Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2409-450/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-12-03
Bylos Nr.: 2A-2409-450/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-05039-2012-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Aldona Tilindienė, Andrius Ignotas
Ieškovas: A. D.
Atsakovas: J. Ž.

Civilinė byla Nr. 2A-2409-450/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-05039-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 44; 121.14; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ir atsakovo J. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui J. Ž. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas prašė priteisti 6300 Lt nuostolių, 15000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-03-04 nuosprendžiu J. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų). Atsakovas sužalojo ieškovą, padarydamas jam nosies kaulų lūžį su nosies deformacija, dešinės plaštakos sumušimą, odos nubrozdinimą krūtinėje, dešiniame dilbyje, kairėje blauzdoje bei kraujosruvą kairės pėdos antrame bei trečiame pirštuose. Ieškovas gyvena Klaipėdoje, o dėl atsakovo įvykdyto nusikaltimo jam teko vykti į Vilnių, nes ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas vyko Vilniuje. Iš viso į Vilnių vyko 10 kartų. Vienai kelionei buvo išleista 290 Lt. Ieškovas taip pat patyrė 3200 Lt išlaidų advokato teisinėms paslaugoms ir konsultacijoms baudžiamosios bylos klausimais. Ieškovui taip pat teko patirti išlaidų, susijusių su normalios sveikatos būklės atstatymu ir greitesniu jos pagerėjimu. Buvo išleista 200 Lt vaistams, tvarsčiams ir kitoms reikmėms. Ieškovo patirti sužalojimai 2010-07-04 Vilniaus kavinėje įvykusio incidento metu ne tik kėlė nepatogumų ieškovui, bet tokios būklės neaplankė ligoninėje mirštančios motinos. Tokios būklės jam teko organizuoti artimojo laidotuves, kadangi brolių, seserų neturi. Ieškovas taip pat serga sunkia liga, todėl papildoma įtampa ir stresas tik pablogino ieškovo savijautą, motyvaciją gyventi visavertį gyvenimą. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus verslininkas, todėl prievolė atlyginti prašomą žalą negali būti įvardinta kaip apsunkinanti trečiųjų asmenų turtinę padėtį. Sveikata yra viena svarbiausių neturtinių vertybių.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad dėl baudžiamojo proceso nukentėjusiojo turėtos kelionės išlaidos gali būti pripažintos baudžiamojo proceso išlaidomis. Ieškovas neprašė teismo išlaidų priteisti baudžiamojo proceso metu, nebuvo pareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, dėl ko negali būti reikalavimas nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Prie ieškinio pridėti tik du kvitai UAB „Lukoil Baltija“ 288,05 Lt ir 291,94 Lt sumoms, o prašoma priteisti 2900 Lt. Kvitai datuojami 2011-02-07 ir 2011-03-01 dienoms, kai iš ieškinio turinio matyti, kad šiomis dienomis nevyko į Vilnių. Ieškovui advokato sąskaita išrašyta tik 2012-01-06 prieš pat LAT 2012-01-10 nutarties priėmimą, o ieškovo apmokėjimas atliktas tik 2012-04-06, t.y. praėjus trims mėnesiams nuo baudžiamojo proceso pabaigos. Po artimųjų mirties ieškovas patyrė stiprių išgyvenimų, tačiau jie nesusiję su atsakovo veiksmais ir kalte. Ieškovas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to negalėjo būti kliūtimi aplankyti sergančią motiną. Nėra įrodymų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų ir emocinio streso ieškovas būtų kreipęsis į gydytojus, gėręs specialius medikamentus. Rimčiausias sveikatos sutrikdymas – nosies kaulų lūžis. Dėl nosies kalų lūžio ir gijimo apsunkintas kvėpavimas būna pakankamai trumpą laiką, todėl 15000 Lt neturtinė žala yra neadekvati, neproporcinga ir nepagrįsta. Ieškinio patenkinimo atveju, iš atsakovo priteistinos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti turėtų būti mažinamos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo J. Ž. 4530 Lt nuostolių, 3000 Lt neturtinės žalos, 1948,36 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2011-03-04 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas J. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Pagal 182 str. 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009). Iš teismo nuosprendžio nustatyta, kad ieškovui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarant nosies kaulų lūžį su nosies deformacija, dešinės plaštakos sumušimą, odos nubrozdinimą krūtinėje, dešiniame dilbyje, kairėje blauzdoje bei kraujosrūvą kairės pėdos antrame ir trečiame pirštuose. Ieškovas baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereiškė. Atsižvelgus į tai, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas nebuvo, ieškovas turi teisę reikšti turtinius reikalavimus civilinio proceso tvarka. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovo neteisėti veiksmai (padarytas nusikaltimas), kaltė (tyčia) konstatuoti baudžiamojoje byloje, kurių įrodinėti šioje byloje nebereikia. Nagrinėjant civilinį ieškinį šioje byloje nustatytina ieškovo patirta turtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo atliktais neteisėtais veiksmais, t.y. padarytu nusikaltimu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad dėl atsakovo padaryto nusikaltimo prieš ieškovą, ieškovas turėjo keletą kartų važiuoti į Vilnių, kadangi ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas vyko minėtame mieste. 2010-07-14 dalyvavo liudytojo apklausoje, 2010-07-21 papildomoje liudytojo apklausoje, 2010-09-07 akistatoje su atsakovu, 2010-10-25 atvyko susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, 2011 m. vasario 9 d., kovo 2 d., liepos 13 d. dalyvavo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo posėdžiuose. Ieškovo nurodymas, kad du kartus vyko į Vilnių 2010 m. liepos 14 dieną nepagrįstas, kadangi ieškovas tą pačią dieną atliko keletą procesinių veiksmų, tačiau toks veiksmų atlikimas negali būti traktuotinas kaip vykimas maršrutu Klaipėda – Vilnius -Klaipėda du kartus. Duomenų apie ieškovo dalyvavimą 2011-06-02 Vilniaus apygardos teismo posėdyje byloje nėra. Teismas konstatavo, kad ieškovas į Vilnių vyko 7 kartus. Sprendė, kad Ieškovo pateikti Lukoil mokėjimo kvitai nėra tinkami įrodymai skaičiuojant ieškovo patirtas kuro išlaidas vykstant į Vilnių. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 1995m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“ patvirtinta metodika, skaičiuojant reikalingą dyzelinio kuro kiekį 100 km. Iš pateiktos VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad iki 2011-04-12 ieškovas važinėjo VW Caravelle. Automobilio dyzelinis variklis buvo 2,4 l darbinio tūrio. Metodikos paskaičiavimu, minėtam automobiliui buvo reikalingas 7,12 l. dyzelinio kuro 100 km. Atstumas Klaipėda-Vilnius-Klaipėda yra 620 km. Vienai kelionei pirmyn ir atgal buvo reikalinga 44,15 litrų dyzelinio kuro. Skaičiuodamas kuro kainą teismas rėmėsi kainų statistika (www.degalukainos.lt), iš kurios nustatyta, kad visais laikotarpiais, kai ieškovas važinėjo į Vilnių, dyzelinio kuro vieno litro kaina neviršijo 4,30 Lt. Vadovaujantis kainos vidurkiu, teismas nustatė, kad vienai kelionei Klaipėda-Vilnius-Klaipėda buvo reikalinga kuro už 190 Lt. Kadangi byloje įrodyta, kad ieškovas į Vilnių važiavo 7 kartus, vadinasi patirtos išlaidos buvo 1330 Lt. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas sumokėjo advokatui A. B. 3200 Lt už suteiktas teisines paslaugas. Teismas konstatavo, kad tiek išlaidos patirtos dėl kelionių į Vilnių, tiek išlaidos patirtos dėl teisinės pagalbos suteikimo yra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsakovo veiksmais (padarytu nusikaltimu).

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 15000 Lt neturtinės žalos, kadangi dėl padarytų sužalojimų skundėsi apsunkintu kvėpavimu per nosį, galvos, kairės pėdos skausmais. Minėti sužalojimai ne tik kėlė nepatogumų ieškovui, bet jis ir negalėjo tą dieną aplankyti mirštančios motinos ligoninėje. Taip pat sukėlė daug problemų organizuojant motinos laidotuves, kadangi jis vienintelis vaikas. Ieškovas taip pat serga sunkia liga, o minėtas įvykis dar labiau pablogino ieškovo savijautą, sveikatos būklę. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad rimčiausias sveikatos sutrikdymas padarytas atsakovui – nosies kaulų lūžis, o kiti patirti sužalojimai - nubrozdinimai, sumušimai. Iš 2011-03-04 nuosprendyje aprašytos teismo medicinos tarnybos specialisto išvados nustatyta, kad sužalojimai vertintini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš formuojamos teismų praktikos nustatyta, kad daugumoje atvejų priteistinas neturtinės žalos dydis nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose yra iki 10000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2K-586/2012, 2K-325/2010, 2K-282/2008). Teismas atsižvelgė į tai, kad dėl padarytų ieškovo sužalojimų pobūdžio neliko ilgalaikių sunkių neigiamų padarinių, dėl kurių būtų skundžiamasi ir šiai dienai. Ieškovas neteikė jokių duomenų apie juntamas sužalojimų pasekmes šiai dienai, apie sužalojimų gydymą iki šiol, patiriamas išlaidas dėl sužalojimų. Sveikatos sužalojimai padaryti atsakovo tyčia, kas lemia didesnį nustatytiną neturtinės žalos dydį. Ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, juolab, kad patirti kūno sužalojimai sutapo su motinos mirtimi, dėl ko teko patirti didelius nepatogumus rūpinantis artimojo žmogaus laidotuvėmis. Be to, ieškovas yra tik iš dalies darbingas, jam nustatytas neįgalumo lygis. Bet kokie patiriami sužalojimai, išgyvenimai gali kitaip paveikti nukentėjusįjį, nei visiškai sveiką žmogų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teismas konstatavo, kad 3000 Lt neturtinės žalos dydis laikytinas adekvačiu atlyginti nukentėjusiojo patirtą skausmą ir skriaudą, atitinkančiu suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir teisingumo bei protingumo principus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas A. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo J. Ž. priteista 3000 Lt neturtinės žalos ir ieškovo ieškinį šioje dalyje patenkinti visiškai, taip pat panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovo priteistos 780 Lt bylinėjimosi išlaidos atsakovui, proporcingai sumažinant ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš atsakovo 2728,36 Lt bylinėjimosi išlaidų bei priteisti ieškovo turėtas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Reikalavimą dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo Ieškovas motyvavo tuo, kad Atsakovo 2012-07-07 nusikalstamais veiksmais padarytas sveikatos sutrikdymas ne tik kėlė nepatogumų Ieškovui, bet svarbiausia, Ieškovas būdamas tokios būklės negalėjo aplankyti ligoninėje mirštančios motinos paskutinėmis jos gyvenimo dienomis (Ieškovo motina mirė 2010-07-07). Atsisveikinimą su motina bei laidotuvių procesą Ieškovas turėjo išgyventi būdamas sužalotas ir subjaurota išvaizda, dėl ko daugybei į šermenis ir laidotuves atvykusių su motina atsisveikinti draugų ir artimųjų turėjo aiškintis, kas jam nutiko. Sutrikdyta sveikata taip pat žymiai apsunkino Ieškovo motinos laidotuvių organizavimą. Ieškovas neturi nei brolių, nei seserų, todėl pats savarankiškai organizavo laidotuvių ceremoniją. Intensyvūs kojos, galvos, nosies skausmai ir sutinusios rankos kėlė didelių nepatogumų vairuojant automobilį bei didelį diskomfortą bendraujant su aplinkiniais dėl laidotuvių ceremonijos organizavimo. Didžiausią nuoskaudą kėlė tai, kad dėl sutrikdytos sveikatos Ieškovas praleido galimybę pabūti šalia mirštančios motinos paskutinėmis jos gyvenimo valandomis bei su ja atsisveikinti. Pareiga dėl Atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų dalyvauti ikiteisminio tyrimo procese, duoti parodymus, dalyvauti apklausose taip pat žymiai apsunkino susitaikymą su skaudžia motinos netektimi. Ieškovas pats serga sunkia liga - jam diagnozuotas vėžys, dėl kurio jam yra nustatytas neįgalumas ir 60 % nedarbingumas, o atsakovo padaryti sužalojimai tik dar labiau pablogino Ieškovo savijautą ir sveikatos būklę. Atsakovas yra pakankamai jaunas, neturintis sveikatos problemų, darbingo amžiaus verslininkas, besiverčiantis antikvarinių meno kūrinių prekyba jam priklausančioje individualioje įmonėje. Mano, kad prašoma priteisti 15 000 Lt neturtinė žala yra pagrįsta, teisinga, proporcinga bei adekvati atsižvelgiant į Atsakovo padarytą sveikatos sutrikdymą, Atsakovo kaltės formą bei sukeltas pasekmes. Pirmosios instancijos teismas mažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, bei nesilaikė ir nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. Teisės normų reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 29).

Nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Kasacinis teismas pažymi, jog nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, be jau minėtų neigiamų padarinių, svarbu įvertinti ir asmens turėtų galimybių praradimą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino dvasinio pobūdžio pasekmių ir Ieškovo turėtų galimybių praradimo. Ieškovas dėl Atsakovo smurtiniais veiksmais padarytų sužalojimų skundėsi apsunkintu kvėpavimu per nosį, galvos, kairės pėdos skausmais, dėl ko pirmąją dienos dalį nesikėlė iš lovos ir negalėjo vaikščioti. Vakare neištvėręs minėtų skausmų Ieškovas kreipėsi į draugę, kad jį nuvežtų į ligoninę. Ieškovas būdamas tokios būklės negalėjo vykti į ligoninę lankyti mirštančios motinos ne tik dėl to, kad fiziškai negalėjo to padaryti, tačiau ir nenorėdamas dar labiau jaudinti ir taip sunkios būklės esančios motinos. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuosprendžiu yra konstatuota, jog Atsakovas sužalojo Ieškovą iš chuliganiškų paskatų tyčiniais smurtiniais veiksmais. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kaip skundžiamoje sprendimo dalyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, esant panašaus pobūdžio aplinkybėms, paprastai priteistinas neturtinės žalos dydis yra iki 10 000 - 15 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-325/2010, 2K-315/2010, 2K-260/2010). Manytina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimo dalį visiškai nepagrįstai taip ženkliai sumažino Ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydį (nuo 15 000 Lt iki 3 000 Lt).

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis CPK 98 str. 1 d., išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš Ieškovo Atsakovo naudai 780 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teisminio nagrinėjimo metu Atsakovas pateikė 3 000 Lt sąskaitą dėl neva jo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau byloje nebuvo pateikta Atsakovo su advokatu sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu pagrįstai atsisakė priimti Atsakovo pateiktus patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Pabrėžtina, kad iki pat teisminio nagrinėjimo pabaigos Atsakovas nepateikė nei pakartotinio prašymo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nei sutarties dėl teisinių paslaugų.

Atsiliepimas

Atsakovas. J. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su ieškovo pateiktu apeliaciniu skundu, mano, kad jis yra nepagrįstas ir turėtų būti apeliacinės instancijos teismo atmestas. Nurodė, kad nesutinka nei su tokiu pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą ir jam priteistina 3.000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, nei su apeliaciniame skunde ieškovo išdėstytais reikalavimais dėl priteistos neturtinės žalos padidinimo iki 15.000 Lt dydžio sumos. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojoje byloje ieškovas (nukentėjusysis) nebuvo pareiškęs civilinio ieškinio, o teismas nuosprendžiu nepripažino jo teisės į ieškinio patenkinimą, ieškovas privalėjo įrodyti visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, atitinkamai pagrįsti neva patirtą neturtinę žalą. Citavo Lietuvos Aukščiausio Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008 praktiką. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atitinkama neturtinė žala apskritai buvo patirta, taip pat nepagrindė būtent tokio ieškinyje reikalaujamo atlyginti neturtinės žalos dydžio, neįrodė, kad atitinkama neturtinė žala buvo patirta būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl ko toks ieškovo reikalavimas laikytinas visiškai nepagrįstu ir neįrodytu. Priešingai, pats ieškovas nurodė, kad 2010 m. birželio - liepos mėnesiais jo gyvenime buvo susiklosčiusios kitos aplinkybės, lėmusios jo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, nuoskaudas, t. y. 2010 m. birželio 15 d. mirė ieškovo tėvas, o po incidento su atsakovu (2010 m. liepos 4 d.), 2010 m. liepos 6 d. mirė jo motina. Akivaizdu, jog po artimųjų (tėvų) ligos ir mirties ieškovas patyrė atitinkamų stiprių dvasinių išgyvenimų, tačiau jų negalima traktuoti, kaip atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės. Atitinkamų didelių išgyvenimų ir galimai patirto streso kilmė - ne atsakovo neteisėtų veiksmų sąlygotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (didžiausias sveikatos sutrikdymas - nosies kaulų lūžis), bet būtent artimųjų mirtis. Pats ieškovas faktiškai nulėmė negalėjimą aplankyti sergančios motinos prieš mirtį - sunkiai suprantama, kaip sergančios ir galimai ilgą laiką ligoninėje gulinčios motinos vienintelis sūnus praleidžia dieną užeigoje vartodamas alkoholį (ši aplinkybė patvirtinta paties ieškovo 2011 m. vasario 9 d. vykusio Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-506/2011 metu, pastarajam nurodant, kad tądien jis išgėrė ne mažiau nei du bokalus alaus kavinėje „India“ ir Amatininkų užeigoje), užuot buvęs ligoninėje ir rūpindamasis sergančia motina. Kita vertus, pažymėtina, jog, kaip buvo konstatuota ir apkaltinamajame nuosprendyje, ieškovas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko tai negalėjo būti rimta kliūtis, apribojanti ieškovo galimybę aplankyti sergančią motina. Ieškovo teiginiai, jog jo sveikatos sutrikdymas apsunkino laidotuvių organizavimą (sutinusios rankos kėlė nepatogumų vairuojant automobilį, intensyvūs kojos skausmas sukėlė didelių nepatogumų) turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados/ nuosprendžio, ieškovui buvo sumušta tik dešinė plaštaka, nubrozdintas dešinysis dilbis (ne abi rankos), nubrozdinta kairioji blauzda bei atsiradusi kraujosruva kairės pėdos antrame ir trečiame pirštuose (nesunkūs sužeidimai, kurie negalėjo taip apriboti ieškovo judėjimą, kaip kad nurodyta jo ieškinyje). Vien atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2010 m. birželio - liepos mėn. patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus dėl jo tėvų mirties, o nesunkūs sužalojimai negalėjo itin paveikti jo ligos. Pabrėžtina, jog ieškovas ieškinyje akcentuoja, kad ieškovui dėl jo ligos (prostatos vėžio) buvo numatytos tokios gydytojo rekomendacijos, kaip fizinės įtampos, pervargimo ir stresinių situacijų vengimas, specialus gyvenimo būdo ir mitybos rėžimas. Ieškovas nurodo, kad jam nepavyko dėl susiklosčiusios situacijos išvengti neigiamų faktorių, tačiau konkrečiu atveju, pabrėžtina, kad būtent pats ieškovas sąlygojo tokių neigiamų faktorių galimą įtaką jo sveikatos būklei: tuo atveju, jeigu iš tiesų ieškovui buvo pateiktos gydytojo rekomendacijos dėl specialaus gyvenimo būdo ir mitybos, ieškovo piktnaudžiavimas alkoholiu 2010 m. liepos 4 d. incidento vietoje „Amatininkų užeiga“ laikytinas kaip atitinkamų rekomendacijų nesilaikymas paties ieškovo valia. Todėl teigti, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsirado neigiamos pasekmės ar kad būtent dėl 2010 m. liepos 4 d. įvykio neva patirtas stresas ir dvasiniai išgyvenimai turėjo/galėjo turėti įtakos jo nuo 2008 m. sergamos ligos atžvilgiu nėra jokio pagrindo.

Kartu atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovo civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybės dėl gydytojų rekomendacijų laikytis specialaus gyvenimo būdo ir mitybos rėžimo bei jų faktinio laikymosi ir atsakovo neteisėtų veiksmų įtakos tokiam neva rekomenduotam rėžimui, atitinkamai dėl neva atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui padarytos neturtinės žalos (neva patyrė įtampą tokioje stresinėje situacijoje, kurių turėtų vengti dėl savo sveikatos būklės), akivaizdžiai paneigia ieškovo A. D. asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook” (duomenys neskelbti) viešai skelbiama informacija (pateikta kartu su atsakovo J. Ž. apeliaciniu skundu šioje byloje), liudijanti ieškovui įprastą gyvenimo būdą (alkoholio vartojimą, nuolatinius pasilinksminimus, gan didelį fizinį aktyvumą ir pan.). Pabrėžtina, jog abejones dėl ieškovo teiginių, t. y. dėl to, kad ieškovas po 2010 m. liepos 4 d. įvykio, dėl kurio neva kaltas atsakovas, patyrė tokius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus bei nepatogumus, atitinkamai fizinio skausmo itin didelius nepatogumus, kuriuos deklaruoja teismui, kelia vėlgi paties ieškovo A. D. socialiniame tinkle „Facebook” (duomenys neskelbti) viešai skelbiama informacija, liudijanti, kad netrukus po 2010 m. liepos 4 d. įvykio, t. y. 2010 m. liepos 28 d., ieškovas jau planavo linksmintis su draugais ir netgi važinėtis motociklu. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu ieškovas iš tiesų būtų patyręs jo deklaruojamą dvasinį sukrėtimą, itin didelius dvasinius išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų, būtų jautęs fizinį skausmą, sužalojimo sąlygotus fizinius nepatogumus, nepraėjus net mediciniškai įprastam tokio sužalojimo gijimo laikotarpiui (apie 1 mėn.), jis nebūtų ėmęsis tokios aktyvios fizinės veiklos ar organizavęs draugų pasilinksminimus. Ieškovas piktnaudžiauja teisėmis ir galimai siekia tokiu būdu nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, dėl ko tokie jo veiksmai turėtų būti įvertinti atitinkamai teismo, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas į bylą teismui nepateikė jokių įrodymų, kad dėl neva patirtų dvasinių išgyvenimų ir emocinio streso ieškovas būtų kreipęsis į gydytojus, gėręs specialius medikamentus ar pan. Ieškovas nepagrindė jo neva patirtos ir iš atsakovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio (15.000 Lt).

Žemesnės instancijos teismas

Kita vertus, jeigu apeliacinės instancijos teismas visgi nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, pažymėtina, jog tokia skundžiamu teismo sprendimu ieškovo naudai iš atsakovo priteista piniginė suma (jau nekalbant apie ieškovo apeliaciniu skundu prašomą priteisti 15.000 Lt sumą) yra neadekvati ir neproporcinga, t. y. turėtų būti sumažinta, vien atsižvelgiant į analogiškose situacijose teismų priteisiamas gerokai mažesnes pingines sumas neturtinei žalai atlyginti (pavyzdžiui, 2011 m. spalio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1878-634/2011, 2011 m. birželio 6 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-547/2011, 2010 m. rugpjūčio 20 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-189-266/2010). Pažymėtina, jog ieškovo nurodytose baudžiamosiose bylose buvo priteista tik 7.000,00 - 10.000,00 Lt (o ne 15.000,00 Lt) dydžio neturtinė žala. Akivaizdu, jog šioje byloje negalima remtis ieškovo nurodyta teismine praktika, kaip neatitinkančia šios civilinės bylos ratio decidendi. Atsakovas dar nuo 2009 m. pabaigos nevykdo individualios veiklos (mokesčių administratoriaus leidimu individuali veikla laikinai sustabdyta iki 2015 m. pradžios, šiuo metu niekur nedirba ir faktiškai negauna jokių pajamų, o teigti, kad atsakovo sveikatos būklė yra gera (atsakovas neturi sveikatos problemų), nėra jokio pagrindo (nesant įrodymų tokios aplinkybės vertintinos kritiškai).

Prašymas dėl papildomų dokumentų, t. y. atstovavimo susitarimo, sudaryto su advokatu Ž. M., bei sutarties dėl teisinių paslaugų išrašo, taip pat bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų - PVM sąskaitos - faktūros ir jos apmokėjimo dokumento, prijungimo, buvo pateiktas teismui dar iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pradžios, kas reiškia, jog jie buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (nepažeidžiant CPK 98 str. 1 d. nustatyto termino). Tai, kad posėdžio metu pakartotinai nebuvo pateikti raštinėje kartu su prašymu palikti dokumentai, nesudaro pagrindo teigti, jog jie nebuvo pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir jų pagrindu negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant j tai, manytina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria iš ieškovo atsakovo naudai priteistos 780,00 Lt dydžio (proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai) bylinėjimosi išlaidos, atitinkamai šioje sumoje sumažintos iš atsakovo ieškovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra visiškai pagrįstas ir teisėtas.

Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į proceso šalių apeliacinių skundų argumentus, taip pat į tai, jog atsakovui buvo apribota teisė pasisakyti per tinkamai galintį atstovauti profesionalų ir teisinių žinių turintį atstovą žodžiu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme/išdėstyti argumentuotą teisinę poziciją bylą nagrinėjant iš esmės, siekiant paaiškinti atitinkamas aplinkybes žodžiu, taip pat siekiant objektyvumo ir teisingumo byloje, pagrįsta prašyti apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę atsakovui ir jo atstovui, atitinkamai ir ieškovui, pasisakyti žodžiu. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Šalies argumentai

Atsakovas J. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą 2013 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo civilinės bylos nagrinėjimas dalyje dėl ieškovo A. D. ieškinio reikalavimų priteisti baudžiamojo proceso metu patirtas 2.900 Lt dydžio kelionės išlaidas ir 3.200 Lt dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti būtų nutrauktas, kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, bei ieškovo A. D. (patikslintas) ieškinys dėl žalos, padarytos nusikaltimu, atlyginimo, atsakovui J. Ž. būtų atmestas, kaip visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Priteisti iš ieškovo A. D. visas su šios civilinės bylos nagrinėjimu teisme susijusias išlaidas, t. y. 226 Lt dydžio žyminį mokestį už teikiamą apeliacinį skundą ir procesinių dokumentų rengimo bei atstovavimo išlaidas. Ieškovui A. D. galimai palankaus apeliacinės instancijos teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo atveju, išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dalimis (periodinėmis įmokomis), leidžiant atsakovui J. Ž. vykdyti priimtą galutinį teismo sprendimą Apeliaciniame skunde nurodė, kad išlaidų, susijusių su baudžiamuoju procesu, ar patirtų nagrinėjant baudžiamąją bylą atlyginimo klausimas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 103 str. 6 p., teismas svarsto, ar baudžiamajame procese turėtas išlaidas pripažinti baudžiamojo proceso išlaidomis ir jas priteisti. Tai apima ir nukentėjusio kelionės į iškvietimo vietą išlaidas, susijusias su baudžiamuoju procesu. Pagal BK 104 str. 2 d. proceso dalyvis gali prašyti teismo baudžiamajame procese turėtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš nuteistojo. Baudžiamojo proceso išlaidų išieškojimo pagrindus iš nuteistojo, kitų asmenų ar jų apmokėjimą iš valstybės lėšų reglamentuoja BPK 105 straipsnis. Civilinės teisės reglamentuojamus santykius apibrėžia CK 1.1 straipsnis. CK normas galima taikyti tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja viešosios teisės normos. Civilinio proceso tvarka yra nagrinėjamos bylos dėl privatinių teisinių santykių, taip pat kitos bylos, konkrečiai nurodytos CPK 1 straipsnyje. Tarp jų nenurodyta bylos, kilusios iš baudžiamųjų teisinių santykių. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas priteisti kelionės išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu baudžiamajame procese, yra ne materialinės, o procesinės prigimties, tai negali būti laikomas reikalavimu atlyginti žalą, kurios atsiradimas yra priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijęs su atsakovo padaryta nusikalstama veika, o reikalavimas priteisti išlaidas, patirtas baudžiamojo proceso, kurį kompetentingos valstybės institucijos pradėjo tirdamos ir nagrinėdamos aukščiau nurodytą nusikalstamą veiką, eigoje. BPK 104 str. reglamentuojantis proceso išlaidų atlyginimą, nustato, kad proceso išlaidos nukentėjusiajam yra atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į jos nustatytus dydžius. Kita vertus, procesinis įstatymas suteikia teismui teisę nuosprendyje nuspręsti išieškoti proceso išlaidas, išskyrus skirtas mokėti vertėjui, iš nuteistojo. Taigi, darytina išvada, kad ieškovo, kuris baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju prašymas dėl kelionių baudžiamojo proceso metu vykstant į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir teismo posėdžius išlaidų atlyginimo privalėjo būti reiškiamas baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui, t. y. ieškovas teisę reikalauti kelionės išlaidų atlyginimą privalo realizuoti ne civilinio proceso tvarka, bet laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos ir procesinių formų (BPK 361 str.). Ieškovas nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių atitinkamo proceso metu patirtas kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų, neprašė teismo atitinkamų išlaidų priteisti, nebuvo pareiškęs jokio civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, dėl ko atitinkamas ieškovo reiškiamas ieškinys dėl baudžiamojo proceso metu patirtų kelionės išlaidų yra nepagrįstas ir negalėjo bei negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Todėl byla atitinkamoje ieškinio reikalavimų dalyje turėtų būti nutraukta pagal CPK 293 str. 1 p. Atitinkama taisyklė teismų praktikoje yra suformuluota ir išaiškinta ne vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2006).

Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas visgi nutartų, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė bei nagrinėjo visus ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimus, tikslinga pasisakyti dėl ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų atlyginti turtinę žalą ir nuostolius. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas j Vilnių, tikslu dalyvauti baudžiamosios bylos procese, vyko 7 (septynis) kartus, o ne 10 (dešimt) kartų, kaip kad buvo nurodyta ieškovo ieškinyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas, įrodinėdamas patirtas kelionės maršrutu Klaipėda - Vilnius - Klaipėda išlaidas, teismui buvo pateikęs du mokėjimo kvitus (2011 m. vasario 7 d. UAB „Lukoil Baltija“ mokėjimo kvitas 288,05 Lt dydžio sumai ir 2011 m. kovo 1 d. UAB „Lukoil Baltija“ mokėjimo kvitas 291,94 Lt dydžio sumai). Pažymėjo, jog ieškovas, pateikdamas teismui mokėjimo kvitus neįrodė, jog minėti kvitai patvirtina būtent jo patirtas kuro, vykstant maršrutu Klaipėda - Vilnius - Klaipėda, išlaidas, atkreipė dėmesį, jog tariamą ieškovo kuro įsigijimą patvirtinantys mokėjimo kvitai yra datuojami 2011 m. vasario 7 d. ir 2011 m. kovo 1 d., kai tuo tarpu, kaip matyti iš ieškinio turinio (ieškovo nurodytų datų), ieškovas nei vieną iš šių dienų nevyko į Vilnių), ką iš esmės konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog minėti ieškovo pateikti mokėjimo kvitai nėra tinkami įrodymai skaičiuojant ieškovo patirtas kuro išlaidas vykstant į Vilnių, todėl teismo padaryta išvada, kad jis tokias išlaidas patyrė, atitinkamai priteisiant ieškovo naudai 1.330,00 Lt dydžio sumą, byloje nesant ieškovo pateiktų jokių tai patvirtinančių įrodymų, yra nepagrįsta. Nurodė, kad teismas pažeidė ne tik proceso šalių rungimosi principą, bet ir nesilaikė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių.

Ieškovo gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje, Blušių g. 29, kas leidžia daryti išvadą, jog jis ne visuomet gyvena Klaipėdoje, atitinkamai suponuoja išvadą, jog ieškovui ne visada (arba niekada) baudžiamojo proceso metu reikėjo vykti būtent jo nurodytu maršrutu Klaipėda - Vilnius - Klaipėda, tokiu būdu patiriant kelionės išlaidas, kurias buvo prašoma atlyginti iš atsakovo. Šiuo atveju, apskritai kyla klausimas, ar ieškovas galėjo patirti tokias išlaidas (juolab nesant jokių patikimų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių tokių išlaidų patyrimą). Kaip matyti iš viešai interneto tinklalapyje (duomenys neskelbti) prie A. D. asmeninės paskyros skelbiamos informacijos, ieškovas gyvena (viešai deklaruoja gyvenantis) Vilniuje, todėl kyla akivaizdžios abejonės dėl to, kad baudžiamojo proceso metu ieškovas nuolat važinėjo maršrutu Klaipėda - Vilnius - Klaipėda, atitinkamai patyrė būtent su baudžiamuoju procesu susijusių kelionės (kuro) išlaidų. Tai, kad ieškovas didžiąją laiko dalį praleidžia/praleisdavo, patvirtina ir viešai UAB „Creditreform Lietuva“ interneto tinklapyje (duomenys neskelbti) skelbiama informacija apie ieškovo vardu registruotą individualią įmonę - A. D. komercinė įmonė „DAKI“ (įmonės kodas (duomenys neskelbti)), kurios buveinės adresas yra registruotas (duomenys neskelbti). Akivaizdu, jog individualios įmonės deklaruojama veiklos vykdymo vieta, atsižvelgiant į įmonės teisinę formą ir specifiką, negali skirtis nuo paties individualios įmonės savininko gyvenamosios vietos. Be to, kaip ieškovas patvirtino baudžiamosios bylos nagrinėjimo 2011 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo posėdyje metu, ieškovo tėvai, kuriais ieškovas neva turėjo rūpintis ir prižiūrėti, iki mirties gyveno (duomenys neskelbti). Taigi, šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl ieškovo nuolatinio vykimo baudžiamojo proceso metu maršrutu Klaipėda - Vilnius - Klaipėda, yra ir pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinamos kritiškai (juolab, pasikartotina, byloje nesant objektyvių ir tai galinčių patvirtinti įrodymų). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, nors atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose akcentavo aplinkybes dėl ieškovo gyvenamosios vietos (kad ieškovas nebūtinai turėjo važinėti jo nurodytu maršrutu, atsižvelgiant į tai, kad galimai turi keletą gyvenamųjų vietų skirtinguose Lietuvos miestuose, pvz., Vilniuje).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir priteisdamas iš atsakovo ieškovo naudai 1.330,00 Lt dydžio sumą neva ieškovo patirtų kelionės (kuro) išlaidų atlyginimui, konstatavo, jog tokias išlaidas ieškovas patyrė dėl baudžiamojo proceso metu turėtų kelionių jam priklausančiu automobiliu VW Caravelle (valstybinis Nr. (duomenys neskelbti)) (kuro išlaidos). Visiškai nesutinka su tokia teismo padaryta išvada, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu į apklausas/teismo posėdžius nurodytu maršrutu būtų vykęs būtent su savo automobiliu ir konkrečiu jo vardu registruotu automobiliu VW Caravelle (pateiktuose UAB „Lukoil Baltija“ mokėjimo kvituose nėra nurodyta jokių ieškovą ar jo automobilį, kuriam piltas kuras, identifikuojančių duomenų), juolab, kad ieškinyje pats ieškovas nurodė, jog „nuosavybės teise ieškovui priklausiusi transporto priemonė, kuria ieškovas vyko didžia dalimi aukščiau nurodytų maršrutų ir kurių metu patyrė išlaidas yra perleista trečiajam asmeniui“, kas reiškia, jog ieškovas ne visada (arba netgi niekada) baudžiamojo proceso metu vyko jo nurodytu maršrutu jam priklausančiu automobiliu.

Kita vertus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada dėl kelionės išlaidų pagrįstumo ir jų priteisimo padaryta remiantis prieštaringomis ir skundžiamame teismo sprendime konstatuotomis aplinkybėmis: viena vertus, pirmosios instancijos teismas nurodo, jog: „Iš pateiktos VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad iki 2011-04-12 ieškovas važinėjo VW Caravelle, kita vertus teismas nurodo, jog ieškovas „2011 m. <...> liepos 13 d. dalyvavo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisiamuosiuose posėdžiuose nagrinėjant baudžiamąją bylą“. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui siejant ieškovo patirtas kelionės išlaidas su ieškovo važinėjimu konkrečiu ieškovo vardu registruotu automobiliu (skaičiuojant kuro normas ir pan.), akivaizdu, jog 2011 m. balandžio 12 d. ieškovui pardavus minėtą automobilį, jis juo negalėjo atvykti j 2011 m. liepos 13 d. vykusį teismo posėdį baudžiamojoje byloje, atitinkamai su šiuo automobiliu patirti kokias nors kelionės išlaidas. Atsižvelgiant j tai, darytina išvada, jog teismas visiškai nepagrįstai ieškovo naudai iš atsakovo priteisė kelionės, kurios minėtu automobiliu VW Caravelle 2011 m. liepos 13 d. net negalėjo būti, nes automobilis jau kurį laiką priklausė kitam savininkui, išlaidas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl tokio ieškovo pareikšto reikalavimo atlyginti jo neva patirtas kelionės išlaidas ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pagrįstumo, turėjo atsižvelgti į atitinkamų ieškovo kelionių tikslingumą ir būtinumą (pavyzdžiui, kaip matyti iš ieškinio turinio, 2010 m. spalio 25 d. ieškovas atvyko į ikiteisminio tyrimo įstaigą susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga - kyla klausimas, ar toks atvykimas buvo būtinas ir ar susipažinti su baudžiamąja byla nebuvo galima ekonomiškesniu būdu (paprašant bylos kopijos ir gaunant ją paštu ar pan.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškinyje ieškovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turėjo apie dešimt kelionių, kurių išlaidų atlyginimo prašo iš atsakovo, tačiau, kaip matyti iš paties ieškinio turinio, ieškovas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK parašyti pareiškimo bei dalyvauti liudytojo apklausoje, susipažinti su nutarimu jį pripažinti nukentėjusiuoju atvyko tą pačią 2010 m. liepos 14 d., kai tuo tarpu ieškovas tokį atvykimą tą pačią dieną traktuoja kaip atvykimą maršrutu Klaipėda - Vilnius - Klaipėda du kartus (toks ieškovo reikalavimas turėjo būti vertinamas kaip nesąžiningas elgesys ir piktnaudžiavimas, galimai siekiant nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita).

Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2003) įtvirtinamas nuoseklus rungimosi principo laikymasis, nurodant, kad įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose nustato ginčo šalys, o teismas negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali remtis nenurodytais faktais, nei ignoruoti nurodytus faktus. Šalys nustato bylos nagrinėjimo dalyką, o teismas negali keisti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, kartu ir priteisti to, ko ieškovas neprašo. Pažymėtina, jog, vadovaujantis teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 143/2008), teismas turi būti aktyvus ypatingosios teisenos (nedispozityviose) bylose. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėta civilinė byla nepriskirtina ypatingosios teisenos byloms, todėl jokia išimtinė teisė ar pareiga būti itin aktyviam teismui tokio pobūdžio byloje nesuteikiama.

Kaip matyti iš skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo šioje civilinėje byloje, ieškovo neva patirtos 1.330,00 Lt dydžio kelionės išlaidos buvo priteistos teismui vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 450 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“ patvirtinta metodika, skaičiuojant reikalingą dyzelinio kuro kiekį 100 km. Ieškovas nesivadovavo minėta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 450 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“ patvirtinta metodika, skaičiuojant reikalingą dyzelinio kuro kiekį 100 km, nei prašė teismo ja vadovautis (šiuo teisės aktu nesirėmė kaip ieškinio reikalavimų teisiniu pagrindu), priimant atitinkamą sprendimą. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, ieškovas, įrodinėdamas jo neva patirtas išlaidas, vadovavosi vien tik į bylą pateiktais dvejais mokėjimo kvitais (2011 m. vasario 7 d. UAB „Lukoil Baltija“ mokėjimo kvitu 288,05 Lt dydžio sumai ir 2011 m. kovo 1 d. UAB „Lukoil Baltija“ mokėjimo kvitu 291,94 Lt dydžio sumai). Teismui konstatavus, jog minėti įrodymai yra nepakankami ieškinio reikalavimui pagrįsti, teismas turėjo atmesti tokius ieškovo reikalavimus, kaip neįrodytus. Tačiau teismas juos tenkino iš dalies, savo iniciatyva pritaikydamas minėtą Metodiką. Teismas peržengė ieškinio ribas.

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį ieškovo ieškinyje suformuluotą reikalavimą ir priteisdamas iš atsakovo ieškovo naudai 3.200,00 Lt išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos baudžiamojo proceso metu, taipogi minėtas ieškovo patirtas procesines išlaidas traktavo ir jas priteisė kaip turtinę žalą (nuostolius) pagal CK 6.249 str., 6.263 str. ir 6.283 str. Nukentėjusiojo (ieškovo) baudžiamojo proceso metu patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, o tokios procesinės išlaidos negali būti tapatinamos su ieškovui atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta turtine žala. Kaip matyti iš prie ieškinio pridedamų dokumentų, taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos, ieškovas nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių atitinkamo proceso metu patirtų atstovavimo/teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančių dokumentų, neprašė teismo atitinkamų išlaidų priteisti, nebuvo pareiškęs jokio civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje.

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas priteisė patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, atstovaujant jį ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Viena vertus, pats ieškovas nurodė, jog neturėjo galimybės samdytis advokato (tokiu būdu ieškovas patvirtino, kad baudžiamojo proceso metu išlaidų nepatyrė), kita vertus, tuo, jog ieškovas sumokėjo advokatui A. B. už teisines paslaugas. Baudžiamojo proceso metu ieškovas jokių išlaidų nepatyrė, nes baudžiamojo proceso metu (iki buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83/2012) jis realiai jokios advokato išrašytos sąskaitos už teisines paslaugas nebuvo apmokėjęs. Šiuo atveju, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl reikalavimo priteisti atitinkamas išlaidas, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Ieškovui advokato A. B. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 20120106/2 3.200,00 Lt dydžio sumai išrašyta tik 2012 m. sausio 6 d. (prieš pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties byloje Nr. 2K-83/2012 priėmimą, kai tuo tarpu baudžiamasis procesas tęsėsi nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2012 m. sausio 10 d., o sutartis dėl teisinių paslaugų tarp ieškovo ir jo atstovo sudaryta dar 2010 m. liepos 9 d.), o ieškovo apmokėjimas pagal minėtą sąskaitą atliktas tik 2012 m. balandžio 6 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo baudžiamojo proceso pabaigos (kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo ir nuosprendžio įsiteisėjimo). Faktiškai ieškovas atitinkamas teisinės pagalbos išlaidas dėl baudžiamojo proceso patyrė tokiam procesui jau pasibaigus, o ne paties proceso metu (esant priešingai, atitinkamas išlaidas patvirtinantys dokumentai būtų buvę pateikti baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams ir jų atlyginimo klausimas būtų buvęs išspręstas nuosprendyje), todėl tokių išlaidų atlyginimo reikalavimas (juolab civilinio proceso tvarka), atitinkamai tokių išlaidų priteisimas skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Šalies argumentai

Ieškovas prašė teismo iš atsakovo priteisti 15.000,00 Lt dydžio neturtinę žalą, kurią jis neva patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojoje byloje ieškovas (nukentėjusysis) nebuvo pareiškęs civilinio ieškinio, o teismas nuosprendžiu nepripažino jo teisės į ieškinio patenkinimą, ieškovas privalėjo įrodyti visas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti, atitinkamai pagrįsti neva patirtą neturtinę žalą. Ieškovas turėjo įrodyti, kad patyrė neturtinę žalą (bei kuo ji pasireiškė), kad atitinkama neturtinė žala atsirado dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, o tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, kartu įrodyti, kad buvo patirta būtent tokio dydžio, kokios reikalaujama, neturtinė žala, t. y. turi būti tenkinamos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008 nurodė „Teisėjų kolegija, aiškindama šią proceso teisės normą, konstatuoja, kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicing galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. <...>. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi“. Šiuo atveju, civilinėje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atitinkama neturtinė žala apskritai buvo patirta, taip pat nepagrindė būtent tokios reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydžio, neįrodė, kad atitinkama neturtinė žala buvo patirta būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Priešingai, pats ieškovas nurodė, kad 2010 m. birželio - liepos mėnesiais jo gyvenime buvo susiklosčiusios kitos aplinkybės, lėmusios jo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, nuoskaudas, t. y. 2010 m. birželio 15 d. mirė ieškovo tėvas, o po incidento su atsakovu (2010 m. liepos 4 d.), 2010 m. liepos 6 d. mirė jo motina. Akivaizdu, jog po artimųjų (tėvų) ligos ir mirties ieškovas patyrė atitinkamų stiprių dvasinių išgyvenimų, tačiau jų negalima traktuoti, kaip atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės. Atitinkamų didelių išgyvenimų ir galimai patirto streso kilmė - ne atsakovo neteisėtų veiksmų sąlygotas nesunkus sveikatos sutrikdymas (didžiausias sveikatos sutrikdymas - nosies kaulų lūžis), bet būtent artimųjų mirtis. Ieškovas teismui pateiktame ieškinyje akcentavo tai, kad dėl atsakovo kaltės ir tyčinių - smurtinių jo veiksmų ieškovas negalėjo paskutinę dieną gyvai pasikalbėti su savo netrukus po įvykio mirusia (iki tol ligoninėje gulėjusia) sergančia motina, be to, jo sveikatos sutrikdymas apsunkino laidotuvių ceremonijos organizavimą. Šios ieškovo nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo turėjo būti vertinamos kritiškai, kadangi iš esmės pats ieškovas faktiškai nulėmė negalėjimą aplankyti sergančios motinos prieš mirtį - sunkiai suprantama, kaip sergančios ir ligoninėje gulinčios motinos vienintelis sūnus praleidžia dieną užeigoje vartodamas alkoholį (ši aplinkybė patvirtinta paties ieškovo 2011 m. vasario 9 d. vykusio Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-506/2011 metu, pastarajam nurodant, kad tądien jis išgėrė ne mažiau nei du bokalus alaus kavinėje „India” ir Amatininkų užeigoje), užuot buvęs ligoninėje ir rūpindamasis sergančia motina. Kita vertus, pažymėtina, jog, kaip buvo konstatuota ir apkaltinamajame nuosprendyje, ieškovas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko tai negalėjo būti rimta kliūtis, apribojanti ieškovo galimybę aplankyti sergančią motina. Ieškovo teiginiai, jog jo sveikatos sutrikdymas apsunkino laidotuvių organizavimą (sutinusios rankos kėlė nepatogumų vairuojant automobilį, intensyvūs kojos skausmas sukėlė didelių nepatogumų) turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados, nuosprendžio, ieškovui buvo sumušta tik dešinė plaštaka, nubrozdintas dešinysis dilbis (ne abi rankos), nubrozdinta kairioji blauzda bei atsiradusi kraujosruva kairės pėdos antrame ir trečiame pirštuose (nesunkūs sužeidimai, kurie negalėjo taip apriboti ieškovo judėjimą).

Ieškovas teigia, jog atsakovo chuliganiškos paskatos, dėl kurių jis tyčiniais smurtiniais veiksmais sužalojo ieškovą, ypatingai apsunkino ieškovo išgyvenamą laikotarpį ir netgi padidino vėžio metastazės riziką, kuri yra pagrindinė grėsmė ieškovo, sergančio vėžiu, gyvybei. Šie ieškovo teiginiai vėlgi vertintini kritiškai vien atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2010 m. birželio - liepos mėn. patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus vien dėl jo tėvų mirties, o nesunkūs sužalojimai negalėjo itin paveikti jo ligos, atsižvelgiant į ligos pobūdį. Pabrėžtina, jog ieškovas ieškinyje akcentuoja, kad ieškovui dėl jo ligos (prostatos vėžio) buvo numatytos tokios gydytojo rekomendacijos, kaip fizinės įtampos, pervargimo ir stresinių situacijų vengimas, specialus gyvenimo būdo ir mitybos rėžimas. Ieškovas nurodo, kad jam nepavyko dėl susiklosčiusios situacijos išvengti neigiamų faktorių, tačiau konkrečiu atveju, pabrėžtina, kad būtent pats ieškovas sąlygojo tokių neigiamų faktorių galimą įtaką jo sveikatos būklei: tuo atveju, jeigu iš tiesų ieškovui buvo pateiktos gydytojo rekomendacijos dėl specialaus gyvenimo būdo ir mitybos, ieškovo piktnaudžiavimas alkoholiu 2010 m. liepos 4 d. incidento vietoje „Amatininkų užeiga“ laikytinas kaip atitinkamų rekomendacijų nesilaikymas paties ieškovo valia. Todėl teigti, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsirado neigiamos pasekmės ar kad būtent dėl 2010 m. liepos 4 d. įvykio neva patirtas stresas ir dvasiniai išgyvenimai turėjo/ galėjo turėti įtakos jo nuo 2008 m. sergamos ligos atžvilgiu nėra jokio pagrindo.

Kartu atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovo civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes dėl gydytojų rekomendacijų laikytis specialaus gyvenimo būdo ir mitybos rėžimo bei jų faktinio laikymosi ir atsakovo neteisėtų veiksmų įtakos tokiam neva rekomenduotam rėžimui, atitinkamai dėl neva atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui padarytos neturtinės žalos (neva patyrė įtampą tokioje stresinėje situacijoje, kurių turėtų vengti dėl savo sveikatos būklės), akivaizdžiai paneigia ieškovo A. D. asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ (duomenys neskelbti) viešai skelbiama informacija, liudijanti ieškovui įprastą gyvenimo būdą (alkoholio vartojimą, gan didelį fizinį aktyvumą ir pan.). Pabrėžtina, jog abejones dėl ieškovo teiginių, t. y. dėl to, kad ieškovas po 2010 m. liepos 4 d. įvykio, dėl kurio neva kaltas atsakovas, patyrė tokius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus bei nepatogumus, atitinkamai fizinio skausmo itin didelius nepatogumus, kuriuos deklaruoja teismui, kelia vėlgi paties ieškovo A. D. asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ (duomenys neskelbti) viešai skelbiama informacija, liudijanti, kad netrukus po 2010 m. liepos 4 d. įvykio, t. y. 2010 m. liepos 28 d., ieškovas jau planavo linksmintis su draugais ir netgi važinėtis motociklu. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu ieškovas iš tiesų būtų patyręs jo deklaruojamą dvasinį sukrėtimą, itin didelius dvasinius išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų, būtų jautęs fizinį skausmą, sužalojimo sąlygotus fizinius nepatogumus, nepraėjus net mediciniškai įprastam tokio sužalojimo gijimo laikotarpiui (apie 1 mėn.), jis nebūtų ėmęsis tokios aktyvios fizinės veiklos ar organizavęs draugų pasilinksminimus. Aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina, jog ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, akivaizdžiai piktnaudžiauja subjektinėmis teisėmis ir galimai siekė bei siekia tokiu būdu nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, dėl ko tokie ieškovo veiksmai turėjo/ turėtų būti įvertinti atitinkamai teismo, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

Ieškovas į bylą teismui nepateikė jokių įrodymų, kad dėl neva patirtų dvasinių išgyvenimų ir emocinio streso ieškovas būtų kreipęsis j gydytojus, gėręs specialius medikamentus ar pan. Visi aukščiau nurodyti ir ieškovo kartu su ieškiniu pateikti įrodymai neįrodo jo dvasinių išgyvenimų, patirtos neturtinės žalos, atsiradusios dėl neva būtent atsakovo padarytų neteisėtų veiksmų, fakto, neįrodytas priežastinis ryšys tarp padarytų nusikalstamų veiksmų bei žalos. Pabrėžtina, jog ieškovas taip pat nepagrindė jo neva patirtos ir iš atsakovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio (15.000,00 Lt).

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėjo, jog šios civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeista atsakovo teisė turėti atstovą, kuri yra viena iš teisės į tinkamą procesą garantijų (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.), ko pasekoje buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas. 2013 m. vasario 8 d. šią civilinę bylą nagrinėjusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas atsakovo prašymas dėl teismo posėdžio datos pakeitimo arba bylos nagrinėjimo atidėjimo, kuriuo atsakovas prašė pakeisti civilinėje byloje Nr. 2-742-600/2013 paskirto teismo posėdžio datą (2013 m. vasario 11 d.) arba atidėti bylos nagrinėjimą numatytame 2013 m. vasario 11 d. 10.00 val. teismo posėdyje šioje civilinėje byloje dėl tos priežasties, jog minėtame posėdyje teismas buvo nutaręs iškviesti ir apklausti atsakovo nurodytus liudytojus, kurie į 2013 m. vasario 11 d. turėjusį vykti posėdį negali atvykti dėl svarbių priežasčių (vienas liudytojas buvo išvykęs į tarnybinę komandiruotę užsienyje, o kitas liudytojas negalėjo atvykti dėl iš anksto suplanuotos ir itin užimtos darbotvarkės). Atsižvelgiant į tai, atsakovas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, prašė teismo 2013 m. vasario 11 d. 10.00 val. turėjusį vykti teismo posėdį atidėti/ pakeisti numatyto teismo posėdžio datą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas netenkino šio prašymo ir civilinę bylą 2013 m. vasario 11d. teismo posėdyje išnagrinėjo iš esmės, nepaisydamas to, jog į teismo posėdį (dėl pateikto prašymo pakeisti teismo posėdžio data/ atidėti bylos nagrinėjimą) neatvyko atsakovo atstovas ir atsakovas prieštaravo civilinės bylos nagrinėjimui iš esmės, teismo posėdyje nedalyvaujant profesionalią teisinę pagalbą teikiančiam atstovui. Konkrečiu atveju, apribojus atsakovo teisę turėti jo pasirinktą atstovą byloje (neatidėjus bylos nagrinėjimo, tokiu būdu suteikiant atsakovui galimybę į pagalbą teismo posėdžio metu pasitelkti jo interesus bei teises galintį tinkamai atstovauti teisės specialistą, juolab, kad atsakovas neturi teisinio išsilavinimo ir specialių žinių, ne tik kad buvo pažeista jo teisė į tinkamą procesą, tačiau kartu buvo apsunkintas ir objektyvaus teismo sprendimo priėmimas, kadangi tinkamas atstovavimas teisme kartu yra ir pagalba teismui vykdyti teisingumą.

Teismui apribojus atsakovo teisę į tinkamą jo teisių bei teisėtų interesų atstovavimą civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (2013 m. vasario 11 d. teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės) metu, kartu buvo apribota ir atsakovo teisė įrodinėti/ per profesionalų atstovą teikti papildomus įrodymus. Atsakovo teisė įrodinėti buvo apribota dar ir dėl to, jog civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu nebuvo apklausti atsakovo prašyti iškviesti ir apklausti liudytojai L. S. ir E. M., kurie galėjo pateikti šios civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, nors 2013 m. sausio 7 d. vykusio teismo posėdžio šioje civilinėje byloje metu protokoline nutartimi teismas nutarė tenkinti atsakovo atstovo prašymą dėl liudytojų L. S. ir E. M. kvietimo ir apklausos šioje civilinėje byloje. Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog „<..> civilinio proceso paskirtis - užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą. Į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 straipsnis), pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui“ (2007 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-773/2007).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių tam, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa šioje civilinėje byloje, atitinkamai užtikrinta atsakovo teisė įrodinėti pasirinktomis procesinėmis priemonėmis, o vietoje to, nepagrįstai esant svarbioms priežastims neatidėjęs 2013 m. vasario 11 d. teismo posėdžio, nesudaręs galimybės atsakovui pateikti bylai reikšmingus įrodymus bei siekdamas kuo greičiau pabaigti šios bylos nagrinėjimą, apsiribojo tik ieškovo pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių formaliu vertinimu, atitinkamai nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo ieškinys didžiąja dalimi pareikštų reikalavimų atžvilgiu tenkintinas. Kaip matyti iš 2013 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio protokolo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas protokolinę nutartį ir tenkindamas atsakovo prašymą, faktiškai sutiko, jog atsakovo prašomi iškviesti ir apklausti minėti liudytojai iš tikrųjų galėtų nurodyti bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau, kaip matyti iš 2013 m. vasario 11 d. teismo posėdžio protokolo, teismas šių liudytojų apklausos jau nebelaikė būtina ir išnagrinėjo bylą iš esmės, liudytojų taip ir neapklausęs. Tokiu būdu, akivaizdu, jog teismas veikė prieštaringai ir priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai, objektyviai ir išsamiai neišsiaiškino visų civilinės bylos aplinkybių, galinčių turėti reikšmės bylos nagrinėjimo eigai ir baigčiai, atitinkamai pažeidė atsakovo teisę teikti įrodymus (įrodinėti) byloje, atitinkamai reikšti motyvuotus ir įrodymais pagrįstus atsikirtimus, taip pat proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas.

Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 14 straipsnio 1, 2 dalyje nustatyta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pirmosios instancijos teismas ne tik kad nesiėmė jokių priemonių atitinkamoms aplinkybėms objektyviai ir išsamiai ištirti, bet ir apribojo atsakovo įrodinėjimo teisę. Manytina, jog teismui kylant abejonių dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo/nebuvimo, proceso šalių teikiamų paaiškinimų ir nurodytų argumentų pagrįstumo/nepagrįstumo, privalo savo diskrecijos ribose, siekdamas tinkamai, teisingai ir teisėtai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, privalo imtis maksimaliai galimų priemonių atitinkamoms aplinkybėms išsiaiškinti bei patikrinti. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas to nepadarė, o byloje nesant pakankamai duomenų (pakankamų įrodymų viseto) vienai ar kitai išvadai padaryti, negalimas ir teisėto bei pagrįsto sprendimo priėmimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, neatsižvelgė į proceso dalyvių nurodytų aplinkybių ir pateiktų argumentų visumą, atitinkamas išvadas padarydamas, atsižvelgiant vien tik į ieškovo nurodytas, kritiškai vertintinas ir niekuo nepagrįstas aplinkybes. Teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus dar ir peržengdamas proceso šalių procesiniais dokumentais nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (ieškinio ribas), skundžiamą sprendimą priimdamas remdamasis tomis aplinkybėmis ir pagrindais, kuriais ieškovas bylos nagrinėjimo metu nesivadovavo ir neprašė teismo remtis.

Šiai dienai atsakovas J. Ž. praktiškai neturi jokių pajamų, kadangi laikinai yra sustabdęs individualią veiklą J. Ž. firmoje „ANTIQUA”. Atsakovo sutuoktinė šiuo metu taip pat nedirba (yra registruota darbo biržoje), dėl ko negauna visiškai jokių pajamų. Jis turi išlaikyti savo nepilnametį sūnų E. Ž., lankantį mokyklą, bei aukštojoje mokykloje (ISM) besimokantį sūnų iš pirmosios santuokos M. Ž.. Taip pat pabrėžtina, jog atsakovas turi padėti savo senyvo amžiaus tėvams G. V. (gim. 1934 m.) ir I. Ž. (gim. 1932 m), kurių gaunamos senatvės pensijos vos pakanka būtiniausiems poreikiams patenkinti, nors tėvams dėl itin prastos sveikatos būklės būtinas nuolatinis pakankamai brangus medikamentinis gydymas bei būtina nuolatinė priežiūra namuose (atsakovas yra vienintelis sūnus).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog šiai dienai atsakovo turtinė padėtis yra sunki, atsakovas šiuo metu praktiškai nevykdo jokios veiklos ir negauna pajamų, praktiškai vienas pats turi išlaikyti šeimą ir padėti sergantiems tėvams, dėl ko ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymas iš karto būtų itin komplikuotas ir sudėtingas, o priverstinio išieškojimo vykdymo pradėjimas atsakovo atžvilgiu sukeltų dar didesnes visiškai nebūtinas finansines išlaidas (būtinųjų vykdymo veiksmų išlaidos antstoliui). Be kita ko, priverstinis teismo sprendimo vykdymas iš karto itin apsunkintų atsakovo šeimos ir artimųjų jau ir taip sudėtingą finansinę padėtį, pažeistųjų teises ir teisėtus interesus. Taip pat paminėtina, jog iš karto pradėjus priverstinį teismo sprendimo vykdymą, areštavus atsakovo banko sąskaitas ar kitą turtą, pasunkėtų atsakovo individualios veiklos vykdymo atnaujinimas (atitinkamai galimų pajamų ateityje gavimas), galintis apsunkinti ir apskritai išieškojimo ieškovo naudai įvykdymą. Teismui išdėsčius ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą protingomis periodinėmis įmokomis, ne tik kad būtų išvengta neproporcingų ir nepagrįstų neigiamų padarinių atsakovo ir jo šeimos atžvilgiu, bet ir būtų užtikrintas ieškovo teisėtas interesas atgauti skolą/ įvykdyti išieškojimą (laipsniškai arba vėliau, bet ją vis dėlto susigrąžinti, nes vykdant priverstinį išieškojimą, taikant areštus ir tokiu būdu apribojus atsakovo galimybę atnaujinti individualios veiklos vykdymą, išieškojimo įvykdymas gali būti sudėtingas), atitinkamai ir proceso šalių lygiateisiškumo principas.

Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, taip pat į tai, jog atsakovui buvo apribota teisė pasisakyti per tinkamai galintį atstovauti profesionalų ir teisinių žinių turintį atstovą žodžiu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme/išdėstyti argumentuotą teisinę poziciją bylą nagrinėjant iš esmės, siekiant paaiškinti atitinkamas aplinkybes žodžiu, taip pat siekiant objektyvumo ir teisingumo byloje, prašė apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, suteikiant galimybę atsakovui ir jo atstovui pasisakyti žodžiu.

Apeliacinio skundo patenkinimo atveju atsakovui iš ieškovo priteistinos ir atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, 226 Lt dydžio žyminis mokestis už teikiamą apeliacinį skundą ir išlaidos už teisinę pagalbą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad Apelianto teiginiai visiškai nepagrįsti ir atmestini dėl žemiau nurodomų motyvų. Apeliaciniame skunde Apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, kad Ieškovo reikalavimas priteisti kelionės išlaidas bei išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti yra tik procesinės prigimties ir negali būti laikomas reikalavimu atlyginti žalą, kurios atsiradimas yra priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijęs su Apelianto padaryta nusikalstama veika. Šie reikalavimai būtų procesinio pobūdžio, jeigu būtų buvę pareikšti ir nagrinėjami baudžiamojo proceso tvarka baudžiamojoje byloje. Ieškovas baudžiamojo proceso metu reikalavimų priteisti išlaidas kelionei ir advokato teisinei pagalbai apmokėti nereiškė, bet tai neeliminuoja fakto, jog tokios išlaidos Ieškovo buvo realiai patirtos ir Apelianto turi būti atlygintos. Ieškovas, Pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje pareikšdamas reikalavimus atlyginti jo patirtas kelionės išlaidas ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, ne piktnaudžiavo, o naudojosi savo teise į visišką nuostolių atlyginimą.

Apeliantas, grįsdamas savo poziciją dėl negalimumo nagrinėti Ieškovo pareikštus reikalavimus civilinio proceso tvarka, cituoja 2006-11-06 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2006. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju Apelianto nurodytos civilinės bylos Nr. 3K-3-458/2006 ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti nesutampa, nes pirmojoje byloje teismas pasisakė dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turėtų ekstradicijos išlaidų ir galimybės jas išieškoti iš nuteistojo civilinio proceso tvarka. Be to, minėtoje byloje reikalavimas priteisti ekstradicijos išlaidas buvo pareikštas baudžiamojoje byloje ir tik teismui šio reikalavimo nepatenkinus, buvo pateiktas ieškinys civilinio proceso tvarka. Dėl šių priežasčių nagrinėjamoje byloje vadovautis Apelianto nurodyta kasacinio teismo nutartimi nėra pagrindo. Pažymėjo, kad apeliaciniame skunde Metodikos taikymas yra visiškai nepagrįstai traktuojamas kaip ieškinio ribų peržengimas, motyvuojant tuo, kad Ieškovas ieškinyje šiuo teisės aktu apskaičiuodamas patirtas kuro išlaidas nesivadovavo ir neprašė jo taikyti. Įstatymas neįpareigoja ieškovo nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, neteisingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą atitinkančią normą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. K, bylos Nr. 3K-3- 124/2005; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. v. K A., bylos Nr. 3K-3-29/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. I. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3- 410/2010; kt). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai apskaičiuodamas priteisiamų kuro išlaidų dydį vadovavosi Metodikos nuostatomis.

Atsiliepimas

Apeliantas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad išrašų iš interneto nelaiko įrodymais, kadangi jie neatitinka patikimumo ir objektyvumo kriterijų, tačiau, nepaisant to, jais vadovaujasi bandydamas pagrįsti savo poziciją apeliaciniame skunde. Aplinkybė, kad Vilniuje iki mirties gyveno Ieškovo tėvai, taip pat nereiškia, kad būtent šiame mieste yra ir Ieškovo pagrindinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Akivaizdu, jog tėvų ir vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta gali būti skirtinga, o tai, kad Ieškovas lankydavo tėvus Vilniuje, taip pat nėra pagrindu laikyti šio miesto jo pagrindine nuolatine gyvenamąja vieta. Be to, Ieškovas ne tik lankydavo tėvus Vilniuje, bet ir atsiveždavo juos pas save į namus į Klaipėdą (Priedas Nr. 3). Apelianto apeliaciniame skunde minima Ieškovo komercinė įmonė „DAKI“, kurios registruota buveinės vieta buvo adresu Šaltkalvių g. 44-51, Vilniuje, likviduota dar 2010-03-23 (Priedas Nr. 4), t. y. 4 mėnesiai prieš Apelianto atliktą nusikaltimą (2010-07-04), todėl, vadovaujantis registruota Ieškovo įmonės buveinės vieta teigti, kad Ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje, taip pat nėra jokio pagrindo, turint omenyje, kad registruota įmonės buveinės vieta gali skirtis nuo realios įmonės veiklos vykdymo vietos.

Kaip jau buvo nurodyta ieškinyje, pagrindinė Ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu Blušių g. 29, Klaipėdoje. Būtent šį adresą Ieškovas nurodo tretiesiems asmenims korespondencijai gauti, pavyzdžiui bankams (Priedas Nr. 5). Ieškovo darbo vieta taip pat yra Klaipėdoje (Priedas Nr. 6). Be to, būtent Klaipėdos mieste veikiančiame Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniame skyriuje Ieškovui nuo 2008 m. yra išduotas ir kas metai pratęsiamas neįgaliojo pažymėjimas (Priedai Nr. 7). Apklausiamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Ieškovas taip pat patvirtino, jog gyvena Klaipėdoje (2011-02-09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo posėdžio protokolas baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-506/11).

Apeliaciniame skunde taip pat visiškai nepagrįstai nurodoma, jog priimdamas Sprendimą Pirmosios instancijos teismas neva pažeidė proceso šalių rungimosi principą ir nesilaikė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių. Ieškovo kartu su ieškiniu pateikti du mokėjimo kvitai nėra vieninteliai byloje esantys Ieškovo patirtas kuro išlaidas patvirtinantys įrodymai. Apeliaciniame skunde pats Apeliantas pabrėžė, kad teismas faktą, jog Ieškovas 7 kartus vyko iš Klaipėdos į Vilnių konstatavo vadovaudamasis procesiniuose dokumentuose užfiksuota informacija. Be to, Ieškovas pateikė VĮ „Regįtra“ pažymą, patvirtinančią, kad iki 2011-04-12 vairavo automobilį VW Caravelle (variklio darbinis tūris 23.70 cm3), bei VĮ „Regitra“ registracijos liudijimą, patvirtinantį, kad nuo 2010-04-19 važinėja naujai įsigytu automobiliu Volvo V70 (variklio darbinis tūris 2461 cm3). Taigi, atsižvelgdamas į visų byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis Metodikos nuostatomis, Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš Apelianto Ieškovo naudai 1 330 Lt patirtų kuro išlaidų.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Apeliantas nurodo, kad Pirmosios instancijos teismas priteisdamas Ieškovo naudai išlaidas advokato paslaugoms baudžiamojo proceso metu apmokėti, neva vadovavosi prieštaringomis tame pačiame teismo sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, t. y. viena vertus, tuo, kad pats Ieškovas nurodė jog neturėjo galimybės samdytis advokato, kita vertus, tuo, kad Ieškovas sumokėjo advokatui už teisines paslaugas. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ieškovas, apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė ne kad neturėjo galimybės samdyti advokato, o kad neturėjo galimybės apmokėti advokato suteiktų teisinių paslaugų baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (b. 1. 102). Atsižvelgiant į tai, kad dėl finansinių aplinkybių Ieškovas baudžiamojoje byloje advokato suteiktas teisines paslaugas galėjo apmokėti ir apmokėjo tik 2012-04-06, reikalavimas priteisti šias išlaidas nebuvo pateiktas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu ir pareikštas kartu su ieškiniu šioje civilinėje byloje. Taigi, Ieškovas realiai patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Apelianto teigimu, Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė Ieškovui 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovo nuomone, Pirmosios instancijos teismas Sprendimu visiškai pagrįstai konstatavo esant visas sąlygas Apelianto civilinei atsakomybei kilti ir Ieškovo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tačiau, kaip jau nurodyta Ieškovo apeliaciniame skunde, Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino Ieškovo reikalavimą priteisti neturtinę žalą tik iš dalies ir priteisė ne 15 000 Lt, o tik 3 000 Lt. Vadovaujantis BPK 109 str. nuostatomis, nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Pagal CK 6.250 str. įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Šiuo atveju įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-04 nuosprendžiu Apeliantas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 2 d. 8 p., t. y. nesunkiai sutrikdęs sveikatą Ieškovui dėl chuliganiškų paskatų. Dėl šių Apelianto padarytų neteisėtų veiksmų Ieškovas patyrė neturtinę žalą, kuri ne tik pasireiškė tuo, kad Ieškovas dėl padaryto sveikatos sutrikdymo jautė intensyvius kojos, galvos, nosies skausmus, sutinusios rankos kėlė didelių nepatogumų vairuojant automobilį, bet ir tuo, kad būdamas tokios būklės negalėjo aplankyti ligoninėje mirštančios motinos paskutinėmis jos gyvenimo dienomis (Ieškovo motina mirė 2010-07-07). Be to, Ieškovas atsisveikinimą su motina bei laidotuvių procesą turėjo išgyventi būdamas sužalotas ir subjaurota išvaizda, dėl ko daugybei į šermenis ir laidotuves atvykusių su motina atsisveikinti draugų ir artimųjų turėjo aiškintis, kas jam nutiko, kas taip pat sukėlė Ieškovui daug nepatogumų ir išgyvenimų. Sutrikdyta sveikata žymiai apsunkino Ieškovo motinos laidotuvių organizavimą, o pareiga dėl Atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų dalyvauti ikiteisminio tyrimo procese, duoti parodymus, dalyvauti apklausose taip pat žymiai apsunkino susitaikymą su skaudžia motinos netektimi. Ieškovas ieškinyje aiškiai nurodė ir įrodė, kad būtent dėl Apelianto jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą bei konkrečiai įvardijo kuo ji pasireiškė. Be to, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo Apeliantas, Ieškovas prašo atlyginti neturtinę žalą ne patirtą dėl artimųjų (tėvų) netekties, o būtent dėl jo patirtų išgyvenimų, kuriuos sukėlė Apelianto neteisėti veiksmai. Būtent dėl Apelianto Ieškovui padaryto sveikatos sutrikdymo Ieškovas patyrė ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytus fizinio ir davinio pobūdžio išgyvenimus bei prarado galimybę atsisveikinti su mirštančia motina. Ieškovo apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, jog pats Ieškovas neva faktiškai nulėmė negalėjimą aplankyti sergančios motinos prieš mirtį, kadangi užuot buvęs ligoninėje, praleido dieną užeigoje vartodamas alkoholį. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Ieškovas dienomis lankė ir rūpinosi sergančia motina, ir tik slegiamas tėvo mirties ir sunkios motinos sveikatos būklės, norėdamas bent kiek prasiblaškyti nuo patiriamų išgyvenimų tą vakarą užsuko į užeigą. Be to, tokiu metu, kai užeigoje įvyko incidentas su Apeliantu (t. y. 6 val. ryto) Ieškovas objektyviai negalėjo būti su motina ligoninėje, kadangi tai buvo ne lankymo valandos ir niekas Ieškovo pas motiną nebūtų įleidęs.

Taip pat pažymėtina, kad apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, jog Ieškovas net nepraėjus sužalojimų gijimo laikotarpiui neva ėmėsi aktyvios veiklos ir organizavo draugų pasilinksminimus, kas paneigia Ieškovo dėl Apelianto neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą. Pažymėtina, kad šie teiginiai iš esmės yra paremti tik Apelianto klaidingom interpretacijom susipažinus su internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbti) Ieškovo asmeninėje paskyroje esančiais susirašinėjimais ir nuotraukomis. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prie apeliacinio skundo pridėtos Ieškovo ir jo draugų nuotraukos, kuriose, pasak Apelianto, matyti, kad Ieškovas linksminasi, aktyviai leidžia laiką ir vartoja alkoholį, yra darytos 2004-07-25, t. y. beveik prieš 9 metus (Priedas Nr. 8). Be to, kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, Ieškovas minimo pasiplaukiojimo metu vartojo ne alkoholį, o mineralinį, ir tik draugo Ž. Ž. įkalbintas sutiko papozuoti nuotraukai su alkoholio buteliu. Ieškovas taip pat neorganizavo jokio pasivažinėjimo su draugais motociklu, o tik pokalbio apie pasiplaukiojimą kateriu metu pakomentavo pažįstamos nuotrauką, kurioje ji pozuoja ant motociklo (Priedas Nr. 8). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau bei pridedamus įrodymus, akivaizdu, jog Apelianto pateiktos ištraukos iš internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbti) esančios Ieškovo asmeninės paskyros priešingai, nei nurodo Apeliantas, visiškai nepaneigia fakto, kad Ieškovas dėl Apelianto prieš jį atliktų neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą.

Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, jog Pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus, neproporcingas ir nepagrįstai didelis, lyginant su analogiškose situacijose teismų priteisiamomis piniginėmis sumomis neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad taip teigdamas Apeliantas iš esmės remiasi nurodomomis Kauno apygardos teismo, Varėnos rajono apylinkės teismo ir Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais. Minėtų bylų ir šios bylos ratio decidenti nesutampa. Šiose bylose priteisti neturtinės žalos dydžiai yra dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d. Tuo tarpu Ieškovui neturtinė žala atsirado kaip pasekmė dėl Apelianto padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. (kvalifikuota sudėtis). Taip pat nėra duomenų, ar šie nuosprendžiai nebuvo apskųsti aukštesnės instancijos teismams ir yra įsiteisėję. Tuo tarpu kaip nurodyta Ieškovo apeliaciniame skunde bei Pirmosios instancijos teismo Sprendime, panašaus pobūdžio nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose priteistinas neturtinės žalos dydis yra daug didesnis ir siekia iki 15 000 Lt. Šiuo atžvilgiu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą teismas turi išsamiai aiškintis bei vertinti individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio spręsti pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

Apeliaciniame skunde Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo Pirmosios instancijos teisme metu neva buvo pažeista jo procesinė teisė turėti atstovą bei apribota teisė įrodinėti, kadangi 2013-02-11 teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, nors nebuvo apklausti jo nurodyti liudytojai, o jo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tiek Apeliantui, tiek jo atstovui buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau Apelianto atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė bei nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių teismo posėdyje dalyvauti jis negalėjo. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, apeliantas prašė teismo posėdį atidėti ne dėl to, kad byloje nedalyvavo jo atstovas, o dėl to, kad į bylos nagrinėjimą negalėjo atvykti jo pakviesti liudytojai. Tačiau Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Apeliantui jau seniai buvo žinoma teismo posėdžio laikas ir data, o apie liudytojų negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje Apeliantas pranešė tik likus vos dviem dienom iki teismo posėdžio, bei siekdamas užkirsti kelią bylos vilkinimui, pagrįstai atsisakė tenkinti Apelianto prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, bei į tai, kad pats Apeliantas teismo posėdyje dalyvavo, Ieškovo nuomone, nėra jokio pagrindo teigti, jog buvo pažeistos Apelianto procesinės teisės. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nenurodoma, kokias bylai reikšmingas aplinkybes galėjo patvirtinti jo nurodomi liudytojai, negalėję dalyvauti 2013-02-11 teismo posėdyje.

Pateiktu apeliaciniu skundu Apeliantas taip pat prašo išdėstyti Sprendimo įvykdymą, atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį. Apelianto sūnus mokosi aukštojoje mokykloje - Vadybos ir ekonomikos universitete ISM, kurioje vienerių metų studijų kainos dydis yra apie 3892 Lt (duomenys neskelbti). Atsižvelgiant į tai, nesuprantama, kaip visiškai pajamų negaunantys tėvai išgali sumokėti už vieno iš sūnų mokslus šioje aukštojoje mokykloje, išlaikyti kitą nepilnametį sūnų bei tėvus. Taip pat pažymėtina, jog pats Apeliantas bylos nagrinėjimo Pirmosios instancijos teisme metu pats patvirtino, jog vykdo kažkokią veiklą iš kurios gauna pajamas. Manytina, jog nėra CPK 284 str. 1 d. numatytų pagrindų išdėstyti Pirmosios instancijos teismo Sprendimo įvykdymą. Prašė atmesti apelianto J. Ž. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; priteisti iš apelianto J. Ž. ieškovo A. D. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų ribose.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

Atsakovas J. Ž. apeliaciniame skunde nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą pirmos instancijos teisme, buvo pažeista atsakovo teisė turėti atstovą bei apribota jo teisė įrodinėti, per profesionalų atstovą teikti papildomus įrodymus. Be to pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, padarydamas išvadas atsižvelgė vien tik į ieškovo nurodytas, kritiškai vertintinas ir niekuo nepagrįstas aplinkybes. Buvo pažeisti proceso lygiateisiškumo bei rungimosi principai ir teismas peržengė šalių nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, sprendimą priimdamas rėmėsi aplinkybėmis ir pagrindais, kuriais ieškovas bylos nagrinėjimo metu nesivadovavo ir neprašė teismo remtis (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 450 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“ patvirtinta metodika, skaičiuojant reikalingą dyzelinio kuro kiekį 100 km.).

Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo posėdžių protokolų, advokatas Ž. M. 2012-09-18 pateikė prašymą teisėjai, nagrinėjančiai bylą, atidėti 2012-09-27 10.30 val. paskirtą byloje parengiamąjį teismo posėdį dėl jo užimtumo kitoje byloje. Teismas patenkino prašymą ir paskyrė kitą parengiamojo teismo posėdžio datą, t.y. 2012-11-28, į kurį atvyko atsakovas J. Ž.. Teismui nebuvo pateikta sutartis, kad atsakovą atstovautų advokatas. Nepaisant to, atsakovas pateikė prašymą suteikti jam galimybę būti atstovaujamam advokato ir prašė parengiamąjį teismo posėdį atidėti. Teismas nutarė skirti dar vieną parengiamąjį teismo posėdį, atsižvelgiant į atsakovo prašymą. 2013-01-07 parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo pats atsakovas ir jo atstovas adv. Ž. M., vėlgi teismui nebuvo pateikta jokia atsakovą atstovavusio advokato sutartis, kurią teismas įpareigojo pateikti po posėdžio. Šalių pritarimu teismas baigė pasirengimą byloje ir buvo paskirtas 2013-02-11 teismo posėdis. 2013-02-08 teisme buvo gautas atsakovo prašymas (b. l. 122) pakeisti paskirto teismo posėdžio datą dėl to, kad teismo posėdyje negali dalyvauti atsakovo prašyti apklausti liudytojai. 2013-02-11 teismo posėdyje dalyvavo atsakovas J. Ž. (be jokio atstovo). Atsakovas nepateikė atstovavimo sutarties su advokatu ir neprašė atidėti teismo posėdžio, remiantis tuo, kad jis nėra atstovaujamas advokato. Kaip matyti iš bylos duomenų, Atstovavimo susitarimas ir Sutartis dėl teisinių paslaugų, sudaryta tarp atsakovo ir adv. Ž. M., Vilniaus miesto apylinkės teisme užregistruoti 2013-02-11, teisėja juos gavo po teismo posėdžio, tai patvirtina jos 2013-02-12 rezoliucija.

Teisėjų kolegija, įvertinus išdėstytus faktus, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nepažeidė atsakovo teisės turėti atstovą byloje. Priešingai šioje situacijoje pats atsakovas elgėsi nerūpestingai ir nepateikė teismui advokato atstovavimą patvirtinančio susitarimo. Netgi esant tokiai situacijai, kai praktiškai nebuvo pateikti duomenys, kad atsakovą atstovauja advokatas, teismas tenkino jo prašymą bei suteikė galimybę ir pasiūlė CPK 161 str. pagrindu pasirūpinti atstovavimu. Teismo posėdyje, įvykusiame 2013-02-11, atsakovas neprašė atidėti jo dėl to, kad į teismo posėdį neatvyko jo atstovas, kaip beje ir nepateikė atstovavimo sutarties. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2013-02-08 atsakovo prašyme (gautame paštu), buvo prašoma pakeisti teismo posėdžio datą tik dėl to, kad paskirtu laiku negali dalyvauti atsakovo prašyti apklausti liudytojai. Jokio prašymo nei iš atsakovo, nei iš advokato Ž. M. atidėti teismo posėdį dėl advokato negalėjimo dalyvauti posėdyje, teisme nebuvo gauta.

Vertinant apelianto argumentą dėl to, kad jo nuomone, buvo apribota jo teisė įrodinėti, per profesionalų atstovą teikti papildomus įrodymus bei nebuvo apklausti teismo protokoline nutartimi nutarti apklausti liudytojai, pasisakytina, kad viena vertus, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kita vertus, vien tas faktas, kad pirmos instancijos teismas išnagrinėjo bylą neapklausęs liudytojų, nereiškia, kad teismas apribojo atsakovo teisę įrodinėti ir/ar neišsiaiškino bylai svarbių aplinkybių, bei pasak apelianto apsiribojo tik ieškovo pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių vertinimu. Kaip matyti iš 2013-01-07 teismo posėdžio protokolo, atsakovas prašė apklausti liudytojais L. S. ir E. M., siekiant išaiškinti aplinkybes dėl prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumo, konkrečiai paliudyti, kad minėti liudytojai ieškovą matė viešo maitinimo įstaigoje po trijų dienų po įvykio (sumušimo), tuo paneigiant ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad ieškovas po įvykio, kai buvo sužalotas, negalėjo susitikti su mirštančia motina. Jokių kitų argumentų, dėl ko atsakovas prašė apklausti liudytojais minėtus asmenis nei bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, atsakovas nenurodo. Vertinant tokį apelianto argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas, atmesdamas prašymą atidėti teismo posėdį civilinio proceso normų nepažeidė, o vertinant apelianto apeliacinio skundo argumentus konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nesirėmė tokia aplinkybe.

Apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ir taikė teisės aktą (Metodiką) nors šalys nesirėmė ir neprašė šiuo aktu remtis, visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, įstatymas leidžia ieškovui neįvardinti teisinio ieškinio pagrindo. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiuose yra išimtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas nurodo teisinį pagrindą, kuriuo jis remiasi, tenkindamas ar atmesdamas ieškinio reikalavimus. Teismo teisė ieškinyje išdėstytoms faktinėms aplinkybėms pritaikyti tokiems faktiniams pagrindams tinkamą teisės normą, negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas. Tokiu būdu darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti dėl nurodytų argumentų, pagrindo nėra.

Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas (atsakovas) kitų konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus nenurodo, tiesiog cituoja teisės normas bei teisminę praktiką dėl įrodymų vertinimo, t. y. remiasi bendra teismų praktika ir teorija, liečiančia įrodymų vertinimą, tokiu būdu nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, siekia kitokių išvadų, nei padarė teismas. Apelianto tvirtinimas, kad vertindamas įrodymus, teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes ieškovo įrodymus pripažino pagrįstais vien pagal jų pateikimo šaltinį, niekuo nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienos iš šalių parengti ir pateikti įrodymai dėl bylai reikšmingų aplinkybių teisiniu požiūriu yra tinkami ir kartu gali būti nuneigiami kitais įrodymais, o ne atmetami vien dėl to, kad atsakovas su jais nesutinka. Taigi, nesutikdamas su ieškovo pateiktų dokumentų turiniu, aplinkybių įvertinimu, atsakovas turėjo pareigą pateikti konkrečius ieškovo pateiktų dokumentų turinį ar aplinkybes paneigiančius įrodymus (CPK 178 str.), o ne vien išreikšti deklaratyvų nesutikimą su tokių įrodymų įvertinimu.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs šias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl turtinės žalos priteisimo

Apeliantas atsakovas J. Ž. nurodė, kad išlaidos susijusios su kelionėmis dėl ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo bei advokato išlaidos baudžiamojoje byloje turėjo būti prašomos priteisti nagrinėjant baudžiamąją bylą, todėl šioje dalyje civilinė byla nutrauktina. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą, kaip visiškai nepagrįstą. Teisingai pirmos instancijos teismas konstatavo, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas nebuvo, todėl ieškovas turi teisę reikšti turtinius reikalavimus civilinio proceso tvarka. BPK 112 str. 1 d. numato galimybę nukentėjusiajam, nepareiškusiam civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, teisę reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad tiek kelionės išlaidos, susijusios su ikiteisminiu tyrimu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimu, tiek ir advokato pagalbai turėtos išlaidos baudžiamajame procese yra žala, atsiradusi dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos, kitaip tariant dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų. Žalą padarytą asmeniui, ar jo turtui, o įstatymu nustatytu atveju ir neturtinę žalą, atlygina atsakingas asmuo. Tuo remiantis ieškovas turėjo teisę reikšti reikalavimus, susijusius su patirtomis kelionių išlaidomis, tiek ir išlaidomis advokato pagalbai apmokėti baudžiamajame procese. Prievolė atlyginti turtinę žalą ieškovui tenka konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, būtinas šiai prievolei kilti. Nors apeliantas ir cituoja Kasacinio teismo praktiką, tačiau Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžė, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju minėta teisminė praktiką nėra tapati nagrinėjamos bylos dalykui. Teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisakys, kadangi visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, jog ieškovas turėjo teisę pareikšti tokio pobūdžio reikalavimus, jie nagrinėtini civilinio proceso tvarka, šiuo atveju jie yra nuostoliai, padaryti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kurių neteisėtumas yra konstatuotas baudžiamojoje byloje, o joje priimtas nuosprendis turi prejudicinę galią. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vertinant argumentus dėl priteistų kelionės išlaidų dydžio pagrįstumo, teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo įvertinimu ir nustatytos žalos dydžiu bei teisės taikymo šaltiniu. Apskaičiuodamas ieškovo patirtų išlaidų dydį kelionei į Vilnių, pirmos instancijos teismas turėjo pareigą pritaikyti ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms taikytiną teisės normą ir šiuo atveju pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 450 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“ patvirtinta metodika, skaičiuojant reikalingą dyzelinio kuro kiekį 100 km. Apeliantas nepagrindė argumento, kad ieškovas negyveno Klaipėdoje. Ta aplinkybė, kad ieškovo tėvai gyveno Vilniuje argumento dėl ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos nei paneigia, nei patvirtina. Ieškovas pateikė duomenis, kad jo vardu registruota komercinė įmonė „Daki“, adresu Vilniuje, dar 2010-03-23 likviduota (b. l. 210). Ieškovas pateikė papildomus duomenis (b. l. 211 - 215) tik patvirtinančius aplinkybę dėl jo nuolatinės gyvenamosios vietos Klaipėdoje. Atmestini apelianto argumentai, kad ieškovas galėjo pasirinkti kitokį susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga būdą (pvz. paprašant bylos kopijų ir gaunant ją paštu). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso kodeksas numato teisę nukentėjusiajam susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga. Atsakovo nurodytas susipažinimo su byla būdas iš esmės galimas, tačiau viena vertus, atsakovas nepagrindė, kad tokio susipažinimo atveju kaštai būtų mažesni, kadangi pats nukentėjęs turėtų prašyti ir gauti leidimą tokią medžiagą kopijuoti. Kokia forma vyksta susipažinimas, sprendžia šiuo atveju nukentėjusioji šalis. Atkreiptinas dėmesys, kad teisingai ir pagrįstai pirmos instancijos teismas pasisakė ir įvertino kelionių kiekį ir jų pagrįstumą.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad ieškovo naudai priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti baudžiamajame procese visiškai pagrįstai. Šiuo atveju tokios išlaidos yra žala, patirta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kada ieškovas sumokėjo advokatui už jo paslaugas (kokioje baudžiamojo proceso stadijoje) nesvarbi, svarbu tik tai, kad ieškovas, 2012-04-06 sumokėdamas advokatui už jo teisines paslaugas, tokias išlaidas patyrė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovas prašo šioje dalyje pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą pakeisti ir padidinti priteistą neturtinės žalos dydį iki 15 000 Lt. Atsakovas prašo sprendimą panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

Neturtinė žala – tai pažeistos nukentėjusio asmens nematerialiosios vertybės, kurias įvertinant pinigine išraiška turi būti laikomasi pagrindinio principo – teisingumo, o taip pat sąžiningumo ir protingumo principų. Spręsdamas šį klausimą, teismas privalo atsižvelgti į konkrečias faktines bylos aplinkybes ir taikyti atitinkamus kriterijus, kurių neišsamus išvardijimas pateiktas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-04 nuosprendžiu atsakovas J. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., t. y. ieškovui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl chuliganiškų paskatų. Atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl iš naujo jų įrodinėti nereikia, prašoma priteisti žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padarytais atsakovo neteisėtais veiksmais. Teisėjų kolegija mano, kad šių nuostatų pirmos instancijos teismas nepažeidė.

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės (kitaip tariant asmens turėtų galimybių praradimas). Nustatyta, kad ieškovui A. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai. Svarbu taip pat atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens kaltę, veikos pobūdį. Atsakovo smurtiniai veiksmai įvertinti baudžiamojoje byloje kaip nesunkus nusikaltimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant neturtinės žalos dydį svarbios ir kitos aplinkybės, kaip nusikaltimo padarymo motyvas, sąlygos, turėjusios įtakos nusikalstamam elgesiui, asmenybes apibūdinantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visas šias aplinkybes, turinčias reikšmės atlygintinos neturtinės žalos dydžiui, mano esant teisingai pirmos instancijos teismo išvadai, kad ieškovui šioje situacijoje yra pakankama neturtinei žalai atlyginti 3000 Lt suma.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir pirmos instancijos teismo sprendime nurodytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, jog teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, kad teismas netinkamai taikė įstatymą. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, ieškovas ieškinyje reiškė reikalavimą priteisti neturtinę žalą dėl to, jog ji buvo sąlygota neteisėtų atsakovo veiksmų, konstatuotų teismo nuosprendyje, kurie ir buvo vada tokiai žalai atsirasti. Atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovui neturtinė žala galimai atsirado dėl kitų priežasčių, t.y. dvasinių išgyvenimų dėl abiejų tėvų mirties. Savaime suprantama, kad artimųjų mirtis yra ypač skaudus išgyvenimas, tačiau šioje situacijoje pirmos instancijos teismas vertino atsakovo neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, kurių pasekmė, atsiradusi neturtinė žala. Neturtinės žalos dydžio įvertinimui svarbūs ir asmenybes apibūdinantys duomenys. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pats įvykis vyko kavinėje, apie 5 val. ryto. Ieškovas baudžiamojoje byloje pripažino, jog jis buvo vartojęs alkoholio (išgėręs alaus). Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad dėl patirtų sumušimų jis paskutinėmis gyvenimo dienomis negalėjo aplankyti sergančios motinos, vertintina nevienareikšmiškai. Viena vertus, pats sumušimas (skausmas po sumušimo) bei subjaurotas veidas (nosis) galėjo turėti įtakos, nepatogumų esamoje situacijoje, ypač laidotuvių metu, kita vertus, paties ieškovo elgesys, t.y. buvimas kavinėje iki ryto, kai sunkiai serga vienas iš artimiausių žmonių ir dar nepraėję daug laiko po kito artimo žmogaus – tėvo laidotuvių, leidžia teigti, kad vertinant priteistos neturtinės žalos dydį pirmos instancijos teismas teisingai įvertino individualią tiek nuketėjusiojo (ieškovo), tiek atsakovo situaciją ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, pasielgė teisingai.

Pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai, kai nukentėjusiesiems nustatyta didesnė atlygintina neturtinė žala, iš tiesų negali būti besąlygiškas kriterijus sprendžiant šį klausimą nagrinėjamoje byloje. Pirma, neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma lemia šios žalos dydį. Antra, ieškovui priteista atlygintina neturtinė žala neprieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad nustatytas ir priteistas neturtinės žalos dydis tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus. Pavyzdžiui, neturtinė žala teismų įvertinta 500 Lt, 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-586/2012, 2K-82/2008, 2K-282/2008, 2K-190/2010). Kita vertus, kitose Kasacinėse bylose, kaip pvz. 2K-325/2010, 2K-260/2010 ir kitose, priteistos didesnės neturtinės žalos sumos, atitinkamai įvertinus individualias bylos aplinkybes ir ypač sukeltas tokių nusikaltimų pasekmes ar aplinkybę, jog nusikaltimas įvykdytas prieš nepilnametį ar panašiai. Tai tik patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigine išraiška yra skirtingas, ir tai lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma.

Atitinkamai, įvertinus tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai dėl neturtinės žalos priteisimo (ar jos padidinimo) atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl neturtinės žalos priteisimo pripažįstamas teisingu. Kolegija nepasisakys dėl kitų skunduose nurodytų argumentų dėl neturtinės žalos pagrįstumo ir dydžio, kadangi jie iš esmės neturi reikšmės vertinant priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 780 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, atsakovas pateikė 3000 Lt sąskaitą advokato pagalbai apmokėti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismui nebuvo pateikta Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, tokie duomenys patvirtinantys bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebuvo priimti. Pažymėjo, kad iki teisminio nagrinėjimo pabaigos, atsakovas nepateikė duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013-02-11 (t.y. teismo posėdžio dieną) gauta ir užregistruota atsakovo J. Ž. pakartotinis prašymas prijungti Atstovavimo susitarimą su adv. Ž. M., Sutartį dėl teisinių paslaugų, bei PVM sąskaitą - faktūrą, išrašytą 2013-02-04, už suteiktas advokato teisines paslaugas byloje, atsiliepimo į ieškinį, prašymų, užklausimų parengimą, konsultacijas ir atstovavimą teisme, viso 3000 Lt sumai. Pateiktas 2013-02-09 Mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad J. Ž. sumokėjo nurodytą sumą už teisines advokato paslaugas (b. l. 131 - 136). Teisėjos 2013-02-12 rezoliucija ant pateikto prašymo patvirtina, kad šie įrodymai jai buvo pateikti po teismo posėdžio.

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinį skundą šiuo argumentu kaip nepagrįstą. Pripažintina, kad atstovavimo susitarimą su advokatu Ž. M. ir kitus duomenis, patvirtinančius jo atstovavimą bei atliktus procesinius veiksmus, patvirtina pateikti aukščiau išvardinti duomenys, užregistruoti teisme bylos nagrinėjimo dieną. Aplinkybę, kad atsakovą atstovavo advokatas iš esmės pripažino pats pirmos instancijos teismas, leisdamas atstovui atstovauti atsakovą ir dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje, bei byloje esantis 2012-12-31 advokato Ž.M. įgaliojimas advokato padėjėjai atlikti atskirus techninio pobūdžio procesinius veiksmus šioje byloje. 2013-02-11 teismo posėdis prasidėjo 10 val., kada tiksliai (kurią valandą) teisme gauti ir užregistruoti minėti duomenys, byloje nėra, todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentu, kad advokato atstovavimą patvirtinantys duomenys galimai iki teismo posėdžio pradžios galėjo būti nepateikti bylą nagrinėjančiai teisėjai, nors jie buvo pateikti teisme dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmos instancijos teisme pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad priteistas atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimo, tiek ir pasirinkta proporcija (atmestų reikalavimų dydžiui). Todėl ir šioje dalyje teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Atsakovas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Įstatymas nustato, kad tokia tvarka nagrinėjamas apeliacinis skundas bylą nagrinėjančiam teismui pripažinus žodinio proceso būtinumą (CPK 322 str.). Apeliantas teigia, kad jam pirmos instancijos teismas apribojo teisę per atstovą pasisakyti, bei siekiant objektyvumo ir teisingumo byloje, pagrįsta prašyti žodinio proceso apeliacinėje instancijoje. Kaip jau pasisakė anksčiau apeliacinės instancijos teismas, atsakovas teismo posėdyje dalyvavo be atstovo (netgi nebuvo pateikta atstovavimo sutartis), jokio prašymo šiuo pagrindu atidėti bylos nagrinėjimą, atsakovas pirmos instancijos teismui nereiškė. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją). Atsakovas (kaip beje ir ieškovas) yra pateikę plačios apimties apeliacinius skundus, išsamiai dėl jų argumentų yra pasisakyta ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus. Iš apeliacinių skundų matyti, kad kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodoma, tik įrodinėjama, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o šiuo aspektu argumentai yra išdėstyti apeliaciniuose skunduose. Pastebėtina, kad ieškovas žodinio proceso neprašo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtinumo nėra.

Dėl Sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovas prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis, leidžiant atsakovui J. Ž. vykdyti priimtą sprendimą mokant ieškovui per mėnesį ne daugiau kaip po 500 Lt sumą. LR CPK 284 str. numato galimybę, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą išdėstyti. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu sudėtinga, jis neturi jokių pajamų, nes laikinai sustabdęs individualios įmonės veiklą. Atsakovo sutuoktinė nedirba, registruota darbo biržoje. Atsakovas turi išlaikyti nepilnametį sūnų, kuris lanko mokyklą ir kitą sūnų, iš pirmos santuokos, studijuojantį ISM. Atsakovas nurodė, kad turi padėti senyvo amžiaus savo tėvams, kurių gaunamų pensijų vos pakanka būtiniausiems poreikiams patenkinti.

Prašymas atmestinas. Viena vertus, atsakovas reikšdamas tokį prašymą, privalo jį pagrįsti įrodymais (CPK 178 str.). Atsakovas jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti jo realią turtinę padėtį teismui nepateikia. Vien ta aplinkybė, kad jis yra sustabdęs savo individualios įmonės veiklą, pati savaime nieko nereiškia, tuo labiau, kad ir pats atsakovas įvardindamas prašyme priežastis, kuriomis remiantis, jis prašo sprendimo įvykdymą išdėstyti, nurodo, kad šiuo metu jis turi išlaikyti, o tiksliau išlaiko ir remia savo nepilnametį sūnų, kitą sūnų studentą, bei padeda materialiai savo senyvo amžiaus tėvams, kitaip tariant pats atsakovas pripažįsta, kad jis iš esmės gauna ir turi pajamų net tik nepilnamečio sūnaus išlaikymui bet ir sūnaus - studento bei tėvų materialiniam rėmimui. Todėl nesant duomenų apie atsakovo valdomą turtą, gaunamas pajamas, daryti išvados, kad jo turtinė padėtis šiuo metu sunki, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Kita vertus, priteista suma nėra tokia didelė, kuri pati savaime (savo dydžiu) reikalautų atskiro jos įvykdymo aptarimo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas nusikaltimą (iš kurio kildinama turtinė ir neturtinė žala) įvykdė kavinėje, t. y. tik patvirtina jo ne visai prastą materialinę padėtį, kadangi jis turi galimybę laisvalaikį leisti kavinėje, o toks laisvalaikio praleidimo būdas susijęs su piniginėmis lėšomis.

Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos [LR CPK 93 str. 1 d.].

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasAsta RadzevičienėAldona Tilindienė