- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-06
- Bylos Nr.
- 1-68-547/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-55-1-00385-10-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Kaltinamasis
- R. G.
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Danguolei Lukošiūnienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei, gynėjui adv. Česlovui Žukauskui viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2006-12-07 Varėnos rajono apyl. teismo baudž. įsak. pagal LR BK 284 str. 1 d. 6 MGL (750 litų) bauda, kurią sumokėjo 2008-02-07, teistumas neišnykęs,-
kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2d.8p.
Aprašomoji dalis
Teismas nustat ė:
R. G. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą o būtent, 2010 m. rugsėjo 25 d., apie 22.00 val., Varėnos miesto parke, Grybų šventės metu iš asmeninių paskatų, smūgiuodamas iš nugaros, pargriovė ant žemės ir vieną kartą spyrė M. K. į veido sritį, tuo padarydamas M. K. dešinės akies obuolio sumušimą, dešinės akies vokų ir retrobulbarinę hematomą, kraujo išsiliejimą į priekinę dešinės akies kamerą, dešinės akies dalinį hemoftalmą, dešinės akies obuolio išvirtimą, galvos smegenų ir dešinės akies tinklainės sukrėtimą, viršutinio žandikaulio dešinės pusės akiduobinio krašto ir dešinės akiduobės dugno lūžimą, nosies kaulų lūžimą ir taip nesunkiai sutrikdė M. K. sveikatą, nes dėl nurodytų pažeidimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Tokiais veiksmais R. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.
Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltas iš dalies ir teisme jis nurodė, kad prisipažįsta kaltas bei paaiškino, kad 2010-09-25 iš Alytaus su draugais D. M., T. B. ir P. U., kurių pavardžių nežino, su D. M. automobiliui AUDI 100 atvažiavo į Varėnoje vykusią grybų šventę. Jis, T. B. ir P. U. vartojo alkoholinius gėrimus. Šventėje pastebėjo prie stalų sėdintį pažįstamą M. Č. ir prie jo prisėdo kartu su draugais. Kalbėjo su juo, o po to M. Č. atsistojo ir nuėjo. Kartu su juo nuėjo ir M. K.. Kaltinamasis paaiškino, kad tarp jo ir M. K. anksčiau buvo konfliktas ,jis buvo piktas ant M. K., todėl tuo metu jį suėmė pyktis ir jis pamatęs M. K. jam spyrė vieną kartą į veido sritį. Tuo momentu prisistatė policijos pareigūnai ir jį pristatė į policijos komisariatą. M. K. spyrė, nes jis 2009 metų žiemą jį buvo sumušęs su savo draugais. Daugiau niekam jokių smūgių nesudavė. Kaltinamasis nurodė, kad jis nematė ar jo draugai kam nors sudavė smūgius. Kaltinamasis patvirtino, kad jam tą dieną buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Kaltinamasis paaiškino, kad jis savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes M. K. spyrė tik vieną kartą ir taip padarė todėl , kad buvo ankstesnis konfliktas tarp jų, t.y. iš asmeninių paskatų. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų dėl turėtos turtinės žalos, o neturtinės žalos nepripažįsta, nes prašo labai didelės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis M. K. parodė, kad 2010 m. rugsėjo 25 d., kartu su L. A. atvažiavo į Varėnoje vykusią grybų šventę. Sutiko M. Č. ir trise prisėdo prie stalų. Prie jų priėjo pažįstamas O. Č., pasisveikino ir po kurio laiko jis grįžo kartu su R. G. ir dar keliais jo draugais. Nukentėjusysis patvirtino, kad jam R. G. kompanija nepatiko, kadangi prieš tris metus tarp jų vyko muštynės, todėl jis L. A. ir M. Č. pasiūlė eiti iš ten. Jie pasikėlė ir nuėjo į šalį. Nukentėjusysis nurodė, kad eidamas jis pajuto smūgį į galvą. Kas sudavė smūgį, jis nematė, bet nuo to smūgio nukrito. Ar buvo suduota daugiau smūgių – nejuto, nes buvo be sąmonės. Jis patvirtino, kad draugė jam sakė, jog dar sudavė jam koja smūgius į veidą. Nukentėjusysis nurodė, kad po to jis prisimena jau tą momentą, kai buvo ligoninės priėmimo skyriuje, iš kur buvo išvežtas į Santariškių ligoninę, vėliau - į Žalgirio ligoninę. Dėl akies sužalojimo dar gydėsi ambulatoriškai. Nukentėjusysis nurodė, kad jis buvo blaivus . Jis paaiškino, kad palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo jam 5500 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro jo išlaidos maistui, nes tuo metu stengėsi valgyti geresnį, sveikesnį maistą; taip pat planuojamai nosies pertvaros operacijai – 4000 Lt, nes įvykio metu buvo sulaužyta nosis ir jam sunku kvėpuoti per vieną šnervę. Nukentėjusysis patvirtino ,kad gydytojai jam sakė jog nosies operacija jam bus būtina, tačiau kol kas jos nedarė dėl sunkios materialinės padėties. Taip pat prašo priteisti 1000 Lt kelionės išlaidoms, nes buvo gydytas Vilniuje ir Varėnoje, todėl jo draugė L. A. keletą kartų vyko lankyti, o kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, tad vairuotoją samdė., pylė kurą. Pats taip pat samdė vairuotoją, kad jį nuvežtų pas gydytoją į Varėną. Dėl neturtinės žalos priteisimo , nukentėjusysis paaiškino, kad dėl padaryto sužalojimo jis iškentė didelius fizinius skausmus bei psichologinį diskomfortą. Jis patvirtino, kad sužalojimo pasekmes jautė 6 mėnesius, o šiuo metu faktiškai viskas jau yra praėję, išskyrus tai, kad ateityje reikalinga nosies operacija. Nurodė, kad kaltinamasis žalos nei kiek neatlygino ir savo civilinį ieškinį palaikė pilnai.
Liudytoja L. A. parodė, kad 2010-09-25 kartu su M. K. atvažiavo į Varėnoje vykusią grybų šventę. Sutiko M. Č., atsisėdo prie stalo. Priėjo O. Č., pasisveikino ir kažkur nuėjo. Vėliau O. Č. priėjo su keliais nepažįstamais jaunuoliais. Jie prisėdo priešais juos. Vienas jaunuolis paklausė ar turi stikliuką, nes jie norėjo išgerti, pasakė, kad neturi. Liudytoja patvirtino, kad ji su M. K. ir M. Č. atsistojo ir ėjo toliau, nes ta kompanija jiems nepatiko. Liudytoja nurodė, kad kažkuris jaunuolis sudavė smūgį nukentėjusiajam į pakaušį ir M. K. dėl to nukrito, vėliau jam dar spyrė į veidą 2-3 kartus. Liudytoja nurodė, kad ir jai buvo suduotas smūgis į nugarą. Ji nukrito. Pasikėlusi ir pamačiusi kad M. K. spardo, tai pribėgo ir savo kūnu uždengė jo galvą. Tuomet M. Č. pasakė nespardyti, nes ji nėščia. Tada smūgiai liovėsi. Kas spardė M. K. - nematė. Jai pridengus M. K. savo kūnu prisistatė policijos pareigūnai. Ji patvirtino, kad buvo sulaikyti tik du jaunuoliai. Ji M. K. palydėjo iki priėmimo skyriaus, kur jam nustatė smarkų akies sumušimą ir išvežė į Santariškių ligoninę. Dėl jai suduoto smūgio į nugarą buvo nuvykusi pas savo akušerę. Apžiūros metu jokių sužalojimų nenustatė. Jai išrašė raminamųjų lašų. Po smūgio žymių neliko, pas teismo med. ekspertus nesikreipė.
Nepilnametė liudytoja A. G., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2010 metų rugsėjo mėnesį buvo grybų šventėje, kur tėvai prekiavo. Vaikščiojo po šventę, apie 21.30 val. pastebėjo, kad už jos eina M. K., M. Č. ir M. K. panelė. Liudytoja nurodė, kad atsisukusi ji pastebėjo, kaip prie M. K. priėjo stambaus kūno sudėjimo vyras ir M. K. sudavė smūgį iš nugaros ir jis nukrito ant žemės. Tuo metu prie M. K. priėjo panelė ir norėjo jį apginti, kad jo nemuštų, tai tas pats jaunuolis sugriebęs M. K. panelę už rankų ją nustūmė į šalį. Liudytoja patvirtino , kad tuo metu tas pats vyriškis nugriuvusiam M. K. spyrė ir į veidą, ir tuo momentu prisistatė policijos pareigūnai, kurie tą vyriškį ir sulaikė. Liudytoja patvirtino, kad tuo metu nematė, kad kam nors dar būtų suduoti smūgiai. Nematė, kad M. K. panelei būtų spirta į nugarą.
Liudytojas M. Č. parodė, kad 2010-09-25 atvažiavo į Varėnoje vykusią grybų šventę. Susitiko M. K. su drauge L. A.. Jie susėdo prie šventėje buvusių stalų. Jis paskambino broliui O. Č., kuris priėjo. Pamatė, kad brolis neblaivus. Po kelių minučių O. Č. nuėjo. Jiems dar būnant priėjo stalo vėl atėjo O. Č., R. G. ir dar keli jaunuoliai, kurių nepažįsta ir jų neįsidėmėjo. Jie prisėdo, kalbėjo. Liudytojas paaiškino ,kad jam buvo žinoma, jog M. K. turėjo kažkokių konfliktų su jais. Liudytojas paaiškino ,kad eidamas išgirdo smūgio garsą ir atsisukęs pamatė, kad šalia buvo R. G. su savo draugais , o ant žemės gulėjo M. K.. M. Č. patvirtino ,kad jis matė, kaip R. G. pribėgo prie M. K. jam vieną kartą spyrė į veido ar galvos sritį. Prie jų iš karto prisistatė policijos pareigūnai ir R. G. sulaikė. Kiti jaunuoliai pamatę pareigūnus pabėgo. Liudytojas paaiškino ,kad jis nematė, kas M. K. sudavė pirmą smūgį. Liudytojas nurodė, kad kitiems asmenims to konflikto metu smūgiai nebuvo suduoti.
Liudytojas Dainius Stramkauskas, policijos pareigūnas, paaiškino, kad 2010-09-25 dirbo pagal patvirtintą grafiką grybų šventėje su patruliais Raimondu Karveliu, Vidmantu Vaicekausku ir Vilmantu Skopecku. Patruliuojant grybų šventėje apie 22.00 val., pašaliniai asmenys pasakė, kad vyksta muštynės ir parodė vietą. Pribėgdamas pastebėjo, kad ant žemės guli jaunuolis, kurį spardo vienas asmuo. Kol pribėgo iki jo, tai gulinčiam jaunuoliui sudavė du smūgius kojomis į dešinę pusę, kur tiksliai pataikė, nežino. Pribėgęs sulaikė jaunuolį ir patraukė jį į šalį. Liudytojas nurodė, kad sulaikytą jaunuolį kiti pareigūnai pristatė į policijos komisariatą, o jis pasiliko patruliuoti toliau.
Liudytojas Vidmantas Vaicekauskas parodė, kad 2010-09-25 dirbo pagal patvirtintą grafiką grybų šventėje su kitais patruliais . Patruliuojant grybų šventėje iš pašalinių asmenų sužinojo, kad vyksta muštynės ir nubėgo į muštynių vietą. Pribėgant pamatė ant žemės gulintį ar klūpantį jaunuolį, kuriam šalia stovėjęs jaunuolis spyrė į veido sritį. Pribėgę jaunuolį, kuris spyrė, sulaikė ir jį pristatė į komisariatą. Paaiškėjo, kad tai - R. G.. Jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Pasiteiravus dėl ko kilo konfliktas, R. G. paaiškino, kad su jaunuoliu, kuriam spyrė, yra buvę nesutarimų nuo anksčiau.
Nepilnametis liudytojas O. Č., gim. (duomenys neskelbtini), parodė, kad 2010-09-25 buvo Varėnoje grybų šventėje. Susitiko savo draugę D. B. draugus E., R., I., kurių pavardžių nežino. Jie turėjo degtinės 0,7 ltr. talpos ir sidro 6 vnt., 1,5 ltr. talpos. Šį alkoholį jie išgėrė už geležinkelio, už Norfos parduotuvės miškelyje. Dėl buvusio savo girtumo jis neprisimena jokių aplinkybių ir pamena tik tai, kad R. G. vedė policijos pareigūnai.
Liudytojas P. U. parodė, kad 2010 metų rugsėjo mėnesį Varėnoje vyko grybų šventė ir su draugais T. B., D. M. ir R. G. su D. M. automobiliu atvažiavo į šventę. Šventėje gėrė alkoholinius gėrimus. Liudytojas patvirtino, kad jie buvo priėję prie stalų ir ten prisėdo, matė, kad R. G. su kažkuo kalbėjo. Tačiau nekreipė dėmesio apie ką kalbėjo. Vėliau pasikėlę ėjo ir atsisukęs pamatė nugriuvusį jaunuolį, kuris sėdėjo prie to paties stalo. Liudytojas nurodė, kad nematė kas ir kaip jam sudavė. Pamatė ateinančius pareigūnus ir nuėjo į šalį, nes manė, kad sulaikys ir jį, nes buvo išgėręs. Vėliau iš draugų sužinojo, kad R. G. buvo sulaikytas. Liudytojas patvirtino , kad po kurio laiko R. G. pasakė, kad sudavė smūgį jaunuolį, tačiau dėl kokių priežasčių nesakė, o jis neklausė.
Liudytojas D. M. parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį su draugais buvo Varėnoje Grybų šventėje, gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 21 val. prisėdo prie stalų, kur sėdėjo du vaikinai ir mergina. R. G. bendravo su kažkokiu vaikinu. Pats jis kalbėjo su T. B. ir P. U., todėl negirdėjo apie ką kalbėjo R. G.. Po kažkurio laiko nuo stalo pasikėlė tie du vaikinai su mergina ir nuėjo. Neužilgo pasikėlę ėjo ir jie. Priešais juos ėjo tie patys du vaikinai ir mergina. Liudytojas paaiškino, kad R. G. ėjo pirmas ir priėjęs prie vieno iš vaikinų, ir jam spyrė ar sudavė smūgį ranka. Jis tvirtina, kad R. G. sudavė tik vieną smūgį. Nuo smūgio vaikinas suklupo ant žemės. Tuoj pat prisistatė policijos pareigūnai, kurie R. G. sulaikė.
Liudytojas T. B. parodė, kad 2010 metų rugsėjo mėnesį su draugais R. G., P. U. ir D. M. su pastarojo automobiliu atvažiavo į Varėnoje vykusią grybų šventę. Grybų šventės metu ir jis, ir draugai vartojo alkoholinius gėrimus, negėrė tik D. M., nes jis vairavo automobilį. Apie 21.00 val. šventėje prisėdo prie stalų. Kas dar sėdėjo prie stalo neįsidėmėjo. R. G. kalbėjosi su draugais. Po kurio laiko nuo stalo nuėjo asmenys, kurie kalbėjo su R. G.. Netrukus jie taip pat atsistojo ir ėjo pasivaikščioti po šventę. Liudytojas patvirtino pamatęs, kaip R. G. spyrė vienam vaikinukui, tačiau dėl ko - nesuprato. Tuoj prisistatė policijos pareigūnai ir R. G. sulaikė. Kadangi buvo neblaivus ir bijojo, kad nesulaikytų, jis pats nuėjo į šalį. Daugiau niekas niekam jokių smūgių nesudavė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė be jo pilno savo kaltės pripažinimo ir liudytojų parodymų yra patvirtinama ir kita bylos medžiaga.
Nukentėjusiojo prašymu, kad būtų ištirta situacija dėl jo sumušimo (b.l.3, 4), kur jis nurodė, kad grybų šventėje buvo sumuštas R. G..
Specialisto išvada G 1075/10 (06), 2010-12-30, kurioje nurodyta, kad M. K. padaryta: dešinės akies obuolio sumušimas, dešinės akies vokų ir retrobulbarinė hematoma, kraujo išsiliejimas į priekinę dešinės akies kamerą, dešinės akies dalinį hemoftalmas, dešinės akies obuolio išvirtimas, galvos smegenų ir dešinės akies tinklainės sukrėtimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės akiduobinio krašto ir dešinės akiduobės dugno lūžimas, nosies kaulų lūžimas galėjo būti padaryta galimai prie užduotyje nurodyto laiko. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiuojant ranka ar koja, mažiausiai vieno poveikio pasekoje (b.l. 14-18).
L. A. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino asmenį, kuris spyrė M. K.. Tai - R. G.. (b.l. 25-27)
Specialisto išvada G 73/11 (06), 2011-02-01, kurioje nurodyta, kad pateiktuose med. dokumentuose neaprašytos jokios objektyvios trauminio poveikio žymės L. A. kūno paviršiuje. Nesant objektyvių duomenų sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (b.l. 34-35).
A. G. iš jai pateiktų nuotraukų atpažino asmenį, kuris spyrė M. K. ir nustūmė M. K. panelę į šalį. Tai - R. G. (b.l. 37-39).
2010-09-25 22.23 val. buvo atliktas blaivumo testas R. G. ir nustatytas 1,305 promil. girtumas (b.l. 59).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2d.8p. , nes buvo įvertinta, kad tokius veiksmus kaltinamasis atliko iš chuliganiškų paskatų. Teismas laiko, kad teisminio nagrinėjimo metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis ir liudytojai patvirtino, kad anksčiau buvo tarp šių asmenų konfliktinė situacija, todėl R. G. buvo piktas ant nukentėjusiojo M. K.. Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent nuo R. G. suduotų smūgių nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Aptarti duomenys neduoda pagrindo abejoti, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam kilusiomis pasekmėmis. Todėl kaltinamojo veika perkvalifikuotina iš LR BK 138 str. 2d.8 p. į LR BK 138 str. 1d., kaip nesunkus kūno sužalojimas iš asmeninių paskatų, nes jis tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas girtas.
Kaltinamasis teisiamas antrą kartą. Jis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (LR BK 11 str.3d.). Jis ne kartą baustas administracine tvarka (b.l.75-76). Kaltinamasis 2006-12-07 buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1d. 6 MGL dydžio bauda (b.l.77). Baudą sumokėjo 2008-02-07 , tai patvirtinama teismo pažyma (b.l.79). Teistumas neišnykęs, todėl kaltinamasis R. G. yra recidyvistas LR BK 27 str. 1d. prasme. LR BK 56 str. nurodoma, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kadangi nuo pirmojo nusikaltimo padarymo jau yra praėję nemažai laiko, ir kaltinamasis gyveno nepažeisdamas bendrabuvio taisyklių, tai tikėtina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės.
Nukentėjusysis byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės 5500 Lt žalos ir neturtinės 20 000 Lt žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nepateikė teismui jokių dokumentų , patvirtinančių jo turėtas ar buvusias būtinas išlaidas gydimuisi, kelionių išlaidas, pagerinto maitinimosi išlaidas. Į paskutinįjį teisiamąjį posėdį nukentėjusysis neatvyko ir jokių dokumentų teismui nepateikė. Todėl teismas laiko, kad iš byloje esančio civilinio ieškinio negalima teigti, kad nukentėjusysis tikrai tokias išlaidas turėjo. Tačiau kartu , akivaizdu , kad nukentėjusysis gulėjo ligoninėje, jam reikėjo vartoti vaistus, turėjo išlaidų, vykdamas į gydymo įstaigas ir pas medikus. Teismas šiuo metu negali tiksliai paskaičiuoti nukentėjusiojo turėtų realių išlaidų. Todėl civiliniam ieškovui pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusiojo civilinio ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir priteistinas iš kaltinamojo. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje buvo svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Nukentėjusysis tvirtino, kad jis pasekmes dėl padaryto sveikatos sutrikdymo jautė 6 mėnesius , o dabar sveikata jau yra atsistačiusi. Tik tvirtino, kad ateityje bus reikalingas nosies operacija, nes taip rekomendavo gydytojai, tačiau tai patvirtinančių gydytojų išvadų teismui nepateikė. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę: 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-09-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006). Todėl priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajam, atsižvelgtina į neturtinės žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje byloje nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, tai yra nustatyta neginčijamai. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nedirba, neturi jokių pajamų ir savo vardu registruoto turto, dėl ko manytina, kad nukentėjusiojo prašomas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų praktiką, į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, prašomas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra mažintinas, ir nukentėjusiajam priteistina 2500 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d. ir jam paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams . Taikyti LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kardomąją priemonę – asmens tapatybės kortelės paėmimą – panaikinti ir kortelę grąžinti R. G., nuosprendžiui įsiteisėjus.
Priteisti iš R. G., a.k(duomenys neskelbtini) M. K., a.k(duomenys neskelbtini) 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui M. K. pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo , o jo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme .