Utenos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei , nukentėjusiajam T. D., jo atstovei pagal įstatymą motinai A. D. ,

viešame teismo posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Anykščių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, baigęs 10 klasių, nevedęs, nedirbantis, anksčiau teismo neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) S. A. rajone, kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį. ,

K. T. K. 2010 m. rugpjūčio 10 d. apie 17 val. , daugiabučio namo , esančio Anykščių rajone (duomenys neskelbtini), koridoriuje, iš asmeninių paskatų du kartus galva smogė T. D. į nosį, padarydamas nosies kaulų lūžį, tuo nesunkiai sutrikdydamas jam sveikatą.

K. T. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2010m. rugpjūčio 10d., jis buvo (duomenys neskelbtini) esančiame bendrabutyje, padėjo dėdei. Apie 17 valandą, namo koridoriuje susitiko pažįstamą T. D. ir jam su galva du kartus smogė į nosį. Smogė už tai, kad jis ankščiau buvo paskleidęs apie jį neteisingas žinios, jog jis miestelyje yra pavogęs vienos moters šunį, nors taip nebuvo. Sumušė jį tik iš asmeninių paskatų. Dėl savo poelgio gailisi, pareikštą ieškinį pripažino.

N. T. D. parodė, jog tą dieną jis su draugu R. B. atėjo pas jo bobutę. Namo koridoriuje susitiko T. K.. T. K. padavė ranką pasisveikino ir galva smogė jam į nosį , sakydamas“žinai už ką gauni“ ir dar vieną kartą smogė į nosį. Nuo smūgių jam lūžo nosis, jam skaudėjo. Maždaug prieš dvi savaites buvo dingęs L. šuo ir jis tą šunį matė sekantį paskui tada K. draugą L. M. ir apie tai jis pasakė L., tačiau nei vieno iš jų šuns vagyste nekaltino.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė A. D. parodė, jog rugpjūčio 10d. T. K. sužalojo jos sūnų, sulaužė jam nosį. Ji nežino aplinkybių prie kurių taip atsitiko. Dėl sužalojimo ji patyrė 100 litų turtinę žalą, nes vežė į Panevėžį sūnų pas ekspertus. Be to, ji prašė priteisti iš T. K. ir 500 litų neturtinės žalos, nes sūnus buvo sužalotas, kentė skausmus, nepatogumus, buvo pažemintas svetimo žmogaus.

L. R. B. parodė, jog nurodytu laiku jis su T. D. atėjo pas jo bobutę, gyvenančią(duomenys neskelbtini). Namo koridoriuje susitiko T. K.. Jis pasisveikino su juo ir priėjęs pasisveikinti prie T. D., galvą jam smogė du kartus į nosį ir nuėjo. Kai R. B. paklausė T. D. dėl ko taip atsitiko, tai jis atsakė, jog dėl kažkokio tai šuns.

Iš byloje esančios 2010-08-16 specialisto išvados matyti, jog apžiūrint T. D., jam konstatuotas nosies kaulų lūžis. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir galva, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekmėje . Dėl nustatytų sužalojimų T. D. sveikata sutrikdyta nesunkiai. (b.l.8-9 )

Teismas , įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo T. K. kaltė, jog (duomenys neskelbtini) koridoriuje , tyčia sumušė, iš asmeninių paskatų sumušė T. D. , visiškai įrodyta. Jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu dėl šių veiksmų teisingai kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis prisipažino sumušęs T. D. už tai, jog jis jį apkalbėjo , jog jis pavogė moters šunį. Nukentėjusysis taip pat teismui patvirtino, jog jo buvo įvykis prieš dvi savaites dėl moters šuns dingimo ir jis buvo į tą istoriją įsivėlęs. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinamasis T. K. nukentėjusįjį nesunkiai sužalojo iš asmeninių paskatų. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veiksmai buvo kvalifikuoti ir pagal LR Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį , kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jog jis savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nesunkiai sužalojo T. D.. Šis kaltinimas T. K. nepasitvirtino. Kaip jau nustatyta, kaltinamasis T. K. nukentėjusįjį sužalojo iš asmeninių paskatų ir tos jo paskatos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatytos. Kaltinamojo paskatos buvo asmeninės, kokių nors jo veiksmų, kuriais jis būtų demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ar būtų sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką byloje, nenustatyta . Kaltinamasis nei triukšmavo, nei vartojo necenzūrinius žodžius. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nebuvo sutrikdyta namo gyventojų rimtis ar panašiai. Tad dėl šio epizodo kaltinamasis išteisintinas, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje požymių. (LR BPK 3str.1 dalis 1 punktas)

T. K. padarė nusikalstamą veiką laikomą nesunkia, jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažįsta nusikaltęs ir gailisi , nedirba, neteistas, blogai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra . Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta . Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas mano, jog kaltinamajam tikslingiausia būtų paskirti bausmę - laisvės apribojimą .

Nukentėjusiojo įstatyminės atstovės A. D. ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Kaltinamasis nusikalstamas veiksmais padarė žalą , todėl privalo ją atlyginti.Vykdami pas ekspertus , nukentėjusiojo atstovė turėjo išlaidų benzinui – 100litų. Šios išlaidos yra pagrįstos, jų neginčijo ir kaltinamasis. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė prašo priteisti 500 litų neturtinės žalos. Paaiškino, jog dėl patirtų sužalojimų jos sūnus kentė skausmus, nepatogumus, buvo pažemintas svetimo žmogaus. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma . Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusysis buvo užpultas ir sužalotas , jis kentė skausmus, patyrė kitus nepatogumus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo atstovė prašo labai nedidelės sumos moralinei žalai atlyginti , ją pripažino ir pats kaltinamasis . Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes , nukentėjusiojo atstovės prašymą tenkina ir priteisia jai iš kaltinamojo 500 litų neturtinei žalai atlyginti. .

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. K. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių .

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies , 1ir 5 punktais , įpareigoti T. K. per šį laiką būti namuose nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais , nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėmis.

T. K. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, išteisinti nenustačius jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių. (LR BPK 3str. 1d.,1p.)

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti A. D. iš T. K. 100litų turtinei žalai atlyginti ir 500 litų neturtinės žalos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.