Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. kovo 26 d. vagystės iš UAB „Grūstė) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. kovo 30 d. vagystės iš UAB „Grūstė“) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. balandžio 3 d. vagystės iš UAB „IKI Lietuva“) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. balandžio 3 d. vagystės iš UAB „Kosmelita“) – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl 2025 m. balandžio 22 d. A. L. turto sugadinimo) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl 2025 m. balandžio 22 d. M. V. turto vagystės) – 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl 2025 m. balandžio 22 d. M. V. turto sugadinimo) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, D. S. M. pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir D. S. M. paskirta subendrinta bausmė 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. S. M. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. balandžio 22 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš kaltinamojo D. S. M. priteista 944,80 turtinės žalos atlyginimo AB „Lietuvos draudimas“ naudai, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Civilinės ieškovės „Swedbank P&C Insurance AS“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 980 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies. Iš kaltinamųjų K. B. ir D. S. M. solidariai priteista 935 Eur turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės „Swedbank P&C Insurance AS“ naudai, kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Procesas dėl civilinės ieškovės AB „Telia Lietuva“ pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.

Procesas dėl civilinės ieškovės UAB „Grūstė“ pareikštų civilinių ieškinių nutrauktas.

Procesas dėl civilinės ieškovės UAB „IKI Lietuva“ pareikšto civilinio ieškinio (dėl 102 Eur turtinės žalos atlyginimo) nutrauktas.

Procesas dėl civilinės ieškovės UAB „Kosmelita“ pareikšto civilinio ieškinio (dėl 109 Eur turtinės žalos) nutrauktas.

Atmestas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo D. S. M..

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir D. D., K. B., M. K., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. S. M. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą: jis 2025 m. kovo 26 d. 18:48 val. parduotuvėje „Grūstė 14“, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB „Grūstė“, paėmė 20,99 eurų vertės vieną likerio „Jagermeister“ butelį, įsidėjo į striukės vidinę kišenę ir matant parduotuvės darbuotojams, iš parduotuvės pasišalino už prekę nesumokėjęs. Tokiu būdu D. S. M. atvirai pagrobė UAB „Grūstė“ priklausantį 20,99 eurų vertės turtą.

2. Be to, D. S. M. atvirai pagrobė svetimą turtą: jis 2025 m. kovo 30 d. apie 14:43 val. parduotuvėje „Grūstė 14“, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB „Grūstė“, iš lentynos paėmė vieną 23,99 eurų vertės butelį viskio „Jack Daniels“, įsidėjo į striukės kišenę ir matant parduotuvės darbuotojui, iš parduotuvės pasišalino už prekę nesumokėjęs. Tokiu būdu D. S. M. atvirai pagrobė UAB „Grūstė“ priklausantį 23,99 eurų vertės turtą.

3. Be to, D. S. M. atvirai pagrobė svetimą turtą: jis 2025 m. balandžio 3 d. 13:38 val. parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje „IKI Lietuva“, paėmė vieną pakuotę 14,99 eurų vertės skalbiamųjų kapsulių „Ariel“, 44,95 eurų vertės viskio „Glenfiddich“ butelį ir 42,95 eurų vertės viskio „Chivas“ butelį, ir laikydamas prekes rankose, matant parduotuvės darbuotojams, iš parduotuvės pasišalino už prekes nesumokėjęs. Tokiais veiksmais D. S. M. atvirai pagrobė UAB „IKI Lietuva“ priklausantį 102,89 eurų vertės turtą.

4. Be to, D. S. M. atvirai pagrobė svetimą turtą: jis 2025 m. balandžio 3 d. apie 13:47 val. parduotuvėje „Eurokos“, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB „Kosmelita“, iš lentynos paėmė vieną pakuotę 109 eurų vertės kvepalų „Hugo boss bottled Night“ ir matant parduotuvės darbuotojoms, iš parduotuvės pasišalino už prekę nesumokėjęs. Tokiais veiksmais D. S. M. atvirai pagrobė UAB „Kosmelita“ priklausantį 109 eurų vertės turtą.

5. Be to, D. S. M. sugadino svetimą turtą: jis 2025 m. balandžio 22 d. apie 13:30 val. adresu (duomenys neskelbtini), paėmė nuo žemės trinkelę ir metė ją į A. L. priklausančio buto Nr. 21 terasos duris, taip įdauždamas terasos durų stiklą ir sugadindamas terasos duris, kurių vertė 914,58 eurų. Šiais savo veiksmais D. S. M. sugadino A. L. priklausantį 914,58 eurų vertės turtą.

6. Be to, K. B. ir D. S. M., veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą turtą bei sugadino svetimą turtą: jie, veikdami bendrai ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2025 m. balandžio 22 d. apie 13:30 val. (duomenys neskelbtini), D. S. M. tyčia trenkiant trinkele bei K. B. spiriant koja, išdaužė 451,02 eurų vertės buto terasos durų stiklą, eidami į vidų sugadino ant terasos durų buvusį 80 eurų vertės tinklelį bei tokiu būdu įsibrovę į butą, pagrobė žaidimų konsolę „Playstation 5“ kartu su žaidimų pulteliu bendros 450 eurų vertės, kvepalų buteliuką „Palomino“ 90 eurų vertės, kvepalų buteliuką „Acqua Di Gio“ 90 eurų vertės, kvepalų buteliuką „Saraab“ 90 eurų vertės, kvepalų buteliuką „B. V.&Rolf“ 95 eurų vertės, nešiojimą kompiuterį „Asus vivo book“ 300 eurų vertės, pakrovimo laidą su blokeliu bendros 10 eurų vertės. Tokiais veiksmais D. S. M., veikdamas bendrai su K. B., įsibrovę į patalpą pagrobė M. V. priklausantį 1125 eurų vertės turtą ir sugadino M. V. priklausantį 531,02 eurų vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Analizuojant subjektyvųjį nusikalstamos veikos padarymo požymį – kaltę, yra svarbu išanalizuoti faktinių aplinkybių visumą ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką, parodymus. Teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467-976/2015, Nr. 2K-28-976/2018).

14. Byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog apeliantas 2025 m. kovo 26 d. iš parduotuvės UAB „Grūstė“ iš lentynos paėmė likerio „Jagermeister“ ir pasišalino iš parduotuvės nesumokėjęs; 2025 m. kovo 30 d. iš parduotuvės UAB „Grūstė“ iš lentynos paėmė viskio „Jack Daniels“ ir pasišalino iš parduotuvės nesumokėjęs; 2025 m. balandžio 3 d. apie 13:47 val. iš parduotuvės „Eurokos“ paėmė kvepalus „Hugo boss bottled Night“ ir pasišalino nesumokėjęs; 2025 m. balandžio 3 d. 13:38 val. iš parduotuvės IKI paėmė skalbiamąsias kapsules „Ariel“ ir viskį „Glenfiddich“, viskį „Chivas“ ir pasišalino nesumokėjęs. Šiuos epizodus apeliantas įvardija apeliaciniame skunde kaip padarytus esant vieningai tyčiai, o tokie veiksmai, apelianto vertinimu, turėtų būti kvalifikuoti kaip tęstinė nusikalstama veika. Tokie apelianto veiksmai atitinka dalį tęstinei nusikalstamai veikai būdingų požymių, tai yra asmuo vogė prekes iš Klaipėdoje esančių parduotuvių iš esmės analogišku būdu – įsidėdamas tarp drabužių ar laikydamas rankose ir atvirai praeidamas pro kasas nesumokėjęs. Tačiau byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad šiuos nuteistojo veiksmus jungė jo sumanymas veikti vieninga tyčia.

15. Teisėjų kolegija, vertindama apelianto kaltės turinį, remiasi jo duotais parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga. Pats nuteistasis savo parodymais iš esmės paneigė turėjęs apeliaciniame skunde deklaruojamą ankščiau minėtą pradinį sumanymą vogti vieninga tyčia. Nuteistasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad viską paėmė savo reikmėms. Tuo laikotarpiu nedirbo, neturėjo pinigų, viską pasiėmė savo poreikiams tenkinti. Kaip nurodo apeliaciniame skunde, norėjo nesijausti blogai, įsigyti narkotinių medžiagų. Nors visos vagystės įvykdytos nurodytu laikotarpiu iš (duomenys neskelbtini) esančių parduotuvių, tačiau jos buvo vykdomos skirtingų civilinių ieškovų (nukentėjusiųjų) atžvilgiu, nusikalstamos veikos buvo vykdomos tiek, kiek leido aplinkybės. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas kaltę pripažino, nekėlė klausimo dėl veikų kvalifikavimo ir nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ikiteisminio tyrimo metu, kurios taip pat nepatvirtina vieningo sumanymo. Apelianto parodymai nėra paneigti. Priešingai, kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina apelianto parodymus ir nepatvirtina, kad vogdamas iš skirtingų parduotuvių jis veikė esant vieningam sumanymui. Apeliantas, sėkmingai įvykdęs vieną vagystę, turėjo pagrindą spręsti, kad būtent tuo metu parduotuvėje buvusi apsauga nėra pakankama, kad sutrukdytų vagystėms, tad vogimui laikas buvo pats palankiausias, tačiau, nežiūrint to, jis iš karto ar bent tą pačią dieną į tą pačią parduotuvę negrįžo ir savo veiksmų netęsė, kas būtų logiška esant vieningam sumanymui pavogti prekes. Į tą pačią parduotuvę UAB „Grūstė“ jis grįžo praėjus keturioms dienoms. Apeliantas įtariamojo apklausos protokole 2025 m. liepos 9 d. nurodė, jog 2025 m. balandžio 3 d. užėjęs į parduotuvę IKI spontaniškai sugalvojo vogti. Apelianto apsisprendimas vėl vogti iš skirtingų parduotuvių susiformavo iš naujo ir jį sąlygojo ne pradinis sumanymas pavogti konkretų kiekį ir konkrečios rūšies prekių, o kaip nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pagrindas vogti susiformavo dėl skirtingo pobūdžio aplinkybių: tai ar pasibaigę pinigai, noras išsiskalbti, noras įsigyti narkotinių medžiagų, bloga savijauta, jog neturi darbo ir pinigų, be to, vagystės vykdytos esant palankioms aplinkybėms, spontaniškai. Be to, vieningos tyčios nepatvirtina ir tai, jog dėl vagystės iš parduotuvės „Kosmelita“ apeliantas apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 23 d. įtariamojo apklausos protokole nurodė, jog užėjo į „Eurokos“ tik norėdamas apžiūrėti kvepalus ir jų kainas, ir tik po to susinervinęs paėmė kvepalus ir išėjo, nes pradėjo žodžiu konfliktuoti su pardavėja.

16. Nenustačius vieningo apelianto sumanymo, jungiančio nusikalstamas veikas, padarytas vagiant skirtingu laiku, iš skirtingų šaltinių, apelianto veiksmai pagrįstai nekvalifikuoti kaip tęstinė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika. Nors nuteistojo nuo 2025 m. kovo 26 d. atlikti veiksmai, juos vertinant per objektyviosios pusės požymių prizmę, buvo panašūs besitęsusiems iki 2025 m. balandžio 3 d., tačiau tyčios susiformavimo aspektu tai buvo iš esmės naujas nusikalstamas elgesys. Pažymėtina, jog dėl tęstinių nusikalstamų veikų pasisakyta ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje nutartyje byloje Nr. 2K-155-891/2025, kuria vadovaujasi ir teisėjų kolegija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje pabrėžė, kad tęstinė veika yra tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų su bendru tyčiniu sumanymu.

17. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, jog nusikalstamos veikos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį turėtų būti kvalifikuojamos kaip viena nusikalstama veika. Apeliantas papildomos įtariamojo apklausos metu 2025 m. liepos 9 d. nurodė, jog nesuprato, kad pateko ne prie to namo ir stiklą išdaužė ne G. buto, o kažkieno svetimo. Kartu su K. apėjo langus, apžiūrėjo ir priėję prie kitos terasos durų, vėl paėmė nuo žemės trinkelę ir metė į terasos duris, tada koja jas paspyrė ir kartu su K. įėjo į butą. Įvertinus nurodytus paties apelianto parodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo atliktos dvi savarankiškos, viena nuo kitos atskirtos veikos. Iš pradžių apeliantas, pasak jo nesuprasdamas, jog pateko ne prie to buto, išdaužė ne G. buto, o svetimo asmens lango stiklą. Po to, suvokęs, kad išdaužė ne to buto, kurio norėjo, terasos durų stiklą, nusprendė tęsti nusikalstamus veiksmus ir, kartu su kitu nuteistuoju apėjęs langus ir apžiūrėjęs aplinką apeliantas, priėjęs prie kitos terasos durų, kartu su kitu nuteistuoju tyčiniais bendrais suderintais veiksmais išlaužė terasos duris ir įsibrovė į patalpą. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pirminis svetimo turto sugadinimas ir vėlesnis neteisėtas patekimas į gyvenamąsias patalpas buvo atlikti atskiru tyčios susiformavimu, todėl teisingai kvalifikuoti kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje.

18. Apeliantas nesutinka su paskirta bausme, mano, jog ji prieštarauja teisingumo principui. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę. Nurodo, jog skiriant bausmę neatsižvelgta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 punktą. Prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį; 62 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas; BK 72⁵ BK nuostatas, 75 straipsnio 5 dalies nuostatas.

19. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1–2 dalys). BK 61 straipsnio 1–2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

20. Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai nustatoma, jog paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

21. Apeliantas padarė septynias nusikalstamas veikas: dvi veikos, kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), penkios veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalis, apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

22. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė bausmes: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. kovo 26 d. vagystės iš UAB „Grūstė) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 178 straipsnio 2 d. (dėl 2025 m. kovo 30 d. vagystės iš UAB „Grūstė“) - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. balandžio 3 d. vagystės iš UAB „IKI Lietuva“) - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2025 m. balandžio 3 d. vagystės iš UAB „Kosmelita“) - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl 2025 m. balandžio 22 d. A. L. turto sugadinimo) - 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ( dėl 2025 m. balandžio 22 d. M. V. turto vagystės) - 1 metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl 2025 m. balandžio 22 d. M. V. turto sugadinimo) - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1, 6 dalimi, bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir apeliantui paskirta subendrinta bausmė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, apeliantui paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

23. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog apeliantas iš dalies atlygino žalą, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi. Spręsdamas dėl bausmės skyrimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, jog apeliantas teistas, nusikalto neišnykus teistumui, daug kartų baustas administracine tvarka, jauno darbingo amžiaus, nedirba, į tai, jog ankščiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė.

24. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bausmei skirti ir individualizuoti reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, dėl ko apeliantui skyrė teisingą bausmę. Apelianto nusikalstamas elgesys, sprendžiant tiek iš ankstesnių teistumų ir baustumų, tiek ir iš skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, yra susijęs su turtinės naudos gavimu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nusikaltimų ir nusižengimų darymas yra vienas iš pagrindinių nuteistojo pragyvenimo šaltinių. Apeliantas išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, ignoravo įstatymo nuostatas ir toliau sistemingai grobė svetimą turtą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės, duomenys apie nuteistojo asmenybę leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti tik apeliantui realiai paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Skiriant bausmes apeliantui taip pat atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tai jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

26. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-491/2012, Nr. 2K-436-489/2016, Nr. 2K-317-489/2017, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-21-719/2020, Nr. 2K-40-648/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-185-495/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-119-689/2020 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbią reikšmę turi kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-281-942/2018). Be to pažymėtina, kad teismų praktikoje į asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2011, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015, Nr. 2K-281-942/2018).

27. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-719/2022, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025).

28. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-187-976/2023, Nr. 2K-262-511/2024). Tuo tarpu padaryto nusikaltimo pavojingumas vertinamas, atsižvelgiant į jo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021). Taigi teismas, spręsdamas klausimą tiek dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, tiek svarstydamas, ar asmeniui vis dėl to turėtų būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, turi vadovautis teismų praktikoje jau suformuluotais ir aukščiau aptartais kriterijais.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024).

30. Byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei aplinkybių, mažinančių apelianto padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas už nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

31. Apeliantas paskutinius kartus teistas: 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį; Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2019 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, 2022 m. birželio 13 d. bausmę atliko; 2022 m. kovo 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta 3 mėnesių 10 dienų dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuo 2023 m. balandžio 9 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę; 2023 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta 1 metų 4 mėnesių 4 dienų dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė. 2023 m. liepos 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi (baudžiamoji byla Nr. T-358-906/2023) tenkintas nuteistojo D. S. M. prašymas dėl bausmių sušvelninimo, galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo; 2023 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. 2024 m. sausio 18 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2023 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-306-963/2023), kuris buvo peržiūrėtas ir pakeistas 2023 m. liepos 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (baudžiamoji byla Nr. T-358-906/2023), ir 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-702-963/2023), paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu – prie griežtesnės 2023 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. liepos 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi, paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2023 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės (15 parų arešto) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo, bausmę atliko 2025 m. kovo 7 d., teistumas neišnykęs.

32. Vertindama nuteistojo teistumus, kolegija pažymi, jog atlikęs bausmę 2025 m. kovo 7 d., 2025 m. kovo 26 d. apeliantas jau įvykdė pirmą vagystę, už kurią jis nuteistas nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės švelninimo pagrindai siejami su byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-528/2011). Nagrinėjamu atveju tiek apelianto asmenybė, tiek nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės šiuo atveju nesuponuoja išvados, jog apeliantui paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar atidėjus jos vykdymą, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Vertinant nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kadangi jis praeityje jau teistas už vagystes. Tuo tarpu jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, apeliantas skunde nenurodė. Vien aplinkybės, kad nuteistasis pasižada ateityje nenusikalsti, nesudaro pagrindo jo skundą tenkinti, kadangi asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Todėl teisėjų kolegija šiuo atveju daro išvadą, jog vien nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

33. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl bausmės švelninimo nėra pakankami nukrypti nuo įstatyme nustatytų bausmės skyrimo taisyklių ar taikyti išimtines lengvinančias aplinkybes. Apelianto įvardijama aplinkybė, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos abstinencijos nuo narkotinių ar alkoholinių medžiagų būsenoje, negali būti pripažįstama bausmę lengvinančia aplinkybe. Asmens apsvaigimas, priklausomybė ar su tuo susiję fiziologiniai ar psichologiniai išgyvenimai yra paties asmens pasirinkimo ir elgesio pasekmė, todėl negali eliminuoti ar švelninti jo baudžiamosios atsakomybės. Priešingai, nusikalstamų veikų darymas sąmoningai toleruojant priklausomybės būklę vertintinas kaip padidinto pavojingumo aplinkybė. Apelianto teiginiai, jog neturėjo ką valgyti, kentė stiprius skausmus ar neva nesuvokė savo veiksmų pasekmių, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, patvirtinančiais nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo buvimą nusikalstamos veikos padarymo metu. Vien subjektyvus asmens situacijos ar savijautos aprašymas nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, todėl baudžiamoji atsakomybė išlieka visa apimtimi. Apelianto deklaruojamas noras gydytis bei keisti gyvenimo būdą savaime nepaneigia padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir nesudaro pagrindo švelninti bausmę. Siekis gydytis ar keistis, nors ir vertintinas teigiamai, negali būti lemiamas veiksnys sprendžiant dėl bausmės švelninimo. Apelianto argumentai, kad laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui, o laisvės atėmimo vietos neturi resocializacijos ar reabilitacijos priemonių, vertintini kaip bendro pobūdžio teiginiai, neturintys tiesioginės reikšmės individualiam bausmės skyrimo klausimui. Vien deklaratyvus noras gyventi dorą ir blaivų gyvenimą ar savanoriškas apsisprendimas keistis negali paneigti jau padarytų nusikalstamų veikų teisinio įvertinimo ir neeliminuoja būtinybės taikyti realią laisvės atėmimo bausmę, kai tokia bausmė yra būtina siekiant baudžiamojo proceso tikslų.

34. Apeliantas prašo taikyti BK 72⁵ straipsnį, BK 75 straipsnio 5 dalį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

35. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, o jei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neatidedamas, teismas tokį sprendimą privalo motyvuoti (BK 75 straipsnio 9 dalis). BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantą charakterizuojančius duomenis (nedirba, eilę kartų baustas administracine tvarka daugiausiai už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka, ankstesnius nuteistojo teistumus – praeityje eilę kartų teistas, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, t. y. už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, ne kartą atliko tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmes), šioje byloje nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų tyčinį pobūdį, jų padarymo aplinkybes, nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį ir mąstymą konstatuoja, jog visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas, kaip minėta, yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Pastarąją išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, kad apeliantas, minėta, šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė netrukus po to, kai atliko laisvės atėmimo bausmę. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai ir toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo, todėl nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

37. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

38. Teisėjų kolegijai padarius išvadą, kad apeliantui paskirta teisinga bausmė tiek už atskirtas nusikalstamas veikas, tiek ir subendrinta bausmė, BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 62 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatos, BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes bausmės tikslai šiuo atveju nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, pagrindo skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę nenustatė.

39. Pirmosios instancijos teismas nusprendė pripažinti esant nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apeliantas nesutinka ir prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti, nurodo, jog nusikaltimai nėra vienodi ir besikartojantys. Apelianto argumentai, kuriais prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti nuteistąjį recidyvistu, yra nepagrįsti ir atmestini.

40. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Pažymėtina, jog tiek BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto kontekste, tiek BK 27 straipsnio kontekste teisiškai reikšmingi yra tie nuosprendžiai, kurie buvo priimti: 1. asmeniui sulaukusiam pilnametystės; 2. iki priimant sprendimą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo nagrinėjamoje byloje. Nors vertinant kitas aplinkybes reikalinga atsižvelgti ir į kitus asmens atžvilgiu vykstančius baudžiamuosius procesus, kurie patektų po „kitų bylos aplinkybių“ sąlyga, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti jį recidyvistu.

41. Apelianto ankstesni teistumai, davę pagrindą pripažinti jį recidyvistu, yra detaliai aptarti šio nuosprendžio 31 punkte, todėl teismas šiuo klausimu papildomai nebesikartoja. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl apelianto pripažinimo recidyvistu, pagrįstai rėmėsi tik tais nuosprendžiais, kurie buvo priimti apeliantui sulaukus pilnametystės ir iki naujo tyčinio nusikaltimo padarymo nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 27 straipsnio 1 dalį, išsamiai įvertino apelianto asmenybę, ankstesnius teistumus bei naujų nusikaltimų padarymo aplinkybes, todėl pagrįstai pripažino recidyvą kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Apelianto argumentai šių išvadų nepaneigia, todėl prašymas panaikinti šią nuosprendžio dalį atmestinas.

42. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 20 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

43. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

44. Nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistojo finansinė padėti nėra gera, o skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, taigi jo galimybės sumokėti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas yra ribotos. Įvertintinos ir tos aplinkybės, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosiomis kalbomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo turtinę padėtį sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. S. M. apeliacinį skundą atmesti.