykdomi trimis parašais, kurių po vieną teks kiekvienos partnerės įgaliotam atstovui. Ši sąskaita bus nurodoma visose sąskaitose faktūrose, išrašytose užsakovei. Bet kokios lėšos iš užsakovės, gautos vykdant Projektą, turi (turėjo) būti mokamos į šią banko sąskaitą (2 punktas).

21.2. Partnerėms iš užsakovės gaunamos į šią sąskaitą lėšos paskirstomos (išmokamos) per dvi darbo dienas (3 punktas).

21.3. Galutinio ir tarpinių mokėjimų sumos paskirstomos pagal ataskaitinio periodo partnerių atliktų ir aktuojamų darbų sumą. Jei bet kuri iš partnerių delsia ar vengia atlikti bet kokius veiksmus, kad Susitarimo Nr. 1 2 punkte nurodytos lėšos būtų paskirstomos ir išmokamos partnerėms, tokia partnerė įsipareigoja kitoms partnerėms mokėti po 0,1 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo neišmokėtos kitoms partnerėms sumos už kiekvieną delsimo (vengimo) dieną (3.2 punktas).

22. Partnerės 2018 m. birželio 1 d. su užsakove sudarė rangos sutartį Nr. SP-287.

23. 2018 m. gruodžio 5 d. ieškovė su UAB „Hidrostatyba“ sudarė susitarimą Nr. 1 prie jungtinės veiklos sutarties, kuriame detalizuota ieškovei tenkanti Projekto darbų dalis, jų kaina, darbų atlikimo terminai ir kitos sąlygos. Šio susiarimo 4 punkte nustatyta, kad Projekto darbų apimtys ir tikslios jų vykdymo vietos bus patikslintos detalizavus projektinius sprendinius darbo projekte. Ieškovės atliekami užteršto grunto darbai ir jų kaina detalizuoti tarp ieškovės ir UAB „Hidrostatyba“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. sudarytame Susitarime Nr. 2.

24. 2019 m. lapkričio 20 d. tarp visų partnerių pasirašytas susitarimas Nr. 5, pagal kurį Projekto atsakingąja partnere tapo atsakovė, kuri perėmė visas BUAB „Hidrostatyba“ teises ir pareigas.

25. Ieškovė Susitarimo Nr. 2 pagrindu 2020 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesiais atliko dalį užteršto grunto darbų (14 384 m³) už 2 840 552,32 Eur (be PVM) ir įtraukė juos į atsakovei teikiamą ataskaitą. Atsakovė ieškovės atlikus darbus priimti atsisakė, motyvuodama tuo, kad ieškovė neturėjo teisės jų atlikti.

26. Tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovės UAB „Autokausta“ teisės atlikti Susitarime Nr. 2 nurodytus darbus ir atsakovės Leonhard Weiss OÜ pareigos pervesti ieškovei priklausantį atlygį už atliktus darbus, išspręstas Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. spendimu civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/202 (užteršto grunto byla). Minėtoje byloje ieškovei iš atsakovės priteista 2 820 804,32 Eur nuostolių, 8 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą (2 820 804,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos.

Dėl delspinigių skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentų

27. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalis. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

28. Pagal Susitarimo Nr. 1 nuostatas šalys susitarė, kad visos iš užsakovės gautos lėšos bus pervestos į bendrą visų partnerių vardu atidarytą atsiskaitomąją banko sąskaitą ir paskirstomos per dvi darbo dienas (susitarimo 2, 3 punktai). Susitarimo Nr. 1 3.2 punkte nustatyta, kad bet kuriai partnerei delsiant ar vengiant atlikti veiksmus, kad iš užsakovės gautos lėšos būtų paskirstomos ir išmokamos partnerėms, tokia partnerė įsipareigoja kitoms partnerėms mokėti po 0,1 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo neišmokėtos kitoms partnerėms sumos už kiekvieną delsimo (vengimo) dieną.

29. Nors netesybos ir palūkanos yra skirtingi prievolių užtikrinimo būdai, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Susitarime Nr. 1 vartodamos „palūkanų“ terminą šalys susitarė dėl netesybų (delspinigių), kurių skaičiavimo pradžios momentas yra to paties Susitarimo Nr. 1 3 punkte nurodytos prievolės pažeidimas.

30. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu delspinigių skaičiavimo pradžios momentu. Nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovės prievolė išmokėti ieškovei priklausantį apmokėjimą už dalį atliktų užteršto grunto darbų atsirado anksčiau nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Apeliantės vertinimu, užteršto grunto byloje nustatytas teisės į nuostolius atsiradimo momentas negali būti tapatinamas su užsakovės atliktais mokėjimais ir teisės į delspinigius atsiradimo momentu. Apeliantė akcentuoja, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl delspinigių priteisimo, o jų skaičiavimo pradžią sudaro du atskiri momentai nuo atskirų užsakovės mokėjimo nurodymais atliktų mokėjimų už užteršto grunto darbus.

31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada dėl netesybų pradžios skaičiavimo momento. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje nustatytas pagrindinės prievolės pervesti ieškovei jai priklausantį apmokėjimą už atliktus užteršto grunto darbus atsiradimo momentas yra reikšmingas nustatant netesybų, kaip šalutinės prievolės, skaičiavimo pradžios momentą.

32. Šalių susitarimas dėl netesybų (delspinigių) yra išvestinė prievolė, kurios įvykdymo pareiga atsiranda tik tuo atveju, kai nevykdoma ar netinkamai vykdoma pagrindinė prievolė (CK 6.205 straipsnis).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėdamas ieškovo reikalavimą priteisti netesybas, teismas turi aiškintis ne tik aplinkybes, susijusias su netesybų nustatymu ir jų dydžiu, bet pirmiausia turi nustatyti, ar pagrindinė prievolė, kurios įvykdymui užtikrinti nustatytos netesybos, yra galiojanti, ar skolininkas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, ar nėra ginčo dėl pagrindinės prievolės ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2005). Tai reiškia, kad civilinėje byloje dėl netesybų priteisimo aplinkybės, susijusios su pagrindinės prievolės įvykdymu, įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).

34. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą priteisti netesybas grindžia tuo, kad atsakovė, gavusi iš užsakovės apmokėjimą, nepervedė ieškovei priklausančios piniginių lėšų (atlygio) dalies už atliktus užteršto grunto darbus pagal Susitarimo Nr. 1 3 punkte nustatytą dviejų darbo dienų terminą.

35. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenis nustatyta, kad ieškovė reikalavimą priteisti 2 820 804,32 Eur nuostolius negautų pajamų forma užteršto grunto byloje grindė tuo, jog atsakovė atsisakė priimti ieškovės užteršto grunto darbus, numatytus Susitarime Nr. 2, ir perduoti juos užsakovei. Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir atidėjus procesinio sprendimo priėmimą bei paskelbimą, ieškovė 2021 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, nurodydama, kad po bylos išnagrinėjimo iš esmės paaiškėjo naujos aplinkybės – objekto užsakovė priėmė iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ visus jungtinės veiklos partnerių atliktus užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus, kurių bendra vertė 3 933 926 Eur be PVM. Ieškovė taip pat nurodė, kad užsakovė 2021 m. balandžio 23 d. sumokėjo atsakovei 3 540 553,40 Eur už užteršto grunto darbus pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. LWOU00043 ir Nr. LWOU00062, pervesdama pinigus į atsakovės Leonhard Weiss OÜ atsiskaitomąją sąskaitą Estijos banke (DOK-9836, civilinė byla Nr. e2-632-273/2021). Kauno apygardos teismas nurodytas naujas aplinkybes pripažino reikšmingomis ir 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino. Taigi, užteršto grunto byloje ieškovė, be kita ko, įrodinėjo, kad atsakovė gavo iš užsakovės lėšas už atliktus užteršto grunto darbus ir ši aplinkybė buvo įvertinta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

36. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartyje pripažino, kad ieškovė UAB ,,Autokausta“ turėjo teisę atlikti Susitarime Nr. 2 numatytus užteršto grunto darbus (nutarties 116 punktas). Teismas taip pat nustatė, kad užsakovė priėmė iš atsakovės visus jungtinės veiklos partnerių atliktus užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus, patvirtino ieškovės atliktų darbų priėmimo aktus bei priėmė jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Objekto užsakovė 2021 m. balandžio 23 d. sumokėjo atsakovei 3 540 533,40 Eur už užteršto grunto darbus pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. LWOU00043 ir Nr. LWOU00062, pervesdama pinigus į atsakovės vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą (nutarties 121 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo motyvus dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė Susitarimo Nr. 1 3 punkte nustatytos pareigos pažeidimu, t. y. atsakovė, gavusi iš užsakovės apmokėjimą už ieškovės atliktus ir užsakovės priimtus užteršto grunto darbus, nepervedė ieškovei jai priklausančio atlygio (nutarties 123 punktas).

37. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad atsakovės prievolės pervesti ieškovei priklausantį atlygį atsiradimo momentas (2021 m. balandžio 23 d.), jos įvykdymo terminas ir atsakovės neteisėti veiksmai nustatyti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir joje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą priteisti netesybas, grindžiamas tos pačios prievolės pažeidimu, neturėjo pagrindo iš naujo nustatyti tų pačių aplinkybių dėl atsakovės pareigos pervesti ieškovei atlygį už užteršto grunto darbus atsiradimo ir įvykdymo momento, ar vertinti šias aplinkybes kitaip, nei nurodyta įsiteisėjusioje ir galiojančioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje (CPK 18 straipsnis).

38. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisę skaičiuoti netesybas ji įgijo tik nuo 2021 m. balandžio 26 d., padaryta neįvertinus į bylą pateiktų įrodymų, t. y. 2020 m. liepos 31 d. atliktų darbų priėmimo akto Nr. 148 (toliau – Aktas Nr. 148), 2020 m. rugpjūčio 3 d. tarpinio mokėjimo pažymos Nr. 24 (toliau – Pažyma Nr. 24) ir užsakovės 2020 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymo.

39. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Aktas Nr. 148, Pažyma Nr. 24 ir 2020 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymas buvo pateikti užteršto grunto byloje (DOK-13144, civilinė byla Nr. e2-632-273/2021) ir priimti Kauno apygardos teisme 2021 m. gegužės 31 d. vykusio posėdžio metu (2021 m. gegužės 31 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 39 sek. – 30 min. 17 sek.). Apeliantė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos aplinkybės, kad užsakovė 2021 m. balandžio 23 d. sumokėjo atsakovei 3 540 533,40 Eur už užteršto grunto darbus pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. LWOU00043 ir Nr. LWOU00062, neginčijo, taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kitaip vertinti įsiteisėjusiais teismų procesiniais nustatytų aplinkybių (CPK 18 straipsnis).

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje nustatytus prejudicinius faktus dėl Susitarimo Nr. 1 3 punkte numatytos prievolės atsiradimo momento ir jos pažeidimo, bei tai, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimas priteisti netesybas taip pat grindžiamas Susitarimo Nr. 1 3 punkto pažeidimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovė teisę į delspinigius, atsakovei pažeidus Susitarimo Nr. 1 3 punkte nustatytą prievolę, įgijo nuo 2021 m. balandžio 26 d. (Susitarimo Nr. 1 3.1 punktas).

41. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Susitarimo Nr. 1 3.2 punkto nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog šalys dėl delspinigių mokėjimo iki visiško prievolės įvykdymo nesusitarė. Apeliantės vertinimu, iš Susitarimo Nr. 1 3.2 punkto formuluotės akivaizdu, kad šalys susitarė dėl delspinigių skaičiavimo iki tol, kol tęsis pareigos paskirstyti iš užsakovės gautą apmokėjimą pažeidimas, t. y. iki visiško prievolės įvykdymo momento.

42. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022, 25 punktas).

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kad netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006).

44. Nors netesybos paprastai mokamos iki kreipimosi į teismą dienos, tačiau šalys sutartyje gali sulygti, kad, skolininkui nevykdant savo prievolės (negrąžinant paskolos, nemokant palūkanų), jų mokėjimas po bylos iškėlimo nenutrūksta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Jeigu šalių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismą, prašydamas priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai padengiami procesinių palūkanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006).

45. Nagrinėjamo ginčo atveju Susitarimo Nr.1 3.2 punkte nėra įtvirtintos nuostatos, kad netesybos būtų skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, susitarimo formuluotė „už kiekvieną delsimo / vengimo dieną“ nėra pakankama daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl netesybų iki visiškos prievolės įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad abi ginčo šalys yra juridiniai asmenys, daug metų rinkoje dirbantys verslo subjektai, turintys sutarčių sudarymo ir derybų patirties, todėl nėra pagrindo susitarimo aiškinti plečiamai.

46. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalys nesusitarė dėl netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, reikšminga aplinkybe pripažįsta kitose bylose ieškovės išreikštą valią priteisti iš atsakovės netesybas pagal to paties Susitarimo Nr.1 3.2 punktą, apskaičiuotas tik iki kreipimosi į teismą dienos (Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-561-896/2022).

47. Apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo nutartis ir joje pateikti išaiškinimai ginčo šalių susitarimo turinio vertinimo nekeičia, nes nagrinėjamos bylos ir kasacine tvarka peržiūrėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 susitarimo dėl netesybų skaičiavimo pabaigos turinys buvo aiškinamas, sprendžiant ginčą, kilusį iš paskolos teisinių santykių. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo iš jungtinės veiklos ir rangos teisinių santykių. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kiekviena sutartis yra individualaus pobūdžio šalių susitarimas, todėl panašios lingvistinės sutarties formuluotės gali būti aiškinimas skirtingai, atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, į teisinių santykių prigimtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė netesybų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentus.

49. Ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės nuostolius (užteršto grunto byla) ir netesybas išnagrinėti atskirose bylose. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje konstatuota, kad ieškovė teisę į 2 820 804,32 Eur nuostolių atlyginimą, atsakovei pažeidus prievolę pervesti ieškovei priklausantį apmokėjimą už atliktus užteršto grunto darbus, įgijo tik 2021 m. balandžio 23 d. Minėta civilinė byla iškelta 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir nuo šios datos ieškovei priteistos 8 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistų 2 820 804,32 Eur nuostolių. Teisę į sutartines netesybas ieškovė įgijo nuo 2021 m. balandžio 26 d. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad ieškovė į teismą kreipėsi anksčiau ir teismas už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos jai priteisė procesines palūkanas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė neturi teisės į sutartinius delspinigius, nes jos minimalūs nuostoliai priteisti procesinių palūkanų forma. Taigi, ieškovės ieškinys pagrįstai atmestas.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad užteršto grunto byloje ieškovei priteista 2 820 804,32 Eur nuostolių dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, pažeidus prievolę apmokėti už atliktus užteršto grunto darbus, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad užteršto grunto byloje ir šioje byloje nagrinėjamų ieškinių dalykai nėra tapatūs, skiriasi ieškinių faktiniai pagrindai, procesinių palūkanų ir prašomų priteisti delspinigių dydžiai, neturi teisinės reikšmės galutiniam bylos išsprendimo rezultatui ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir nepažeidė įrodymų vertinimo nuostatų, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

53. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

54. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

55. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą prašo priteisti 2 831,40 Eur bylinėjimosi išlaidas (DOK-3254) ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius duomenis.

56. Išlaidos už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2023 m. birželio mėn. (II ketvirtį), todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2022 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 900,30 Eur. Maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 2 470,39 Eur (1,3 x 1 900,30 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.11 punktai). Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą dydį. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, sudarančių pagrindą priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, viršijančias Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį. Taigi, atsakovei iš ieškovės priteisiamos sumažintos iki 2 470,39 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ (juridinio asmens kodas 135007799) 2 470,39 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt eurų trisdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei Leonhard Weiss OÜ (juridinio asmens kodas 12083348).

Teisėjai Vilija MikuckienėNeringa ŠvedienėŽilvinas Terebeiza