- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-04
- Bylos Nr.
- 2K-730/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Vytautas Piesliakas, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Nuteistasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- R. T.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. T. kasacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams. Iš V. B. priteista R. T. 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria nukentėjusiosios R. T. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nuteista už tai, kad 2006 m. liepos 23 d., apie 1.40 val., Šilalės rajone (duomenys neskelbtini) lauke, prie laisvalaikio centro salės, tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu įdūrė R. T. į kairės pusės šoną, padarydama nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu R. T. prašo pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartį – nuteistajai V. B. skiriant trejų metų laisvės atėmimo bausmę, priteisiant visą prašomą piniginę kompensaciją turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir visas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Kasatorė nurodo, kad netinkamai kvalifikuotas nusikaltimas – paskirta bausmė yra pernelyg švelni, netinkamai pritaikytas įstatymas dėl turtinės žalos priteisimo, o ir priteista neturtinė žala yra pernelyg maža.
Nukentėjusioji R. T. teigia, kad nuteistoji V. B. siekė nukentėjusiąją nužudyti: susirado peilį, tyčia dūrė juo į tokią kūno vietą, į kurią duriant galėjo mirtinai ją sužaloti, o nuo galimo pakartotinio dūrio nukentėjusiajai sulaikė jos draugai, buvę netoliese. Taigi V. B. veika turėjo būti kvalifikuota kaip pasikėsinimas padaryti labai sunkų nusikaltimą. Todėl teismas, skirdamas bausmę kaip už nesunkų nusikaltimą, akivaizdžiai netinkamai pritaikė įstatymą, o tai atsiliepė vertinant ir žalos atlyginimo dydį.
R. T. pažymi, kad teismai visiškai nepriteisė turtinės žalos, kuri atsirado slaugant ir gydant nukentėjusiąją. Neturtinė žala, priteista iš V. B., yra pernelyg maža. Vertinant nuteistosios turtinę padėtį, netinkamai buvo įvertinta, kad nuteistoji neturi pajamų ir bus sunku atlyginti prašomą žalą, tačiau nuteistoji, būdama jauna ir dirbdama, turi realias galimybes atlyginti visą prašomą žalą, atskaičiuojant ją iš darbo užmokesčio.
Pasak nukentėjusiosios, netinkamai pritaikytas įstatymas ir sprendžiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą. Byloje yra pateiktas advokato kvitas 3500 Lt, tačiau nemotyvuotai ir neargumentuotai priteista tik 2000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios R. T. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio apskundimo pagrindų ir motyvų
Nukentėjusiosios R. T. kasacinis skundas savo turiniu visiškai pakartoja jos apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. nuosprendžio. Nors skundas formaliai atitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tačiau kasatorė nepateikia jokių motyvų, kodėl turi būti naikinama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria atmestas nukentėjusiosios apeliacinis skundas. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, netikrina.
BK 138 straipsnio 1 dalies taikymo
BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų pasekmių. V. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteista pagrįstai. Tik dėl to, kad R. T. buvo sužalota vienu dūriu peiliu juosmens srityje, nėra pagrindas pripažinti, kad V. B. tyčia buvo nukreipta į R. T. nužudymą. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl V. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo yra teisinga, taip pat motyvuotai atmestas R. T. apeliacinio skundo prašymas kvalifikuoti V. B. nusikalstamą veiką kaip pasikėsinimą nužudyti. Pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendį pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės, padarytos teisingos išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 54 straipsnio taikymo
Nuteistajai V. B. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas ribas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pripažinti, kad skiriant bausmę netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nėra pagrindo.
Dėl BPK 106 straipsnio 2 dalies reikalavimų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuspręsta iš kaltinamosios išieškoti 2000 Lt nukentėjusiosios išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, gali tokių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kaltinamosios turtinę padėtį ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį sumažino, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
Dėl BPK 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų
BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, išspręsdamas civilinį ieškinį, turi teisę: visiškai patenkinti pareikštą ieškinį; iš dalies jį patenkinti, atmetant kitą jo dalį; visiškai atmesti civilinį ieškinį. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis teisme patikrintais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad nukentėjusiosios R. T. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas įrodymais. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžio pagrįstumo, taip pat ir civilinio ieškinio pagrįstumo netikrina.
Jeigu civilinio ieškinio dalykas yra neturtinė žala, jos dydis taip pat turi būti įrodytas. Vertindamas neturtinės žalos turinį, pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi CK 6.250 straipsnio nuostatomis ir R. T. ieškinio dėl neturtinės žalos dydį motyvuotai sumažino. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartimi pripažinta, kad neturtinės žalos dydžio klausimas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išspręstas teisingai. Neturtinės žalos dydžio klausimas taip pat nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Pabrėžtina, kad žalos dydis – fakto, o ne teisės klausimas. Pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose išdėstytas išvadas nėra pagrindo teigti, kad neturtinės žalos dydis nustatytas, pažeidžiant teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.
Nesant BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti arba panaikinti, kasacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiosios R. T. kasacinį skundą atmesti.